Byla 2-506-372/2011

1Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant Dianai Tarozienei, dalyvaujant ieškovės atstovei J. P., atsakovams R. B., K. S., L. G.,

2žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sansvaja“ ieškinį atsakovams R. B., K. S., L. G. dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

3Ieškovės atstovė prašo patenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovų solidariai 101429,40 Lt žalos atlyginimo. Ji nurodė, kad atsakovai buvo įmonės akcininkai, o R. B. – ir UAB „Sansvaja“ direktorius. Teismui nurodyta, kad pagal balanso duomenis 2009-12-31 atsakovo turto vertė sudarė 77262,91 Lt, atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys – 67506,78 Lt, skolos tiekėjams sudarė 120943,98 Lt. 2010-09-30 sudaryto balanso duomenimis, turto vertė siekė 353,86 Lt, atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys – 98,32 Lt, skoliniai įsipareigojimai – 101429,40 Lt. Žymiai sumažėjo pardavimo pajamos, todėl įmonė neturėjo finansinių galimybių tinkamai ir laiku vykdyti finansinių įsipareigojimų. Įmonės turto mažinimas buvo žalingas jai ir kreditoriams. Įmonės valdymo organai turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės įsteigimo pradžioje 2009-04-02 ji sudarė tris transporto priemonių nuomos sutartis. Automobiliai buvo nuomojami iš įmonės lėšų, nuomai buvo išleista 29204 Lt. Ieškovo atstovė mano, kad tai buvo netikslingas ir neekonomiškas lėšų naudojimas nuomai, kai buvo galima sudaryti panaudos sutartis. Ieškovo atstovė teigė, kad įmonės vadovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, elgėsi pasyviai, nesirūpino įmonės turtu, kuris galėjo būti panaudotas skoloms padengti. Atsakovai padarė žalą, sudarančią 101429,40 Lt, ir turi ją atlyginti solidariai.

4Atsakovas R. B. prašo ieškinį atmesti. Jis mano, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo dėl ekonominės krizės. Prieš tai visi trys akcininkai buvo įkūrę UAB „Murestos prekyba“ filialą. Ši įmonė buvo panaikinta, tačiau atsakovai norėjo vykdyti veiklą ir įkūrė UAB „Sansvaja“. Patalpos buvo nuomojamos iš UAB „Vilpros investicija“. Nuomos kainos buvo labai didelės, tačiau derybos dėl kainos vyko sunkiai. 2010 m. liepos 19 d. UAB „Vilpros investicija“ nutraukė patalpų nuomos sutartį, todėl UAB „Sansvaja“ nebegalėjo vykdyti savo veiklos. UAB „Sansvaja“ savo turto neturėjo, tai buvo prekės, už kurias ji turėjo sumokėti sutartu laiku. Kai įmonės veikla buvo sustabdyta, tiekėjai pasiėmė savo prekes ir liko 300 Lt vertės turto. Atsakovas nurodė, kad iš UAB „Murestos prekyba“ buvo gavę prekių už kelias dešimtis tūkstančių. Jas pardavusi, įmonė padengdavo veiklos išlaidas, kurios buvo didesnės už pelną. Skolą sudarė nuompinigiai, baudos, mokesčiai. Automobiliai, kuriuos UAB „Sansvaja“ nuomojosi, buvo būtini prekėms atvežti ir pristatyti klientams.

5Atsakovas K. S. prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad dirbo komercijos direktoriumi. Nurodė, kad iš UAB „Murestos prekyba“ buvo nuomojami du automobiliai, vieno iš jų buvo atsisakyta, nes techninei apžiūrai reikėjo daug pinigų. Jie buvo reikalingi važiuoti pas klientus, įrangą atvežti. Nuomojamų patalpų keisti į prastesnes nebuvo galima, nes UAB „Sansvaja“ buvo santechninės įrangos salonas, jame buvo prekiaujama prabangiomis prekėmis. Dėl nuomos sąlygų buvo kalbamasi ne kartą, tačiau nesusitarta. Buvo nutarta, kad įmonė jokių ūkinių išlaidų nedarys, atleis darbuotoją, sumažins atlyginimus. Darbuotojas buvo atleistas 2010 m. vasario mėnesį. Visa veikla buvo įforminta dokumentais, kurie perduoti bankroto administratoriui. Atsakovas nurodė, kad įmonė turėjo galimybę dirbti, tačiau UAB „Vilpros investicija“ pakeitė spynas ir į patalpas nebeįleido. Šiai įmonei nuompinigius mokėti iš karto nebuvo galimybės. Automobiliai buvo reikalingi darbui. Atsakovas nurodė, kad įmonė turto neturėjo, vertėsi prekių užsakymu ir jų atvežimu.

6Atsakovas L. G. prašo ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad jis buvo akcininkas. Atsakovas teigė, kad įmonėje nebuvo sukčiaujama, jis pasitikėjo direktoriumi. Akcininkai buvo apsisprendę kaip įmanoma ilgiau laikytis, kad įmonė veiktų, tačiau UAB „Vilpros investicija“ veiklą nutraukė.

7Ieškinys tenkinamas visiškai.

8Teismas nustatė, kad UAB „Sansvaja“ yra bankrutavusi įmonė. Administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 101429,40 Lt žalos solidariai iš atsakovų buvusių akcininkų R. B., K. S. ir L. G.. Žala atsirado dėl įmonės valdymo organo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir neteisėtų atsakovų veiksmų.

9Dėl akcininkų veiksmais padarytos žalos.

10Teismas sprendžia, kad visi trys atsakovai, būdami įmonės akcininkai, privalėjo inicijuoti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos tęstinumo, dėl abejotinų sandorių sudarymo (automobilių bei patalpų nuoma). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad turi būti atlyginama visa žala, kilusi tiek dėl asmenų sąmoningų veiksmų, tiek ir atsiradusi dėl jų neveikimo. Atsakovo L. G. teiginiai, kad jis realiai nedalyvavo bendrovės veikloje, tačiau pasitikėjo direktoriumi R. B., dėl to nėra atsakingas už atsiradusią žalą, nėra pagrindas atmesti ieškinį jo atžvilgiu. Atsakovas nereikalavo šaukti akcininkų susirinkimo, finansinė vadovo ataskaita buvo formali, iš protokolo Nr. 002 matyti, kad nebuvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos galimybių atsiskaitinėti su kreditoriais, nekėlė klausimo dėl bendrovės bankroto. Kadangi administratoriui direktoriaus finansinė ataskaita nebuvo perduota, darytina išvada, kad šis dokumentas iš viso nebuvo analizuotas akcininkų susirinkime. Civilinė atsakomybė atsiranda ir iš neteisėto neveikimo, kuris šiuo atveju matyti iš atsakovo veiksmų (CK 6.246 str. 1 d.). Jis vertintinas kaip Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnyje nurodytų teisinių pareigų nevykdymas.

11Atsakovai K. S. ir R. B., būdami įmonės akcininkais, o R. B. ir direktoriumi, žinodami, jog įmonė dirba nuostolingai, turi įsipareigojimų kreditoriams, tačiau priimdami sprendimą sudaryti transporto priemonių nuomos sutartis ir jas tęsti bei gauti nuompinigius iki 2010-07-01, elgėsi nesąžiningai, taip vengė prievolių įmonės kreditoriams įvykdymo bei sumažino įmonės mokumą. Teismui pateiktos Transporto priemonės nuomos, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartys (1 t. 13–21 b. l.) rodo, kad šie įmonės akcininkai sudarė sutartis, pagal kurias jie patys ir vadybininkas J. U. išnuomojo įmonei savo automobilius, gaudami naudos sau. Nenuginčytas ieškovo teiginys, kad visai be pagrindo sudarius 3 sutartis, atsakovai neekonomiškai naudojo įmonės lėšas, išmokant sau 29204 Lt nuomos mokesčių ir papildomai sumokant už 12655,14 Lt naudotą kurą. Atsakovai R. B. ir K. S. nurodė, kad įmonei jos veiklai būtinai reikalingi automobiliai. Tačiau teismas sprendžia, kad pateiktas UAB „Sansvaja“ direktoriaus R. B. pranešimas (1 t. 102 b. l.) patvirtina, jog automobilio poreikis bendrovei tapo minimalus, todėl siūloma nuo 2009-07-31 nutraukti su UAB „Murestos prekyba“ automobilio nuomos sutartį (1 t. 100-101 b. l.). Nors pripažįstama, kad automobilių poreikis yra minimalus, tuo pačiu metu sudarytos trys transporto priemonių nuomos sutartys, žymiai padidinus įmonės išlaidas. Atsakovai K. S. ir R. B. nurodė, kad automobiliai buvo būtini pervežti prekes, vykti pas užsakovus, tačiau neįrodė šių teiginių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad bendrovės akcininkai, priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis byloje Nr.3K-3-2003, 2009 m. liepos 9 d. nutartis byloje Nr.3K-3-329/2009). Nurodytos nuostatos lemia ir akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veiksmų (veikimo ar neveikimo) bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad atsakovai R. B. ir K. S. sudarė būtent tokias sąlygas.

12Juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio sąžiningumo, juridiškai reikšminga yra ne vien tik aplinkybė, ar jis žinojo, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles, bet ir aplinkybės, ar jis (juridinio asmens dalyvis) negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Įmonės vadovas ir akcininkas R. B. ir įmonės komercijos direktorius ir akcininkas K. S. ne tik galėjo žinoti, bet ir realiai žinojo apie įmonės sunkią finansinę būklę. Tai patvirtina 2009 metų ir 2010 metų pelno (nuostolių) ataskaitos, kuriose užfiksuoti įmonės veiklos nuostoliai, iš 2009 metų perkelti į 2010 ūkinius metus. Atsakovai R. B. ir K. S. nurodė, kad siekdami kuo įmanoma labiau sumažinti išlaidas, jie ėmėsi visų realiai galimų veiksmų. Teismas sprendžia, kad protingas ir atidus verslininkas nesudarinės sandorio, kuris yra aiškiai jam nenaudingas. Analizuojant Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2009/04/09/ŠL03 (2 t. 65-74 b. l.) ir Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2009/12/31/ŠL06 (1 t. 104-113 b. l.) sąlygas, darytina išvada, kad iš esmės šios sąlygos yra nenaudingos įmonei. Sumažinus prekybinių patalpų vieno kvadratinio metro nuomos kainą vienam mėnesiui nuo 17 Lt iki 13 Lt, kitos sąlygos liko nepakeistos. O naujosios sutarties 32 punkte bauda yra numatyta 3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio (1 t. 111 b. l.), kai anksčiau bauda sudarė tik 2 mėnesių nuomos sutarties dydį (2 t. 72 b. l.). Tai rodo, kad įmonės vadovai ne tik neieškojo naujų patalpų, bet ir sutiko toliau tęsti patalpų nuomos sutartį iki 2011-12-31. Atsakovai nurodė, kad jie ėmėsi naudotis mažesnėmis patalpomis, tačiau iš abiejų sutarčių analizės matyti, jog nuomojamos patalpos ir toliau sudarė 300,66 kv. metrų naudingo ploto. Atsakovų motyvai, kad tik šios patalpos buvo pritaikytos UAB „Muresta“ prekių prekybai ir turėjo būti eksponuojamos būtent UAB „Vilpros prekyba“ patalpose, yra nepagrįsti. Byloje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismas daro išvadą, kad perkėlus prekybą į mažesnes patalpas arba sudarius palankesnes nuomos sutarties sąlygas, būtų buvę galima sumažinti išlaidas. Matydami, kad nuolat vėluoja atsiskaitinėti su nuomotoju, atsakovai buvo pasyvūs ir iš esmės laukė UAB „Vilpros investicija“ sankcijų. Būtent šis kreditorius ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, prieš tai nutraukdamas patalpų nuomos sutartį.

13Atsakovas R. B. patvirtino, kad įmonė gavo iš UAB „Murestos prekyba“ prekių, iš kurių pardavimo ir vertėsi. Jis taip pat patvirtino, kad ši prekyba buvo nuostolinga. Teismas sprendžia, kad UAB „Sansvaja“ akcininkai privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (ĮBĮ 6 straipsnis). Šiuo atveju R. B. buvo įmonės akcininkas ir direktorius, todėl privalėjo siūlyti kitiems akcininkams spręsti šį klausimą. Atsakovas K. S. kaip įmonės komercijos direktorius ir akcininkas taip pat yra atsakingas dėl atsiradusių nuostolių. Atsakovas L. G. teismo posėdyje patvirtino, kad jam buvo žinoma apie įmonės veiklą, apie tai jį informuodavo R. B.. Laiku nepateikus ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo daromi nuostoliai kreditoriams. Atsakovai žinojo, jog įmonės veikla nuostolinga, todėl dėl augančių įsiskolinimų patalpų nuomotojas UAB „Vilpros investicija“, prekių tiekėjas UAB „Murestos prekyba“, mokesčių administratorius negalėjo priimti kito sprendimo, kaip tik kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Būtent šių kreditorių reikalavimai ir leido daryti išvadą, kad įmonė yra nemoki, jai yra pagrindo kelti bankroto bylą.

