Byla 2-325-215/2013
Dėl dienpinigių, darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo

1Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S., sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. D., G. N., dalyvaujant ieškovui M. R., ieškovo atstovui advokatui R. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Igmodera“ atstovams direktoriui I. B. ir advokatei V. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Igmodera“ dėl dienpinigių, darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo.

3Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

4ieškovas M. R. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Igmodera“ (toliau – UAB „Igmodera“) priteisti 8820,00 Lt dienpinigių, 280,00 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigius už laikotarpį nuo 2010-12-12 iki 2011-02-26. Nurodė, kad 2010 m. gruodžio pradžioje jam paskambinęs pažįstamas S. G. paaiškino, jog Mažeikių darbo biržoje 2010-11-04 perskaitė skelbimą, kad UAB „Igmodera“ reikalingi darbuotojai – stogdengiai, dirbti Švedijoje, Stokholme. S. G. patikslino, kad bus atliekami stogų rekonstrukcijų darbai. Ieškovas turėjo aukštalipio pažymėjimą, todėl šis darbas jį tenkino. P. S. G. nurodytu telefonu A. B., kuris prisistatė kaip darbdavys, ir pasiteiravus apie siūlomą darbą, jam paaiškino, kad darbuotojai tikrai yra reikalingi tik neaišku nuo kada, nes dar nėra galutinai rasti darbo objektai Stokholme. Jam 2010-12-08 paskambinęs A. B., liepė atvykti adresu – Mažeikių m. Laisvės g. 7, 2-aukštas, pasirašyti darbo sutarties, kur jis 2010-12-09 nuvyko kartu su S. G.. Nuvykus nurodytu adresu, jų laukė buhalterė, ten susitiko su I. B., kuris prisistatė esąs UAB „Igmodera“ direktoriumi ir aiškinosi, ką ieškovas sugeba dirbti, ar moka anglų kalbą, kokius darbus yra dirbęs, taip pat ieškovui paaiškino, koks jo darbas laukia Švedijoje ir paaiškintos apmokėjimo bei darbo sąlygos, nurodė, kad mokės 1042,00 Lt atlyginimą, kuris nurodytas darbo sutartyje, plius 180,00 Lt dienpinigių, be to pasiūlė pasirašyti darbo sutartį ir skubiai nusipirkti bilietus į Stokholmą. 2010-12-09 pasirašė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti stogdengiu. Sutarties 3 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti ieškovui 1042,00 Lt mėnesinį atlyginimą, kuris turėjo būti mokamas 2 kartus per mėnesį 10-13 ir 25-27 dienomis. Paklausus, kodėl nenurodomi darbo sutartyje dienpinigiai, ir į kurią šalį mes vyksime, jam I. B. atsakė, kad bus mokama pagal tos šalies dienos numatytą dienpinigių sumą, t. y. 180 Lt už kiekvieną dieną, tik bendrovė nenori tai rodyti oficialiai, kad tai atsispindėtų buhalterinėje apskaitoje, kadangi nuo to priklauso mokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Direktorius, I. B., paaiškino, kad visas papildomas išlaidas susijusias su kelione apmokės jo tėvas A. B., kuris yra Švedijoje, Stokholmo mieste. Ieškovas neturėdamas kito pasirinkimo, šią darbo sutart pasirašė. 2010-12-09 nusipirko bilietus kelionei į Rygą autobusu, už kuriuos sumokėjo 100,00 Lt ir į keltą iš Rygos į Stokholmą, už kuriuos sumokėjo 228,80 Lt. 2010-12-10 iš Mažeikių autobusų stoties kartu su S. G. išvyko į Rygą, o vėliaus keltu plaukė iš Rygos į Stokholmą. 2010-12-11 kartu su S. G. atplaukė į Stokholmą, kur juos pasitiko nepažįstamas lietuvis. A. B. telefonu buvo įspėjęs, kad jų nepasitiks, nes skubiai išvyksta, taip pat nurodė, kad komandiruotės įsakymą pasirašys bei dienpinigius sumokės tada, kai grįš iš Lietuvos į Švediją. 2010-12-12 nuvykus į darbo vietą turėjo dirbti namų stogų dangos sniego valymo darbus, o ne nurodytą darbo sutartyje. Tai pat reikėjo griauti sienas, dėti langus, atlikti kitus vidaus apdailos darbus, kas nebuvo numatyta sutartyje. 2012-12-28 atvykus A. B., paprašė pasirašyti komandiruotės įsakymą bei sumokėti dienpinigius, tačiau jis paaiškino, kad jų įmonės mokėjimo sistema kitokia, nei numato įstatymas, jie siekia atsiskaityti su darbuotojais mokėdami tik dienpinigius, taip siekdami išvengti mokesčių. Jis su tokiu apmokėjimu nesutiko ir pareikalavo sumokėti kaip priklauso pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir pasakė, jei nesumokės važiuos atgal į Mažeikius. A. B. jo prašė pasilikti, nes jis A buvo reikalingas ne tik kaip darbininkas, bet ir kaip vertėjas. Jo pažystamam S. G. nesutikus su įstatymui prieštaraujančiais darbdavio sąlygomis, buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį. S. G. 2010-01-29 išvyko namo. Ieškovas laukdamas, kol darbdavys su juo atsiskaitys, Švedijoje dirbo beveik du mėnesius, gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, teko miegoti ant grindų, kai lauke oro temperatūra sieke 25 laipsnius šalčio, vėliau susirgo, jam pakilo temperatūra, svaigo galva, temo akyse, prarado pusiausvyrą. Pakalbėjęs su darbdaviu A. B., ieškovas paprašė, kad su juo atsikaitytu už visą pradirbtą laikotarpį ir paaiškino, kad jam reikia grįžti namo gydytis, nes turėdamas 40 laipsnių temperatūrą, jis nebeturėjo jėgų toliau dirbti. Darbdavys matydamas, kad tikrai ieškovui yra blogai ir įvertinęs esamą situaciją, jam davė 1000 Švedijos kronų, ir pažadėjo už pradirbtą laikotarpį sumokėti ieškovui grįžus į Mažeikius. Ieškovas namo grįžo 2011-01-29 (savaitgalį). Sausio 31 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris dėl ligos buvo tęsiamas iki 2011-02-25. Darbdavys savo pažado nevykdė, pinigų už darbą ieškovui į banko sąskaitą nepravedė, o ieškovui susisiekus telefonu, šis paaiškino, kad nieko negali padaryti, nes nėra grynų pinigų. UAB „Igmodera“ 2011-02-16 ieškovui į jo sąskaitą banke pervedė dalį darbo užmokesčio – 700,00 Lt. Pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui, matydamas, kad darbdavys elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai, ieškovas 2011-02-26 nuėjęs į UAB „Igmodera“ buhalteriją, parašė pareiškimą dėl atleidimui iš darbo ir paprašė, kad su juo būtų pilnai atsikaityta už atliktą darbą, kuris buvo sutartas. Tačiau darbdavys toliau nevykdė savo įsipareigojimų, todėl ieškovas 2011-03-24 kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, iš kur vėliau gavo atsakymą, kad darbdaviui yra išsiųstas reikalavimas iki 2011-04-28 išmokėti ieškovui priklausantį darbo užmokestį bei dienpinigius. Taip pat Valstybinė darbo inspekcija atlikusi tyrimą nustatė, kad nuo 2010-12-06 iki 2011-01-10 darbo žiniaraščiuose buvo žymima, jog ieškovas kasdien po 8 val. dirbo UAB „Igmodera“, o duomenų apie laiką, išbūtą komandiruotėje nenustatyta, taip pat nustatė, kad nuo 2011-01-10 iki 2011-01-30 jis buvo nemokamose atostogose. Ieškovas su tokiais duomenimis nurodytais UAB „Igmodera“ dokumentuose nesutinka, kadangi jis nė dienos nedirbo Lietuvoje ir nebuvo parašęs prašymo dėl išleidimo nemokamų atostogų. Kadangi atsakovė iki šiol neatsiskaitė su ieškovu už jo komandiruotėje išbūtą laiką nuo 2010-12-12 iki 2011-01-29, prašo priteisti iš atsakovės 8820,00 Lt dienpinigių, 280,00 Lt likusio nesumokėto darbo užmokesčio, delspinigius už laikotarpį nuo 2010-12-12 iki 2011-02-26.

5Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Igmodera“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog 2010-12-09 sudarė neterminuotą darbo sutartį su ieškovu M. R., pagal kurią įdarbino ieškovą stogdengiu už 1042,00 Lt mėnesinį atlyginimą, mokant du kartus per mėnesį. Kadangi 2010 m. gruodžio, 2011 m. sausio mėnesį darbo Švedijoje nebuvo, ieškovas nebuvo komandiruotas į užsienį. Siųsdama darbuotojus į užsienį atsakovė pati nuperka bilietus, surašo komandiruotės įsakymus, o šiuo atveju to nebuvo padarytą, nes Švedijoje nebuvo darbo ir atsakovei buvo netikslinga komandiruoti ieškovą į užsienį, apmokėti jo kelionės išlaidas, mokėti už nuomojamą būstą. Atsakovė siekdama išvengti konfliktų su ieškovu, mokėjo šiam sutartyje nustatytą atlyginimą, nors faktiškai ieškovas jokio darbo tuo metu neatliko. Atsakovė tikėjosi, kad ieškovą artimiausiu metu bus galima išsiųsti į komandiruotę, tačiau atsakovas pareiškęs, kad toks laukimas neatitinka jo lūkesčių, parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, todėl vadovaujantis ieškovo pareiškimu, jis buvo atleistas iš darbo. Pabrėžė, kad ieškovas, kaip nurodė ieškinyje, pats turizmo agentūroje nusipirko bilietus ir išvyko į Stokholmą. Atsakovės direktoriui net nebuvo žinoma apie ieškovo išvykimą į Stokholmą, be to ieškovas į bendrovės direktorių jokiais klausimais nesikreipė. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriui ištyrus 2011-03-24 ieškovo pateiktą prašymą dėl jam nesumokėtų dienpinigių už komandiruotę, nustatyta, kad ieškovas nebuvo išsiųstas į komandiruotę, todėl jam dienpinigiai priklauso. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6I. M. R teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti, taip pat papildomai prašė priteisti 3000,00 Lt neturtinės žalos, patirtas bylinėjimosi išlaidas ir papildomai paaiškino, kad 2010 m. gruodžio pradžioje paskambinęs pažįstamas S. G., paaiškino, kad ieško darbo ir rado stogdengio darbą Stokholme, taip pat nurodė, kad bus atliekami stogų rekonstrukcijos darbai. 2010-12-06 paskambinus A. B., norint pasitikslinti darbo sąlygas, jis pasakė, kad darbininkai reikalingi, bet neaišku, nuo kada. 210-12-08 A. B. liepė su I. B. pasirašyti darbo sutartį. A. B. kuravo jų darbus su I. B. žinia. I. B. liepė kontaktuoti su Aleksu. A. B. nurodė, kad eitu į UAB „Igmodera“ pasirašyti darbo sutarties. Jam kilo įtarimų, bet buvo šnekama labai gražiai, kad viskas bus gerai. Susitikimo metu I teigė, jog skuba. Sakė, kad toliau reikės bendrauti su A. B. kaip kontaktiniu žmogumi. Buvo numatytas 1042,00 litų darbo užmokestis, delspinigiai. Pasirašant darbo sutartį buvo buhalterė V ir kita buhalterė, taip pat, be jo, buvo S. G., vėliau atvyko I. B.. A. B. tuo metu nebuvo. Jis su A. B. bendravo telefonu. Buhalterių neklausė dėl komandiruotės įsakymų, nes viskas buvo daroma skubiai. Pasirašius darbo sutartį, 2010-12-09 „W. E.“ agentūroje nusipirko bilietus kelionei ir išvyko kartu su S. G. į Stokholmą. Plaukdami keltu į Stokholmą susitiko dar vieną UAB „Igmodera“ darbuotoją, kuris taip pat buvo be komandiruotės įsakymo. Atvykus į Stokholmą, juos pasitiko A. B. įgaliotas žmogus, kuris juos nuvežė į jų tuo metu gyvenamą vietą. Darbus pradėjau po 5 dienų nuo atvykimo į Švediją. Darbas nebuvo toks, kuris buvo nurodytas sutartyje. Tai buvo sniego valymo darbai. Vėliau jį įdarbino apdailos meistro padėjėju. 2010-12-28 atvažiavus A. B., paprašė dienpinigių, komandiruotės įsakymo, tačiau jis paaiškino, kad pas juos yra kita atsiskaitymo sistema. Jam su tokiu apmokėjimu nesutikus, A. B. pažadėjo viską sutvarkyti, paprašė, kad liktų dirbti toliau. Jis A. B. padėjau ieškoti naujų objektų, bendrauti su kitais žmonėmis. Švedijoje pradirbo beveik 2 mėnesius, perkeltas į kitą gyvenamąją vietą gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, buvo nukritęs nuo kopėčių ant nugaros. 2011-02-26 nuėjęs į UAB „Igmodera“ buhalteriją, paprašė atleisti iš darbo dėl to, kad nebuvo su juo atsiskaityta bei prašė pilnai atsiskaityti išdirbtą laiką, t. y. prašė darbo užmokesčio ir už kiekvieną darbo dieną praleistą Švedijoje. Dirbo ir per Kūčias, Kalėdas, Naujų metų išvakarėse. Tačiau likusio atsiskaitymo už darbą nesulaukė. Atsakovė jam liko skolinga už 52 dienas dienpinigių, 9360 litus už laiką komandiruotėje, kelionės išlaidų, taip pat prašo 3000 Lt moralinės kompensacijos. Atsakovė jam už darbą sumokėjo 700 Lt ir 1000 kronų, pastaroji suma išmokėta grįžimui namo, todėl mano, kad šios išmokėtos sumos yra dalis darbo užmokesčio ir sutinka, kad 1000 kronų būtų įskaityta į iš atsakovo priteistą sumą.

7Ieškovo atstovas advokatas R. K. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, taip pat palaikė atstovaujamojo prašymą papildomai priteisti 3000 Lt kompensaciją už patirtą moralinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad M. R. nebuvo komandiruotas į Švediją ir ginčija komandiruotės siuntimo faktą. Iš byloje esančio Plungės darbo biržos rašto matyti, kad darbdaviai pildo darbo vietos registracijos korteles, kuriuose nurodo keliamus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems užimti darbo vietą, nurodo atlyginimą, darbo vietą, nurodo darbo biržoje užregistruotus UAB „Igmodera“ darbuotojus ir pateikia registracijos korteles. Byloje esančioje registracijos kortelėje matyti, kad laikotarpyje nuo 2010-10-28 iki 2010-12-09 darbo biržoje buvo užregistruota, jog UAB „Igmodera“ reikalingi darbuotojai. Registracijos kortelėse nurodyta, kad numatytos komandiruotės į Švediją ir darbas Švedijoje. Nurodytas A. B. kontaktinis telefonas, nors UAB „Igmodera“ direktorius teigia, kad jis nebendrauja su A. B., kad su juo santykiai yra blogi. Jei asmuo nežinotų įmonės kodo, kontaktinio telefono, kokie įmonei reikalingi įmonei darbuotojai, tai toks asmuo skelbimo skelbti spaudoje ar teikti darbo biržai korteles negalėtų, o A. B. visur traktuojamas kaip kontaktinis asmuo. M. R. teigė, bendravęs su A. B., jį įdarbinant ir siunčiant į komandiruotę, todėl galima teigti, kad A. B. susijęs su UAB „Igmodera“ ir vykdė darbdavio funkcijas. Pažymėjo, kad UAB „Igmodera“ buvo įkurta 2010-08-26, įstatyminis kapitalas buvo 10000 Lt, registruota 2010-09-01, dirbo 26 darbuotojai, kuriems per gruodžio mėnesį buvo išmokėta per 18354,68 Lt, žinoma, kad kai kurie darbuotojai šioje įmonėje iš viso nedirbo, todėl įmonei išmokėti darbo užmokesčius buvo neįmanoma. Jo atstovaujamajam M. R. buvo sukurti nepatogumai, jis turėjo skolintis pinigų iš pažįstamų, kad galėtų pragyventi būdamas Švedijoje, todėl prašoma priteisti neturtinė žala nėra didelė.

8Atsakovės atstovas direktorius I. B. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti ir papildomai paaiškino, kad tuo metu, kai ieškovas buvo įdarbintas UAB „Igmodera“, jis tuo metu dirbo kitoje darbovietėje. Tačiau prieš kelis mėnesius buvo įsteigęs įmonę ir ieškojo žmonių iš pradžių per pažįstamus, po to buvo įdėjęs skelbimus laikraščiuose „Santarvė“, „Vakarų Lietuva“, tačiau internete skelbimų neskelbė. Skelbimuose buvo nurodęs savo senos darbovietės telefono numerius. Planavo po naujų metų pradėti vykdyti darbus užsienyje. Tačiau ieškovas į užsienį komandiruotas nebuvo. Vieną dieną paskambinusi buhalterė pasakė, kad yra atvykę du jaunuoliai ir nori įsidarbinti. Atvykęs pasirašė darbo sutartį. Darbuotojams pasakė, kad gruodžio mėnesį ar panašiu laiku, pradės darbus. Sausio pabaigoje sulaukus skambučio, kad neatsiskaitoma su darbuotojais, buvo bandoma susisiekti ir pabendrauti su tais darbuotojais. Buhalterė paskambinusi, pasakė, kad atėjęs vienas darbuotojų, parašė prašymą atleisti iš darbo, kitas registruotu paštu atsiuntė prašymą. Darbo inspekcija atlikusi patikrinimą nustatė, kad buvo klaidingai paskaičiuoti atostoginiai – 40 ar 50 litų. Bendrovė pavedimu išmokėjo trūkstamas sumas, todėl įmonė su ieškovu yra atsiskaičiusi, kaip numatyta darbo sutartyje. Tačiau iš Darbo inspekcijos raginimo negavo. Pabrėžė, kad kiti darbuotojai, kaip ir ieškovas su S. G., buvo informuoti, kad vyks dirbti į užsienį tik po Naujų metų, tačiau nepamena, kad kiti darbuotojai būtų savavališkai išvykę dirbti. Taip pat jam nesuprantama, kodėl ieškovas teigia, kad A. B. liepė ieškovui atvykti pasirašyti darbo sutartį pas jį, kaip UAB „Igmodera“ vadovą. Paaiškino, kad A. B. yra jo tėvas, jis daug ką žino apie bendrovę, tačiau su juo ryšių seniai nebepalaiko ir nurodė, kad neprašė darbo biržos skelbti skelbimų apie laisvas darbo vietas, todėl jam nesuprantama, kodėl darbo birža iš bet ko priima skelbimus, apie konkrečioje įmonėje esančias laisvas darbo vietas.

9Atsakovės atstovė advokatė V. V. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog UAB „Igmodera“ 2010 m. pabaigoje veiklos nevykdė, tačiau įdarbino darbuotojus gruodžio mėnesį, nes mėnesio pabaigoje planavo darbus. Rodyti prastovas ir mokėti darbuotojams minimalų atlyginimą būtų nelogiška, be to tokiu atveju darbuotojai būtų susiradę kitas darbo vietas. Įmonės įstatyminis kapitalas buvo 10000 Lt, bet tai ne visas kapitalas, kurį įmonė turėjo. Įmonė su užsieniečiais užsakymus vykdė žodžiu, vadovaudamasi pasitikėjimo principu. UAB „Igmodera“ buvo gavusi avansines lėšas iš užsakovų už būsimus darbus, kurie buvo vykdomi nuo 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Tai rodo komandiruočių įsakymai ir išsiųsti darbuotojai. Įmonė turėjo lėšų ir galėjo apmokėti darbuotojams. Ieškovas išvyko dirbti į Švediją be atsakovės įpareigojimo, o nurodant A. B., su kuriuo I. B. jokių ryšių nepalaikė. Byloje nėra įrodymų, kad A. B. ir I. B., būdamas UAB „Igmodera“ direktoriumi, veikė iš vien. I. B. nebūtų registravęs laisvas darbo vietas kaip darbuotojas, nes jis nuo įmonės įsteigimo yra vienintelis akcininkas ir įmonės direktorius. Kažkas pasinaudojo ir viešai paskelbė apie laisvas darbo vietas Švedijoje. Kontaktiniai telefonų numeriais, kurie nurodyti užpildytose darbo biržos registracijos kortelėse, nebuvo naudojami UAB „Igmodera“ ir I. B.. Ieškovas darbdaviu nurodė A. B., kadangi su juo tarėsi dėl darbo apmokėjimo, jo nurodymu jis ir S. G. buvo išvykęs į Švediją, A. B. nurodymu jiems Švedijoje buvo suteikti darbai, todėl A. B. turėjo atsiskaityti su ieškovu. Atsakovei nebuvo žinoma apie ieškovo išvykimą į užsienį, todėl jis negali prisiimti atsakomybės už tai, kad ieškovas išvyko ten dirbti ir jam nebuvo už tai sumokėta. Mano, kad ieškovas nesąžiningai elgiasi nurodydamas netinkamą atsakovą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pateikęs bendrovės buhalterijai apie turėtas išlaidas dėl komandiruotės, į kurią būtų siuntusi UAB „Igmodera“. Ieškinyje nebuvo keliamas klausimas dėl moralinės žalos atlyginimo, toks reikalavimas išsakytas tik posėdžio metu. Prašymas dėl moralinės žalos priteisimo nepagrįstas ir atmestinas, nes ieškovas jos nepatyrė.

10L. V. K teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „Igmodera“ buhaltere, jai bendrovė kartą per mėnesį pristato dokumentus, ji atlieka sutarčių registravimą, dokumentų perdavimą į reikiamas institucijas. Darbo sutartys buvo sudaromos ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje. Ieškovo įdarbinimo aplinkybių nepamena. A. B. pažįsta, tačiau jis jai darbuotojų įdarbinimui nevesdavo.

11Liudytoja E. K. teismo posėdyje parodė, kad yra ieškovo teta ir ji 2010-12-09 buvo atvykusi į svečius pas Mantą su juo atsisveikinti, nes jis vyko dirbti. M sakė, kad dirbs stogdengio darbą. Jis darbą rado perskaitęs laikraštyje „Santarvėje“ skelbimą. M išvykus, su juo bendraujant per „Skipe“, pasakojo kad valė stogus. Ji žinojo apie M blogas gyvenimo sąlygas užsienyje. Grįžęs iš užsienio M gydėsi.

12Liudytoja D. R. teismo posėdyje parodė, kad ieškovas yra jos . M ieškojo darbo, kai S. G. pasakė, kad UAB „Igmodera“ ieško darbuotojų dirbti Švedijoje. 2010-12-09 M pasinešė į namus Darbo sutartį sudarytą su UAB „Igmodera“ ir pasakė, kad važiuoja dirbti į Švediją valyti stogų. M bilietus į keltą Ryga-Stokholmas pats užsakė ir juos atsispausdino, o kas už juo sumokėjo, ji nežino. 2010-12-10 jie automobiliu Mantą nuvežė į autobusų stotį, iš kur jis mikroautobusu išvažiavo į Rygą, o iš ten į Stokholmą. Bendraujant per „Skype“ M pasakojo, kad jam darbdavys nemoka pinigų, yra sunkios darbo sąlygos, sakė, kad be jo ir S. G. dar yra vienas mažeikietis. S. G. pamatęs, kad nieko gero nebus, grįžo, o M nusprendė dar pabandyti dirbti, nes A. B. pažadėjo, jog viskas pasikeis. M buvo kaip vadybininkas. Jis susirgo, prašė manęs pinigų, norėjo grįžti namo, bet neturėjo iš ko. A. B. davė sūnui 1000 kronų. Sūnus 2011-01-29, savaitgalį, turėdamas 40 temperatūros, ištinęs grįžo namo. Pirmadienį nuėjus pas šeimos gydytoją, M buvo diagnozuotas gripas ir išduotas nedarbingumo pažymėjimą. Turėjo problemų dėl nugaros. Ji neklausė M, ar jis pasirašė dokumentus dėl komandiruotės, bet pasakė sūnui, kad dienpinigiai turi būti mokami. Iš pradžių ji siuntė M pinigus, taip pat jų davė prie išvykstant, be to buvo įdėjusi masto.

13Liudytoja A. R. teismo posėdyje parodė, kad ieškovas yra jo brolis ir jis žinodamas apie blogą brolio padėtį Stokholme, gavęs iš jo telefono numerį paskambino A. B., norėdamas paprašyti, kad duotų M pinigų, jog šis galėtų grįžti namo. Brolis buvo sakęs, kad M. B. yra jo tiesioginis vadovas, jis viską koordinuoja. M neturėjo pinigų nei keltui, nei vaistams. Pokalbio metu A. B. jį ignoravo, sakė, kad viskas tvarkoje, pinigus moka. Suprato, kad A. B. nėra pašalinis žmogus, jis žinojo visą situaciją. Po to, kai jis paskambino, A. B. M sumokėjo 1000 kronų ir brolis 2010-01-29 sirgdamas grįžo namo.

14L. S. G. teismo posėdyje parodė, kad jis iš skelbimo darbo biržoje sužinojo apie siūloma darbą Švedijoje. Paskambinus nurodytu telefono numeriu per „Skype“, atsiliepė A. B. ir šis pasiūlė susitikti. Susitikę aptarė bendras darbo sąlygas, apmokėjimą ir pasakė, kad vėliau praneš. Klausė, ar neturi pažįstamo vaikino, kuris norėtu dirbti, kadangi reikia pagalbinio darbuotojo. Jis pasiūlė M. R., nes šis neturėjo darbo. M sutiko. A. B. nurodė, kur reikia nuvykti pasirašyti darbo sutartį, t. y. į buhalteriją, adresu Laisvės g. 7. Pirminio pokalbio metu A. B. pasakė, kad jis vadovauja įmonei, o sūnus – tik apiformintas direktoriumi. Darbo sutartis su juo ir M. R. pasirašė I. B., nurodė, kad reikia patiems nusipirkti bilietus į Stokholmą. Jis neparašė komandiruotės įsakymo, nes prasilenkė su A. B., kuris minėjo, jog kai atvažiuos, viską atveš. 2013-12-10 išplaukė į Stokholmą. Kelte sutiko Rimantą, kuri vyko dirbti tai pačiai įmonei. Su Rimantu susitiko, nes iš A. B. buvo gavęs jo telefono numerį. Rimantas buvo atvažiavęs automobiliu ir prisistatė kaip B giminaitis. Apgyvendino mus dviejų kambarių bute. Sekančią dieną jis dirbo stogo skardinimo darbus, o M darbas buvo pasiūlytas vėliau. Viskas vyko sklandžiai, kol jis nepaprašė pinigų. A. B. pradėjo neaiškiai kalbėti. Kai tvirčiau paprašė pinigų, pasiūlė išvykti ir jis gruodžio 30 dieną išvyko namo savo lėšomis. Kitą darbo dieną atvyko į buhalteriją paklausti dėl atsiskaitymo. A. I. B pasiūlė sumokėti komandiruotpinigius už 14 dienų, bet jis pats nesutiko. Tada jie jį išvarė. Jam bendrovė pravedė atlyginimą už 14 darbo dienų. M dar apie mėnesį dirbo Švedijoje. Prieš pasirašant darbo sutartį, jis pažinojo A. B.. Šis jam davė I. B. numerį. Paskambinus I. B., jis nenustebo. Pasirašant darbo sutartį I sakė, kad su Aleksu pasimatysime Švedijoje.

15Ieškinys tenkintinas visiškai.

16Iš byloje esančių dokumentų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad 2010-12-09 ieškovas M. R. ir UAB „Igmodera“, atstovaujama direktoriaus I. B., sudarė neterminuotą darbo sutartį dėl stogdengio darbo, už kurį numatyta mokėti 1042,00 Lt atlyginimą, mokant du kartus per mėnesį (6–8 b. l.). UAB „Igmodera“ direktorius I. B. 2010-12-09 įsakymu Nr. 22 priėmė ieškovą dirbti stogdengio pareigoms nuo 2010-12-09, dirbant po 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę, mokant 1042,00 Lt atlyginimą (35 b. l.) UAB „Igmodera“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėta, kad ieškovas 2010 m. gruodžio mėnesį dirbo nuo gruodžio 9 d. iki gruodžio 31 d. įskaitytinai, t. y. 17 dienų ( 29–30 b. l.); 2011 m. sausio mėnesį dirbo nuo sausio 3 d. iki sausio 7 d. įskaitytinai, t. y. 5 dienas, o nuo 2011 m. sausio 10 d. iki sausio 30 d. buvo nemokamose atostogose, 2011 m. sausio 31 d. nedirbo dėl ligos (26–27 b. l.); 2011 m. vasario mėnesį dirbo 1 dieną – 2011 m. vasario 28 d., nuo 2011 m. vasario 1 d. iki vasario 25 d. įskaitytinai, nedirbo dėl ligos (33–34 b. l.). Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose duomenų apie tarnybinę komandiruotę nėra. 2011-02-28 ieškovas parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo (36 b. l.). 2011-02-28 direktoriaus I. B. įsakymu Nr. 7, ieškovas atleistas iš pareigų nuo 2011-02-28 pačiam prašant (37 b. l.). UAB „Igmodera“ direktorius I. B. 2013-01-21 pažymoje nurodė, kad M. R. bendrovėje dirbo nuo 2010-12-09 iki 2011-02-28, jo vidutinis darbo užmokestis – 1834,49 Lt (38 b. l.). Turizmo agentūros tinklo „W. E.“ 2010-12-09 išrašytoje sąskaitoje faktūroje Serija VES 468268 nurodyta, kad pirkėjas M. R. pirko autobuso bilietą Mažeikiai–Ryga 2010-12-11 – 2010-12-12 už 100,00 Lt (11 b. l.); 2010-12-11 išrašytoje sąskaitoje faktūroje Serija VES 468792 nurodyta, kad pirkėjas M. R. pirko kelto bilietus Ryga–Stokholmas 2010-12-11 – 2010-12-12 už 228,80 Lt (12 b. l.); 2011-01-28 išrašytoje sąskaitoje faktūroje Serija VES 479698 nurodyta, kad pirkėjas M. R. pirko kelto bilietus Stokholmas–Ryga 2011-01-28– 2011-01-29 už 260,00 Lt (13 b. l.). Ieškovui nuo 2011-02-18 iki 2011-02-25 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (14–17 b. l.). 2011-03-14 ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyrių su prašymu dėl neapmokėtos komandiruotės ir nepilnai išmokėto darbo užmokesčio (131 b. l.). 2011-04-11 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus atsakyme į ieškovo 2011-03-14 prašymą nurodyta, jog nustatytas pažeidimas, jog atleidžiant ieškovą iš darbo jam nebuvo sumokėtas vidutinis darbo užmokestis už komandiruotėje būtą laiką ir dienpinigiai, o darbdaviui 2011-04-11 išsiųstas reikalavimas išmokėti ieškovui priklausančias darbo užmokesčio sumas bei dienpinigius iki 2011-04-28 (132 b. l.). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2011-04-11 reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. R1 0183-0603 buvo išsiųstas į atsakovės buhalteriją, adresu – Mažeikiai, Laivės g. 7 (143–144 b. l.). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus 2013-06-06 pažymoje Nr. (6)SD-7505 nurodyta, kad žinių apie reikalavimo įvykdymą inspekcija neturi, tačiau reikalavimo neįvykdymas liko be pasekmių. Rašte taip pat nurodyta, kad M. R. buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl neišmokėtos sumos išieškojimo (130 b. l.).

17Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas M. R. nuo 2010-12-10 iki 2011-01-29 buvo išvykęs į komandiruotę Švedijoje kaip UAB „Igmodera“ darbuotojas ir turi teisę į su tarnybine komandiruote susijusias darbo išmokas, neišmokėtą dalį atlyginimo.

18D. M. R komandiruotės

19Tarnybinė komandiruotė – tai darbdavio nurodymu darbo sutartimi sulygto darbo funkcijos atlikimas ne nuolatinėje darbo vietoje. Darbuotojo siuntimas į komandiruotę įforminamas įmonės vadovo (ar jo įgalioto asmens) įsakymu (sprendimu) arba individualios įmonės savininko įsakymu (sprendimu). Įsakyme turi būti nurodyta komandiruotės tikslas, komandiruotės vieta, komandiruotės trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į kelias užsienio valstybes – buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė), numatomų apmokėti išlaidų rūšys.

20Nagrinėjamu atveju ieškovo darbdavio UAB „Igmodera“ atstovas I. B. komandiruotės įsakymo ar jam prilyginamo dokumento nesurašė, todėl ginčijo patį ieškovo komandiruotės faktą. Atsakovės atstovo teigimu ieškovas dėl darbo tarėsi su A. B., kuris neturi nieko bendra su UAB „Igmodera“, todėl pretenzijas ieškovas ir turėtų reikšti A. B.. Ieškovo teigimu, apie UAB „Igmodera“ siūlomą darbą jis sužinojo iš pažįstamo S. G., kuris nurodė, kad apie laivą darbo vietą sužinojo iš skelbimų darbo biržoje. S. G. jam davė skelbime nurodyto kontaktinio asmens A. B. telefono numerį, kuriuo paskambinus A. B. prisistatė kaip darbdavys, todėl jis pagrįstai manė, kad tai yra UAB „Igmodera“ atstovas.

21Byloje esančiame Plungės teritorinės darbo biržos Mažeikių skyriaus 2013-03-27 rašte Nr. (1.22) SM-58 nurodyta, kad darbdaviai, registruodami darbo biržoje laisvas darbo vietas, pildo darbo vietos registracijos korteles, kuriose nurodo keliamus reikalavimus asmeniui, pretenduojančiam užimti laisvą darbo vietą, pradinį darbo užmokestį, kitą informaciją, taip pat nurodė, kad 2010-10-28 ir 2010-12-09 dienomis darbo biržoje buvo užregistruotos UAB „Igmodera“ darbuotojo I. B. pateiktos registracijos kortelės. Iš pateiktų registracijos kortelių matyti, kad 2010-10-28 ir 2010-12-09 darbo biržoje buvo užregistruota, kad UAB „Igmodera“ reikalingi santechnikas, plataus profilio statybininkas, skardininkas, verslo paslaugų vadybininkas, skardininkas, elektromonteris, darbininkas aukštybininkas. Visose registracijos kortelėse nurodyta, kad darbuotojui, pretenduojančiam į šias laisvas darbo vietas yra numatomos komandiruotės, darbo pobūdis – santechniko darbas statant individualius namus Švedijoje, individualių namų statyba Švedijoje, statybos darbų organizavimas Švedijoje, skardininko darbas statant individualius namus Švedijoje, elektromonterio darbas statant individualius namus Švedijoje, snieguotų, apledėjusių stogų valymas Švedijoje. Visose registracijos kortelėse kontaktiniu asmeniu nurodomas A. B., su kuriuo ir bendravo ieškovas M. R. tardamasis dėl darbo ir, kuris nukreipė ieškovą darbo sutartį pasirašyti su UAB „Igmodera“. Nors UAB „Igmodera“ direktorius I. B. teigė, kad su tėvu A. B. jo santykiai nėra geri dėl kilusių šeimyninių problemų, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad registracijos korteles 2010-10-28 ir 2010-12-09, kuriose UAB „Igmodera“ kontaktiniu asmeniu nurodytas A. B., darbo biržai pateikė I. B., A. B. tiek ieškovui, tiek liudytojui S. G. prisistatė kaip tikrasis UAB „Igmodera“ vadovas, I. B. nurodydamas tik kaip formaliai atliekantį direktoriaus pareigas, A. B. nukreipė ieškovą pasirašyti darbo sutarties su UAB „Igmodera“, kurios direktoriumi yra I. B., teismas daro pagrįstą išvadą, kad A. B. ir I. B. skelbdami apie laisvas darbo vietas ir įdarbindami darbuotojus darbui Švedijoje veikė kartu, iš anksto suderintais veiksmais. Nors A. B. nėra UAB „Igmodera“ darbuotojas ar akcininkas, tačiau jo veiksmai patvirtina, jog buvo veikiama UAB „Igmodera“ vardu ir šios įmonės naudai, todėl laikytina, kad UAB „Igmodera“ yra tinkamas atsakovas. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Igmodera“ vadovas būtų kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl A. B. veiksmų veikiant UAB „Igmodera“ vardu.

22Atsakovės atstovas neigdamas ieškovo komandiruotės faktą taip pat nurodė, kad UAB „Igmodera“ buvo įsteigta 2010-08-26, užregistruota 2010-09-01 ir 2010 m. gruodžio mėnesį dar negalėjo siųsti darbuotojų į užsienį, kadangi nebuvo suradę darbo objektų. Darbuotojų pradėjo ieškoti anksčiau ir juos įdarbino gruodžio mėnesį, kad vėliau atsiradus darbams nebereikėtų ieškoti darbuotojų, nors įmonė tuo metu veiklos nevykdė, o ieškojo užsakymų užsienyje ir vykti į Švediją dirbti planavo tik 2011 m. pradžioje. Taip pat nurodė, kad 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigoje buvo pradėti komandiruoti darbuotojai, o įdarbintiems darbuotojams mokėjo darbo užmokestį, iš įmonės įstatinio kapitalo bei iš gauto avanso už užsakymą, pagal kurį turėjo pradėti atlikti darbus gruodžio pabaigoje, kad darbuotojai neišeitu dirbti kitur (156 b. l.).

23Iš UAB „Igmodera“ 2010-08-26 steigimo akto matyti, kad UAB „Igmodera“ įstatinis kapitalas 10000 Lt, bendrovė įregistruota juridinių asmenų registre 2010-09-01, I. B. 2010-08-26 paskirtas direktoriumi (46–51 b. l.). Iš 2010 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraščio Nr. 4 matyti, kad UAB „Igmodera“ tuo metu dirbo 26 darbuotojai, kuriems vien per gruodžio mėnesį išmokėta 18354,68 Lt darbo užmokesčio (28 b. l.). Iš byloje esančio 2010 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 6 darbuotojams buvo žymimas faktiškai išdirbtas laikas (29–30 b. l.). Iš 2011 m. sausio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščio Nr. 1 matyti, kad UAB „Igmodera“ tuo metu dirbo 16 darbuotojai, kuriems per sausio mėnesį išmokėta 3674,70 Lt darbo užmokesčio (25 b. l.). Iš byloje esančio 2011 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 7 darbuotojams buvo žymimas faktiškai išdirbtas laikas (29–30 b. l.), o iš jų 5 darbuotojai buvo išleisti nemokamų atostogų nuo 2011-01-10, įskaitant ir ieškovą, iki 2011-01-31 (įskaitytinai), o ieškovas iki 2011-01-30 (įskaitytinai), 2011-01-31 ieškovas žymimas kaip nedirbantis dėl ligos (26–27 b. l.). Iš 2011 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščio Nr. 2 matyti, kad UAB „Igmodera“ tuo metu dirbo 9 darbuotojai, kuriems vasario mėnesį išmokėta 4913,13 Lt darbo užmokesčio (32 b. l.). Iš byloje esančio 2011 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 6 darbuotojams buvo žymimas faktiškai išdirbtas laikas, o iš jų 2 darbuotojai buvo išleisti nemokamų atostogų nuo 2011-02-01 iki 2011-02-27 (įskaitytinai), o ieškovas nuo 2011-02-01 iki 2011-02-25 (įskaitytinai) žymimas kaip nedirbantis dėl ligos (33–34 b. l.). Iš minėtų dokumentų matyti, kad ieškovui nuo 2010-01-09 iki 2011-02-28 buvo išmokėtas paskaičiuotas išmokėti atlyginimas, nors kaip teigė atsakovės atstovas, jog ieškovas M. R. tuo metu realiai nedirbo.

24Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad UAB „Igmodera“, nuo pat įsteigimo 2010-09-01 nevykdant jokios veiklos ir negaunant jokių pajamų (atsakovės atstovas nurodė, kad sutarys dėl darbų užsakymų buvo sudaromos žodžiu ir bendrovė buvo gavusis avansą už darbus, kuriuos turėjo atlikti gruodžio mėnesį, tačiau apie gautą avansą nepateikė jokio rašytinio įrodymo), pradėjo įdarbinti darbuotojus nuo 2010 m. gruodžio mėnesio pradžios, bet darbus pradėjo dirbti tik nuo 2010 m. gruodžio pabaigos, o darbus, kuriuos turėjo dirbti ieškovas, kaip nurodo atsakovės atstovas, buvo planuojama dirbti tik 2011 m. sausio ar vasario mėnesį, todėl žymėti, kad darbuotojai faktiškai dirba ir mokėti darbuotojams darbo užmokestį, nežymint darbuotojų prastovos ar pan., būtų buvę neatsakinga, neekonomiška ir neprotinga, bet ir neįmanoma, nes įmonės įstatinio kapitalo būtų nepakakę net 2010 m. gruodžio mėnesio darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti. Todėl teismas sprendžia, kad UAB „Igmodera“ 2010 m. nuo gruodžio 9 d. jau vykdė veiklą ir siuntė darbuotojus dirbti į Švediją.

25Kad UAB „Igmodera“ priėmusi darbuotojus siuntė dirbti į Švediją patvirtina byloje esantys 2010-12-10 įsakymai dėl komandiruotės, kuriais nuo 2010-12-27 į Švediją buvo komandiruoti 3 bendrovės darbuotojai S. T., A. G. ir G. Ž. (64–77 b. l.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytus duomenis, t. y. G. Ž., kuris 2010-12-20 komandiruotės įsakymu nuo 2010-12-27 buvo komandiruotas į Švediją, iki 2010-12-28 joks darbas, prastova, nemokamos atostogos ar pan. nebuvo žymimos, nors remiantis loginiu mąstymu 2010-12-20 priimant komandiruotės įsakymą šis asmuo turėjo būti įdarbintas UAB „Igmodera“, o taip pat nuo 2010-12-27 jam išvykus į komandiruotę darbo laiko apskaitos žiniaraštyje turėjo būti žymima komandiruotė pagal LR Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 patvirtintą sutartinį žymėjimą, tačiau komandiruotė žymima nebuvo. Taip pat, 2010-12-20 direktoriaus įsakymu A. G. 2012-12-27 siunčiamas į komandiruotę, tačiau duomenų apie jo dirbtą laiką 2010 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nėra, nors iš 2010 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščio matyti, kad jam buvo išmokėtas atlyginimas – 861,00 Lt. Pastebėtina, kad ieškovui M. R. buvo žymimas faktiškai išdirbtas laikas nuo 2010-12-09 iki 2011-02-28, nurodomas darbo užmokesčio žiniaraštyje išmokėtas atlyginimas, o komandiruotė taip pat nebuvo žymima.

26Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR ( - ) straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR ( - ) straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

27Remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, ieškovo ir liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs, kategoriški, atsižvelgdamas į atsakovės atstovo parodymus, kurie yra prieštaringi, daugumą jų paneigia byloje esantys dokumentai, teismas pagal vidinį savo įsitikinimą neabejotinai konstatuoja, jog ieškovas M. R. nuo 2010-12-09 iki 2011-01-29 buvo išvykęs į tarnybinę komandiruotę Švedijoje kaip UAB „Igmodera“ darbuotojas.

28Dėl dienpinigių ir kelionės išlaidų priteisimo

29Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – LR DK) reglamentuoja komandiruotų į užsienį darbuotojų garantijas, t.y. komandiruotam darbuotojui per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis (DK 220 straipsnio 1 dalis), komandiruotam darbuotojui garantuojama darbo laiko apskaita (DK 143 straipsnio 1 dalies 2 punktas), komandiruojamam darbuotojui mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos (DK 220 straipsnio 1 dalis). Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ nustato tvarką, kaip kompensuojamos komandiruočių metu patirtos išlaidos biudžetinėse įstaigose, o nebiudžetinių įstaigų darbuotojų komandiruočių išlaidos kompensuojamos pagal Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ nuostatas. Kadangi atsakovė yra privatus juridinis asmuo, tai nagrinėjamu atveju taikytinas Vyriausybės nutarimas Nr. 1365, galiojęs nuo 2010-04-28 iki 2012-02-07. Pagal šio nutarimo 5 punktą darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99. Pagal šių taisyklių 2 punktą prie su komandiruote į užsienį susijusių išlaidų priskiriamos: dienpinigių išlaidos; gyvenamojo ploto nuomos išlaidos; kelionės į užsienio valstybę ir jos teritorijoje visų rūšių transporto priemonėmis transporto išlaidos; dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo išlaidos; mokėjimas už kelius, taip pat transporto priemonės draudimo ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išlaidos; komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos, ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos; valiutos keitimo kredito įstaigoje išlaidos, kai ši valiuta ar jos dalis skirta šios Tvarkos 2.1–2.8 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti.

30Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 8820,00 Lt dienpinigių ir kelionės išlaidas.

31Pagal 1996-11-21 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintas dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normas vykstantiems į užsienio komandiruotes, galiojusias ieškovo komandiruotės metu (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. balandžio 1d. įsakymo Nr.1K-123 redakcija), dienpinigių norma Švedijos karalystėje buvo 180,00 Lt, o Rygoje – 150,00 Lt.

32Valstybinė mokesčių inspekcija tinklalapyje www.vmi.lt yra paskelbusi išaiškinimą dėl komandiruočių sąnaudų ir komandiruočių kompensacijų dydžių, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu (Registracijos Nr. (18.09-25-1)-R-3729 2004-04-08). Išaiškinime nurodyta, jei komandiruotės įsakyme nurodyta, kad komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į užsienio valstybę diena laikoma atvykimo į tą užsienio valstybę diena.

33Byloje esančiuose 2010-12-20 įsakymuose dėl tarnybinės komandiruotės į Švediją darbuotojams S. T., A. G., dalyje komandiruotės trukmė, yra nurodomos dvi šalys – Latvija ir Švedija – ir joje praleistas dienų skaičius: Latvijoje – 1, Švedijoje – 27 (64–67 b. l.), todėl skaičiuojant ieškovui dienpinigius, atsižvelgtina į tai, kad M. R. komandiruotė apėmė dvi užsienio šalis – Latvijos Respubliką ir Š. K..

34Teismui nustačius, kad ieškovas, kelionėje iš Mažeikių į Rygą ir iš Rygos į Mažeikius sugaišo po 1 dieną (2010-12-10 ir 2011-01-29), t. y. iš viso 2 dienas, o išbuvo Š. K., įskaitant kelionę Ryga–Stokholmas, Stokholmas–Ryga 49 dienas (2010-12-11 – 2011-01-28 įskaitytinai), ieškovui priklausančių neišmokėtų dienpinigių suma sudaro 9120,00 Lt (2 d. x 150 Lt + 49 d. x 180 Lt).

35Pagal LR ( - ) straipsnį byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

36Ieškovas prašė priteisti tik už komandiruotėje Švedijoje išbūtą laiką. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta, jog ieškovas 2 dienas sugaišo tarnybinėje komandiruotėje Rygoje, vykdamas iš Mažeikių į Ryga ir iš Rygos į Mažeikius, ir naudodamasis savo teise viršyti pareikštus reikalavimus, sprendžia, jog atsakovė nepagrįstai neišmokėjo ieškovui dienpinigių už komandiruotę Rygoje ir Š. K., todėl ieškovui M. R. priteistina 9120,00 Lt dienpinigių iš atsakovės UAB „Igmodera“.

37Ieškovas posėdžio metu prašė priteisti 200,00 Lt kelionės išlaidų, nors ieškinyje tokio prašymo nepateikė, tačiau kartu su ieškiniu pateikė turizmo agentūros tinklo „W. E.“ 2010-12-09 PVM sąskaitą faktūrą Serija VES 468268 ir 2010-12-11 PVM sąskaitą faktūrą Serija VES 468792 (11, 12 b. l.) iš kurių nustatyta, kad ieškovas prieš vykdamas į tarnybinę komandiruotę Švedijoje, pirko autobuso bilietus Mažeikiai–Ryga už 100,00 Lt ir kelto bilietus už 228,80 Lt, t. y. iš viso už 328,80 Lt. Ieškovas bei liudytojas S. G. paaiškino, kad jie vyko į Švediją kartu ir kartu įsigijo kelionės bilietus, tik jie parduoti ieškovo vardu, kadangi jis mokėjo perkant bilietus, todėl teismas sprendžia, kad šios kelionės išlaidos dalintinos per pusę, todėl ieškovui priteistina pusė šių išlaidų sumos, t. y. 164,40 Lt (328,80 Lt : 2). Taip pat ieškovas į bylą yra pateikęs turizmo agentūros tinklo „W. E.“ 2011-01-28 PVM sąskaitą faktūrą Serija VES 479698, iš kurios matyti, kad ieškovas grįžtant iš Stokholmo į Rygą sumokėjo 260,00 Lt (13 b. l.). Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas pirkdamas bilietus Ryga–Stokholmas panašią sumą sumokėjo mokėdamas už du asmenis, todėl taip pat priteistina pusė kelionės Stokholmas– Ryga išlaidų – 130,00 Lt (260 : 2).

38Nustačius, jog ieškovas prašė priteisti 200,00 Lt kelionės išlaidų, o byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas patyrė iš viso 294,40 Lt kelionės išlaidų, teismas naudodamasis LR ( - ) straipsnyje jam suteikta teise viršyti pareikštus reikalavimus sprendžia, jog yra pagrindas priteisti ieškovui M. R. iš atsakovės UAB „Igmodera“ 294,40 Lt kelionės išlaidų.

39Darbo užmokesčio.

40Ieškovas prašė priteisti 280,00 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Iš byloje esančio 2010 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio matyti, kad ieškovui priskaičiuota išmokėti 655,84 Lt, 2011 m. sausio mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio matyti, kad paskaičiuota išmokėti 227,50 Lt, iš 2011 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio matyti, kad paskaičiuota išmokėti 976,52 Lt, t. y. iš viso priskaičiuota išmokėti 1859,86 Lt (25, 28, 31 b. l.). Iš 2011-02-16 mokėjimo nurodymo Nr. 35 matyti, kad atsakovė ieškovui 2011-02-16 sumokėjo 700,00 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio (139 b. l.), o iš 2011-02-28 Kasos pajamų orderio Nr. 5 matyti, kad atsakovė atleidžiant ieškovą iš darbo, t. y. 2011-02-28, sumokėjo likusią dalį priskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio – 1159,59 Lt (138 b. l.). Bylos duomenimis nėra nustatyta, kad ieškovo atleidimo iš darbo dieną, atsakovė būtų neatsikaičiusi su ieškovu. Nei ieškovas, nei jo atstovas bylos nagrinėjimo metu nepagrindė reikalavimo dėl prašomos priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalies, todėl ieškinio reikalavimas dėl 280,00 Lt likusio darbo užmokesčio pritesimo atmestinas kaip nepagrįstas.

41Dėl neturtinės žalos

42Ieškovas posėdžio metu prašė priteisti 3000,00 Lt turtinės žalos, nors ieškinyje tokio prašymo nepateikė.

43Darbo bylose teismo aktyvumas pasižymi tuo ypatumu, kad yra leidžiama viršyti ieškinio reikalavimus, ginant darbuotojo kaip silpnesnės darbo santykių šalies interesus (LR ( - ) str.).

44Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK35 str. 1 d.). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba atlieka neteisėtus veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 250 str.; LAT 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011). Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai.

45Ieškovas reikalavimą dėl 3000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo grindė tuo, kad būdamas Švedijoje ir negaudamas jam priklausančių dienpinigių buvo priverstas gyventi iš skolintų pinigų, gyvendamas antisanitarinėmis sąlygomis ir turėdamas miegoti ant grindų, kai lauke temperatūra siekė 25 laipsnius šalčio, jis susirgo ir sunkiai sirgdamas turėjo vykti į namus, po to apie mėnesį laiko gydėsi.

46P. V. 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 punktą ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas avansas – ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos.

47Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui ne tik nebuvo surašytas komandiruotės įsakymas, bet ir nebuvo išmokėti dienpinigiai nei avansu, kaip numatyta aukščiau nurodytoje teisės normoje, nei ieškovui grįžus iš komandiruotės. Iš byloje esančių dokumentų, ieškovo ir liudytojų S. G. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas vyko į Švediją savo lėšomis, Švedijoje už gyvenamą būstą mokėti nereikėjo, tačiau maisto produktus, vaistus ir kt. reikėjo pirkti pačiam, per visą komandiruotėje išbūtą laikotarpį M. R. atlyginimas ir dienpinigiai nebuvo mokami, todėl reikėjo gyventi iš skolintų pinigų, o kelionės bilietui grįžimui į Lietuvą ieškovas iš A. B. gavo tik paskambinus ieškovo broliui A. R. (112 b. l.). Atlyginimo pagal darbo sutartį dalis ieškovui pirmą kartą buvo išmokėtas tik 2011-02-16, t.y. ieškovui grįžus į Lietuvą ir jau 17 dienų turint nedarbingumo pažymėjimą.

48Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovas dėl atsakovės kaltės, šiai pagal teisės aktus nemokant ieškovui priklausančių dienpinigių, patyrė nepatogumų, nes būdamas užsienio valstybėje neturėjo jokių lėšų pragyvenimui, patyrė netikrumą santykiuose su darbdaviu, kuris pradžioje žadėjęs pasirašyti komandiruotės įsakymą, vėliau atsisakė tai padaryti, ieškovas buvo priverstas skolintis pinigų pragyvenimui, dėl blogų gyvenimo sąlygų susirgo ir tik jo broliui A. R. telefonu pasikalbėjus su A. B., ieškovui pavyko gauti pinigų grįžimui namo, teismas, naudodamasis LR ( - ) straipsnyje jam suteikta teise viršyti pareikštus reikalavimus sprendžia, jog ieškovas patyrė rūpesčių, nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, kurie peržengia įprastai komandiruotėse patiriamų išgyvenimų ribas, todėl yra pagrindas priteisti ieškovo prašomą 3000,00 Lt neturtinę žalą.

49Dėl delspinigių

50Lietuvos Respublikos darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

51Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje gali būti numatytos darbuotojams palankesnės sąlygos.

52Pažymėtina, kad nuo 2009 m. vasario 1 d. nustatytas 0,07 procento delspinigių dydis (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A132 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“, 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-29 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“, 2011 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. A1-28 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“, 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-30 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“, 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. A1-25 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo).

53Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 141 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kai uždelsiama atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju ne dėl jo kaltės, šiam sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, kuris mokamas nuo darbuotojo atleidimo dienos iki visiško atsiskaitymo su juo dienos. Pagal Lietuvos A. T. praktiką, LR DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) neatsiskaitymo laiku faktą; 2) faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės; šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu; be to, LR DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytas vidutinis darbo užmokestis už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį) mokėtinas (išieškotinas) tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis, nepaisant to, kad tarp šalių kilo ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo (Lietuvos A. T. 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011).

54Taigi LR DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta delspinigių sankcija darbdaviui gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo sumokėtos išmokos, susijusios su darbo santykiais, ir darbdavį sieja darbo santykiai, bet, pasibaigus darbo santykiams, darbdaviui neįvykdžius DK 141 straipsnio 1 dalyje bei 206 straipsnyje nustatytos prievolės, gali būti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija (darbuotojo teisės apginamos sumokant jam vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką), o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas.

55Pagal 2010-12-09 darbo sutartį Nr. 21 ieškovui atlyginimas turėjo būti mokamas 2 kartus per mėnesį nuo 10-13 iki 25-27, todėl delspinigiai skaičiuotini atitinkamai nuo kiekvieno mėnesio, ėjusio po to už kurį reikėjo atsiskaityti 20 dienos. Atsižvelgiant į 2010 m. gruodžio, sausio mėnesių darbo užmokesčio žiniaraščius (25, 28 b. l.), į tai, kad 2011-02-16 mokėjimo nurodymu Nr. 35 atsakovė ieškovui pravedė 700,00 Lt darbo užmokesčio, ieškovui už laiku neišmokėtą 2010 m. gruodžio mėnesio darbo užmokestį priteistini 12,39 Lt delspinigių (655,84 Lt x 0,07% x 27 d.d.), skaičiuojant už laikotarpį nuo 2011-01-20 iki 2011-02-15; ieškovui už laiku neišmokėtą 2011 m. sausio mėnesio darbo užmokestį priteistini 1,43 Lt delspinigių (227,50 Lt x 0,07% x 9 d.d.), skaičiuojant už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 20 d. iki 2011 m. vasario 28 d. 2010 m. vasario mėnesio darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas atsakovė ieškovui sumokėjo jo atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2011-02-28, todėl už juos delspinigiai neskaičiuotini. Iš viso ieškovui M. R. iš atsakovės UAB „Igmodera“ priteistina 13,82 Lt delspinigių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi delspinigiai neįskaitomi, kai yra apskaičiuojamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, jie neapmokestinami fizinių asmenų pajamų mokesčiu, nuo jų nemokamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos.

56Dėl 1000 Švedijos kronų įskaitymo

57Ieškovas prašė įskaityti 1000 Švedijos kronų, kurias jam A. B. sumokėjo, ieškovui dirbant Švedijoje, į iš atsakovo priteistinas sumas.

58Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad 1000 Švedijos kronų jam A. B. sumokėjo, kad jis galėtu grįžti į namus, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kelto bilietus Stokholmas–Ryga pirko 2011-01-28, laikytina, kad ieškovas iš A. B. pinigus gavo 2011-01-28, todėl teismas skaičiuodamas lito ir kronos santykį, remiasi Lietuvos Respublikos centrinio banko nurodytu 2011-01-28 lito ir Švedijos kronos santykiu (www.lb.lt). 2011-01-28 lito ir Švedijos kronos santykis buvo 3,9057 Lt už 10 kronų, todėl laikytina, kad ieškovas būdamas Švedijoje iš atsakovės gavo 390,57 Lt ir ši suma ieškovo sutikimu įskaitytina į atsakovui priteistinas sumas.

59Ieškovui iš atsakovo turėtu būti priteistina 9120,00 dienpinigių, tačiau įskaičius atsakovės ieškovui sumokėtus 390,57 Lt (1000 Švedijos kronų), laikytina, kad ieškovui išmokėtina suma turi būti 8729,43 Lt dienpinigių.

60Dėl bylinėjimosi išlaidų

61Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 3056,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (149–151 b. l.), kurios priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 d.). Kadangi ieškovas kreipdamasis į teismą dėl reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, įstatymo yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 1 p.), ieškinį patenkinus pilnai 373,00 Lt (12428,22 x 3%) žyminio mokesčio priteistina iš atsakovės valstybei (LR CPK 96 str. 1 d.).

62Be to, nagrinėjant bylą susidarė 22,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str.).

63Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 410-418 straipsniais, teismas

Nutarė

64ieškinį tenkinti visiškai.

65Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Igmodera“, kodas 302542038, buv. Mažeikiai, S. D. g. 10-11, 9120,00 Lt (devynis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt litų 00 ct) dienpinigių (išmokėti atskaičius 390,57 Lt), ieškovui M. R., a. k. ( - ) gyv. Mažeikiai, .

66Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Igmodera“, kodas 302542038, buv. Mažeikiai, S. D. g. 10-11, 13,82 Lt (trylika litų 82 ct) delspinigių ieškovui M. R., a. k. ( - ) gyv. Mažeikiai, .

67Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Igmodera“, kodas 302542038, buv. Mažeikiai, S. D. g. 10-11, 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos ieškovui M. R., a. k. ( - ) gyv. Mažeikiai,

68Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Igmodera“, kodas 302542038, buv. Mažeikiai, S. D. g. 10-11, 294,40 Lt (du šimtus devyniasdešimt keturis litus 40 ct) kelionės išlaidų ieškovui M. R., a. k. ( - ) gyv. Mažeikiai,

69Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Igmodera“, kodas 302542038, buv. Mažeikiai, S. D. g. 10-11, 3056,00 Lt (tris tūkstančius penkiasdešimt šešis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. R., a. k. ( - ) gyv. Mažeikiai,.

70Ieškovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio pritesimo atmesti.

71Priteisti iš atsakovės UAB „Igmodera“ 373,00 Lt (tris šimtus septyniasdešimt tris litus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.

72Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Igmodera“, kodas 302542038, buv. Mažeikiai, S. D. g. 10-11, 22,38 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

73Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K.... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Išnagrinėjęs bylą, teismas... 4. ieškovas M. R. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas iš atsakovės... 5. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Igmodera“ su ieškiniu nesutiko,... 6. I. M. R teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti, taip pat papildomai... 7. Ieškovo atstovas advokatas R. K. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė... 8. Atsakovės atstovas direktorius I. B. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir... 9. Atsakovės atstovė advokatė V. V. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko,... 10. L. V. K teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „Igmodera“ buhaltere, jai... 11. Liudytoja E. K. teismo posėdyje parodė, kad yra ieškovo teta ir ji... 12. Liudytoja D. R. teismo posėdyje parodė, kad ieškovas yra jos . M ieškojo... 13. Liudytoja A. R. teismo posėdyje parodė, kad ieškovas yra jo brolis ir jis... 14. L. S. G. teismo posėdyje parodė, kad jis iš skelbimo darbo biržoje... 15. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 16. Iš byloje esančių dokumentų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų... 17. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas M. R. nuo 2010-12-10 iki 2011-01-29... 18. D. M. R komandiruotės... 19. Tarnybinė komandiruotė – tai darbdavio nurodymu darbo sutartimi sulygto... 20. Nagrinėjamu atveju ieškovo darbdavio UAB „Igmodera“ atstovas I. B.... 21. Byloje esančiame Plungės teritorinės darbo biržos Mažeikių skyriaus... 22. Atsakovės atstovas neigdamas ieškovo komandiruotės faktą taip pat nurodė,... 23. Iš UAB „Igmodera“ 2010-08-26 steigimo akto matyti, kad UAB „Igmodera“... 24. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad UAB... 25. Kad UAB „Igmodera“ priėmusi darbuotojus siuntė dirbti į Švediją... 26. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 27. Remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, ieškovo ir liudytojų... 28. Dėl dienpinigių ir kelionės išlaidų priteisimo... 29. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – LR DK) reglamentuoja... 30. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 8820,00 Lt dienpinigių ir kelionės... 31. Pagal 1996-11-21 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintas... 32. Valstybinė mokesčių inspekcija tinklalapyje www.vmi.lt yra paskelbusi... 33. Byloje esančiuose 2010-12-20 įsakymuose dėl tarnybinės komandiruotės į... 34. Teismui nustačius, kad ieškovas, kelionėje iš Mažeikių į Rygą ir iš... 35. Pagal LR ( - ) straipsnį byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios... 36. Ieškovas prašė priteisti tik už komandiruotėje Švedijoje išbūtą... 37. Ieškovas posėdžio metu prašė priteisti 200,00 Lt kelionės išlaidų, nors... 38. Nustačius, jog ieškovas prašė priteisti 200,00 Lt kelionės išlaidų, o... 39. Darbo užmokesčio.... 40. Ieškovas prašė priteisti 280,00 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Iš... 41. Dėl neturtinės žalos... 42. Ieškovas posėdžio metu prašė priteisti 3000,00 Lt turtinės žalos, nors... 43. Darbo bylose teismo aktyvumas pasižymi tuo ypatumu, kad yra leidžiama... 44. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami... 45. Ieškovas reikalavimą dėl 3000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo grindė... 46. P. V. 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių... 47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui ne tik nebuvo surašytas... 48. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovas dėl atsakovės... 49. Dėl delspinigių... 50. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kai dėl... 51. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo... 52. Pažymėtina, kad nuo 2009 m. vasario 1 d. nustatytas 0,07 procento... 53. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 141 straipsnio 3 dalies... 54. Taigi LR DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta delspinigių sankcija darbdaviui... 55. Pagal 2010-12-09 darbo sutartį Nr. 21 ieškovui atlyginimas turėjo būti... 56. Dėl 1000 Švedijos kronų įskaitymo... 57. Ieškovas prašė įskaityti 1000 Švedijos kronų, kurias jam A. B. sumokėjo,... 58. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad 1000 Švedijos kronų jam A. B.... 59. Ieškovui iš atsakovo turėtu būti priteistina 9120,00 dienpinigių, tačiau... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 62. Be to, nagrinėjant bylą susidarė 22,38 Lt išlaidų, susijusių su... 63. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268,... 64. ieškinį tenkinti visiškai.... 65. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Igmodera“, kodas... 66. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Igmodera“, kodas... 67. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Igmodera“, kodas... 68. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Igmodera“, kodas... 69. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Igmodera“, kodas... 70. Ieškovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio pritesimo atmesti.... 71. Priteisti iš atsakovės UAB „Igmodera“ 373,00 Lt (tris šimtus... 72. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Igmodera“, kodas... 73. Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali...