Byla 3K-3-48-686/2016
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarė S. Š. , Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarė P. J. , A. S

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Vinco Versecko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Z. (V. Z. ) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Z. (R. Z. ) ieškinį atsakovui V. Z. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarė S. Š. , Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarė P. J. , A. S. .

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl testamento negaliojimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų (CK 1.89 straipsnio, CK 5.28 straipsnio 6 dalies 1 punkto) aiškinimo ir taikymo.
  1. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu testamentą, 2012 m. lapkričio 12 d. pasirašytą jo tėvo K. Z. (K. Z. ), mirusio (duomenys neskelbtini), patvirtintą VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninės gydytojo A. S. , kuriuo mirusysis visą savo turtą paliko vaikaičiui, t. y. atsakovui, nes testatorius nesuvokė savo veiksmų reikšmės.
  1. K. Z. 2012 m. lapkričio 12 d. 12:30 val. sudarė testamentą, kuriuo visą sau nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines ir neturtines teises, lėšas paliko vaikaičiui – atsakovui. Testamente nurodyta, kad šį patvirtino VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės budintis gydytojas A. S. . Testamentas 2012 m. lapkričio 13 d. užregistruotas VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės testamentų registracijos žurnale, perduotas saugoti Vilniaus miesto 33-iajam notaro biurui ir įregistruotas Testamentų registre.
  1. K. Z. 2012 m. lapkričio 12 d. taip pat pasirašė įgaliojimą atsakovui iki 2012 m. gruodžio 31 d. atstovauti jam naudojant lėšas, esančias Lietuvos Respublikos bankuose, ir disponuojant jomis; įgaliojimą patvirtino Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarė P. J., įgaliojimo pasirašymo ir patvirtinimo vieta – VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė.
  1. Iš K. Z. medicininių dokumentų matyti, kad jis iki 2012 metų pabaigos turėjo sveikatos problemų ir gydėsi stacionariai gydymo įstaigose, o (duomenys neskelbtini) mirė.
  1. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės direktorius L. S. 2012 m. lapkričio 12–17 d. buvo komandiruotėje, ligoninės direktoriaus pavaduotojui medicinai T. Saladžiui nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, jų metu jo niekas nepavadavo. 2012 m. lapkričio 12 d. skyriuje dirbo gydytojas A. S. , kurio funkcijos apibrėžtos pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose 2006 m. liepos 5 d. direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-174 bei 2007 m. vasario 8 d. direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-36. Ligoninėje 2004 m. gruodžio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-349 patvirtinta Testamentų sudarymo ir tvirtinimo tvarka. Iš ligoninės 2013 m. balandžio 3 d. pažymos matyti, kad per pastaruosius 20 metų testamentus, prilyginamus oficialiems testamentams, tvirtindavo ligoninės direktorius, direktoriaus pavaduotojas medicinai, budintys gydytojai, taip pat gydytojai – skyrių, kuriuose gydėsi testatoriai, vedėjai, kiti gydytojai, gydę testatorius. Remiantis 2013 m. liepos 10 d. ligoninės pažyma, 2012 m. lapkričio 12 d. vyriausiojo budėtojo pareigas ėjo G. V. .
  1. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės juristas V. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dėl testamento rengimo niekas į jį nesikreipė ir jam nežinoma, kas rengė testamento projektą, nes nedalyvavo jį rengiant.
  1. Byloje 2013 m. liepos 9 d. atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, joje konstatuota, kad miręs K. Z., įvertinus jo psichikos sveikatos būklę testamento sudarymo metu 2012 m. lapkričio 12 d., galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
  1. Ieškovas nurodė, kad ginčo testamentą K. Z. sudarė būdamas faktiškai neveiksnus. Testatorius dėl savo sveikatos būklės, kuriai paveikė operacijos ir medikamentų vartojimas, negalėjo suprasti testamento turinio, reikšmės ir padarinių, jame suformuluoti patvarkymai neatitinka tikrosios K. Z. valios, tačiau ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nebepalaikė ieškinio argumentų, jog testamentą sudarė neveiksnus asmuo.
  1. Ieškovas, ginčydamas testamentą, remiasi kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), kad teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu testamentą, 2012 m. lapkričio 12 d. pasirašytą K. Z. , a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtintą VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės budinčio gydytojo A. S. , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 13 d.
  1. Teismas nurodė, kad tvirtindamas testamentą gydytojas A. S. nėjo Ligoninės budinčio gydytojo pareigų; pagal pareiginius nuostatus ar atskiru Ligoninės direktoriaus įsakymu gydytojui A. S. taip pat nebuvo pavesta pareiga tvirtinti Ligoninėje gydomų pacientų testamentus, todėl toks testamento patvirtinimas iš esmės neatitiko CK 5.28 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų ir buvo įvertintas kaip turintis vieną iš ginčo testamento formos trūkumų (testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimas).
  1. Teismas pažymėjo, kad ginčo testamento rengimo procedūra rūpinosi atsakovas (asmuo, suinteresuotas palikimu), testamento tekstas parengtas notarinėje kontoroje būtent atsakovo prašymu ir pagal jo žodžius; testamento tekstas parengtas testatoriui nedalyvaujant ir neišsiaiškinus jo tikrosios valios; testamente iš anksto įrašytos pareigos asmens, tvirtinsiančio testamentą, – ligoninės budintis gydytojas.
  1. Notarė P. J. testamento sudarymo dieną (ryte) buvo atvykusi į ligoninę pas K. Z., tačiau šis apie ketinimus sudaryti testamentą ir jį sudaryti atsakovo naudai nieko jai neužsiminė. Notarė patvirtino, kad jai išvis nebuvo žinoma apie testamento sudarymą, o atsakovas tvirtino, kad testatorius, tik išvykus notarei, išreiškė atsakovui valią sudaryti testamentą.
  1. Teismo vertinimu, savo ketinimų neišsakymas valstybės pareigūnui (notarui) dėl ypač svarbaus asmeniui teisinio veiksmo (testamento sudarymo) ir nepasitelkimas notaro, kai su juo tiesiogiai bendraujama, testamentui sudaryti kėlė abejonių dėl testatoriaus valios autentiškumo ginčo testamente, juolab kad ginčo testamentas patvirtintas ne testatoriaus akivaizdoje ir ne ligoninėje.
  1. Teismas kaip svarbią aplinkybę įvardijo abejones, ar buvo užtikrintas tinkamas tvirtinamo sandorio vertimas į testatoriui suprantamą kalbą, ar testatorius suprato testamento tekstą, kuris surašytas lietuvių kalba, kurios jis nemokėjo. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, taip pat svarbi sprendžiant, ar ginčo testamentu buvo išreikšta tikroji testatoriaus valia, ar tarp testatoriaus vidinės valios ir jos išreiškimo nėra prieštaravimų.
  1. Į ligoninės juristą ar kitą Tvarkos 3.7 punkte nurodytą pareigūną nei testatorius, nei atsakovas ar gydytojas nesikreipė. Ligoninės juristas nedalyvavo testamento tvirtinimo procese, jis testamento nerengė, nepateikė įgaliotam asmeniui tvirtinti, jam nebuvo žinoma, kada ir kas parengė testamento projektą.
  1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
  1. Kolegija nurodė, kad teismai, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų; vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010).
  1. Kolegijai abejonių kėlė tikroji testatoriaus valia, nes į Ligoninės juristą V. B. ar kitą Ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 3V-349 patvirtintos Testamentų sudarymo ir tvirtinimo tvarkos 3.7 punkte nurodytą pareigūną nei testatorius, nei atsakovas, nei gydytojas A. S. nesikreipė. Ligoninės juristas visiškai nedalyvavo tvirtinant testamentą, jo nerengė, nepateikė įgaliotam asmeniui tvirtinti, jam nežinoma, kada ir kas parengė testamento projektą. Šią aplinkybę pripažino tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo A. S. . Kolegija sprendė, kad kompetentingas ligoninės pareigūnas nebendravo asmeniškai su testatoriumi, nesiaiškino jo tikrosios valios ir nesurašė testamento būtent pagal testatoriaus žodžius.
  1. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad testamento tekstas parengtas testatoriui nedalyvaujant; testamente iš anksto įrašytos pareigos asmens, tvirtinsiančio testamentą (ligoninės budinčio gydytojo). 2012 m. lapkričio 12 d. vyriausiojo budėtojo pareigas ėjo G. V. .
  1. Kolegija rėmėsi pirmosios instancijos teismo nustatyta labiau tikėtina aplinkybe, kad testatorius buityje vartojo lenkų kalbą, suprato rusiškai, lietuviškai nemokėjo, tačiau ginčo testamentas surašytas lietuvių kalba, o trečiasis asmuo A. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog testamentą testatoriui pateikė pasiskaityti, po to garsiai perskaitė pats lietuviškai, t. y. kalba, kuria testatorius nekalbėjo, su rusiškais paaiškinimais. Dėl to kolegijai kilo abejonių, ar buvo užtikrintas tvirtinamo sandorio tinkamas vertimas į testatoriui suprantamą kalbą, ar testatorius suprato testamento tekstą, kuris surašytas lietuvių kalba, kurios jis nemokėjo. Dėl nustatytų aplinkybių kolegija konstatavo, kad sudarant ir tvirtinant ginčo testamentą nebuvo laikomasi CK 5.28 straipsnio 1, 3 ir 6 dalies reikalavimų, Ligoninės nustatytos Testamentų sudarymo ir tvirtinimo tvarkos, nebuvo užtikrintas tinkamas sandorio vertimas į testatoriui suprantamą kalbą; šie testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimai yra esminiai (ne formalūs), leidžiantys daryti pagrįstą išvadą, jog ginčo testamento turinys neatitiko tikrosios testatoriaus valios.
  1. Kolegija taip pat nurodė, kad ginčo testamentas buvo sudaromas darbo dieną ir darbo metu, kai nebuvo jokių kliūčių pasikviesti notarą, tačiau atsakovas nenurodė svarių aplinkybių, kodėl ginčo testamentas buvo tvirtinamas neįgalioto tvirtinti gydytojo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir bylą nutraukti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ginčo testamentas buvo pripažintas negaliojančiu atsižvelgiant tik į formalius testamento įforminimo trūkumus, nepaisant tikrosios testatoriaus valios. Testatorius jokia psichikos liga nesirgo, jis buvo tokios būklės, kad galėjo suprasti ir suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pomirtinės psichiatrinės ekspertizės išvadoje konstatuota, kad testatorius, įvertinus jo psichikos būklę sudarant testamentą, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
    2. Testatorius išreiškė norą palikti testamentu savo turtą vaikaičiui (atsakovui), todėl Pirmojo chirurginio skyriaus vedėjas A. S. , kaip budintis gydytojas, patvirtino testamentą, nors oficialiai tuo metu ir nėjo šių pareigų; testatorius buvo silpnos sveikatos ir prašė įforminti testamentą, o tai faktiškai atitiko CK 5.28 straipsnio 6 dalies esmę.
    3. Gydytojas A. S. gydė testatorių, ilgą laiką su juo bendravo, gerai žinojo testatoriaus ketinimus, jo sveikatos būklę bei jo valią, kam palikti testamentu turtą, todėl, tuo metu nesant kam patvirtinti testamentą, palikėjo prašymu testamentą patvirtino, išversdamas jam dokumentą į rusų kalbą. Gydytojas nesuinteresuotas testamento turiniu, sąžiningai atliko savo pareigą.
    4. Ta aplinkybė, kad tvirtinant ginčo testamentą nebuvo kreiptasi į ligoninės juristą, neturėjo jokios įtakos testatoriui suformuoti savo valią ir ją išreikšti, ir nėra teisiškai reikšminga, kaip testamento tvirtinimo procesas buvo organizuotas. Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu tik išskirtiniais atvejais.
    5. Apeliacinės instancijos teismas nevertino testatoriaus sutuoktinės parodymų, kad jos vyras buvo sąmoningas, jokiomis psichikos ligomis nesirgo ir jie jau anksčiau buvo nutarę savo turtą palikti vaikaičiams.
    6. Neįvertinti parodymai gydytojo A. S. , kuris gydė testatorių, su juo bendravo, gerai žinojo testatoriaus ketinimus ir jo psichinę būklę.
    7. Apeliacinis skundas buvo nevisiškai išnagrinėtas, apeliacinės instancijos teismo nutartis – nemotyvuota (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
  1. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad:
    1. CK 5.28 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas baigtinis asmenų, galinčių tvirtinti testamentus ligoninėse (gydymo įstaigose), sąrašas. Ginčo testamentas patvirtintas neįgalioto asmens, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas negaliojančiu.
    2. Kai nėra akivaizdžios mirties grėsmės ir yra galimybė pasikviesti notarą, testamentui tvirtinti į gydymo įstaigą paprastai turėtų būti kviečiamas notaras, o ne pasitelkiama gydymo įstaigų darbuotojų pagalba. Notaras yra valstybės įgaliotas subjektas, turintis ne tik teisę patvirtinti oficialųjį testamentą, bet ir reikiamų žinių bei įgūdžių; notarą saisto ne tik CK, bet ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nuostatos, pagal kurias, tvirtindamas sandorius, notaras privalo įsitikinti asmens veiksnumu (Notariato įstatymo 31 straipsnis), užtikrinti tvirtinamo sandorio vertimą į asmeniui suprantamą kalbą (Notariato įstatymo 15 straipsnis).
    3. CK 5.28 straipsnyje nurodyti asmenys turi teisę tvirtinti testamentus tik išimtiniais atvejais, kai dėl sveikatos būklės (pvz., gresianti mirtis) ar kitų svarbių priežasčių (pvz., ne darbo metas) nėra galimybės pasinaudoti notaro paslaugomis.
    4. Nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių ar skubos, galinčios pateisinti CK 5.28 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatų taikymą, nebuvo.
    5. Ginčo testamentas neatitiko Ligoninėje 2004 m. gruodžio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-349 patvirtintos Testamentų sudarymo ir tvirtinimo tvarkos, nes buvo patvirtintas neįgalioto asmens, testatorius raštu turėjo kreiptis į ligoninės direktorių arba direktoriaus pavaduotoją medicinai, arba ligoninės vyriausiąjį budintį dėl testamento patvirtinimo; turėjo į ligoninės kasą sumokėti mokestį už testamento tvirtinimą; įmokos kvitą pateikti ligoninės juristui (darbo metu) arba ligoninės vyriausiajam budinčiam gydytojui (ne darbo metu arba darbo metu, nesant juristo); juristas ar ligoninės vyriausiasis budintis pagal testatoriaus žodžius turėjo surašyti testamentą ir pats arba per testatorių ar jam atstovaujantį asmenį perduoti testamentą kartu su įmokos kvitu jį tvirtinsiančiam ligoninės pareigūnui; testamentą tvirtinsiantis ligoninės pareigūnas turėjo perskaityti testamentą testatoriui, pateikti jam pasirašyti ir jo akivaizdoje testamentą patvirtinti; testamentą patvirtinęs ligoninės pareigūnas pasirašyto ir patvirtino testamento vieną egzempliorių atiduoti testatoriui, kitą pats ar per testatorių arba jam atstovaujantį asmenį pateikti ligoninės Personalo skyriui (kartu su įmokos kvitu), kur jis turėjo būti užregistruotas testamentų registracijos žurnale (nagrinėjamu atveju testamentas buvo pateiktas registruoti kitą dieną po testamento pasirašymo).
    6. Nurodytos Tvarkos reikalavimų nagrinėjamoje byloje visiškai nebuvo laikomasi, o ginčo testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimai kelia pagrįstai dideles abejones dėl tikrosios testatoriaus valios.
    7. Kasacinio skundo argumentas, kad pagal ekspertizės akto išvadas testatorius buvo veiksnus, nepagrindžia teismo sprendimo neteisėtumo. Testamentas ginčijamas ne tuo pagrindu, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, o tuo, kad ginčo testamentas sudarytas pažeidžiant teisės aktus ir šie pažeidimai įvertinti kaip esminiai testamento sudarymo ir tvirtinimo trūkumai (CK 1.89 straipsnio 1 dalis, 5.28 straipsnis).
    8. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK normų pažeidimo yra nepagrįsti, nes iš skundžiamų tesimų procesinių dokumentų matyti, kad teismai didelį dėmesį skyrė kasatoriaus išvardytų asmenų parodymams (paaiškinimams) ir detaliai juos išanalizavo.
  2. Trečiasis asmuo A. S. pareiškimu prisideda prie atsakovo V. Z. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių testamento nuginčijimą, aiškinimo ir taikymo

  1. Kasatorius nurodo, kad ginčo testamentas buvo pripažintas negaliojančiu atsižvelgiant tik į formalius testamento įforminimo trūkumus, nepaisant testatoriaus tikrosios valios išraiškos.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. D. , bylos Nr. 3K-3-539/2011). Detalus teisinis testamento sudarymo, jo turinio ir formos reglamentavimas skirtas tam, kad šis dokumentas ir jo sudarymas nekeltų abejonių dėl testamento tikrumo.
  3. Paveldėjimo pagal testamentą santykius reglamentuoja CK penktosios knygos IV skyriaus normos ir, šiuo atveju, VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (dabar – VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės) 2004 m. gruodžio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-349 patvirtinta Testamentų sudarymo ir tvirtinimo tvarka (lokalus teisės aktas). Šiuose teisės aktuose nustatyta testamentų tvirtinimo tvarka yra privaloma, todėl bet koks nukrypimas nuo nurodytos tvarkos turi būti įvertinamas, siekiant nustatyti, ar tai neturėjo neigiamos įtakos testatoriaus laisvos valios susiformavimui ar jos pareiškimo tikrumui.
  4. CK 5.28 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad oficialiesiems testamentams prilyginami asmenų, kurie gydosi ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo-profilaktikos įstaigose, sanatorijose arba gyvena senyvo amžiaus asmenų arba asmenų su negalia socialinės globos namuose, testamentai, patvirtinti tų ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčiųjų gydytojų, taip pat senyvo amžiaus asmenų arba asmenų su negalia socialinės globos namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų. Minėtos Tvarkos 3.3 punkte iš esmės pakartota įstatymo nuostata, nurodant, kad oficialiesiems testamentams prilyginami asmenų, kurie gydosi ligoninėse, testamentai, patvirtinti ligoninės direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo medicinai ar ligoninės vyriausiojo budinčio gydytojo.
  5. Byloje nustatyta, kad ginčo testamentą patvirtino A. S. – testatorių gydęs gydytojas. Pagal minėtos Tvarkos 3.3 punkta tai yra asmuo, neturintis teisės tvirtinti testamento. Šią aplinkybę kasatorius patvirtino ir kasaciniame skunde.
  6. Tvarkos 3.4 punkte nustatyta, kad testatorius ar jam atstovaujantis asmuo kreipiasi raštu į ligoninės direktorių arba direktoriaus pavaduotoją medicinai, arba ligoninės vyriausiąjį budintį gydytoją dėl testamento patvirtinimo. Išvardyti ligoninės pareigūnai turi nustatyti, ar testatorius yra pilnametis ir ar jis pagal sveikatos būklę gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Byloje nėra duomenų, kad testatorius ar jo įgaliotas asmuo būtų kreipęsis į nurodytus ligoninės darbuotojus dėl testamento sudarymo.
  7. Tvarkos 3.5 punkte nurodyta, kad, gavęs 3.4 punkte nurodytų ligoninės pareigūnų sutikimą dėl testamento patvirtinimo, testatorius ar jam atstovaujantis asmuo į ligoninės kasą sumoka 25 Lt (7,24 Eur). Įmokos kvitą testatorius ar jam atstovaujantis asmuo pateikia ligoninės juristui arba ligoninės vyriausiajam budinčiam gydytojui (Tvarkos 3.6 punktas). Byloje nėra duomenų, kad nurodyti pinigai būtų buvę sumokėti. Šios aplinkybės neįrodinėja ir pats kasatorius.
  8. Pagal Tvarkos 3.7 punktą juristas ar ligoninės vyriausiasis budintis gydytojas pagal testatoriaus žodžius surašo testamentą (trimis egzemplioriais) ir pats arba per testatorių ar jam atstovaujantį asmenį perduoda testamentą kartu su įmokos kvitu jį tvirtinsiančiam ligoninės pareigūnui. Testamentą tvirtinsiantis ligoninės pareigūnas perskaito testamentą testatoriui, pateikia jam pasirašyti ir jo akivaizdoje testamentą patvirtina (Tvarkos 3.8 punktas). Nagrinėjamu atveju testamentas buvo surašytas ne pagal testatoriaus žodžius, o tekstas buvo parengtas iš anksto notaro kontoroje atsakovo prašymu testatoriui nedalyvaujant ir tiesiogiai neišsiaiškinus tikrosios testatoriaus valios.
  9. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Tai reiškia, kad testatorius siekia išreikšti savo valią – duoti patvarkymus dėl turto ir apie tai sąmoningai, suvokiant tokio elgesio padarinius, pareikšti dokumentu – testamentu. Byloje konstatavus, kad testamentas buvo surašytas ne pagal testatoriaus žodžius, o parengtas iš anksto, tampa aktualu, ar kasatorius buvo tinkamai supažindintas su testamento turiniu, ar testamente išreikšta tikroji testatoriaus valia. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad testatorius nesuprato lietuviškai ir trečiasis asmuo A. S. testamento tekstą testatoriui vertė į rusų kalbą. Byloje nustatyta, kad A. S. , patvirtinusiam testamentą, nesugebant kai kurių testamento žodžių ar žodžių junginių tinkamai išversti į rusų kalbą, juos testatoriui išversdavo atsakovas, t. y. įpėdinis pagal testamentą, kuris yra suinteresuotas dėl testamento turinio.
  10. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad sudarant ir tvirtinant ginčo testamentą buvo pažeisti CK paveldėjimo pagal testamentą reglamentuojančių teisės normų ir ligoninėje patvirtintos Testamentų sudarymo ir tvirtinimo tvarkos reikalavimai: testamentą patvirtino asmuo (gydytojas), neturintis teisės tvirtinti testamentą, ginčo testamentas surašytas ne pagal testatoriaus žodžius, o jo tekstas parengtas iš anksto, nepateikta raštiško testatoriaus kreipimosi į ligoninės įgaliotus asmenis dėl testamento patvirtinimo, testatoriaus supažindimą su testamento turiniu atliko tam įgaliojimų neturintis gydantis gydytojas, kuris neužtikrino tinkamo testatmento turinio vertimo iš lietuvių kalbos į testatoriui suprantamą rusų kalbą, testatoriui nebuvo įteiktas vienas testamento egzempliorius. Dėl to nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad testamento turinys atitiko tikrąją testatoriaus valią, t. y. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, nustatančius, jog testamentą testatorius sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo.
  11. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl testamento sudarymo ir jo nuginčijimo, todėl, patikrinus skundžiamus teismų procesinius dokumentus teisės taikymo apsektu, nenustatyta pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).
  12. Kasatorius nurodo, kad apeliacinis skundas buvo nevisiškai išnagrinėtas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis nemotyvuota.
  13. Teisėjų kolegija išaiaškina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle prieš Suomiją, 1997 m. gruodžio 19 d., p. 2930, par. 59–60). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. v. UAB „Gubernija“, bylos Nr. 3K-3-27/2012; 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. Z. S. , bylos Nr. 3K-3-428/2014; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Baltijos angarai“ v. UAB „Termoblock“, bylos Nr. 3K-3-558-421/2015).
  14. Atsižvelgiant į teismo sprendimo motyvavimui keliamus reikalavimus ir jų aptartą aiškinimo praktiką, pirmiau nurodytas kasacinio skundo argumentas nelaikytinas pagrįstu. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra konstatuoti visi teisiškai reikšmingi faktai taikant materialiosios teisės normas ginčui spręsti. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčo testamento galiojimo, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, vertino bylos faktines aplinkybes ir iš jų visumos priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas pažeidė proceso įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo šių taisyklių aiškinimo kasacinio teismo praktikoje.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kasacinis teismas patyrė 20,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, ši suma priteistina valstybei iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
  2. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2015 m. liepos 30 d. už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 600 Eur, šių išlaidų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovo. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl priteistina ieškovui iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Priteisti iš atsakovo V. Z. (V. Z. ) (a. k. (duomenys neskelbtini) 20,51 Eur (dvidešimt Eur 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660).

17Priteisti ieškovui R. Z. (R. Z. ) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 (šešis šimtus) Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba.

18Apie nutarties priėmimą informuoti Valstybės įmonę Centrinę hipotekos įstaigą (Testamenų registrą).

19Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai