Byla A-2039-525/2015

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui dėl akto panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, I. P., A. D., J. Ž., R. Š., L. A., L. Š., H. S., D. A. (D. A.), A. V., V. S., R. N., D. R., A. B., E. A., A. A. (A. A.), O. K., J. J., I. D., S. D., R. T., T. T. (T. T.), I. K., G. S., J. S., O. M., I. N. (I. N.), S. U., V. F., A. Z. (A. Z.), A. Č., J. K. (J. K.), N. J., V. P., J. P., L. R. (L. R.), V. R. (V. R.), I. M., L. M., J. K. (J. K.), L. B., L. N., J. A. (J. A.), A. L.-A., V. J., B. J., J. M. (J. M.), M. Ž. (M. Ž.), N. Š. (N. Š.), R. K., R. B., P. B., A. A., P. J., M. Č., J. P., V. S. P., M. B., V. N. (V. N.), V. T., V. V., N. B., A. L., K. L., L. D., N. S., L. B., V. P., S. P., N. Z., N. M., A. B. (A. B.), R. Č., R. D., S. M., R. J., J. B., S. J., I. T., S. D., S. J. (S. J.)).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ su skundu (I t., b. l. 1–9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti 2012 m. lapkričio 1 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktą Nr. PA-3436(V12) (toliau – ir Aktas).

5Nurodė, kad Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius, 2012 m. lapkričio 1 d. atlikęs UAB „Vilniaus energija“ Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo laikymosi kontrolę tiekiant šilumos energiją ir karštą vandenį gyvenamajam namui (60 butų) ( - ) Vilniuje (toliau – ir Namas), surašė Aktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad šeši iš septynių patikrintų karšto vandens skaitiklių neturi galiojančių patikros žymenų. Šiame daugiabučiame name Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka yra pasirinktas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2-asis karšto vandens tiekimo būdas be karšto vandens tiekėjo. Apie tai pareiškėjui 2010 m. balandžio 22 d. gautu raštu Nr. A2-456 pranešė UAB „Naujininkų ūkis“. Inspekcijos surašyto Akto nurodymai naikintini kaip neatitinkantys teisės aklų reikalavimų, faktinės situacijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) viešai skelbiamos pozicijos ir dėl to negali būti keliami pareiškėjui. Karšto vandens tiekimo veiklos Name pareiškėjas nevykdo – Namo gyventojai pasirinko 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą – iš šilumos tiekėjo perka tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo UAB „Vilniaus vandenys“. Komisijos nustatytos karšto vandens kainos Namo vartotojams nėra taikomos, nėra taikomos jokios kitų teisės aktų nuostatos, susijusios su karšto vandens tiekėjo veikla. 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas Namo vartotojų pasirinktas dar 2010 m. kovo mėnesį, t. y. pagal galiojančią tvarką ir teisėtai, pasirinkimas nėra ginčytas ir nuginčytas teismuose, tokiam pasirinkimui negali būti pritaikyti teisės aktai, priimti po tokio sprendimo priėmimo, t. y. sprendimo teisėtumo nepaneigia nei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios įsigaliojo nuo 2010 m. lapkričio 1 d. (toliau – Taisyklės), nei jų pakeitimai. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, metrologinę patikrą karšto vandens tiekėjas vykdo tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams. Komisija viešai yra išaiškinusi, kad gyventojai, nusprendę apsirūpinti karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo, patys tampa atsakingi už apskaitos prietaisų patikimumą bei teisingą ir laiku deklaravimą. Šiuo metu galiojanti Taisyklių redakcija (analogiškai Įstatymui) nustato pareigas įrengti naujus karšto vandens tiekėjui priklausančius skaitiklius tik namuose, kurių gyventojai yra pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu būdą su karšto vandens tiekėjo dalyvavimu.

6Atsakovas Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius atsiliepime (I t., b. l. 106–112) prašė skundą atmesti.

7Nurodė, kad patikrinimo metu nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Namo karšto vandens vartotojai šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams pateikė Taisyklių 193.1.2 ir 193.1.3 punktuose nurodytus dokumentus bei kad sudarė Taisyklių 193.2.1 ir 193.2.2 punktuose nustatytas sutartis, todėl jų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu nėra įgyvendintas. Namo gyventojai už šilumą karštam vandeniui ruošti bei cirkuliaciją ir už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti neatsiskaito atskirai su šilumos tiekėju pagal karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio rodmenis ir atskirai su geriamojo vandens tiekėju pagal karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklio rodmenis, kaip tai turėtų būti, jei apsirūpinimas karštu vandeniu vyktų 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu (Taisyklių 193.2.1 ir 193.2.2 punktai). Name už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti su geriamojo vandens tiekėju UAB „Vilniaus vandenys“ atsiskaito būtent pareiškėjas. Namo butų gyventojai už sunaudotą karštą vandenį su pareiškėju atsiskaito pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis, t. y. Namo butuose apsirūpinimas karštu vandeniu vyksta 1-uoju karšto vandens tiekimo būdu – centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimu iš karšto vandens tiekėjo – pareiškėjo, todėl pareiškėjas Name yra karšto vandens tiekėjas. Vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi ir Taisyklių 171 punktu, karšto vandens tiekėjas privalo savo lėšomis įrengti, prižiūrėti karšto vandens skaitiklius ir atlikti jų metrologinę patikrą. Pareiškėjo elgesys, kai jis atsiskaitymams su karšto vandens vartotojais naudoja karšto vandens skaitiklių, neturinčių metrologinės patikros, rodmenis, vertintinas kaip karšto vandens vartotojų interesų pažeidimas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Taisyklių 182, 183 punktai), pareiškėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti Namo butų karšto vandens vartotojams priklausiusių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius. Bet kuriuo atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. Namo butų karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti pareiškėjas.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime (I t., b. l. 101–104) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

9Nurodė, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo sunaudojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo ir vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūros mokestį. Šilumos ir karšto vandens tiekėjo pareiga užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, nustatyta Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Teisės aktuose yra reglamentuotas karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinės patikros atlikimas tik Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytu 1-uoju apsirūpinimo karštu vandeniu būdu, t. y. kai karštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo, numatant, kad už jo apskaitos prietaisų metrologinę patikrą atsakingas karšto vandens tiekėjas. Nei Įstatymas, nei įstatymą įgyvendinantys teisės aktai tiesiogiai nenurodo, kas turi atlikti karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinę patikrą apsirūpinant karštu vandeniu 2-uoju būdu. Komisija laikosi nuomonės, jog gyventojai, pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu 2-ąjį būdą, yra patys atsakingi už tinkamų naudoti apskaitos prietaisų įsigijimą, sumontavimą, metrologinę patikrą ir pan. Pagal Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31, MP-001 priedo 24 punktą, skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. Esant 2-am apsirūpinimo karštu būdui, dalį karšto vandens tiekėjo funkcijų atlieka daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ar kitas namo gyventojų įgaliotas asmuo, pasirašydamas sutartis su geriamojo vandens ir šilumos tiekėjais, todėl karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinę patikrą galėtų organizuoti minėtas daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ar kitas namo gyventojų įgaliotas asmuo.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujininkų ūkis“ atsiliepime (I t., b. l. 120–123), prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

11Atsiliepime nurodė, kad gyventojams pasirinkus 2-ąjį karštu vandeniu apsirūpinimo būdą teisės aktai reglamentuoja ir šio būdo įgyvendinimo tvarką. 2-ojo karšo vandens apsirūpinimo būdo atveju būtini karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis bei karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklis. Namo gyventojai (vartotojai), pasirinkę 2-ąjį būdą, turi įgalioti tam tikrą asmenį (UAB „Naujininkų ūkis“), kuris sudarytų pirkimo–pardavimo sutartį su šilumos tiekėju UAB „Vilniaus energija“ bei geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti sutartis su geriamojo vandens tiekėju UAB „Vilniaus vandenys“. Kol minėtos nuostatos neįgyvendintos, vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu įgyvendintas netinkamai. Atsižvelgus į faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Namui taikomas 1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu (I t., b. l. 176-182) pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, taip pat priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Naujininkų ūkis“ iš pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ 871,20 Lt patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

14Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 1-12) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi (II t., b. l. 39-51) pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą tenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą panaikino ir administracinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16III.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu (V t., b. l. 11-18) pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius, 2012 m. lapkričio 1 d. atlikęs pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ Metrologijos įstatymo laikymosi kontrolę tiekiant šilumos energiją ir karštą vandenį gyvenamajam namui ( - ) Vilniuje (60 butų), surašė Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą, kuriame padarė išvadą, kad pažeisti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Butuose Nr. 6, 25, 31, 32, 33, 40 įrengti karšto vandens skaitikliai, naudojami butų sunaudoto karšto vandens kiekiui nustatyti ir atsiskaityti, neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančių patikrą patvirtinančių dokumentų. Akte atsakovas nurodė pareiškėjui: 1) vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra, 2) parengti atsiskaitymams su vartotojais už sunaudoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu, 3) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2012 m. lapkričio 12 d. informuoti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių. Atsakovas, atlikdamas patikrinimą, nustatė, kad namo gyventojai už sunaudotą karštą vandenį atsiskaito pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių „SmeCo“, „Kamden“ ir „Rubikon“ rodmenis. Skaitiklių tipai įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą, jie yra butų savininkų nuosavybė. Pasirinktinai patikrinęs butų Nr. 6, 25, 31, 32, 33, 39 ir 40 skaitiklius, atsakovas nustatė, kad jie techniškai tvarkingi, užplombuoti pareiškėjo plombomis, pareiškėjas atlieka jų kontrolę, skaitikliai naudojami atsiskaityti už sunaudotą karštą vandenį, tačiau neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų.

19Teismas vertino, jog pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, teigia, kad jis Name nevykdo karšto vandens tiekimo veiklos, nes šio namo gyventojai CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka pasirinko 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, t. y. gyventojai iš šilumos tiekėjo (pareiškėjo) perka tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo UAB „Vilniaus vandenys“, todėl neturi pareigos atlikti vandens skaitiklių patikrą.

20Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas nurodė, kad karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimo tvarka ir sąlygos įtvirtintos patikrinimo metu galiojusiose Taisyklėse, pagal kurias gyventojai, priėmę sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu, turi atlikti Taisyklių 193 punkte nustatytus veiksmus: pateikti šilumos ir geriamo vandens tiekėjams gyventojų sprendimą dėl sutikimo pasirinkti šį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, juridiškai tinkama forma patvirtintą įgaliojimą asmeniui, galinčiam sudaryti sutartis su tiekėjais, įgalioto asmens kontaktinę informaciją (Taisyklių 193.1 punktas). Jeigu pastato šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginys priklauso vartotojams, jiems atstovaujantis asmuo patalpų savininkų-vartotojų vardu dar turi sudaryti ir šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su šilumos tiekėju (Taisyklių 193.2.1 punktas) bei geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo sutartis su geriamojo vandens tiekėju (Taisyklių 193.2.2 punktas). Taisyklių 193.4. punkte nustatyta, kad kol buitiniai karšto vandens vartotojai nepateikia šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams Taisyklių 193.1 punkte nurodytų dokumentų ir nesudaro Taisyklių 193.2 ir 193.3 punktuose nustatytų sutarčių, laikoma, kad vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu įgyvendintas netinkamai, o atsiskaitymas tarp šilumos ir geriamojo vandens tiekėjų bei šių karšto vandens vartotojų vyksta pagal 193.3.3 punkto nuostatas. Taisyklių 168 punkte reglamentuojama, kad kada vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) pasirenka antrą karšto vandens tiekimo būdą, naudojami karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis ir karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklis: karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklį, vadovaudamasis teisės aktuose nustatyta tvarka (Taisyklių 1 priedo 3 punktas), įrengia ir eksploatuoja geriamojo vandens tiekėjas (168.1 punktas); karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklį, vadovaudamasis teisės aktuose nustatyta tvarka (Taisyklių 1 priedo 3 punktas), įrengia šilumos tiekėjas (168.2 punktas).

21Teismas vertino, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujininkų ūkis“ 2010 m. balandžio 22 d. raštu Nr. A2-456 informavo pareiškėją apie ( - ) namo butų savininkų prašymą leisti pirkti geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti iš geriamojo vandens tiekėjo (antrasis būdas) (b. l. 24–28). Atsižvelgęs į teisinį nagrinėjamo santykio reguliavimą, teismas darė išvadą, kad Namo gyventojai, pasirinkę 2-ąjį būdą, turėjo įgalioti UAB „Naujininkų ūkis“ sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su šilumos tiekėju UAB „Vilniaus energija“ bei geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei geriamojo šalto vandens karštam vandeniui ruošti sutartis su geriamojo vandens tiekėju UAB „Vilniaus vandenys“. Šios sutartys patikrinimo metu nebuvo sudarytos.

22Taip pat vertinta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ į bylą pateikė pirkėjai UAB „Vilniaus energija“ 2012 m. lapkričio mėnesio PVM sąskaitą faktūrą, kurioje pateikti šalto vandens, skirto karštam vandeniui ruošti namo ( - ), Vilniuje, įvadinio skaitiklio laikotarpio nuo 2012 m. spalio 25 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. rodmenys (III t., b. l. 167–184). Taip pat UAB „Vilniaus vandenys“ nurodė, kad analogiškos PVM sąskaitos faktūros buvo suformuotos ir už ankstesnį laikotarpį. Vadinasi (tai patvirtino ir atstovas teismo posėdyje), kad sutartis su Namo ir UAB „Vilniaus vandenys“ gyventojais (įgaliotu asmeniu) nebuvo sudaryta, nebuvo naudojamas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis ir geriamojo šalto vandens skaitiklis karštam vandeniui ruošti, o tarpusavyje atsiskaito UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus vandenys“.

23Atsižvelgęs į faktines aplinkybes ir į nurodytą teisinį reguliavimą teismas darė išvadą, kad namui Dūkų g. 10A faktiškai yra taikomas 1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas.

24Teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Namo butų gyventojai už sunaudotą karštą vandenį atsiskaito su pareiškėju pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis, pareiškėjas yra uždėjęs plombas ant butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių, juos tikrina, 2011 m. kovo 21 d. ir 2012 m. rugsėjo 4 d. karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktuose pareiškėjas nurodo mokesčius už karštą vandenį skaičiuoti pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis (b. l. 21–23, 149–150, 115). Atsižvelgęs į pateiktus įrodymus teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji, kadangi jie naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti (neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010). Vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012).

25Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Namo butuose apsirūpinimas karštu vandeniu vyksta 1-uoju karšto vandens tiekimo būdu iš karšto vandens tiekėjo – pareiškėjo, kadangi už sunaudotą karštą vandenį vartotojai atsiskaito pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis būtent su pareiškėju. Nelaikyti pareiškėjo karšto vandens tiekėju ginčo name nėra pagrindo, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis aptariamame name karšto vandens tiekimo veiklos nevykdo, atmesti. Nustačius, kad Namo gyventojai nėra tinkamai įgyvendinę sprendimo apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu ir kad faktiškai karštą vandenį gyventojams tiekia bei išrašo jiems sąskaitas už suteiktas paslaugas pareiškėjas, nagrinėjamu atveju taip pat netaikytini skunde ir Komisijos atsiliepime minimi Komisijos viešai paskelbti išaiškinimai, kad gyventojai, kurie pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu 2-ąjį būdą, yra patys atsakingi už tinkamų naudoti apskaitos prietaisų įsigijimą, sumontavimą, metrologinę patikrą ir pan.

26Sprendime taip pat nurodyta, kad kaip jau nustatyta byloje, už karšto vandens tiekimą atsiskaitoma pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis, pareiškėjas neginčija, kad nurodyti skaitikliai yra atsiskaitymui už karštą vandenį naudojamos matavimo priemonės, taigi už jų įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas pareiškėjas, kuris yra šilumos tiekėjas. Taigi pareiškėjas, būdamas faktiniu karšto vandens tiekėju Name, pagal nurodytas Įstatymo nuostatas turi pareigą prižiūrėti ir atlikti karšto vandens apskaitos prietaisų daugiabučio namo butuose patikrą.

27Antrasis atsakovo reikalavimas parengti atsiskaitymams su vartotojais už sunaudoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą ir jį patvirtinti vadovo parašu teismo laikytas išvestiniu reikalavimu iš pirmojo, todėl atmetus skundą dėl reikalavimo atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra, atmestas ir antrasis dėl nurodytų skaitiklių sąrašo sudarymo.

28Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei sprendime nurodytus teisės aktus, teismas darė išvadą, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai pagal savo kompetenciją įpareigojo UAB „Vilniaus energija“ atlikti skundžiamame Akte įtvirtintus nurodymus. Aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti jį dėl pareiškėjo skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

29IV.

30Pareiškėjas (apeliantas) UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą (V t., b. l. 74-83), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

31Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

321) Teismas pilnai neišsiaiškino, ar Name CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2010 m. gegužės 1 d. pasirinktas 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias karšto vandens tiekimą bei karšto vandens skaitiklių metrologinę priežiūrą, neatsižvelgė į Komisijos atsiliepime nurodytos argumentus ir oficialius viešus išaiškinimus. Patikrinimo metu pareiškėjas Name karšto vandens tiekimo veiklos nevykdė, nes Namo gyventojai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinko 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Tuo tarpu teisės aktuose karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinės patikros atlikimas reglamentuotas tik esant 1-am apsirūpinimo karštu vandeniu būdui.

332) Pats teismas nustatė, kad Namo administratorius UAB „Naujininkų ūkis“ 2010 m. balandžio 22 d. raštu informavo pareiškėją, kad Namo gyventojų dauguma CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka pasirinko karšto vandens tiekimo būdą, kai už karštą vandenį atsiskaitoma su geriamojo šalto vandens tiekėju UAB „Vilniaus vandenys“, o už šilumą jam pašildyti – su šilumos tiekėju UAB „Vilniaus energija“. Prie prašymo buvo pridėtas Namo bendraturčių parašų sąrašas, adresuotas UAB „Naujininkų ūkis“ administracijai, kas sistemiškai pastatų administravimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų kontekste gali būti traktuojama kaip įgalinimų veikti Namo bendraturčių vardu suteikimas Namo administratoriui. Po 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo 2010 m. balandžio 22 d. praėjus 6 mėnesiams buvo patvirtintos naujos Taisyklės, numačiusios papildomus reikalavimus apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimui, tačiau Namo administratorius UAB „Naujininkų ūkis“ papildomų veiksmų nesiėmė ir papildomai apelianto apie pasikeitusią Namo gyventojų apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo (pasirinkimo įgyvendinimo) situaciją neinformavo, tuo suformuodamas status quo situaciją. Namo gyventojams siunčiamose pareiškėjo sąskaitose mokestis renkamas tik už vandens pašildymą, šalto vandens dedamoji nerenkama (ji renkama UAB „Vilniaus vandenys“ mokėjimų pranešimų pagrindu). Taigi, faktiškai Namo gyventojai karštu vandeniu apsirūpina be karšto vandens tiekėjo. Jiems nuo 2010 m. gegužės 1 d. taikoma mažesnė šilumos energijos geriamojo vandens pašildymo kaina. Nuo 2010 m. gegužės 1 d. pareiškėjas, remdamasi 2010 m. balandžio 22 d. Namo bendratučių sprendimu ir sudarytomis individualiomis šilumos pirkimo-pardavimo sutartimis (rašytinėmis ir sudarytomis konkliudentiniu pagrindu) su Namo butų savininkais, išrašydamas sąskaitas Namo butų savininkams jose (konkrečiose sąskaitose) nurodydavo, kad tiekia tik vandens pašildymo paslaugą (taip pat ir šilumos energiją šildymui bei šilumos karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) bet šalto vandens dedamosios nerinko. Sąskaitose buvo įrašas „Jūsų name UAB „Vilniaus energija“ nėra karšto vandens tiekėja ir neadministruoja geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenų“. Tiek UAB „Naujininkų ūkis“ (nepateikdamas jokios kitos informacijos be persiųstų gyventojų parašų apie pasirinktą 2-ąjį būdą), tiek UAB „Vilniaus energija“ laikė atlikusios visus teisės aktų (Taisyklių 193 punkto) keliamus reikalavimus 2-ojo būdo taikymui. Teismo sprendime pateiktas naujas požiūris į faktiškai susiklosčiusių sutartinių santykių formalizavimą ir, jei tai yra būtina, pareiškėjas ir Namo administratorius yra pasirengę įforminti savo santykius pagal teismo iškeltus reikalavimus teismo nustatytinu terminu, bet tai negali būti pagrindu pripažinti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą netinkamai įgyvendintu bylos su Inspekcija ginčo Namo atžvilgiu Patikrinimo Akto surašymo laikotarpiu (2012 m. lapkričio 1 d.). Esant CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka patvirtintai Namo bendraturčių valiai, reikia žvelgti į istoriškai nuo 2010 m. gegužės 1 d. susiklosčiusių ir šalių akceptuotų santykių turinį ir faktiškai susiklosčiusių santykių turinys turėtų vyrauti prieš dalinį formos neišlaikymą arba skiriamas terminas įforminimui.

343) Dėl teismo argumento, kad 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas įgyvendintas netinkamai, nes Akto surašymo metu Namo šilumos punkte nebuvo sumontuotas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis ir Namo suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti nebuvo nustatomas pagal karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio rodmenis, pažymi, jog Inspekcija ir teismas tokio reikalavimo („Name nėra įrengtas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis“) pareiškėjui formuluoti objektyviai negali, nes Name techniškai neįmanoma įrengti karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio. Name įrengta nepriklausoma šildymo sistema su dvilaipsniu karšto vandens ruošimu. Taisyklės (48.4 p.) numato atvejus, kai karšto vandens ruošimo skaitiklio nėra galimybės įrengti dėl namo techninių savybių. Namo vartotojams paskirstoma Namo suvartota šilumos energija, kurią objektyviai parodo Namo įvade įrengtas įvadinis šilumos skaitiklis.

354) Ignoruojant vartotojų CK 4.85 straipsnio tvarka priimtus sprendimus, nusprendus, kad visą laikotarpi (nuo 2010 m. gegužės 1 d.). sprendimus dėl 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo priėmusiuose namuose turėtų būti taikomas 1-asis apsirūpinimo kartu vandeniu būdas, tai reikštų reikšmingą mokėtinų sumų padidėjimą dešimtims tūkstančių Vilniaus miesto vartotojų, CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka pasirinkusių 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, vartotojams priskaitytų sumų perskaičiavimą atgaline tvarka už kelis metus (nuo 2010 m. gegužės 1 d.), nes 1-ojo būdo kaina yra didesnė nei 2-ojo. Laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. tai sudarytų 128,47 Lt papildomų išlaidų, nuo 2012 m. balandžio 30 išlaidos padidėtų dar mažiausiai pusantro karto, iki beveik 200 Lt kiekvienam vidutiniam butui. Sprendime teismas nepasisakė apie skirtingą karšto vandens kainodarą esant skirtingiems apsirūpinimo karštu vandeniu būdams bei neigiamas finansines pasekmes vartotojams. Be to, tokiu atveju būtų paneigtos Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi įtvirtinta konkurencija apsirūpinimo karštu vandeniu būdų srityje bei vartotojų teisė pasirinkti jiems priimtiną apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ar karšto vandens tiekėją.

365) Administracinių teismų praktikoje (išskyrus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-2444-189/2013) nėra įsiteisėjusios praktikos bylose, kuriuose būtų atlikti Inspekcijos patikrinimai 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkusiuose namuose. Pastarojoje byloje konstatuota, kad 2010 m. balandį CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka įgyvendintam namo gyventojų pasirinkimui rinktis apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo negali būti taikoma vėliau, nuo 2010 m. lapkričio 1 d., įsigaliojusi Taisyklių redakcija. Apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimą detalizavo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (2009 m. gruodžio 25 d. redakcija). Ši aplinkybė (teisės aktų, kurie galiojo karšto vandens būdo pasirinkimo metu, taikymas) akcentuota ir 2014 m. sausio 10 d. nutartyje, kuria administracinė byla Nr. A858-1687/2013 dėl Namo ( - ) grąžinta naujam nagrinėjimui į pirmos instancijos teismą. Analogiškai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė ir 2014 m. sausio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1744/2013 dėl namo Algirdo g. 18 (ši byla taip pat buvo grąžinta naujam nagrinėjimui). Nagrinėjamu atveju Namo gyventojų pasirinkimas pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą buvo išreikštas 2010 m. kovo 30 d. ir tą valią administratorius UAB „Naujininkų ūkis“ pranešė 2010 m. balandžio 22 d. raštu. Taigi teismas turėjo taikyti iki 2010 m. lapkričio 1 d. galiojusių, o ne vėlesnių Taisyklių nuostatas. Pažymi, kad po visos Lietuvos atitinkamų daugiabučių namų gyventojų sprendimų CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priėmimo bei faktinio 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo taikymo pradžios (t. y. po 2010 m. gegužės 1 d.), Taisyklės nuo 2010 m. lapkričio 1 d. buvo pakeistos. Teismo sprendimui pagrįsti nurodomi Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289, 28.5 punktas, 31.4 punktas, neteko galios nuo 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 4-883.

376) Akto surašymo data kelia abejonių, nes lapkričio 1 d. – oficiali nedarbo Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena.

38Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (V t., b. l. 117-122), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje palikti nepakeistą, o apelianto UAB „Vilniaus energija“ apeliacini skundą atmesti.

39Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

401) Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Namo butų gyventojų apsirūpinimas karštu vandeniu faktiškai vyksta 1-uoju karšto vandens tiekimo būdu. Namo gyventojai su pareiškėju už sunaudotą karštą vandenį atsiskaito pagal jų butuose įrengtų, karšto vandens skaitiklių rodmenis, tad pareiškėjas yra Namo karšto vandens tiekėjas. Pareiškėjui savęs nelaikant karšto vandens tiekėju, akivaizdu, jog Name nebuvo karšto vandens tiekėjo įrengtų karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologinė patikra (skaitikliai nuosavybės teise priklauso gyventojams) ir karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokestis gyventojams nėra skaičiuojamas.

412) Iki naujos redakcijos Taisyklių įsigaliojimo, teisės aktai nenustatė detalios tvarkos, kaip turi būti įgyvendintas gyventojų pasirinkimas apsirūpinti kaštu vandeniu 2-uoju būdu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-442-18/2011 pažymėjo, kad sprendimo apsirūpinti karštu vandeniu būdu realizavimo tvarka, galėjo ir turėjo būti sureguliuota Energetikos ministerijos tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Inspekcija pažymi, kad sąlygas, kaip turėtą būti įgyvendinamas vartotojų pasirinkimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu, nustato Taisyklių 193 punktas. Taisyklių 193.4 punkte numatyta, kad, kol buitiniai karšto vandens vartotojai nepateikia šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams Taisyklių 193.1 punkte nurodytų dokumentų, ir nesudaro Taisyklių 193.2 punktuose nustatytų sutarčių, laikoma, kad vartotojų sprendimas apsirūpinti karšiu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu įgyvendintas netinkamai Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors ir Namo gyventojai priėmė sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens teikimo būdu, šis gyventojų sprendimas faktiškai nėra įgyvendintas, kadangi pareiškėjas neįgyvendino Taisyklių 168,2 punkto reikalavimo ir Name karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio neįrengė. Taip nesudarė techninių galimybių 2-ojo karšto vandens tiekimo būdo įgyvendinimui. Remiasi minėtoje norminėje administracinėje byloje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014 pateiktais išaiškinimais. Teigia, jog atsižvelgiant į susidariusią situaciją ir galiojanti teisinį reguliavimą, turi būti laikoma, kad atsiskaitymui už sunaudotą karštą vandenį yra naudojami karšto vandens skaitikliai be galiojančios metrologinės patikros. Vykdant karšto vandens apskaitą apeliantas yra karšto vandens tiekėjas. Namo butų gyventojai karštu vandeniu apsirūpina 1-uoju karšto vandens tiekimo būdu ir su pareiškėju už sunaudotą karštą vandenį atsiskaito pagal butuose įrengtų metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenis.

423) Apeliaciniame skunde nurodoma nauja aplinkybė – teigiama, kad Name techniškai neįmanoma įrengti karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio. Tačiau neįrengus karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio, nėra galimybės išmatuoti šilumos kiekio, sunaudoto karštam vandeniui ruošti. Karšto vandens skaitiklis tokios funkcijos neatlieka, nes skaitiklio paskirtis yra išmatuoti vandens kiekį kubiniais metrais o šilumos skaitiklio paskirtis – išmatuoti šilumos kiekį vatais. Taigi, pats apeliantas sutinka ir tuo pačiu patvirtina, kad Namo gyventojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu yra neįgyvendintas ir apeliantas šilumos kiekio karštam vandeniui ruošti nematuoja ir vartotojams parduoti šilumą karšiam vandeniui ruošti negali. Pabrėžia, kad jeigu vandens skaitiklis naudojamas netiesioginiam matavimui, t. y. karšto vandens kubiniai metrai pervedami į šilumos vatus, kurių reikia tam tikro kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti, tada karšto vandens skaitiklis vis tiek lieka atsiskaitymo objektu, pagal kurio rodmenis vykdomas komercinis atsiskaitymas ir lieka teisinės metrologijos objektu, už kuriuo metrologinę patikrą atsakingas paslaugos teikėjas, t. y. apeliantas. Tol, kol nėra tinkamai įgyvendintas Namo butų savininkų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu ir nėra išpildytos visos privalomos sąlygos dėl tokio pasirinkto būdo įgyvendinimo, taikomas 1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdo teisinis reguliavimas – apeliantas komerciniams atsiskaitymams su vartotojais turi naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra.

434) Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012; A261-2249/20112) pateiktais išaiškinimais.

44Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą (V t., b. l. 123) nurodo, kad palaiko 2012 m. gruodžio 14 d. ir 2013 m. balandžio 16 d. atsiliepimuose išdėstytą poziciją.

45Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą (V t., b. l. 124-127) nurodo, jog mano, kad nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo.

46Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

471) Nagrinėjant šią bylą aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-442-18/2011 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014 pateikti išaiškinimai. Tik sprendimo dėl karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimo nepakanka, kad 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas būtų pripažintas tinkamai pasirinktu ir įgyvendintu. Tam būtina, kad namo gyventojų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas atstovas sudarytų (pakeistų) geriamojo vandens tiekimo karštam vandeniui ruošti ir šilumos tiekimo karštam vandeniui ruošti sutartis. UAB „Vilniaus vandenys“ nėra sudariusi sutarties dėl geriamojo (šalto) vandens tiekimo Namui karštam vandeniui ruošti, atitinkamai Namo gyventojai (vartotojai) nėra tinkamai pasirinkę ir įgyvendinę 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo. Tokiu atveju taikoma Įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas, kuris daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri karšto vandens apskaitos prietaisus ir atlieka jų patikrą. Iš apeliacinio skundo motyvų, jog reikia žvelgti į istoriškai nuo 2010 m. gegužės 1 d. susiklosčiusių ir šalių akceptuotų santykių turinį ir šiuo atveju faktiškai susiklosčiusių santykių turinys turėtų vyrauti prieš dalini formos neišlaikymą, matyti, kad apeliantas pripažįsta, jog Namo gyventojai neišlaikė karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimo formos. Taigi, teismas pagrįstai sprendė, jog Namo butuose apsirūpinimas karštu vandeniu vyksta 1-uoju karšto vandens tiekimo būdu, ir atitinkamai tinkamai taikė Įstatymo ir Taisyklių nuostatas, nustatančias karšto vandens tiekėjo (šiuo atveju šilumos tiekėjo) pareigas atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūros srityje.

482) Apeliaciniame skunde pateikti skaičiavimai ir teiginiai dėl karšto vandens tiekimo būdų kainų skirtumo yra subjektyvūs, atlikti paties apelianto, nepateikiant jokių skaičiuočių ir apsiribojant tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie 2-ojo būdo efektyvumą (pigumą). 1-asis būdas yra (gali būti) pigesnis už 2-ąjį.

49Teisėjų kolegija

konstatuoja:

50V.

51Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas (apeliantas) kartu su apeliaciniu skundu (be įgaliojimo kopijos ir žyminio mokesčio apmokėjimo kvito) pateikė taip pat ir ( - ) šildymo sistemos su dvilaipsniu karšto vandens ruošimu schemą (Vilniaus šilumos tinklų suderintą 2001 m. birželio 1 d.), 2014 m. vasario 26 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 0111080 ir 2011 m. rugsėjo 27 d. šiluos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 0111031.

52ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme tiriami tik tuo atveju, jeigu pastarasis teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

53Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant ir į pateiktų dokumentų datas, nei vienos iš įstatyme paminėtų aplinkybių nenustatyta, todėl pastaruosius įrodymus priimti atsisakytina.

54Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2012 m. lapkričio 1 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-3436(V12), kuriuo atsakovas nusprendė, jog buvo pažeisti Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimai ir pareiškėjas įpareigotas: 1) vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra, 2) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu, 3) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2012 m. lapkričio 12 d. informuoti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių. Pareiškėjas prašė Inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Aktą panaikinti.

55Pirmosios instancijos teismas, priėjęs išvadą, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai pagal savo kompetenciją įpareigojo UAB „Vilniaus energija“ atlikti skundžiamame Akte įtvirtintus nurodymus, Aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti jį dėl pareiškėjo skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

56Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde akcentuoja, jog teismas klydo vertindamas faktines bylos aplinkybes bei taikydamas apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo metu galiojusias teisės normas ginčo santykiams spręsti.

57Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokiu argumentu iš dalies sutinka, vis dėlto mano, jog pagrindo naikinti pirmosios instancijos sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, nėra.

58Nagrinėjamos bylos apimtyje, pareiškėjui įrodinėjant, kad patikrinimo metu jis daugiabučiame name ( - ), Vilniuje (Name), nevykdė karšto vandens tiekimo veiklos, nes Namo administratorius 2010 m. balandžio 22 d. raštu informavo pareiškėją, kad Namo gyventojų dauguma CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka pasirinko 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, ši aplinkybė, t. y., ar Name įstatymo nustatyta tvarka yra pasirinktas ŠŪĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2-asis karšto vandens tiekimo būdas be karšto vandens tiekėjo (apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, kai šiluma karštam vandeniui ruošti yra perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti yra perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo), turi būti nustatinėjama pirmiausiai.

59Teisėjų kolegija pažymi, jog šis ginčas jau buvo pasiekęs Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2014 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1687/2013 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą ir administracinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl nagrinėjamoje byloje reikšmingi ir minėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai.

60Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1687/2013 vertino, kad sprendžiant dėl to, ar Name CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka yra pasirinktas ŠŪĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2-asis karšto vandens tiekimo būdas, aktualūs Šilumos ūkio įstatymas (2010 m. sausio 5 d. redakcija) ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (2009 m. gruodžio 25 d. redakcija). Kartu pažymėjo, kad „teismas nagrinėdamas administracinę bylą netaikė aktų nuostatų, kurios galiojo nurodytu metu, ir tinkamai neįvertino, ar buvo atlikti visi reikiami veiksmai, laikytasi teisės aktų reikalavimų siekiant įgyvendinti 2–ąjį karšto vandens tiekimo būdą be karšto vandens tiekėjo“.

61Tačiau bylą iš naujo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimą grindė, be kita ko, patikrinimo metu galiojusių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, nuostatomis.

62Taisydama šią pirmosios instancijos teismo klaidą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo nurodomo 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo metu galiojusi ŠŪĮ (2010 m. sausio 5 d. redakcija) 15 straipsnio 1 dalis numatė, jog vartotojai daugiabučiuose namuose gali CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. To paties straipsnio 2 dalis numatė, jog, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip.

63Šilumos ūkio įstatymą detalizavo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (2009 m. gruodžio 25 d. redakcija). Šių Taisyklių 363 punkte buvo nustatyta, kad Šilumos tiekėjai iki 2009 m. liepos 1 d. pasiūlo buitiniams šilumos vartotojams daugiabučiuose namuose teisės akto (Šilumos ūkio įstatymo) ir Taisyklių nustatyta tvarka priimti juose nurodytus sprendimus dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių pakeitimo. Iki buitiniai šilumos vartotojai teisės akto (Šilumos ūkio įstatymo) ir Taisyklių nustatyta tvarka priima sprendimus ir su šilumos tiekėjais sudaro, jeigu tokios sutartys nesudarytos, šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, buitiniams šilumos vartotojams ir šilumos tiekėjams taikomos teisės aktų (Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 ir Taisyklių 8 priedas) nuostatos. Taisyklių 364 punkte buvo nustatyta, kad Karšto vandens tiekėjai ir geriamojo vandens tiekėjai iki 2009 m. liepos 1 d. pasiūlo buitiniams karšto vandens vartotojams daugiabučiuose namuose teisės akto (Šilumos ūkio įstatymas) ir Taisyklių nustatyta tvarka priimti juose nurodytus sprendimus dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, geriamojo vandens pirkimo-pardavimo sutarčių pakeitimo arba sudarymo. Iki buitiniai karšto vandens vartotojai teisės akto (Šilumos ūkio įstatymas) ir Taisyklių nustatyta tvarka priima sprendimus ir su karšto vandens tiekėjais – karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, su geriamojo vandens tiekėjais – geriamojo vandens pirkimo-pardavimo sutartis, buitiniams karšto vandens vartotojams ir karšto vandens tiekėjams taikomos teisės aktų (Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 ir Taisyklių 9–11 priedai) nuostatos. Taisyklių 366 punkte buvo nustatyta, jog šilumos tiekėjai ir karšto vandens tiekėjai iki 2010 m. sausio 1 d. pasiūlo šilumos vartotojams ir (ar) karšto vandens vartotojams, kuriems nuosavybės teise priklauso atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai ir (ar) atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai (atitinkantys teisės aktuose nustatytus reikalavimus), perduoti (parduoti) juos šilumos tiekėjams ir (ar) karšto vandens tiekėjams.

64Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog jame nedetalizuojama apsirūpinimo karštu vandeniu 2–uoju būdu įgyvendinimo tvarka, tačiau sisteminis šių nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad gyventojai turi ne tik priimti sprendimą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, bet ir pakeisti šilumos ir karšto vandens vartojimo sutartis, sudaryti karšto vandens tiekimo sutartis su karšto vandens ar geriamojo vandens tiekėjais, jeigu keičiamas karšto vandens tiekėjas. Pareiškėjas buvo Namo ir šilumos, ir karšo vandens tiekėjas, t. y. pareiškėją ir vartotojus siejo sutartiniai šilumos ir karšto vandens tiekimo santykiai. Namo gyventojams išreiškus valią keisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turėjo keistis jų ir pareiškėjo sutartiniai santykiai, taip pat atsirasti nauji sutartiniai santykiai su vandens tiekėju dėl vandens karštam vandeniui ruošti tiekimo, taip pat šilumos tam vandeniui paruošti tiekimo.

65Taigi tarp Namo gyventojų ir pareiškėjo buvo susiklostę pareiškėjo ir buitinių vartotojų šilumos ir karšto vandens tiekimo teisiniai santykiai, o buitiniai vartotojai, įgyvendindami įstatyme nustatytą teisę, siekė pakeisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba jo tiekėją, t. y. vandenį pirkti tiesiogiai iš geriamojo vandens tiekėjo, o šilumą karštam vandeniui ruošti – iš šilumos tiekėjo. Todėl keičiant karšto vandens tiekimo būdą sutartiniams pareiškėjo ir Namo gyventojų santykiams pakeisti neužteko tik vienos šalies (gyventojų) sprendimo keisti vandens karštam vandeniui ruošti tiekėją priėmimo. Dėl geriamojo vandens tiekimo karštam vandeniui ruošti daugiabučiuose namuose techninės ir teisinės specifikos Namo savininkai turėjo pasirinkti ir įgalioti atstovą, kuris su teikiamų paslaugų teikėjais pasirašytų atitinkamas sutartis, būtų atsakingas už šilumos ir geriamojo vandens paskirstymą ir išlaidų daugiabučio namo butų savininkams apmokėti išdalijimą, taip pat pakeisti sudarytas šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis, sudaryti naujas sutartis su vandens tiekėju, karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (Taisyklių 361, 362 punktai).

66Byloje nėra duomenų, kad Namo gyventojai be sprendimo keisti vandens karštam vandeniui ruošti priėmimą, atliko kitus būtinus šiam pasirinkimui veiksmus. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patikrinimo metu sutartys nebuvo sudarytos. Todėl laikytina, jog Namo gyventojų pasirinktas 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas nebuvo tinkamai įgyvendintas. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo, nors ir netinkamais motyvais (remiantis netinkamos redakcijos teisės aktu), prieita išvada, kad Namui faktiškai taikomas 1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo Namo karšto vandens tiekėju, kas jam suponavo atitinkamas teises ir pareigas.

67Pažymėtina, jog toks ginčui aktualių teisės aktų nuostatų ir susiklosčiusios situacijos aiškinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014.

68Apeliacinė instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš esmės patvirtino Aktu nustatytų įpareigojimų pareiškėjui teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad Aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti dėl pareiškėjo nurodytų argumentų nėra pagrindo, vertina, jog ši teismo sprendimo dalis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pratiką šios kategorijos bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje A-525-1340/2012, taip pat kitose analogiškose bylose Nr. A-492-1722/2012, A-261-2249/2012, A-261-1585/2012; Nr. A-928-492/2015), todėl joje išdėstytų motyvų nekartoja ir dėl to plačiau nepasisako.

69Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo laikyti neteisėtu ir/ar nepagrįstu ir dėl to jį naikinti ar keisti.

70Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nepaisant aptartos klaidos, nagrinėdamas bylą priėjo teisingas išvadas, jo sprendimas laikytinas iš esmės teisėtu ir pagrįstu, todėl jis paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

71Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

72pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

73Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

74Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus... 5. Nurodė, kad Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius, 2012 m. lapkričio 1 d.... 6. Atsakovas Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius atsiliepime (I t., b. l.... 7. Nurodė, kad patikrinimo metu nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė jokių... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime (I t., b. l. 101–104)... 9. Nurodė, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali CK 4.85 straipsnyje... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujininkų ūkis“ atsiliepime (I t.,... 11. Atsiliepime nurodė, kad gyventojams pasirinkus 2-ąjį karštu vandeniu... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu (I t.,... 14. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu (II t., b. l.... 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi... 16. III.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu (V... 18. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad Inspekcijos Vilniaus... 19. Teismas vertino, jog pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, teigia, kad... 20. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas nurodė, kad karšto vandens tiekimo būdo... 21. Teismas vertino, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis... 22. Taip pat vertinta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus... 23. Atsižvelgęs į faktines aplinkybes ir į nurodytą teisinį reguliavimą... 24. Teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Namo butų... 25. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Namo butuose apsirūpinimas karštu... 26. Sprendime taip pat nurodyta, kad kaip jau nustatyta byloje, už karšto vandens... 27. Antrasis atsakovo reikalavimas parengti atsiskaitymams su vartotojais už... 28. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei sprendime nurodytus... 29. IV.... 30. Pareiškėjas (apeliantas) UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį... 31. Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:... 32. 1) Teismas pilnai neišsiaiškino, ar Name CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka... 33. 2) Pats teismas nustatė, kad Namo administratorius UAB „Naujininkų ūkis“... 34. 3) Dėl teismo argumento, kad 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas... 35. 4) Ignoruojant vartotojų CK 4.85 straipsnio tvarka priimtus sprendimus,... 36. 5) Administracinių teismų praktikoje (išskyrus Lietuvos vyriausiojo... 37. 6) Akto surašymo data kelia abejonių, nes lapkričio 1 d. – oficiali... 38. Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (V t., b. l. 117-122),... 39. Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:... 40. 1) Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Namo butų... 41. 2) Iki naujos redakcijos Taisyklių įsigaliojimo, teisės aktai nenustatė... 42. 3) Apeliaciniame skunde nurodoma nauja aplinkybė – teigiama, kad Name... 43. 4) Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2010 m.... 44. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą (V... 45. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į... 46. Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:... 47. 1) Nagrinėjant šią bylą aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio... 48. 2) Apeliaciniame skunde pateikti skaičiavimai ir teiginiai dėl karšto... 49. Teisėjų kolegija... 50. V.... 51. Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad... 52. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo... 53. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant ir į pateiktų dokumentų datas, nei... 54. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos... 55. Pirmosios instancijos teismas, priėjęs išvadą, kad Inspekcija teisėtai ir... 56. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka,... 57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokiu... 58. Nagrinėjamos bylos apimtyje, pareiškėjui įrodinėjant, kad patikrinimo metu... 59. Teisėjų kolegija pažymi, jog šis ginčas jau buvo pasiekęs Lietuvos... 60. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartyje... 61. Tačiau bylą iš naujo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2015 m.... 62. Taisydama šią pirmosios instancijos teismo klaidą, apeliacinės instancijos... 63. Šilumos ūkio įstatymą detalizavo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės,... 64. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog jame nedetalizuojama... 65. Taigi tarp Namo gyventojų ir pareiškėjo buvo susiklostę pareiškėjo ir... 66. Byloje nėra duomenų, kad Namo gyventojai be sprendimo keisti vandens karštam... 67. Pažymėtina, jog toks ginčui aktualių teisės aktų nuostatų ir... 68. Apeliacinė instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su kita pirmosios... 69. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone,... 70. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios... 71. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 72. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“... 73. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą... 74. Nutartis neskundžiama....