Byla 2-807/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria teismas perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės teismo vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Neringos savivaldybei, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Giedra“, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl administracinių teisės aktų bei sandorio pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras 2008 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Neringos savivaldybei, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir UAB ,,Giedra“, kuriuo prašė:

  1. Pripažinti negaliojančiu Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 103 „Dėl UAB „Giedra“ naudojamo žemės sklypo, adresu Pervalkos g., Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo ir adreso suteikimo“ dalį, panaikinant 1 ir 2 punktus.
  2. Pripažinti negaliojančiu Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 105 „Dėl Neringos miesto savivaldybės Tarybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 054 1 punkto pakeitimo“ ir 1999 m. liepos 22 d. priėmimo-perdavimo aktą.
  3. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 1929 „Dėl žemės sklypų nuomos Neringos mieste“.
  4. Pripažinti negaliojančia 1999 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 319, sudarytą tarp nuomotojo Klaipėdos apskrities viršininko ir nuomininko UAB „Giedra“.

4Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nusprendė perduoti šią civilinę bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad pirmieji trys ieškinio reikalavimai pagal prašomų atlikti veiksmų pobūdį yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl jie turi būti nagrinėjami administraciniame teisme. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia yra kildinamas iš administracinių teisės aktų, po kurių priėmimo kaip jų pasekmė ir buvo sudaryta ginčijama sutartis tarp atsakovų. Vien tai, kad atsakovus sieja sutartiniai teisiniai santykiai, atsiradę tarp viešojo administravimo subjekto ir juridinio asmens, teismo nuomone, nekeičia ginčo santykiuose vyraujančio administracinio ginčo pobūdžio ir ginčo priskyrimo administraciniam teismui. Todėl teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pagal savo pobūdį nors ir yra civilinis, tačiau jo tiesioginis atsiradimo pagrindas yra individualūs administravimo teisės aktai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (CPK 7 str.).

5Teismas taip pat sprendė, jog byla turi būti perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog CPK normos bendrosios kompetencijos teismui nesuteikia teisės iškeltą, bet nagrinėti civilinio proceso tvarka nepriskirtą bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Teismas civilinio proceso tvarka nenagrinėtiną ginčą visais atvejais turi atsisakyti nagrinėti, tai yra turi ieškinį atsisakyti priimti, jei šią aplinkybę nustato civilinės bylos iškėlimo stadijoje, o nustatęs tokią aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu – civilinę bylą nutraukti (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p.). Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla turi viešąjį interesą, teismas sprendė, jog bylos nutraukimas, išaiškinant ieškovui teisę kreiptis į administracinį teismą, šiuo atveju pailgintų reikalavimo pagrįstumo išnagrinėjimą iš esmės, o tai neatitiktų greito bylos išnagrinėjimo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų. Todėl teismas konstatavo, kad civilinė byla perduotina nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-551/2008).

6Atskiruoju skundu ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškinio pagrindinis reikalavimas yra būtent 1999 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 319 pripažinimas negaliojančia. Šis reikalavimas kyla iš civilinių teisinių santykių, o visi kiti reikalavimai yra išvestiniai, nes administracinių aktų priėmimo tikslas, o ir pasekmė, ir buvo būtent galėjimas vėliau sudaryti žemės nuomos sutartį. Reikalavimai panaikinti administracinius aktus yra tik loginis reikalavimų eiliškumas. Ieškovas teigia, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama ne tik pagal ginčo subjektą, bet ir pagal teisinio santykio teisinę prigimtį ir pobūdį. Jei kyla ginčas iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalimi yra valstybės institucija, jis laikomas civiliniu ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Šiuo atveju ieškovas pagrindiniu reikalavimu siekia panaikinti valstybinės žemės nuomos sutartį, tai yra pakeisti susiklosčiusius sutartinius teisinius nuomos santykius. Ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl neatsižvelgiant į tai, kad juose dalyvauja viešojo administravimo subjektas, jis turi būti spręstinas bendrosios kompetencijos teisme pagal ginčijamo nekilnojamojo turto buvimo vietą.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Neringos savivaldybė prašo skundą patenkinti iš dalies, teismo nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti. Nurodo, kad CPK nenumato bendrosios kompetencijos teismo teisės perduoti administraciniam teismui nagrinėti iškeltą, tačiau nagrinėti civilinio proceso tvarka nepriskirtą, bylą. Tuo atveju, kai bendrosios kompetencijos teismas negali pats išspręsti bylos iš esmės, pagal CPK nustatytą reglamentavimą, jis turi teisę tik bylą užbaigti be teismo sprendimo. Pagal CPK 293 straipsnio pirmą punktą, ši civilinė byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Tokia bylos baigtis neužkirs kelio suinteresuotiems asmenims, nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Giedra“ prašo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, dėl teismingumo klausimo šioje byloje išsprendimo. Nurodo, kad šioje byloje esant sujungtiems keliems tarpusavyje susijusiems reikalavimams, kyla sudėtingas procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylų teismingumą, aiškinimo ir taikymo klausimas, o siekiant užtikrinti teismo sprendimo šioje byloje stabilumą, yra pagrindas, vadovaujantis CPK 36 straipsnio antrąja ir ketvirtąja dalimis, kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti. Taip pat prašo nutraukti civilinę bylą, jei būtų nuspręsta, jog šioje byloje pareikšti reikalavimai yra teismingi administraciniams teismams. Nustačius, kad byla iškelta neteisėtai, nes yra priskirtina specializuotiems administraciniams teismams, bylai turi būti nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio pirmu punktu.

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, neteisingai išaiškino bei pritaikė CPK 26 straipsnio antrosios dalies nuostatas.

11Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais tris administracinius aktus, kurių pagrindu buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, bei pripažinti negaliojančia pačią nuomos sutartį. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas siekia, kad būtų panaikinta valstybinės žemės nuomos sutartis, o kiti reikalavimai, kaip teisingai nurodė ieškovas skunde, yra išvestiniai, nes būtent ginčijamų administracinių aktų priėmimas ir lėmė tai, kad atsirado galimybė sudaryti ginčijamą nuomos sutartį. Dėl to, ginčijant sutartį, reikia ginčyti ir minėtus aktus.

12Nors pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, kad sprendžiant klausimą dėl bylos priskirtinumo, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių santykių prigimtis bei pobūdis ir reikia vadovautis absorbcijos principu, pagal kurį bylą turi nagrinėti administraciniai ar bendrosios kompetencijos teismai atsižvelgiant į vyraujančių pareikštų reikalavimų prigimtį. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nagrinėjamu atveju ydingai nustatė šioje byloje vyraujančius reikalavimus. Nors iš keturių pareiktų ieškovo reikalavimų iš tiesų trys yra administracinio teisinio pobūdžio, tačiau ne reikalavimų skaičius, o jų esmė apsprendžia, kokie reikalavimai vyrauja. Šiuo atveju, kaip minėta, pagrindinis reikalavimas yra civilinio pobūdžio – pripažinti nuomos sutartį negaliojančia. Kaip teisingai nurodė apeliantas, teismų praktikoje pasisakoma, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio ir, byloje esant skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimams, dominuoja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-989/2000).

13Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, o kiti reikalavimai yra išvestiniai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teismuose, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 2 p.).

14Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog atsakovų atsiliepimuose nurodyti argumentai neduoda pagrindo kitokiai išvadai (CPK 185 str.). Atsakovų motyvai, susiję su CPK 293 straipsnio pirmo punkto taikymu, tai yra teiginiai, jog teismas turėjo nutraukti bylą, atmestini, nes, kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismuose. Taip pat atmestinas ir atsakovo UAB ,,Giedra“ prašymas kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, nes, kaip minėta, teismų praktika dėl tokio pobūdžio kaip ši bylų nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teismuose jau nusistovėjusi ir nėra pagrindo teigti, kad yra sudėtingas procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylų teismingumą, aiškinimo ir taikymo klausimas (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartis, 2006 m. kovo 31 d. nutartis, 2007 m. liepos 19 d. nutartis ir kt.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

16Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai
Ryšiai