Byla e2A-275-513/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas E. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis laikotarpiu nuo 1991 m. lapkričio 27 d. iki 1992 m. spalio 14 d. dirbo ( - ) ir nuo 1992 m. lapkričio 6 d. iki 1993 m. liepos 1 d. dirbo ( - ) nustatymo.
  2. Nurodė, kad faktų nustatymas reikalingas jo darbo stažui, pagal kurį apskaičiuojama pensija, apskaičiuoti, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius į jo senatvės pensijos stažą neįskaičiavo darbo ( - ) bei ( - ) laikotarpių.
  3. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu su pareiškėjo pareiškimu nesutiko.
  4. Atsiliepimą argumentavo tuo, jog pareiškėjo pateiktoje darbo knygelėje esantys įrašai apie priėmimą į darbą neatitinka darbo knygelių pildymo taisyklių reikalavimų, t. y. nenurodyti priėmimo į darbą įsakymų, potvarkių ar kitų dokumentų, kuriais remiantis tie įrašai padaryti, numeriai ir nepateikti duomenys, kad minėtais laikotarpiais pareiškėjas buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu ir už jį buvo priskaičiuotos bei sumokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

5II.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškimas tenkintas, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. J., a. k. ( - ), laikotarpiu nuo 1991 m. lapkričio 27 d. iki 1992 m. spalio 14 d. dirbo ( - ) ir nuo 1992 m. lapkričio 6 d. iki 1993 m. liepos 1 d. dirbo ( - ) ir jam buvo mokamas darbo užmokestis. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas įgytam darbo stažui, reikalingam valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, nustatyti bei pensijos dydžiui apskaičiuoti.
  2. Teismas konstatavo, kad nors nenurodytas pareiškėjo priėmimo į darbą įsakymas, potvarkis ar kitas dokumentas, kuriuo remiantis toks įrašas padarytas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo buvusio darbo ir pradėtų naujų darbo pareigų laikotarpiai nepersidengia, įrašai apie priėmimą į darbą ir atleidimą iš užimamų pareigų ( - ) akivaizdžiai padaryti to paties asmens, ta pačia rašysena, labiau tikėtina, kad pareiškėjo darbo knygelėje atliktas įrašas apie darbo pradžią ( - ) yra tikslus ir teisingas. Taip pat išanalizavus darbo knygelės įrašus apie pareiškėjo darbą ( - ) matyti, kad darbo laikotarpiai, kai eitos naujos pareigos, nepersidengia su laikotarpiais, kai eitos pareigos UAB ( - ), įrašas Nr. 25 apie asmens įdarbinimą pasirašytas paties pareiškėjo, kuris buvo priimtas į direktoriaus pareigas, yra žyma apie UAB įstatų įregistravimą tą pačią dieną, įrašai apie asmens priėmimą ir atleidimą iš ( - ) atlikti to paties asmens, kitų įrodymų, kad asmuo būtų vėliau pradėjęs eiti direktoriaus pareigas, nenustatyta, todėl labiau tikėtina, kad pareiškėjo darbo knygelėje atliktas įrašas apie darbo pradžią ( - ) yra tikslus ir teisingas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

  1. Apeliaciniu skundu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius prašo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-12894-1067/2016 panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo E. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
  2. Argumentuoja, kad nors teismas ir konstatavo, jog dokumentai, patvirtinantys prašomas nustatyti aplinkybes, neišlikę, į archyvą neperduoti, negalima kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo draudžiamąsias pajamas ginčo laikotarpiu, tačiau teismas rėmėsi tik pareiškėjo paaiškinimais, pareiškėjas į bylą nepateikė papildomų įrodymų, nebuvo apklausti liudytojai, galintys patvirtinti pareiškėjo prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl mano, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas E. J. argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino ne tik jo paaiškinimus, bet ir pateiktus įrodymus, o liudytojų jam rasti nepavyko, nes nuo ginčo laikotarpio praėjo daugiau nei 25 metai.
  4. Pareiškėjas pažymi, jog suinteresuotas asmuo iš esmės neginčijo, kad jis dirbo sprendime nurodytais laikotarpiais, tačiau nesutiko su jo pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl to, kad pateiktoje darbo knygelėje padaryti įrašai apie priėmimą į darbą neatitinka darbo knygelių pildymo taisyklių reikalavimų, t. y. nenurodyti priėmimo į darbą įsakymų, potvarkių ar kitų dokumentų, kuriais remiantis tie įrašai padaryti, numeriai, nepateikti duomenys, kad minėtais laikotarpiais pareiškėjas buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio

    111 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).
  4. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad laikotarpiu nuo 1991 m. lapkričio 27 d. iki 1992 m. spalio 14 d. dirbo ( - ) ir nuo 1992 m. lapkričio 6 d. iki 1993 m. liepos 1 d. dirbo ( - ) ir jam buvo mokamas darbo užmokestis, kuris reikalingas siekiant nustatyti įgytą darbo stažą, reikalingą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, ir apskaičiuoti pensijos dydį.
  5. VSDFV Klaipėdos skyrius į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nurodytų laikotarpių neįskaičiavo, nes pareiškėjo darbo knygelėje įrašai apie jo priėmimą dirbti į minėtas bendroves neatitiko darbo knygelių pildymo taisyklių reikalavimų, t. y. nenurodyti priėmimo į darbą įsakymų, potvarkių ar kitų dokumentų, kuriais remiantis tie įrašai padaryti, numeriai ir nepateikti duomenys, kad minėtais laikotarpiais pareiškėjas buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu ir už jį buvo priskaičiuotos bei sumokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pažymėtina, jog byloje nekilo ginčas dėl aplinkybės, kad pareiškėjas dirbo minėtose bendrovėse, ir dėl jo atleidimo iš šių bendrovių datų.
  6. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Tuo atveju, jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka (Nuostatų 24 punktas).
  7. Ginčijamu Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1991 m. lapkričio 27 d. iki 1992 m. spalio 14 d. dirbo ( - ) ir nuo 1992 m. lapkričio 6 d. iki 1993 m. liepos 1 d. dirbo ( - ).
  8. Suinteresuoto asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės vienu motyvu, t. y. įrodymų apie pareiškėjo darbo pradžią nurodytose bendrovėse nepakankamumu.
  9. Suinteresuotam asmeniui argumentuojant, jog teismo sprendimui priimti, t. y. juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, nagrinėjamu atveju nepakako įrodymų ir keliant abejones dėl pareiškėjo paaiškinimų patikimumo, pažymėtina, jog įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemiamą reikšmę turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
  10. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).
  11. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, jo parodymai turi būti kruopščiai teismo įvertinti, turi būti įvertinta, ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie yra neprieštaraujantys vieni kitiems ir vienas kito nepaneigia, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).
  12. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė savaime nelemia, kad pareiškėjo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo, kuris kreipiasi su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, laikosi įstatymu nustatytos tvarkos, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl prašomo nustatyti fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi.
  13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 1991 m. lapkričio 27 d. iki 1992 m. spalio 14 d. dirbo ( - ) ir nuo 1992 m. lapkričio 6 d. iki 1993 m. liepos 1 d. dirbo ( - ). Iš UAB prekybos namų ( - ) pranešimo matyti, jog nėra išsaugoti dokumentai apie personalo priėmimą ir atleidimą iš darbo ir apie darbuotojų draudžiamąsias pajamas, o, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, ( - ) yra išregistruota. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvo 2016 m. birželio 23 d. pažymoje nurodyta, jog ( - ) archyvui dokumentų neperdavė. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog šiuo aspektu pareiškėjas pateikti tiesioginius įrodymus apie savo darbo laikotarpius ( - ) ir ( - ) neturi galimybės.
  14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).
  15. Iš pareiškėjo darbo knygelės matyti, jog joje yra užfiksuota jo darbo pradžia ir pabaiga UAB ( - ) nuo 1991 m. lapkričio 27 d. iki 1992 m. spalio 14 d. ir ( - ) nuo 1992 m. lapkričio 6 d. iki 1993 m. liepos 1 d. Suinteresuotas asmuo neginčija fakto, kad pareiškėjas dirbo ( - ) bei ( - ). Iš darbo knygelės duomenų nustatyta, kad atleidimo faktas tiek iš vienos, tiek iš kitos darbovietės yra užfiksuotas tinkamai ir dėl šios aplinkybės ginčas taip pat nekyla. Suinteresuotas asmuo sutiko, kad darbo knygelėje nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iki 1992 m. spalio 14 d. dirbo ( - ) ir iki 1993 m. liepos 1 d. dirbo ( - ), ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir pareiškėjo paaiškinimus, nustatė pareiškėjo darbo pradžią šioje bendrovėse.
  16. Iš ginčijamo teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo darbo ( - ) laikotarpį, įvertino ankstesnį įrašą pareiškėjo darbo knygelėje apie tai, kad jis nuo 1990 m. liepos 2 d. iki 1991 m. lapkričio 26 d. buvo paskirtas Klaipėdos miesto valdybos Materialinių išteklių skyriaus viršininku, iš užimamų pareigų atleistas pačiam prašant. Kitą dieną, t. y. 1991 m. lapkričio 27 d., pareiškėjas pradėjo dirbti ( - ) komercijos direktoriumi. Darbo knygelėje esantys įrašai Nr. 22 ir Nr. 23 patvirtina pareiškėjo paaiškinimus, kad jam buvo pasiūlytos ( - ) komercijos direktoriaus pareigos, todėl savo noru išėjo iš ankstesnės darbovietės ir iš karto kitą dieną pradėjo eiti naujas pareigas. Nors darbo knygelėje nenurodytas priėmimo į darbą pagrindas, t. y. įsakymas, potvarkis ar kitas dokumentas, kuriuo remiantis toks įrašas padarytas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo buvusio darbo ir pradėtų naujų darbo pareigų laikotarpiai nepersidengia, įrašai apie priėmimą į darbą ir atleidimą iš užimamų pareigų ( - ) (įrašai Nr. 23 ir Nr. 24) akivaizdžiai padaryti to paties asmens, ta pačia rašysena, labiau tikėtina, kad pareiškėjo darbo knygelėje atliktas įrašas apie darbo pradžią ( - ) yra tikslus ir teisingas. Pareiškėjo paaiškinimai apie jo darbo Klaipėdos miesto valdyboje pabaigą ir darbo ( - ) pradžią nuoseklūs, atitinka nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jais nesivadovauti.
  17. Išanalizavus darbo knygelės įrašus apie pareiškėjo darbą ( - ) matyti, kad pareiškėjas šioje bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas. Darbo einant šias pareigas laikotarpiai nepersidengia su laikotarpiais, kai eitos pareigos ( - ), įrašas Nr. 25 apie asmens įdarbinimą pasirašytas paties pareiškėjo, kuris buvo priimtas į direktoriaus pareigas, yra žyma apie uždarosios akcinės bendrovės įstatų įregistravimą tą pačią dieną, kaip ir pareiškėjo priėmimo į darbą diena (1992 m. lapkričio 6 d.), o įrašai apie asmens priėmimą ir atleidimą iš ( - ) padaryti to paties asmens (įrašai Nr. 25 ir Nr. 26), todėl padaryta pagrįsta išvada, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjo darbo knygelėje esantis įrašas apie darbo pradžią ( - ) yra tikslus ir teisingas.
  18. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik aplinkybė, kad darbo knygelėje esantys įrašai apie priėmimą į darbą neatitinka darbo knygelių pildymo taisyklių reikalavimų, t. y. nenurodytas priėmimo į darbą pagrindas (įsakymo, potvarkio ar kito dokumento, kuriuo remiantis įrašas padarytas, numeris) ir nepateikti duomenys, kad minėtais laikotarpiais pareiškėjas buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu ir jam buvo priskaičiuotos bei už jį sumokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, savaime nereiškia, kad pareiškėjas nebuvo priimtas į minėtas darbovietes, juo labiau, minėta, byloje nekilo ginčas dėl pareiškėjo darbo nurodytose bendrovėse.
  19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjo paaiškinimai buvo išsamūs ir nuoseklūs, atitiko nustatytas faktines aplinkybes, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip patikima įrodinėjimo priemonė nustatant pareiškėjo darbo ( - ) ir ( - ) pradžią.
  20. Pažymėtina, jog CPK nenustato, kiek ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis gauti duomenys yra pakankami, kiekvienu konkrečiu atveju dėl jų pakankamumo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
  21. Suinteresuoto asmens apeliacinio skundo motyvai, jog nebuvo liudytojų ar kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo paaiškinimus ir darbo knygelės įrašus, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Juo labiau jog, neginčydamas pareiškėjo darbo fakto, VSDFV Klaipėdos skyrius apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kodėl toks juridinis faktas negalėjo būti nustatytas.
  22. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo paaiškinimus dėl jo darbo pradžios ( - ) ir ( - ). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo paaiškinimai buvo nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo požiūriu tai reiškia, kad nebuvo pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti. Suinteresuotas asmuo neteikė pareiškėjo parodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė kitų rašytinių įrodymų ar nebuvo liudytojų, neturi įtakos jo paaiškinimų patikimumui, o spręsdamas dėl įrodymų visumos pakankamumo teismas vertino visus įrodymus, kurie yra pateikti.
  23. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės arba iš esmės pažeidė ar netinkamai pritaikė proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-12894-1067/2017 pagal pareiškėjo E. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

Proceso dalyviai
Ryšiai