Byla 2A-93-464/2016
Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje 2-750-881/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams R. Ž. ir V. Ž., trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija, dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė „Swedbank“, AB, 2013-08-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-6), prašydama: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų V. Ž. ir R. Ž. 2013-03-21 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį dėl 500 000 Lt skolos, 5 547,95 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir 9 055 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš Palangos miesto savivaldybės administracijos; 2) taikyti restituciją ir atsakovui V. Ž. grąžinti 250 000 Lt, kuriuos Palangos miesto savivaldybės administracija išmokėjo R. Ž. 2013-03-21 sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, taip pat likusias turtines / reikalavimo teises į Palangos miesto savivaldybės administraciją pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-846-538/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1695/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-2012; 3) atsakovui V. Ž. grąžintiną turtą nukreipti ieškovės „Swedbank“, AB reikalavimų pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8881-144/2011 vykdymui; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-30 civilinėje byloje Nr. 2-8881-144/2011 priėmė nutartį išieškoti ieškovės naudai iš V. Ž. 2 628 738,20 Lt skolą, 115 304,11 Lt palūkanų, 54 301,23 Lt delspinigių, 137 Lt žyminio mokesčio, sutartines palūkanas pagal kredito sutartį Nr. 07-057295-FA bei 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteistos skolos grąžinimui buvo parduoti iš varžytinių ieškovei įkeisti daiktai, banko reikalavimų patenkinimui panaudota 1 167 552 Lt. Po įkeisto turto pardavimo likusi iš skolininko priteista, bet bankui negrąžinta skola yra 1 630 928,54 Lt ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Išieškojimas tęsiamas iš kito skolininko turto. Ieškovei 2013-07-26 atsitiktinai, iš dienraščio internetinio puslapyje, tapo žinoma, kad atsakovas V. Ž. turėjo galiojančią 500 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į Palangos miesto savivaldybės administraciją, kurią perleido savo broliui R. Ž.. Atsakovai 2013-03-21 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį į reikalavimą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-846-538/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1695/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-2012 iš Palangos miesto savivaldybės administracijos priteistą 514 602,95 Lt skolą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Reikalavimas perleistas už 350 000 Lt. Atsakovas V. Ž., žinodamas, kad yra skolingas bankui ir siekdamas išvengti šių lėšų panaudojimo skolos bankui dengimui, nesąžiningai perleido reikalavimo teises į jam priteistas pinigines lėšas savo artimam giminaičiui (broliui) už 164 602,95 Lt mažesnę sumą, nei perleisto turto vertė. Tokiu atveju egzistuoja visos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos: bankas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris pažeidžia banko teises; sudarydamas ginčijamą sandorį skolininkas ir naujasis kreditorius elgėsi nesąžiningai; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; ieškiniui pareikšti nėra suėjęs įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014-12-22 sprendimu (t. 1, b. l. 158-167) ieškinį patenkino: 1) pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovų V. Ž. ir R. Ž. 2013-03-21 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį į 500 000 Lt skolos, 5 547,95 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir 9 055 Lt žyminio mokesčio išieškojimą iš Palangos miesto savivaldybės; 2) taikė restituciją ir įpareigojo atsakovą R. Ž. grąžinti atsakovui V. Ž. visas sumas, kurias Palangos miesto savivaldybės administracija išmokėjo R. Ž. 2013-03-21 sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, o taip pat visas kitas likusias turtines / reikalavimo teises į Palangos miesto savivaldybės administraciją pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-846-538/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1695/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-2012; 3) nukreipė išieškojimo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8881-144/2011 vykdymą į atsakovui V. Ž. grąžintiną turtą; 4) priteisė ,,Swedbank“, AB, iš atsakovų V. Ž. ir R. Ž. lygiomis dalimis 9 146 Lt bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisė iš atsakovų V. Ž. ir R. Ž. valstybės naudai lygiomis dalimis 40 Lt pašto išlaidų.

7Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė visas sąlygas actio Pauliana institutui taikyti. Ieškovė turi į atsakovą V. Ž. dar neįgyvendintą reikalavimo teisę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 civilinėje byloje Nr. 2-8881-144/2011 priimtą nutartį, kadangi sutartine hipoteka įkeisto ir iš varžytinių parduoto skolininko (atsakovo v. Ž.) turto nepakako apmokėti jam suteiktą kreditą. Negrąžinta skola - 1 630 928,54 Lt bei 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos – patvirtina, kad ieškovės reikalavimo teisė į skolininką yra akivaizdi ir galiojanti. Ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės teises, nes atsakovas V. Ž. pablogino savo turtinę padėtį, sumažėjo jo mokumas ir bankas neteko galimybės nukreipti išieškojimą į konkretų atsakovo V. Ž. turtą. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas V. Ž. buvo skolingas pagal vekselį 200 000 Lt atsakovui R. Ž., teisiškai nereikšminga, kadangi tokio ieškinio pareiškimo atveju reikšmės turi tik to kreditoriaus, kuris reiškia actio Paulianą ieškinį, teisių pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes bei remdamasis įrodymų pakankamu taisykle, taip pat kasacinio teismo praktika sandorio sudarymo privalomumo aspektu, padarė išvadą, kad atsakovo V. Ž. skola atsakovui R. Ž. nesuponavo V. Ž. teisinės pareigos (privalomumo pagal įstatymą, teismo sprendimą ar sutartį) sudaryti ginčijamą reikalavimo perleidimo sandorį. V. Ž. vekselį 200 000 Lt sumai atsakovui R. Ž. išdavė 2012-11-05, vekselyje nurodyta, kad jis besąlygiškai įsipareigoja iki 2013-11-05 sumokėti R. Ž. 200 000 Lt sumą. Vadinasi, 2013-03-21 perleidimo sandoris buvo sudarytas dar nesuėjus mokėjimo pagal vekselį terminui. Dar daugiau, vekselį 200 000 Lt sumai atsakovas V. Ž. pasirašė 2012-11-05, jau žinodamas, kad iš jo ieškovei yra priteista itin didelė skolos suma, tačiau toliau didino finansinius įsipareigojimus, o pasiskolintomis lėšomis nei vienu litu nesumažino savo skolos bankui. Teismas pripažino ir tokios sąlygos buvimą, kaip skolininko ir trečiojo asmens (atsakovų) nesąžiningumas, sudarant ginčijamą sandorį, pažymėdamas, kad CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos nesąžiningumo prezumpcijos atsakovai nepaneigė. Atsakovų argumentai, kad vienas iš brolių gyvena užsienyje, dėl asmeninių priežasčių broliai jau daugiau kaip penkerius metus asmeniškai nebendrauja, nepatvirtina jų sąžiningumo. Kita vertus, atsakovas R. Ž. pripažino žinojęs, jog bankas atsakovui V. Ž. yra suteikęs 2,7 mln. Lt kreditą. Jo manymo, kad banko reikalavimų užtikrinimui pakaks įkeisto nekilnojamojo turto, teismas nevertino kaip sąžiningumo ginčijamo sandorio ir ieškovės atžvilgiu. Atsižvelgęs į tai, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2013-03-21, o actio Pauliana ieškinį dėl jo ieškovė pareiškė 2013-08-12, teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas sandoriui ginčyti nepraleistas. Pripažinęs sandorį negaliojančiu, teismas taikė restituciją ir grąžino šalis į padėtį, buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, įpareigodamas atsakovą R. Ž. grąžinti atsakovui V. Ž. visas sumas, kurias Palangos miesto savivaldybės administracija yra išmokėjusi pagal 2013-03-21 ginčo sutartį, o taip pat visas kitas likusias turtines / reikalavimo teises į Palangos miesto savivaldybės administraciją pagal pirmiau nurodytus procesinius teismų sprendimus, leidęs nukreipti išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nutartį į V. Ž. grąžintiną turtą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas R. Ž. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 1-6) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Ginčijama sutartimi kreditoriaus teisės nebuvo pažeistos, nes vien turto ar turtinės teisės perleidimas nesudaro pagrindo konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo, kai reikalavimas buvo perleistas už rinkos kainą. Atsakovui R. Ž. pagal ginčo sutartį perėjo V. Ž. piniginė prievolė sumokėti sėkmės honorarą advokatų profesinei bendrijai Nordia Baublys & Partners, be to, dalį skolos Palangos miesto savivaldybės administracija sutiko sumokėti tik su sąlyga, kad atsakovas R. Ž. pateiks sutikimą dėl V. Ž. turimo žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo (30 318 Lt) užskaitymo. Taigi realiai atsakovo R. Ž. gauta nauda yra mažesnė, nei ieškovė nurodo.
  2. Už perleistą reikalavimo teisę atsakovui V. Ž. buvo atlyginta pagal rinkos kainą. Aplinkybė, kad gautos iš R. Ž.. 150 000 Lt pinigų sumos atsakovas V. Ž. nepanaudojo atsiskaitymui su banku, nereiškia, kad atsakovas pablogino savo turtinę padėtį. Bankas pirmenybės teisės nukreipti skolos išieškojimo į šias lėšas neturėjo. Atsakovas V. Ž. atsiskaitė ne tik su savo kreditoriumi - atsakovu R. Ž., turėjusiu galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, tačiau ir sumažino savo prievoles kitiems kreditoriams - advokatų profesinei bendrijai bei Palangos miesto savivaldybės administracijai (įsiskolinimas už žemės nuomą). Tokio ieškinio pateikimu bei jo patenkinimu sukuriama praktika, kad kreditorius, neturintis pirmenybės teisės prieš kitus kreditorius bei neturintis teisės reikalauti, kad skolininkas visas gautinas sumas nukreiptų tik jo reikalavimo dengimui, pasitelkdamas actio Pauliana institutą įgyja pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius.
  3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovų nesąžiningumo. Atsakovas V. Ž. jau daug metų gyvena Vokietijoje, o R. Ž. - Lietuvoje, dėl asmeninių priežasčių atsakovai tiesiogiai nebendrauja, tarpusavio klausimus atsakovai sprendžia per trečiuosius asmenis, todėl atsakovai objektyviai negalėjo žinoti detalios informacijos apie vienas kito kreditorius. Teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovo R. Ž. pripažinimą, kad jam buvo žinoma apie V. Ž. banko suteiktą kreditą. Atsakovas R. Ž. nežinojo ir negalėjo įtarti, kad sudarydamas ginčijamą sutartį pažeidžia banko, kaip V. Ž. kreditoriaus, teises.
  4. Teismas nepagrįstai taikė vienašalę restituciją, t y. įpareigojo tik atsakovą R. Ž. grąžinti atsakovui V. Ž. visas sumas, kurias Palangos miesto savivaldybės administracija išmokėjo R. Ž. ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Klausimas dėl V. Ž. už perleistą reikalavimo teisę sumokėtų 350 000 Lt grąžinimo liko neišspręstas. Taigi sutarties šalys ne tik negrąžinamos į prieš tai buvusią padėtį, bet ir nepagrįstai pabloginama R. Ž. padėtis. V. Ž. atgavo reikalavimo teisę į Palangos miesto savivaldybę ir praturtėjo R. Ž. sąskaita, kas yra akivaizdžiai neteisinga.

10Ieškovė ,,Swedbank“, AB, atsiliepime (t. 2, b. l. 91-92) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Už reikalavimo perleidimą gautų pinigų skolininkas nepanaudojo net daliniam atsiskaitymui su banku. Aplinkybė, kad skolininkas įskaitė savo 200 000 Lt priešpriešinį įsipareigojimą, atsiradusį iš vekselio, patvirtina, kad banko teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti. Skolininkas V. Ž. turimą vertingą ir likvidžią reikalavimo teisę perleido savo broliui R. Ž., kuris žinojo apie banko reikalavimus. Reikalavimo perleidimo sutarties pas irašymo ir atsiskaitymo pagal ją (įskaitymo pagal vekselį) metu dar nebuvo suėjęs apmokėjimo pagal vekselį terminas.
  2. Sandorio sudarymo metu V. Ž. žinojo apie įkeisto turto pardavimo kainą ir po įkeisto turto pardavimo likusį nepadengtą savo įsiskolinimą ir išieškojimo tęsimą. R. Ž. taip pat žinojo apie tai, kad bankas V. Ž. yra suteikęs kreditą ir kad pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Kadangi R. Ž. įskaitymo būdu prieš vekselio apmokėjimo terminą priėmė 200 000 Lt, R. Ž. taip pat suprato, kad minėtos pinigų sumos nesumokėjimas pradelstiems įsipareigojimams padengti pažeis V. Ž. kreditoriaus interesus.

11Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (t. 2, b. l. 89) su Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimu sutinka ir prašo palikti jį nepakeistą. Nurodė neprieštaraujanti, kad atsakovai patenkintų ieškovės reikalavimus.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

14Nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje yra išskirtos tokios būtinosios actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visumai, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas c. b. Nr. 3K-P-311/2012, 2014-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-41/2014).

15Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, ginčijamas tik dviejų sąlygų – ieškovės teisių pažeidimo bei atsakovų sąžiningumo aspektais, taip pat keliamas neteisingai pritaikytos restitucijos, esant dvišaliam atlygintiniam sandoriui, klausimas (CPK 320 str. 1 d.). Kitų actio Pauliana taikymo sąlygų buvimas nekvestionuojamas, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, dėl jų išsamiau nepasisako, pripažindama, kad kitos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos pirmosios instancijos teismo buvo nustatytos bei įvertintos tinkamai.

16Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

17CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus. Šis sąrašas, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, nėra baigtinis. Nurodytoje normoje įtvirtinta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai šioje teisės normoje neišvardyti. Svarbu tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos būtent ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Nustatant aptariamą actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, t. y. kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti ir tokie sandoriai, kurie nesukelia bendro (visiško) skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, masę ir / ar jo vertę, o sumažėjusios vertės turto arba neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti, arba atsiranda reali grėsmė, kad skolininko įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti Tokiu atveju kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-41/2014).

18Byloje nustatyta, kad ieškovės ginčijama sutartimi jos skolininkas V. Ž., turėdamas pagal CPK nustatytas priverstino sprendimo vykdymo taisykles privalomai vykdytiną 1 630 928,54 Lt dydžio (neįskaitant procesinių palūkanų) piniginę prievolę bankui (t. 1, b. l. 10-11; CPK 18 str., 587 str. 3 p.), šios prievolės nevykdė, priešingai, iš karto po 2013-03-15 surašyto antstolės patvarkymo dėl likusios skolos išieškojimo (t. 1, b. l. 12-14), t. y. 2013-03-21, perleido turėtą 500 000 Lt dydžio turtinę reikalavimo teisę apeliantui R. Ž. (savo broliui) už mažesnę, nei šio reikalavimo dydis, o didžia dalimi – ir įskaitymu, sumą, be to, ją perleido už prievolę, kurios mokėjimo terminas turėjo sueiti tik daugiau nei po 7 mėnesių (t. 1, b. l. 21-22, 58, 59). Vadinasi, šio sandorio sudaryti jis neprivalėjo, ir tokią aplinkybę pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė teisingai. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių bei nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste darytina išvada, kad atsakovas V. Ž. atsisakė sumažino savo turto, į kurį galėjo būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, dėl ko nebuvo galima nors iš dalies atsiskaityti su jo kreditoriumi banku. Tokio sandorio sudarymas liudija ir dar vienos actio Pauliana taikymo sąlygos buvimą. Negalėdamas atsiskaityt su visais savo kreditoriais, atsakovas V. Ž. suteikė prioritetą jo nuožiūra parinktiems kreditoriams, įskaitytinai ir tiems, kuriems mokėjimo terminai nebuvo suėję. Tokie veiksmai akivaizdžiai pažeidžia ieškovės interesus bei įstatymo nuostatas, įpareigojančias įgyvendinti savo teises bei vykdyti pareigas sąžiningai, laikantis protingumo ir teisingumo principų, draudžiančias piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai varžyti kitų asmenų teises bei saugomus interesus (CK 1.137 str. 2 d. ir 3 d.).

