Byla 2K-210/2014
Dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Gintaro Godos, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K. ir G. K. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės kasacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties.

2Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu nuteisti:

3M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio bauda,

4G. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 25 MGL dydžio bauda.

5Nukentėjusiajam S. S. solidariai iš nuteistųjų M. K. ir G. K. priteista 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

6Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nuteistųjų M. ir G. K. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliaciniai skundai atmesti.

7Iš nuteistųjų M. ir G. K. nukentėjusiajam S. S. priteisti 968 Lt, kurie pripažinti nukentėjusiojo proceso išlaidomis.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9M. K. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „L“ direktoriumi, 2010 m. spalio 15 d. 13.10 val. bendrovės patalpose, esančiose Kaune, Ašigalio g. 23, veikdamas kartu su bendrovės direktoriaus pavaduotoju G. K. ir asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, turėdamas vieningą tikslą (sumanymą) – atleisti S. S. iš darbo, pagamino netikrą dokumentą, surašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją – Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą Nr. 01, nurodydamas, kad darbuotojui S. S. iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati jo elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir dėl to jis nušalinamas nuo darbo, bei šį netikrą dokumentą panaudojo 2011 m. kovo 10 d. pateikdamas Kauno miesto apylinkės teismui pridėti prie civilinės bylos Nr. 2-2831-638/2011 dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo;

10tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 15 d. 13.20 val. bendrovės patalpose, esančiose Kaune, Ašigalio g. 23, surašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, pagamino netikrą dokumentą – Siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo, kad darbuotojas S. S. siunčiamas į VBĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centras medicininei apžiūrai neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti ir šį netikrą dokumentą panaudojo 2011 m. kovo 10 d. pateikdamas jį Kauno miesto apylinkės teismui pridėti prie civilinės bylos Nr. 2-2831-638/2011 dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo;

11tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bendrovės patalpose, esančiose Kaune, Ašigalio g. 23, pagamino netikrą dokumentą, surašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją – įsakymą Nr. 10/10/15-02, reikalaudamas vairavimo instruktoriaus S. S. pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo – dėl to, kad 2010 m. spalio 15 d. darbo metu darbe buvo neblaivus bei padarydamas prierašą „šis reikalavimas S. S. buvo įteiktas, ant jo pasirašyti jis atsisakė“, šį netikrą dokumentą pateikė pasirašyti G. K. ir asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, kurie savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad įsakymas S. S. buvo įteiktas, bet jis pasirašyti atsisakė;

12tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bendrovės patalpose, esančiose Kaune, Ašigalio g. 23, pagamino netikrą dokumentą, surašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją – įsakymą Nr. 10/10/18-01 (dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo S. S. skyrimo) bei padarydamas prierašą, kad „šis įsakymas S. S. buvo įteiktas, tačiau ant jo pasirašyti jis atsisakė, nes pasirašė ant savo ir įmonės darbo sutarčių dėl jų nutraukimo“, šį netikrą dokumentą pateikė pasirašyti G. K. ir asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, kurie savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad įsakymas S. S. buvo įteiktas, bet šis nuo parašo atsisakė, bei šį netikrą dokumentą panaudojo 2011 m. kovo 10 d. pateikdamas Kauno miesto apylinkės teismui pridėti prie civilinės bylos Nr. 2-2831-638/2011 dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo;

13tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 18 d., tyrimo metu nenustatytu laiku bendrovės patalpose, esančiose Kaune, Ašigalio g. 23, suklastojo tikrą dokumentą – darbo sutartį, sudarytą 2009 m. birželio 9 d. su S. S., pakeisdamas jos turinį ir įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog darbo sutartis su S. S. nutraukta nuo 2010 m. spalio 18 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalį, nors apie šį atleidimą S. S. nebuvo pranešta ir jis UAB „L“ vairavimo instruktoriumi dirbo iki 2010 m. gruodžio 2 d., bei šį netikrą dokumentą panaudojo 2011 m. kovo 10 d. pateikdamas Kauno miesto apylinkės teismui pridėti prie civilinės bylos Nr. 2-2831-638/2011 dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

14G. K. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „L“ direktoriaus pavaduotoju, 2010 m. spalio 15 d. 13.10 val. bendrovės „L“ patalpose, Kaune, Ašigalio g. 23, veikdamas kartu su bendrovės direktoriumi M. K. ir asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, turėdamas vieningą tikslą (sumanymą) – atleisti S. S. iš darbo, pagamino netikrą dokumentą – pasirašydamas Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą Nr. 01 ir savo parašu patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog darbuotojas S. S. atsisakė susipažinti su nušalinimo aktu, pagamino netikrą dokumentą;

15tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bendrovės „L“ patalpose, esančiose Kaune, Ašigalio g. 23, pasirašydamas po įsakymu Nr. 10/10/15-02 ir savo parašu patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog šis įsakymas darbuotojui S. S. buvo įteiktas, bet jis pasirašyti atsisakė, pagamino netikrą dokumentą;

16tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bendrovės „L“ patalpose Kaune, Ašigalio g. 23, pasirašydamas po įsakymu Nr. 10/10/18-01 ir savo parašu patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog darbuotojui S. S. įsakymas buvo įteiktas, tačiau jis pasirašyti atsisakė, pagamino netikrą dokumentą.

