Byla 2-851-265/2010
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovės atstovui administratoriui Alvydui Martinavičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Kerta“ ieškinį atsakovui V. D. dėl žalos atlyginimo,

2n u s p r e n d ė :

3ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 132 732,54 Lt žalos atlyginimo. Nurodo, kad pagal VSDFV Plungės skyrius ieškinį UAB „Kerta“ 2009-05-13 buvo iškelta bankroto byla, iki 2009-06-09 įmonės vadovas V. D. bankroto administratoriui privalėjo perduoti visą įmonės turtą bei įmonės dokumentaciją. Atsakovas dalį įmonės turto perdavė tik 2009-06-10, o dokumentus – tik 2009-06-23. Atsakovas UAB „Kerta“ direktoriumi dirbo nuo 2008-04-15 iki 2009-06-12, kai iš darbo jį atleido bankroto administratorius. Atsakovas įmonės direktoriumi buvo paskirtas pagal 2008-04-04 UAB „Kerta“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Viena iš įmonės akcininkių, balsavusių už atsakovo paskyrimą, yra atsakovo sutuoktinė G. D., turinti 798 paprastas vardines akcijas (60 proc. nuo visų 1330 akcijų), įgijusi akcijas pagal 2008-03-04 pirkimo–pardavimo sutartį. Iš įmonės dokumentų matyti, kad atsakovas 2008 m. nereagavo į įmonės kreditoriaus VSDFV Plungės skyriaus raginimus sumokėti skolą, kuri 2008-12-08 tesudarė 2581,61 Lt, nors UAB „Kerta“ kasoje pinigų skolai padengti būtų užtekę. Ši skola nebuvo padengta, o atsakovas 2008 m. gruodžio mėnesį visą įmonės turtą (prekes ir kt.) iš Plungės miesto parsivežė pas save į namus ( - ). Analizuodamas UAB „Kerta“ buhalterinės apskaitos dokumentus administratorius

Nustatė

4prekių trūkumą: 2009 m. lapkričio mėn. už 47 944,19 Lt, gruodžio mėn. už 83 945,01 Lt. Įmonės administratorius raštui du kartus kreipėsi į atsakovą prašydamas paaiškinti prekių, skirtų perparduoti trūkumą, tačiau atsakovas atsakymų nepateikė. Be to, pagal įmonės ilgalaikio turto nusidėvėjimo žiniaraštį 2009-05-26 duomenimis įmonėje buvo 843,34 Lt likutinės vertės ilgalaikio turto, kuris bankroto administratoriui perduotas nebuvo: 57,60 Lt vertės perforatorius, 137,20 Lt vertės betono maišyklė, 291,12 Lt vertės kompiuteris, 357,42 Lt vertės betono maišyklė. Dirbdamas UAB „Kerta“ direktoriumi, kai teisme jau buvo užvesta byla dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas savo gyvenamosios vietos adresu įkūrė naują uždarąją akcinę bendrovę „Skardona“, kurios veikla ta pati kaip ir UAB „Kerta“ – metalo gaminių lankstymas, stogų dengimas, statybinių medžiagų mažmeninė prekyba. Įregistravus UAB „Skardona“ įstatus atsakovas tapo šios įmonės direktoriumi. Prašymą dėl UAB „Skardona“ pavadinimo įtraukimo į Juridinių asmenų registro sąrašą atsakovas pateikė jau 2008-10-24, kai ieškovė UAB „Kerta“ dar vykdė savo veiklą, tačiau turėjo įsiskolinimų kreditoriams. 2010-03-09 teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimą sumažino iki 132 383,82 Lt, nes atsakovas grąžino 57,60 Lt vertės perforatorių ir 291,12 Lt vertės kompiuterį (b. l. 105).

5Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo 2005 m. dirbo UAB „Kerta“ darbininku. 2008-03-04 įmonės akcijas nusipirko jo žmona G. D. Nupirkus akcijas paaiškėjo, kad įmonės reikalai yra blogi. Kadangi į įmonę buvo investuoti šeimos pinigai, atsakovas 2009-04-15 buvo paskirtas UAB „Kerta“ direktoriumi. Perimant vadovavimą įmonei nebuvo atliktas patikrinimas, suderinti likučiai. Skola „Sodrai“ nebuvo padengta, nes kasos pinigai buvo išmokėti darbuotojų darbo užmokesčiui. Atsakovo vadovavimo laikotarpiu įmonė beveik visiškai įvykdė įsipareigojimus kreditoriams, t. y. apie 50 000 Lt. UAB „Kerta“ veiklos patalpos buvo nuomojamos, todėl nutraukus nuomos sutartį ir neturint pinigų kitų patalpų nuomai, visas įmonės turtas buvo pervežtas į atsakovo namus. Buhalterė pasakė, kad sunaudota labai daug medžiagų (skardų) nesant tą pateisinančių dokumentų, jokių PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovas paprašė sutvarkyti likučius taip, kad jie atspindėtų tikrovę. Tada buvo atliktas nurašymas, dėl to susidarė didžiulės pinigų sumos trūkumai. Buvęs įmonės direktorius M. P. darė užrašus sąsiuvinyje, kuriame žymėdavo užsakymus, gaminių matmenis, fiksuodavo pagaminimą, gaminių išvežimą parduoti. Sąsiuvinis su buvusio direktoriaus parašais patvirtina, kad lankstiniai iš skardos buvo pagaminti ir parduoti, bet pati skarda nenurašyta. UAB „RUUKI Lietuva“ patvirtino, kad pinigus jie sumokėdavo grynaisiais, negaudami jokio mokėjimo faktą patvirtinančio dokumento. Vadinasi, šie pinigai į įmonės kasą nepateko, o skardos negalėjo būti nurašomos. Taip pat atsakovui buvo pateikta PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu UAB „Kerta“ užmokėjo UAB „Kauno saulėtekis“ 919,08 Lt už šaldiklį, nors tokio turto į buhalterinę UAB „Kerta“ apskaitą įrašyta nebuvo.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Kadangi ieškovė dalies ieškinio reikalavimų (348,72 Lt) atsisakė, atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 43 str. 2 d.), procesines atsisakymo pasekmės ieškovei išaiškintos (CPK 140 str. 1 d.), byla dėl 348,72 Lt nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

8Byloje nustatyta, kad atsakovas dirbo UAB „Kerta“ direktoriumi nuo 2008-04-15 (b. l. 51) iki 2009-06-12 (b. l. 7). Ieškovės ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais – UAB „Kerta“ buhalteriniais dokumentais: balanso sąskaitų apyvartos pažymomis (b. l. 8–31), prekių judėjimo pažyma (b. l. 32), pardavimo PVM sąskaitų faktūrų žiniaraščiais (b. l. 33, 34), grąžinimo pažyma (b. l. 35), ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraščiu (b. l. 36), kasos aparato pardavimų suvestinėmis (b. l. 37, 38), suteiktų paslaugų pažymomis (b. l. 39, 40), balansais (b. l. 42, 43). Atsakovas teismui pateikė sąsiuvinį (b. l. 84), kuris, anot jo, patvirtina, kad dėl įmonės trūkumų kaltas buvęs UAB „Kerta“ direktorius M. P. Šiame sąsiuvinyje nubraižytos gaminių schemos ir parašai nepatvirtina nei medžiagų panaudojimo, nei gaminių realizavimo, nei laikotarpio, kuriuo tai galėjo būti padaryta. Atsakovas, kaip buvo nurodęs atsiliepime į ieškinį, savo atsikirtimus galinčių patvirtinti liudytojų nekvietė, jokių kitų įrodymų nepateikė, teismo 2010-03-09 pasiūlymu (b. l. 104–106) pasirūpinti kvalifikuotu atstovavimu nepasinaudojo. Ieškovės iniciatyva kviesta liudytoja L. R. (buvusi UAB „Kerta“ buhalterė) atsakovo atsikirtimų nepatvirtino.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad tuo atveju, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, tuo tarpu kai bendrovės vadovas padaro žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas pareigas „vidiniuose“ santykiuose, dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-428/2008, 2009-11-20 nutartis byloje Nr. 3K-7-444/2009, 2009-12-18 byloje Nr. 3K-3-446/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovui – buvusiam ieškovės bendrovės vadovui – pareikštas reikalavimas dėl žalos netinkamai atliekant pareigas „vidiniuose“ santykiuose atlyginimo.

10Juridinio asmens vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, nes įmonę ir vadovą sieja pasitikėjimo bei lojalumo santykiai, reikalaujantys, kad vadovas ex officio veiktų išimtinai įmonės interesais, veiktų rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei darytų viską, kad jo vadovaujama įmonė laikytųsi įstatymų (CK 2.87 str., Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d). Bendrovės vadovui, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, taikoma tokia pat atsakomybė kaip juridinio asmens valdymo organo nariui, nes tokiu atveju jis yra vienintelis valdymo organo narys, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Pagal CK 2.87 str. 7 d. juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taigi pagal DK 255 str. 5 p. darbuotojui, kuris yra juridinio asmens valdymo organo narys, taikoma visiška materialinė atsakomybė, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-428/2008). Darbuotojo materialinė atsakomybė atsiranda pagal DK 246 str. nustatytas sąlygas. Darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, kad žala padaroma neteisėta veika (DK 246 str. 2 p.). Atsakovo neteisėta veika pasireiškė netinkamu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu. Ieškovė nurodė neatitikimus 2008 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, t. y. kai atsakovas jau pusę metų dirbo UAB „Kerta“ direktoriumi. Žalos faktas ir jos dydis įrodytas UAB „Kerta“ buhalteriniais dokumentais, atsakovas savo atsikirtimų ir jo atsakomybę šalinančių aplinkybių neįrodė (CPK 178, 185), todėl ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 132 383,82 Lt žalos atlyginimo (DK 245, 246 str., 253 str. 6 p., 255 str. 5 p., 257 str. 1, 3 d.).

11Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistina 3 648 Lt žyminio mokesčio ir 38 Lt pašto išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

Nutarė

13ieškinį tenkinti iš dalies.

14Bylos dalį dėl 348,72 Lt žalos atlyginimo nutraukti.

15Iš atsakovo V. D., asmens kodas ( - ), priteisti 132 383,82 Lt žalos atlyginimo ieškovei bankrutavusiai UAB „Kerta“ ir 3 648 Lt žyminio mokesčio bei 38 Lt pašto išlaidų valstybei.

16Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovui V. D. Klaipėdos apygardos teismo 2009-10-16 nutartimi, palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

17Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai