Byla e2A-854-278/2016
Dėl draudimo išmokos grąžinimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kriautė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2305-956/2016 pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui UAB „Kriautė“ dėl draudimo išmokos grąžinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašė teismą priteisti iš atsakovo UAB „Kriautė“ 9 942,62 Eur draudimo išmoką, 224 Eur žyminį mokestį bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

52. Nurodė, kad vadovaudamasis atsakovo UAB „Kriautė“ pretenzija, 2013-02-05 sprendimu išmokėjo atsakovui 9 942,62 Eur draudimo išmoką, nes UAB „Kėdainių melioracija“ tariamai pažeidė rangos sutartį. Teigė, jog draudimo išmoka UAB „Kriautė“ išmokėta nepagrįstai, nes priimtais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog UAB „Kėdainių melioracija“ rangos sutarties nepažeidė, draudžiamojo įvykio nebuvo, o UAB „Kriautė“ neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos. Nepagrįstai pareikšta pretenzija lėmė ieškovo patirtus nuostolius – išmokėtą draudimo išmoką, t. y. atsakovas nepagrįstai praturtėjo gaudamas 9 942,62 Eur draudimo išmoką. Ieškovo manymu, 2013-02-05 sprendimo išmokėti draudimo išmoką panaikinti ar pripažinti negaliojančiu nereikia, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra konstatuota, jog išmoka išmokėta nepagrįstai, todėl ir pats sprendimas nelaikytinas teisėtu ir galiojančiu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

73. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį visiškai tenkino.

84. Teismas nustatė, kad 2008-10-21 atsakovas UAB „Kriautė“ ir UAB „Kėdainių melioracija“ sudarė subrangos sutartį Nr. 821-1, pagal kurią atsakovas pavedė, o UAB „Kėdainių melioracija“ įsipareigojo atlikti Kėdainių miesto stadiono, adresu ( - ), rekonstravimo ir atsarginių futbolo, aktyvaus poilsio aikščių bei mašinų stovėjimo aikštelės šalia stadiono įrengimo III etapą bei 2012-09-21 papildomą susitarimą prie rangos sutarties Nr. 821-1, pagal kurį pratęsė darbų atlikimo terminą iki 2012-12-15. Nurodė, jog 2012-10-04 ieškovas ir UAB „Kėdainių melioracija“ sudarė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį Nr. SĮLD 066677, pagal kurią draudikas įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką UAB „Kriautė“, jeigu draudėjas UAB „Kėdainių melioracija“ neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų pagal rangos sutartį Nr. 821-1. 2012-11-06 raštu Nr. S-838 atsakovas pareiškė reikalavimą išmokėti draudimo išmoką pagal Atlikimo užtikrinimo laidavimo raštą SĮLD Nr. 066677. Pagal draudimo taisyklių Nr. 024 4.3.2., 4.3.3. punktus 2013-02-05 sprendimu ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2013-02-07 išmokėjo atsakovui 9 942,62 Eur draudimo išmoką. Grąžinti išmokėtą draudimo išmoką atsakovas atsisako.

95. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-16203-433/2013 pagal ieškovo BTA Insurance Company ieškinį atsakovui UAB „Kėdainių melioracija“, trečiajam asmeniui UAB „Kriautė“ nustatyta, jog draudėjas UAB „Kėdainių melioracija“ nepažeidė rangos sutarties, nebuvo draudžiamojo įvykio, todėl draudikas nepagrįstai UAB „Kriautė“ išmokėjo draudimo išmoką. Teismo vertinimu, civilinėje byloje Nr. 2-16203-433/2013 įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatytos aplinkybės, kurių nebereikia įrodinėti nagrinėjamoje civilinėje byloje.

106. Darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iš nepagrįsto turto gavimo (CK 6.237 str.) ir ieškovas įrodė visas būtinas nepagrįsto turto gavimo instituto taikymo sąlygas. Konstatavo, jog tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-16203-433/2013 paaiškėjo, kad atsakovas neturėjo teisės gauti draudimo išmokos.

117. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog sprendimo išmokėti draudimo išmoką neteisėtumas jau yra konstatuotas, todėl nereikia pradėti atskiro proceso ar atlikti kokį veiksmą, norint panaikinti priimtą sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

138. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kriautė“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

149. Nurodo, jog teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, netinkamai jas pritaikydamas ir išaiškindamas.

1510. Apelianto teigimu, jis iš ieškovo gavo draudiminę išmoką pagal ieškovo su draudėju sudarytą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir ieškovo priimtą sprendimą išmokėti draudimo išmoką. Nei draudimo sutartis, nei ieškovo sprendimas nėra pripažinti negaliojančiais, nutraukti ar panaikinti, todėl draudimo sutartis ir ieškovo sprendimas, kuris 2013-02-07 buvo įvykdytas, buvo teisiniai pagrindai atsakovui gauti draudiminę išmoką, kas visiškai nepagrįstai priešingai konstatuojama teismo sprendime.

1611. Teigia, jog draudėjas atsisakė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, todėl įvyko draudiminis įvykis, dėl kurio ieškovui abejonių nekilo. Kadangi skundžiamame teismo sprendime nurodomu prejudiciniu faktu (įsiteisėjusiu teismo sprendimu) teismas nepripažino ieškovo sprendimo išmokėti draudimo išmoką neteisėtu ir jo nepanaikino, o tik pasisakė dėl draudiminio įvykio fakto, tai pagrindas (draudimo sutartis ir ieškovo sprendimas) išmokėti draudimo išmoką neišnyko, kas be pagrindo priešingai teigiama teismo sprendime, netinkamai aiškinant ir taikant CK 6.237 straipsnio 2 dalį.

1712. Nurodo, kad dėl draudimo išmokos gavimo UAB „Kriautė“ nepraturtėjo, o tik buvo padengti patirti nuostoliai. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neteigė, kad UAB „Kriautė“ pateikti duomenys būtų neteisingi. Priešingai, ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog dėl draudimo išmokos išmokėjimo apelianto kaltės nėra. Teigia, jog ieškovas draudimo sutartinę prievolę įvykdė gera valia, savo rizika pats ir tai atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.), todėl ginčijama draudimo išmoka negali būti išreikalaujama iš apelianto, kaip nesąžiningo asmens.

1813. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašo apeliacinį skundą atmesti.

1914. Nurodo, kad rangos sutartis buvo nutraukta ne dėl draudėjo kaltės ir apelianto nuostoliai atsirado ne dėl draudėjo veiksmų, todėl draudikui nėra pagrindo jų padengti draudimo išmokos forma. Kadangi nėra teisėto pagrindo apeliantui gauti draudimo išmoką, todėl jo gauta draudimo išmoka laikytina nepagrįstu praturtėjimu. Šiuo atveju nėra svarbus apelianto sąžiningumo klausimas, užtenka konstatuoti, jog jis gavo tai, ko neturėjo gauti.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2215. Apeliacinis skundas tenkintinas.

2316. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

2417. Sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytoms priemonėms ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotos bylai turinčios reikšmės aplinkybės. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010).

2518. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bei nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir dėl to buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.

2619. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl draudimo išmokos grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

2720. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas UAB „Kriautė“ ir UAB „Kėdainių melioracija“ 2008 m. spalio 21 d. sudarė Subrangos sutartį Nr. 821-1, pagal kurią UAB „Kriautė“ pavedė, o UAB „Kėdainių melioracija“ įsipareigojo atlikti Kėdainių miesto stadiono, ( - ), rekonstravimo ir atsarginių futbolo, aktyvaus poilsio aikščių bei mašinų stovėjimo aikštelės šalia stadiono įrengimo III etapą. Atsakovas ir trečiasis asmuo 2012 m. rugsėjo 21 d. sudarė papildomą susitarimą prie rangos sutarties 2008 m. spalio 12 d. Nr. 821-1 (b. l. 38-42, 61), pagal kurį susitarė pratęsti subrangos sutarties 2008 m. spalio 12 d. Nr. 821-1 „Kėdainių miesto stadiono, ( - ), rekonstravimo ir atsarginių futbolo, aktyvaus poilsio aikščių bei mašinų stovėjimo aikštelės šalia stadiono įrengimo III etapas“ darbų atlikimo terminą iki 2012 m. gruodžio 15 d.. Byloje nustatyta, kad UAB „Kėdainių melioracija“ ir ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 2012-10-04 sudarė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį Nr. SĮLD 066677, pagal kurią draudikas įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką UAB „Kriautė“, jeigu draudėjas – UAB „Kėdainių melioracija“ – neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį Nr. 821-1 (b. l. 35). 2012-12-19 raštu Nr. S-941 atsakovas UAB „Kriautė“ pareiškė reikalavimą išmokėti draudimo išmoką pagal Atlikimo užtikrinimo laidavimo raštą SĮLD Nr. 066677 ir nurodė, jog UAB „Kėdainių melioracija“ iki 2012 m. gruodžio mėnesio nepradėjo vykdyti savo įsipareigojimų dėl ko UAB „Kriautė“ atsisakė 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomo susitarimo. Nustatyta, kad 2013-02-05 sprendimu dėl pareikšto reikalavimo ieškovas, vadovaudamasis Draudimo taisyklių Nr. 024 4.3.2., 4.3.3. punktais, įvykį pripažino draudžiamuoju ir nusprendė išmokėti UAB „Kriautė“ 9 942,62 Eur draudiminę išmoką, kurią išmokėjo 2013-02-07.

2821. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas, gavęs draudimo išmoką, nepagrįstai praturtėjo ir ieškinį visiškai tenkino. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010). Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios sąlygos, kurios būtinos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010). Šioje byloje ieškovo reikalavimas grąžinti sumokėtą draudimo išmoką atsirado ne iš nepagrįsto praturtėjimo, bet iš draudimo teisinių santykių, konkrečiai – iš ieškovo ir UAB „Kėdainių melioracija“ sudarytos sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutarties Nr. SĮLD 066677. Tokių sutarčių sudarymo ir vykdymo sąlygos nustatytos draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.

2922. Pažymėtina, jog sudarydamas draudimo sutartį draudikas turi įvertinti draudimo riziką. CK 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui; 2 dalyje nustatyta, kad esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją. Taigi draudimo riziką draudikas įvertina ne tik pagal draudėjo informaciją, pateiktą prašyme sudaryti draudimo sutartį, bet ir pats gali reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją. Kai pagal sudaromą draudimo sutartį naudos gavėjas yra ne draudėjas, bet trečiasis asmuo, kurio reikalavimu ir nustatytomis sąlygomis draudėjas inicijuoja draudimo sutarties sudarymą, draudikas, būdamas draudimo srities profesionalas, žinodamas, kokia informacija pageidaujamai sudaryti draudimo sutarčiai būtų reikšminga, turėtų siekti ją gauti iš visų sutarties sudarymu suinteresuotų asmenų ir pats pateikti šiems aiškią informaciją, sudarančią sąlygas pasirinkti tinkamiausią draudimo rūšį. Savo ir kitų draudimo santykių dalyvių teisėtiems lūkesčiams bei teisiniam apibrėžtumui užtikrinti draudikas turi įvertinti ne tik prašyme sudaryti draudimo sutartį esančią, bet ir kitą informaciją, kurią pateikia draudėjas, naudos gavėjas ir pats reikalauti jų papildomos informacijos. Tik visiems draudimo sutarties sudarymu suinteresuotiems asmenims glaudžiai bendradarbiaujant, atskleidžiant sutartimi siekiamus tikslus ir kitą reikšmingą informaciją, galima pasiekti, kad būtų išvengta teisėtų lūkesčių neatitinkančios sutarties sudarymo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011).

3023. Draudimo išmokos išmokėjimo metu galiojusi Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 d. (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 98 str. 2 d.) nustatė, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti; 3 dalyje, jog draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu, arba atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Taigi, pagrindas draudimo išmokai išmokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą. Visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti. Dėl to draudžiamajam įvykiui konstatuoti ir draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką įgyvendinti turi būti atliekamas įvykio tyrimas, kurį draudikas atlieka laikydamasis procedūrų ir nustatytų terminų.

3124. Kaip minėta, atsakovas UAB „Kriautė“ iš ieškovo gavo draudiminę išmoką pagal ieškovo su draudėju UAB „Kėdainių melioracija“ sudarytą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir ieškovo priimtą sprendimą išmokėti draudimo išmoką UAB „Kriautė“, t. y. ieškovas 2013 m. vasario 5 d. sprendimu patenkino atsakovo prašymą ir išmokėjo 34 329,88 Lt (9 942,62 Eur) draudimo išmoką, sudarančią skirtumą tarp 2012 m. rugsėjo 21 d. papildomame susitarime nurodytos ir pagal darbų kainas, numatytas 2012 m. gruodžio 14 d. bei 2012 m. gruodžio 17 d. sutartis. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad draudiminis įvykis įvyko ir tai konstatavo 2013-02-05 sprendime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas privalėjo išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, nes jam turėjo būti žinoma, jog rangos sutartį ir papildomą susitarimą UAB „Kriautė“ su UAB „Kėdainių melioracija“ sudarė siekdama tinkamai vykdyti su Kėdainių rajono savivaldybe 2008-10-08 viešųjų pirkimų būdu sudarytą rangos sutartį. Aplinkybę, jog būtina išsiaiškinti ar įvykis draudiminis ieškovą įpareigojo ir ta aplinkybė, jog dar 2012 m. gruodžio 13 d. sprendime dėl UAB „Kriautė“ pareikšto reikalavimo ieškovas buvo nurodęs, jog draudėjas UAB „Kėdainių melioracija“ įsipareigojo 2008-10-22 atlikti darbus sutartyje aptarta kaina, kai sutarties įvykdymo laikotarpis – iki 5 metų ir konstatavo, jog draudėjas galėjo protingai numatyti galimą kainos pokytį. Be to, nurodė, jog sutartyje nėra numatytos sąlygos, kad gali būti keičiama/didinama sutarties kaina dėl pasikeitusių medžiagų kainų bei konstatavo, jog draudėjui kyla pareiga įvykdyti įsipareigojimus sutartyje nustatyta kaina ir terminais, prisiimant galimus nuostolius dėl kainų pokyčio. 2012-12-13 ieškovas atsisakė tenkinti UAB „Kriautė“ reikalavimą nurodęs, jog nepateikti dokumentai kokio dydžio patirti nuostoliai, o 2013-02-05 sprendimą, kuria reikalavimas tenkintas nėra pripažinęs negaliojančiu, kas leidžia daryti išvadą, jog jį priimant, dėl draudiminio įvykio buvimo ieškovui abejonių nekilo.

3225. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Nagrinėjamu atveju aktualus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-16203-433/2013, kurioje teismas ieškovo ieškinį atmetė (ieškovas BTA Insurance Company, atsakovas UAB „Kėdainių melioracija“, trečiasis asmuo UAB „Kriautė“), konstatuodamas, jog prievolių įvykdymo terminai buvo pažeisti ne dėl UAB „Kėdainių melioracija“ kaltės, bet paties naudos gavėjo UAB „Kriautė“ veiksmai sąlygojo nuostolių atsiradimą ir bendrovė neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į draudiką, o draudikas nepagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju. 2014-06-25 nutartimi Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimą paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-22 nutartimi atmetė UAB „Kriautė“ kasacinį skundą, nurodydamas, jog nebuvo draudžiamojo įvykio, draudimo išmoka išmokėta nepagrįstai. Taigi, civilinėje byloje Nr. 2-16203-433/2013 įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatytos aplinkybės, kurių nebereikia įrodinėti nagrinėjamoje civilinėje byloje. Iš išnagrinėtos bylos matyti, jog ieškovas regreso tvarka pareiškė ieškinį UAB „Kėdainių melioracija“ prašydamas teismo priteisti UAB „Kriautė“ išmokėtą draudimo išmoką, tačiau teismas ieškovo ieškinį atmetė. Minėtoje byloje teismai konstatavo, jog ieškovas draudimo išmoką apeliantui išmokėjo neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimo faktu, t. y. iš esmės ieškovas draudimo išmoką išmokėjo pažeisdamas tiek Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje jam nustatytą pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tiek nesant jo paties Taisyklių 4.1 punkte įtvirtintoms būtinosioms sąlygoms įvykį pripažinti draudžiamuoju.

3326. Išnagrinėtoje aukščiau minėtoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nesant UAB „Kėdainių melioracija“ kaltės dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, ieškovas, neištyręs aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui nustatyti, nepagrįstai įvykį (UAB „Kriautė“ atliktą sutarties su UAB „Kėdainių melioracija“ nutraukimą ir naujų sutarčių sudarymą) pripažino draudžiamuoju pagal Taisyklių 4.3.2, 4.3.3 punktus ir draudimo išmoką UAB „Kriautė“ išmokėjo neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimo faktu, todėl jis turi prisiimti iš to jam galinčių kilti neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Byloje nenustatyta, kad reikalaudamas išmokėti draudimo išmoką UAB „Kriautė“ būtų pateikusi ieškovui neteisingus duomenis bei nepaneigta, jog atsakovas patyrė nuostolius ir jų dydį pagrindė. Įvertintina aplinkybė, jog draudikas turi diskrecijos teisę spręsti, įvyko ar neįvyko draudiminis įvykis, mokėti ar nemokėti draudimo išmoką, todėl teismas negali draudikui uždrausti vykdyti draudimo sutartį, t. y. uždrausti mokėti draudimo išmoką, jeigu draudikas mano, kad draudiminis įvykis įvyko. Kadangi skundžiamame teismo sprendime teismas nepripažino ieškovo sprendimo išmokėti draudimo išmoką neteisėtu ir jo nepanaikino, o tik pasisakė dėl draudiminio įvykio fakto, tai pagrindas (Draudimo sutartis ir ieškovo sprendimas) išmokėti draudimo išmoką neišnyko, kas nepagrįstai konstatuojama skundžiamame teismo sprendime.

3427. Vertinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, jog apeliantas buvo apdraustas dėl galimų nuostolių padengimo. Apeliantas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o tik draudėjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų iš ieškovo pareikalavo sumokėti draudimo išmoką, dėl ko ieškovui pateikė visą su tuo susijusią reikalingą informaciją. Ieškovas atliko draudiminio įvykio tyrimą ir padarė išvadą, jog draudiminis įvykis įvyko. Šiuo atveju ieškovas draudimo sutartinę prievolę įvykdė gera valia savo rizika pats, kas atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.), todėl ginčijama draudimo išmoka negali būti išreikalaujama iš apelianto UAB „Kriautė“.

3528. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, neteisingai juos įvertino, nepagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kuris naikintinas. Dėl paminėto priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

3629. Priimant naują sprendimą, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos (CPK 93 str. 1, 5 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas UAB „Kriautė“ sumokėjo 800 Eur už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, 224 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 400 Eur advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo paruošimą. Kadangi ieškinys atmetamas, patirtos bylinėjimosi išlaidos už atstovo pagalbą nėra užaukštinos, todėl iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsakovo UAB „Kriautė“ naudai priteistina 1 424 Eur bylinėjimosi išlaidų.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

38Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kriautė“ dėl draudimo išmokos grąžinimo atmesti.

39Priteisti iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (į. k. 300665654) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kriautė“ (į. k. 147100161) naudai 1 424,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA... 5. 2. Nurodė, kad vadovaudamasis atsakovo UAB „Kriautė“ pretenzija,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. 3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu... 8. 4. Teismas nustatė, kad 2008-10-21 atsakovas UAB „Kriautė“ ir UAB... 9. 5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr.... 10. 6. Darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje šalis sieja prievoliniai... 11. 7. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog sprendimo išmokėti... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. 8. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kriautė“ prašo Panevėžio miesto... 14. 9. Nurodo, jog teismas pažeidė materialinės teisės normas,... 15. 10. Apelianto teigimu, jis iš ieškovo gavo draudiminę išmoką pagal... 16. 11. Teigia, jog draudėjas atsisakė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus,... 17. 12. Nurodo, kad dėl draudimo išmokos gavimo UAB „Kriautė“ nepraturtėjo,... 18. 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance... 19. 14. Nurodo, kad rangos sutartis buvo nutraukta ne dėl draudėjo kaltės ir... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 22. 15. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 23. 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 24. 17. Sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo... 25. 18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde... 26. 19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 27. 20. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas UAB „Kriautė“ ir UAB... 28. 21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas, gavęs draudimo... 29. 22. Pažymėtina, jog sudarydamas draudimo sutartį draudikas turi įvertinti... 30. 23. Draudimo išmokos išmokėjimo metu galiojusi Draudimo įstatymo 96... 31. 24. Kaip minėta, atsakovas UAB „Kriautė“ iš ieškovo gavo draudiminę... 32. 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo... 33. 26. Išnagrinėtoje aukščiau minėtoje civilinėje byloje Lietuvos... 34. 27. Vertinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, jog apeliantas buvo... 35. 28. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas,... 36. 29. Priimant naują sprendimą, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 38. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą... 39. Priteisti iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per...