Byla 2-1585/2014
Dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4949-258/2014 pagal ieškovo Leonhard Weiss RTE AS ieškinį atsakovui AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Leonhard Weiss RTE AS kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriuo prašo pripažinti konkurso sąlygas, kuriomis numatoma įsigyti darbus, susijusius su signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemomis, ir kuriems taikomas reikalavimas numatytas konkurso sąlygų 9 priedo ,,Projekto ,,Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai-Lukšiai rangos darbų techninės specifikacijos A dalies ,,Bendrieji reikalavimai“ 5.1 punkte neteisėtomis ir negaliojančiomis; pripažinti konkurso sąlygas numatančias signalizacijos ir eismo valdymo sistemų darbų atlikimą, kvalifikacijos reikalavimus tokių darbų atlikimui, reikalavimus, teikiamam pasiūlymui susijusius su tokiais darbais, įskaitant: konkurso sąlygų 9 priedo ,,Projekto ,,Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai-Lukšiai“ rangos darbų techninės specifikacijos A dalies ,,Bendrieji reikalavimai“ 5.1 punktą, visus B dalies ,,Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“ punktus, visus dalies ,,Signalizacijos funkciniai principai“, visus dalies ,,Signalizacijos funkciniai/loginiai principai“, visus dalies ,,Centralizacijos (interlokingo) simbolių katalogas ir komandų sąrašas“ punktus, taip pat kitas konkurso sąlygas, susijusias su signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemų darbais, neteisėtomis ir negaliojančiomis; įpareigoti AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ nutraukti atviro konkurso projekto „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai-Lukšiai rangos darbų pirkimas, atvirojo konkurso numeris 2014/MO-6.2 procedūras bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą sustabdyti visas viešojo pirkimo procedūras atliekamas atvirame konkurse ,,Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai-Lukšiai“ rangos darbų pirkimas, atvirojo konkurso numeris 2014/MO-6.2. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, kuriuo šalys bus grąžinamos į padėtį, buvusią iki perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų atlikimo, bus neįmanoma įgyvendinti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas. Atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, perkančioji organizacija vykdytų pirkimo procedūras ir sudarytų sutartį su vienu iš tiekėjų, pateikusiu pasiūlymus šiame konkurse. Sudarius sutartį ją privalu vykdyti, todėl išnagrinėjus bylą ir pasitvirtinus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumui, teismas privalėtų pripažinti visus atliktus konkurse perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais, įskaitant ir sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Tačiau pagal sutartį atliktų darbų būtų neįmanoma grąžinti nepagrįstai konkursą laimėjusiam tiekėjui, nes šiame konkurse atliekamų darbų pobūdis daro neįmanomu restitucijos taikymą. Dėl to teismo sprendimas taptų formaliu ir neįgyvendinamu, o ieškovo teisės liktų neapgintos. Ieškovo teigimu, prašymas atitinka CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi prašymą tenkino. Sustabdė visas atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ vykdomo viešojo pirkimo atvirojo konkurso būdu projekto ,,Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai-Lukšiai“ rangos darbų pirkimas, atvirojo konkurso numeris 2014/MO6.2 procedūras iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui klausimą negalima preliminariai teigti, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones yra tikslinga. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų susilpnintas tiekėjo (ieškovo) tikėtinai pažeistų teisių gynybos mechanizmas, t. y. tiekėjo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų apsunkinta arba taptų nebeįmanoma, nes atsakovas galėtų toliau vykdyti pirkimo procedūras ir sudaryti sutartį su konkurso laimėtoju, tokiu būdu eliminuodamas ieškovą iš tolimesnio dalyvavimo pirkimo procedūrose. Tuo tarpu ieškinio tenkinimo atveju (net dalinio), atsakovas būtų priverstas pakeisti konkurso sąlygas ir pirkimą vykdyti iš naujo, užtikrindamas visų pajėgių tiekėjų dalyvavimą konkurse. Teismas pažymėjo, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, kurio įsigijimą užtikrina perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros, ir jo tiekiama socialine bei ekonomine nauda, bet ir tuo, kad tiekėjų varžymasis dėl pirkimo objekto vyktų skaidriai, o viešasis sandoris būtų sudarytas pagal racionalumo reikalavimus. Teismo nuomone, atsižvelgiant į ginčo dalyką, iš į bylą pateiktų duomenų negalima daryti išvados, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, viešasis interesas, jog laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Priešingai, atsižvelgiant į konkurso vertę – 90 000 000 Lt, darytina išvada, jog visuomenės interesas pasireiškia ne tik transporto infrastruktūros veikimo efektyvumo pagerinimu, bet ir skaidriu bei efektyviu nurodytos pinigų sumos panaudojimu siekiant minėto tikslo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei ar jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei. Kartu teismas pažymi ir tai, kad įstatymo leidėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti proceso proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus viešojo pirkimo bylose, bei atsižvelgdamas į tai, kad viešieji pirkimai yra susiję su viešojo intereso užtikrinimu, įtvirtino ypač trumpus tokių bylų nagrinėjimo terminus (CPK 4238 str. 4 d.).

8III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti; jeigu teismas nuspręstų palikti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ne mažesnei kaip 79 202 858,70 Lt sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, neįvertinęs akivaizdžių ieškinio netenkinimo aplinkybių. Ieškinys laikytinas nepagrįstu, nes pateiktas nesilaikant privalomos ikiteisminės tokių ginčų nagrinėjimo tvarkos, kuri pažeista ieškovui praleidus pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai terminus. Ieškovas, teigdamas, kad yra pažeisti viešųjų pirkimų principai, remiasi prielaidomis, neparemtomis jokiais įrodymais. Be to, ginčas vyksta tarp privačių ūkio subjektų (tiekėjų), o ne iš viešojo pirkimo sąlygų. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus, tačiau kompetencija nagrinėti ieškinyje nurodomus konkurencijos pažeidimus priskirta Konkurencijos tarybai.
  2. Projekto „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai – Lukšiai“ įgyvendinimas sutampa su viešuoju interesu. Todėl prašymas nutraukti atviro konkurso procedūras yra neproporcingas siekiamiems tikslams, pažeis Konstitucijoje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą teisingumo bei prioritetinio visuomenės interesų apsaugos užtikrinimo principus. Šis projektas yra vieno iš svarbiausių šiuo metu vykdomo Europos Sąjungos projekto „Rail Baltica“ neatsiejama dalis. Atsakovo strateginiuose planuose numatyta 2014-2020 m. m. finansavimo laikotarpiu atlikti ruožo nuo Kaišiadorių iki Radviliškio elektrifikavimą, kuris gali būti pradėtas vykdyti tik atlikus visų numatytų šiame ruože antrųjų kelių statybas, įskaitant projektą „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai – Lukšiai“. Be to, šis projektas įtrauktas į Susisiekimo ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3-19 patvirtintą Valstybės investicijų 2014-2016 m. m. programoje numatytų transporto investicijų paskirstymo sąrašą. Šio projekto numatoma vertė siekia 93 179 833,76 Lt, kurio įgyvendinimui planuojama skirti 79 202 858,70 Lt iš ES fondų.
  3. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neapibrėžtam laikotarpiui. Todėl didžiausius nuostolius atsakovas patirs tuo atveju, jei dėl šio projekto viešojo prikimo procedūrų sustabdymo atsakovas nespės paramą administruojančiai institucijai – Transporto investicijų direkcijai laiku pateikti reikiamų dokumentų projekto finansavimui iš ES fondų lėšų gauti, dėl ko paramos skyrimo procedūra gali būti nutraukta. Apelianto teigimu, numatoma galimai negauto siektino finansavimo iš ES fondo suma sudaro 79 202 858,70 Lt, kuri laikytina apelianto nuostoliais galimai atsirasiančiais dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
  4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo reikalavimų ir gali sukelti neproporcingus teisinius ir faktinius padarinius. Teismas nevertino bei neatsižvelgė į apelianto specialų teisinį statusą (viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas), į specialų pirkimo objektą (valstybei nuosavybės teise priklausančio geležinkelio kelio statybos), į išimtinai privatų ieškovo interesą (pelno siekimas) bei išimtinai viešą valstybės bei visuomenės interesą.
  5. Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė neatsižvelgdamas į galimas ypač neigiamas pasekmes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju. Ieškovas dėl analogiškų projektų reiškia teismui identiškus ieškinius, todėl akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

10Ieškovas Leonhard Weiss RTE AS atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą, apelianto prašymą dėl nuostolių užtikrinimo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai prioritetą teikė sąžiningam tiekėjų varžymuisi ir viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumui, o ne perkančiosios organizacijos norui kuo greičiau įsigyti pirkimo objektą. Ieškovo teigimu, konkursas vykdomas neskaidriai iš esmės ribojant tiekėjų konkurenciją. Todėl teismo preliminari išvada ieškinio pagrįstumu yra teisinga.
  2. Apeliantas galimai neteisėtai ir neskaidriai panaudos daugiau nei 79 mln. ES fondų ir dar 14 mln. Lietuvos valstybės lėšų. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Tarp šalių nėra ginčo, jog vykdomas pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu, tačiau jis pasireiškia ne vien tik piniginių lėšų iš ES fondų įsisavinimu, bet ir tuo, jog šios lėšos būtų įsisavintos teisėtai. Nustačius, kad apeliantas vykdė neteisėtą viešąjį pirkimą, kurio pasėkoje buvo įsisavinamos ES fondų lėšos, visas jas reikėtų grąžinti.
  4. Patenkinus ieškinį, ieškovo finansinis privatus interesas nebus patenkintas, tačiau apeliantas turės įvykdyti du atskirus pirkimus. Taigi, ieškinio patenkinimo atveju ieškovas netaps konkurso laimėtoju ir neturės jokių garantijų dėl jo dalyvavimo konkurse sėkmingumo, o bus apgintas viešasis interesas. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina apelianto veiksmų neteisėtumą sujungiant pirkimo objektus, sukuriant išimtines teises privačiam ūkio subjektui įtakoti ir nulemti konkurso eigą.
  5. Apeliantas nepateikė nė vieno įrodymo, jog dėl konkurso sustabdymo yra grėsmė prarasti ES fondų finansavimą. Be to, nenurodo kokius dokumentus jis turi pateikti Transporto investicijų direkcijai ir kaip šie dokumentai susiję su nagrinėjama byla ir vykdomu konkursu. Apeliantas neįrodė nei neigiamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmių, nei dėl jų taikymo galimų nuostolių, kuriuos nepagrįstai prilygina iš ES fondų ketinamai gauti sumai. Be to, tiek nuostolių dydis, tiek jų kilimo realumas yra grindžiamas subjektyviais apelianto teiginiais, nepatvirtintais nei vienu objektyviu įrodymu. Todėl apelianto prašymo dėl jo neva galimų patirti nuostolių atlyginimo nėra pagrindo tenkinti.
  6. Apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad pirkimo procedūrų sustabdymo padariniai yra neproporcingi. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris bent netiesiogiai galėtų patvirtinti finansavimo praradimą.
  7. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog ieškovas praleido pretenzijos pateikimo terminus. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą neteisėtomis konkurso sąlygomis sužinojo tik gavęs UAB „Telekonta“ atsakymą 2014 m. birželio 5 d..
  8. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad ieškinyje nurodytus konkurencijos pažeidimus nagrinėja Konkurencijos taryba, o ne teismas. Nagrinėjamu atveju konkurencijos ribojimas atliekamas viešo pirkimo sąlygomis, kurių teisėtumą, pagrįstumą ir atitinkamai jomis atliekamą konkurencijos ribojimą vertina ir nustato teismas. Be to, aplinkybė, kad ieškovas yra pareiškęs apeliantui kelis ieškinius dėl skirtingų viešųjų pirkimų, kurių motyvai yra panašūs, neįrodo jokio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos apelianto vykdomos viešojo pirkimo procedūros, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14Atskirasis skundas tenkintinas.

15Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos ne tik CPK 145 straipsnio 1 dalyje, bet ir kituose įstatymuose, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Remiantis CPK 4237 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip laikinoji apsaugos priemonė viešųjų pirkimų bylose gali būti taikoma viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Įstatymas nustato, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 str. 1 d.).

16Nagrinėjamu atveju tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl viešųjų pirkimų sąlygų teisėtumo. Kaip minėta, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas bei nurodo šį teiginį patvirtinančius argumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir yra ginčijamas reiškiamo reikalavimo pagrįstumas, tačiau tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir dėl jo negali būti sprendžiama ir vertinama nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Šių argumentų pagrįstumą pirmosios instancijos teismas ištirs bei įvertins nagrinėdamas bylą iš esmės. Ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šioje stadijoje konstatuoti, jog ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas tikėtinai galėtų būti priimtas, spręstina, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

17Apeliantas vykdo viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu projekto „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai – Lukšiai“ rangos darbų pirkimas. Šiuo pirkimu apeliantas siekia pastatyti antrąjį geležinkelio kelią minėtame ruože ir rekonstruoti gretimas geležinkelio stotis. Taigi, nagrinėjamu atveju neginčytina, kad byloje itin ryškus viešasis interesas. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, taip pat viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras siekiant išvengti nepagrįsto bei neracionalaus lėšų panaudojimo ir užtikrinti, kad pirkimo procedūrose būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Tačiau, kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali ženkliai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai. Taigi, konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/12 ir kt.). Taigi, siekiant teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą, būtina viešojo pirkimo sustabdymo pasekmes vertinti finansine, ekonomine ir socialine prasmėmis, taip pat spręsti dėl proceso šalių lygiateisiškumo bei proporcingumo principų galimo pažeidimo.

18Kaip minėta, šiuo pirkimu siekiama geležinkelio infrastruktūros modernizavimo, o tai susiję su visos visuomenės ir valstybės interesais, nes minėtas projektas taip pat yra šiuo metu vykdomo Europos Sąjungos projekto „Rail Baltica“ neatsiejama dalis. Sutiktina su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, nusikeltų šio projekto įgyvendinimas. Be to, laiku nepateikus atitinkamoms institucijoms reikiamų dokumentų, galimai iškiltų pavojus projekto, kurio vertė virš 90 mln. litų bei pradžia numatyta 2014 m. IV ketvirtis, įgyvendinimui negavus planuojamų jam skirti beveik 80 mln. Lt lėšų iš Europos Sąjungos fondų. Taigi, neginčytina, kad dėl to žalą patirtų ne tik apeliantas, bet ir visuomenė bei valstybė. Iš apelianto argumentų matyti, kad projekto „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai – Lukšiai“ įgyvendinimas yra susijęs ir su kitais apelianto vykdomais projektais. Šiame kontekste pastebėtina, kad iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovas Vilniaus apygardos teisme yra inicijavęs dar keturias bylas, kuriose iš esmės ginčijamos tos pačios konkurso sąlygos ir dėl kitų geležinkelio ruožų rangos darbų pirkimo. Visose tose bylose pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuojant tuo, kad neigiamos pasekmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju būtų didesnės nei nauda. Tokiu atveju susiklostytų situacija, kad pagal tas pačias ieškovo ginčijamas konkurso sąlygas vienuose geležinkelio ruožuose pirkimas gali būti vykdomas, o dėl ruožo Žeimiai – Lukšiai pirkimo procedūros būtų stabdomos. Todėl ir dėl to nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai bei viešas interesas. Byloje nėra duomenų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo gali atsirasti reali žala visuomenei.

19Atsižvelgiant į paminėtą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino prioritetiškai gintinas vertybes, nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas ir neekonomiškas bei pažeistų viešąjį interesą, o jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 str. 1 d.).

20Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešųjų pirkimų bylose. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

21Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Leonhard Weiss RTE AS prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Leonhard Weiss RTE AS kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 5. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi prašymą tenkino.... 8. III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – apeliantas) atskiruoju... 10. Ieškovas Leonhard Weiss RTE AS atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 14. Atskirasis skundas tenkintinas.... 15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 16. Nagrinėjamu atveju tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl viešųjų... 17. Apeliantas vykdo viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu projekto „Antrojo... 18. Kaip minėta, šiuo pirkimu siekiama geležinkelio infrastruktūros... 19. Atsižvelgiant į paminėtą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 20. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios... 21. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 - 338 straipsniais,... 23. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą...