Byla e2-1755-178/2016

Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, civilinėje byloje pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo neatidėjimo pagrįstumo.
2. Ieškovė ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, prašydamas priteisti iš atsakovės 100 000 Eur draudimo išmoką, 22 964,48 Eur palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Prašo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, jog šiuo metu beveik visas turtas yra areštuotas, todėl negali laisvai disponuoti jai priklausančiomis lėšomis. Ieškovės kreditoriai yra kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ji yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos daugiau nei 30 000 Eur. Dėl nurodytų priežasčių šiuo metu negali sumokėti 1 791 Eur mokėtino žyminio mokesčio.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino bei nustatė terminą žyminio mokesčio sumokėjimui. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilęs turtinis ginčas, mokėtinas žyminis mokestis – 1 791 Eur, ieškovė jokios šio mokesčio dalies nėra sumokėjusi. Ji yra privatus juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, jos vadovas nėra inicijavęs įmonei nei bankroto, nei restruktūrizavimo bylos.
4. Nors ieškovė pateikė VĮ Registrų centro išrašą apie jos turto areštą bei tinklapio http://rekvizitai.vz.lt/ nurodomą informaciją apie 30 000 Eur viršijančią skolą SODRAI, tačiau, teismo vertinimu, pateikta tik dalis duomenų, leidžiančių spręsti apie jos pajėgumą sumokėti žyminį mokestį. Ji nepateikė aktualių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, rodančių dabartinę finansinę padėtį, pažymos apie įmonės kasos likučius; apie banko sąskaitos likučius su tam tikra laiko perspektyva (tam, kad matyti sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą). Nors ieškovė teigia, jog neigiamos įtakos jos finansinei padėčiai turėjo atsakovės veiksmai, tačiau teismas šios aplinkybės nelaikė pakankama priežastimi sunkiai įmonės finansinei padėčiai susidaryti, o kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės valios, ieškovė nenurodė. Taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kokias pastangas ieškovė deda įmonės finansinei būklei pagerinti, kokios yra realios žyminio mokesčio sumokėjimo ateityje perspektyvos. Ieškovė nurodė, jog byla bus vedama per advokatą, pateikė sudarytą teisinės pagalbos sutartį, todėl teismas sprendė, kad ieškovė turi lėšų atsiskaityti už teikiamas teisines paslaugas, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji nėra nepajėgi sumokėti žyminį mokestį.
5. Ieškovė nepateikė argumentų ir įrodymų, kad turtiniai (finansiniai) sunkumai, jei tokių būtų, yra laikini ir turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį. Priešingai, ji nurodė, jog kreditoriai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo atidėti ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, bei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti atitinkamai apskaičiuotą žyminį mokestį.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

6. Ieškovė (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai įvertino apeliantės pateiktus dokumentus bei netinkamai aiškino ir taikė žyminio mokesčio atidėjimo institutą. Teismas nurodė, kad vienas iš žyminio mokesčio sumokėjimo tikslų – apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų ieškinių. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teismas jos pareikštą ieškinį laiko nepagrįstu, nors ieškinio pagrįstumo klausimas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje negali būti sprendžiamas. Su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantė procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiauja, todėl jai neturėtų būti sudaromos kliūtis pasinaudoti teismine pažeistų teisių gynyba. Be to, skundžiamos nutarties dalis apie pateikto ieškinio nepagrįstumą yra nemotyvuota, nes teismas nenurodė nė vieno argumento ar abejonės, kodėl pateiktas ieškinys būtų nepagrįstas.
2. Teismo argumentai, kuriais yra vertinama apeliantės finansinė padėtis, yra iš esmės prieštaraujantys vieni kitiems ir neteisingi. Dėl buvusio direktoriaus K. A. neteisėtų veiksmų, buvo iššvaistytos įmonės lėšos, susidarė darbuotojų prastovos, įmonės darbas buvo organizuojamas aplaidžiai ir netinkamai, dėl ko apeliantė patyrė didžiulius nuostolius ir buvo priversta atleisti didžiąją dalį darbuotojų. Visa tai lėmė apeliantės finansinės padėties pablogėjimą.
3. Sudėtingą apeliantės finansinę padėtį patvirtina: duomenys apie daugiau nei 30 000 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; Turto arešto aktų registro išrašas, įrodantis, kad visas apeliantės turtas yra areštuotas; apeliantės kreditorių kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; pelno-nuostolių ataskaita už 2016 m. pirmąjį pusmetį, iš kurios matyti, kad apeliantės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 3 060 256 Eur bei banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys, kad iš turimų lėšų banko sąskaitose apeliantė negali ne tik atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu, tačiau ir sumokėti žyminio mokesčio.
4. Apeliantė ėmėsi visų įmanomų priemonių siekiant atkurti mokumą ir įveikti finansinius sunkumus: pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo bei su kreditoriais tariasi dėl galimų nuolaidų vykdant savo prievoles. Nors apeliantė yra sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutartį, tačiau šalių susitarimu susitarta, kad už suteiktas teisines paslaugas apeliantė atsiskaitys pagerėjus finansinei padėčiai.
5. Apeliantė teismine tvarka siekia atgauti jai teisėtai priklausančias lėšas, kas taip pat turėtų teigiamos įtakos jos finansinei padėčiai. Apeliantė ne kartą kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau prašymai nebuvo patenkinti, o šiuo metu jos turtui taikomas areštas yra laikino pobūdžio. Apeliantė ėmėsi priemonių, reikalingų jos mokumui atkurti ir finansinei padėčiai stabilizuoti, todėl teismo sprendimo priėmimo dieną įmonės finansinė padėtis bus geresnė palyginus su esančia šiuo metu ir ji bus pajėgi sumokėti žyminį mokestį.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10

7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
8. Apeliantė 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą apeliacinį procesą nutraukti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Nurodo, kad 2016 m. lapkričio 14 d. įsiteisėjo nutartis, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, todėl ji pagal šiuo metu egzistuojantį statusą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, dėl ko nebelieka procesinių kliūčių ieškinio priėmimui.
9. Apeliacinis procesas nutraukiamas CPK 315 straipsnio 5 dalies pagrindu, t.y. kai nustatomi šio straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodyti atvejai. Vienas iš jų – kai skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio skundo objektu (CPK 315 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje toks apeliacinio proceso nutraukimo pagrindas taikomas ir tais atvejais, kai šio proceso metu paaiškėja, kad skundžiamos nutarties išnagrinėjimas nesukels dalyvaujantiems byloje asmenims jokių teisinių pasekmių (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1207-516/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1233-464/2016, kt.)
10. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad įgijus bankrutuojančios įmonės statusą jai už reiškiamus ieškinius žyminio mokesčio nereikia (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Šiuo atveju ieškinio priėmimo klausimas nėra išspręstas ir jis turėtų būti sprendžiamas po apeliacinio proceso nepriklausomai nuo jo baigties, t.y. ar skundžiama nutartis yra (ne)pagrįsta. Šio klausimo sprendimo metu bet kuriuo atveju nebebūtų pagrindo pripažinti, kad ieškinys tebeturi trūkumus žyminio mokesčio nesumokėjimo aspektu.
11. Dėl paminėtų motyvų apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

12Apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties nutraukti.