19Apeliacinio skundo argumentai, kad tokiu atveju per actio Pauliana ieškinius gali būti formuojama ydinga teismų praktiką, nustatant pirmenybės teisę gauti reikalavimų patenkinimą iš skolininko tiems kreditoriams, kurie jos pagal įstatymą neturi, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Viena vertus, jokių objektyvių duomenų, kad tuo metu buvo atliekami vykdymo veiksmai, išieškant skolas ir kitiems atsakovo V. Ž. kreditoriams, į bylą nepateikta ir tokia aplinkybė neįrodinėta (CPK 12 str., 178 str., 306 str. 2 d., 312 str.), todėl faktinių prielaidų kalbėti apie nepagrįstą kreditoriaus, kurio naudai toks išieškojimas antstolių buvo vykdomas, prioritetą nėra. Antra vertus, CK 6.66 straipsnyje nurodytu ieškiniu nėra siekiam sukurti pirmenybės teisę kuriems nors kreditoriams, priešingai, šia norma yra varžoma skolininko teisė pasirinkti, su kuo jam atsiskaityti (pirmiau atsiskaityti) arba neatsiskaityti. Akivaizdu, kad skolos, kurių terminai yra suėję, vykdomos pirmiausia. Jeigu yra kelios skolos, kurių vykdymo terminas suėjęs ir jos išieškomos priverstine tvarka, toks vykdymas vyksta įstatymų leidėjo nustatytu būdu bei tvarka – pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų tenkinimų eilę ir proporcijas. Ir trečia, teismo sprendimu suteiktas leidimas nukreipti išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nutartį į V. Ž. grąžintiną turtą (turtines teises) grindžiamas CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, kur pasakyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui, ir tik tiek, kiek yra būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.

20Taigi apeliacinio skundo argumentai nesuponuoja teisėjų kolegijos vertinimo, kad reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovės interesai nebuvo pažeisti. Tokią actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

21Dėl trečiojo asmens sąžiningumo

22Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.66 pagrindu ginčijamo sandorio šalys laikomos nesąžiningomis tik esant pagrindui konstatuoti, kad jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamos sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog jo su skolininku sudaromas sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-463/2013). CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio tenka jiems patiems. Šioje byloje nustatyta, kad sandorį sudarę atsakovas V. Ž. ir apeliantas R. Ž. yra broliai, taigi apeliantas (trečiasis asmuo) sandorį sudarė su juo artimos giminystės ryšiu susijusiu asmeniu, atsakovu V. Ž. (skolininku) (CK 3.135 str.). Toks giminystės ryšys lemia CK 6.67 straipsnio 1 punkte nustatytos nesąžiningumo prezumpcijos taikymą, kurios tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui kartojami apelianto teiginiai, kad broliai gyvena skirtingose valstybėse ir dėl to nebendravę, kad jų asmeniniai santykiai nesiejo, kad jis detalios informacijos apie brolio kreditorius neturėjęs, nepaneigia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir jį pagrindžiančių motyvų nekartoja, pažymėdama, kad apelianto faktiniai veiksmai, skolinant broliui V. Ž. pakankamai reikšmingą jam pačiam pinigų sumą, priimant domėn jo paties įsiskolinimą bankui pagal kredito sutartį (t. 1, b. l. 58, t. 2, b.l. 14-38), teikia pagrindo kitokiai, nei tvirtina apeliantas, išvadai dėl jų bendravimo ir santykių susiformuoti.

