Byla 2-551/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ir atsakovo Neringos savivaldybės atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nutarties, kuria nutarta civilinę bylą Nr. 2-659-360/2008, iškeltą pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, A. M. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, A. O. Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras ieškiniu prašė teismo:

41. Pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 135 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbiami) detalaus plano patvirtinimo“.

52. Pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. T1-41 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbiami) detaliojo plano patvirtinimo“.

63. Pripažinti negaliojančiais Neringos savivaldybės mero patvirtintus 2002 m. rugsėjo 26 d. projektavimo sąlygų sąvadus poilsio namų (duomenys neskelbiami) statybai.

74. Pripažinti negaliojančiais Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. spalio 4 d leidimus Nr. 38 ir Nr. 39 vykdyti statybos darbus – statyti poilsio namus (duomenys neskelbiami).

85. Pripažinti negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 16 d. patvirtintus poilsio namų (duomenys neskelbiami) pripažinimo tinkamais naudoti aktus.

96. Pripažinti negaliojančia 2001 m. rugpjūčio 14 d. sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su A. M. ir taikyti restituciją - įpareigoti atsakovę Neringos savivaldybę grąžinti piniginį ekvivalentą – 139 009 Lt, kuriuos atsakovas A. M. panaudojo, vykdydamas 2001 m. rugpjūčio 14 d. infrastruktūros sutartį.

10Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartimi civilinės bylos dalį pagal ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 135, Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. T1-41, Neringos savivaldybės mero patvirtintus 2002 m. rugsėjo 26 d. projektavimo sąlygų sąvadus, Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. spalio 4 d. leidimus Nr. 38 ir Nr. 39 vykdyti statybos darbus, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 16 d. patvirtintus pripažinimo tinkamu naudoti aktus, nutraukė, o bylos dalį pagal ieškinio reikalavimus dėl 2001 m. rugpjūčio 14 d. sutarties „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir įpareigojimo atsakovę Neringos savivaldybę grąžinti piniginį ekvivalentą – 139 009 Lt, kuriuos atsakovas A. M. panaudojo, vykdydamas 2001 m. rugpjūčio 14 d. infrastruktūros sutartį, paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad dalis ieškinio reikalavimų turi būti nagrinėjami administraciniame teisme, o kita dalis – bendrosios kompetencijos teisme. Neišsprendus administraciniame teise nagrinėjamų reikalavimų, dėl kurių civilinės bylos dalis nutraukta, nėra galimybės bendrosios kompetencijos teisme išnagrinėti reikalavimų pripažinti sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, todėl bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjami reikalavimai turi būti palikti nenagrinėti (CPK 296 str. 1 d. 12 p.).

11Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria civilinė byla nutraukta, paliko nepakeistą, o bylos dalį dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų palikimo nenagrinėto, panaikino ir perdavė ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pažymėjo, jog nėra specialios įstatymo normos, kuria remiantis būtų galima bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamus reikalavimus palikti nenagrinėtus.

12Ieškovas pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol Klaipėdos apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-354-513/2008 pagal reikalavimus, kurie analogiški šioje byloje ieškovo pareikštiems 1-5 reikalavimams.

13Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 3 d. nutartimi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, A. M. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 2 d. nutartimi, esant labai panašiai faktinei situacijai, nutarė bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Be to, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. I-354-513/2008 yra susijusi su šioje civilinėje byloje pareikštais reikalavimais. Teismas procesinį sprendimą dėl bylos perdavimo nagrinėti administraciniam teismui grindė CPK 34 straipsnio antrosios dalies 4 punktu.

14Atskiruoju skundu ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Skundą grindžia šiais motyvais:

151) Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 4 d. nutartyje nurodė, kad ieškinio reikalavimai dėl infrastruktūros plėtojimo sutarties pripažinimo negaliojančia turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

162) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2008 nurodė, kad individualaus pobūdžio administracinių teisės aktų pagrindu atsiradę civiliniai teisiniai santykiai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

173) Tai, kad ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, patvirtina ir Specialioji teisėjų kolegija 2007 m. liepos 2 d., 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. vasario 27 d. nutartyse.

18Atsiliepimuose į ieškovo atskirąjį skundą atsakovai A. M., Neringos savivaldybė ieškovo atskirąjį skundą prašo atmesti. Yra nuomonės, kad Klaipėdos apygardos teismas apskritai neturėjo teisės priimti nagrinėti ieškinyje pareikštų reikalavimų.

19Atskiruoju skundu atsakovas Neringos savivaldybė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą nutraukti. Skundą grindžia šiais motyvais:

201) Civilinė byla dėl infrastruktūros plėtojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo negali būti nagrinėjama administracinio proceso tvarka.

212) Kasacinio teismo praktika patvirtina, jog iškeltoje civilinėje byloje nustačius, kad ji priskirtina administraciniam teismui, byla turi būti nutraukta (CPK 293 str. 1 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civ. byloje 3K-3-206/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartys civ. bylose 3K-3-245/2007 ir 3K-3-249/2007).

22Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir atsakovas A. M. pareiškė prisidedantys prie atsakovo Neringos savivaldybės atskirojo skundo. Prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

23Atsiliepime į ieškovo ir atsakovo atskiruosius skundus tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Mano, kad ginčijami teisiniai santykiai yra civilinio pobūdžio, todėl turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

24Atsiliepime į ieškovo ir atsakovo atskiruosius atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo teismo atskiruosius skundus spręsti savo nuožiūra.

25Atskirieji skundai atmestini.

26Nagrinėjamoje byloje keliami du tarpusavyje susiję teisės klausimai. Pirmasis klausimas susijęs su civilinės bylos priskirtinumu. Jeigu būtų nutarta, kad civilinio proceso tvarka iškelta byla nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, o turi būti nagrinėjama administraciniame teisme, turi būti sprendžiamas kitas teisės klausimas: ar tokią bylą nutraukti, ar ją perduoti nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui.

27Civilinių bylų priskirtinumas teismams – tai bylų visumos priskyrimas civilines bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai. CPK įtvirtintas civilinių bylų priskirtinumo institutas atriboja ne tik visų teismų kompetenciją nuo kitų valstybės institucijų kompetencijos, tačiau skirtas atriboti ir teismų kompetenciją tarp atskirų teismų rūšių vieningoje teismų sistemoje bei tarp atskirų proceso formų bendrosios kompetencijos teisme. Taigi bylų priskirtinumo institutas atriboja bendrosios ir administracinių teismų kompetenciją.

28Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.).

29Sprendžiant klausimą dėl bylos priskirtinumo, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (CPK 26 str. 2 d.). Todėl bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio ir, byloje esant skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimams, dominuoja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 31 d. nutartis byloje UAB „Ronida“ v. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kt.; 2007 m. liepos 19 d. nutartis byloje A. M. v. UAB ,,Vėjų spektras“, Valstybinė energetikos inspekcija ir kt.). Ši taisyklė neturi būti taikoma tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai ir vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Vien faktas, kad dalyvaujančius byloje asmenis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, jeigu civiliniai teisiniai santykiai tiesiogiai kilo iš administracinių teisinių santykių, savaime nekeičia vyraujančių teisinių santykių pobūdžio ir viso ginčo priskyrimo administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nutartis byloje S. K. v. Kauno Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba, 2006 m. vasario 23 d. nutartis byloje UAB „Baltic Orthoservice" v. Vilniaus teritorinė ligonių kasa, 2008 m. balandžio 2 d. nutartis byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybė).

30Nagrinėjamoje byloje pareikšti šeši reikalavimai. Bendrosios kompetencijos teismai nutartimis, kurios įsiteisėjo, nutarė, kad penki iš šių reikalavimų priskirtini administraciniams teismams. Klaipėdos apygardos administracinis teismas dėl šių penkių reikalavimų iškėlė administracinę bylą ir nagrinėja ją pagal administracinius teisnius santykius reguliuojančias teisės normas (t. 3, b.l. 169-170).

31Šiuo atveju iškilo ginčas dėl viešąjį interesą ginančio prokuroro ieškinyje pareikšto šeštojo reikalavimo - pripažinti sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo negaliojančia ir taikyti restituciją, priskirtinumo. Ieškovo pareikštas reikalavimas dėl infrastruktūros plėtojimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra kildinamas iš administracinių teisės aktų, po kurių priėmimo kaip jų pasekmė ir buvo sudaryta ginčijama sutartis tarp atsakovų, o restitucijos taikymu siekiama grąžinti šalis į padėtį, kuri buvo iki galimai neteisėtų administracinių aktų priėmimo. Vien tai, kad atsakovus sieja sutartiniai teisiniai santykiai, atsiradę tarp viešojo administravimo subjekto ir fizinio asmens, nekeičia ginčo santykiuose vyraujančio administracinio ginčo pobūdžio ir ginčo priskyrimo administraciniam teismui. Apelianto – ieškovo nurodoma kasacinio teismo nutartis, taip pat Specialiosios teisėjų kolegijos nutartys šiuo atveju negali būti taikomos, nes jose esančios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Šiuo atveju, skirtingai negu apelianto nurodytose bylose, bylos nagrinėjimo dalykas nėra ginčo turtas, ieškovas taip pat nereiškia reikalavimų dėl sandorių, pagal kuriuos tretieji asmenys įsigijo ginčo turtą, pripažinimo negaliojančiais, neprašo nugriauti neteisėtai pastatytų statinių. Todėl byloje ieškovo pareikštas reikalavimas dėl infrastruktūros plėtojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo pagal savo pobūdį, nors ir yra civilinis, tačiau jo tiesioginis atsiradimo pagrindas yra individualūs administravimo teisės aktai. Tokią išvadą padarė ir Specialioji teisėjų kolegija, kuri ne kartą nurodė, kad administracinio pobūdžio ginčas yra ir dėl sutarčių „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ pripažinimo negaliojančiomis, nes infrastruktūros plėtros programų rengimas yra priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybių funkcija (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 27 d. nutartis byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. UAB „Robala“ ir kt.; 2008 m. balandžio 2 d. nutartyje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybė). Be to, šis reikalavimas yra glaudžiai susijęs su administraciniame teisme nagrinėjamais reikalavimais dėl viešojo administravimo subjektų atitinkamų aktų pripažinimo negaliojančiais. Esant tokiai situacijai, kai byloje pareikšti pagrindiniai, ginčo esmę lemiantys reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio ir nagrinėjami administraciniame teisme, o vienas iš pareikštų reikalavimų, nors ir yra civilinis, tačiau tiesiogiai susijęs su teisme ginčijamais individualiais administraciniais teisės aktais, pastarasis reikalavimas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikalavimas dėl infrastruktūros plėtojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo turi būti nagrinėjamas kartu su kitais administraciniame teisme sprendžiamais reikalavimais, kuriuose ginčijamas viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų teisėtumas (CPK 7 str.).

32Sprendžiant klausimą, kokį procesinį sprendimą turi priimti bendrosios kompetencijos teismas, nustatęs, kad byloje pareikšti reikalavimai priskirtini nagrinėti administraciniam teismui, reikia atsižvelgti į Specialiosios teisėjų kolegijos, taip pat kasacinio teismo formuojamą praktiką bei nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Pastebėtina, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja tik ginčus, kuriuos civilinio proceso įstatymas jam priskiria (CPK 1 str. 1 d.). Kiti ginčai, jeigu jie nėra civilinio pobūdžio, nagrinėjami kitų įstatymų nustatyta tvarka pagal juose įtvirtintas proceso taisykles.

33CPK normos bendrosios kompetencijos teismui nesuteikia teisės iškeltą, bet nagrinėti civilinio proceso tvarka nepriskirtą bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Nustačius, kad ginčas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, taikomi procesiniai teisiniai padariniai nepriklauso nuo to, ar toks ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, ar baudžiamojo proceso tvarka, ar neteisminėje institucijoje. Teismas civilinio proceso tvarka nenagrinėtiną ginčą visais atvejais turi atsisakyti nagrinėti, t.y. turi ieškinį atsisakyti priimti, jei šią aplinkybę nustato civilinės bylos iškėlimo stadijoje, o nustatęs tokią aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu – civilinę bylą nutraukti (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p.). Teismas, nutraukdamas bylą kaip nenagrinėtiną teisme, turi tinkamai įvykdyti išaiškinimo pareigą ir išaiškinti asmeniui, į kurią instituciją jis turi kreiptis gindamas galimai pažeistas subjektines teises (CPK 137 str. 3 d., 158 str. 3 d.). Bylos užbaigimas tokiu būdu neužkerta galimybės suinteresuotam asmeniui, nepažeidžiant administracinių bylų nagrinėjimą reguliuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme. Tokios praktikos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija, kasacinis teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 13 d. nutartis byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybė ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civ. byloje 3K-3-206/2007 ir 2007 m. birželio 18 d. nutartis civ. byloje 3K-3-249/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-97/2008 ir 2008 m. liepos 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-483/2008). Kitokios išvados reikštų, kad bendrosios kompetencijos teismas ne tik nepagrįstai taiko įstatymo, reguliuojančio teismingumo klausimus, analogiją, spręsdamas bylos priskirtinumo klausimą, bet ir nepagrįstai inicijuoja kito proceso tvarka nagrinėjamos bylos iškėlimą, nors tai yra išimtinė pareiškėjo teisė (CPK 329 str. 1 d., 338 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.). Pastebėtina, kad pagal įstatymo analogiją negali būti taikomos specialiosios teisės normos, t.y. proceso teisės normos, reguliuojančios bylos teismingumo klausimus, negali būti taikomos sprendžiant klausimą dėl bylos priskirtinumo (CPK 3 str. 6 d.).

34Tačiau vertinant skundžiamos pirmosios instancijos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be teismų praktikoje suformuluotų bylų priskyrimo teismams taisyklių aiškinimo bei jų nesilaikymo teisinių padarinių, būtina atsižvelgti į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei į pagrindinius visų formų teisminių procesų principus. Tiek civiliniame, tiek administraciniame procese vyrauja greito bylos išnagrinėjimo, ekonomiškumo, koncentruotumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principai (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 2 d., CPK 7 str.). Vienas iš pagrindinių teismo, kaip valstybės valdžios institucijos tikslų procese – kuo greičiau minimaliomis sąnaudomis išspręsti tarp šalių kilusį teisinį ginčą (CPK 2 str.). Kuo ilgiau delsiamas ginčų dėl teisės, ypač bylų, turinčių viešąjį interesą, nagrinėjimas, tuo didesnė žala daroma dalyvaujantiems byloje asmenims bei visuomenei. Nagrinėjama byla turi viešąjį interesą, ji iškelta beveik prieš dvejus metus, byla dar nepradėta nagrinėti iš esmės, joje nėra išspręstas bylos priskirtinumo klausimas (t. 1, b.l. 2-8). Šios aplinkybės sudaro pagrindą imtis teisėtų priemonių, kad kuo sparčiau būtų išnagrinėtas ginčas. Kaip minėta, byloje pareikštas šeštasis reikalavimas dėl infrastruktūros plėtojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo yra išvestinis. Pirmi penki reikalavimai, dėl kurių bendrosios kompetencijos teisme civilinės bylos dalis buvo nutraukta, pareikšti ir nagrinėjami administraciniame teisme. Teisėjų kolegija pastebi, kad bendrosios kompetencijos teismas, taikydamas aukščiau aptartas bylų priskyrimo teismams taisykles, turėjo nutraukti ne bylos dalį, o visą bylą, t.y. ir bylos dalį dėl šeštojo - išvestinio reikalavimo. Esant tokioms aplinkybėms, bylos nutraukimas, išaiškinant ieškovui teisę kreiptis į administracinį teismą dėl prieš dvejus metus pareikšto reikalavimo bendrosios kompetencijos teisme, šiuo atveju dar labiau prailgintų reikalavimo pagrįstumo išnagrinėjimą iš esmės, o tai neatitiktų greito bylos išnagrinėjimo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų. Taip pat pažymėtina, kad tikslinga kuo greičiau perduoti šį reikalavimą nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir dėl to, jog nebūtų prailgintas bylos nagrinėjimas šiame teisme, kuriame kiti penki byloje pareikšti reikalavimai jau nagrinėjami ilgiau kaip tris mėnesius (t. 3, b.l. 169-170). Todėl galima daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso ir kitų teisės principų reikalavimus, teisėtai ir pagrįstai civilinę bylą perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Administracinis teismas, gavęs jam perduotą nagrinėti reikalavimą, gali taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo nuostatas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str.).

35Sykiu pastebėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 34 straipsnio pirmosios dalies ir antrosios dalies 4 punkto nuostatas, nes teismas civilinę bylą administraciniam teismui turėjo perduoti vadovaudamasis bendraisiais teisės ir atskirų teisės šakų principais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 3 str. 1 d., 7 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 2 d.).

36Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos netinkamai taikė proceso teisės normą, kuria remiantis byla perduota administraciniam teismui, tačiau šis proceso teisės pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais (CPK 328 str., 337 str. 1 p., 338 str.).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

38Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras ieškiniu... 4. 1. Pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2001 m.... 5. 2. Pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 17 d.... 6. 3. Pripažinti negaliojančiais Neringos savivaldybės mero patvirtintus 2002... 7. 4. Pripažinti negaliojančiais Neringos savivaldybės administracijos 2002 m.... 8. 5. Pripažinti negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko... 9. 6. Pripažinti negaliojančia 2001 m. rugpjūčio 14 d. sutartį „Dėl... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartimi civilinės bylos... 11. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 4 d. nutartimi pirmosios... 12. Ieškovas pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą... 13. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 3 d. nutartimi civilinę bylą,... 14. Atskiruoju skundu ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis... 15. 1) Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 4 d. nutartyje nurodė, kad... 16. 2) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje,... 17. 3) Tai, kad ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, patvirtina... 18. Atsiliepimuose į ieškovo atskirąjį skundą atsakovai A. M., Neringos... 19. Atskiruoju skundu atsakovas Neringos savivaldybė prašo pirmosios instancijos... 20. 1) Civilinė byla dėl infrastruktūros plėtojimo sutarties pripažinimo... 21. 2) Kasacinio teismo praktika patvirtina, jog iškeltoje civilinėje byloje... 22. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos... 23. Atsiliepime į ieškovo ir atsakovo atskiruosius skundus tretysis asmuo,... 24. Atsiliepime į ieškovo ir atsakovo atskiruosius atsakovas Klaipėdos... 25. Atskirieji skundai atmestini.... 26. Nagrinėjamoje byloje keliami du tarpusavyje susiję teisės klausimai.... 27. Civilinių bylų priskirtinumas teismams – tai bylų visumos priskyrimas... 28. Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka... 29. Sprendžiant klausimą dėl bylos priskirtinumo, esminę reikšmę turi tarp... 30. Nagrinėjamoje byloje pareikšti šeši reikalavimai. Bendrosios kompetencijos... 31. Šiuo atveju iškilo ginčas dėl viešąjį interesą ginančio prokuroro... 32. Sprendžiant klausimą, kokį procesinį sprendimą turi priimti bendrosios... 33. CPK normos bendrosios kompetencijos teismui nesuteikia teisės iškeltą, bet... 34. Tačiau vertinant skundžiamos pirmosios instancijos nutarties teisėtumą ir... 35. Sykiu pastebėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atskirojo skundo... 36. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 38. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartį palikti...