Byla e2-960-759/2020
Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi tvarkos nustatymo, tretysis asmuo – UAB „Kauno vandenys“

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Gritienei, dalyvaujant ieškovo V. P. S. atstovei advokatei I. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. S. ieškinį atsakovui V. V. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi tvarkos nustatymo, tretysis asmuo – UAB „Kauno vandenys“.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas V. P. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

51.

6atidalinti 12,0316 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: V. P. S. asmeninėn nuosavybėn priteisti 12,0316 ha žemės sklypą natūra, o V. V. naudai priteisti 2409 eurus iš V. P. S., arba nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal UAB „AASE“ parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą: V. P. S. paskirti naudotis 12,0316 ha žemės sklypo 11,3659 ha dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu A, o V. V. paskirti naudotis 0,6657 ha dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu B.

72.

8atidalinti 12,1008 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: V. P. S. asmeninėn nuosavybėn priteisti 12,1008 ha žemės sklypą natūra, o V. V. naudai priteisti 602 eurus iš V. P. S., arba nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal UAB „AASE“ parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą: V. P. S. paskirti naudotis 12,1008 ha žemės sklypo 11,9028 ha dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu A, o V. V. paskirti naudotis 12,1008 ha žemės sklypo 0,1980 ha dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu B.

93.

10atidalinti 3,1465 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: V. P. S. asmeninėn nuosavybėn priteisti 3,1465 ha žemės sklypą natūra, o V. V. naudai priteisti 294 eurus iš V. P. S., arba nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal UAB „AASE‘ parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą: V. P. S. paskirti naudotis 3,1465 ha žemės sklypo 2,9700 ha dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu A, o V. V. paskirti naudotis 3,1465 ha žemės sklypo 0,1765 ha dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu B.

114.

12atidalinti 2,0073 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: V. P. S. asmeninėn nuosavybėn priteisti 2,0073 ha žemės sklypą natūra, o V. V. naudai priteisti 52 eurus iš V. P. S., arba nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal UAB „AASE“ parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą: V. P. S. paskirti naudotis 2,0073 ha žemės sklypo 1,9695 ha dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu A, o V. V. paskirti naudotis 2,0073 ha žemės sklypo 0,0378 ha dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu B. Taip pat pripažinti teisę V. P. S. be atskiro V. V. sutikimo naudojamose žemės sklypų dalyse, pažymėtose indeksais A, teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimus miško kirtimui ir medienos išvežimui, teisės aktų nustatyta tvarka parengti vidinės miškotvarkos projektus, daryti jų pakeitimus, vykdyti sanitarinį miško kirtimą ir kitus kirtimus, valymą, atsodinimą, tvarkyti/šalinti vėjovartas, tvarkyti sausuolius, vykdyti kitą teisės aktuose nustatytą ūkinę veiklą bei priteisti iš atsakovo V. V. bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir advokato išlaidas.

13Ieškovas nurodė, jog jam ir atsakovui V. V. dalinės nuosavybės teise priklauso keturi žemės sklypai, esantys adresu: ( - ). Bendrasavininkais ieškovas su atsakovu yra daugiau kaip devyneri metai. Per šiuos metus atsakovas niekada nevykdė jokių kaip miško paskirties žemės sklypo savininko pareigų, yra visiškai nusišalinęs nuo jam priklausančios nuosavybės valdymo ir naudojimo. O tai suponuoja situaciją, kad ieškovas kaip žemės sklypo bendrasavininkas be atsakovo sutikimo negali tinkamai naudotis savo nuosavybe, t.y. įrengti priešgaisrines juostas ir laužavietes, valyti užšlemštą mišką. Jiems kaip miško savininkams yra labai svarbu žinoti savo sklypų ribas, užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą. Tuo tikslu ieškovas užsakė keturių žemės sklypų kadastrinius matavimus, kuriuos apmokėjo savo lėšomis. Atliekant kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad pirminiais preliminariais matavimais buvo nustatytas neteisingas visų keturių žemės sklypų plotas. Atsakovas atliekant žemės sklypų ribų paženklinimą - parodymą vietoje nedalyvavo, nors buvo kviečiamas, paštu jam išsiųsto Žemės sklypų ribų paženklinimą - parodymo akto nepasirašė, nors jokių pastabų ar prieštaravimų matininkams taip pat nenurodė. Vien dėl tokio niekuo nepaaiškinamo atsakovo pasyvumo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsisakė tvirtinti Žemės sklypų kadastro duomenų bylas. 2019 m. kovo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-879-675/2019, ieškinys, kuriuo ieškovas prašė be atsakovo sutikimo leisti atlikti kadastrinius žemės sklypų matavimus, buvo patenkintas. Šiuo metu kadastriniai visų keturių žemės sklypų matavimai yra atlikti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tai yra įstatyminė bendraturčio teisė. Ieškovo teigimu, jis yra finansiškai pajėgus ir sutinka išmokėti atsakovui 3357 eurų dydžio piniginę kompensaciją, apskaičiuotą pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas žemės sklypų vertes. Ieškovas prašo atsakovui priteisti priklausančią turto dalį natūra. Reikalavimą atidalinti nekilnojamąjį turtą priteisiant visą nekilnojamąjį turtą natūra ieškovui, o atsakovui piniginę kompensaciją, ieškovas reiškia dėl to, kad atsakovas daugiau kaip devynerius metus visiškai nesidomi turimu nekilnojamuoju turtu, juo nesirūpina, nesinaudoja, tuo tarpu miškas reikalauja nuolatinės priežiūros, siekiant, kad jo sanitarinė būklė neblogėtų, neplistų miško kenkėjai.

14Jei bylą nagrinėjantis teismas vertins, kad nėra teisinių galimybių atidalinti ginčo žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 str. 2 d. tvarka, ieškovas prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal UAB „AASE“ parengtus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planus. Abiem bendraturčiams siūlomų žemės sklypų dalys atitinka turimas nuosavybės teisės dalis, siūlomų žemės sklypų dalys yra suformuotos racionalių ribų, stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės reljefe yra orientuojamos statmenai horizontalėms ir tinkamos naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą, nepabloginamos šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti. Yra išspręstas privažiavimo klausimas. Ieškovo teigimu, jis kaip ginčo žemės sklypų bendrasavininkas turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimus miško kirtimui ir medienos išvežimui, teisės aktų nustatyta tvarka parengti miškotvarkos projektus, daryti jų pakeitimus, vykdyti sanitarinį miško kirtimą, valymą, atsodinimą, tvarkyti/šalinti vėjovartas. Kadangi jis ir atsakovas yra žemės sklypų bendrasavininkiai, visų šių veiksmų atlikimui turiu gauti atsakovo sutikimą. Realiai tas nėra įmanoma, kadangi per devynerius metus nepavyko su šiuo žmogumi susiekti, spręsti bendro turto valdymo ir naudojimo klausimus, todėl ieškovas teismo prašo pripažinti teisę be atskiro atsakovo sutikimo jo naudojamoje žemės sklypo dalyje teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimus miško kirtimui ir medienos išvežimui, teisės aktų nustatyta tvarka parengti miškotvarkos projektus, daryti jų pakeitimus, vykdyti sanitarinį miško kirtimą ir kitus kirtimus, valymą, atsodinimą, tvarkyti/šalinti vėjovartas (el. b. l. 1-9).

15Ieškovo atstovė advokatė I. M. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodė, jog šalys yra keturių žemės sklypų bendrasavininkiai. Kadangi yra bendraturčiai, be žemės sklypo abiejų savininkų sklypų sutikimo, ieškovas negali atlikti jokių veiksmų. Teismo leidimu be atsakovo atskiro sutikimo ieškovas atliko žemės sklypų kadastrinius matavimus. Ieškovas prašo atidalinti žemės sklypus, priteisiant ieškovui žemės sklypus natūra, o atsakovui išmokant kompensaciją. Ieškovas pareiškė alternatyvų reikalavimą dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo. Visuose sklypuose yra nemažo ploto miško paskirties plotų. Juos reikia prižiūrėti pagal miškų įstatymą, todėl reikalinga pripažinti teisę ieškovui be atskiro atsakovo sutikimo atlikti miško tvarkymo, kirtimo darbus, vykdyti kitą veiklą, nustatytą teisės aktuose. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašė vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktiką, kurioje nurodyta, jog nėra privaloma siųsti siūlomą projektą atsakovui. Pats kreipimosi į teismą faktas reiškia, kad išnaudotos visos galimybės išspręsti ginčą taikiai. Atidalinant nekilnojamąjį turtą, ieškovas kompensaciją atsakovui prašo priteisti pagal VĮ „Registrų centras“ pateikiamą vidutinę žemės sklypų rinkos vertę ieškinio pateikimo dienai. Advokatė paaiškino, jog vidutinė rinkos vertė atitinka realią turto vertę. Jeigu teismas tenkintų reikalavimą dėl atidalinimo, kompensacija būtų sumokama į notaro depozitinę sąskaitą, o „Registrų centre“ atsirastų žyma dėl įsiskolinimo. Ieškovas prašomą priteisti kompensaciją atsakovui galėtų sumokėti iš karto, šią sumą jis turi. Ieškovo atstovė, atsakydama į klausimą, kodėl atsakovui tenkančios žemės sklypų dalys yra numatytos žemės sklypų pakraščiuose, nurodė, kad žiūrėjo, jog atsakovui tektų ir miško ūkio paskirties žemės, būtų patogus privažiavimas, patekimas į savo dalį sunkiajam transportui. Melioracijos grioviai į atsakovo dalis nepatenka. Žemės ūkio paskirties žemių dalis atsakovui netenka. Žemės sklypai buvo įsigyti ieškovo sutuoktinės vardu 2010 m. rugsėjo 16 d. Mirus sutuoktinei, ieškovas paveldėjo žemės sklypus. Ieškovas žemės sklypuose nėra nieko pasistatęs ar įrengęs, faktinė naudojimosi tvarka tarp šalių nėra susiklosčiusi. Ieškovo šeima tvarko visus keturis žemės sklypo plotus, juos prižiūri, nieko neišskirdamas kaip savo ar atsakovo. Ieškovas neturi galimybės surasti atsakovą. Kadangi reikia tvarkyti mišką, taip pat siekiant proceso ekonomiškumo yra prašoma teismo leisti ieškovui be atsakovo atskiro sutikimo atlikti veiksmus, numatytus poįstatyminiuose teisės aktuose. Priešingu atveju dėl kiekvieno punkto reikės kreiptis su atskira byla į teismą. Leidimas išduodamas, nustačius naudojimosi tvarką. Atsakovui turtas nėra reikalingas, jis nesidomi jau antra byla šiuo klausimu, nereiškia savo pozicijos, todėl teismo prašoma pirmiausia spręsti klausimą dėl žemės sklypų atidalinimo. Ieškovas su pačiu atsakovu niekada nebuvo susitikęs ir nėra jo matęs.

16Atsakovas V. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, teismo šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2019-09-10 ir 130 straipsnyje nustatyta tvarka 2019-10-21 (el. b. l. 43, 47, 58). Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

17Tretysis asmuo UAB „Kauno vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Jame nurodė, jog antstolių R. S. ir S. V. kontorose yra vykdomos vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš atsakovo V. V. trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ naudai. Tretysis asmuo sprendimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi tvarkos nustatymo prašo priimti teismo nuožiūra bei bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 87-88). Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

18Teismas

konstatuoja:

19Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

20Ieškovas prašo atidalinti jam ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius keturis žemės sklypus, esančius adresu: ( - ). Savo reikalavimus grindžia tuo, jog atsakovas per devynerius metus niekada nevykdė jokių kaip miško paskirties žemės sklypo savininko pareigų, yra visiškai nusišalinęs nuo jam priklausančios nuosavybės valdymo ir naudojimo. Ieškovas be atsakovo kaip žemės sklypų bendrasavininkio sutikimo negali tinkamai naudotis savo nuosavybe. Ieškovas prašo teismo atidalinti nekilnojamąjį turtą, priteisiant visą turtą natūra ieškovui, o atsakovui - 3357 Eur dydžio kompensaciją.

21Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Kai į tą patį daiktą nuosavybės teisę turi du ar daugiau asmenų, pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės (lot. communio) teise. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška.

22CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybės neliečiamumo principas lemia tam tikrą atidalijimo teisės apsaugą. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos A. T. 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Teikiami atidalijimo variantai turi būti pagal procedūras ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos A. T. 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23 punktas).

23Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso:

241.

2512,0316 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu: ( - ). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 683/723 dalys (11,3660 ha), atsakovui V. V. – 200/3615 dalys (0,6656 ha) (el. b. l. 13-14).

262.

2712,1008 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu: ( - ). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 3547/3606 dalys (11,9028 ha), atsakovui V. V. – 59/3606 dalys (0,1980 ha) (el. b. l. 19-20).

283.

293,1465 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu: ( - ). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 892/945 dalys (2,9700 ha), atsakovui V. V. – 53/945 dalys (0,1765 ha) (el. b. l. 25-26).

304.

312,0073 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu: ( - ). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 574/585 dalys (2,9700 ha), atsakovui V. V. – 11/585 dalys (0,0378 ha) (el. b. l. 31-32).

32Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-879-675/2019 ieškovui buvo leista be atsakovo sutikimo ir pasirašymo nurodytiems žemės sklypams atlikti kadastrinius matavimus, pateikti juos tikrinti ir tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei registruoti Nekilnojamojo turto registre (c. b. Nr. e2-879-675/2019, e. b. l. 180-186).

33Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės gali vykti įvairiais būdais: 1) atidalijimas natūra, kuris gali būti skirstomas į pavienį (paprastąjį) (teisės teorijoje dar vadinamą santykiniu, žr. Lietuvos A. T. 2009-12-09 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgą) atidalijimą (kai atskiriama tik vieno bendraturčio dalis, o kiti bendraturčiai lieka neatidalyti) ir visišką (arba absoliutų) atidalijimą (kai bendrosios dalinės nuosavybės santykius nutraukia visi bendraturčiai ir pasibaigia visa bendroji nuosavybė); 2) atidalinimas subsidiariu būdu – žemės sklypo atidalijimas ekvivalentu (kompensuojant kitiems bendraturčiams jų dalis ginčo žemės sklype kitu turtu). Aptariamo ginčo atveju ieškovo ir atsakovo nuosavybės dalys bendroje dalinėje nuosavybėje nėra lygios. Atsakovui tenkanti dalis yra ženkliai mažesnė, kiekviename žemės sklype sudaro mažiau negu po 1 ha. Ieškovas siekia visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės teise valdomų žemės sklypų.

34Visų pirma, iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog šalims priklauso du žemės sklypai, kurie yra miškų ūkio paskirties, ir du žemės sklypai – žemės ūkio paskirties, kuriuose didžiąją dalį sklypo užima miško žemės plotai. Miškų ūkio paskirties žemė dalijama pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 4 straipsnyje nustatytas normas. Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, išskyrus atvejus, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos įstatyme numatytos išimtys, todėl privačios miško valdos skaidymas Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies prasme į mažesnius sklypus, yra negalimas.

35Visų antra, visi keturi bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovui priklausantys žemės sklypai ribojasi vienas su kitu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog kai šalys bendrąja daline nuosavybe turi kelis objektus (žemės sklypus), jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai vienai šaliai sutikus tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o kito objekto, esančio bendrąja daline nuosavybe, didesne dalimi (Lietuvos A. T. 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Teismo vertinimu, kadangi ginčo šalys yra keturių žemės sklypų bendrasavininkiai, jiems priklausantys žemės sklypai ribojasi ir yra šalia vienas kito, iš esmės yra galimas toks atidalijimas natūra, kuomet vienai ginčo šaliai sutikus tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kita šalis kompensuotų kito objekto, t.y. kito bendro žemės sklypo, didesne dalimi. Visgi, atsakovo pozicija dėl galimybės atidalinti žemės sklypų dalis kompensuoti ne pinigais, o kito žemės sklypo, esančio bendrąją daline nuosavybe, didesne dalimi nėra žinoma. Ieškovas taip pat nėra pareiškęs tokio reikalavimo ir siekia visiško atidalijimo.

36Šioje byloje nesant atidalijimo natūra galimybės, ieškovas prašo atidalinti, paskiriant kompensaciją pinigais. Ieškovas siūlo atsakovui be jo sutikimo sumokėti 3357 Eur dydžio kompensaciją, ieškovui priteisiant atsakovui nuosavybes teise priklausančių žemės sklypų dalis natūra. Teismo vertinimu, toks atidalijimo būdas nagrinėjamu atveju nebūtų teisingas. Bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, juo naudojimosi ir disponavimo bendraturčių sutarimu principas (CK 4.75 straipsnis) suponuoja, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pažymėjo, jog ieškovas siūlė atsakovui nupirkti pastarojo ginčo turto dalį, tačiau, kaip teigia ieškovo atstovė, iš atsakovo jokio atsakymo dėl šio pasiūlymo negavo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas neturėjo jokio intereso savo nuosavybę iškeisti į pinigus, priešingai, jo tikslas – išsaugoti ginčo turtą natūra.

37Lietuvos A. T. praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, jog bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to, tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos A. T. 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2014). Nagrinėjamoje byloje pateiktas tik vienas žemės sklypų atidalijimo variantas, kuris tenkina ieškovo interesus. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas nepateikė savo atidalijimo projekto, nepaneigia teismo pareigos įsitikinti, kad ieškovo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeidžia atsakovo teisių bei teisėtų interesų.

38Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos A. T. 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Ieškovas prašo atidalinti žemės sklypus atsakovui priteisiant kompensaciją, apskaičiuotą pagal vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę. Ieškovas nurodė, jog VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodoma, jog 12,0316 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), vidutinė rinkos vertė yra 43548 Eur (el. b. l. 13-14). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 200/3615 dalis minėto žemės sklypo, todėl už jo dalį mokėtina 2409 Eur. Žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), vidutinė rinko vertė – 36814 Eur (el. b. l. 19-20). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 59/3606 dalis minėto žemės sklypo, todėl už jo dalį mokėtina 602 Eur. Žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), vidutinė rinkos vertė – 5248 Eur (el. b. l. 25-26). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 53/945 dalis minėto žemės sklypo, todėl už jo dalį mokėtina 294 Eur. Žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), vidutinė rinkos vertė – 2780 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 11/585 dalis minėto žemės sklypo, todėl už jo dalį mokėtina 52 Eur. Pagal aptartą apskaičiavimą, ieškovas nurodė, jog yra finansiškai pajėgus ir gali sumokėti 3357 Eur dydžio kompensaciją, priteisiant atsakovui priklausančią turto dalį natūra ieškovui. Remiantis minėtais VĮ „Registrų centras“ išrašais nustatyta, jog žemės sklypų vertė nustatyta 2019 m. birželio 26 d. masinio vertinimo būdu. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra išreiškęs savo kaip bendraturčio pozicijos dėl žemės sklypų atidalinimo išmokant jam kompensaciją, taip pat nėra pasisakęs dėl kompensacijos dydžio ir apskaičiavimo tvarkos. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog individualus turto vertinimas ginčo žemės sklypams atliktas nebuvo, ieškovo nuomone, jo siūloma kompensacija atitinka realią turto vertę. Teismo vertinimu, kompensacija, kuri ieškovo apskaičiuota vien remiantis masinio vertinimo metu nustatyta ginčo turto vidutine rinkos verte, neatsižvelgus į realią turto kainą, vertintina kaip neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų. Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas sprendžia, kad ieškovas, nustatydamas piniginės kompensacijos dydį atsakovui, nepagrįstai vadovavosi ne realiai už konkretų turtą mokėtina kaina, o masinio vertinimo būdu nustatyta vidutine rinkos verte.

39Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovo atžvilgiu yra pradėtos vykdyti vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ naudai (el. b. l. 87-88). Antstoliai, kurių kontoroms yra perduoti vykdyti vykdomieji dokumentai atsakovo atžvilgiu, turi teisę nukreipti išieškojimą į gautiną kompensaciją. Tretysis asmuo dėl galimybės išieškoti atsakovo skolą iš siūlomos kompensacijos nepasisekė, atidalyti turto neprašė. Prašomas atidalinti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), priklausančio atsakovui V. V., daliai nuo 2017 m. liepos 5 d. yra taikomas antstolio R. S. areštas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Taigi, žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu: ( - ), kol jam yra taikomas areštas, negali būti pertvarkomas atidalijimo būdu.

40Žemės sklypų savininkų ginčai dėl žemės sklypo yra specifiniai. Teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisinių santykių dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, piniginės kompensacijos už žemės sklypo dalį priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo vertintinas kaip neteisingas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymas, pažeidžiantis asmens nuosavybės teisę. Ieškovo prašymas dėl nekilnojamojo turto atidalinimo, priteisiant visą turtą natūra ieškovui, o atsakovui išmokant 3357 Eur dydžio kompensaciją, netenkintinas.

41Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

42Ieškovas pareiškė alternatyvų reikalavimą, nesant galimybės ginčo žemės sklypus atidalinti, nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal UAB „AASE“ 2019 m. liepos 12 d. parengtus naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo planais.

43CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno bendraturčio pareiga bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendru sutarimu, t. y. visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai. Tuo atveju, kai yra bendraturčių nesutarimas, bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką nustato teismas.

44Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas. Pažymėtina, kad bendraturčio teisės nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką įgyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo.

45Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Ieškovas, įgyvendindamas savo teisę ir kreipdamasis į teismą, prašo:

461.

47Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal UAB „AASE“ parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą, ieškovui V. P. S. paskiriant naudotis 12,0316 ha bendro ploto žemės sklypo 11,3659 ha dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu A, o atsakovui V. V. paskiriant naudotis 12,0316 ha bendro ploto žemės sklypo 0,6657 ha dydžio dalimi, pažymėta indeksu B (el. b. l. 15-18).

482.

49Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu: ( - ), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal UAB „AASE“ parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą, ieškovui V. P. S. paskiriant naudotis 12,1008 ha bendro ploto žemės sklypo 11,9028 ha dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu A, o atsakovui V. V. paskiriant naudotis 12,1008 ha bendro ploto žemės sklypo 0,1980 ha dydžio dalimi, pažymėta indeksu B (el. b. l. 21-24).

503.

51Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu: ( - ), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal UAB „AASE“ parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą, ieškovui V. P. S. paskiriant naudotis 3,1465 ha bendro ploto žemės sklypo 2,9700 ha dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu A, o atsakovui V. V. paskiriant naudotis 3,1465 ha bendro ploto žemės sklypo 0,1765 ha dydžio dalimi, pažymėta indeksu B (el. b. l. 27-30).

524.

53Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu: ( - ), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal UAB „AASE“ parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą, ieškovui V. P. S. paskiriant naudotis 2,0073 ha bendro ploto žemės sklypo 1,9695 ha dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu A, o atsakovui V. V. paskiriant naudotis 2,0073 ha bendro ploto žemės sklypo 0,0378 ha dydžio dalimi, pažymėta indeksu B (el. b. l. 33-36).

54Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto konkrečias dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos A. T. 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017). Pagal teismui pateiktus žemės sklypų naudojimo tvarkos nustatymo planus, nustatytina, jog paskirtos naudotis žemės sklypų dalys nesiskiria nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių, ieškovui nėra suteikiama pirmenybė prieš atsakovą, o prašoma nustatyti tvarka objektyviai neįtvirtina prielaidų kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo ateityje. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis naudojosi, investavo, prižiūrėjo ieškovui priskirtas žemės sklypo dalis ir ieškovo pasiūlytas atidalijimo būdas pažeistų jo teisėtus lūkesčius naudotis žemės sklypo dalimis pagal jų paskirtį. Abiem bendraturčiams siūlomų žemės sklypų dalys yra suformuotos racionalių ribų, stačiakampio ar artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kratinės reljefe yra orientuotos statmenai horizontalėms ir tinkamos naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog atsakovui priskiriamuose žemės sklypų plotuose yra miško ūkio paskirties plotai, prie kiekvieno atsakovui priskiriamos žemės sklypo dalies yra išspręstas privažiavimo klausimas, nėra vandens telkinių ar paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamo ginčo atveju ieškovo ir atsakovo nuosavybės dalys bendroje dalinėje nuosavybėje nėra lygios, atsakovui tenkanti dalis yra ženkliai mažesnė ir kiekviename žemės sklype sudaro mažiau negu po 1 ha, prašoma nustatyti naudojimosi tvarka vertintina kaip racionali, nustatanti efektyvų, ekonomišką žemės sklypų naudojimą ir nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ar trečiųjų asmenų teisių.

55Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos A. T. 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog tarp ieškovo ir atsakovo nėra nusistovėjusios faktinės žemės naudojimosi tvarkos. Ant ginčo žemės sklypų nėra jokios mini infrastruktūros (mašinų stovėjimo vietų, pavėsinių, tvorų, želdinių ir pan.). Tarp ginčo šalių niekada nebuvo kilęs konfliktas dėl naudojimosi žemės sklypais, o naudojimosi tvarka ankščiau taipogi nustatyta nebuvo. Ieškovas teismui pateikė racionaliausią, patogumo kriterijus atitinkančią naudojimosi tvarką, atsakovui paskiriant naudotis žemės sklypų dalimis, esančiomis šalia privažiavimui skirtų keliukų.

56Teismas turi pareigą priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Šioje byloje ieškovas teigia išnaudojęs visas galimybes susitarti su atsakovu dėl ginčo žemės sklypų. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto priežiūros. Su juo nėra galimybės susisiekti. Jis nėra išreiškęs savo pozicijos dėl ginčo dalyko. Be jo leidimo ieškovas negali atlikti miško savininkams keliamų pareigų prižiūrėti ir tvarkyti savo turimą turtą. Ieškovo prašoma patvirtinti žemės sklypų naudojimosi tvarka išsprendžia sklypų bendraturčių ginčą, atsakovui atidalyta dalis atitinka jam tenkančią bendrosios nuosavybės dalį, yra aiškiai atribota. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo prašymas nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal UAB „AASE“ 2019 m. liepos 12 d. parengtus naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo planus yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

57Dėl leidimo išdavimo

58Ieškovas prašo pripažinti teisę be atskiro atsakovo sutikimo ieškovo naudojamojoje žemės sklypo dalyje teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimus miško kirtimui ir medienos išvežimui, teisės aktų nustatyta tvarka parengti miškotvarkos projektus, daryti jų pakeitimus, vykdyti sanitarinį miško kirtimą ir kitus kirtimus, valymą, atsodinimą, tvarkyti/šalinti vėjovartas.

59Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad miškotvarka – miškų ūkio planavimo sistema, apimanti miškų inventorizaciją ir apskaitą, miškų būklės, naudojimo ir ūkinės veiklos analizę, miškų ūkio organizavimo ir plėtros projektų rengimą. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai; o 3 dalyje numatyta, kad vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 632 redakcija) patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 8 punkte nurodyta, kad miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projektai sudaromi visoms privačioms miško valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei; 9 punkte nurodyta, kad miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintoje Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 1 straipsnyje nurodoma, kad miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija reglamentuoja miškotvarkos darbų vykdymą. Miškotvarkos darbai susideda iš sklypinės miškų inventorizacijos ir vidinės miškotvarkos projekto rengimo. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų teisės aktų nuostatas, sprendžia, kad miškotvarkos darbai apima tiek miškotvarkos projekto rengimą, tiek jo derinimą, tvirtinimą, registraciją bei tolimesnį jo įgyvendinimą. Ieškovo pareikštas reikalavimas atitinka jo siekiamą tikslą, t.y. įgyvendinti savo turimų nuosavybės teisių turinį – tvarkyti mišką ir gauti ekonominę naudą. Tik parengus ir įregistravus miškotvarkos projektą galės būti išduodamas leidimas kirsti mišką, taip pat vykdomi miško priežiūros ir atkūrimo darbai.

60Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 632 redakcija) patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 22 punktas numato, kad asmenims, mišką valdantiems, naudojantiems ir juo disponuojantiems bendrosios nuosavybės teise, leidimas kirsti mišką išduodamas vienas visiems bendraturčiams arba vienam bendraturčiui visų bendraturčių sutikimu. Taigi, ieškovas, norėdamas kirsti mišką turės gauti leidimą, kuris bus išduotas visiems bendraturčiams (t. y. ir atsakovui), o siekiant vienam gauti leidimą kirsti mišką, jis turės gauti atsakovo sutikimą tokio leidimo išdavimui. Šių Nuostatų 8 punktas numato, kad miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projektai sudaromi visoms privačioms miško valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei. Pažymėtina, jog vidinės miškotvarkos projektai yra rengiami visam žemės sklypui, o ne vien bendrasavininkų naudojamai žemės sklypo daliai pagal nustatytą žemės naudojimosi tvarką. Minėtos aplinkybės reiškia, kad miško projektas numato pagrindą, kuriuo privatus miškas bus tvarkomas ir naudojamas, t.y. kiekvienas asmuo nuosavybės teisėmis valdantis ir naudojantis miško paskirties plotą negali savo nuožiūra atlikti miško tvarkymo ir naudojimo darbų, kitaip, negu tai nustatyta įstatymų ir teisės aktų tvarka, t.y. be miško projekto negalimi ir miško kirtimo darbai. Šioje byloje teismui nėra pateiktas miškotvarkos projektas, todėl leidimo kirsti mišką išdavimo klausimas be atsakovo (bendraturčio) sutikimo negali būti sprendžiamas, todėl toks ieškovo prašymas netenkintinas.

61Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina ieškovo prašymą ir pripažįsta teisę ieškovui be atskiro atsakovo sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir derinti miškotvarkos projektus žemės sklypui, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu: ( - ); žemės sklypui, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu: ( - ); žemės sklypui, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ); žemės sklypui, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ).

62Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

63Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

64Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 75,60 Eur žyminį mokestį. Remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovas, pateikdamas ieškinį, 2019 m. liepos 23 d. sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Mokėjimo patvirtinančio dokumento teismui nepateikė. Ieškinį patenkinus, 75 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

65Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 990 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 450 Eur už ieškinio paruošimą (el. b. l. 11, 12), 540 Eur už pasiruošimą civilinės bylos nagrinėjimui (5 valandos) ir atstovavimą pirmos instancijos teisme (el. b. l. 11, 12, 61, 62, 74, 77). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Vadovaujantis 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovo išlaidos už ieškinio parengimą, pasiruošimui civilinės bylos nagrinėjimui (5 valandos) ir atstovavimą pirmos instancijos teisme neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Šios bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

66Šioje byloje teismas patyrė 11,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (el. b. l. 99). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

67Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

Nutarė

68ieškovo V. P. S. ieškinį atsakovui V. V. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi tvarkos nustatymo tenkinti iš dalies.

69Nustatyti žemės sklypo, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal 2019 m. liepos 12 d. UAB „AASE“ parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą M 1:5000, sklypo plotas m2, ieškovui V. P. S., asmens kodas ( - ), paskiriant naudotis 683/723 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis indeksu „A“, o atsakovui V. V., asmens kodas ( - ), paskiriant naudotis 200/3615 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis indeksu „B“ (Planas Nr. 1).

70Nustatyti žemės sklypo, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal 2019 m. liepos 12 d. UAB „AASE“ parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą M 1:2000, sklypo plotas 121008 m2, ieškovui V. P. S., asmens kodas ( - ), paskiriant naudotis 3547/3606 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis indeksu „A“, o atsakovui V. V., asmens kodas ( - ), paskiriant naudotis 59/3606 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis indeksu „B“ (Planas Nr. 2).

71Nustatyti žemės sklypo, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal 2019 m. liepos 12 d. UAB „AASE“ parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą M 1:1000, sklypo plotas 31465 m2, ieškovui V. P. S., asmens kodas ( - ), paskiriant naudotis 892/945 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis indeksu „A“, o atsakovui V. V., asmens kodas ( - ), paskiriant naudotis 53/945 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis indeksu „B“ (Planas Nr. 3).

72Nustatyti žemės sklypo, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal 2019 m. liepos 12 d. UAB „AASE“ parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą M 1:1000, sklypo plotas 20073 m2, ieškovui V. P. S., asmens kodas ( - ), paskiriant naudotis 574/585 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis indeksu „A“, o atsakovui V. V., asmens kodas ( - ), paskiriant naudotis 11/585 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis indeksu „B“(Planas Nr. 4).

73Leisti ieškovui V. P. S., asmens kodas ( - ), be atskiro atsakovo V. V., asmens kodas ( - ), sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir derinti miškotvarkos projektus žemės sklypui, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu: ( - ); žemės sklypui, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu: ( - ); žemės sklypui, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ); žemės sklypui, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ).

74Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas ( - ), gyvenančio adresu: ( - ), 75 Eur (septyniasdešimt penki eurai) žyminį mokestį ir 990 Eur (devyni šimtai devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso: 1065 Eur (vienas tūkstantis šešiasdešimt penki eurai) ieškovo V. P. S., asmens kodas ( - ) gyvenančio adresu: ( - ), naudai.

75Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas ( - ), gyvenančio adresu: ( - ), 11,16 Eur (vienuolika eurų 16 ct) procesinių išlaidų valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5660.

76Likusią ieškinio dalį atmesti.

77Teismo sprendimą kartu su 2019 m. liepos 12 d. UAB „AASE“ sudarytais žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planais (Nr. 1,2,3,4) po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Valstybės įmonei „Registrų centras“.

78Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas V. P. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:... 5. 1.... 6. atidalinti 12,0316 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), iš... 7. 2.... 8. atidalinti 12,1008 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), iš... 9. 3.... 10. atidalinti 3,1465 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), iš... 11. 4.... 12. atidalinti 2,0073 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), iš... 13. Ieškovas nurodė, jog jam ir atsakovui V. V. dalinės nuosavybės teise... 14. Jei bylą nagrinėjantis teismas vertins, kad nėra teisinių galimybių... 15. Ieškovo atstovė advokatė I. M. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti... 16. Atsakovas V. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose... 17. Tretysis asmuo UAB „Kauno vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškinį.... 18. Teismas... 19. Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės... 20. Ieškovas prašo atidalinti jam ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės... 21. Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas... 22. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir... 23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bylos šalims bendrosios dalinės... 24. 1.... 25. 12,0316 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ),... 26. 2.... 27. 12,1008 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ),... 28. 3.... 29. 3,1465 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis... 30. 4.... 31. 2,0073 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis... 32. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. kovo 18 d.... 33. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės gali vykti įvairiais... 34. Visų pirma, iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog šalims... 35. Visų antra, visi keturi bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui ir... 36. Šioje byloje nesant atidalijimo natūra galimybės, ieškovas prašo... 37. Lietuvos A. T. praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės... 38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant... 39. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovo atžvilgiu yra pradėtos vykdyti... 40. Žemės sklypų savininkų ginčai dėl žemės sklypo yra specifiniai. Teismas... 41. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo... 42. Ieškovas pareiškė alternatyvų reikalavimą, nesant galimybės ginčo... 43. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno bendraturčio pareiga... 44. Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir... 45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreipimasis į teismą dėl... 46. 1.... 47. Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), valdymo... 48. 2.... 49. Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu: ( - ), valdymo ir... 50. 3.... 51. Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu: ( - ), valdymo ir... 52. 4.... 53. Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu: ( - ), valdymo ir... 54. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas... 55. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti... 56. Teismas turi pareigą priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą,... 57. Dėl leidimo išdavimo... 58. Ieškovas prašo pripažinti teisę be atskiro atsakovo sutikimo ieškovo... 59. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad... 60. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (2004... 61. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina ieškovo prašymą ir... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 63. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 64. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 75,60 Eur žyminį mokestį. Remiantis... 65. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 990 Eur dydžio... 66. Šioje byloje teismas patyrė 11,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 67. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 68. ieškovo V. P. S. ieškinį atsakovui V. V. dėl atidalinimo iš bendrosios... 69. Nustatyti žemės sklypo, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio... 70. Nustatyti žemės sklypo, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio... 71. Nustatyti žemės sklypo, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio... 72. Nustatyti žemės sklypo, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio... 73. Leisti ieškovui V. P. S., asmens kodas ( - ), be atskiro atsakovo V. V.,... 74. Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas ( - ), gyvenančio adresu: ( - ), 75... 75. Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas ( - ), gyvenančio adresu: ( - ),... 76. Likusią ieškinio dalį atmesti.... 77. Teismo sprendimą kartu su 2019 m. liepos 12 d. UAB „AASE“ sudarytais... 78. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...