23Tokia aplinkybė, jog atsakovas V. Ž. turėjo poreikį skolintis būtent iš fizinio asmens, o ne iš banko, nors asmenys, kurių turtinė padėtis (mokumas) nekelia abejonių kredito įstaigoms, gauna paskolas iš pastarųjų, bei faktas, kad jis, būdamas skolingas net 200 000 Lt apeliantui, perleido reikalavimo teises į 2,5 karto didesnę sumą, kiekvienam protingam asmeniui, įskaitytinai ir apeliantui, pačiam turinčiam kredito teisinių santykių su banku patirties, turėjo suformuoti vertinimą, kad V. Ž. turtinė padėtis nėra pakankamai gera ir užtikrinta, be to, dar gerokai pasikeis (pablogės), praradus didelės vertės (net 500 0000 Lt) turtinę teisę. Dar daugiau, tai, kad atsakovas V. Ž. faktiškai nevykdo (negali įvykdyti) itin didelės turtinės prievolės savo kreditoriui bankui pagal kreditavimo sutartį, taip pat akivaizdžiai liudija apie jo mokumo pabloginimą, perleidus turėtą turtinio reikalavimo teisę. Kadangi šio ginčijamo sandorio skolininkas V. Ž. pagal įstatymą, teismo sprendimą ar sandorį pareigos sudaryti neturėjo, abiejų jį sudariusių šalių nesąžiningumas pirmosios instancijos teisme buvo konstatuotas pagrįstai, o priešingi apeliacinio skundo argumentai atmestini.

24Dėl restitucijos taikymo

25Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d.). Actio Pauliana atveju tai reiškia, kad per restituciją atstatomas skolininko mokumas, grąžinant jam ginčo objektu tapusį turtą (turtinę teisę), iš kurios gali būti išieškomos skolos tokį ieškinį pareiškusio kreditoriaus naudai.

26Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis teisių gynimo būdas, todėl sandorio šalių grąžinimas į pirmykštę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-394/2011). Restitucija taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme numatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, tai taikant šį institutą kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, būtina užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-06 nutartis c. b. Nr. 3K-7-130/2013).

27Apelianto teigimu, teismas vienašalę restituciją taikė neteisingai, neišspręsdamas jam grąžintinos sumos klausimo ir tuo pablogindamas jo padėtį. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka, nes pirmosios instancijos teismas, atkurdamas skolininko V. Ž. mokumą ir sugrąžindamas jam tai, ką jis perleido apeliantui R. Ž., pasisakė tik dėl pastarojo pareigų, bet ne teisių. Šią teisės taikymo klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas, iš dalies pakeisdamas skundžiamą teismo sprendimą (CPK 330 str.). Kaip nurodyta pirmiau, restitucijos paskirtis yra grąžinti visas be išimties sandorio šalis į tą padėtį, kurioje jos buvo iki šio sandorio, teismo pripažinto negaliojančiu, sudarymo, kitoks interpretavimas prieštarautų kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įgijusio trečiojo asmens interesų derinimo taisyklei, teisingumui bei sąžiningumui.

28Byloje nustatyta, kad iki ginčo sutarties sudarymo atsakovas V. Ž. buvo skolingas apeliantui pagal 2012-11-05 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 200 000 Lt (t. 1, b. l. 58). Šiame vekselyje yra padarytas R. Ž. įrašas, kad jis apmokėtas įskaitymu pagal reikalavimo perleidimo 2013-03-21 sutartį. Taip pat atsakovas V. Ž. 2013-03-21 pakvitavimu patvirtino, kad yra gavęs iš R. Ž. 150 000 Lt pagal tos pačios dienos judviejų pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį, o likusi perleidžiamo reikalavimo kainos dalis, t. y. 200 000 Lt, yra įskaitoma į V. Ž. prievolę pagal 2012-11-05 parastąjį neprotestuotiną vekselį (t. 1, b. l. 59). Reikalavimo perleidimo sutartyje (t. 1, b. l. 21-22) perleidžiamo 500 000 Lt turtinio reikalavimo į skolininką Palangos miesto savivaldybės administraciją kaina nurodyta 350 000 Lt, kurią naujasis kreditorius (apeliantas R. Ž.) turėtų sumokėti per 5 dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos (sutarties 2.1. ir 2.2. punktai). Toks susitarimas bei deklaruotas abiejų atsakovų jo įvykdymas suponuoja išvadą, kad V. Ž. turėtų sugrąžinti R. Ž. 43 443 Eur (150 000 Lt), sumokėtų pagal minėtą pakvitavimą, t. y. lygiai tiek, kiek atsakovas V. Ž. pripažįsta iš jo gavęs, bet ne apelianto nurodomą 350 000 Lt sumą. Aplinkybė, kad pagal sutartį sumokėta 150 000 Lt, byloje nenuginčyta, taip pat nebuvo keliamas atsakovų tarpusavio susitarimo dėl atsiskaitymo formos (įskaitymu) klausimas, juolab kad pripažinus ginčijamą sutartį negaliojančia, negalioja ir jos 2.1. punkte nurodyta sąlyga dėl perleidžiamo reikalavimo kainos (t. y. 350 000 Lt). Taigi spręsti kitokių, jo realiai nemokėtų, sumų grąžinimo apeliantui klausimo nėra faktinio bei teisino pagrindo.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovų lygiomis dalimis priteistų ieškovei bylinėjimosi išlaidų bei priteistų pašto išlaidų valstybei paskirstymas ar proporcijos nekeistini, kadangi ieškovės reikalavimai buvo visiškai patenkinti, o iš dalies kitoks restitucijos klausimo išsprendimas apeliacinės instancijos teisme pats savaime patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos nelemia.

31Apeliantui Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-07 nutartimi buvo atidėtas 1 200 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas (t. 2, b. l. 80-83). Kadangi ginčo (ieškinio) suma, nuo kurios skaičiuojamas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d. ir 7 d.), šiuo atveju apskaičiuota pagal ginčijamo sandorio vertę (restitucijos taikymas išvestinis reikalavimas, kuris savarankiškai ginčo sumos šiuo atveju nepadidino), iš apelianto visos šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos (CPK 84 str., 96 str.).

32Kitas turėtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų šalys nepateikė.

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo pakeisti ir išdėstyti ją taip:

35„Taikyti restituciją ir grąžinti šalis į padėtį buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. įpareigoti atsakovą R. Ž. grąžinti atsakovui V. Ž. visas sumas, kurias Palangos miesto savivaldybės administracija išmokėjo R. Ž. 2013 m. kovo 21 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, o taip pat visas kitas likusias turtines/reikalavimo teises į Palangos miesto savivaldybės administraciją pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-846-538/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1695/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-2012, o atsakovą V. Ž. įpareigoti grąžinti atsakovui R. Ž. 43 443 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus).“

36Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

37Priteisti iš R. Ž. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė „Swedbank“, AB, 2013-08-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014-12-22 sprendimu (t. 1, b. l. 158-167) ieškinį... 7. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė visas sąlygas actio Pauliana institutui... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas R. Ž. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 1-6) prašo panaikinti... 10. Ieškovė ,,Swedbank“, AB, atsiliepime (t. 2, b. l. 91-92) prašo apeliacinį... 11. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (t.... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 14. Nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje yra išskirtos tokios būtinosios... 15. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad... 16. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ... 17. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip... 18. Byloje nustatyta, kad ieškovės ginčijama sutartimi jos skolininkas V. Ž.,... 19. Apeliacinio skundo argumentai, kad tokiu atveju per actio Pauliana ieškinius... 20. Taigi apeliacinio skundo argumentai nesuponuoja teisėjų kolegijos vertinimo,... 21. Dėl trečiojo asmens sąžiningumo ... 22. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo... 23. Tokia aplinkybė, jog atsakovas V. Ž. turėjo poreikį skolintis būtent iš... 24. Dėl restitucijos taikymo... 25. Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu,... 26. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas,... 27. Apelianto teigimu, teismas vienašalę restituciją taikė neteisingai,... 28. Byloje nustatyta, kad iki ginčo sutarties sudarymo atsakovas V. Ž. buvo... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 30. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovų lygiomis dalimis... 31. Apeliantui Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-07 nutartimi buvo atidėtas 1... 32. Kitas turėtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl... 35. „Taikyti restituciją ir grąžinti šalis į padėtį buvusią iki... 36. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 37. Priteisti iš R. Ž. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) žyminio...