14Ieškovas ieškinį pateikė visiems trims UAB „Sansvaja“ akcininkams. Visi trys akcininkai turėjo po lygią dalį akcijų. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovas turėjo teisę apsispręsti, iš ko reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią įmonei bei jos kreditoriams. Atsakovai kaip įmonės akcininkai, elgėsi nerūpestingai, neatidžiai, nesiėmė veiksmų, leidžiančių priimti du galimus sprendimus – arba aktyvinti įmonės veiklą, atsisakant neekonomiško jos lėšų naudojimo, arba laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jau žinodami apie kritinę įmonės būklę, atsakovai R. B. ir K. S. gaudavo lėšas už automobilių nuomą (1 t. 22-29 b. l.), nesiėmė priemonių nutraukti patalpų nuomos sutartį, o atsakovas L. G. tam neprieštaravo. Tokia išvada daroma iš jo paaiškinimo teismo posėdyje, kai atsakovas nurodė, jog jis pasitikėjo kitais įmonės akcininkais. Teismas sprendžia, kad atsakovai buvo nesąžiningi tiek įmonės, tiek jos kreditorių atžvilgiu, jie visi trys atsako savo turtu subsidiariai (CK 2.50 str. 3 d.).

15Dėl įmonės vadovo veiksmais padarytos žalos.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje nustatyta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai, apdairiai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu.

17Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos įtvirtino įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę už jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Nurodytos teisės normos gali būti taikomos ir tais atvejais, kai reikalaujama žalos atlyginimo už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. UAB „Sansvaja“ direktorius R. B. neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė visų pirma jos kreditorių interesus. Tačiau teismas sprendžia, kad įmonės bankroto administratorius nepagrįstai remiasi balansų duomenimis ir būtent pagal juos reikalauja priteisti žalos atlyginimą. Pateikus ieškinį, bankroto byloje Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai. Ši suma laikytina kreditoriams padarytos žalos dydžiu. Tačiau ieškovas turi teisę reikalauti priteisti mažesnę sumą, nei nurodyta šioje nutartyje. Jis savo reikalavimų netikslino. Kaip matyti iš teismui pateikto žiniaraščio (1 t. 115 b. l.), vienam iš didžiausių kreditorių UAB „Vilpros investicija“ įmonės įsiskolinimai augo kas mėnesį. Turėjo būti mokami mokesčiai VSDF ir valstybei, atsiskaitoma už tiekiamas prekes. Įmonės vadovas negalėjo nematyti šios situacijos, tačiau nesprendė klausimo dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo ir bankroto bylos iškėlimo galimybių. Pagal UAB „Sansvaja“ įstatų 5 dalį numatyta, kad įmonės vadovas tvirtina bendrovės veiklos strategiją, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, informacijos pateikimą akcininkams (1 t. 93 b. l.). Tačiau iki 2010-07-01 imtinai įmonė mokėjo už asmeninio automobilių nuomą ir pačiam direktoriui (1 t. 22 b. l.). Dėl to konstatuotina, kad yra R. B. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246–6.249 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų pats bendrovės vadovas. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad jo kaltės prezumpcija nenuginčyta.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

19Tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas kaip bankrutuojanti įmonė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovų lygiomis dalimis taip pat priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jos sudaro po 11,47 Lt.

20Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268–270 straipsniais, teismas

Nutarė

21Priteisti solidariai iš atsakovų R. B. (a. k( - ) gyv. ( - )), K. S. (a. k( - ) gyv. ( - )) ir L. G. (a. k( - ) gyv. ( - )) 101429,40 Lt žalos atlyginimą ieškovei UAB „Sansvaja“ (įmonės kodas 302326097, buveinė Skalvių g. 3-26, Šiauliai).

22Priteisti iš atsakovų R. B., K. S. ir L. G. po 1021,47 Lt bylinėjimosi išlaidų.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant... 2. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės... 3. Ieškovės atstovė prašo patenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovų... 4. Atsakovas R. B. prašo ieškinį atmesti. Jis mano, kad... 5. Atsakovas K. S. prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad... 6. Atsakovas L. G. prašo ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad... 7. Ieškinys tenkinamas visiškai.... 8. Teismas nustatė, kad UAB „Sansvaja“ yra bankrutavusi įmonė.... 9. Dėl akcininkų veiksmais padarytos žalos.... 10. Teismas sprendžia, kad visi trys atsakovai, būdami įmonės akcininkai,... 11. Atsakovai K. S. ir R. B., būdami... 12. Juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo... 13. Atsakovas R. B. patvirtino, kad įmonė gavo iš UAB... 14. Ieškovas ieškinį pateikė visiems trims UAB „Sansvaja“ akcininkams. Visi... 15. Dėl įmonės vadovo veiksmais padarytos žalos.... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje nustatyta, kad... 17. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 19. Tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi... 20. Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268–270 straipsniais, teismas... 21. Priteisti solidariai iš atsakovų R. B. (a. k 22. Priteisti iš atsakovų R. B., K. S.... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...