Byla 2A-510-538/2015
Dėl prievolės pripažinimo asmeninė

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovams V. K. (V. K.), L. C. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovų L. C., V. K. (V. K.) priešieškinį ieškovei V. A., dėl prievolės pripažinimo asmeninė,

Nustatė

2ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 63160,63 Lt skolos, palūkanas iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-03-19 paskolino atsakovui V. K. 6000 JAV dolerių, 2009-02-01 – 14000 Lt, 2009-07-18 – 6600 Lt, 2011-06-18 – 5260 JAV dolerių. Atsakovas tai patvirtindamas pasirašė paskolos raštelius, o atsakovė L. C. garantavo už savo sutuoktinį. Minėtų paskolų atsakovas ar už jį garantavusi sutuoktinė negrąžino, pinigai buvo naudojami atsakovų šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovė L. C. laikytina atsakovo V. K. bendraskole ir privalo solidariai su atsakovu įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies : pripažinta niekine ir negaliojančia ieškovės V. A. ir atsakovo V. K. sudaryta 2006-03-19 paskolos sutartis ir taikyta restitucija – priteista solidariai iš atsakovo V. K. ir atsakovės L. C. ieškovei V. A. 17177,40 Lt bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2012-02-01 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinta niekine ir negaliojančia ieškovės V. A. ir atsakovo V. K. sudaryta 2011-06-18 paskolos sutartis ir taikyta restitucija – priteista iš atsakovo V. K. ieškovei V. A. 12844,92 Lt bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2012-02-01 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteista iš atsakovų V. K. ir L. C. solidariai 14000,00 Lt skola, 3040,80 Lt palūkanos už laikotarpį iki ieškinio teismui padavimo dienos ir 8,57 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2012-02-01 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteista iš atsakovo V. K. 6600,00 Lt skola, 1805,76 Lt palūkanos už laikotarpį iki ieškinio teismui padavimo dienos ir 10,24 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2012-02-01 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinys atmestas; atsakovų V. K. ir L. C. priešieškinis tenkintas iš dalies ir pripažinta, kad 2009-07-18 ir 2010-01-18 paskolos yra atsakovo V. K. asmeninė prievolė kreditorei V. A., kita priešieškinio dalis atmesta. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-19 nutartimi ištaisyta rašymo apsirikimo klaida, padaryta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1226-639/2013 rezoliucinės dalies devintojoje pastraipoje, ir ji išdėstyta taip: „Priteisti iš atsakovų V. K. ir L. C. ieškovės V. A. naudai 2620 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 1310 litų.“ ; ištaisyta rašymo apsirikimo klaida, padaryta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1226-639/2013 motyvuojamosios dalies aštunto puslapio antros pastraipos pirmoje ir antroje eilutėse, ir jos išdėstytos taip: „Pagal 2009-07-18 paskolos sutartį, palūkanos sudaro 1805,76 litų, todėl priteistina iš atsakovo V. K. ieškovei V. A. 1805,76 litų palūkanos iki ieškinio teismui padavimo dienos“. Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-18 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimo dalis, kuria pripažinta niekine ir negaliojančia ieškovės V. A. ir atsakovo V. K. sudaryta 2006-03-19 paskolos sutartis ir taikyta restitucija – priteista solidariai iš atsakovo V. K. ir atsakovės L. C. ieškovei V. A. 17177,40 Lt bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2012-02-01 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, panaikinta ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kita teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.

3Klaipėdos miesto apylinkės teisme iš naujo nagrinėta bylos dalis pagal ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai 6000 JAV dolerių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, ir, atsakovų priešinis reikalavimas ieškovei, pripažinti, kad 2006-03-19 sandoris, kuris įformintas paskolos raštu yra skolininko V. K. asmeninė prievolė ieškovei V. A..

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Pripažino niekine ir negaliojančia ieškovės V. A. ir atsakovo V. K. (V. K.) sudarytą 2006-03-19 paskolos sutartį ir taikė restituciją – priteisė solidariai iš atsakovo V. K. (V. K.) ir atsakovės L. C. ieškovei V. A. 17177,40 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 17177,40 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-02-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei V. A. iš atsakovų V. K. (V. K.) ir L. C. lygiomis dalimis 3220,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovams V. K. (V. K.) ir L. C. iš ieškovės V. A. 70,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Priteisė atsakovei L. C. iš ieškovės V. A. 780,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės biudžetui iš ieškovės V. A. 296,08 Lt žyminio mokesčio. Priteisė valstybės biudžetui iš atsakovų V. K. (V. K.) ir L. C. lygiomis dalimis 1364,10 Lt žyminio mokesčio. Priteisė valstybės biudžetui iš atsakovės L. C. 1003,35 Lt žyminio mokesčio. A. V. K. (V. K.) ir L. C. grąžino iš valstybės biudžeto sumokėto 141,00 Lt žyminio mokesčio dalį (2012-05-23 Mokėjimo nurodymas AB SEB banko Žardės skyrius). Nurodė, kad atsakovo atsikirtimai dėl sandorio nebuvimo, t.y. kad pinigai realiai nebuvo perduoti, laikytini nepagrįstais. Atsakovas yra veiksnus, turintis pakankamą gyvenimišką patirtį, todėl turėjo aiškiai suvokti kokį sandorį tvirtina pasirašydamas, kad 6000 JAV dolerių gavo. Atsakovas neginčija šio paskolos raštelio pasirašymo fakto, savo parašo. Byloje nebuvo pateikta duomenų bei įrodymų, kad atsakovo valia buvo suvaržyta ar jis kokiu nors kitokiu būdu galėjo būti paveiktas. Byloje tirtų įrodymų pagrindu daroma išvada, kad paskolos dalykas (pinigai) paskolos gavėjui buvo perduoti. Įvertino ir tai, kad atsakovai neigdami, kad pinigai buvo realiai perduoti, tuo pačiu pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad minėtas sandoris, kuris įformintas paskolos rašteliu, yra atsakovo V. K. asmeninė prievolė ieškovei V. A.. Atsakovų atsikirtimai į ieškinio reikalavimą yra prieštaringi, vienu atveju neigiant, kad pinigai buvo perduoti, kitu atveju pareiškiant minėtą priešinį reikalavimą sutinkant, kad pinigai buvo perduoti ir tuo pagrindu atsirado atsakovo V. K. prievolė, kurią prašo pripažinti asmenine. Atsakovai įrodinėdami, kad paskolos sandoris buvo apsimestinis, neginčijo jo CK 1.87 str., 1.91 str. numatytais pagrindais, todėl nėra pagrindo konstatavimui, kad šalių pasirašyta sutartis yra apsimestinė ir kad šalys turėjo galvoje kitą sandorį. Atsakovų argumentus, jog ieškovė neturėjo pinigų, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes praktiškai įmanoma įrodyti tik pinigų turėjimą, bet ne jų neturėjimą. Ieškovės perduotų 6000,00 JAV dolerių faktą patvirtina atsakovo pasirašyti paskolos rašteliai, paskolos davėjas privalo įrodyti pinigų perdavimą, tačiau neprivalo įrodinėti, kad jis turėjo pinigų. Nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi ar pagal 2006-03-19 paskolą gauti 6000,00 JAV dolerių buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, nes pagal CK 3.109 str. 1 d. 5 p. bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Kadangi atsakovė L. C. davė savo sutuoktiniui sutikimą imti paskolą ir už jį garantavo, prievolė atsiradusi iš šios paskolos pripažintina bendra sutuoktinių, t.y. atsakovų prievolė, todėl atsakovė L. C. solidariai atsakinga už sutuoktinį – atsakovą V. K.. Teismas padarė išvadą, kad paskolos sutarčių sudarymo metu galiojo imperatyvioji LR užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 str. 3 d. nuostata, jog užsienio valiuta gali būti naudojama tik šalių susitarimu mokėjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais. Nagrinėjamu atveju sudaryta paskolos sutartis tokio imperatyvaus įstatymo reikalavimo neatitiko. Vadovaujantis CK 1.80 str. 1 d. sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja, todėl teismas padarė išvadą, kad šalių sudaryta 2006-03-19 paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Teismas ex officio konstatavo sandorių negaliojimo faktą. Taip pat nurodė, kad pripažinus niekinėmis ir negaliojančiomis šalių sudarytą 2006-03-19 paskolos sutartį, vadovaujantis CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 1 d., atsakovai privalo grąžinti ieškovei visą tarp ieškovės ir atsakovo V. K. 2006-03-19 sudarytą paskolos sutartį gautą sumą pagal tuo metu galiojusį JAV dolerio ir Lietuvos Respublikos lito kursą. Byloje nenustatyta, kad atsakovai būtų grąžinę ieškovei 6000,00 JAV dolerių, todėl atsakovai privalo solidariai grąžinti ieškovei pagal 2006-03-19 sutartį gautus 6000,00 JAV dolerių litais, t. y. 17177,40 Lt, kadangi pagal šią paskolą jų prievolė solidari.

5Apeliaciniu skundu atsakovė L. C. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-861-676/2014 ir ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti niekine ir negaliojančia V. A. ir ieškovės V. A. bei atsakovo V. K. sudarytą 2006-03-19 paskolos sutartį ir taikyti restituciją - priteisti iš atsakovo V. K. ieškovei V. A. 17177,40 Lt bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2012-02-01 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti. Atsakovų priešieškinį tenkinti visiškai. Pripažinti, kad 2006-03-19 paskola yra atsakovo V. K. asmeninė prievolė kreditoriams V. A. bei V. A.; spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodo, kad su teismo sprendimu sutinka iš dalies ir mano, kad sprendžiant klausimą dėl solidariosios prievolės pagal 2006-03-19 paskolos sutartis, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas. Pateikti paskaičiavimai rodo, jog ieškovė neturėjo 50 117 Lt, kuriuos galėjo paskolinti atsakovams, o atsakovai realiai negavo paskolos rašteliuose nurodytos sumos. Byloje nėra įrodymų, kad sandoriai buvo sudaryti dėl atsakovų šeimos interesų, todėl nebuvo pagrindo pripažinti minėtą paskolos sutartį bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl ieškovės reikalavimas atsakovei L. C. negalėjo būti tenkinamas. Be to, nustatant, kad atsakovų prievolė pagal 2006-03-18 prievolę yra bendra, teismas turėjo nustatyti kiekvieno sutuoktinio prievolės dalį. Dėl garantijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas. Paskolos sutartyje atsakovės atliktuose įrašuose yra nurodyta garantijos suma, garantijos kreditorius ir skolos grąžinimo terminas ir garantijos galiojimo terminas, todėl garantija atitinka CK 6.90, 6.91 straipsnių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartyje nėra nurodytas garantijos grąžinimo terminas, sprendžiama, kad garantijos galiojimo terminas atitinka paskolos sutartyse nurodytus paskolos grąžinimo terminus iki 2007-03-19. Ieškovė kreipėsi į teismą 2012-01-25, tai yra, pasibaigus garantijos galiojimo terminui, todėl garantas (atsakovė) turėjo teisę remdamasi CK 6.92 straipsnio 4 dalimi atsisakyti tenkinti ieškovės reikalavimą dėl skolos grąžinimo. Teismas pripažinęs L. C. garantiją atsakyti už pagrindinį skolininką V. K. kaip sutikimą V. K. imti paskolą ir tuo pagrindu padaręs išvadą dėl sutuoktinių solidarios atsakomybės pagal 2006-03-18 paskolos sutartį, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių atsakomybės rūšis. Ieškovui neįrodžius, kad paskola buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti, teismas galėjo pripažinti L. C. subsidiariąją atsakomybę kreditoriams. Paskolos sutartį pripažinus negaliojančia, tarp šalių neatsirado paskolos teisiniai santykiai ir atitinkamai negali būti taikomas civilinės atsakomybės institutas. Iš atsakovės L. C. 2013-07-16 apeliacinio skundo matyti, kad jokių prašymų atidėti žyminio mokesčio mokėjimą arba atleisti nuo likusios žyminio mokesčio sumokėjimo nebuvo. Pirmosios instancijos teismas apeliantės L. C. apeliacinį skundą priėmė, o apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo, klausimas dėl žyminio mokesčio primokėjimo turėjo būti išspręstas apeliacinio skundo priėmimo stadijoje, kad apeliantė galėtų apsispręsti dėl savo finansinės galimybės tęsti civilinius ginčus arba pasinaudoti CPK 83 straipsnio 3 dalimi, 84 straipsniu, todėl teismas nepagrįstai už šį apeliacinį skundą priteisė žyminį mokestį iš atsakovės.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai pasisakė, kad pagal esančius įrodymus byloje daroma išvada, jog paskolos dalykas 6000 JAV dolerių buvo realiai perduotas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovui ir apeliantei paskolos raštelyje minimi pinigai buvo perduoti, o apeliantės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog pagal finansines galimybes ieškovė negalėjo suteikti paskolų, yra tik nesąžiningas skolininkės bandymas išvengti skolos grąžinimo. Kad ieškovė turėjo pinigų, patvirtina ir jos naudai priteistos skolos iš kitų asmenų. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė, pasirašydama garantiją, davė sutikimą sutuoktiniui pasiskolinti pinigus, todėl pagrįstai pripažino atsakovų prievolę pagal 2006-03-19 paskolos raštelį bendra sutuoktinių prievole.

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

9Byloje kilo ginčas, dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas pripažino niekine ir negaliojančia ieškovės V. A. ir atsakovo V. K. (V. K.) sudarytą 2006-03-19 paskolos sutartį ir taikė restituciją – priteisė solidariai iš atsakovo V. K. (V. K.) ir atsakovės L. C. ieškovei V. A. 17177,40 Lt, teisėtumo ir pagrįstumo.

10Nustatyta, kad ieškovė 2006-03-19 paskolino atsakovui 6000,00 JAV dolerių. L. C. paskolos raštelyje nurodė, kad garantuoja už savo vyrą V. K. laiku grąžinti 6000 JAV dolerių (t.1, b. l 9).

11Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies, priešieškinį atmetė. Apeliantė nesutinka teismo sprendimu, motyvuoja, kad nei ji, nei jos sutuoktinis V. K. realiai 2006-03-19 paskolos raštelyje nurodytos pinigų sumos negavo.

12Pagal įstatyme pateiktą paskolos sutarties apibrėžtį tai yra sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kito (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pateiktoje paskolos sutarties apibrėžtyje nustatyta, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką paskolos davėjui. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką.

13Įrodinėjimo dalyką bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro paskolos sudarymo aplinkybės, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus – konstatavimas. Šios aplinkybės gali būti nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, aiškinant rašytinės sutarties sąlygas. Sutarčių aiškinimo taisyklės nuosekliai išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011; kt.). Aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimo. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013).

14Kaip byloje nustatyta, aplinkybę, kad atsakovai gavo pagal 2006-03-19 paskolos raštelį pinigus patvirtina paskolos raštelis, kuris yra pas ieškovę, taip pat ši aplinkybė patvirtina, kad pagal šį raštelį skola nebuvo grąžinta. Atsakovai neigdami, kad pinigai buvo realiai perduoti, tuo pačiu pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad minėti sandoriai, kurie įforminti paskolos rašteliais, yra skolininko V. K. asmeninė prievolė kreditorei V. A., atsakovų atsikirtimai yra prieštaringi, nes viena vertus jie neigia, kad pinigai buvo perduoti, tačiau pareikšdami priešieškinį sutinka, kad pinigai buvo perduoti ir tokiu būdu atsirado V. K. prievolė, kurią jie prašo pripažinti asmenine V. K. prievole. Be to, įstatymas numato pareigą ieškovui įrodyti paskolos perdavimo faktą, tačiau nenumato pareigos įrodyti, jog jis apskritai turėjo pinigų paskolai suteikti. Tai konstatuota ir šioje byloje priimtoje įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-18 nutartyje. Taigi teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad nei ji, nei jos sutuoktinis V. K. realiai 2006-03-19 paskolos raštelyje nurodytos pinigų sumos negavo.

15Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino prievolę pagal 2006-03-19 paskolos raštelį solidaria jai ir jos sutuoktiniui. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

16Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2006-03-19 paskolas raštelį pagrįstai nurodė, kad apeliantė pasirašydama po garantija, esančia paskolos raštelyje, davė sutikimą skolinti pinigus. Paskolos raštelio pasirašymo metu galiojusioje CK 3.109 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, jeigu jos yra atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip at prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kaip minėta, šiuo atveju yra atsakovės įrašas, partvirtinantis jos sutikimą, kad atsakovas sudarytų atitinkamą sandorį, todėl sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės nėra pagrindo įrodinėti, kad paskolos pinigai buvo panaudoti būtent šeimos interesams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė pažymėdama, jog pagal sutartį V. K. prievolė yra asmeninė, iš esmės pripažino ir patvirtino aplinkybę, kad pinigai pagal 2006-03-19 paskolos raštelį buvo perduoti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovų prievolę pagal 2006-03-19 paskolos raštelį bendra sutuoktinių prievole, kuri turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, ir pagrįstai priteisė iš atsakovų 17177,40 Lt skolą solidariai (CK 3.109 straipsnio 5 dalis).

17Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimu priteisė iš jos valstybei 1003, 35 Lt žyminio mokesčio už pirmąjį apeliacinį skundą, nes pirmosios instancijos teismas apeliantės L. C. apeliacinį skundą priėmė, o apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo, klausimas dėl žyminio mokesčio primokėjimo turėjo būti išspręstas apeliacinio skundo priėmimo stadijoje, kad apeliantė galėtų apsispręsti dėl savo finansinės galimybės tęsti civilinius ginčus arba pasinaudoti CPK 83 straipsnio 3 dalimi, 84 straipsniu. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

18CPK 93 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.

19Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-18 nutartimi išnagrinėjęs atsakovės L. C. apeliacinį skundą sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat nustatyta, kad paduodama pirmąjį apeliacinį skundą atsakovė L. C. sumokėjo 450 Lt žyminio mokesčio, nors iš apeliaciniame skunde pareikšto reikalavimo apimties turėjo sumokėti 1518,67 Lt žyminio mokesčio, prašymo iš dalies ją atleisti nuo žyminio mokesčio nepateikė. Įstatymas nedraudžia nesumokėtą žyminio mokesčio dalį priteisti iš šalies teismo sprendimu. Taigi byloje nesant atsakovės pareikšto prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai likusią nesumokėtą 1003,35 Lt sumą priteisė iš atsakovės teismo sprendimu.

20Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

21Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

23Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 63160,63 Lt skolos,... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teisme iš naujo nagrinėta bylos dalis pagal... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-20 sprendimu ieškinį tenkino iš... 5. Apeliaciniu skundu atsakovė L. C. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės... 6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo,... 7. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 9. Byloje kilo ginčas, dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos... 10. Nustatyta, kad ieškovė 2006-03-19 paskolino atsakovui 6000,00 JAV dolerių.... 11. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies,... 12. Pagal įstatyme pateiktą paskolos sutarties apibrėžtį tai yra sutartis,... 13. Įrodinėjimo dalyką bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro paskolos sudarymo... 14. Kaip byloje nustatyta, aplinkybę, kad atsakovai gavo pagal 2006-03-19 paskolos... 15. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 17. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimu... 18. CPK 93 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu apeliacinės... 19. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-18 nutartimi... 20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 21. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo... 22. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 23. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti...