Byla 2S-536-881/2016
Dėl nuomos sutarties dalies pripažinimo niekine

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo M. C. ieškinį atsakovui V. K. dėl nuomos sutarties dalies pripažinimo niekine.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas M. C. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2008 m. gegužės 28 d. nuomos sutarties ir susitarimo dalį tiek, kiek jie yra susiję su patalpa Nr. 2 – butu, unikalus Nr. ( - ), esančiu adresu ( - ), niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

7Teismas nustatė, kad ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2008 m. gegužės 28 d. nuomos sutarties ir susitarimo nuostatas, pagal kurias atsakovas (nuomotojas) išnuomojo nuomininkui UAB „Casulli mados namai“ butą, unikalus Nr. ( - ), o ieškovas laidavo už nuomininką. Nuomininkui UAB „Casulli mados namai“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį iš ieškovo kaip iš laiduotojo atsakovui (nuomotojui) buvo priteistos baudos: 1) 10 000 Eur bauda buvo priteista Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu, priimtu civ. byloje Nr. 2-553-391/2011, byloje dalyvaujantys asmenys ieškovas V. K., atsakovas M. C., trečiasis asmuo B UAB „IL siciliano“ (buvęs pavadinimas UAB „Casulli mados namai“); 2) 20 000 Eur bauda buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2247-585/2012, byloje dalyvaujantys asmenys ieškovas V. K., atsakovai M. C. ir B UAB „IL siciliano“ (buvęs pavadinimas UAB „Casulli mados namai“). Šioje byloje pateiktame ieškinyje kaip esminis ieškinio faktinio pagrindo argumentas nurodoma aplinkybė, kad atsakovas nebuvo buto, kurį išnuomojo nuomininkui UAB „Casulli mados namai“, savininkas, dėl ko negalėjo sudaryti šio buto nuomos sutarties. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimą ir faktinį pagrindą, padarė išvadą, kad ieškovo tikslas – eliminuoti ieškovo prievolę atsakovui įsiteisėjusiais teismų sprendimais mokėti baudas, kurios buvo priteistos pagal nuomos sutartį. Vadinasi, ginčas dėl ieškovo kaip laiduotojo skolos atsakovui pagal nuomos sutartį jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir nebegali būti nagrinėjamas iš naujo paduodant ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

8Teismas pažymėjo, kad ieškovas jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2247-585/2012, nurodydamas tą pačią aplinkybę, kuria grindžia ieškinį – kad ieškovui paaiškėjo, jog atsakovas nebuvo buto savininkas, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. A2-4834-590/2014) atsisakė šiuo pagrindu atnaujinti civilinę bylą. Be to, ieškovo suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti įsiteisėjusių Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo vykdymą – taip pat patvirtina, kad ieškovo tikroji valia yra būtent iš naujo nuginčyti jo prievolę mokėti atsakovui baudas, kuri jau yra patvirtinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais išnagrinėtose bylose.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Ieškovas M. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, ir neįvertino to, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas nėra tapatus reikalavimams, pareikštiems anksčiau išnagrinėtose bylose. Teismo išvada apie ieškinio tapatumą, siejant tai su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-4834-590/2014, yra nepagrįsta bei atima iš ieškovo teisę į teisminę gynybą.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas atmetamas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

14Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

15Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareikštu ieškiniu apeliantas siekia pripažinti niekine nuomos sutartį (jos dalį), pagal kurią iš apelianto įsiteisėjusiais teismų sprendimais civ. bylose Nr. 2-553-391/2011 ir 2-2247-585/2012 atsakovui buvo priteistos baudos.

16Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai teisme jau yra pareikštas ieškinys dėl prievolės vykdymo, atsakovas, manydamas, kad sandoris, iš kurio ieškovas kildina prievolę, yra ydingas, gali jį ginčyti pareikšdamas savarankišką ieškinį, priešieškinį nagrinėjamoje byloje arba atsiliepdamas į ieškinį. Šiomis savo teisėmis atsakovas turi naudotis sąžiningai, operatyviai, laikydamasis kooperavimosi (bendradarbiavimo) principo (CPK 8 str.), ir nenaudoti jų kaip priemonės procesui užvilkinti ar jau išnagrinėtai bylai peržiūrėti. Nors pagal civilinio proceso dispozityvumo principą pasirinkti gynybos būdą yra atsakovo teisė, tačiau jį rinkdamasis atsakovas turi įvertinti tai, kad sandorio nuginčijimas gali lemti ir ginčo dėl prievolių vykdymo baigtį, todėl jis turi siekti, jog reikalavimas dėl sandorio galiojimo būtų sprendžiamas anksčiau už ginčą dėl prievolių arba kartu su juo. Be to, teismo sprendimui dėl prievolių vykdymo įgijus res judicata galią, sandorio ginčijimas gali tapti komplikuotas, ypač jei jis reiškiamas praėjus ilgam laiko tarpui, mat tektų kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ir tai galėtų kelti grėsmę teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015).

17Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ginamos pažeistos ieškovo teisės, be kita ko, reiškia ir tai, kad ieškovas turi ginamas materialines teises ir kad atsakovas jas pažeidė. Vadinasi, teismo sprendimas dėl pažeistų teisių gynimo įtvirtina prejudicinius faktus dėl šių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo. Teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iš jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. UAB „REIKALAVIMAS LT.“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-419/2014). Vis dėlto praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės taikymo poreikį. Prie tokių išimčių priskirtini atvejai, kai asmenų teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises buvo apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015). Todėl ir nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas daryti išimtį iš pirmiau aptartos bendros taisyklės (ar, priešingai, atsisakyti priimti ieškinį), turi būti patikrinta, ar buvo užtikrintos esminės apelianto teisės į teisingą procesą anksčiau išnagrinėtose civilinėse bylose, ar apelianto nurodyta aplinkybė, kuria jis grindžia pareikšto ieškinio reikalavimus (t. y. kad atsakovas nėra ir nebuvo patalpų, kurias nuomojo, savininkas), nebuvo ir negalėjo būti apeliantui žinoma ankstesnių teisminių procesų metu.

18Apeliantas pareikštame ieškinyje nurodė, kad abiejose minėtose civilinėse bylose (Nr. 2-553-391/2011, 2-2247-585/2012) nedalyvavo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apie civilinės bylos Nr. 2-553-391/2011 nagrinėjimą apeliantui faktiškai buvo žinoma, ką patvirtina apelianto nurodytoje byloje pateiktas prašymas panaikinti kuratoriaus jam paskyrimą (CPK 179 str. 3 d.). Taigi aptariamoje byloje apeliantas nedalyvavo savo paties pasirinkimu. Be to, nagrinėdami apelianto prašymą dėl civilinio proceso atnaujinimo byloje Nr. 2-2247-585/2012 teismai nustatė, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog atsakovas nebuvo patalpų, kurias nuomojo, savininkas, apeliantui buvo žinoma dar iki civilinės bylos Nr. 2-2247-585/2012 (o kartu ir Nr. 2-553-391/2011) išnagrinėjimo, nes šia aplinkybe apeliantas grindė savo paties 2010 m. liepos 19 d. pasirašytą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. L2-1613-391/2010, panaikinimo. Taigi prašyti pripažinti niekine nuomos sutartį ieškinyje nurodomu pagrindu apeliantas turėjo visas procesines galimybes dar civilinės bylos Nr. 2-553-391/2011 nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad apelianto teisė į tinkamą teismo procesą buvo pažeista, taigi ir suteikti apeliantui galimybę ginčyti (prašyti pripažinti niekiniu) sandorį, esant įsiteisėjusiam (-iems) teismo sprendimui (-ams) dėl prievolių, atsiradusių to sandorio pagrindu, vykdymo.

19Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

21Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas M. C. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2008 m.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė... 7. Teismas nustatė, kad ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti... 8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Ieškovas M. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Atskirasis skundas atmetamas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta... 15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareikštu... 16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai teisme jau yra... 17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas,... 18. Apeliantas pareikštame ieškinyje nurodė, kad abiejose minėtose civilinėse... 19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti...