Byla 1-253-878/2018
Dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdė sveikatą automobilio „VW Passat“ vairuotojui G. K., nes dėl krūtinkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant I. B., dalyvaujant prokurorei R. B., kaltinamajai Ž. M., jos gynėjai advokatei S. Č., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. K., jo atstovui advokatui A. P.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., gimusi ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ( - ), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, vykdanti individualią veiklą - kirpėja, neteista, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

3Teismas

Nustatė

4kaltinamoji Ž. M. 2017 m. lapkričio 11 d. 10.47 val. Alytuje, Putinų g. ties pastatu, pažymėtu numeriu 40, vairuodama T. M. vardu registruotą kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinio numerio ženklas ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus – nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio transporto priemonei „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas ( - ) artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, su ja susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdė sveikatą automobilio „VW Passat“ vairuotojui G. K., nes dėl krūtinkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

5Kaltinamoji Ž. M. savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 11 d. 10.40 val., važiuodama automobiliu šalutiniu keliu nuo Putinų g. 40 namo, artėdama prie pagrindinio kelio, buvo apakinta saulės, todėl nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Suko kairėn į pagrindinę gatvę ir pirmoje eismo juostoje susidūrė su iš kairės pusės važiavusiu automobiliu. Eismo įvykio metu susižalojo pati, sužeistas kito automobilio vairuotojas.

6Be kaltinamosios visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jos kaltę patvirtina ir kiti žemiau aptarti bylos duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

7Nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis automobiliu „VW Passat“ važiavo Alytuje Putinų gatve link tilto per Nemuną, pirma eismo juosta. Oras buvo geras, švietė saulė. Privažiavęs sankryžą, už kurios buvo matyti pastatas Nr. 40, staiga pamatė iš šalutinio kelio dešinėje greitai išvažiuojantį automobilį, kuris nebuvo pristabdęs prie pagrindinio kelio. Automobilį pamatė nuo savęs apie 4 m atstumu, stabdė, tačiau tas automobilis atsitrenkė į jo automobilį ties viduriu. Nuo smūgio ėmė skaudėti krūtinę, Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninėje jam nustatė krūtinkaulio lūžį. Už sugadintą automobilį draudimas jau išmokėjo draudimo išmoką, kuri jį tenkina. Įtariamoji Ž. M. jo atsiprašė, dėl sužalojimo patirtos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino (1 t., b. l. 76-80).

8Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2017 m. lapkričio 11 d. protokolas patvirtina, kad automobiliai „Audi A6“ ir „VW Passat“ susidūrė Alytuje, Putinų g. ties namu Nr. 40. Prie susikirtimo su pagrindiniu keliu stovi ženklas „Šalutinis kelias“ (1 t., b. l. 10-22).

9Transporto priemonės „VW PASSAT“, valstybinio numerio ženklas ( - ) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti išoriniai sugadinimai rodo, kad automobilis į kitą transporto priemonę atsitrenkė priekine kaire dalimi (1 t., b. l. 23-27).

10Transporto priemonės „AUDI A6 AVANT“, valstybinio numerio ženklas ( - ) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti išoriniai sugadinimai rodo, kad kitas automobilis atsitrenkė į jo kairę pusę (1 t., b. l. 28-32).

11Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G1182/2017 (06) patvirtina, kad G. K. diagnozuotas krūtinkaulio lūžimas, kuris kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 41).

12BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių neatsargų pažeidimą, vairuojant transporto priemonę, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Aukščiau aptarti įrodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje ir patvirtina, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

13Ž. M., vairuodama automobilį, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto reikalavimą, nustatantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad Ž. M. įvažiavo į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio, tuo metu pagrindiniu keliu važiuojant nukentėjusiajam, taigi, ji nedavė kelio pagrindine gatve prie sankryžos artėjančiai kitai transporto priemonei ir dėl to įvykio eismo įvykis. Eismo įvykio metu tiek kelio būklė, tiek oro sąlygos netrukdė laiku pastebėti pagrindiniu keliu važiuojantį nukentėjusiojo vairuojamą automobilį. Teismui nėra abejonių, kad kaltinamoji Ž. M. turėjo realią galimybę pastebėti pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį ir jį praleisti, išvengdama automobilių susidūrimo. Toks kaltinamosios padarytas KET pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – G. K. sveikatos nesunkiu sutrikdymu, todėl Ž. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti. Dėl kaltinamosios sukelto eismo įvykio kilo BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai: nesunkiai sutrikdyta G. K. sveikata. Kilusius padarinius visiškai patvirtina specialisto išvada, nukentėjusiojo parodymai.

14Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus. Teismo nustatytų įvykio aplinkybių analizė duoda pagrindą išvadai, kad Ž. M. jai inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. ji nenumatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

15Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kaltinamosios asmenybę, jos pavojingumo lygį. Ž. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 7 dalis, 11 straipsnio 2 dalis), dėl kurio nesunkiai sutrikdyta sveikata vienam asmeniui. Ji visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, šios aplinkybės lengvina jos atsakomybę. Ji anksčiau neteista (1 t., b. l. 106), nebausta administracinėmis nuobaudomis (1 t., b. l. 109), psichikos-priklausomybių stebimų pacientų įskaitoje neįrašyta (1 t., b. l. 103), dirba (1 t., b. l. 108), augina du mažamečius vaikus (1 t., b. l. 104). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl teismui yra pagrindo manyti, kad Ž. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamosios motina S. Ž. prašo perduoti jos atsakomybei kaltinamąją Ž. M. pagal laidavimą (2 t., b. l. 16). Ji teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su kaltinamąja sutaria labai gerai, kasdien bendrauja, nes gyvena tame pačiame name, turi galimybę daryti kaltinamajai gerą įtaką. Ji neteista (2 t., b. l. 19), administracinėmis nuobaudomis nebausta (2 t., b. l. 18), profesinio išsilavinimo, dirba ( - ) transferuotoja, darbdavio teigiamai charakterizuojama (2 t., b. l. 20). Įvertinęs šią S. Ž. charakteristiką, jos teigiamas asmenines ir socialines savybes, siekį ir realią galimybę tiesiogiai kontroliuoti kaltinamosios elgesį, nuolatinį bendravimą, teismas mano, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir ji darys teigiamą įtaką kaltinamajai, kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Todėl S. Ž. skirtina laiduotoja. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kilusių pasekmių sunkumo laipsnį, teigiamą kaltinamosios asmenybę, tai, kad ji teisiama pirmą kartą, teismas mano, kad kaltinamoji Ž. M. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be piniginio užstato ir byla jos atžvilgiu nutrauktina, nustatant vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

16Civilinio ieškinio išsprendimas

17Nukentėjusysis G. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 6125,15 Eur turtinės ir 7000 Eur neturtinės žalos jam atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 140-143). Ieškinyje nurodė, jog dėl eismo įvykio patyrė 6125,15 Eur turtinę žalą. Vaistai patirtos traumos gydymui kainavo 25,15 Eur, be to, turėjo 6100 Eur išlaidų sumokėti nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2018 m. sausio 11 d. samdytiems darbininkams E. K. ir G. K., nes nukentėjusysis yra ūkininkas, pats prižiūri ūkyje auginamus galvijus, o dėl traumos negalėjo atlikti galvijų priežiūros darbų. Neturtinę žalą patyrė dėl iki šiol jaučiamų skaudžių įvykio pasekmių, be to, visa jo šeima patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, jaudinasi dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės. G. K. tapo labai nesavarankiškas, tapo našta savo šeimai, dėl to įgijo nepilnavertiškumo kompleksą, tapo jautrus, nervingas, susierzinęs ir piktas, dvasiškai palūžęs ir nestabilus, kenčia ir fizinius skausmus, kurie naktį tampa nepakeliami. Todėl blogai miega, nuolat jaučiasi pervargęs. Pradėjo nesutarti su sutuoktine, šeimoje prasidėjo konfliktai. Sumažėjo ir jo bendravimo galimybės, nes pats savarankiškai niekur negali nuvykti, net aplankyti giminaičių ar draugų.

18Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. K. atsisakė civilinio ieškinio reikalavimo dėl 6125,15 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 112 straipsnio 3 dalis), todėl dėl šio reikalavimo teismas plačiau nepasisako.

19G. K. palaikė civilinio ieškinio reikalavimą dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Parodė, kad jis dėl patirtos traumos labai ilgai gydėsi, apie pusantro mėnesio turėjo laikytis jam paskirto gulimo režimo, pats negalėjo atsikelti iš lovos ar atsigulti be kitų pagalbos, dėl skausmo nemiegodavo naktimis. Ilgą laiką negalėjo pats rūpintis savo ūkiu, iki šiol gali dirbti tik lengvus darbus, apribotos jo bendravimo galimybės, nes nei pats negali nuvykti pas draugus, nei draugai nori važiuoti pas ligonį, nors anksčiau kartą per savaitę nuvykdavo pas draugus. Dėl prastos sveikatos nebevažiuoja į ūkininkų seminarus, nors anksčiau per metus į juos nuvykdavo 6-7 kartus. Šiemet tik vieną kartą buvo seminare, nes jaučia diskomfortą dėl skausmo, eina sulinkęs. Dabar dėl lėtesnio judėjimo turi mažiau laiko, jo nelieka draugams. Iki šios traumos neturėjo sveikatos problemų, o dabar naudoja tepalą nuo skausmo. Šeimos nariai pyksta ant jo, kad jis pakliuvo į eismo įvykį ir jiems nepadeda ūkio darbuose.

20Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi būti priežastinis ryšys. Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti ir įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. CK 6.254 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą maksimali galima žalos atlyginimo dėl vieno eismo įvykio suma yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas LT/AKA 1046411 patvirtina, kad automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudiko „Seesam Insurance“ AS, Lietuvos Respublikoje veikiančioje per „Seesam Insurance“ AS Lietuvos filialą (1 t., b. l. 58). Draudikas iš esmės neprieštarauja dėl 3000 eurų dydžio atlyginimo už G. K. padarytą neturtinę žalą (1 t., b. l. 166-168).

21Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Kaltininko turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, lemiančių neturtinės žalos dydžio parinkimą. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

22Nagrinėjamu atveju kaltinamoji Ž. M. nevykdė KET reikalavimų, šiurkščiai pažeidė KET, nebuvo atidi, šalutiniu keliu artėdama prie susikirtimo su pagrindiniu keliu ir nedavė kelio juo važiuojančiam kitam automobiliui. Dėl padarytos veikos nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Tačiau, kita vertus, Ž. M. vairavo blaivi, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iš įvykio vietos. Jos turtinė padėtis nėra gera – dirba kirpėja, pajamos tik apie 300 eurų per mėnesį, augina du mažamečius vaikus, sutuoktinis dirba Švedijoje, šeimos išlaikymui kas mėnesį atsiunčia 500 eurų. Šeima gyvena socialiniame būste, jokio nekilnojamojo turto, santaupų neturi.

23Šiuo atveju nukentėjusiojo pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo suma labai didelė, neatitinka teismų praktikos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 500 Eur iki 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos 2K-821/2007 (5000 Lt – krūtinkaulio lūžimas), 2K-68/2008 (40000 Lt - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-382/2008 (10000 Lt – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (10000 Lt – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo; 8000 Lt – kelio girnelės lūžimas; 5000 Lt – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-207/2009 (4000 Lt - muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-386/2009 (20000 Lt - muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-200/2010 (10000 Lt - dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-215/2010 (6726,40 Lt - kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (5820 Lt - dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus), 2K-97/2012 (3000 Lt - padarytas krūtinės sumušimas su kairės pusės 9 šonkaulio lūžimu), 2K-548/2012 (9165 Lt - šonkaulio ir delnakaulio lūžimai), 2K-372-942/2015 (7000 Lt – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), 2K-288-511/2015 (10 000 Lt - plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse).

24Sprendžiant dėl nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra pateikta objektyvių duomenų apie negatyvius liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai, jo darbingumui ar psichologinei būklei. Liudytojais apklausti nukentėjusiojo sūnus E. K. ir žmona G. K. paneigė, jog pyksta ant nukentėjusiojo, kad jis buvo sužalotas eismo įvykio metu ir nebegali padėti ūkyje, be to, jie paneigė G. K. teiginius, kad šeimoje dėl to prasidėjo nesutarimai, kad G. K. nebegali lankytis seminaruose ir pan. E. K. netgi nurodė, kad seminarų laikotarpiu po tėvo traumos išvis nebuvo. Tačiau neabejotina, kad G. K. patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius nepatogumus dėl ilgo gydymosi, ypač dėl gulimo režimo, dėl to apribotų judėjimo galimybių. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininkės skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą pasiekta nustatant nukentėjusiajam G. K. neturtinės žalos dydį 3000 eurų (CK 6.250 straipsnis). Todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. K. iš kaltinamosios civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės „Seesam Insurance“ AS, Lietuvos Respublikoje veikiančios per „Seesam Insurance“ AS Lietuvos filialą, priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

25Dėl atstovavimo išlaidų

26Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. K. prašo jam atlyginti 800 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą – atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas, pateikė šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (1 t., b. l. 171).

27BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

28Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad iš esmės dėl faktinių bylos aplinkybių ir kaltinamosios kaltės jokio teisinio ginčo nebuvo, įrodymų tyrimas atliktas sutrumpinta tvarka. Tačiau teisiamasis posėdis buvo tęsiamas būtent nagrinėjant G. K. civilinio ieškinio reikalavimus. G. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl labai didelės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bet po dviejų teisiamųjų posėdžių, kuriuose iš esmės ir buvo apklausiami liudytojai bei pats nukentėjusysis vien tik dėl turtinės ir neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumo, renkami duomenys ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos dydžiui pagrįsti, nukentėjusysis reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo visiškai atsisakė. Be to, pirmas teisiamasis posėdis buvo atidėtas būtent nukentėjusiojo atstovo prašymu, suteikiant papildomo laiko jam tinkamai paruošti civilinį ieškinį, pašalinti jo turinio trūkumus, taigi, ieškinys nebuvo tinkamai parengtas prieš pradedant bylos nagrinėjimą, nors ši baudžiamoji byla visiškai nebuvo sudėtinga. Vėliau teisiamajame posėdyje buvo skelbiamos pertraukos būtent tam, kad nukentėjusysis pateiktų jo reiškiamą turtinį reikalavimą pagrindžiančius duomenis. Reikalauto neturtinės žalos dydžio – 7000 eurų, nukentėjusysis taip pat nepagrindė, jo prašymu kviesti liudytojai paneigė ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl pablogėjusių G. K. ir jo šeimos narių santykių, dėl padidėjusio jo nervingumo, jautrumo ir pan., dėl apribotų jo galimybių bendrauti. Nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkinamas mažiau nei 50 procentų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga, kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, įrodymų tyrimas atliktas sutrumpinta tvarka, bylos teisminis nagrinėjimas užsitęsė būtent dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio, kurio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pats nukentėjusysis vėliau visiškai atsisakė, o dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo jis tenkinamas tik iš dalies (42,86 procentai), įvertinant ir tai, kad dėl tokio nukentėjusiojo procesinio elgesio užtrukus baudžiamosios bylos nagrinėjimui, pati kaltinamoji neabejotinai patyrė daugiau išlaidų savo gynybai, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, G. K. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinamas tik iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios Ž. M. 50 Eur už civilinio ieškinio parengimą ir 50 Eur už atstovavimą teisiamajame posėdyje, t. y. 100 Eur.

29Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

Nutarė

31Ž. M., padariusią BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti ją pagal laidavimą S. Ž. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

32Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

33G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš „Seesam Insurance“, AS priteisti 3000 (tris tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

34G. K. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir iš Ž. M. priteisti 100 (vieną šimtą) Eur proceso išlaidų.

35Nuteistajai išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

36Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. kaltinamoji Ž. M. 2017 m. lapkričio 11 d. 10.47 val. Alytuje, Putinų g. ties... 5. Kaltinamoji Ž. M. savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2017 m.... 6. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jos kaltę... 7. Nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis automobiliu... 8. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2017 m. lapkričio 11 d. protokolas... 9. Transporto priemonės „VW PASSAT“, valstybinio numerio ženklas ( - )... 10. Transporto priemonės „AUDI A6 AVANT“, valstybinio numerio ženklas ( - )... 11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr.... 12. BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo... 13. Ž. M., vairuodama automobilį, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos... 14. Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus. Teismo... 15. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais... 16. Civilinio ieškinio išsprendimas... 17. Nukentėjusysis G. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 6125,15 Eur... 18. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. K. atsisakė civilinio ieškinio... 19. G. K. palaikė civilinio ieškinio reikalavimą dėl 7000 Eur neturtinės... 20. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi... 21. Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta... 22. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji Ž. M. nevykdė KET reikalavimų, šiurkščiai... 23. Šiuo atveju nukentėjusiojo pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos... 24. Sprendžiant dėl nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydžio,... 25. Dėl atstovavimo išlaidų... 26. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. K. prašo jam atlyginti 800 Eur už... 27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį... 28. Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas... 29. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302,... 31. Ž. M., padariusią BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą,... 32. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti... 33. G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš „Seesam... 34. G. K. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir iš... 35. Nuteistajai išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios... 36. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...