Byla 2A-1206-460/2013
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo bei ieškovo T. M. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka civilinę bylą Nr. 2-600-512/2013 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei UAB „Malkų įlankos terminalas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo bei ieškovo T. M. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas 2012-07-26 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu ir 2012-11-22 patikslintu ieškiniu, prašė pripažinti, kad UAB „Malkų įlankos terminalas“ direktoriaus Ž. J.

42012-06-29 įsakymu Nr.12-94 neteisėtai nutraukta su juo 2005-02-21 sudaryta darbo sutartis Nr. 52; panaikinti UAB „Malkų įlankos terminalas“ direktoriaus 2012-06-29 įsakymą Nr. 12-94, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; nustatyti, kad su UAB „Malkų įlankos terminalas“ sudaryta 2005-02-21 darbo sutartis Nr. 52 nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; pripažinti, kad grąžinus ieškovą į darbą UAB „Malkų įlankos terminalas“ būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti ir priteisti iš atsakovės UAB „Malkų įlankos terminalas“ 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 15 928,32 Lt; priteisti iš atsakovės UAB „Malkų įlankos terminalas“ vidutinį darbo užmokestį po 3 982,08 Lt kas mėnesį už priverstinės pravaikštos laiką, nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovės UAB „Malkų įlankos terminalas“ 10 000 Lt neturtinės žalos ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. vasario 21 d. sudarė darbo sutartį Nr. 52 su UAB „Malkų įlankos terminalas“. Šios neterminuotos sutarties pagrindu buvo priimtas į dokininko-mechanizatoriaus pareigas. UAB „Malkų įlankos terminalas“ direktorius Ž. J. 2012-06-29 įsakymu Nr. 12-94 paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo ir vadovaudamasis Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 punktu atleido iš darbo nuo 2012-06-30. Drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo paskirta už tai, kad 2012-03-16 apie 19.30 val. vykdydamas laivo krovos darbus su hidromanipuliatoriumi Liebher A954CHD (L-24) neva pažeidė saugaus darbo taisykles ir taip sukėlė pavojų kito darbuotojo sveikatai ir gyvybei. Mano, kad drausminė nuobauda paskirta nepagristai, nes nepadarytas pats darbo drausmės pažeidimas. Darbo pareigas visada vykdė vadovaudamasis patvirtintomis Darbo tvarkos taisyklėmis, Hidromanipuliatoriaus operatoriaus pareiginiais nuostatais bei kitais teisės aktais reglamentuojančiais jo darbo pareigas. Iš darbo galimai atleistas už tai, kad yra aktyvus profesinės sąjungos „Uostininkas“ narys. Jo veiksmais, kraunant krovinį, jokių žalingų pasekmių nekilo, tai yra niekas nenukentėjo, nei N. V., nei krovinys, nei dar kas nors. Todėl nesant jo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir nesant žalingų pasekmių, nėra ir priežastinio ryšio tarp jų. Pagalbinį darbininką N. V. pastebėjo tik jau atliekant manevrą, tai yra krovinys jau buvo paimtas, o tam, kad nekiltų žalingų pasekmių, jis baigė krovos manevrą ir tada nuleido N. V.. Be to, gimus vaikui, jis 2012-06-28 su prašymu išleisti tėvystės atostogų kreipėsi į gamybos vadovą A. Š.. Prašymas nebuvo priimtas nurodant, kad 2012-06-29 dar galioja jo nedarbingumo pažyma. Atsakovė, privalėdama išleisti tėvystės atostogų, negalėjo jo 2012-06-30 atleisti iš darbo. Darbdavys taikydamas drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, privalo laikytis ne tik drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, bet ir atleidimo iš darbo taisyklių. Šių reikalavimų atsakovė taip pat nesilaikė – dvišalė komisija sudaryta neteisingai, o jos išvados priimtos pažeidžiant nustatytus terminus. Teigia, jog neteisėtas ir nepagrįstas atleidimas iš darbo jam padarė labai didelę neturtinę žalą. Atleistas DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu jaučiasi kaip didžiausias neišmanėlis savo darbo srities bei pavojingas kitiems asmenims savo veiksmais. Atleidimas šiuo gali turėti įtakos būsimai darbinei veiklai, apskritai visam gyvenimui ateityje. Dėl tokio atleidimo pagrindo jis turi problemų susirandant naują darbą, taip pat stipriai nukentėjo jo reputacija artimųjų, visuomenės akyse. Ypatingos skubos tvarka atleidus iš darbo neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio, šeima susiduria su papildomomis finansinėmis problemomis, nukentės mažametis vaikas. Neigiamas emocijas sukelia ir tai, kad be pagrindo buvo atleistas tokiu metu, kai bedarbystė yra itin didelė ir susirasti naują darbą be galo sunku. Neteisėtas atleidimas pakenkė sveikatai, nebeužmiega naktimis, vartoja raminamuosius vaistus. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad UAB „Malkų įlankos terminalas“ direktorius yra nusistatęs prieš jį, nesiskaito su darbuotojų teisėmis ne tik jo, bet ir kitų įmonės darbuotojų atžvilgiu, įmonėje vyrauja bauginimo atmosfera, todėl mano, kad grąžinimo į darbą atveju jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos toliau šioje įmonėje dirbti. Dėl šios priežasties prašo teismo taikyti DK 297 str. 4 d. numatytą darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą pripažįstant darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisiant išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

5Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad T. M. neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė tuo, jog 2012 m. kovo 16 d., apie 19:00 val. vykdydamas laivo krovos darbus su hidromanipuliatoriumi Liebherr A 954 CHD Litronic (L-24) ir pamatęs, jog prie Hidromanipuliatoriaus kabinos yra pašalinis asmuo – pagalbinis darbininkas N. V., T. M. toliau tęsė laivo krovos darbus, nepaisydamas iškilusios realios grėsmės N. V. sveikatai ir gyvybei bei nereaguodamas į technikos direktoriaus D. M. nurodymą nedelsiant sustabdyti darbus su Hidromanipuliatoriumi. Visos incidento aplinkybės yra išsamiai ištirtos bei užfiksuotos įmonės direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu „Dėl dvišalės komisijos sudarymo incidento darbe tyrimui“ sudarytos dvišalės tyrimo komisijos 2012 m. kovo 21 d. tyrimo akte (ieškinio priedas Nr. 9) ir 2012 m. gegužės 30 d. įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 12-79 „Dėl įvykio ištyrimo“ sudarytos dvišalės tyrimo komisijos 2012 m. birželio 1 d. papildomo tyrimo akte, kurių pagrindu ir buvo priimtas ginčijamas Įsakymas. Įmonės technikos direktoriaus D. M. nurodymas T. M. nedelsiant sustabdyti krovos darbus ir nulaipinti N. V. buvo teisėtas bei nedelsiant vykdytinas, priešingai nei teigiama ieškinyje. Kabina, į kurią įsikibęs laikėsi N. V., buvo pakelta į 5 metru aukšti nuo žemės paviršiaus. T. M., pamatęs N. V. toliau apie pusę minutės tęsė krovos operacijas, nepaisydamas iškilusios grėsmės N. V. gyvybei ir sveikatai. T. M. yra atestuotas kėlimo kranų darbo vadovas, jam suteikta teisė dirbti kėlimo kranų vadovu įvairių ekonominės veiklos rūšių įmonėse, jis taip pat yra atestuotas hidromanipuliatoriaus operatorius, jam suteikta teisė dirbti hidromanipuliatoriaus operatoriumi. Atitinkamai, dirbdamas su Hidromanipuliatoriumi jis turėjo laikytis einamoms pareigoms nustatytų reikalavimų. Signalą „Stok“ darbuotojas privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kas jį duoda. Neįsitikinęs, kad nėra pašalinių žmonių šalia kabinos, T. M. pažeidė Instrukcijos Nr. 15 37 punktą ir 41.2 punktą. Darbų saugos reikalavimai bei darbuotojų pareigos yra detaliai aprašytos teisės aktuose, kurie yra privalomi visiems darbuotojams. Atitinkamai, T. M. neteisėtu elgesiu pažeidė ne tik Instrukcijos Nr. 15 37 punkto bei 41.2 punkto nuostatas, tačiau ir kitų teisės aktų– Darbo kodekso, darbo tvarkos taisyklių ir kt. nuostatas. Be to, 2008 m. lapkričio 27 d. T. M. įmonės darbuotojų susirinkimo protokolu Nr. 1 yra išrinktas įmonės darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai. Šias pareigas einantis asmuo turi išmanyti darbų saugos taisykles ir ne tik jų laikytis, tačiau ir prižiūrėti, jog kiti įmonės darbuotojai jų laikytųsi. Eidamas šias pareigas T. M. mokėsi pagal įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narių ir darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai programą, jam išduotas Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas. T. M. aktyviai dalyvavo dvišalių komisijų lengviesiems nelaimingiems atsitikimams ištirti veikloje, buvo šių komisijų narys – darbuotojų atstovas, jam buvo žinomos šių nelaimingų atsitikimų aplinkybės ir priežastys. T. M., būdamas kvalifikuotu įmonės darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai bei atlikdamas Tarnybos funkcijas, t. y. turėdamas žinoti visų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir kontroliuoti kaip jų laikomasi, sąmoningai jų nesilaikė, taip pažeisdamas darbo drausmę ir sukeldamas pavojų kito asmens – N. V. sveikatai ir gyvybei. Darbdavys, skirdamas lėšų ir laiko T. M., kaip darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai, mokymui, o taip pat skirdamas jį atlikti Tarnybos funkcijas, buvo pagrįstai įsitikinęs, jog jis ne tik, kad nepažeidinės darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų tačiau ir užtikrins šių nuostatų laikymąsi įmonėje. Atitinkamai, T. M. grubiai pažeidus darbų saugos taisykles, šis jo poelgis buvo įvertintas visu griežtumu. Nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nėra būtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne. Nagrinėjamu atveju dėl T. M. šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atsakovas neabejotinai patyrė žalos. Visų pirma, įmonė neteko pasitikėjimo savo darbuotoju, šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas – T. M.. Kaip nurodyta aukščiau, įmonė skyrė laiko ir lėšų šiam darbuotojui papildomai gilinti žinias darbų saugos srityje ir pagrįstai tikėjosi, kad jis dirbdamas ne tik laikysis darbo saugos taisyklių, tačiau ir kontroliuos, kad jų laikytųsi kiti įmonės darbuotojai. Įmonės darbuotojo, atsakingo už darbų saugumą, padarymas šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, susijusio su darbų saugumo taisyklių pažeidimu, neabejotinai vertintinas kaip grubus darbdavio interesų pažeidimas. Įvykus šiam incidentui, įmonė visiškai prarado pasitikėjimą T. M. kaip darbuotoju, atitinkančiu jam Pareiginių nuostatų 5 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus („turi žinoti, mokėti, išmanyti darbo tvarkos taisykles, saugos ir sveikatos darbe reikalavimus“). Įvykęs incidentas neabejotinai turėjo neigiamos įtakos įmonės prestižui ir geram vardui, tačiau dėl to patirtą žalą apskaičiuoti ir įvertinti yra sunku. Incidentą matė ne tik įmonės darbuotojai, tačiau ir įmonės kliento atstovai – laivo, į kurį buvo kraunama mediena darbuotojai. Ieškovas neteisingai ir nepagrįstai nurodo, jog atsakovė siekė rasti bet kokį pretekstą jį atleisti iš darbo, grasino juo atsikratyti dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje „Uostininkas“. Priešingai, atsakovė niekada nenorėjo ir nesiekė specialiai atleisti ieškovo iš darbo, nes surasti kitą darbuotoją į jo vietą, galintį kvalifikuotai atlikti Hidromanipuliatoriaus mašinisto darbą, yra sunku. Sudarant dvišalę komisiją iš esmės nebuvo pažeisti jos sudarymo reikalavimai, numatyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau - „Nuostatai“) 15 punkte, incidento tyrimo terminas nebuvo pažeistas. Pakartotinis incidento tyrimas užtruko, nes T. M. nuo 2012-03-26 iki 2012-05-04 sirgo, o nuo 2012-05-07 iki 2012-05-25 atostogavo. Nuobauda T. M. paskirta nepraleidus DK 241 straipsnio 1 dalyje numatyto 1 mėnesio termino. T. M. padarytas drausmės pažeidimas paaiškėjo 2012-03-21, kai buvo surašytas Dvišalės komisijos tyrimo aktas, o nuobauda skirta

62012-06-29 įsakymu Nr. 12-94 „Dėl atleidimo iš darbo“, į nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas laikas, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, arba atostogavo (DK 241 straipsnio 1 dalis).

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-26 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog ieškovas, gavęs technikos direktoriaus D. M. nurodymą per raciją nedelsiant sustabdyti krovos darbus ir nulaipinti N. V., toliau tęsė pradėtą krovos operaciją – krovinio padėjimą į laivo triumą bei papildomą krovinio paspaudimą greiferiu, nors techninę galimybę sustabdyti hidromanipuliatorių nedelsiant, turėjo, tačiau nevykdė. Tai, kad hidromanipuliatoriumi dirbo užlenkęs galinio vaizdo veidrodžius ir nekreipė dėmesio yra ar ne šalia kabinos pašaliniai asmenys, kad nedelsiant nevykdė teisėto administracijos atstovo nurodymo sustabdyti darbą, teismo posėdyje pripažino ir pats T. M., patvirtino byloje liudytojais apklausti D. M., R. D.. Tokiais savo veiksmais jis didino riziką nelaimingam atsitikimui įvykti, grubiai pažeidė darbo saugos reikalavimus, nevykdė teisėtų administracijos atstovo nurodymų. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas, po to, kai darbdavys užfiksavo aptariamą darbo pareigų pažeidimą, nepripažino savo veiksmų, kaip neatitinkančių darbdavio interesų, nors būtent viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra tinkamai vykdyti savo pareigas ir nepažeisti įstatymo saugomų darbdavio interesų. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas, kuriam dėl jo užimamų pareigų buvo keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai (dirbo gamybos cecho viršininku ir technikos inžinieriumi) atliko veiksmus, trukdančius tinkamai užtikrinti darbdavio pareigą suteikti saugias darbo sąlygas ir kenkiančius darbdavio interesams, darbdavys turėjo pagrindą juos kvalifikuoti kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir atleisti ieškovą iš darbo. Visi šie įrodymai paneigia ieškovo teiginius, kad pati griežčiausia drausminė nuobauda jam buvo paskirta už dalyvavimą profsąjungos veikloje. Buvimas profesinėje sąjungoje nesuteikia teisės pažeidinėti darbo drausmę ir išvengti atsakomybės ar įmonės administracijai toleruoti profesinės sąjungos narių daromus darbo drausmės pažeidimus. Nepagrįstas ir ieškovo teiginys, kad buvo pažeistas incidento tyrimo terminas. Ištyrus įvykį įmonės direktorius gavo T. M. 2012-03-22 pastabas dėl akto.

8Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus, t. y. pripažinti, kad UAB „Malkų įlankos terminalas“ direktoriaus Ž. J. 2012-06-29 įsakymu Nr.12-94 neteisėtai nutraukta su juo 2005-02-21 sudaryta darbo sutartis Nr. 52; panaikinti UAB „Malkų įlankos terminalas“ direktoriaus 2012-06-29 įsakymą Nr. 12-94, kuriuo apeliantui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; nustatyti, kad apelianto su UAB „Malkų įlankos terminalas“ sudaryta 2005-02-21 darbo sutartis Nr. 52 nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; pripažinti, kad grąžinus apeliantą į darbą UAB „Malkų įlankos terminalas“ ieškovui būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti ir priteisti iš atsakovės UAB „Malkų įlankos terminalas“ 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 15 928,32 Lt; priteisti iš atsakovės UAB „Malkų įlankos terminalas“ vidutinį darbo užmokestį po 3 982,08 Lt kas mėnesį už priverstinės pravaikštos laiką, nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovės UAB „Malkų įlankos terminalas“ 10 000 Lt neturtinės žalos; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog ginčijamas sprendimas priimtas visiškai formaliai, nesigilinant nei į byloje esančias faktines aplinkybes, nei į teisės aktus, kurie reglamentuoja darbo drausmę, saugą ir sveikatą, nepasisakant dėl kai kurių įrodymų arba vertinant vienos šalies įrodymus, o kitos šalies įrodymus dėl tų pačių aplinkybių nutylint, daro išvada, jog toks spendimas priimtas deklaratyviai, subjektyviai ir nemotyvuotai, todėl turi būti naikintinas kaip neteisėtas bei nepagrįstas. Teigia, jog teismas, konstatuodamas, jog N. V. buvo iškilusi reali grėsmė sveikatai ir gyvybei visiškai nepagrindžia šių aplinkybių jokiais įrodymais, t. y. kokiems konkretiems įrodymams esant padarė tokią išvadą. Civilinėje byloje yra Hidromanipuliatoriaus nuotraukos, kuriose matosi, jog aikštelė šalia Hidromanipuliatoriaus kabinos yra aptverta metaline tvorele, jos aukštis suaugusiam žmogui (apie 1,80 cm ūgio) yra iki liemens. Tačiau tiek jis, tiek liudytojai paliudijo, kad jokios realios grėsmės iškristi iš aikštelės nėra, tačiau teismas šias aplinkybes nutylėjo. N. V. tvirtino, jog iš tos aikštelės iškristi neįmanoma, slidu nebuvo, kabina buvo stabili, ji juda kartu su strėle. Byloje buvo pateikti vaizdo įrašai, kur atsakovės darbuotojas A. K. yra užsilipęs ant Hidromanipuliatoriaus jam dirbant, todėl teismas galėjo įvertinti minimas aplinkybes ne tik iš apelianto ir liudytojų parodymų, tačiau ir iš vaizdo įrašo apie šio įrenginio vibraciją. Teismas taip pat nevertino bei nepasisakė dėl ženklo, mėlyname fone esančių dviejų asmenų siluetų, esančio ant Hidromanipuliatoriaus kabinos aikštelės tvorelės prie įėjimo į ją. Nors UAB „Alfis“ raštu į advokato R. Noreikos paklausimą ir atsakė, jog šis ženklas reiškia, kad toje aikštelėje negali būti vienu metu daugiau kaip 2 asmenys ir tik Hidromanipuliatoriui nedirbant, tačiau nepateikė tokius faktus patvirtinančių įrodymų, t. y. to ženklo charakteristikos. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999-11-24 įsakymo Nr. 95 „Dėl saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietės nuostatų“ 7-9 punktus, tai darbdaviai privalo darbuotojus informuoti apie saugos ir sveikatos apsaugos ženklinimą, apmokyti ir instruktuoti, mokymo metu turi būti gerai išaiškinta ženklų prasmė, kaip elgtis paprastais bei ypatingais atvejais. Iš liudytojų parodymų matyti, jog visi minėtą ženklą supranta taip, kad Hidromanipuliatoriui dirbant negali aikštelėje būti daugiau kaip du asmenys, nes kitu atveju ko ten stovėti, be to, apie jo reikšmę nei vienas darbuotojas nebuvo supažindintas nei žodžiu, nei raštu kaip tai yra numatyta teisės aktų. Kalbant apie N. V. poelgį, tai jis tiek paaiškinime darbdaviui po incidento, tiek teisminio nagrinėjimo metu aiškino, jog jis pats savavališkai, niekieno nekviečiamas užlipo ant Hidromanipuliatoriaus kabinos aikštelės apeliantui kraunant medieną į laivą, todėl atsakingas už tą poelgį turi būti pats N. V.. Darbdavys už tai jį atleido iš darbo, jis to galimo pažeidimo (net jei laikyti, kad tas užlipimas prie kabinos buvo draudžiamas) bei nuobaudos neginčijo, tačiau jo asmeninis savo paties valia įvykdytas poelgis negali įtakoti ir tuo pačiu už jo poelgį bausti apelianto. Be kita ko, teismas skundžiamame sprendime netiksliai nurodo faktines aplinkybes dėl to momento, kuomet jis pamatė N. V., t. y. teismas traktuoja, jog jis pirmą kartą pamatė N. V. šalia apelianto darbo kabinos, ir vis tiek tęsė darbus, po ko dar ir D. M. įspėjus apeliantą apie tai, kad pas apeliantą prie kabinos yra žmogus ir nurodžius stabdyti darbus bei jį (N. V.) nuleisti ant žemės, vis tiek ieškovas tęsė darbus, t. y. juos baigė. Apeliantas teigia, jog tiek savo paaiškinimuose, tiek atliekant incidento tyrimą, tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu nurodė, jog N. V. pastebėjo tuo pačiu metu, kai D. M. per raciją apeliantą informavo apie tai, kad šalia apelianto įrengimo kabinos yra pagalbinis darbininkas, o iki to momento, iki D. M. informavimo, apeliantas N. V. nematė. Analogiškas aplinkybes, dėl to momento, kuomet N. V. pamatė Malinauskas ir apelianto reakcijos į N. V. jį pastebėjus, parodė N. V.. Pažymėjo,. jog teismas, aiškindamas teisės normas ar cituodamas teismų praktiką dėl darbo drausmės pažeidimo vertinimo šiurkščiu, iš esmės negrindė dėstomos teorijos faktiniais įrodymais, o tiesiog motyvuose nurodė atsakovės poziciją dėl neva jo padarytų įvairiausių pažeidimų ir su ja sutiko deklaratyviai nurodęs, jog laiko ją pagrįsta. Pagrindinis teismo nurodomas argumentas, kuriam esant pripažįsta, kad jis pažeidė darbo saugos reikalavimus yra tas, jog vykdė krovos darbus užlenkęs Hidromanipuliatoriaus galinio vaizdo veidrodėlius, jais nesinaudojo ir nekreipė dėmesio į tai ar apelianto darbo zonoje (šalia kabinos) nėra pašalinių asmenų, o gavęs nurodymą nedelsiant stabdyti darbą, šio nurodymo nevykdė, nuleido krovinį į laivo triumą, jį lygino ir tik po to nuleido kabiną ant žemės. Pažymi ir tai, kad nagrinėjant ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, darbdavys (atsakovas) turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytas nusižengimas pagrįstai buvo kvalifikuotas kaip šiurkštus (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Taigi, iš to, kas parašyta, apelianto atveju, jokių realių pasekmių (t. y. žmogus nebuvo sužalotas) nebuvo, jokių apelianto tyčinių kaltų veiksmų N. V. atžvilgiu ar atsakovės turto atžvilgiu nebuvo, ieškovas buvo blaivus, jokiose instrukcijose ar nurodymuose tokio draudžiamo veiksmo, kurį galima konkrečiai traktuoti, jog apeliantas jas pažeidė ir dar ne šiaip, o grubiai, neteisėtai, sąmoningai ar kaip kitaip, nebuvo. Akcentuoja, jog teismas visiškai nepasisakė dėl apelianto argumentų, kuriuos grindė įrodymais dėl atleidimo datos, dėl prašymo išleisti tėvystės atostogų. Apeliantas įsakymu buvo atleistas iš darbo turint dar nedarbingumą, nes jame nurodyta, kad apeliantui skiria drausminę nuobaudą būtent 2012-06-29, o drausminių nuobaudų skirti į ateitį negalima. 2012-06-30 buvo šeštadienis, iš administracijos savaitgaliais niekas nedirba (nėra asmenų, kurie turi teisę ir gali įforminti atleidimą bei atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju kaip tai numatyta DK). Todėl realus ir faktinis atleidimas buvo įmanomas tik nuo 2012-07-02 (pirmadienio), o tai, kad faktinis atsiskaitymas apeliantą atleidžiant iš darbo buvo tik 2012-07-03, tai tik patvirtina šios apelianto dėstomos aplinkybės. Teismas pripažindamas apeliantą padarius darbo drausmės pažeidimą ne tik, kad nenustatė esant visoms drausminės atsakomybės sąlygoms, tačiau ir neindividualizavo konkrečiai kieno neteisėtais veiksmais įvyko šis incidentas, nors pastebėjo, kad darbuotojo drausminė atsakomybė yra tik individuali. Ji konkrečiam darbuotojui gali būti taikoma tik už šio darbuotojo kaltus neteisėtus veiksmus arba neveikimą, o ne už kito darbuotojo neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Mano,. jog teismas iš esmės nepasisakė, kad skiriant nuobaudą, jeigu pripažįstama, kad buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, visų pirma reikia įvertinti visas aplinkybes susijusias su tuo, t. y. turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Sprendžiant ar paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad, net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą. Teismas nustatęs, jog galimai buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas bei vertinant ar apeliantui paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą turėjo įvertinti tas aplinkybes, kad ne apelianto iniciatyva N. V. užlipo ant Hidromanipuliatoriaus, todėl jokios tyčios (sąmoningo elgesio) dėl šio veiksmo iš apelianto pusės nebuvo, jog N. V. jokių sveikatai ar gyvybei padarinių nekilo, pats N. V. neva padarytas pažeidimas užtruko vos keletą sekundžių (kaip jis pats paliudijo, kad vos spėjo užlipti kaip išgirdo iš apačios Malinauskui šaukiant, kad nuliptų) ir po to, kai apeliantui apie jį (N. V.) pranešė Malinauskas per raciją, N. V. buvo nukeldintas greičiau nei per minutę.

9Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą. Juo prašo apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjo ginčui reikšmę turinčias faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus bei tinkamai pritaikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

12Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog T. M. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, kad jis 2012 m. kovo 16 d., apie 19.30 val. vykdydamas laivo krovos darbus su hidromanipuliatoriumi Liebherr A 954 CHD Litronic (L-24) (toliau – „Hidromanipuliatorius“) ir pamatęs, jog prie Hidromanipuliatoriaus kabinos yra pašalinis asmuo – pagalbinis darbininkas N. V., toliau tęsė laivo krovos darbus, nepaisydamas iškilusios realios grėsmės N. V. sveikatai ir gyvybei bei nereaguodamas į technikos direktoriaus D. M. nurodymą nedelsiant sustabdyti darbus su Hidromanipuliatoriumi. Vykdydamas savo darbines funkcijas T. M. privalėjo vadovautis UAB „Malkų įlankos terminalas” direktoriaus 2009-10-26 įsakymu Nr. 09-34DS patvirtintomis „Darbo tvarkos taisyklės” (t. 1, b. l. 75–83), UAB „Malkų įlankos terminalas“ direktoriaus patvirtintais „Hidromanipuliatoriaus operatoriaus pareiginiai nuostatais” (t. 1, b. l. 54–57), UAB „Malkų įlankos terminalas” direktoriaus 2011-04-27 įsakymu Nr. DS-02/11 patvirtinta „Hidromanipuliatoriaus naudojimo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 8” (t. 1, b. l. 33–42), UAB „Malkų įlankos terminalas” 2011-04-27 direktoriaus įsakymu Nr. DS-02/1I patvirtinta „Manipuliatoriaus mašinisto saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 15” (t. 1, b. l. 58–66) bei kitais teisės aktais reglamentuojančiais darbo pareigas. Su visais minėtais įmonės lokaliniais aktais ieškovas buvo supažindintas (t. 1, b. l. 42, 50, 66 ir kt.).

13Dėl apelianto padaryto darbo drausmės pažeidimo sudėties buvimo

14Teisėjų kolegija mano, jog T. M. neteisėti veiksmai (neveikimas), sudarantys objektyviąją darbo drausmės pažeidimo pusę, pasireiškė žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

15Prieš atlikdamas krovos operaciją su Hidromanipuliatoriumi, o taip pat krovinio kėlimo metu T. M. neįsitikino, jog Hidromanipuliatoriaus darbo zonoje (toliau ir „Darbo zona“) nėra pašalinių žmonių, t. y. laiku nepastebėjo, kad prie Hidromanipuliatoriaus kabinos yra N. V., todėl dirbo nesaugiai. Atkreiptinas dėmesys, jog Hidromanipuliatoriaus, kaip kėlimo–transportavimo mechanizmo, darbo zonos apibūdinimas yra pateiktas Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12, patvirtintos UAB „Malkų įlankos terminalas“ (toliau – „Įmonė“) direktoriaus 2011-04-27 įsakymu Nr. DS-02/11 (toliau – „Instrukcija Nr. 12“) (t. 1, b. l. 43–50) 48 punkte – „darbuotojas negali būti arčiau kaip 5 m iki mechanizmo darbo zonos (strėlės, kaušo siekio)“. Atitinkamai, Hidromanipuliatoriaus darbo zona laikytina visa teritorija, apribota jo strėlės, kaušo siekio (darbinės aprėpties spindulio). Instrukcija Nr. 12 su T. M. yra suderinta, todėl jis dirbdamas su Hidromanipuliatoriumi žinojo ar privalėjo žinoti šio kėlimo-transportavimo mechanizmo darbo zonos apibrėžimą.

16T. M. turėjo būti žinomos ir tikslios Darbo zonos ribos (darbinės aprėpties spindulio ilgis), kuriose, dirbant Hidromanipuliatoriui, neturi būti pašalinių žmonių. Prieš darbo su Hidromanipuliatoriumi pradžią, T. M. privalėjo susipažinti su Hidromanipuliatoriaus gamyklos gamintojos pateiktais eksploataciniais reikalavimais, valdymo ir technologiniais parametrais (Hidromanipuliatoriaus naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8, patvirtintos Įmonės direktoriaus 2011-04-27 įsakymu Nr. DS-02/11 (toliau – „Instrukcija Nr. 8“) (t. 1, b. l .33–42) 28 punktas. T. M. privalėjo vadovautis Hidromanipuliatoriaus gamintojo nustatytais darbų saugos ir sveikatos reikalavimais (Kėlimo kranų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 (toliau – „Kėlimo kranų naudojimo taisyklės“ 1 priedo 1 punktas) (t. 3, b. l. 45–61). Hidromanipuliatoriaus gamintojos LIEBHERR Hydraulikbagger GmbH parengtos Hidromanipuliatoriaus naudojimo instrukcijos (toliau –„Naudojimo instrukcija“) 9 psl. esančioje lentelėje pateikti Hidromanipuliatoriaus keliamosios galios duomenys bei nurodytas maksimalus darbinės aprėpties spindulys – 20,44 m. Šis atstumas taip pat nurodytas ir Hidromanipuliatoriaus Techninio įrenginio paso 2.1.1. skiltyje.

17Pažymėtina, jog Hidromanipuliatoriaus operatorius šiuos duomenis privalo žinoti ir jų laikytis, jam yra draudžiama kelti sunkesnius už kėlimo galią krovinius (Instrukcijos Nr. 8 28 punktas, Naudojimo instrukcijos 3.6.5. punktas). Atitinkamai, T. M. turėjo įsitikinti, jog darbo metu nėra pašalinių žmonių ne tik krovinių pakrovimo/iškrovimo vietose, tačiau visoje Darbo zonoje, iškaitant Hidromanipuliatoriaus kabinos įlipimo platformą (Instrukcijos Nr. 8 48 punktas, Įmonės direktoriaus 2011-04-27 įsakymu Nr. DS-02/11 patvirtintos „Manipuliatoriaus mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 15“ (toliau – „Instrukcija Nr. 15“) (t. 1, b. l. 58–66) 37 punktas, 41.2 punktas ir 53 punktas). Hidromanipuliatoriaus operatoriaus įsitikinimas, jog Darbo zonoje nėra pašalinių žmonių yra viena svarbiausių saugaus darbo su Hidromanipuliatoriumi sąlygų. Naudojimo instrukcijos 3.4.1. punkte nurodyta, jog būtina asmeniškai įsitikinti, jog įrenginiui pradėjus judėti niekam nekiltu pavojus (t. 3, b. l. 77). Šios taisyklės nesilaikymas vertintinas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

18T. M., dirbdamas su Hidromanipuliatoriumi, privalėjo stebėti visa Darbo zonos teritorija, o ne tik jos dalį, esančią tiesiai prieš jį, t. y., ties ar po Hidromanipuliatoriaus strėle. Pažymėtina, jog tik nuolatinis visos Darbo zonos stebėjimas užtikrina saugų darbą su Hidromanipuliatoriumi. Ypatingas Hidromanipuliatoriaus operatoriaus dėmesys turėtų būti sutelktas į Darbo zonos teritoriją, link kurios juda Hidromanipuliatorius su kroviniu (ar be jo). Pakėlęs krovinį iš vilkiko ir prieš atlikdamas posūkio manevrą Hidromanipuliatoriumi link laivo, T. M. privalėjo pasukti galvą į kairę pusę, siekdamas įsitikinti ar šioje Darbo zonos teritorijoje nėra pašalinių asmenų. Atsižvelgiant į tai, jog N. V. ant Hidromanipuliatoriaus įlipimo platformos stovėjo gana ilgą laiką, T. M. turėjo spėti atlikti keletą krovinio paėmimo–iškrovimo operacijų. Kiekvieną kartą prieš sukdamasis link laivo, jis privalėjo įsitikinti ar šioje Darbo zonos teritorijoje nėra žmonių. Jei T. M. būtų pažvelgęs pro kairėje esantį kabinos langą jis neabejotinai būtų pastebėjęs N. V.. Tačiau T. M. nurodė, jog N. V. pastebėjo tik tuomet, kai per raciją gavo D. M. nurodymą sustabdyti Hidromanipuliatorių. Atitinkamai, darytina išvada, jog T. M. dirbdamas su Hidromanipuliatoriumi, Darbo zonos (o ypatingai jos teritorijos, link kurios juda Hidromanipuliatorius) nestebėjo, dirbo neįsitikinęs, kad joje nėra pašalinių asmenų.

19Siekiant, jog būtų sudarytos visos galimybės įsitikinti ar Darbo zonoje nėra pašalinių žmonių, yra nustatyti atitinkami reikalavimai Hidromanipuliatoriui, kuriuos jis privalo atitikti prieš pradedant juo dirbti. Priekinis ir šoniniai Hidromanipuliatoriaus kabinos stiklai turi būti gera permatomi, be įskilimų ir pradūrimų (Instrukcijos Nr. 15 14.3 punktas). Rengiantis krovos darbams su bokštiniu antstatu būtina nustatyti vairuotojo kabiną pagal matymo reikalavimus. Hidromanipuliatoriaus langai ir vidiniai bei išorės veidrodžiai turi būti švarūs. Prieš eksploatuojant Hidromanipuliatorių būtina taip sureguliuoti veidrodžius, kad būtu galima dirbti patogiai ir saugiai. Būtina įsitikinti, kad niekas nedirba prie ar po Hidromanipuliatoriumi (Naudojimo instrukcijos 3.3.1.1. ir 3.6.5. punktai). Įvertinus šias nuostatas, darytina išvada, jog Hidromanipuliatoriaus operatorius darbo metu turi nuolat žiūrėti pro visus kabinos langus, stebėti vidinius ir išorinius galinio vaizdo veidrodėlius siekdamas įsitikinti, jog Darbo zonoje nėra pašalinių žmonių.

20T. M. nurodė, kad jam dirbant su Hidromanipuliatoriumi veidrodėliai buvo užlenkti ir jis jais nesinaudojo. Pažymėtina, jog Hidromanipuliatoriaus veidrodėliai darbo metu jokiu būdu negali būti užlenkti, tai yra grubus darbų saugos taisyklių pažeidimas. Neturėdamas galimybės stebėti galinio vaizdo veidrodėlių Hidromanipuliatoriaus operatoriaus apžvalgos kampas sumažėja iki 180 laipsnių. Tokiu būdu Hidromanipuliatoriaus operatorius iš esmės negali stebėti Darbo zonos, esančios už jo nugaros, t. y. negali dirbti saugiai.

21Pažymėtina ir tai, jog Hidromanipuliatoriaus operatoriui yra keliamas reikalavimas turėti „C“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą (Pareiginių nuostatų 2.3. punktas). Atitinkamai, T. M. turėjo būti žinoma veidrodėlių, esančių Hidromanipuliatoriuje, paskirtis. Prieš darbo su Hidromanipuliatoriumi pradžią jis privalėjo tinkamai sureguliuoti veidrodėlius ir jais naudotis darbo metu. T. M. dirbo esant nesureguliuotiems (užlenktiems) Hidromanipuliatoriaus galinio vaizdo veidrodėliams, todėl nepastebėjo, jog Darbo zonoje (ant kabinos įlipimo platformos) yra pašalinis žmogus – N. V., ir dirbo nesaugiai.

22Pastebėjęs N. V. ir supratęs, jog jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, T. M. nesiėmė visų reikiamų veiksmų darbams sustabdyti ir toliau tęsė krovos operaciją nesirūpindamas N. V. sauga ir sveikata bei sukeldamas realų pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Tai, jog šis pavojus buvo realus ir buvo labai didelė tikimybė (rizika), jog N. V. gali būti sunkiai sužalotas ar net žūti, patvirtina šios aplinkybės – teisės aktų nuostatos:

23Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, jog „Potencialiai pavojingi įrenginiai – darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, įrengimai, įrenginiai, aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai, kuriuos naudojant kyla pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų ir kuriems reikalinga šio įstatymo nustatyta priežiūra“. Akivaizdu, jog dirbant Hidromanipuliatoriui kyla pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei ar sveikatai. Atitinkamai, Hidromanipuliatorius, kuriuo darbo drausmės pažeidimo padarymo metu dirbo apeliantas yra potencialiai pavojingas įrenginys. Kėlimo kranu naudojimo taisyklių 34.7 punktas draudžia kranininkui įjungti krano mechanizmus, kai krano priežiūros aikštelėse ir kitose pavojingose zonose yra žmonių; 42.13 punktas nurodo, jog greiferinių kranų veikimo zonoje neleidžiama būti žmonėms ir vykdyti darbus.

24Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr.102 (toliau – „Darbo įrenginių naudojimo bendrosios nuostatos“) 4.3 punkte nurodyta, jog „pavojinga zona – kiekviena zona darbo įrenginyje ir (arba) aplink jį, kurioje esantis darbuotojas rizikuoja sauga ir sveikata“; 4.4 punkte įtvirtinta, jog „pažeidžiamasis darbuotojas (darbuotojas, esantis pavojingoje zonoje) – bet kuris darbuotojas, visiškai ar iš dalies esantis pavojingoje zonoje“. Atitinkamai, Hidromanipuliatoriaus darbo zona, kurioje buvo N. V., laikytina pavojinga zona, kurioje būdamas jis rizikavo savo sauga ir sveikata, t. y. buvo pažeidžiamasis darbuotojas.

25Pažymėtina, jog Instrukcijos Nr. 8 20.3. punktas ir 20.4 punktas numato, jog dirbant mechanizmų judėjimo zonose ar nesilaikant įrenginio eksploatavimo taisyklių galimos avarijos ir traumos. 53 punktas įpareigoja prieš atliekant bet kokią operaciją krautuvu, įsitikinti ar pavojingoje zonoje nėra žmonių. Asmeniui, esančiam pavojingoje zonoje gresia krovinių ir kitų daiktų kritimas, paslydimas, pargriuvimas, todėl galimi galvos, viso kūno sužeidimai, pėdų sužalojimai, kitos įvairaus sunkumo traumos (20.5, 20.7, ir 20.9 punktai). Susidarius pavojui žmonių sveikatai ir gyvybei būtina nutraukti darbus (71.2. punktas).

26Naudojimo instrukcijos 3.2.7. punktas numato, jog į vairuotojo sėdynę turi būti įsėdama prieš užvedant įrenginį. Saugos diržo paskirtis – apsaugoti vairuotoją. Ši nuostata pažymėta pavojaus ženklu, reiškiančiu, kad jei nebus laikomasi atitinkamų saugumo priemonių, kyla didelė grėsmė žūti arba sunkiai susižaloti (žr. 2.1. punktą). Darbo metu reikia visada užsisegti diržą, nes kyla pavojus susižeisti (3.6.2. punktas). Negalima nulipti nuo vairuotojo sėdynės, kol įrenginys juda (3.4.1. punktas). Atitinkamai, pašaliniam asmeniui, kuris ne tik, kad neprisisegęs saugos diržo, tačiau yra kabinos išorėje veikiant Hidromanipuliatoriui, kyla dar didesnė grėsmė žūti ar sunkiai susižaloti. 3.4.1. punktas numato, jog darbo su Hidromanipuliatoriumi metu gali kilti susidūrimo tarp darbo instrumento, kabinos apsaugos arba kėlimo cilindro ir vairuotojo kabinos pavojus, todėl privaloma elgtis labai atidžiai. Sukantis įrenginiui kyla pavojus gyvybei, todėl reikia stebėti, jog įrenginio pavojaus zonoje nebūtų žmonių (3.6.2. punktas). Greiferiui siūbuojant, kyla pavojus gyvybei – greiferis gali sužaloti šalia esančius žmones (3.6.3. punktas). Hidraulinis ekskavatorius gali susvyruoti ir apvirsti (3.6.4. ir 3.6.5. punktai). Svyravimo apkrova visų pirma priklauso nuo įrenginio naudojimo pobūdžio. Didžiausią įtaką turi įrenginio eksploatacijos greitis, valdymo elementų valdymas darbo metu. Įrenginio vairuotojas didžiąja dalimi pats įtakoja esamą svyravimo apkrovą, nes jis pats pasirenka greitį ir darbo pobūdį (3.4.1.4. punktas). T. M., pastebėjęs N. V., bylos duomenimis tęsė darbą Hidromanipuliatoriumi nemažindamas greičio, netgi priešingai, sukeldamas dideles svyravimo apkrovas krovinio išlyginimo ir strėlės sukimo metu. Šiuo atveju nėra svarbu kiek laiko T. M. tęsė darbą pastebėjęs N. V., nes bet kurią akimirką galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas. Darytina išvada, jog T. M. pats sąmoningai neigiamai įtakojo Hidromanipuliatoriaus svyravimo apkrovą, tokiu būdu sukeldamas pavojų N. V. bet kuriuo momentu sunkiai susižaloti.

27Instrukcijos Nr. 15 13.22 punktas numato, jog nemokėjimas ar nenoras pasirinkti saugių darbo metodų yra pavojingas ir kenksmingas veiksnys, sąlygojantis galimas sunkias traumas ir sužalojimus. Kaip yra nurodyta anksčiau, T. M. nesugebėjo ar nenorėjo pasirinkti saugių darbo metodų (dirbo užlenkęs Hidromanipuliatoriaus veidrodėlius, neįsitikino, jog nėra pašalinių žmonių Darbo zonoje). Esant šiam pavojų keliančiam veiksniui darbo su Hidromanipuliatoriumi pradėti negalima (Instrukcijos Nr. 15 31 punktas). Nepaisant to, esant šiam pavojų keliančiam veiksniui, T. M. dirbo Hidromanipuliatoriumi ir taip sukėlė pavojų pašalinio asmens – N. V. sveikatai ir gyvybei.

28Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų (toliau – „Ženklų nuostatai“), patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-11-24 įsakymu Nr. 95. 5.3. punktas nurodo, jog „įspėjamasis ženklas – ženklas, kuris įspėja apie riziką arba pavojų“. Ant Hidromanipuliatoriaus esantys įspėjamieji ženklai (įspėjamosios iškabos) perspėja apie nelaimingų atsitikimų pavojų, dėl kurių galima būti sunkiai sužalotam ar net žūti (Naudojimo instrukcijos 2.4.1. punktas). Šalia Hidromanipuliatoriaus įlipimo kopėtėlių yra pavojaus zonos įspėjamoji iškaba, šioje zonoje būti draudžiama (Naudojimo instrukcijos 2.4.4. punktas, iškaba pažymėta Nr. 50). Nepaisydamas šios iškabos žmogus gali būti sužalotas arba net žūti. Ant Hidromanipuliatoriaus kabinos yra nelaimingų atsitikimų prevencijos, saugos svirties, darbo įrangos įspėjamoji iškaba (Naudojimo instrukcijoje pažymėta Nr. 66). Ji reiškia, jog eksploatuojant įrenginį būtina tiksliai vykdyti Naudojimo instrukcijoje pateikiamus nelaimingų atsitikimų prevencijos nurodymus.

29Byloje pateikta filmuota medžiaga, iš kurios aiškiai matyti, jog dirbant su Hidromanipuliatoriumi kyla didelė vibracija. Hidromanipuliatorių, o taip pat ir kabiną, kurioje sėdi operatorius, veikia jėgos, atsirandančios krovinio kėlimo, transportavimo, padėjimo ir lyginimo metu. Hidromanipuliatoriaus kabina dreba ir vibruoja. Hidromanipuliatoriaus operatoriui minėtų jėgų poveikis yra sumažinamas specialios sėdynės bei saugos diržo pagalba (Naudojimo instrukcijos 3.2.7. punktas). Tačiau pašaliniam asmeniui, esančiam ant įlipimo platformos ir besilaikančiam už kabinos stiklo, tokios vibracijos yra akivaizdžiai pavojingos. Jis nėra apsaugotas jokiomis apsaugos priemonėmis, todėl Hidromanipuliatoriui dirbant (ypatingai atliekant krovinio lyginimo paspaudžiant veiksmą) kyla realus pavojus paslysti ar net persisverti per kabinos apsauginius turėklus ir nukristi žemyn. Įvertinus, jog T. M. dirbant Hidromanipuliatoriaus kabina buvo pakelta į 5 m aukštį, N. V. nukritus, būtų didelė tikimybė patirti rimtus kūno sužalojimus ar net mirti.

30Akcentuotina, jog darbo su Hidromanipuliatoriumi metu T. M., gavęs teisėtą įmonės technikos direktoriaus D. M. nurodymą nedelsiant sustabdyti darbus, bylos duomenimis šiam reikalavimui nepakluso ir toliau tęsė pradėtą krovos operaciją, tokiu būdu nevykdydamas darbdavio įgalioto asmens nurodymo bei sukeldamas realų pavojų N. V. sveikatai ir gyvybei.

31Teisėjų kolegija mano, jog D. M. duotas nurodymas T. M. sustabdyti darbus buvo teisėtas ir vykdytinas. Darbdavys privalo apie gresiantį pavojų kaip galima greičiau pranešti darbuotojams, kuriems jis gali kilti bei imtis veiksmų, kad būtų sustabdyti darbai ir darbuotojams būtų duoti nurodymai pereiti į saugią vietą (DK 266 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Be to, atsakovė, kaip Hidromanipuliatoriaus savininkė, privalo užtikrinti saugų šio potencialiai pavojingo įrenginio naudojimą (Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 14 punktas). Įmonė privalo užtikrinti, kad atsiradus pavojų keliantiems veiksniams, Hidromanipuliatoriaus naudojimas būtų nedelsiant sustabdytas ir atnaujintas tik pašalinus pavojaus priežastis (Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 22.12. punktas). Nuolat kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų yra viena iš pagrindinių Įmonės administracijos pareigų (Darbo tvarkos taisyklių 4.1.5. punktas).

32Įmonės technikos direktorius D. M. yra įmonės administracijos darbuotojas (Technikos direktoriaus pareiginių nuostatų 1.1. punktas) ir nagrinėjamu atveju atstovavo darbdavę (įmonę), todėl pastebėjęs grubų darbų saugos taisyklių pažeidimą turėjo ne tik teisę, tačiau ir pareigą duoti nurodymą nedelsiant sustabdyti krovos darbus, atsižvelgiant į realų pavojų, gresiantį N. V. sveikatai ir gyvybei. Technikos direktoriaus pareiginių nuostatų 23 punkte nurodyta, jog „technikos direktorius turi teisę sustabdyti darbus, jeigu pažeidžiami saugos ir sveikatos darbe <...> reikalavimai; <...> kilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei“. D. M. turėjo ir moralinę pareigą padėti žmogui, atsidūrusiam pavojingoje sveikatai ir gyvybei situacijoje.

33T. M. turėjo pareigą vykdyti teisėtus D. M. nurodymus. T. M., būdamas atestuotu kėlimo kranų darbo vadovu bei hidromanipuliatoriaus operatoriumi, dirbdamas su Hidromanipuliatoriumi turėjo laikytis einamoms pareigoms nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, jog signalą „Stok“ darbuotojas privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kas jį duoda (Instrukcijos Nr. 8 50 punktas).

34Nagrinėjamu atveju D. M. signalą (nurodymą) sustabdyti darbus davė radijo ryšio pagalba, todėl T. M. privalėjo jį vykdyti nedelsiant. Pažymėtina ir tai, jog Pareiginių nuostatų 3.2. punktas tiesiogiai įpareigoja Hidromanipuliatoriaus operatorių būnant Įmonės teritorijoje vykdyti technikos direktoriaus duodamus nurodymus.

35T. M., pastebėjęs N. V. ir nevykdydamas D. M. nurodymų, toliau tęsė krovos darbus. T. M. nuleido į laivą krovinį ir jį išlygino paspausdamas iš viršaus, tokiu būdu sukeldamas didelę Hidromanipuliatoriaus vibraciją. Būtent atliekant pastarąjj veiksmą kilo didžiausia rizika N. V. sveikatai ir gyvybei. Žinodamas ir suprasdamas šią aplinkybę, T. M. vis tiek atliko minėtą veiksmą ir tik po to leido N. V. nulipti.

36Vadinasi T. M. savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pažeidė:

37DK 228 straipsnį, nustatantį, jog „darbuotojai turi <...>, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus <..>, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų <...>“, 266 straipsnio 1 dalies 5 punktą („darbai sustabdomi norminių teisės aktų nustatyta tvarka <...> kai darbo aplinka <...> pavojinga sveikatai, gyvybei“), 274 straipsnio 1 dalį „darbuotojai privalo vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis kitų darbuotojų sauga ir sveikata“);

38Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį („darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (t. 1, b. l. 133–138) <...> bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų“), 22 straipsnio 4 dalies 2 punktą („iškilus pavojui įmonėje ar įmonės padalinyje, <...>, darbdavio įgalioti asmenys imasi visu reikiamų veiksmų darbams sustabdyti, duoda nurodymus patiems darbuotojams sustabdyti darbus, jeigu jie yra apmokyti tai padaryti, duoda nurodymus darbuotojams palikti darbo patalpas ir pereiti į saugią vietą;), 33 straipsnio 1 punktą („kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitu darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus; <...>; pagal galimybes ir turimas žinias imtis priemonių pašalinti priežastims, galinčioms sukelti traumas <...>; vykdyti padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens, kitų darbdavio įgaliotų asmenų bei pareigūnų, kontroliuojančiu darbuotoju sauga ir sveikata įmonėje, nurodymus“);

39kėlimo kranų naudojimo taisyklių 34.1. punktą („kranininkui draudžiama dirbti kranu, kai <.:.:> kiti veiksniai neatitinka krano naudojimo dokumentuose nustatytų sąlygų“), 34.7. punktą („kranininkui draudžiama įjungti krano mechanizmus, kai krano priežiūros aikštelėse, mašinų skyriuje, ant strėlės, atsvaro ir kitose pavojingose zonose yra žmonių“). 36.2. punktą („krano darbo vadovas privalo užtikrinti, kad visos kėlimo operacijos būtų planuojamos, atliekamos ir prižiūrimos laikantis darbuotoju saugos ir sveikatos reikalavimų“), 1 priedo 1 punktą („<...> asmenys, atliekantys darbus su kranais, turi vadovautis gamintojo naudojimo dokumentuose nustatytais reikalavimais bei sąlygomis“);

40darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Įmonės direktoriaus 2009-10-26 įsakymu Nr. 09-345DS (toliau – „Darbo tvarkos taisyklės“) 4.2.5. punktą („bendrovės darbuotojų pareigos: <...> atlikti savo darbą kompetentingai, stropiai ir rūpestingai“);

41hidromanipuliatoriaus operatoriaus pareiginių nuostatų (toliau – „Pareiginiai nuostatai“) 3.2. punktą („būdamas bendrovės teritorijoje privalo vykdyti <...>technikos direktoriaus, <...> duodamus nurodymus <...>“), 6 punktą („privalo vadovautis 6.1. Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais ir norminiais aktais; 6.2. direktoriaus įsakymais; <..;> 6.4. darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu; 6.5. darbo tvarkos taisyklėmis“), 22 punktą („susipažinti su paruoštomis instrukcijomis, jas vykdyti <...>“), 27 punktą („mokėti saugiai dirbti <...>“), 33 punktą („vykdyti įmonėje nustatytų taisyklių, darbo tvarkos taisyklių, saugos ir sveikatos darbe <...> norminių aktų reikalavimus“), 34 punktą („vykdant užduotis vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos <...> taisyklių reikalavimais);

42Instrukcijos Nr. 8 10.1. punktą („darbuotojas privalo vykdyti UAB „Malkų įlankos terminalas“ darbo tvarkos taisyklių reikalavimus“), 38 punktą („darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, <...>“), 45 punktą („darbuotojas, valdantis hidromanipuliatorių, turi žiūrėti, kad keliant krovinį šalia nebūtų žmonių“); 48 punktą („kelti krovinį tik tada, kai nėra pašalinių žmonių hidromanipuliatoriaus darbo zonoje“), 50 punktą („signalą „Stok“ darbuotojas privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kas jį duoda), 71.2. punktą (..nutraukti darbus šiais atvejais: <...> susidarius pavojui žmonių sveikatai ir gyvybei;

43Instrukcijos Nr. 15 37 punktą („keliant krovinį, reikia prieš tai perspėti visus esančius šalia, kad šie pasitrauktų nuo keliamo krovinio ir jo transportavimo zonos; kelti krovinį tik tada, kai nėra pašalinių žmonių krano darbo zonoje“), 41.2 punktą („prieš pasukdamas krautuvą, darbuotojas turi įsitikinti, kad šalia krautuvo ir jo posūkio platformos nėra žmonių“), 53 punktą („prieš atliekant operaciją krautuvu, įsitikinti ar pavojingoje zonoje nėra žmonių“), o taip pat 59.2. punktą („nutraukti darbus <...> susidarius pavojui žmonių sveikatai, gyvybei <...>“);

44Naudojimo instrukcijos 3.3.1.1. punktą („įsitikinkite, kad niekas nedirba prie ar po įrenginiu,<...>“, - prieš eksploatuodami įrenginį, taip sureguliuokite <...> veidrodžius <...>, kad galėtumėte dirbti patogiai ir saugiai“), 3.4.1. punktą („ - pats asmeniškai įsitikinkite, kad jums pradėjus judėti įrenginiu, niekam nekiltų pavojus), 3.6.2. punktą („stebėkite, kad įrenginio pavojaus zonoje nebūtų žmonių“), 3.6.5. punktą („vairuotojo kabiną nustatykite pagal reikalavimus (matymo)“;

452005-02-21 Darbo sutarties Nr. 52 (toliau – „Darbo sutartis“) 6 punktą („darbuotojo įsipareigojimai <...> laikytis įmonėje nustatytos darbo tvarkos ir pareigybinės instrukcijos reikalavimų, darbo <...> apsaugos reikalavimų, kitų bendrovėje nustatytų ir patvirtintų norminių dokumentų nuostatų“);

46Teisėjų kolegija pabrėžia, jog tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nėra būtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005; 2006 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-658/2006; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007).

47Nagrinėjamu atveju T. M. padaryto darbo drausmės pažeidimo žalingos pasekmės yra šios: įmonė visiškai prarado pasitikėjimą savo darbuotoju, šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas – T. M., kaip atitinkančiu jam Pareiginių nuostatų 5 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus („turi žinoti, mokėti, išmanyti darbo tvarkos taisykles, saugos ir sveikatos darbe reikalavimus“); darbo drausmės pažeidimas neabejotinai turėjo neigiamos įtakos Įmonės prestižui ir geram vardui, nes jį matė ne tik įmonės darbuotojai, tačiau ir įmonės kliento atstovai – laivo, į kurį buvo kraunama mediena darbuotojai.

48Nagrinėjamu atveju neabejotinai yra priežastinis ryšys tarp T. M. neteisėtų veiksmų ir žalingų pasekmių. Žalingos pasekmės, kilusios ar kilsiančios atsakovui neabejotinai yra T. M. neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasekmė.

49T. M. kaltė dėl drausmės pažeidimo padarymo pasireiškė netiesioginės tyčios forma. Darydamas darbo drausmės pažeidimą T. M. suvokė pavojingą jo pobūdį, t. y., kad jis pažeidžia darbo saugos reikalavimus, numatė, kad dėl jo veikimo/neveikimo (Hidromanipuliatoriaus veidrodėlių užlenkimo, Darbo zonos nestebėjimo, Hidromanipuiiatoriaus nesustabdymo ir kt.) gali atsirasti padariniai (kils pavojus N. V. sveikatai ir gyvybei, atsiras žala įmonei) ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti.

50Dėl apelianto padaryto darbo drausmės pažeidimo vertinimo šiurkščiu

51Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai apelianto padarytą darbo drausmės pažeidimą pripažino šiurkščiu ir sutiko su atsakovės sprendimu skirti apeliantui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimu vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2004; 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2009).

52Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nurodo, jog šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu gali būti pripažįstami ir tokie kalti darbuotojo veiksmai darbe, dėl kurių darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir darbuotojas netenka pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio mėn. 18 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga Nr. 45, 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007). Tai, jog apelianto padaryti kalti veiksmai darbe, dėl kurių jis neteko atsakovo pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą, pagrįstai pripažinti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, patvirtina šios bylos duomenimis pagrįstos aplinkybės.

53Įstatymų leidėjo pozicija dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo suformuota DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais, arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises (1 punktas), savavaliavimas ar biurokratizmas (4 punktas), atsisakymas teikti informaciją (6 punktas), tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų (8 punktas), neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) (9 punktas).

54Esant tokiai įstatymo leidėjo pozicijai dėl darbuotojo veiksmų vertinimo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, apelianto padarytas pažeidimas neabejotinai prie jų priskirtinas. Atkreiptinas dėmesys į DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą, kurioje šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma ir „<...> kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; <...>“. Apeliantas darydamas darbo drausmės pažeidimą sukėlė pavojų N. V. sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, jog žmogaus gyvybės vertė ir svarba demokratinės santvarkos visuomenėse pripažįstama didžiausia vertybe ir jos apsauga yra įtvirtinta pamatiniuose įstatymuose ir tarptautinėse konvencijose – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos I skyriaus 2 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pripažįsta, jog žmogaus gyvybė – fundamentaliausia vertybė ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Darydamas darbo drausmes pažeidimą, apeliantas pažeidė N. V. konstitucinę teisę į gyvybę. Akivaizdu, jog, pavyzdžiui, neleistinu elgesiu su lankytojais ar interesantais, biurokratizmu, buvimu darbe neblaiviam ar neatvykimu į darbą yra kėsinamasi į mažesnius teisinius gėrius nei saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nesilaikymu ir pavojaus kito žmogaus gyvybei sukėlimu.

55Pažymėtina, jog ieškovas nerūpestingai atliko savo pareigas, grubiai pažeidė darbo saugos taisykles, nesilaikė instrukcijų, reikalingų teisingam darbo atlikimui atitinkamoje darbo vietoje, nesilaikė pareiginių nuostatų. Taigi, apeliacinio skundo teiginys, jog apeliantas neatliko jokio instrukcijose ar nurodymuose numatyto draudžiamo veiksmo yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į itin grubų darbo saugos taisyklių pažeidimą, kurį sprendime nurodė ir apylinkės teismas – ieškovas dirbo įrenginiu užlenkęs galinio vaizdo veidrodėlius ir jais nesinaudojo, nekreipė dėmesio į tai, ar Hidromanipuliatoriaus darbo zonoje (šalia kabinos) nėra pašalinių žmonių. Pažymėtina, jog darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35, 228 straipsniai). Šios, net ir nedetalizuotos, nuostatos yra suvokiamos kiekvienam darbuotojui. Jų pažeidimas tyčiniais veiksmais gali būti darbdavio vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.

56Svarbu paminėti, jog apeliantas nevykdė teisėtų darbdavio atstovo reikalavimų ir savo tyčiniais veiksmais didino pavojų ir riziką nelaimingam atsitikimui atsirasti. Pastebėjęs N. V. ir pareikalautas nedelsiant nutraukti darbą, apeliantas į tai nereagavo ir toliau tęsė laivo krovos operacijas. Nagrinėjamu atveju nėra svarbu kiek laiko apeliantas dirbo su Hidromanipuliatoriumi, žinodamas apie N. V. buvimo vietą. Pažymėtina, jog apeliantas turėjo pareigą sustabdyti Hidromanipuliatorių nedelsiant, vos tik pastebėjęs N. V.. Net ir kelios Hidromanipuliatoriaus darbo sekundės, N. V. esant pavojingoje padėtyje, galėjo lemti nelaimingą atsitikimą. Pažymėtina, jog būtent po technikos direktoriaus raginimo sustabdyti darbą apeliantas atliko krovos operacijas (krovinio padėjimą ir lyginimą), kurių metu Hidromanipuliatorius patiria didžiausias apkrovas ir kyla didelė Hidromanipuliatoriaus vibracija ir siūbavimas. Be to, apeliantas savo kaltais veiksmais sukėlė realų pavojų N. V. sveikatai ir gyvybei.

57Pabrėžtina, jog apeliantui, dėl jo užimamų pareigų buvo keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl ąpeliantui juos pažeidus, jam pagrįstai taikyta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

58Pirma, 2008 m. lapkričio 27 d. T. M. UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas” darbuotojų susirinkimo protokolu Nr. 1 buvo išrinktas įmonės darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai. Kaip nurodyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 11 punkte, „darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai – įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime išrinktas darbuotojas, kuriam suteikiami įgaliojimai atstovauti įmonės, padalinio, pamainos darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje”. Pažymėtina, jog šias pareigas einantis asmuo turi išmanyti darbų saugos taisykles ir ne tik jų laikytis, tačiau ir prižiūrėti, jog kiti įmonės darbuotojai jų laikytųsi. Kaip numato Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnio 5 dalis, darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai dalyvauja darbdavio įgyvendinamose priemonėse darbuotom saugai ir sveikatai įmonėje ar darbo vietose gerinti, iš jų - vertinant profesinę riziką ir įgyvendinant priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti; darbuotojų atstovo pavedimu dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir incidentus; darbdaviui atstovaujančio asmens arba padalinio vadovo nurodymu operatyviai praneša darbuotojams apie kilusius ar gresiančius jiems pavojus ir nurodo priemones, kurių reikia neatidėliotinai imtis, kad būtų išvengta pavojaus, padeda darbuotojams pavojaus atveju pereiti į saugias vietas. Darbuotojų atstovai mokomi įmonėje mokymui skirtuose seminaruose, mokymo įstaigose, teikiančiose mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje paslaugas, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais, darbdavio lėšomis. Mokymosi laikotarpiu jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnio 10 punktas). Bylos duomenimis eidamas šias pareigas T. M. mokėsi pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narių ir darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai programą, jam išduotas Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas Nr. 5587. T. M. aktyviai dalyvavo dvišalių komisijų lengviesiems nelaimingiems atsitikimams ištirti veikloje, buvo šių komisijų narys – darbuotojų atstovas. Atitinkamai, jam buvo žinomos šių nelaimingų atsitikimų aplinkybės ir priežastys.

59Be to, 2009 m. spalio 21 d. įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 09-31DS „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos keitimo ir vykdymo“ T. M. buvo įpareigotas vykdyti Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas. Su šiuo įsakymu T. M. susipažino pasirašytinai ir sutiko eiti jame nurodytas pareigas. Tarnyba įmonėje buvo įsteigta siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), į Tarnybos funkcijas, be kita ko, įeina ir vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi įmonėje kontrolę (Tarnybos nuostatų, patvirtintų įmonės direktoriaus 2008 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 08-20DS, 10.9 punktas). Atitinkamai, T. M., būdamas kvalifikuotu įmonės darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai bei atlikdamas Tarnybos funkcijas, t. y. turėdamas žinoti visų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir kontroliuoti kaip jų laikomasi, sąmoningai jų nesilaikė, taip pažeisdamas darbo drausmę ir sukeldamas pavojų kito asmens – N. V. sveikatai ir gyvybei. Darbdavė, šiuo atveju UAB „Malkų įlankos terminalas“, skirdama lėšų ir laiko T. M., kaip darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai, mokymui, o taip pat skirdama jį atlikti Tarnybos funkcijas, buvo pagrįstai įsitikinusi, kad jis ne tik, kad nepažeidinės darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, tačiau ir užtikrins šių nuostatų laikymąsi įmonėje. Atitinkamai, T. M. grubiai pažeidus darbų saugos taisykles, šis jo poelgis buvo įvertintas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.

60Antra, apeliantas nepripažino padarytų darbo drausmės pažeidimų nei duodamas paaiškinimus dvišalei tyrimo komisijai, nevėliau. Jo manymu, jis nepažeidė jokių taisyklių ar nuostatų, susijusių su saugiu darbu ir jokios grėsmės N. V. sveikatai ir gyvybei nesukėlė. Šios aplinkybės rodo T. M. abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais. Esant šioms aplinkybėms, atsakovė prarado pasitikėjimą T. M. ir tai nulėmė atsakovės pasirinkimą nutraukti su juo darbo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius gali būti pripažinta teismo kaip proporcinga darbdavio pasirinkta priemonė ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012). Tokios pozicijos pagrįstai laikėsi ir pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą.

61Trečia, apeliantas padarė žalą atsakovei. Dėl žalos padarymo darbo drausmės pažeidimu kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog dėl darbuotojo atliktų veiksmų darbdavys nepatyrė žalos, nekeičia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2005; 2006 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-658/2006; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007, 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2008, 2012 m. kovo mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012). Taigi, vien tai, kad byloje nenustatyta, jog dėl apelianto veiksmų (neveikimo) atsakovas patyrė realios žalos, nelemia išvados, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas nebuvo padarytas. Dėl apelianto kaltų veiksmų kilo kitos žalingos pasekmės atsakovei. Įmonė visiškai prarado pasitikėjimą savo darbuotoju, šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas, darbo drausmės pažeidimas neabejotinai turėjo neigiamos įtakos įmonės prestižui ir geram vardui, nes pažeidimą matė ne tik įmonės darbuotojai, tačiau ir įmonės kliento atstovai – laivo, į kurį buvo kraunama mediena, darbuotojai.

62Ketvirta, pripažindamas apelianto padarytą darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Įrodinėjimo tikslas ir pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176 straipsnio 1 dalyje ir 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, nurodo, jog įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008, 2010 m. kovo mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, jog apeliantas savo veiksmais padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam buvo pagrįstai skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Apelianto į bylą pateikti duomenys bei nurodyti argumentai nėra pakankami pripažinti jam paskirtos drausminės nuobaudos nepagrįstumą. Tokios pačios pozicijos sprendime pagrįstai laikėsi pirmosios instancijos teismas ir ją tinkamai argumentavo.

63Dėl mėlyno ženklo, esančio ant Hidromanipuliatoriaus kabinos įlipimo apsauginių grotelių

64Iš bylos duomenų analizės aišku, kad ant Hidromanipuliatoriaus kabinos įlipimo apsauginių grotelių yra pakabintas stačiakampio formos ženklas, kuriame mėlyname fone pavaizduotos dviejų žmonių figūros ir užrašas „max“ (toliau – „Ženklas“). Šio Ženklo apibūdinimo Naudojimo instrukcijoje nėra, tačiau jo reikšmė yra atskleista Hidromanipuliatoriaus gamintojo atstovo UAB „Alfis“

652012-11-14 rašte Nr. 12-89. Jame teigiama, jog „minėta lentelė nurodo, kad maksimalus leidžiamas platformos apkrovos svoris – du žmonės. Taip pat vieno žmogaus svoris yra apibrėžtas standartine mase. Bet kokiu atveju, stovėti platformoje industrinio ekskavatoriaus darbo metu neleidžiama“. Pažymėtina, jog UAB „Alfis“ rašte nurodydama, jog „bet kokiu atveju, stovėti platformoje industrinio ekskavatoriaus darbo metu neleidžiama“, pateikė ne Ženklo išaiškinimą, bet teisės aktų ir Naudojimo instrukcijoje esančių nuostatų apibendrinimą (t. 2,. b. l. 38). UAB „Alfis“ yra Hidromanipuliatoriaus Liebherr atstovas, turintis reikiamą kvalifikaciją paaiškinti su Hidromanipuliatoriaus naudojimu susijusias aplinkybes.

66Ženklų nuostatų 16 punkte nurodytos saugos ir sveikatos apsaugos ženklams naudotinos spalvos. Mėlyna spalva žymimi įpareigojamieji ženklai; „įpareigojamasis ženklas – ženklas, kuris nustato privalomą elgesį“ (Ženklų nuostatų 5.4 punktas). Atitinkamai, darytina išvada, jog Ženklas laikytinas įpareigojamuoju ženklu, reiškiančiu specifinį veiksmą – maksimalų galimą platformos apkrovą vienu metu (ne daugiau kaip 2 žmonės). Šio Ženklo paskirtis yra įpareigoti juo besinaudojančius ar aptarnaujančius asmenis neviršyti maksimalios leistinos platformos apkrovos. Įpareigojamasis ženklas negali būti traktuojamas kaip leidžiantis įrenginiui dirbant platformoje būti žmonėms. Bet kuris nuovokus ir protingas žmogus suvokia, jog būti veikiančio Hidromanipuliatoriaus kabinos platformoje yra pavojinga gyvybei.

67Mėlynas ženklas negali reikšti leidimo būti Hidromanipuliatoriaus kabinos platformoje įrenginiui dirbant, nes tą draudžia įspėjamieji ženklai ant įrenginio bei teisės aktų nuostatos.

68Apeliantas nurodo, jog tiksli Ženklo reikšmė T. M. ir kitiems darbuotojams nebuvo žinoma, nes jie apie tai nebuvo instruktuoti. Apelianto teigimu, jam nebuvo žinoma ir Hidromanipuliatoriaus darbo zonos sąvoka. Tačiau apeliantas vienu atveju tariamai nežinodamas teisės aktuose nurodytos Darbo zonos sąvokos, ja nesivadovauja, o kitu atveju nežinodamas tikslios Ženklo reikšmės ir savaip ją interpretuodamas, juo vadovaujasi. Šis prieštaravimas vertintinas kaip apelianto pasirinktos gynybinės taktikos dalis, vertinant tam tikras aplinkybes sau naudingu požiūriu. Pažymėtina, jog apeliantas, nežinodamas tikrosios Ženklo reikšmės, privalėjo juo nesivadovauti, o elgtis pagal Naudojimo instrukcijoje bei kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus.

69Ženklai, esantys ant Hidromanipuliatoriaus, daugeliu atvejų tik atspindi įstatymų, teisės aktų bei instrukcijų reikalavimus, susijusius su darbų sauga ir saugiu įrenginių naudojimu. Šiuo atveju T. M. buvo apmokytas ir instruktuotas saugiai dirbti su Hidromanipuliatoriumi. Tą patvirtina žemiau nurodytos, o taip pat baigiamojoje kalboje išdėstytos aplinkybės:

70Pirma, apeliantas mokėsi UAB „IKI“ mokymo centre pagal Hidromanipuliatorių operatoriaus mokymo programą (kodas 260052107). 2003 m. rugsėjo 11 d. T. M. buvo išduotas kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 150430 (t. 1, b. l. 119) bei atestacijos pažymėjimas Nr. 5784, suteikiantys teisę dirbti hidromanipuliatorių operatoriumi.

71Antra, 2010 m. lapkričio 30 d. T. M. UAB „IKI“ mokymo centre buvo dar kartą atestuotas, apie tai liudija įrašas 2003-09-11 atestacijos pažymėjime Nr. 5784 bei UAB „IKI“ mokymo centro 2010 m. lapkričio 30 d. Protokolas Nr. 62.

72Trečia, T. M. mokėsi UAB „Sabelija“ pagal kėlimo kranų darbo vadovo programą (kodas 560084007). T. M. 2009-02-12 buvo išduotas Kėlimo kranų darbo vadovo pažymėjimas Nr. 276695 bei Atestacijos pažymėjimas Nr. 4885, suteikiantys teisę dirbti kėlimo kranų darbo vadovu (t. 1, b. l. 47).

73Ketvirta, T. M. buvo pasirašytinai susipažinęs su instrukcija Nr. 8, Instrukcija Nr. 12 ir Instrukcija Nr. 15. Tą patvirtina jo parašai, esantys šiose instrukcijose, o taip pat įrašai Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale.

74Vadinasi, apeliantas, būdamas instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti su Hidromanipuliatoriumi, turėjo žinoti Hidromanipuliatoriaus darbo zonos sąvoką ir tai, jog šioje zonoje negali būti žmonių. Atitinkamai, ta faktinė aplinkybė, jog ant Hidromanipuliatoriaus yra pritvirtintas Ženklas, kurio reikšmė apeliantui nebuvo žinoma, negali paneigti apelianto pareigos nutraukti darbą pastebėjus pašalinį asmenį Hidromanipuliatoriaus apsaugos zonoje.

75Dėl apelianto narystės profesinėje sąjungoje įtakos drausminės nuobaudos skyrimui

76Apeliantas tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu bei apeliaciniame skunde teigia, kad jam drausminė nuobauda skirta siekiant su juo susidoroti dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nenustatyta jokio siekio susidoroti su T. M. dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Apelianto pateiktas vaizdo įrašas, neva pagrindžiantis atsakovo siekį susidoroti su apeliantu, tik patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovė siekė atleisti apeliantą dėl jo padaryto šiurkštaus darbo drausmė pažeidimo.

77Apeliantas nepagrindė, kuo susijęs įmonėje galiojančių darbo tvarkos ir saugumo taisyklių taikymas ir ieškovo atleidimas dėl neva jo veiklos profsąjungoje. Pažymėtina, jog Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai, organizacinių ir kitų priemonių įmonėje taikymas negali būti vertinamas kaip siekis susidoroti su tariamai nepatinkančiais darbuotojais.

78Dėl apelianto atleidimo iš darbo jo atostogų laikotarpiu

79Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pagal įstatymą 2012-07-02 jis buvo tėvystės atostogose, todėl atsakovė atleisdama jį iš darbo pažeidė atleidimo iš darbo procedūrą.

80Bylos duomenimis 2012-06-29 įmonės direktoriaus įsakymu nuo 2012-06-30 apeliantas buvo atleistas iš darbo. Su 2012-06-29 įsakymu Nr. 12-94 „Dėl atleidimo iš darbo“ apeliantas buvo supažindintas 2012-06-30, kuomet pagal darbo grafiką jam buvo darbo diena (t. 3, b. l. 136) (CPK 314 straipsnis). Atsakovė ieškovo prašymą išleisti jį tėvystės atostogų gavo 2012-07-03. Gavus ieškovo prašymą, jo nagrinėti ir tuo labiau tenkinti, nebuvo nei teisinio nei faktinio pagrindo. 2012-06-30 ieškovą atleidus iš darbo, darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės nutrūko. Net jei atsakovė

812012-06-29 ir būtų gavusi apelianto prašymą išleisti jį tėvystės atostogų nuo 2012-07-02, atsakovė turėjo teisinį pagrindą atleisti jį iš darbo 2012-06-30. DK 131 straipsnio 1 dalis draudžia atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu bei darbuotojo atostogų metu. Apeliantas iki 2013-06-29 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, o 2012-06-30 jis pagal grafiką turėjo dirbti. Pažymėtina, jog 2012 m. birželio mėn. darbo grafiką T. M. pats suderino 2012-05-30, atitinkamai, jam buvo žinoma, kad 2012-06-30 jam yra darbo diena. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnis). Atsakovei nustačius, jog apeliantas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, jis turėjo teisinį pagrindą atleisti apeliantą 2012-06-30.

82Apeliantas nepagrįstai mano, jog 2012-07-02 jis jau buvo tėvystės atostogose, todėl jo nebuvo galima atleisti iš darbo. Pažymėtina, jog apeliantas, norėdamas pasinaudoti savo teise išeiti tėvystės atostogų, įtvirtinta DK 1791 straipsnio 1 dalyje, privalėjo nustatyta tvarka pateikti atsakovei prašymą. Tik gavęs T. M. prašymą atsakovė turėjo pareigą išleisti jį vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks vienas mėnuo. Nustatyta tvarka nepateikęs prašymo atsakovei, T. M. 2012-07-02 nebuvo tėvystės atostogose. Pažymėtina, jog tai, kad vaiko priežiūros atostogų suteikimas turi būti nustatyta tvarka įformintas, patvirtina ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Jame nustatyta, jog „teisę gauti tėvystės pašalpą turi tėvas, kuris <...> įstatymų nustatyta tvarka išleistas tėvystės atostogų, kol vaikui sueis vienas mėnuo“.

83Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas išleisti jį atostogų nuo 2012-07-02 iki 2012-08-02 neatitiko (t. 1, b. l. 69) DK 1791 straipsnio 1 dalies reikalavimų (vyrams suteikiamos tėvystės atostogos – laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukaks vienas mėnuo). Apelianto vaikas gimė 2012-06-23 (t. 2, b. l. 40) tokiu būdu, remiantis DK 1791 straipsnio 1 dalies nuostata, jis turėtų teisę išeiti vaiko priežiūros atostogų nuo 2012-06-23 iki 2012-07-23. Atitinkamai, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo tenkinti net ir laiku pateikto tokio apelianto prašymo.

84Dėl drausminės nuobaudos apeliantui tinkamo parinkimo

85Atsakovo T. M. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nėra per griežta, parinkta tinkamai įvertinus jo padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, jo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip jis dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis). Pažymėtina, jog apeliantui bylos duomenimis skirtos nuobaudos griežtumą iš esmės nulėmė šios priežastys: 1) pažeidimas padarytas einant pareigas, kurioms keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai; 2) apelianto veiksmai (neveikimas) pažeidimo darymo metu buvo tyčiniai, atlikti sąmoningai ir tikslingai, žinant, jog jie pažeidžia įstatymų bei norminių aktų nustatytus saugumo reikalavimus; 3) pažeidimas sukėlė realų pavojų kitų žmonių gyvybei ir sveikatai; 4) pažeidimas padarytas atliekant veiksmus, trukdančius tinkamai užtikrinti darbdavio pareigą sudaryti saugias darbo sąlygas ir kenkiančius darbdavio interesams; 5) apeliantas nepripažino padaryto pažeidimo, savo veiksmus nepagrįstai teisino.

86Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

87Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

88Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas 2012-07-26 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su... 4. 2012-06-29 įsakymu Nr.12-94 neteisėtai nutraukta su juo 2005-02-21 sudaryta... 5. Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad T. M. neteisėti veiksmai... 6. 2012-06-29 įsakymu Nr. 12-94 „Dėl atleidimo iš darbo“, į nuobaudos... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-26 sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, Juo prašo panaikinti... 9. Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą. Juo prašo apelianto skundą atmesti... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog T. M. skirta drausminė nuobauda –... 13. Dėl apelianto padaryto darbo drausmės pažeidimo sudėties buvimo... 14. Teisėjų kolegija mano, jog T. M. neteisėti veiksmai (neveikimas), sudarantys... 15. Prieš atlikdamas krovos operaciją su Hidromanipuliatoriumi, o taip pat... 16. T. M. turėjo būti žinomos ir tikslios Darbo zonos ribos (darbinės... 17. Pažymėtina, jog Hidromanipuliatoriaus operatorius šiuos duomenis privalo... 18. T. M., dirbdamas su Hidromanipuliatoriumi, privalėjo stebėti visa Darbo zonos... 19. Siekiant, jog būtų sudarytos visos galimybės įsitikinti ar Darbo zonoje... 20. T. M. nurodė, kad jam dirbant su Hidromanipuliatoriumi veidrodėliai buvo... 21. Pažymėtina ir tai, jog Hidromanipuliatoriaus operatoriui yra keliamas... 22. Pastebėjęs N. V. ir supratęs, jog jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, T.... 23. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis... 24. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos... 25. Pažymėtina, jog Instrukcijos Nr. 8 20.3. punktas ir 20.4 punktas numato, jog... 26. Naudojimo instrukcijos 3.2.7. punktas numato, jog į vairuotojo sėdynę turi... 27. Instrukcijos Nr. 15 13.22 punktas numato, jog nemokėjimas ar nenoras... 28. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų (toliau... 29. Byloje pateikta filmuota medžiaga, iš kurios aiškiai matyti, jog dirbant su... 30. Akcentuotina, jog darbo su Hidromanipuliatoriumi metu T. M., gavęs teisėtą... 31. Teisėjų kolegija mano, jog D. M. duotas nurodymas T. M. sustabdyti darbus... 32. Įmonės technikos direktorius D. M. yra įmonės administracijos darbuotojas... 33. T. M. turėjo pareigą vykdyti teisėtus D. M. nurodymus. T. M., būdamas... 34. Nagrinėjamu atveju D. M. signalą (nurodymą) sustabdyti darbus davė radijo... 35. T. M., pastebėjęs N. V. ir nevykdydamas D. M. nurodymų, toliau tęsė krovos... 36. Vadinasi T. M. savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pažeidė:... 37. DK 228 straipsnį, nustatantį, jog „darbuotojai turi <...>, laikytis... 38. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį („darbuotojai... 39. kėlimo kranų naudojimo taisyklių 34.1. punktą („kranininkui draudžiama... 40. darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Įmonės direktoriaus 2009-10-26... 41. hidromanipuliatoriaus operatoriaus pareiginių nuostatų (toliau –... 42. Instrukcijos Nr. 8 10.1. punktą („darbuotojas privalo vykdyti UAB „Malkų... 43. Instrukcijos Nr. 15 37 punktą („keliant krovinį, reikia prieš tai... 44. Naudojimo instrukcijos 3.3.1.1. punktą („įsitikinkite, kad niekas nedirba... 45. 2005-02-21 Darbo sutarties Nr. 52 (toliau – „Darbo sutartis“) 6 punktą... 46. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog tam, kad nusižengimą, kuriuo... 47. Nagrinėjamu atveju T. M. padaryto darbo drausmės pažeidimo žalingos... 48. Nagrinėjamu atveju neabejotinai yra priežastinis ryšys tarp T. M.... 49. T. M. kaltė dėl drausmės pažeidimo padarymo pasireiškė netiesioginės... 50. Dėl apelianto padaryto darbo drausmės pažeidimo vertinimo šiurkščiu... 51. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai apelianto padarytą darbo... 52. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DK... 53. Įstatymų leidėjo pozicija dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų... 54. Esant tokiai įstatymo leidėjo pozicijai dėl darbuotojo veiksmų vertinimo... 55. Pažymėtina, jog ieškovas nerūpestingai atliko savo pareigas, grubiai... 56. Svarbu paminėti, jog apeliantas nevykdė teisėtų darbdavio atstovo... 57. Pabrėžtina, jog apeliantui, dėl jo užimamų pareigų buvo keliami didesni... 58. Pirma, 2008 m. lapkričio 27 d. T. M. UAB „Klaipėdos konteinerių... 59. Be to, 2009 m. spalio 21 d. įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 09-31DS „Dėl... 60. Antra, apeliantas nepripažino padarytų darbo drausmės pažeidimų nei... 61. Trečia, apeliantas padarė žalą atsakovei. Dėl žalos padarymo darbo... 62. Ketvirta, pripažindamas apelianto padarytą darbo drausmės pažeidimą... 63. Dėl mėlyno ženklo, esančio ant Hidromanipuliatoriaus kabinos įlipimo... 64. Iš bylos duomenų analizės aišku, kad ant Hidromanipuliatoriaus kabinos... 65. 2012-11-14 rašte Nr. 12-89. Jame teigiama, jog „minėta lentelė nurodo, kad... 66. Ženklų nuostatų 16 punkte nurodytos saugos ir sveikatos apsaugos ženklams... 67. Mėlynas ženklas negali reikšti leidimo būti Hidromanipuliatoriaus kabinos... 68. Apeliantas nurodo, jog tiksli Ženklo reikšmė T. M. ir kitiems darbuotojams... 69. Ženklai, esantys ant Hidromanipuliatoriaus, daugeliu atvejų tik atspindi... 70. Pirma, apeliantas mokėsi UAB „IKI“ mokymo centre pagal... 71. Antra, 2010 m. lapkričio 30 d. T. M. UAB „IKI“ mokymo centre buvo dar... 72. Trečia, T. M. mokėsi UAB „Sabelija“ pagal kėlimo kranų darbo vadovo... 73. Ketvirta, T. M. buvo pasirašytinai susipažinęs su instrukcija Nr. 8,... 74. Vadinasi, apeliantas, būdamas instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti su... 75. Dėl apelianto narystės profesinėje sąjungoje įtakos drausminės nuobaudos... 76. Apeliantas tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu bei apeliaciniame... 77. Apeliantas nepagrindė, kuo susijęs įmonėje galiojančių darbo tvarkos ir... 78. Dėl apelianto atleidimo iš darbo jo atostogų laikotarpiu... 79. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pagal įstatymą 2012-07-02 jis buvo... 80. Bylos duomenimis 2012-06-29 įmonės direktoriaus įsakymu nuo 2012-06-30... 81. 2012-06-29 ir būtų gavusi apelianto prašymą išleisti jį tėvystės... 82. Apeliantas nepagrįstai mano, jog 2012-07-02 jis jau buvo tėvystės... 83. Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas išleisti jį atostogų nuo 2012-07-02... 84. Dėl drausminės nuobaudos apeliantui tinkamo parinkimo... 85. Atsakovo T. M. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nėra per... 86. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano,... 87. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 88. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą palikti...