Byla e2A-1813-390/2016
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-120-924/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, „If P&C Insurance AS”, veikiančiam per „If P&C Insurance AS” Lietuvos filialą, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, M. G., R. Z., dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. 2013 m. kovo 26 d. Savanorių pr. 74, Kaune eismo įvykio metu – transporto priemonei įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią susmegusio šulinio duobę, nepažymėtą jokiais kelio ženklais, buvo apgadinta transporto priemonė „Land Rover“, valstybinis Nr. ( - ).
  2. Ieškovė ir trečiasis asmuo M. G. buvo sudarę Transporto priemonių draudimo (Kasko) sutartį, pagal kurią ieškovei atsirado pareiga atlyginti automobiliui eismo įvykio metu padarytą žalą.
  3. Ieškovė trečiajam asmeniui M. G. išmokėjo 2 757,21 Lt (798,54 Eur) žalos atlyginimą (336 Lt sugadintos transporto priemonės remonto darbų kaina pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą ekspertizę/sąmatą, 221,21 Lt dažymo darbų kaina, 2 200 Lt naujų padangų kaina pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAL0044764).
  4. Šulinio, su kuriuo siejama padaryta žala, faktinis valdytojas yra UAB „Kauno vandenys“, kuri civilinę atsakomybę yra apdraudusi bendrovėje „If P&C Insurance AS”.
  5. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Kauno vandenys“ ir „If P&C Insurance AS” 508,92 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ieškovei 6 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 289,62 Eur žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (289,62 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 51,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė trečiajam asmeniui (draudėjui M. G.) išmokėjo 798,54 Eur (2 757,21 Lt) nuostolių atlyginimą, t. y. neišskaičiavus padangų nusidėvėjimo, tačiau iš atsakovų ieškovė prašė priteisti mažesnę dalį žalos atlyginimo, t. y. 508,92 Eur (2 757,21 Lt – 1 000 Lt) atskaičius padangų nusidėvėjimą. Atsakovė, nors ir nesutiko su ieškiniu ir ginčijo ieškovės nustatytos ir prašomos priteisti žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyti transporto priemonės sugadinimai negalėjo atsirasti dėl paties eismo įvykio mechanizmo, bei, kad ieškovė reikalauja per didelės žalos dydžio.
  3. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė ieškiniu reikalaujamos žalos dydį bei, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.
  4. Teismas nustatė, kad ieškinys pareikštas atsakovei UAB „Kauno vandenys“ ir šios atsakovės civilinės atsakomybės draudikui If P&C Insurance AS. Taip pat, kad patirta žala patenka į atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apdraustą interesą. Tačiau, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013, padarė išvadą, kad tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo draudikui, šiems negali būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė (CK 6.191 straipsnio 1 dalis, 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 108 straipsnis).
  5. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog civilinės atsakomybės draudimo liudijime buvo numatyta 1 000 Lt (289,62 Eur) franšizė, kuri lemia, jog draudikas atsako tik už 1 000 Lt (289,62 Eur) sumą viršijančią žalą, priteisė iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 1000 Lt (289,62 Eur) franšizę.
  6. Teismas ieškinį dėl likusios ieškinio dalies (219,30 Eur), taip pat ieškinio reikalavimus atsakovei If P&C Insurance AS Filialui atmetė, konstatavęs, kad ieškovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė nenurodė jokių priežasčių, dėl ko praleido ieškinio senaties terminą, ir byloje teismas nenustatė svarbių priežasčių praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šiuo klausimu. Nagrinėjamuoju atveju draudėją ir atsakovę UAB „Kauno vandenys“ sieja iš žalos atlyginimo prievolės atsiradę teisiniai santykiai. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką draudėjui, įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už žalą atsakovę UAB „Kauno vandenys“, ir perėmė draudėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo per trejų metų ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovės reikalavimui taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių.
    2. Ieškovė prašo taikyti solidariąją atsakomybę tiek žalą padariusiam asmeniui UAB „Kauno vandenys“, tiek jos civilinės atsakomybės draudikui. Teismas nepagrįstai taikė skirtingus ieškinio senaties terminus atsakovėms, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-351/2002, išdėstytus išaiškinimus, kad esant civilinės atsakomybės draudimui, nukentėjusysis įgyja du skolininkus: asmenį, atsakingą už atsiradusią žalą, kurio pareiga atlyginti nuostolius kyla iš delikto, o taip pat draudiką, kurio pareiga atlyginti žalą kyla iš sutarties.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad draudimo sutartimi draudikas prisiima pareigą atlyginti draudėjo padarytus nuostolius (neviršijant draudimo sumos) trečiajam asmeniui tuo atveju, kai yra draudžiamasis įvykis. Esant tokiems santykiams, net ir tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas tiek draudėjui, tiek draudikui, jiems negali būti taikoma solidari atsakomybė, nes ją pritaikius, draudėjas prarastų jam įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytą teisinę apdraustų interesų apsaugą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikytiną draudiminiams įvykiams. Ieškovė nenurodė jokių priežasčių, dėl ko praleido ieškinio senaties terminą ir teismo neprašė šio praleisto termino atnaujinti.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė „If P&C Insurance AS”, veikianti per „If P&C Insurance AS” Lietuvos filialą, prašo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
    1. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi jau pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 pakeitė anksčiau buvusią praktiką, pagal kurią santykiai, susiklostantys pareiškiant subrogacinius reikalavimus žalą padariusio asmens draudikui, buvo vertinami kaip deliktiniai. Šioje nutartyje konstatuota, kad tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu. Tokia išvada grindžiama tuo, kad žalą padariusį asmenį ir draudiką sieja draudimo sutartis, joje nustatytos teisės ir pareigos, o šių apimtis turi įtakos nukentėjusiojo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko įgyvendinimui, pvz., jei žalos dydis viršija draudimo sumą, draudikas turės pareigą sumokėti nukentėjusiam tik draudimo sumos neviršijančią žalos atlyginimo dalį. Toks aiškinimas atitinka civilinės atsakomybės draudimo sutarties, kaip sutarties trečiojo asmens naudai esmę. Kreditorius, reikšdamas subrogacinį reikalavimą, įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose. Tai reiškia, kad ieškovas, perėmęs nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjęs draudimo išmoką) ir pareikšdamas žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir ieškovui turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas.
    2. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė apeliantui 289,62 Eur žalos atlyginimą franšizės dalyje iš atsakovės UAB „Kauno vandenys”. Apeliantas tokį sau palankų teismo sprendimą apeliaciniame skunde prašo panaikinti. Tokiu atveju laikytina, kad apeliantas savo reikalavimo teisės į UAB „Kauno vandenys” 289,62 Eur dalyje atsisako, o prašo žalos atlyginimo franšizės dalyje iš draudimo bendrovės.
    3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą atsakovės draudimo bendrovės atžvilgiu tiek dėl senaties, tiek franšizės dalyje. Ginčo dėl franšizės atlyginimo tarp draudimo bendrovės ir UAB „Kauno vandenys“ nėra. Žalą padariusį asmenį ir draudiką sieja draudimo sutartis, joje nustatytos teisės ir pareigos, o šių apimtis turi įtakos nukentėjusiojo (taip pat ir nukentėjusiojo draudiko) teisės reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko įgyvendinimui, pvz. jei Draudimo sutartyje nustatyta franšizė (išskaita), draudikas neturi pareigos mokėti šios sumos nukentėjusiam ar jo draudikui.

7Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Byloje ieškovė (draudimo bendrovė), išmokėjusi trečiajam asmeniui draudimo išmoką, reiškė subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir jo draudiko.
  3. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus atsakovei If P&C Insurance AS Filialui (atsakingo už padarytą žalą asmens draudikui) atmetė, konstatavęs, kad ieškovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą.
  4. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013, padarė išvadą, kad tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo draudikui, šiems negali būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė (CK 6.191 straipsnio 1 dalis, 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 108 straipsnis).

8Dėl senaties termino taikymo

  1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šiuo klausimu.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 išaiškino, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Nurodyti išaiškinimai buvo duoti byloje, kurioje buvo sprendžiamas žalos, padarytos transporto priemonių valdytojų, kurių civilinė atsakomybė apdrausta privalomuoju transporto priemonių draudimu. Tačiau nutartyje nurodyti išaiškinimai yra dėl bendrųjų CK ir Draudimo įstatymo normų turinio ir jų taikymo.
  3. Kadangi atsakovė UAB „Kauno vandenys“ eismo įvykio metu buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, tai ieškovei pareiškus atsakovei ir jos draudikui reikalavimą atlyginti žalą ieškovės išmokėta trečiajam asmeniui suma, tarp ieškovės ir atsakovės ir jos draudiko susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
  4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikytiną iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o ne trejų metų ieškinio senaties terminą dėl padarytos žalos atlyginimo, nustatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Ieškovė nenurodė jokių priežasčių, dėl ko praleido ieškinio senaties terminą ir teismo neprašė šio praleisto termino atnaujinti.

9Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, konstatavo, kad draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
  2. Būtent draudimo sutartimi draudikas prisiima pareigą atlyginti draudėjo padarytus nuostolius (neviršijant draudimo sumos) trečiajam asmeniui tuo atveju, kai yra draudžiamasis įvykis. Taigi esant tokiems santykiams, net ir tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas tiek draudėjui, tiek draudikui, jiems negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, nes, ją pritaikius, draudėjas prarastų jam įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytą teisinę apdraustų interesų apsaugą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2012).
  3. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijime (polise) 2012-10-18 Nr. 5-292 buvo numatyta 1 000 Lt (289,62 Eur) franšizė, todėl draudikas If P&C Insurance AS atsako tik už 1 000 Lt (289,62 Eur) sumą viršijančią žalą, o žalos dalį (franšizę) privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo UAB „Kauno vandenys“. Todėl apeliantas nepagrįstai prašo taikyti solidariąją atsakomybę tiek žalą padariusiam asmeniui atsakovei UAB „Kauno vandenys“, tiek jos civilinės atsakomybės draudikui.

10Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas (CPK 93 straipsnis, CPK 98 straipsnis).

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai