Byla 2-285-622/2012
Dėl sutarties sąlygos pakeitimo ir sutarties nutraukimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant atsakovui V. K., atsakovo atstovei advokatei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl sutarties sąlygos pakeitimo ir sutarties nutraukimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas prašo pakeisti 2007-05-29 sutarties 2.1 p. sąlygą dėl nekilnojamųjų daiktų kainos, šią kainą sumažinant iki rinkos kainos, kurią nustatys ekspertas ir sutartį nutraukti. Nurodė, kad nors nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ) notarinė pirkimo-prdavimo sutartis sudaryta 2007-05-29 ir tą pačią dieną sudarytas šių daiktų priėmimo-perdavimo aktas, tačiau akte nurodyti daiktai nebuvo perduoti pirkėjui. Kadangi pardavėjas neįvykdė pareigos perduoti nekilnojamuosius daiktus, nurodytus 2007-05-29 priėmimo-perdavimo akte, pirkėjas pasinaudojo teise atsisakyti vykdyti pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėti visą nekilnojamųjų daiktų kainą iki bus perduoti daiktai. Dalis daiktų nėra išlikę, todėl daiktų kaina mažintina iki eksperto nustatytinos kainos. Teismui pakeitus sutarties sąlygas dėl kainos, t.y. sumažinus daiktų kainą, sutartis turi būti nutraukta, nes atsakovui nepateisinamai ilgai uždelsus perduoti daiktus, tolimesnis sutarties vykdymas ieškovui būtų ekonomiškai nebenaudingas ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

4Atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti. Nurodė, jog sutarties kaina buvo nustatyta šalių susitarimu atsižvelgiant į tuo metu galiojusias nekilnojamojo turto rinkos kainas ir keisti sutarties kainą nėra teisinio pagrindo.

5Ieškinys atmestinas.

6Byloje nustatyta, kad 2007-05-29 šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. K. pardavė, o A. G. nupirko sutartyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus, esančius ( - ) už 900 000 Lt (b. l. 8-12). Tą pačią dieną šalys pasirašė minėtų daiktų priėmimo-perdavimo aktą (b. l. 13, 14). Tiek pirkimo-pardavimo sutartis, tiek priėmimo-perdavimo aktas yra patvirtinti notaro. Ieškovas teigia, kad ne visi daiktai jam buvo perduoti, todėl prašo sumažinti pirkimo kainą ir sutartį nutraukti.

7Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008;).

8CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad pirkimo-pardavimo sandoris ir daiktų priėmimo-perdavimo aktas yra patvirtintas notaro, kurio pareiga yra užtikrinti, kad civiliniuose teisniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (LR Notariato įstatymo 2 straipsnis). Notaro patvirtintinas sandoris laikomas galiojančiu, kol nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Taigi ieškovui tenka pareiga įrodyti ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šių aplinkybių ieškovas neįrodė. Ieškovo prašymu ir atsakovui neprieštaraujant 2010-06-15 buvo paskirta turto vertės ekspertizė (b. l. 75, 76). Ta pačia nutartimi šalys buvo įpareigotos ekspertų pareikalavimu pateikti jiems visus būtinus dokumentus. Viena iš dalyvaujančių byloje asmenų pareigų yra rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Kadangi ekspertizė buvo paskirta ieškovo iniciatyva, jam teko pareiga kreiptis į teismo paskirtą ekspertą (UAB koroporacija „Matininkai“) ir pateikti ekspertams reikalingus dokumentus. Prireikus buvo galima daryti bylos kopijas ar prašyti teismo, kad ekspertams būtų pateikta visa civilinė byla. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų tokius veiksmus atlikęs, į teismo paklausimus dėl informacijos pateikimo apie atliekamos ekspertizės eigą ieškovas atsakymo nedavė (b. l. 78-82). Visi procesiniai dokumentai ieškovui buvo siunčiami jo pačio nurodytu adresu ir pagal CPK 121 straipsnio 2 dalį dokumentų įteikimas laikytinas tinkamu. Ieškovas neįrodė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas sutartį nutraukti ar keisti jos sąlygas (CK 6.217, 6.223 straipsniai), todėl ieškinys turi būti atmestas. Tokiu atveju atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

10Ieškovo ieškinį atmesti.

11Priteisti atsakovui V. K. 1000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo A. G..

12Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Ryšiai