Byla 2-87-641/2016
Dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės UAB „Lutora“ priešieškinį ieškovei UAB „Tvorų tiekimas“ dėl turtinės žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Tvorų tiekimas“ atstovui advokato padėjėjui Arnui Matuzui, atsakovo UAB „Lutora“ atstovams direktoriui T. E., įgaliotam atstovui O. Š., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tvorų tiekimas“ ieškinį atsakovei UAB „Lutora“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės UAB „Lutora“ priešieškinį ieškovei UAB „Tvorų tiekimas“ dėl turtinės žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2ieškovė UAB „Tvorų tiekimas“ pateikė teismui ieškinį, prašo priteisti iš atsakovės UAB „Lutora“ 14893,15 Eur skolą, 208,50 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 453,00 Eur žyminį mokestį ir 605,00 Eur išlaidų, advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį visiškai patenkino. Atsakovei pateikus prieštaravimą dėl preliminaraus sprendimo, o atsakovei nepateikus atsiliepimo į jį per teismo nustatytą terminą, byla perduota nagrinėti bendrąja ginčo teisena.

3Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovės UAB „Tvorų tiekimas“ atstovas palaikė ieškinį, prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą, ieškinį tenkinant visiškai. Nurodė, kad, pagal 2014 m. balandžio 29 d. rangos sutartį Nr. TTD 1432, ieškovė sumontavo atsakovės objekte segmentinę tvorą ir 2015 m. sausio 26 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu ją perdavė atsakovei bei išrašė sąskaitas - faktūras, todėl atsakovė už atliktų segmentinės tvoros darbų rezultatą turėjo apmokėti iki 2015 m. vasario 5 d. - 16393,15 Eur. Nustatytu laiku atsakovė su ieškove neatsiskaitė, tik po termino pabaigos - 2015 m. kovo 18 d. ir 2015 m. kovo 30 d. mokėjimais - sumokėjo dalį įsiskolinimo – sumoje 1500,00 Eur, ir liko skolinga ieškovei 14893,15 Eur bei 208,50 Eur delspinigių. Teigia, jog atsakovė negali remtis tvoros montavimo darbų trūkumų faktu, kadangi apie visus defektiniame akte nurodytus trūkumus bei tai, jog dėl vėjo judant tvorai, suveikinėja signalizacija, atsakovei buvo žinoma dar iki darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo, ir atsakovė darbus priėmė apie tai žinodama, tačiau akte nenurodydama jokių darbų trūkumų. Pažymėjo, jog ieškovė taikė atsakovei darbų kainos nuolaidą atsižvelgdama į iki priėmimo – perdavimo akto atsakovės pastebėtus tvoros trūkumus. Priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, jog sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas prasitęsė dėl ieškovės netinkamo sutarties 3.4. punkto vykdymo, t. y. nesudarymo tinkamų sąlygų atlikti tvoros montavimo darbus, nes beveik iki termino pabaigos buvo betonuojama aikštelė. Teigė, jog ieškovei sudarant sutartį su atsakove nebuvo žinoma aplinkybė, jog atsakovė norės prijungti prie jos signalizaciją, o ši, tokią aplinkybę žinodama, būtų pasiūliusi kitokį tvoros variantą. Mano, jog atsakovė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų, kaltės, dėl kokių priežasčių kilo būtinybė samdyti saugos darbuotojus, o nuostolių atsiradimą lėmė pačios atsakovės ilgas delsimas apie defektus ieškovei pranešti, kas laikytina ieškovės atsakomybę šalinančia sąlyga.

4Atsakovės UAB „Lutora“ atstovai palaikė priešieškinį, kurio reikalavimą teismo posėdžio metu sumažino nuo 17042,50 Eur iki 17033,19 Eur. Prašė priteisti iš ieškovės 17033,19 Eur turtinės žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 511,00 Eur žyminį mokestį, o preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovė pažeidė sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą, kadangi tvoros montavimo darbus turėjo atlikti per 50 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo, tačiau atliko tik 2015 m. sausio 26 d., ko pasekoje, turi sumokėti atsakovei sutarties 6.1 punkte nustatytus delspinigius – 524,46 Eur sumoje. Atsakovė 2015 m. sausio 26 d. darbo perdavimo – priėmimo aktą pasirašė, nenurodydama trūkumų, pasitikėdama ieškove ir skubėdama įregistruoti visą objektą su tvora, kadangi jį reikėjo įkeisti bankui. Nurodė, dar iki akto pasirašymo nuolat bendravusi su ieškove dėl segmentinės tvoros trūkumų ir jų pašalinimo, tačiau ieškovė iki šiol darbų trūkumų nėra pašalinusi. Pažymėjo jog segmentinės tvoros trūkumai yra fiksuoti 2015 m. gegužės 21 d. defektiniame akte, o defektų šalinimo poreikis ir kaina - lokalinėje sąmatoje ir bendro resursų poreikio paskaičiavime. Teigė, jog atsakovė šiai dienai patiria nuostolius dėl nekokybiško ieškovės darbo, kadangi neturi galimybių naudotis ieškovės sumontuota tvora, patiria nuostolius, ieškovė nesiima priemonių šiuos trūkumus šalinti, todėl laiko nesantys skolingi ieškovei už atliktus segmentinės tvoros montavimo darbus. Nurodė, jog turtinę žalą sudaro 524,46 Eur delspinigiai už pradelstą sutarties įvykdymo terminą bei atsakovės patirti 16508,73 Eur nuostoliai už apsaugos darbuotojams (sargams) 2015 m. mokėtą darbo užmokestį. Apsaugos darbuotojai turėjo būti įdarbinti dėl ieškovo sumontuotos segmentinės tvoros trūkumų, t. y. dėl to, jog, pučiant vėjui, tvora juda, ko pasekoje, dažnai suveikinėja prie tvoros pajungta signalizacija. Nurodė, jog segmentinės tvoros kokybės trūkumas nebuvo žinomas darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo metu, nes tuo metu prie tvoros pajungta signalizacija buvo testuojama, ir aplinkybė, jog dėl signalizacijos suveikinėjimo, nesiblokavimo kalti ne signalizacijos davikliai, o tvoros judėjimas, paaiškėjo po pusės metų po darbų priėmimo dienos.

5Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu, ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.

6Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo santykio kvalifikavimo

7Byloje ištirtais duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Tvorų tiekimas“ (rangovas, toliau – ieškovė) ir atsakovė UAB „Lutora“ (užsakovas, toliau - atsakovė) 2014 m. balandžio 29 d. pasirašė rangos sutartį Nr. 1432 (toliau – sutartis) (I tomo, 25-26, 27 b. l.), t. y. abipusių derybų būdu sudarė dvišalę, atlygintinę, konsensualinę sutartį. Šia sutartimi šalys iš esmės susitarė, jog ieškovė savarankiškai, savo rizika ir iš savo medžiagų atsakovės teritorijoje pastatys tvorą, ją surenkant iš atskirų cinkuotos vielos segmentų bei 2 vienetų stumdomų cinkuotų vartų, tvirtinant segmentų tvirtinimo elementais ir karštai cinkuotus stulpus, vartų banketę įbetonuojant ant asfalto ar gelžbetonio dangos, bei pabaigtą pastatyti tvorą sutartyje nustatytu laiku atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu perduos atsakovei, suteikiant tvorai penkių metų garantinį terminą, o darbus priėmusi atsakovė, sumontavus dalį tvoros ir pasirašius darbų atlikimo aktą pagal faktą per 10 kalendorinių dienų po sąskaitos – faktūros išrašymo dienos sumokės ieškovei sutarties kainą (Sutarties 4.2. punktas). Sutartyje šalys galutinės prekių ir darbų kainos nenurodė, tačiau susitarė, jog prekių ir darbų kaina (su PVM) yra nurodyta sutarties priede Nr. 1 kiekvienos pozicijos vienetui (I tomo, 27 b. l.). Sutarties 2.2. ir 3.2. punktu ieškovės UAB „Tvorų tiekimas“ įsipareigojo reikiamą kiekį prekių ir darbų, nurodytų sutarties priede Nr. 1, perduos atsakovei ir jas sumontuos per 50 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos; esant nenumatytoms aplinkybėms prekių sumontavimo terminas gali būti pratęstas. Sutarties 6.1. punktu ieškovė, pažeidusi sutarties 2.2. punktą įsipareigojo atsakovei mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą pristatyti prekės dieną, skaičiuojant nuo nepriteistų prekių vertės. Šiame sutarties punkte nurodomą prievolę rangovui teismas vertina rašymo apsirikimu, kadangi iš sutarties konteksto ir sutarties 6.1. punkto prasmės matyti, jog sutarties minėtu punktu sutarties šalys susitarė dėl rangovo prievolės užsakovui mokėti sutartyje numatyto dydžio delspinigius, tuo atveju, jei rangovas pažeis sutartimi sutartų atlikti rangos darbų įvykdymo terminą. Sutarties 6.2. punktu atsakovė, pažeidusi sutarties 4.2. punktą, įsipareigojo ieškovei mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, skaičiuojant nuo pradelstos sumokėti sumos.

8Iš byloje pateiktų sąskaitų – faktūrų (I tomo, 34-37 b. l.) matyti, jog bendra ieškovės atliktų segmentinės tvoros montavimo darbų ir prekių kaina yra 16393,15 Eur (su PVM). Ginčo dėl darbų kainos, prekių ar darbų kiekio tarp šalių nėra.

92015 m. sausio 26 d. šalys pasirašė darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 1 (I tomo, 28 b. l.) (toliau – aktas). Atsakovė šio akto neginčija.

10Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį. Ieškovė įrodinėja, kad tinkamai atliko tvoros pastatymo/surinkimo darbus ir perdavė juos atsakovei atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu, todėl atsakovė turi apmokėti už atliktus darbus ir sumokėti delspinigius už laiku neįvykdytą sutartinę prievolę. Priešieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo prašo atmesti kaip nepagrįstą, o reikalavimui dalyje dėl delspinigių priteisimo taikyti ieškinio senatį. Ieškinį grindžia rangos sutartimi (I tomo, 24-26, 27, 83-85, 86 b. l.), aktu (I tomo, 28, 87 b. l.), sąskaitomis – faktūromis (I tomo, 34-37, 79-82 b. l.), dalinį skolos sumokėjimą įrodančiais sąskaitų išrašais (I tomo, 8-9 b. l.).

11Atsakovė nuo ieškovės reikalavimo ginasi atlikto darbo rezultato – segmentinės tvoros – neakivaizdžiais (paslėptais) kokybės trūkumais, bei pareikštu priešieškiniu reikalauja ieškovę atlyginti turtinę žalą, patirtą 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu išmokėjus darbo užmokestį samdomiems apsaugos darbuotojams, kuriuos, atsakovės teigimu, buvo būtina samdyti dėl nekokybiško ieškovės atliktų tvoros montavimo darbų rezultato, kurio nebuvo galimybės naudoti pagal paskirtį bei dėl paskaičiuotų delspinigių už ieškovės pradelstą sutartyje numatytą darbų įvykdymo terminą. Prieštaravimus ir priešieškinį grindžia liudytojų Z. P., R. K., A. P. parodymais, nuotraukomis (I tomo, 102-120 b. l.), II tomo, 22-47 b. l.), 2015 m. sausio 9 d. pretenzija (I tomo, 88 b. l., II tomo, 11 b. l.), šalių susirašinėjimu elektroniniu paštu (I tomo, 89 - 96 b. l., II tomo, II tomo, 12-16 b. l.), 2015 m. gegužės 21 d. defektiniu aktu (toliau – defektinis aktas) (I tomo, 98 b. l., II tomo, 7-10, 21 b. l.), bendru resursų poreikiu (I tomo, 99-100 b. l., II tomo, 18-19 b. l.), lokaline sąmata (I tomo, 101 b. l., II tomo, 20 b. l.), pažyma apie darbuotojų darbo užmokestį ir su darbo užmokesčiu susijusias išmokas (II tomo, 85-86 b. l.), UAB „Šiaulių sauga“ 2015 m. birželio 8 d. pažyma (II tomo, 3 b. l.) ir informacija apie UAB „Šiaulių sauga“ iškvietimus laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. (II tomo, 4 b. l.), apskaitos žiniaraščių kopijomis (II tomo, 87-110 b. l.), 2015 m. birželio 10 d. atsakymu dėl tvoros defektų (II tomo, 5-6 b. l.), delspinigių paskaičiavimu (I tomo, 97 b. l., II tomo, 17 b. l.).

12Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 185 straipsnis). Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas pagal CPK 185 straipsnyje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-03-26 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-569/2002; 2002-06-12 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-862/2002; 2003-02-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-113/2003; 2006-11-06 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-563/2006; 2008-08-25 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-401-2008).

13Teismas, pagal ieškininiame pareiškime nurodytas aplinkybes, savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reguliuojantį įstatymą, teisiniais argumentais atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

14Tiek iš šalių pasirašytos sutarties turinio, tiek šalių paaiškinimų, ketinimų sudarant sutartį ir byloje pateiktų ginčo dalyką pagrindžiančių duomenų matyti, jog šalys iš esmės susitarė, jog ieškovė (rangovas) savarankiškai, savo rizika ir iš savo medžiagų atsakovės teritorijoje pastatys tvorą, ją surenkant iš atskirų cinkuotos vielos segmentų bei 2 vienetų stumdomų cinkuotų vartų, tvirtinant segmentų tvirtinimo elementais ir karštai cinkuotus stulpus, vartų banketę įbetonuojant ant asfalto ar gelžbetonio dangos, bei pabaigtą pastatyti tvorą sutartyje nustatytu laiku atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu perduos atsakovei, suteikiant tvorai penkių metų garantinį terminą, ko pasekoje, darbus priėmusi atsakovė (užsakovas) pagal išrašytą sąskaitą – faktūrą sutartyje nustatytu terminu už tvorą apmokės ieškovei. Minėta, jog sutartyje šalys galutinės prekių ir darbų kainos nenurodė, tačiau susitarė, jog prekių ir darbų kaina (su PVM) yra nurodyta sutarties priede Nr. 1 kiekvienos pozicijos vienetui. Susipažinus su sutarties priedu Nr. 1 bei PVM sąskaitomis – faktūromis, kuriomis ieškovė grindžia ieškinio dalyką, matyti, jog ieškovės atsakovei perduotų prekių ir atliktų montavimo darbų kaina yra 16393,15 Eur, iš jų 11781,44 Eur sudaro prekių kaina ir 4611,71 Eur atliktų montavimo darbų kaina, t. y. ieškovės atliktų montavimo darbų kaina sudaro 28,13 procentus visos prekių ir darbų vertės.

15Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo – paradavimo sutartimi. Siekiant tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą ir atsižvelgiant į sutarties turinį, teismas pasisako dėl sutartinių teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės kvalifikacijos.

16Rangos sutarties esmė yra ta, kad rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą ir jo rezultatą perduoti užsakovui, o užsakovas privalo priimti darbų rezultatą ir už jį apmokėti. Jos tikslas – sukurti ir perduoti darbų rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas - rangos sutartis sudaroma pagaminti ar perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas ar naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kada šalių santykiai būtų kvalifikuoti kaip rangos, būtinas nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 sraipsnio1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Rangos sutartis turi nemažai bendrų bruožų su pirkimo – pardavimo sutartimi, tačiau kiekvieną jų skiria tam tikri specifiniai požymiai. Nuo pirkimo – pardavimo sutarčių rangos sutartį dažniausia skiria tai, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu šalims aišku, koks daiktas parduodamas ir jis dažniausiai iš karto perduodamas kitos šalies nuosavybėn. Tuo tarpu, rangos atveju tam tikras materialus rezultatas sudarant sutartį dar nėra sukurtas, pagamintas ir šalys visų pirma susitaria dėl jo pagaminimo it tik po to dėl perdavimo užsakovo nuosavybėn. Jau minėta, jog rangos sutarčiai reikšmingas yra ne vien rezultatas, bet ir tam rezultatui pasiekti atliekami darbai, jų pobūdis ir vertė. Tik tuo atveju, kai atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto ar perdirbto daikto vertė, yra nedideli, sutartis yra pripažįstama ne rangos, o pirkimo – pardavimo sutartimi (CK 6.645 straipsnio 4 dalis).

17Šioje byloje teismas, įvertinęs sutarties turinį, šalių paaiškinimus, jų ketinimus sudarant sutartį bei elgesį po sutarties sudarymo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi būtinieji rangos sutarties požymiai: šalys sutartimi susitarė ir ieškovė atsakovės teritorijoje iš savo medžiagų (cinkuotos vielos segmentų, stumdomų cinkuotų vartų, karštai cinkuotų stulpų, segmentų tvirtinimo elementų) pastatė tvorą (įbetonuojant stulpus, vartų banketę ant asfalto ar gelžbetonio dangos bei tvoros dalis sujungiant segmentų tvirtinimo elementais), t. y. iš atskirų tvoros detalių atlikus tvoros montavimo (statybos) darbus, sukūrė darbų rezultatą – tvorą; darbo rezultatą – tvorą – ieškovė pastatė jai dirbant savo rizika ir savo medžiagomis; ieškovė tvorą pastatė savarankiškai. Be to, iš anksčiau aptarto matyti, jog ieškovės atliktų tvoros montavimo darbų vertė sudaro daugiau nei ketvirtadalį visos pagaminto daikto – tvoros – vertės, ko pasekoje, teismas mano, jog negalima vienareikšmiškai teigti, jog ieškovės atsakovei atliktų tvoros statybos darbų vertė palyginti su pagaminto (perkamo) daikto verte yra nedideli.

18Atsižvelgdamas į ieškovės atliktų tvoros statybos darbų pobūdį ir vertę, palyginti su pagaminto (perkamo) daikto verte, teismas daro išvadą, jog ginčo santykiai turi būti kvalifikuoti kaip rangos teisiniai santykiai ir, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių rangos teisinių santykių pobūdį - šalių teisiniams santykiams yra taikomos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681 – 6.699 straipsniai), bei bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 – 671 straipsniai), tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosios ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

19Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą už atliktus segmentinės tvoros montavimo darbus

20Ieškovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai atsisako apmokėti už ieškovės atliktus segmentinės tvoros statybos darbus ir medžiagas. Įrodinėja, jog tinkamai atliko tvoros pastatymo/surinkimo darbus ir perdavė juos atsakovei atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu, todėl atsakovė privalo už juos apmokėti, remiantis sutarties 4.2. punktu.

21Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus.

22Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką - tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681 - 6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams. Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009).

23Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo - priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimo – priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2010 m. birželio 22 d.nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metekas“ v. UAB „Projektana“, bylos Nr. 3K-3-287/2010; 2016 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje MB „Valranga” v. UAB “Alkos energija”, bylos Nr. 3K-3-21-611/2016). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo - perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005).

24Minėta, jog šalys 2014 m. balandžio 29 d. pasirašė rangos sutartį Nr. 1432. Sutarties objektas – tvoros montavimo iš ieškovės pristatytų atskirų tvoros dalių (sutartyje įvardinamų prekėmis) darbai atsakovės objekte. Šios sutarties pagrindu ieškovė, savo medžiagomis ir rizika sumontavo atsakovės nurodytame objekte cinkuotų segmentų tvorą, o atsakovė įsipareigojo už sumontuotą tvorą (tiek prekes – tvoros sudėtines dalis ir tvirtinimo elementus, tiek ir atliktus montavimo darbus) apmokėti sumontavus dalį tvoros ir pasirašius darbų atlikimo aktą pagal faktą per 10 kalendorinių dienų po sąskaitos – faktūros išrašymo dienos (sutarties 4.2. punktas). Konkretūs reikalavimai šiems statybos rangos darbams, jų kokybiniai reikalavimai sutartyje neaptarti. Jie nedetalizuoti ir priede Nr. 1 prie rangos sutarties Nr. TTD 1432.

252015 m. sausio 26 d. abi šalys pasirašė aktą, kuriuo atsakovė priėmė ieškovės atliktų segmentinės tvoros montavimo darbų rezultatą. Pastabų, prierašų dėl atliktų darbų apimties, kokybės ar pan. šiame akte nepadaryta.

26Tiek iš atsakovės prieštaravimų ir priešieškinio, tiek ir teisme duotų atsakovės atstovų paaiškinimų matyti, kad atsakovė neginčijo atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą pasirašiusi ir jame nenurodžiusi rangos sutarties pagrindu atlikto ir priimto darbo rezultato trūkumų, tačiau nuo ieškovės reikalavimo ginėsi atlikto darbo rezultato – segmentinės tvoros – neakivaizdžiais (paslėptais) kokybės trūkumais, kurie fiksuoti 2015 m. gegužės 21 d. Automobilių saugojimo aikštelės segmentinės tvoros defektiniame akte: paliktas per mažas arba per didelis atstumas tarp grunto ir tvoros apatinės dalies; segmentai, lyginant su stulpais, per daug išlindę į viršų; stulpai sustatyti ne viename aukštyje; prie vartų pavojingai išlindę tvirtinimo varžtai, po metalinėmis tvirtinimo detalėmis paliktas tarpas; padaryti betoniniai pamatai be jokios formos, netvarkingi; vartų konstrukcijos yra įrengtos per žemai, todėl skendi vandenyje. Taip pat nurodo dar vieną tvoros trūkumą – pučiant vėjui tvora siūbuoja ir judina prie jos pajungtos signalizacijos judesio daviklius, kurie dažnai suveikinėja ir sąlygoja atsakovės patiriamus nuostolius dėl dažno apsaugos tarnybos reagavimo į iškvietimas ir apsaugos darbuotojų samdymo teritorijos saugojimui. Atsakovės atstovo direktoriaus T. E. teigimu, šis tvoros trūkumas nebuvo akivaizdus darbų priėmimo metu, kadangi akto pasirašymo metu prie tvoros pajungta signalizacija buvo testuojama, buvo manoma, jog signalizacija sureaguoja dėl jos daviklių trūkumų ir aplinkybė, jog signalizacija dažnai suveikinėja dėl tvoros judėjimo pučiant vėjui, paaiškėjo tik po pusės metų nuo šių darbų rezultato priėmimo momento.

27Nagrinėjamu atveju, tiek iš pačių šalių atstovų teisme duotų paaiškinimų, tiek iš byloje atsakovės pateiktos 2015 m. sausio 9 d. pretenzijos kopijos, kuri atsakovės buvo teikiama iki 2015 m. sausio 26 d. darbų perdavimo – priėmimo momento, ir šalių iki darbų priėmimo – perdavimo momento vykusių susirašinėjimų elektroniniu paštu kopijų bei ginčo objekto – segmentinės tvoros – nuotraukų nustatyta, jog defektiniame akte nurodyti segmentinės tvoros trūkumai yra akivaizdžiai vizualiai matomi ir tiek atsakovės, tiek ieškovės buvo žinomi jau iki atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo momento. Atsakovės atstovas direktorius T. E. teisme taip pat patvirtino apie šiuos trūkumus žinojęs dar iki akto pasirašymo 2015 m. sausio 26 d., ir nurodė aktą pasirašęs dėl skubėjo užregistruoti ir įkeisti aikštelę su visa tvora, tačiau žinodamas apie esamus atliktų darbų ir tvoros trūkumus. Nustatytų faktinių aplinkybių pasekoje, teismas konstatuoja, jog atsakovės pateiktame defektiniame akte įvardinti ieškovės atliktų segmentinės tvoros montavimo darbų trūkumai buvo akivaizdūs ir abiems šalims žinomi 2015 m. sausio 26 d. perduodant – priimant šių darbų rezultatą bei pasirašant aktą, todėl nėra pagrindo juos pripažinti paslėptais.

28Atsakovė užslėptu segmentinės tvoros kokybės trūkumu taip pat laikė tvoros judėjimą, pučiant vėjui, kadangi prie tvoros buvo pajungta signalizacija ir, atsakovės teigimu, tvoros judėjimo įtakoje dažnai suveikinėja signalizacija. Nurodė, jog šis trūkumas nebuvo akivaizdus akto pasirašymo metu, nes tik po pusės metų paaiškėjo, jog signalizacijos daviklių suveikimą sąlygoja tvoros judėjimas. Minėti argumentai paneigiami byloje ištirtais įrodymais. Atsakovės atstovas direktorius T. E. teisme patvirtino, jog signalizacija prie ieškovės sumontuotos tvoros buvo pajungta dar iki akto pasirašymo. Šią aplinkybę patvirtina ir 2015 m. birželio 8 d. UAB „Šiaulių sauga“ raštas dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, jog signalizacijos pajungimo diena yra 2014 m. gruodžio 16 d. Iš 2015 m. sausio 9 d. UAB „Lutora“ pretenzijos kopijos ir 2014 m. gruodžio 22 d. elektroninio laiško kopijos matyti, jog atsakovė dar iki akto pasirašymo žinojo, jog esant vėjui tvora juda ir tokiu būdu judina signalizacijos judesio daviklius, ko pasekoje, signalizacija dažnai suveikinėja, nesiblokuoja, tačiau darbų priėmimo metu šios aplinkybės nelaikė darbų trūkumu ir nenurodė akte. Šie byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovę 2015 m. sausio 26 d., akto pasirašymo metu, žinojus apie prie segmentinės tvoros pajungtos signalizacijos suveikinėjimą ir nesiblokavimą bei jau tada dariusios prielaidą, jog signalizacijos suveikinėjimą ir nesiblokavimą sąlygoja tvoros judėjimas, tačiau to nelaikiusios segmentinės tvoros kokybės trūkumu darbų priėmimo momentu, todėl atsakovės atstovo direktoriaus T. E. argumentai, jog minėtas dažnas signalizacijos suveikinėjimas, nesiblokavimas, atsakovės nuomone, dėl vėjo sąlygoto tvoros judėjimo, buvo užslėptas ieškovės atliktų segmentinės tvoros montavimo darbų trūkumas ir jis nebuvo akivaizdžiai matomas bei atsakovės žinomas akto pasirašymo metu, atmestini kaip nepagrįsti.

29Kadangi atsakovė UAB „Lutora”, pasirašydama darbų perdavimo – priėmimo akte, nenurodė ieškovės atliktų segmentinės tvoros montavimo darbų trūkumų, akto neginčijo, byloje nebuvo nustatyta neakivaizdžių (paslėptų) darbų trūkumų, todėl teismas konstatuoja, kad pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį ir anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką toks elgesys eliminuoja atsakovės (užsakovės) teisę vėliau remtis akivaizdžių darbų trūkumų faktu.

30Kadangi atsakovė, priimdama iš ieškovės segmentinės tvoros montavimo darbus, 2016 m. sausio 26 d. akte nenurodė jokių darbų trūkumų, teismas laiko, jog 2015 m. sausio 26 d. akto pasirašymo dienai ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę atsakovei – atliko sutartimi sutartus tvoros montavimo darbus ir juos perdavė atsakovei.

31Ieškovei atlikus sutartimi sutartus tvoros montavimo darbus, juos perdavus atsakovei, o šiai juos priėmus – atsakovei kyla pareiga apmokėti už atliktus darbus. Atsakovė neginčijo atliktų darbų kainos ir ieškovės reikalaujamos priteisti skolos dydžio, skolos suma yra pagrįsta byloje esančiomis sąskaitomis – faktūromis, byloje nėra duomenų, jog atsakovė sumokėjusi tik dalį skolos už atliktus darbus – 1500,00 Eur, būtų sumokėjusi ieškovei likusią 14893,15 Eur skolos dalį, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo laikomas pagrįstu ir tenkintinas, priteisiant iš atsakovės 14893,15 Eur skolą (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

32Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Todėl po darbų perdavimo galimai atsiradę segmentinės tvoros trūkumai, tiek kiek jie pagal sutartį ir/ar įstatymą atitinka garantinius atvejus, gali būti šalinami garantiniu laikotarpiu, kas yra šalių aptarta sutarties 5.2. – 5.4. punktuose, taip pat tokius reikalavimus ieškovei numato ir įstatymas (CK 6.697 straipsnis).

33Dėl ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius priteisimo

34Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 208,50 Eur delspinigius, už praleistą terminą apmokėti už darbų rezultatą pagal sutartį, remiantis sutarties 6.2. punktu.

35Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71, 6.258 straipsniai). Viena iš netesybų atliekamų funkcijų yra skatinamoji – skolininkas skatinamas tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip išvengti neigiamų turtinių padarinių; skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, taigi, netesybos atlieka ir kompensuojamąją funkciją. Nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl, kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 2 dalis, 6.156 straipsnis).

36Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, neįvykdytos prievolės terminą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, tarpusavio santykius, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių, ir kitas aplinkybes kt.) ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje byloje. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ne kartą pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Kilus sutarties šalių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija.

37Minėta, jog šalys sutarties 6.2. punktu susitarė, jog užsakovas, pažeidęs sutarties 4.2. punktą, kuris numato, jog užsakovas privalo sumokėti visą sutarties kainą per 10 kalendorinių dienų po sąskaitos – faktūros išrašymo dienos sumontavus dalį tvoros ir pasirašius darbų atlikimo aktą pagal faktą, privalo rangovui mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, skaičiuojant nuo pradelstos sumokėti sumos. Atsakovė su šiuo ieškiniu, tame tarpe ir su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo, nesutinka, tačiau sutartyje nustatyto delspinigių procentinio dydžio ir jų paskaičiavimo neginčija.

38Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė paskaičiavo ir iš atsakovės prašo priteisti sutartyje sutarto dydžio - 0,02 procento dydžio delspinigius, skaičiuojant juos nuo laiku nesumokėtos 14893,15 Eur skolos sumos už 70 dienų nuo 2015 m. vasario 6 d. (nuo sutartyje numatyto 10 dienų po atliktų darbų akto pasirašymo termino sumokėti už atliktus darbus pasibaigimo dienos), kas sumoje sudaro 208,50 Eur. Vertindamas ieškovės prašomų iš atsakovės priteisti delspinigių dydį ir atsižvelgęs į tarp šalių sutartimi susiklosčiusių sutartinių santykių pobūdį, į tai, jog sutartys buvo sudarytos tarp dviejų juridinių asmenų, į tai, kad atsakovė savo sutartinės prievolės apmokėti už ieškovės atlikus rangos darbus tinkamai nevykdo jau gana ilgą laiko tarpą bei tai, jog ieškovės paskaičiuota ir iš atsakovės prašoma priteisti delspinigių suma neviršija sutartimi atsakovės įsipareigotos mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigių sumos, kuri būtų susidariusi, ją skaičiuojant nuo susidariusios įsiskolinimo už 70 kalendorinių dienų laikotarpį, į tai, jog šalių sutartas ir ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis (0,02 % už kiekvieną praleistą mokėti dieną) yra toks, koks paprastai taikomas panašiais atvejais teismų praktikoje, teismas daro išvadą, jog ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma nėra aiškiai per didelė arba neprotingai didelė, todėl ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovės ieškovei 208,50 Eur delspinigių.

39Dėl ieškinio reikalavimo priteisti procesines palūkanas priteisimo

40Sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir tinkamai (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis). Prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi šalys yra verslininkai – mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1, 2 dalis). Remiantis aukščiau išdėstytu, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą (15101,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. balandžio 30 d. - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

41Dėl priešieškinio reikalavimų

42Atsakovė priešieškiniu, kurio reikalavimą teismo posėdžio metu sumažino nuo 17042,50 Eur iki 17033,19 Eur, reiškia reikalavimą dėl 17033,19 Eur turtinės žalos, kurią sudaro: 16508,73 Eur nuostoliai, už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu apsaugos darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, bei 524,46 Eur delspinigių, už pradelstą sutartyje numatytą darbų įvykdymo terminą.

43Atsakovė įrodinėja, jog reikalaujamų priteisti nuostolių 16508,73 Eur dalį sudaro atsakovės patirtos išlaidos už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu apsaugos darbuotojams, kuriuos, atsakovės teigimu, buvo būtina samdyti dėl nekokybiško ieškovės atliktų tvoros montavimo darbų rezultato, kurio nebuvo galimybės naudoti pagal paskirtį, išmokėtą darbo užmokestį.

44Materialiosios teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis), be to, esant esminiams ir nepašalinamiems trūkumams, jis turi teisę nutraukti rangos sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

45Atsakovė, reikalaudama atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo sutarties įvykdymo, nurodė, kad ieškovė sumontavo segmentinę tvorą nekokybiškai – tvora pučiant vėjui juda, ko pasekoje, neadekvačiai dažnai suveikinėja prie tvoros atsakovės prijungta signalizacija. Dėl šio kokybės trūkumų darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, ko pasekoje, atsakovė buvo priversta samdyti apsaugos darbuotojus (sargus) aikštelės teritorijai saugoti ir patyrė 16508,73 Eur nuostolių už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu šiems darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, t. y. reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

46Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnis). Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė, tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kitą. Siekiant nustatyti, ar ieškovei kilo civilinė atsakomybė, reikia atsižvelgti į tai, ar ji atliko neteisėtus veiksmus, atsakovei atsirado žala ir nuostoliai, yra nustatytas priežastinis ryšys tarp nuostolių ir veiksmų, ar yra asmens kaltė (CK 6.245 - 6.249 straipsniai). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnis).

47Minėta, jog rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004;2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009).

48Atsakovės teigimu segmentinė tvora ieškovės buvo sumontuota nekokybiškai, kadangi juda pučiant vėjui ir dėl šio tvoros judėjimo neadekvačiai dažnai suveikinėja arba nesiblokuoja signalizacija. Taigi atsakovė iš esmės ieškovės sumontuotos segmentinės tvoros defektais laiko jos nepakankamą stabilumą, kad prie tvoros prijungta signalizacija veiktų tinkamai. Tačiau įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų tvoros nestabilumą, ar ieškovės sumontuota tvora neatitinka šalių sutartimi sutartų tvoros stabilumo reikalavimų atsakovė nepateikė, ekspertizės tvoros stabilumui bei signalizacijos suveikinėjimo priežastims nustatyti skirti neprašė. Į bylą atsakovės pateiktame defektiniame akte nėra fiksuota duomenų, jog segmentinė tvora būtų nestabili pučiant vėjui ar, jog dėl segmentinės tvoros nestabilumo suveikinėja prie jos prijungta signalizacija. Kitų įrodymų, kurie leistų teismui objektyviai įsitikinti, jog ieškovės sumontuota tvora yra nestabili atsakovė nepateikė.

49Byloje apklaustų liudytojų Z. P., R. K., A. P. teisme duotus parodymus – jog signalizacija suveikinėja dėl nekokybiškos tvoros, jai judant pučiant vėjui - teismas vertina kritiškai ir laiko subjektyviomis šių asmenų prielaidomis, įvertinęs tai, jog teisme apklausti liudytojai neturi reikalingos kvalifikacijos tokioms išvadoms daryti bei yra atsakovės UAB „Lutora“ darbuotojai, ko pasekoje, neatmetama galimybė, jog jie galėjo duoti subjektyvius, atsakovei palankius parodymus, todėl jais nesiremia. UAB „Šiaulių sauga“ 2015 m. birželio 8 d. pažymoje taip pat yra nurodoma tik UAB „Šiaulių sauga“ daroma, tačiau jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta prielaida, jog viena iš signalizacijos suveikinėjimo priežasčių gali būti neteisingai ir nestabiliai pastatyta tvora, kuri judėdama judina ant jos sumontuotus jutiklius, todėl negali būti laikoma įrodymu byloje.

50Be to, sutartyje šalys segmentinės tvoros specifikacijų, kokybės, efektyvumo ar pan. reikalavimų nekonkretizavo, nenumatė kaip užduotis, t. y. segmentinės tvoros montavimas, ieškovės turi būti konkrečiai įvykdyta. Sutarties sąlygos neapima segmentinės tvoros konstrukcijos ir stabilumo reikalavimų. Sutartyje taip pat nenumatyta, jog prie jos bus jungiama apsaugos signalizacija. Iš aptarto matyti, jog ieškovė buvo laisva pasirinkti segmentinės tvoros, šalių sutarties priede aptartomis medžiagomis (cinkuotos vielos segmentai, karštai cinkuotų stulpai, stumdomi vartai, segmentų tvirtinimo elementai), montavimo būdą, atlikdama sutarties priede nurodytus montavimo darbus ir nebuvo saistoma sutartinio reikalavimo užtikrinti signalizacijai tinkamai funkcionuoti reikalingo tvoros stabilumo, todėl ta aplinkybė, jog dėl tvoros judėjimo nesuveikinėja ar nesiblokuoja prie jos prijungta signalizacija nėra laikytina sutarties sąlygų pažeidimu. Be to tai, jog atsakovė, po 2015 m. sausio 26 d. darbų priėmimo į ieškovę su pretenzija dėl tvoros defektų šalinimo kreipėsi tik 2015 m. birželio 15 d. (II tomo, 5-6 b. l.), t. y. po darbų priėmimo praėjus beveik pusei metų bei jau po šios bylos išnagrinėjimo preliminariu sprendimu, kuriuo iš atsakovės buvo priteista skola, delspinigiai, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai, ir prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo pareiškimo, teismui leidžia teigti, jog atsakovės teiginiai dėl segmentinės tvoros defektų yra daugiau gynybinė pozicija byloje, siekiant išvengti pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus rangos darbus.

51Teismas pažymi ir tai, jog atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų tvirtinti, jog ieškovės sumontuotos tvoros naudoti pagal paskirtį negalima. Byloje surinkti įrodymai atvirkščiai - patvirtina, jog ieškovės sumontuota segmentinė tvora yra naudojama pagal jos paskirtį. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino, tiek apklausti liudytojai Z. P., R. K., A. P., teisme patvirtinę faktinę aplinkybę, jog atsakovės aikštelės teritorija yra aptverta segmentine tvora, tiek ir pats atsakovės UAB „Lutora“ direktorius T. E., kuris teisme patvirtino, jog segmentinės tvoros montavimo darbų perdavimo – priėmimo metu ieškovės atliktų darbų rezultatas – atsakovės objekte sumontuota segmentinė tvora – funkcionavo, nebuvo problemų, kad tvora nefunkcionuotų. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog atsakovės UAB „Lutora“ aikštelės teritorija yra aptverta segmentine tvora. Atsakovė, teigdama, jog segmentinę tvorą ieškovė sumontavo nekokybiškai, nepateikė įrodymų, jog šalys sutarties sudarymo metu tarėsi dėl konkrečių tvoros konstrukcijos ar stabilumo poreikių, t. y. jog prie tvoros bus jungiama signalizacija ir tvora turi būti tiek stabili, jog nejudėtų pučiant vėjui ir tokiu būdu nereaguotų signalizacijos davikliai, nenurodė dėl tvoros pageidaujamo aukščio nuo grunto ir kita. Netgi priešingai, pats atsakovės UAB „Lutora“ direktorius teisme patvirtino, jog vienintelis jo reikalavimas ieškovei buvo, jog tvora būtų aukštesnė, kad jos neperliptų.

52Įvertinęs anksčiau ištirtų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė, jog ieškovės sumontuota segmentinė tvora neatitinka šalių sutartų tvoros stabilumo reikalavimų ar įprastai tokios rūšies darbams ir jų rezultatui keliamų kokybės reikalavimų bei, jog ieškovės sumontuota segmentinė tvora jos perdavimo užsakovei metu nebuvo tinkama naudoti pagal paskirtį, t. y. neįrodė defekto fakto. Kadangi atsakovė defekto fakto neįrodė, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisako. Atsižvelgiant į anskčiau nurodytą, atsakovės priešieškinys dalyje dėl 16508,73 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

53Priešieškiniu atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovės 524,46 Eur delspinigius už pradelstą sutartyje numatytą darbų įvykdymo terminą, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. sausio 26 d., taikant 0,02 procentinį dydį. Atsakovė teigė, jog ieškovė nesilaikė sutarties 2.2. punkte nustatyto rangos darbų atlikimo termino, segmentinės tvoros montavimo darbus atliko ir atsakovei pridavė pavėluotai, t. y. tik 2015 m. sausio 26 d. Šį reikalavimą atsakovė grindžia sutarties 6.1. punktu.

54Ieškovė neginčijo aplinkybės, jog darbų rezultatas atsakovei buvo priduotas praleidus 50 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos terminą, tačiau savo atsikirtimus dėl pareikšto priešieškinio reikalavimo, grindė ta aplinkybe, jog darbų atlikti negalėjo dėl pačios atsakovės netinkamos sutartinės pareigos vykdymo, t. y. jos atsakovė beveik iki pat sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pabaigos nesudarė jai tinkamų sąlygų atlikti segmentinės tvoros darbus, kadangi nebuvo išbetonuota aikštelė, t. y. atsakovė netinkamai vykdė sutarties 3.4. punkto sąlygą bei yra suėjusi ieškinio senatis reikalavimui dėl delspinigių priteisimo reikšti. Aplinkybės, jog atsakovė nesudarė ieškovei sąlygų atlikti segmentinės tvoros montavimo darbus, ieškovė objektyviais įrodymais nepagrindė.

55Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu ieškovės poziciją ginčijo, kaip nereikšmingą, kadangi aikštelės betonavimo darbai neturėjo jokios įtakos tvoros montavimo darbų tiesimui, kadangi ji tiesiama aplink aikštelės teritoriją.

56Minėta, jog sutarties 2.2. ir 3.2. punktais šalys susitarė, kad ieškovė reikiamą kiekį prekių ir darbų, nurodytų sutarties priede Nr. 1, perduos atsakovei ir jas sumontuos per 50 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Esant nenumatytoms aplinkybėms prekių sumontavimo terminas gali būti pratęstas. Prievolė ieškovei (rangovei) mokėti atsakovei (užsakovei) 0,02 procentų dydžio delspinigius, už kiekvieną pradelstą pristatyti prekes kainą, kyla sutarties 6.1. punkto pagrindu. Sutartis buvo pasirašyta 2014 m. balandžio 29 d., todėl 50 darbo dienų ieškovės sutartiniams įsipareigojimui įvykdyti faktiškai baigėsi 2014 m. liepos 9 d., tačiau segmentinės tvoros montavimo darbų rezultatas ieškovės atsakovei buvo perduotas aktu tik 2015 m. sausio 26 d. Byloje ieškovė neįrodė, jog atsakovė iki prekių perdavimo dienos nesudarė ieškovei tinkamų sąlygų atlikti tvoros montavimo darbus ar kitų sutarties įvykdymo termino pratęsimą sąlygojančių nenumatytų aplinkybių. Iš nustatyto teismas daro išvadą, jog ieškovė rangos darbus atsakovei pridavė praleidus sutartyje nustatytą terminą, ko pasekoje, atsakovė įgijo teisę reikšti reikalavimas dėl delspinigių pagal sutarties 6.1. punktą priteisimo.

57Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, jog ieškovės atstovas byloje prašė taikyti ieškinio senatį priešieškinio reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Dėl minėto, teismas pažymi, kad netesyboms taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių), taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai. Ginčo situacijoje ieškovės sutartinės prievolės įvykdymo terminas pasibaigė 2015 m. sausio 26 d. jai perdavus, o atsakovei priėmus atliktų segmentinės tvoros montavimo darbų rezultatą, ko pasekoje, laikytina, jog atsakovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo senaties terminas pasibaigė 2015 m. liepos 27 d., o priešieškinio padavimo teismui diena yra 2016 m. vasario 3 d. Nustačius, jog byloje yra suėjęs ieškinio/priešieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), šis atsakovės priešieškinio reikalavimas atmestinas.

58Procesinės palūkanos priteisiamos iš prievolę praleidusio skolininko už priteistas sumas, todėl šiuo atveju sprendimu netenkinus priešieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, atmestinas ir priešieškinio reikalavimas dėl 6 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

60Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

61Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovė – už dokumentinio proceso tvarka pareikštą ieškinį sumokėjo 453,00 Eur žyminį mokestį (I tomo, 11 b. l.) bei patyrė 605,00 Eur išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti (II tomo, 6, 7, 10 b. l.); atsakovė - už pareikštą priešieškinį sumokėjo 511,00 Eur žyminį mokestį (I tomo, 186 b. l.).

62Ieškovė ieškinį pareiškė dokumentinio proceso tvarka, todėl už ieškinį turėjo sumokėti pusę žyminio mokesčio sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena (CPK 425 straipsnio 3 dalis). Iš ieškinio matyti, jog ieškinio suma yra 15101,65 Eur, todėl ieškovė, už dokumentinio proceso tvarka pareikštą ieškinį, turėjo sumokėti 226,50 Eur dydžio žyminį mokestį ((15101,65 Eur × 3 %) ÷ 2 = 226,50 Eur), o faktiškai yra sumokėjusi 453,00 Eur žyminį mokestį,

63t. y. padarė 226,50 Eur žyminio mokesčio permoką. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Nustatęs žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Nustačius, jog ieškovė padarė 226,50 Eur žyminio mokesčio permoką, ji ieškovei grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

64Kadangi galutiniu sprendimu ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinys atmestas, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 226,50 Eur žyminis mokestis bei 605,00 Eur išlaidos, advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), o valstybės naudai iš atsakovės priteistinos 8,38 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

65Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6.245 - 6.249 straipsniais, 6.662 straipsnio 2 dalimi, 6.663 straipsnio 1 dalimi, 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 6.687 straipsnio 1 dalimi, 6.6943 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnius, 259 straipsniu, 260 straipsnius, 263 – 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

Nutarė

66Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistu ir priteisi iš atsakovės UAB „Lutora“, juridinio asmens kodas 145258650, buveinė Serbentų g. 220, Šiauliai, A/S Nr. ( - ), ieškovei UAB „Tvorų tiekimas“, juridinio asmens kodas 302580882, buveinė P. Lukšio g. 9D, Šiauliai, A/S Nr. ( - ), 14893,15 Eur (keturiolikos tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 15 euro centų) skolą, 208,50 Eur (dviejų šimtų aštuonių eurų, 50 centų) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 15101,65 Eur - nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. balandžio 30 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

67Atsakovės UAB „Lutora“, juridinio asmens kodas 145258650, priešieškinį atmesti.

68Priteisti iš atsakovės UAB „Lutora“, juridinio asmens kodas 145258650, ieškovei UAB „Tvorų tiekimas“, juridinio asmens kodas 302580882, bylinėjimosi išlaidas – 226,50 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų 50 euro centų) žyminį mokestį ir 605,00 Eur (šešių šimtų penkių eurų 00 euro centų) išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti.

69Priteisti iš atsakovės UAB „Lutora“, juridinio asmens kodas 145258650, valstybei – 8,38 Eur (aštuonių eurų 38 euro centų) teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

70Grąžinti ieškovei UAB „Tvorų tiekimas“, juridinio asmens kodas 302580882, 226,50 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų 50 euro centų) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą 2015 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3151.

71Sprendimą, dalyje dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo, pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

72Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Giedrei... 2. ieškovė UAB „Tvorų tiekimas“ pateikė teismui ieškinį, prašo... 3. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovės UAB „Tvorų... 4. Atsakovės UAB „Lutora“ atstovai palaikė priešieškinį, kurio... 5. Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu, ieškinys tenkintinas visiškai,... 6. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo santykio kvalifikavimo... 7. Byloje ištirtais duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Tvorų tiekimas“... 8. Iš byloje pateiktų sąskaitų – faktūrų (I tomo, 34-37 b. l.) matyti, jog... 9. 2015 m. sausio 26 d. šalys pasirašė darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr.... 10. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį. Ieškovė... 11. Atsakovė nuo ieškovės reikalavimo ginasi atlikto darbo rezultato –... 12. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose,... 13. Teismas, pagal ieškininiame pareiškime nurodytas aplinkybes, savarankiškai... 14. Tiek iš šalių pasirašytos sutarties turinio, tiek šalių paaiškinimų,... 15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio 4 dalis... 16. Rangos sutarties esmė yra ta, kad rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti... 17. Šioje byloje teismas, įvertinęs sutarties turinį, šalių paaiškinimus,... 18. Atsižvelgdamas į ieškovės atliktų tvoros statybos darbų pobūdį ir... 19. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą už atliktus segmentinės tvoros... 20. Ieškovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai atsisako apmokėti už ieškovės... 21. Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą... 22. Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo... 23. Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė... 24. Minėta, jog šalys 2014 m. balandžio 29 d. pasirašė rangos sutartį Nr.... 25. 2015 m. sausio 26 d. abi šalys pasirašė aktą, kuriuo atsakovė priėmė... 26. Tiek iš atsakovės prieštaravimų ir priešieškinio, tiek ir teisme duotų... 27. Nagrinėjamu atveju, tiek iš pačių šalių atstovų teisme duotų... 28. Atsakovė užslėptu segmentinės tvoros kokybės trūkumu taip pat laikė... 29. Kadangi atsakovė UAB „Lutora”, pasirašydama darbų perdavimo –... 30. Kadangi atsakovė, priimdama iš ieškovės segmentinės tvoros montavimo... 31. Ieškovei atlikus sutartimi sutartus tvoros montavimo darbus, juos perdavus... 32. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog rangovo atsakomybė už darbų kokybę... 33. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius priteisimo... 34. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 208,50 Eur delspinigius, už... 35. Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra... 36. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas,... 37. Minėta, jog šalys sutarties 6.2. punktu susitarė, jog užsakovas, pažeidęs... 38. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė paskaičiavo ir iš atsakovės... 39. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti procesines palūkanas priteisimo... 40. Sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir tinkamai (CK 6.4... 41. Dėl priešieškinio reikalavimų... 42. Atsakovė priešieškiniu, kurio reikalavimą teismo posėdžio metu sumažino... 43. Atsakovė įrodinėja, jog reikalaujamų priteisti nuostolių 16508,73 Eur... 44. Materialiosios teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius,... 45. Atsakovė, reikalaudama atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo... 46. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo... 47. Minėta, jog rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus... 48. Atsakovės teigimu segmentinė tvora ieškovės buvo sumontuota nekokybiškai,... 49. Byloje apklaustų liudytojų Z. P., R. K., A. P. teisme duotus parodymus –... 50. Be to, sutartyje šalys segmentinės tvoros specifikacijų, kokybės,... 51. Teismas pažymi ir tai, jog atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie... 52. Įvertinęs anksčiau ištirtų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, jog... 53. Priešieškiniu atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovės 524,46 Eur... 54. Ieškovė neginčijo aplinkybės, jog darbų rezultatas atsakovei buvo... 55. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu ieškovės poziciją ginčijo, kaip... 56. Minėta, jog sutarties 2.2. ir 3.2. punktais šalys susitarė, kad ieškovė... 57. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, jog ieškovės atstovas byloje prašė... 58. Procesinės palūkanos priteisiamos iš prievolę praleidusio skolininko už... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 60. Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų... 61. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys byloje patyrė šias bylinėjimosi... 62. Ieškovė ieškinį pareiškė dokumentinio proceso tvarka, todėl už... 63. t. y. padarė 226,50 Eur žyminio mokesčio permoką. Lietuvos Respublikos... 64. Kadangi galutiniu sprendimu ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinys... 65. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies... 66. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. preliminarų sprendimą... 67. Atsakovės UAB „Lutora“, juridinio asmens kodas 145258650, priešieškinį... 68. Priteisti iš atsakovės UAB „Lutora“, juridinio asmens kodas 145258650,... 69. Priteisti iš atsakovės UAB „Lutora“, juridinio asmens kodas 145258650,... 70. Grąžinti ieškovei UAB „Tvorų tiekimas“, juridinio asmens kodas... 71. Sprendimą, dalyje dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo, pavesti... 72. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui,...