Byla e2-6047-907/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant

2ieškovei S. G.,

3atsakovo A. Č. atstovei advokatei Irinai Petkienei,

4žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui A. Č. dėl žalos atlyginimo.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6

  1. Ieškovė S. G. pareiškė ieškinį (el. b. 1-3 l.) atsakovui A. Č. dėl 1900,00 Eur žalos – negautų pajamų už A. Č. firmos „R.“ bankroto administravimo paslaugą - atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016-04-14 nutartimi iškėlė bankroto bylą A. Č. firmai „R.“, o jos bankroto administratore skyrė ieškovę. Kauno apygardos teismas 2016-06-14 nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus ir taikė įmonei supaprastintą bankroto procesą, o 2016-09-08 nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia, paskelbė ją likviduojama bei patvirtino 5 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) dydžio sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo. Kadangi bankroto proceso metu pajamų negauta, jokio turto įmonė neturėjo, todėl atsakovui vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalies pagrindu kyla pareiga atlyginti bankroto administratoriaus išlaidas.
  1. Viešo paskelbimo būdu atsakovui įteikus procesinius dokumentus, ir atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, o ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, Šiaulių apylinkės teismas 2017-12-06 byloje priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai (el. b. 27-29 l.).
  1. 2018-04-09 atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (el. b. 48-51 l.), kuriuo prašė atnaujinti terminą pareiškimui pateikti, panaikinti 2017-12-06 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o galutiniu sprendimu ieškinio netenkinti bei priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė prašomų priteisti administravimo išlaidų, jų nedetalizavo. Teigė, kad 1900,00 Eur administravimo išlaidų atlyginimas nepagrįstai padidintas, neproporcingas ir neteisingas, suma neadekvati atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla vyko supaprastinto bankroto proceso tvarka, į jo trukmę, atliktų veiksmų mastą.
  1. Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (el. b. 53-54 l.), prašė netenkinti prašymo dėl termino atnaujinimo ir atmesti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016-09-08 nutartimi patvirtino bendrą administravimo išlaidų sąmatą ir paliko bankroto administratorei teisę paskirstyti sąmatą pagal poreikį. Ši teismo nutartis yra neskundžiama. Todėl ieškovė įgijo teisę į visą 1900,00 Eur sumą, kuria kiek reikėjo dengė administravimo sąnaudas, o likusi suma – bankroto administratorės atlyginimas.
  1. Teismas 2018-04-26 nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl termino atnaujinimo, priėmė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tenkino pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikino 2017-12-06 sprendimą už akių (el. b. 55-57 l.).
  1. Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai ir papildomai paaiškino, kad atsakovas buvo įmonės savininkas ir vadovas, kuris pagal įstatymus turėjo pareigą kreiptis į apygardos teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau kreipėsi vienintelis įmonės kreditorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Anot ieškovės, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Jai atsakovas įmonės dokumentų neperdavė, nes buvo pasibaigęs dokumentų saugojimo terminas. Kaltė šiuo atveju yra preziumuojama. Ji atliko įmonės bankroto administravimo procedūras, suteikė jai paslaugas - siuntė pranešimus kreditoriui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, policijai, prokuratūrai, savininkui, informavo apie bankroto bylos iškėlimą bankus, rinko informaciją apie atsakovą, patikrino registrus, vieną kartą vyko į Kauną perduoti bylą į archyvą, tačiau atlyginimo už suteiktas paslaugas negavo. Tarp jos ir bankrutuojančios įmonės susiklostė pavedimo teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismui tvirtinant administravimo išlaidoms skirtiną sumą nekilo abejonių dėl jos dydžio. Be to, atlyginimas bankroto administratoriui turi būti tokio dydžio, kad skatintų bankroto administratorių dirbti.
  1. Atsakovo atstovė advokatė Irina Petkienė prašė ieškinį atmesti, nes Kauno apygardos teismas, 2016-09-08 nutartimi nustatydamas administravimo išlaidų atlyginimą, nenustatė žalos dydžio, žalos dydis bet kokiu atveju privalo būti įrodinėjamas, turi būti pateikti faktines bankroto administratorės išlaidas patvirtinantys įrodymai, o tokių įrodymų ieškovė šioje byloje nepateikė. Be to, SoDra galėjo anksčiau kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, nes už šį procesą SoDra nieko nemoka valstybei ar bankroto administratorei. Tuo tarpu atsakovas, norėdamas iškelti bankroto bylą, privalėjo turėti bent 10 000,00 Lt. Paaiškino, kad atsakovas niekur nedirba, augina 2 mažamečius vaikus.
  1. Atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, telefonu informavo, jog į teismo posėdį atvykti negali.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

  1. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016-04-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1636-259/2016 tenkino kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą ir iškėlė bankroto bylą A. Č. firmai „R.“, kurios administratore paskyrė ieškovę S. G. (el. b. 9-11 l.). Toje pačioje civilinėje byloje teismas 2016-06-14 nutartimi nusprendė bankrutuojančiai A. Č. firmai „R.“ taikyti supaprastintą bankroto procesą bei patvirtino antros eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 12000,89 Eur finansinį reikalavimą (el. b. 12-13 l.). Kauno apygardos teismas 2016-09-08 nutartimi pripažino A. Č. firmą „R.“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino kreditoriaus finansinį reikalavimą, nustatė supaprastinto bankroto proceso trukmę (3 mėn.) bei patvirtino bendrą administravimo išlaidų sąmatą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo – 5 MMA sumos dydžio, kurią administratorė turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, paliekant administratorei teisę paskirstyti sąmatą pagal poreikį (el. b. 14-15 l.). Kauno apygardos teismas 2016-10-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-1636-259/2016 pripažino bankrutavusios A. Č. firmos „R.“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto bei išsprendė kitus klausimus (el. b. 16-17 l.). Teismas savo iniciatyva iš civilinės bylos Nr. eB2-1636-259/2016 išreikalavo bankroto administratorės S. G. Kauno apygardos teismui pateiktą 2016-07-25 prašymą dėl lėšų administravimo išlaidoms apmokėti, iš kurio matyti, kad administravimo išlaidos paskirstytos taip: administravimo paslauga – 3 MMA, ūkio (pašto, kanceliarinės prekės, transporto, ryšių, registrų pažymos, antstoliai, archyvo saugojimo ir tvarkymo, biuro, orgtechnikos eksploatavimo) išlaidos – 2 MMA, iš viso – 5 MMA.
  1. Byloje kilo ginčas dėl administravimo išlaidų dydžio – ieškovė, vadovaudamasi ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi, prašė priteisti administravimo išlaidas, teigdama, kad Kauno apygardos teismas 2016-09-08 nutartimi civilinėje byloje eB2-1636-259/2016 nustatyta administravimo išlaidoms skirta suma negali būti mažinama ir turi būti visa apimtimi priteista, o atsakovo teigimu administravimo išlaidos, kurios yra negautos ieškovės pajamos (nuostoliai), privalo būti pagrįstos rašytiniais įrodymais.
  1. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiu atveju įmonės vadovui kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.245 str. 4 d.), kuriai taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, jog įmonės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka įmonės vadovui.
  1. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų įmonės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši pareiga įtvirtinta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje kaip įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.
  1. Kaip jau buvo nustatyta šioje byloje Kauno apygardos teismas 2016-04-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1636-259/2016 iškėlė bankroto bylą A. Č. firmai „R.“, bankroto byla iškelta ne pagal atsakovo, nuo 1998-02-25 iki 2016-04-26 buvusio įmonės vadovu ir savininku (el. b. 4-6 l.), taigi ir pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį turėjusio pareigą pateikti apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, pareiškimą, o pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą. Minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad A. Č. firma „R.“ yra nemoki, nes realaus turto neturi, veiklos nevykdo, o skola kreditoriui yra ne mažesnė kaip 11629,79 Eur. Teismas nustatė, kad įmonė nepateikė metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2013-2014 m., kas leidžia daryti išvadą, kad 2013 m. įmonė veiklos nevykdė, taigi nuo 2013 m. įmonės vadovui (atsakovui) kilo pareiga kreiptis į apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo, minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, nepakeista ir galiojanti. Minėtos nutarties atsakovas neskundė. Taigi šioje byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai.
  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovė žalą kildina iš ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį [...] prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti [...] jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
  1. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis numato sąlygas bankroto bylą nagrinėti supaprastinto bankroto proceso tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi yra 2 punkte nustatyta sąlyga, kad bankroto byla yra nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai šio ĮBĮ 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų (toliau – rizika).
  1. Iš Kauno apygardos teismo 2016-04-14 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1636-259/2016, matyti, kad Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos pagalba atsitiktine tvarka buvo atrinktas bankroto administratorius - S. G. Bankroto byla vyko supaprastinto bankroto proceso tvarka. Taigi ieškovė S. G. tokiu būdu ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkto prasme prisiėmė riziką dėl administravimo išlaidų.
  1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Č. firmos „R.“ bankroto procesas vyko supaprastinto bankroto proceso tvarka. Supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami, kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia, administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką tvirtina ir keičia teismas (ĮBĮ 131 str. 1, 4, 11 d.). Taikius įmonei supaprastintą bankroto procesą, administravimo išlaidos negali viršyti maksimalios ĮBĮ nustatytos ribos (ĮBĮ 131 str. 2 d. 3 p., 10 str. 10 d.). ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis, be kita ko, numato, kad teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
  1. Ieškovė šioje byloje prašo priteisti iš atsakovo nuostolius (negautas pajamas), kurių dydį grindžia Kauno apygardos teismo 2016-09-08 nutartimi, kuria patvirtinta bendra administravimo išlaidų sąmata nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo – 5 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos dydžio. Ieškovės teigimu, nuostolių dydis neprivalo būti pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, nes administravimo išlaidų sąmata yra patvirtinta teismo nutartimi, ši nutartis yra įsiteisėjusi ir neskundžiama. Tačiau iš Kauno apygardos teismo 2016-09-08 nutarties matyti, kad teismas administravimo išlaidų sąmatą patvirtino, nes prašymas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą atitiko formalius tokiam prašymui keliamus reikalavimus, nustatytus ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje ir 131 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y., teismas nustatė, kad bankroto byla yra nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, o įstatymas nustato pareigą tokią bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kad gautas bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bei kad administravimo išlaidų dydis neviršija įstatyme nustatyto dydžio. Iš teismo iniciatyva išreikalauto ieškovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikto 2016-07-25 prašymo matyti, kad prašyme yra nurodyta lėšų suma, reikalinga bankroto administratoriaus atlyginimui (3 MMA) bei kitoms išlaidoms (2 MMA), tačiau nurodytos sumos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, konkrečios patirtinos išlaidos tuo metu nebuvo žinomos, taigi teismui buvo pateikti preliminarūs duomenys, o teismas patvirtino bendrą 5 MMA sumą.
  1. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia procesinę šalių pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl teismas nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad teismo nutartis dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra įsiteisėjusi, dėl to ieškovė atleistina nuo pareigos įrodinėti šių išlaidų pagrįstumą.
  1. Kaip minėta, A. Č. firmos „R.“ bankroto byloje teismas iš esmės patvirtino preliminarią leistiną sumą, skirtą bankrutuojančios įmonės bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Iš ĮBĮ 131 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 10 straipsnio 10 dalies reglamentavimo matyti, kad administratorius negali pagrįstai tikėtis administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi nei patvirtinta sąmata. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje numatyta prisiėmusio riziką administratoriaus teisė kreiptis į teismą, prašant priteisti jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas. Tad minėta įstatymo nuostata numato galimybę atlyginti tik tokias išlaidas, kurias administratorius apmokėjo savo lėšomis. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą darytina išvada, kad įrodinėjimo našta, susijusi su administratorės turėtomis (jos lėšomis apmokėtomis) bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis, tenka ieškovei (bankroto administratorei). Pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos dėl bankroto administratoriui tenkančios įrodinėjimo pareigos laikomasi ir kitose panašaus pobūdžio civilinėse bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑2365‑658/2017; Kauno apygardos teismo 2017-05-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑394-436/2017; Šiaulių apygardos teismo 2017-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑288-267/2017; Šiaulių apygardos teismo 2016-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A‑264-267/2016; Šiaulių apygardos teismo 2017-12-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A‑933-267/2017). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad administravimo išlaidų realaus panaudojimo ir pagrindimo pareiga tenka įmonės administratorei, kaip civilinėje byloje ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareiškusiai šaliai.
  1. Teismų praktikoje pažymima, kad ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė ar kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, tai yra šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017). Taigi administravimo išlaidos iš buvusio įmonės vadovo gali būti priteisiamos ne visais atvejais, kai jos yra patirtos, o tik esant ĮBĮ nustatytoms sąlygoms.
  1. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad ĮBĮ normų tikslas yra užtikrinti nepertraukiamą, greitą ir sklandų bankroto procesą, kad būtų kiek įmanoma geriau patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesai, todėl prie administravimo išlaidų priskirtinos visos protingos ir pagrįstos išlaidos, skirtos šiam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016 ).
  1. Kaip matyti iš ieškovės teismo posėdyje duotų paaiškinimų, ji suteikė šias administravimo paslaugas bankrutuojančiai įmonei: siuntė pranešimus kreditoriui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, policijai, prokuratūrai, savininkui, informavo apie bankroto bylos iškėlimą bankus, rinko informaciją apie atsakovą, patikrino registrus, vieną kartą vyko į Kauną perduoti bylą į archyvą. Teismui nekyla abejonių, kad šios administravimo paslaugos bankrutuojančiai A. Č. firmai „R.“ buvo suteiktos, taigi ieškovė turi teisę į bankroto administratoriaus atlyginimą (pagal 2016-07-25 prašymą dėl lėšų administravimo išlaidoms apmokėti - 3 MMA išlaidų sumą už administravimo paslaugą), tačiau kitos bankroto administravimo išlaidos turi būti pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo siūlyta pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų faktiškai patirtas administravimo išlaidas, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė, atsižvelgiant į bankroto proceso trukmę, kad bankroto byla buvo nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kad įmonė veiklos nevykdė, atsakovas neperdavė ieškovei jokių įmonės dokumentų, nes jau buvo pasibaigęs dokumentų saugojimo terminas, kad buvo patvirtintas 1 kreditoriaus finansinis reikalavimas ir daugiau kreditorių įmonė neturėjo, į administratorės atliktų veiksmų kiekį ir sudėtingumą, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti kitų administravimo išlaidų dydis (nuostoliai) – 2 MMA (380,00 Eur*2=760,00 Eur; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ (TAR, 2016-06-27, Nr. 2016-17577) nuo 2016-07-01 MMA yra 380,00 Eur) – prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, todėl mažintinas iki 100,00 Eur.
  1. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, bankrutuojanti A. Č. firma „R.“ bei įmonės savininkas turto neturėjo, administravimo išlaidos ieškovei nebuvo atlygintos bankroto proceso metu, todėl ieškovė ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu pagrįstai reiškia reikalavimą priteisti nuostolius, kuriuos sudaro administravimo išlaidos, iš atsakovo, kuris pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą.
  1. Pažymėtina, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu vadovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu vadovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). Taigi pripažįstama, kad tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygoja situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų.
  1. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neteikė argumentų bei rašytinių įrodymų dėl savo kaip įmonės vadovo kaltės nebuvimo, kaltės klausimas byloje nebuvo nagrinėjamas ir ginčo dėl atsakovo kaltės nėra. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovo kaltė pagal galiojančią teismų praktiką yra preziumuojama, o pareiga paneigti šią prezumpciją kyla atsakovui, kad ginčo dėl atsakovo kaltės šioje byloje nėra, teismas sprendžia, kad atsakovo kaltės klausimas yra įrodytas, todėl plačiau apie tai nepasisako.
  1. Taigi šioje byloje yra įrodytos visos įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygos bei papildomos nuostolių priteisimo pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį sąlygos, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteistina sumažinta (1240,00 Eur) nuostolių suma (3*380,00 Eur=1140,00 Eur (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ (TAR, 2016-06-27, Nr. 2016-17577) nuo 2016-07-01 MMA yra 380,00 Eur); 1140,00 Eur +100,00 Eur= 1240,00 Eur) (CPK 270 str.).
  1. Ieškovei iš atsakovo, praleidusio terminus piniginėms prievolėms įvykdyti, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1240,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-11-03, iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
  1. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.).
  1. Ieškovė byloje sumokėjo 43,00 Eur žyminį mokestį (el. b. 7-8 l.). Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (65,26 proc.), todėl ieškovei, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį, iš atsakovo priteistinas 28,06 Eur žyminis mokestis.
  1. Atsakovą šioje byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Irina Petkienė (el. b. 45 l.). Byloje gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 134,29 Eur. Todėl atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dydį (34,74 proc.), iš ieškovės valstybei priteistina 46,65 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str. 3 d., 99 str. 2 d.).
  1. Byloje teismas turėjo 3,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dydį yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263 str., 265 str., 270 str., teismas

Nutarė

9ieškinį tenkinti iš dalies.

10Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas ( - ) ieškovei S. G., asmens kodas ( - ) 1240,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt eurų) nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1240,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,06 Eur (dvidešimt aštuonių eurų, 6 centų) bylinėjimosi išlaidas.

11Priteisti iš ieškovės S. G., asmens kodas ( - ) valstybei 46,65 Eur (keturiasdešimt šešių eurų, 65 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

12Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

13Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Ryšiai