17Kasaciniais skundais nuteistųjų M. K. ir G. K. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašo panaikinti teismų nuosprendį ir nutartį, o M. K. ir G. K. bylą nutraukti jiems nepadarius nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

18Kasacinių skundų teiginiai, kurie abiejuose skunduose sutampa toliau išdėstomi bendrai. Skunduose nurodoma, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kuris įpareigoja, kad kaltintojas pateiktų kaltumo įrodymus, o abejonės būtų aiškinamos kaltinamojo naudai. Pasak kasatorės, tokios abejonės byloje nėra pašalintos, tą patvirtina bylos aplinkybių visuma.

19Teismai nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiojo S. S. parodymais ir atmetė nuteistųjų G. K. ir M. K. parodymus, pažeisdami rungimosi principą. Liko neįvertinta, kad po atleidimo (2012 m. spalio 18 d.) S. S. darbovietėje nesilankė, kad jis ir po šio atleidimo mokė mokinius vairuoti, nors darbovietei duomenų nepateikė. UAB „L“ apie tai sužinojo daug vėliau ir tik iš pačių mokinių, todėl ėmėsi priemonių S. S. padarytoms pasekmėms pašalinti – kitų instruktorių pagalba buvo patikrintos mokinių žinios bei baigtas mokymas. Teismai nevertino ir to, kad nukentėjusysis neva žinodamas, kad yra atleistas, už 2012 metų spalio mėnesį dar gavo darbo užmokestį, o už 2013 metų lapkričio mėnesį darbo užmokesčio neatėjo pasiimti, nors jam pagal darbo sutartį atlyginimas mokamas kas mėnesį.

20Teismai nepasisakė dėl S. S. buvimo bendrovės patalpose 2010 m. spalio 18 d., nors jam tą dieną buvo išrašytas pinigų mokėjimo kvitas. Tai, kad jis teigia, jog kvitą galėjo pasirašyti kitą dieną, kasatorės manymu, turėtų būti vertintina kritiškai, nes jis negalėjo nurodyti, kada galėjo pasirašyti. Tokią galimybę, kad nukentėjusysis ant mokėjimo kvito pasirašė kitą dieną, paneigė ir pats teismas, padarydamas išvadą, jog pagal darbo specifiką nukentėjusysis neturėjo kasdien griežtomis valandomis atvykti į darbą, todėl jis nuo 2010 m. spalio 15 d .iki 2010 m. gruodžio 2 d. mokė mokinius savarankiškai ir bendrovėje nesilankė. Tačiau buvo visiškai ignoruota ta aplinkybė, kad pinigų mokėjimo kvitas patvirtina, jog S. S. 2010 m. spalio 18 d. lankėsi bendrovėje, apeliacinės instancijos teismas dėl šio motyvo visiškai nepasisakė. Tai, kad S. S. lankėsi mokyklos patalpose, patvirtina trys mokyklos darbuotojai: M. K., G. K., N. P., bet neaišku, kokiu pagrindu teismas atmetė jų parodymus.

21Nelogiška išvada, jog S. S. pusantro mėnesio nesilankė įmonėje ir dirbo savo sąskaita, pats pylė kurą automobiliui ir savo sąskaita mokė mokinius. Sunkiai suvokiama, kad tiek laiko jis neprašytų darbo užmokesčio ir realiai patirtų išlaidų už kurą, šios aplinkybės nepatvirtino ir kiti įmonėje dirbę instruktoriai.

22Kasaciniuose skunduose kritikuojamas teismo sprendimas remtis liudytojų L. J. ir L. D. parodymais, jog 2010 m. spalio 15 d. S. S. buvo blaivus. Teismas šių įrodymų nevertino konkretaus įvykio kontekste, nes nė viena iš liudytojų nematė nukentėjusiojo S. S. prieš pat įvykį 13 val., jos abi buvo mokomos vairuoti iš ryto, mokymai buvo baigti iki pietų. Nė vienas nuteistųjų neteigė, kad S. S. buvo girtas, jie nurodė, kad dėl nuo jo sklindančio kvapo, elgsenos, jiems kilo įtarimas dėl jo girtumo, dėl to jis buvo paprašytas pasitikrinti. Teismai nevertino to laiko tarpo, kai buvo baigti vairavimai su mokiniais, kuris buvo tinkamas alkoholiui vartoti.

23Kasaciniuose skunduose nesutinkama su tuo, kad teismai rėmėsi 2011 m. gegužės 18 d. įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje, savo nuosprendį grindė šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, tai prieštarauja nekaltumo prezumpcijai. Kasatorė pažymi, kad įrodinėjimo taisyklės civiliniam ir baudžiamajame procese esmingai skiriasi. Civilinėje byloje teismas sprendė, kad labiau tikėtinos yra S. S. aplinkybės, bet teismas nepatvirtino, kad jos visiškai įrodytos. Baudžiamajame procese tai reiškia prielaidas, todėl tomis aplinkybėmis nebuvo galima remtis.

24Pasak gynėjos, nors teismo sprendimu pripažinta, kad S. S. buvo atleistas neteisėtai, tačiau tai negali būti pagrindas teigti, kad neteisėtai atleidžiant buvo suklastoti dokumentai, tokios aplinkybės civilinėje byloje nenustatytos. Dokumentų klastojimas gali būti padaromas tik tyčia, tačiau M. K. jokios tyčios įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis neturėjo, tiesiog dėl nepatyrimo nesugebėjo tinkamai įforminti kilusių abejonių dėl darbuotojo girtumo. Nesant tyčios nėra ir BK 300 straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties.

25Kasatorė nesutinka ir su tuo, kad buvo inkriminuotas suklastotų dokumentų panaudojimas, nes M. K., veikdamas kaip atsakovo UAB „L“ atstovas ir būdamas šios bendrovės direktoriumi, privalėjo vykdyti teismo nurodymą ir pateikti visus su S. S. atleidimu susijusius dokumentus. M. K. tik netinkamai įformino dokumentus, tačiau jokiu būdu neturėjo tyčios dokumentus klastoti ar juos pateikti teismui. Netinkamas dokumentų įforminimas nereiškia jų klastojimo.

26Nesutinkama ir su civilinio ieškinio patenkinimu ir teismų dėl šio sprendimo pateiktais motyvais. Nors Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos numato nukentėjusiajam teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl kaltų asmenų padarytos žalos, tačiau ši įstatymo nuostata nereiškia, kad nukentėjusiajam pareiškus civilinį ieškinį jis vėl turi būti nagrinėjamas, nes teismas, patenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį iš dalies, sudarė prielaidą jam iš kaltinamųjų pasipelnyti, nes dėl tų pačių aplinkybių civilinis ieškinys jau buvo išspręstas civilinėje byloje. Aplinkybės, kurių pagrindu nukentėjusysis reiškė civilinius ieškinius civilinėje ir baudžiamojoje byloje yra tos pačios, jos išplaukia iš to paties fakto – S. S. atleidimo. Civiliniai ieškiniai tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje byloje pareikšti nurodant tuos pačius motyvus, t. y. kad S. S. buvo neteisėtai atleistas, dėl to patyrė išgyvenimų, pažeminimą ir pan. Teismas baudžiamojoje byloje, patenkinęs tokį civilinį ieškinį, pažeidė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

27Nuteistojo G. K. gynėjos kasaciniame skunde papildomai nurodoma, kad buvo pažeista teisė į gynybą, nes G. K. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl dokumentų pagaminimo, nors byloje visos aplinkybės patvirtina, kad dokumentus surašė M. K., o G. K. tik savo parašu konstatavo faktą, kad S. S. šie dokumentai buvo pateikti, tačiau jis juos atsisakė pasirašyti.

28Pasak nuteistojo G. K. gynėjos, apeliacinės instancijos teismas tą patvirtino, nurodydamas, kad G. K. yra kaltinamas padaręs tikrovės neatitinkančius įrašus ir juos patvirtinęs savo parašu, t. y. suklastojo oficialius dokumentus. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą Nr. 01, siuntimą asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo, įsakymą Nr.10/10/15-02, įsakymą Nr. 10/10/18-01 surašė ir pasirašė bendrovės vadovas M. K., t. y. juos pagamino M. K.. G. K. šiuose dokumentuose padarė prierašus ir pasirašė, kaip asmuo paliudijęs faktą, kad šiuos dokumentus S. S. pasirašyti atsisakė. Šiuo G. K. prierašu nebuvo pakeistas M. K. surašytų dokumentų turinys, o tai reiškia, kad G. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnį sudėties. Tą pripažindamas apeliacinės instancijos teismas vis dėlto šio klausimo neišsprendė. Pats prierašas nebūtinai daro patį dokumentą suklastotą.

29Be to, skunduose nesutinkama su 968 Lt proceso išlaidų priteisimu nukentėjusiajam. BPK numato teisę proceso šalies prašyti turėtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis. S. S., kaip nukentėjusysis, apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie jo turėtas išlaidas, susijusias su atstovavimu. Pagrįsdamas turėtas išlaidas, jis pateikė advokato G. Č. sąskaitą ir kvitą, patvirtinantį dalinį šios sąskaitos apmokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi pripažino proceso išlaidomis ne realiai nukentėjusiojo S. S. turėtas išlaidas, t. y. tą sumą, kurią jis sumokėjo, o pinigų sumą, kuri buvo suderėta kaip bendra atstovavimo paslaugų kaina. Teismas turėjo vadovautis CPK 98 straipsnio nuostatomis, pagal kurias, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginamos atstovavimo išlaidos, jeigu pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Šiuo atveju įrodymų, patvirtinančių S. S. 968 Lt išlaidas į bylą nepateikta, todėl nepagrįstai visa suma, įrašyta advokato sąskaitoje, buvo priteista iš nuteistųjų.

30Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo kasacinius skundus tenkinti iš dalies ir pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį: nukentėjusiojo S. S. išlaidas – 400 Lt advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teismo posėdyje apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas nukentėjusiajam S. S. solidariai iš nuteistųjų M. K. ir G. K..

31Pasak prokurorės, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Byloje nėra duomenų, kad teismai ar teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip kaip norėtų proceso šalys, nereiškia, jog teismai buvo šališki.

32Oficialaus dokumento suklastojimu BK 300 straipsnio prasme laikomas tiek viso netikro dokumento pagaminimas, tiek tikro dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iškraipymas. Iš byloje esančio 2010 m. spalio 15 d. nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akto Nr. 01 matyti, kad G. K. savo parašu patvirtino, jog darbuotojas S. S. atsisakė susipažinti su nušalinimo aktu. Iš 2010 m. spalio 15 d. įsakymo dėl reikalavimo pasiaiškinti ir 2010 m. spalio 18 d. įsakymo dėl S. S. atleidimo iš darbo matyti, kad G. K. savo ranka parašė, jog šie įsakymai darbuotojui S. S. buvo įteikti, bet jis pasirašyti atsisakė ir tai patvirtino savo parašu. Įvertinus šiuos dokumentus, darytina išvada, kad G. K. įrašė į oficialius dokumentus žinomai melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją ir tai patvirtino savo parašu (įsakymų atveju), taip pat patvirtino savo parašu tikrovės neatitinkančią informaciją nušalinimo nuo darbo akte, taip pakeitė dokumentų tikrumą ir jų turinio teisingumą, t. y. suklastojo oficialius dokumentus.

33Prokurorės manymu, teismo padaryta išvada, jog M. K. suklastojo darbo sutartį, padarydamas jame tikrovės neatitinkantį įrašą, yra pagrįsta. Teismų sprendimuose teisingai nurodyta, kad M. K. kaltinime nurodytus dokumentus panaudojo 2011 m. kovo 10 d., pateikdamas juos Kauno miesto apylinkės teismui prijungimui prie civilinės bylos Nr. 2-2831-638/2011, tą neginčijamai patvirtina minėtos civilinės bylos medžiagos kopijos, pridėtos prie baudžiamosios bylos. Kasacinio skundo argumentas, kad M. K. neturėjo jokio pagrindo manyti, jog teismui teikia suklastotus dokumentus, atmestinas. Ta aplinkybė, kad M. K., kaip bendrovės atstovas, šiuos dokumentus pateikė teismui pareikalavus, nuteistojo kaltės nepaneigia. Prokurorė teigia, kad M. K. ir G. K. veiksmų pobūdis, tolesnis suklastotų dokumentų panaudojimas patvirtina, kad M. K. ir G. K. veikė tiesiogine tyčia, suvokdami pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad dokumentuose įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atliko sąmoningai, norėdami taip veikti, siekdami neteisėtai atleisti iš darbo nukentėjusįjį S. S..

34Prokurorė nesutinka su skundo teiginiais dėl neteisingai išspręsto klausimo dėl civilinio ieškinio. Civilinėje byloje neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas ne iš M. ir G. K., o iš juridinio asmens UAB „L“ kaip neteisėto atleidimo iš darbo pasekmė, tiesiogiai remiantis Darbo kodekso 250 straipsniu, kuris numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad M. K. ir G. K. padarė nusikaltimą, taigi įstatymas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) įpareigoja spręsti klausimą dėl šiais konkrečiais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dokumentų suklastojimu padaryta neturtinė žala nukentėjusiajam S. S. pasireiškė tuo, kad jis minėtų dokumentų pagrindu buvo neteisėtai atleistas iš darbo, nurodant atleidimo iš darbo pagrindu šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kuris neatitiko tikrovės, taip buvo pakenkta nukentėjusiojo reputacijai ir tai be abejo sukėlė ir dvasinių išgyvenimų. Šiuo konkrečiu atveju pagrįstai priteista nukentėjusiajam S. S. solidariai iš nuteistųjų M. K. ir G. K. 4000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

35Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateikti dokumentai (sąskaita ir kvitas), patvirtinantys nukentėjusiojo S. S. patirtas išlaidas 968 Lt dėl teisinių paslaugų teikimo apeliaciniame procese. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis S. S. advokatui už suteiktas teisines paslaugas realiai sumokėjo ne 968 Lt, o 400 Lt, todėl, pasak prokurorės, proceso išlaidos turi būti sumažintos.

36Atsiliepimu nukentėjusiojo S. S. atstovė advokatė R. B. prašo nuteistųjų M. K. ir G. K. gynėjos kasacinius skundus atmesti.

37Atsiliepime nesutinkama su skundo argumentais, kad G. K. nepagrįstai nuteistas už tai, jog pagamino netikrus dokumentus, nes jau pagaminto dokumento pasirašymas negali reikšti dokumento pagaminimo. Nukentėjusiojo atstovė pažymi, kad pagal BK 300 straipsnį oficialaus dokumento suklastojimas laikomas tiek viso netikro dokumento pagaminimas, tiek tikro dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iškraipymas. G. K. savo parašu patvirtino, jog darbuotojas S. S. atsisakė susipažinti su nušalinimo nuo darbo aktu, iš įsakymo dėl reikalavimo pasiaiškinti ir įsakymo dėl S. S. atleidimo iš darbo matyti, kad G. K. savo ranka parašė, jog šie įsakymai darbuotojui S. S. buvo įteikti, kuris pasirašyti atsisakė, ir tai patvirtino savo parašu. Taigi atsiliepime teigiama, kad G. K. įrašė į oficialius dokumentus žinomai melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją ir tai patvirtino savo parašu (įsakymo atveju), taip pakeitė dokumentų tikrumą ir jų turinio teisingumą, t. y. suklastojo oficialius dokumentus.

38Atsiliepime nesutinkama ir su skundo teiginiu, kad buvo pažeistas rungimosi principas, nes teismai rėmėsi išimtinai nukentėjusiojo parodymais. Nuteistųjų kaltė buvo grindžiama ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojų parodymais. Teismai teisingai nurodė, kad S. S. galėjo nežinoti apie atleidimą iš darbo, atsižvelgdami į darbo pobūdį, kuris nereikalauja dirbti griežtai nustatytomis valandomis, kasdien atvykti į darbovietę ir bendrauti su administracija. Tą pagrindžia ir kitas mokyklos darbuotojas G. E. G..

392009 m. birželio 9 d. darbo sutarties Nr. 30, sudarytos tarp direktoriaus M. K. ir vairavimo instruktoriaus S. S., kopija patvirtina, kad darbo sutarties egzemplioriuje, priklausančiame S. S., nėra įrašo apie atleidimą iš darbo ir jis darbdavio pasirašytas vieną kartą, sudarant darbo sutartį. Tiek minėtas sutarties egzempliorius, tiek Kauno teritoriniai darbo biržai pateikta darbo sutarties kopija patvirtina, kad S. S. darbo sutartį pasirašė tris kartus, taip pat ir neužpildytoje grafoje dėl darbo sutarties nutraukimo. Todėl sutarties kopijos, kurioje nėra įrašų apie atleidimą, pateikimas yra pagrindas teigti, jog M. K. suklastojo tikrą dokumentą įrašydamas į jį tikrovės neatitinkančius duomenis.

40Nepagrįstai teigiama, kad teismas nevertino aplinkybės, jog po atleidimo, t. y. 2010 m. spalio 18 d., S. S. darbovietėje nesilankė. Priešingai, teismas, atsižvelgdamas į jau aptartą UAB „L“ darbo specifiką ir tai, kad mokiniai dėl praktinio mokymosi laiko turėdavo susitarti patys su instruktoriumi, nusprendė, kad S. S. lankytis mokykloje nebuvo būtinybės. Buvo įprasta, kad su instruktoriumi vairavimo mokykla atsiskaitydavo pabaigus mokymo programą, kai mokinys buvo visiškai apmokomas.

41Nuteistųjų parodymai teisingai nevertinti teismų kaip įrodantys S. S. neblaivumą, nes 2010 m. spalio 15 d. nuo 12 iki 13 val. tikėtina neblaivų jį matė tik M. K., G. K. ir N. P., kurie yra susiję giminystės ryšiais, o tai rodo jų suinteresuotumą S. S. atleidimu iš darbo.

42Atsiliepime nurodoma, kad S. S. 37,5 metų nebuvo sulaikytas neblaivus už vairo. Jo mokiniai patvirtino, kad jis kaip instruktorius yra pareigingas ir atsakingas asmuo, visuomet būdavo blaivus, niekuomet nekilo įtarimų dėl jo blaivumo, nuo jo niekada nesklido alkoholio kvapas. Jis visada atvykdavo laiku, buvo atsakingas, kantrus, paslaugus. Visi mokiniai S. S. apibūdino teigiamai.

43Nuteistųjų veiksmų pobūdis, tolimesnis suklastotų dokumentų panaudojimas pateikiant juos Kauno miesto apylinkės teismui pridėti prie civilinės bylos Nr. 2-2831-638/2011 dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, patvirtina, kad M. K. ir G. K. veikė tiesiogine tyčia, suvokdami pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad dokumentuose įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atliko sąmoningai norėdami taip veikti, siekdami neteisėtai atleisti iš darbo nukentėjusįjį S. S..

44Atsiliepime nesutinkama ir dėl teismo šališkumo. Posėdžio protokolas patvirtina, kad jokių nušalinimų teisėjui niekas nepareiškė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šią bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas.

45Dėl civilinio ieškinio atsiliepime nurodoma, kad civilinėje byloje neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas ne iš nuteistųjų, o iš juridinio asmens UAB „L“ kaip neteisėto atleidimo iš darbo pasekmė, remiantis Darbo kodekso 2540 straipsniu. Kartu įstatymas nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, šioje byloje nustatyta, kad G. K. ir M. K. padarė nusikaltimą, todėl teismas privalėjo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio proceso tvarka priteista neturtinė žala skiriasi savo pobūdžiu nuo nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos baudžiamojoje byloje. Civilinėje byloje prašoma priteisti neturtinė žala skirta kompensuoti neteisėtu atleidimu iš darbo padarytą žalą, o baudžiamojoje byloje kompensuojama nusikalstama veika padaryta žala.

46Atsiliepime nesutinkama su skundų teiginiais dėl neteisingai priteistų proceso išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys nukentėjusiojo S. S. patirtas išlaidas dėl teisinių paslaugų teikimo apeliaciniame procese. Nors nukentėjusysis realiai padengė ne visą sumą, tačiau advokato sąskaita ir kvitas patvirtina visas turėtas išlaidas, todėl jos turi būti atlygintos visiškai.

47Nuteistųjų M. K. ir G. K. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

48Dėl nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

49Kasacinių skundų argumentai dėl nuteisimo neteisėtumo ir netinkamo BK 300 straipsnio

501 dalies taikymo nepagrįsti. Netinkamas įstatymo taikymas skunduose iš esmės motyvuojamas nesutikimu su įvertintais įrodymais bei įvertinus įrodymus padarytomis teismų išvadomis. Skunduose nepagrįstai teigiama, kad teismai rėmėsi išimtinai S. S. parodymais ir visiškai atmetė nuteistųjų parodymus. Iš nuosprendžio ir nutarties turinio matyti, kad kaltė dėl dokumentų klastojimo grindžiama ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis (liudytojų parodymais, rašytiniais bylos duomenimis), kurie patvirtino nukentėjusiojo įvykių versiją. Pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvavo ir nurodė priežastis, kodėl remiasi nukentėjusiojo, o ne nuteistųjų parodymais nustatant bylos aplinkybes.

51BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-19/2014). Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisinius padarinius, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010 ir kt.). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

52Teismas nuosprendyje aiškiai ir išsamiai atskleidė kaltininkų tyčią suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus bei kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje dar kartą išsamiai atliko įrodymų vertinimą ir pateikė baudžiamojo įstatymo taikymo pagrįstumą patvirtinančius teisinius argumentus. Teismas teisingai išaiškino, kad G. K. parašas ant pagaminto dokumento taip pat yra dokumento klastojimas, nes ir atskirų dalių dokumento pakeitimas atitinka nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsni 1 dalį požymius.

53Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išsamiais motyvais dėl sprendimų civilinėse bylose vertinimo kaip įrodymo. Teismas aiškiai nurodė, kad faktus, nustatytus civilinėse bylose, pirmosios instancijos teismas patikrino sugretindamas su kitais bylos įrodymais, todėl BPK 20 straipsnio reikalavimai pažeisti nebuvo.

54Apibendrinant darytina išvada, kad G. K. ir M. K. veiksmai teismų kvalifikuoti teisingai, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nenustatyta.

55Dėl neturtinės žalos

56Kasacinių skundų teiginiai, kad neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto nukentėjusiojo S. S. atleidimo iš darbo, atlyginimas priteistas tiek nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, tiek ir civilinio proceso tvarka išnagrinėtoje byloje, yra pagrįsti.

57BPK 112 straipsnio nuostatos asmeniui, dėl nusikalstamos veikos padarymo patyrusiam turtinę ar neturtinę žalą, leidžia rinktis savo interesų gynimo būdą. Toks asmuo gali reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje arba gali žalos atlyginimo siekti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tuo pačiu pagrindu gali būti reiškiamas tik vienas ieškinys. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje pripažintas S. S. reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškė tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje byloje. Abiem atvejais ieškinys buvo grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – nurodant, kad neturtinė žala buvo patirta dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Nukentėjusysis kitokių neigiamų pasekmių dėl atskiro veiksmo – dokumento suklastojimo nepatyrė, jis pats visą patirtą neturtinę žalą siejo su galutiniu veiksmų visumos rezultatu t. y. neteisėtu atleidimu iš darbo. Vien dokumento suklastojimo faktas tokių pasekmių, kurias nurodo nukentėjęs asmuo civiliniame ieškinyje, nesukėlė, neturtinės žalos atsiradimui būtina sąlyga buvo veiksmai, sekę po dokumento klastojimo, t. y. neteisėto atleidimo faktas, už kurį nukentėjusiajam jau buvo atlyginta civilinio proceso tvarka sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą neteisėtai atleidus iš darbo. Taigi tuo pačiu faktiniu pagrindu pareikštą ir civilinėje byloje patenkintą ieškinį nebuvo pagrindo tenkinti ir baudžiamojoje byloje.

58Nėra pagrindo sutikti su pirmosios ir apeliacinės instancijos išvadomis, kad skirtingose bylose priteista žala skiriasi savo pobūdžiu. Žala nukentėjusiajam buvo padaryta ne klastojant dokumentus, o suklastotais dokumentais pagrindžiant darbo sutarties nutraukimą. Nėra jokio pagrindo teigti, kad išvados, jog nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas civilinėje byloje, neužkerta kelio reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų baudžiamojoje byloje. Tokiai pozicijai pagrįsti nėra jokių teisinių argumentų, kurie leistų spręsti, jog baudžiamajame ir civiliniame procesuose pareikšti reikalavimai atlyginti žalą turi skirtingus faktinius pagrindus. Pažymėtina, kad ir civilinėje byloje teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad neturtinė žala įrodyta ieškovo, kuris patyrė ją dėl akivaizdžiai neteisėto atleidimo iš darbo. Teismas konstatavo, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, jog nukentėjusysis suklastotų dokumentų pagrindu buvo neteisėtai atleistas iš darbo, nurodant pažeidimą, kuris neatitiko tikrovės, taip buvo pakenkta nukentėjusiojo reputacijai, sukėlė jam dvasinius išgyvenimus.

59Taigi civilinis ieškinys tiek civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir kyla iš to paties įvykio. Kartu pažymėtina, kad neteisėto atleidimo faktas buvo nulemtas darbuotojų kaltų veiksmų, M. K. ir G. K. šiuo atveju veikė kaip įmonės atstovai, jie tiek klastodami dokumentus, tiek pateikdami juos teismui atstovavo įmonės interesams. BPK nustatytos civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje taisyklės nenumato, kad, civilinio proceso tvarka prisiteisus žalos atgynimą iš civilinio atsakovo – juridinio asmens, baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas tuo pačiu faktiniu pagrindu pareikštas reikalavimas atlyginti žalą baudžiamojoje byloje kaltinamiems asmenims. Konstatavimas, kad nutraukiant darbo sutartį buvo atlikti veiksmai, ne tik pažeidžiantys Darbo kodekso nuostatas, bet ir užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindas daryti išvadą, kad tais veiksmais padaryta žala turėtų būti atlyginama dvigubai net ir tuo atveju, kai civilinėje ir baudžiamojoje bylose civiliniais atsakovais įtraukiami skirtingi asmenys.

60Atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala dėl to paties reikalavimo buvo atlyginta civilinio proceso tvarka, šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys turėjo būti atmestas, taigi kasacine tvarka apskųstų sprendimų dalys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo turi būti panaikintos.

61Dėl proceso išlaidų

62BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BPK 106 straipsnio nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-431/2012, 2K-92/2014). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

63Apeliacinės instancijos teismas teisingai nukentėjusiojo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pripažino proceso išlaidomis. Nepaisant to, teismas suklydo apskaičiuodamas proceso išlaidų dydį. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis S. S. sutarė dėl teisinių paslaugų teikimo su Advokatų profesine bendrija Černiauskas ir partneriai, nustatant paslaugų kainą 968 Lt, tokia suma buvo įrašyta į sąskaitą. Kartu byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas (serijos Nr. 6853627), pagal kurį S. S. patvirtino, kad sumokėjo ne minėtą sumą, bet 400 Lt. Vadinasi, faktiškai jis turėjo 400 Lt procesinių išlaidų, kurias pagrindė bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme. Būtent šią sumą apeliacinės instancijos teismas turėjo pripažinti procesinėmis išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl proceso išlaidų priteisimo keistina, sumažinant priteistas proceso išlaidas.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

65Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

66Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį dėl 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam S. S. ir civilinį ieškinį atmesti.

67Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria priteista 968 Lt proceso išlaidų nukentėjusiajam S. S., ir priteisti jam 400 Lt proceso išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

68Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu nuteisti:... 3. M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300... 4. G. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 25 MGL dydžio bauda.... 5. Nukentėjusiajam S. S. solidariai iš nuteistųjų M. K. ir G. K. priteista... 6. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 7. Iš nuteistųjų M. ir G. K. nukentėjusiajam S. S. priteisti 968 Lt, kurie... 8. Teisėjų kolegija... 9. M. K. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „L“ direktoriumi, 2010 m. spalio... 10. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 15 d. 13.20 val. bendrovės... 11. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu... 12. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu... 13. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 18 d., tyrimo metu nenustatytu... 14. G. K. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „L“ direktoriaus pavaduotoju,... 15. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 15 d. ikiteisminio tyrimo... 16. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 18 d. ikiteisminio tyrimo... 17. Kasaciniais skundais nuteistųjų M. K. ir G. K. gynėja advokatė Neringa... 18. Kasacinių skundų teiginiai, kurie abiejuose skunduose sutampa toliau... 19. Teismai nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiojo S. S. parodymais ir atmetė... 20. Teismai nepasisakė dėl S. S. buvimo bendrovės patalpose 2010 m. spalio 18... 21. Nelogiška išvada, jog S. S. pusantro mėnesio nesilankė įmonėje ir dirbo... 22. Kasaciniuose skunduose kritikuojamas teismo sprendimas remtis liudytojų L. J.... 23. Kasaciniuose skunduose nesutinkama su tuo, kad teismai rėmėsi 2011 m.... 24. Pasak gynėjos, nors teismo sprendimu pripažinta, kad S. S. buvo atleistas... 25. Kasatorė nesutinka ir su tuo, kad buvo inkriminuotas suklastotų dokumentų... 26. Nesutinkama ir su civilinio ieškinio patenkinimu ir teismų dėl šio... 27. Nuteistojo G. K. gynėjos kasaciniame skunde papildomai nurodoma, kad buvo... 28. Pasak nuteistojo G. K. gynėjos, apeliacinės instancijos teismas tą... 29. Be to, skunduose nesutinkama su 968 Lt proceso išlaidų priteisimu... 30. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 31. Pasak prokurorės, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios ir apeliacinės... 32. Oficialaus dokumento suklastojimu BK 300 straipsnio prasme laikomas tiek viso... 33. Prokurorės manymu, teismo padaryta išvada, jog M. K. suklastojo darbo... 34. Prokurorė nesutinka su skundo teiginiais dėl neteisingai išspręsto klausimo... 35. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateikti... 36. Atsiliepimu nukentėjusiojo S. S. atstovė advokatė R. B. prašo nuteistųjų... 37. Atsiliepime nesutinkama su skundo argumentais, kad G. K. nepagrįstai nuteistas... 38. Atsiliepime nesutinkama ir su skundo teiginiu, kad buvo pažeistas rungimosi... 39. 2009 m. birželio 9 d. darbo sutarties Nr. 30, sudarytos tarp direktoriaus M.... 40. Nepagrįstai teigiama, kad teismas nevertino aplinkybės, jog po atleidimo, t.... 41. Nuteistųjų parodymai teisingai nevertinti teismų kaip įrodantys S. S.... 42. Atsiliepime nurodoma, kad S. S. 37,5 metų nebuvo sulaikytas neblaivus už... 43. Nuteistųjų veiksmų pobūdis, tolimesnis suklastotų dokumentų panaudojimas... 44. Atsiliepime nesutinkama ir dėl teismo šališkumo. Posėdžio protokolas... 45. Dėl civilinio ieškinio atsiliepime nurodoma, kad civilinėje byloje... 46. Atsiliepime nesutinkama su skundų teiginiais dėl neteisingai priteistų... 47. Nuteistųjų M. K. ir G. K. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės... 48. Dėl nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį... 49. Kasacinių skundų argumentai dėl nuteisimo neteisėtumo ir netinkamo BK 300... 50. 1 dalies taikymo nepagrįsti. Netinkamas įstatymo taikymas skunduose iš... 51. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino... 52. Teismas nuosprendyje aiškiai ir išsamiai atskleidė kaltininkų tyčią... 53. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės... 54. Apibendrinant darytina išvada, kad G. K. ir M. K. veiksmai teismų... 55. Dėl neturtinės žalos... 56. Kasacinių skundų teiginiai, kad neturtinės žalos, atsiradusios dėl... 57. BPK 112 straipsnio nuostatos asmeniui, dėl nusikalstamos veikos padarymo... 58. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios ir apeliacinės instancijos išvadomis, kad... 59. Taigi civilinis ieškinys tiek civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje... 60. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala dėl to paties reikalavimo buvo... 61. Dėl proceso išlaidų ... 62. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį... 63. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nukentėjusiojo išlaidas advokato... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 65. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir Kauno... 66. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį... 67. Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 68. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....