Byla e2A-551-436/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19467-713/2014 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. S., trečiajam asmeniui T. R. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. S. 637,84 Lt turtinės žalos atlyginimui, 5% dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2011-09-19 vandeniu buvo užpiltos ir sugadintos buto, esančio adresu ( - ), kambario (42-6) sienos. Įvykio metu butas Nr. 42 ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Ieškovės atstovas Turto sunaikinimo, sugadinimo akte aprašė įvykį ir išsiaiškino, kad buto Nr. 42 užpylimo židinys yra viršuje esančiame bute Nr. 44. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, Lokaline sąmata, ieškovė apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo 637, 84 Lt draudimo išmoką. Ieškovas nurodo, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, taip pat nurodoma, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu atmetė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. S., trečiajam asmeniui T. R., dėl 637,84 Lt žalos atlyginimo. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja deliktinės atsakomybės teisės normos. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju jis netaikytinas, kadangi įvykis įvyko 2011-09-19, o ieškinys teismui pateiktas 2014-08-19, nepasibaigus trejų metų senaties terminui. Teismas nurodė, kad atsakovas atsakė ieškovei į pretenziją nurodydamas, kad jo bute nebuvo jokio vandens pratekėjimo, atsakovo argumentus patvirtino ir namo administratorius UAB „City service“, kuris ieškovei 2011-11-16 rašte Nr. 2115 pranešė, kad bendrų pastato ( - ) inžinerinių tinklų būklė, kuriuos prižiūri pastato administratorius, įtakos įvykusiai avarijai neturėjo, o nustatinėti 2011-09-19 įvykio priežasčių namo administratorius neturi nei teisės, nei pareigos. Minėtas raštas bei aptarti įrodymai patvirtina, jog ieškovė, įvykus draudiminiam įvykiui, nesiaiškino žalos atsiradimo židinio, rėmėsi tik Turto sunaikinimo sugadinimo akte išdėstytomis prielaidomis.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2014 lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

9Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:

  1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog butas Nr. 42 buvo užlietas iš buto Nr. 44, o įrodymus, kuriuos ieškovė pateikė, paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė AB „City service“ 2011-11-16 pranešimo dėl informacijos pateikimo Nr. 2115 kopiją, kurioje nurodyta, jog pastato bendrų inžinerinių tinklų būklė įtakos užliejimui neturėjo. Teismas, vadovaudamasis atsakovo atsiliepime nurodytu, tačiau jokiais įrodymais nepagrįstu motyvu, jog 2011-09-20 pas atsakovą buvo atvykęs AB „City service“ darbuotojas, ieškovės pateiktą AB „City service“ pranešimą įvertino kaip įrodymą, patvirtinantį, jog atsakovo bute nebuvo jokių santechnikos gedimų, ir, kad ieškovė nesiaiškino žalos atsiradimo židinio. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta.
  2. Minėtame AB „City service“ pranešime pateikiama informacija yra apie pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų įtaką kilusiai avarijai. Jame aiškiai nurodyta, jog bendrieji inžineriniai tinklai įtakos užpylimui neturėjo, tačiau nekalbama apie buto Nr. 44 vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklą. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, pastato bendrosios inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga. Paminėtina, jog AB „City service“ kyla pareiga prižiūrėti bendrąsias inžinerines sistemas, t. y. vandentiekio ar nuotekų šalinimo sistemas iki įvado į butą. Pastato bendrųjų inžinerinių tinklų administratoriaus pateiktas pranešimas negali būti vertinamas, kaip pranešimas, patvirtinantis, jog įvykio dieną bute Nr. 44 nebuvo jokių vandens pratekėjimų, nes jame yra aptariama pastato bendro naudojimo inžinerinių tinklų įtaka užpylimui.
  3. Paminėtina ir tai, jog teismas nurodo prieštaringus argumentus, dėl AB „City service“ pranešime pateiktos informacijos. Anot teismo, šis pranešimas patvirtina atsakovo argumentus, kad jo bute nebuvo jokio vandens pratekėjimo, tačiau taip pat pamini, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius neturi teisės aiškintis įvykio aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįsta abejonė dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, jog AB „City service“ darbuotojas buvo atėjęs į butą Nr. 44 ir atliko apžiūrą, kadangi, kaip pats pastato bendrų inžinerinių tinklų administratorius pranešime nurodė, jis neturi teisės nustatinėti užliejimo priežastis. Teismas teigė, jog ieškovė nesiaiškino žalos atsiradimo židinio, tačiau, būtent, AB „City service“ 2011-11-16 pranešimas dėl informacijos pateikimo Nr. 2115, kaip tik ir buvo gautas prieš tai ieškovei pateikus užklausą, siekiant išsiaiškinti, ar pastato bendrieji inžineriniai tinklai neturėjo įtakos 2011-09-19 užpylimui. Taip pat ieškovės atstovas, turintis specialių žinių, vertindamas situaciją objektyviai, rinko duomenis ir, įvertinęs buto Nr. 42 ir buto, esančio adresu ( - ) (toliau – butas Nr. 45), vidaus inžinerinių tinklų išdėstymą patalpose bei aplinkybę, jog butas Nr. 42 negalėjo būti sulietas iš pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų bei konstrukcijų, priėjo išvadą, jog butas Nr. 42 galėjo būti sulietas tik iš buto Nr. 44.
  4. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas visiškai nepagrįstai priėjo išvados, jog ieškovė neatliko tyrimo, nenustatinėjo užpylimo židinio, nes visi byloje esantys ieškovės pateikti įrodymai kaip tik pašalina visas kitas aplinkybes, kurios galėjo būti 2011-09-19 užliejimo priežastimi – ieškovė pateikė įrodymus, jog vanduo netekėjo iš bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų bei konstrukcijų, administruojamų AB „City service“, o buto Nr. 45 išplanavimas sutampa su buto Nr. 42. Butų Nr. 42 ir Nr. 45 vandentiekio ir kanalizacijos vidaus inžineriniai tinklai yra vienoje vietoje, todėl įvykus vandentiekio ar kanalizacijos tinklų avarijai bute Nr. 45, sulietas kambarys negalėjo patirti tokius nedidelius apgadinimus, labiausiai nutolusioje nuo buto Nr. 42 (t. y. ir nuo buto Nr. 45) vidaus vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinių tinklų, patalpoje Nr. 42-6, o kitos patalpos visiškai nenukentėti. Dėl šios priežasties teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, nesivadovavo teismų praktikoje suformuota įrodymų pakankamumo taisykle, į ieškovės įrodymų nuoseklumą ir aplinkybę, jog ieškovės pateikti įrodymai pašalino visas kitas abejones dėl galimo užpylimo židinio, ir pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
  5. Bylą nagrinėjęs teismas nurodė, jog ieškovė nesiaiškino žalos atsiradimo židinio bei rėmėsi tik Turto sunaikinimo, sugadinimo akte išdėstytomis prielaidomis. Teismas tokią išvadą padarė motyvuodamas tuo, jog neatlikta buto Nr. 45 apžiūra ir byloje nepateiktas apžiūros protokolas. Bylą nagrinėjęs teismas nurodydamas šias aplinkybes netiesiogiai suteikia galimybę šalims daryti išvadą, jog teismo nuomone, dėl užliejimo yra kalti buto Nr. 45 savininkai. Atsižvelgiant į tai, teismas netiesiogiai pasisakė dėl asmenų teisių ir pareigų, kurie nebuvo įtraukti į bylą, o tai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. S. prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 lapkričio 12 d. priimtą sprendimą.

11Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:

  1. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nenustatė, nebuvo apžiūrėjęs bendrų inžinerinių tinklų, nei kitos vonios kambario įrangos. Buto valdytojas T. R., apžiūrėjęs atsakovo butą, nematė jokių vandens pratekėjimo požymių, ką ir patvirtino savo parašytame rašte, kuris buvo pridėtas prie teismui jau teiktų dokumentų. Namo administratoriaus atstovas, atvykęs apžiūrėjo patalpas, irgi nenustatė vandens pratekėjimo.
  2. AB „City Service“ 2011-11-16 pranešime Nr. 2115 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo pateiktas atsakymas dėl įvykio aplinkybių, kaip ir prašė 42 buto savininkai (ne AB „Lietuvos draudimas“ kaip teigia ieškovės atstovas, buvo prašęs patikrinti įvykio aplinkybes), kas tik vėl parodo, kad ieškovas nesiaiškino įvykio aplinkybių. AB „City service“ nurodo, kad jų valdomi inžineriniai tinklai buvo tvarkingi įvykio metu ir nesiima spręsti dėl ko galėjo įvykti minėtas įvykis, nes nenustatė vandens pratekėjimo ženklų apžiūrėję mano valdomas patalpas, kaip buvo paprašyti. Ieškovas nepagrįstai vėlgi teigia, kad surinkęs duomenis nustatė, kad apliejimas buvo iš atsakovo valdomo buto - ieškovės atstovai nieko nerinko ir neapžiūrėjo. AB „City service“ tikrai nepatvirtino, kad nebuvo konstrukcinių pratekėjimų, bet tik nurodė, kad inžineriniai tinklai buvo tvarkingi, taip pat niekuo neužsimena apie 45 buto negalėjimą būti šio įvykio kaltininku.
  3. Kaip mini ieškovės atstovas, reikia vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kas visiškai logiška ir yra pakankama atsakovo nekaltumo dėl minėto įvykio įrodymui. Tiek AB „City service“ nenustatė pratekėjimo atsakovo valdomame bute, tiek nukentėjusio buto savininkas patvirtina, kad vandens pratekėjimo ženklų atsakovo bute nebuvo. Tuo tarpu ieškovas vis dar remiasi prielaidomis, tokiomis kaip „mes nenustatėme, kad vanduo tekėjo iš kažkur kitur“, bet taip pat nenustatė, kad ir iš atsakovo valdomo buto. AB „City service“ pranešimą traktuoja kaip nesusijusį su atsakovo valdomu butu, nors AB „City service“ tuo tikslu ir buvo atvykusi, o nenustačiusi galimo šaltinio nesiėmė spręsti dėl įvykio aplinkybių.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

14Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi teismas darydamas išvadą, jog neatlikta 45 buto apžiūra ir nepateiktas šio buto apžiūros protokolas, netiesiogiai šalims suteikia galimybę spręsti, jog dėl užliejimo yra kalti 45 buto savininkai, kurie nebuvo įtraukti į bylą, o tai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

15Išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ ,,Du broliai“ v. UAB ,,Baltic Express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB ,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. daugiabučių namų savininkų „Lino“ poilsio bendrija, bylos Nr. 3K-3-113/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).

16Nagrinėjamoje byloje apeliantas nurodo, kad teismas padarė išvadą, jog neatlikta 45 buto apžiūra ir byloje nepateiktas apžiūros protokolas, o tai netiesiogiai suteikia galimybę šalims daryti išvadą, jog dėl užliejimo yra kalti 45 buto savininkai. Apelianto vertinimu, teismas netiesiogiai pasisakė dėl asmenų teisių ir pareigų, kurie nebuvo įtraukti į bylą.

17Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-09-19 vandeniu užpildas ir apgadintas 42 butas, esantis ( - ), kuris buvo ieškovo apdraustas, todėl buto savininkui išmokėta draudimo išmoka, o įvykis pripažintas draudžiamuoju. Kadangi draudimo atstovas išsiaiškino, jog užpylimo židinys yra virš 42 buto esantis 44 butas, todėl materialinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė būtent 44 buto savininkui – atsakovui. Taigi, nustatyta, kad ieškovas materialinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškė tik 44 buto savininkui, nes jo įsitikinimu, 42 butas buvo aplietas būtent iš atsakovo buto, tuo tarpu ieškovas jokio materialinio reikalavimo nepareiškė 45 buto savininkui. Ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393). Tai reiškia, kad teismas neturi pareigos nurodyti ieškovui, kam pareikšti reikalavimus dėl jo pažeistų teisių gynimo. Dėl to pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nei savo iniciatyva įtraukti 45 buto savininko dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu (CPK 47 str.), nei siūlyti ieškovui pakeisti atsakovą (CPK 45 str.). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kadangi teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų, atmestinas kaip nepagrįstas.

18Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kas turėtų atsakyti, kai subrogacinis reikalavimas atlyginti draudėjui išmokėtą draudimo išmoką grindžiamas jo turto sugadinimu.

20Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo T. R. 2007-10-10 sudarė Būsto draudimo sutartį, pagal kurią iki 2027-10-10 įskaitytinai apdraudė trečiajam asmeniui T. R. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ) ir tuo pagrindu išdavė Būsto draudimo liudijimą serija LD Nr. 3112246 TIA Nr. 92785963 (b. l. 12–13). 2011-09-19 įvyko vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų į butą ( - ), konkrečiai į patalpą 42-6, ir tai užfiksuota 2011-09-20 Turto sunaikinimo sugadinimo akte žalos byloje Nr. 1207323 (b. l. 6–7). Šiame akte nurodyta, jog 2011-09-19 pasak draudėjo atstovės pastebėta, kad šlampa kambario siena. Buvo pranešta viršutinio aukšto kaimyniniams butams Nr. 44 ir Nr. 45 bei UAB „City service“. Virš aplietos vietos bute Nr. 45 nėra jokių inžinerinių tinklų, o bute Nr. 44 yra vonios patalpa. Apžiūros metu matomas sienų matomos nutekėjimo dėmės. Draudimo atstovas paskaičiavo padarytos žalos dydį ir nustatė draudimo išmokos sumą 637,84 Lt. Tame pačiame akte užfiksuota, kad draudimo atstovas bendravo su numanomu kaltininku dėl žalos atsiradimo – 44 buto savininku, kuris savo kaltės nepripažino motyvuodamas tuo, jog jo bute vanduo nesiskverbia (b. l. 7). Vandeniu užlieto buto savininkui trečiajam asmeniui T. R. ieškovas išmokėjo 637,84 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 11), o ieškovo vertinimu atsakingam dėl žalos padarymo 44 buto savininkui E. S. 2012 m. vasario 8 d. pateikė pretenziją, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio nuostatomis, sumokėti ieškovui išmokėtą draudimo išmoką – 637,84 Lt (b. l. 9). Atsakovas E. S. su ieškovo pretenzija ir pareikštu ieškiniu nesutiko (b. l. 35–38), nurodydamas, kad užlietas trečiojo asmens butas nėra po atsakovo butu. Virš trečiojo asmens 42 buto yra 45 butas, o 44 butas yra šone 42 buto. Pažymėjo, kad įvykio metu į atsakovo butą buvo atėjęs 42 buto savininkas – trečiasis asmuo T. R., tačiau jokio vandens pratekėjimo nepamatė ir pats tuo įsitikino. 2011-09-20 į atsakovo butą buvo atvykęs UAB „City service“, kuris prižiūri gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpas ir inžinerinius tinklus, atstovas, tačiau taip pat jokio buvusio vandens pratekėjimo iš atsakovo buto taip pat nenustatė. Tai, kad atsakovo bet jokių vandens pratekėjimo žymių nenustatyta, patvirtino ir pats užlieto 42 buto savininkas T. R., kuris 2014-10-21 pranešime teismui patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, jog įvykio dieną abiejų butų Nr. 42 ir Nr. 44 savininkai apžiūrėjo atsakovo 44 buto vonios kambarį, tačiau vandens pratekėjimo ženklų ar tekančio vandens pro vandens tiekimo sistemas nepastebėjo (b. l. 49).

21LR CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

22Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantas, siekiantis žalos atlyginimo, privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį. Šiuo atveju būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – trečiojo asmens buto sugadinimo. Priežastinį ryšį bylose dėl žalos atlyginimo turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Apelianto vertinimu, ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad užpylimo židinys buvo būtent atsakovo bute Nr. 44, ir tai, apelianto vertinimu, patvirtina UAB „City service“ pažyma, kad iš bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų bei konstrukcijų vanduo netekėjo. Be to nurodo, jog virš užlieto 42 buto esančio 45 buto išplanavimas sutampa ir šių butų vidaus inžineriniai tinklai yra vienoje vietoje, todėl įvykus avarijai 45 bute, labiausiai nutolęs 42 buto 42-6 kambarys niekaip negalėtų būti užlietas.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. V. B., bylos Nr. 3K-3-204/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

24Nagrinėjamu atveju teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens pateiktus dokumentus, paaiškinimus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto argumentus paneigia trečiojo asmens T. R. 2014-10-21 pranešime nurodytos aplinkybės, jog 2011-09-19 įvykusio jo valdomo buto užpylimo metu buvo apžiūrėtas atsakovo butas ir vonios kambaryje vandens pratekėjimo ženklų ar tekančio vandens pro vandens tiekimo sistemas nepastebėta (b. l. 49). Apelianto argumentai, kad namo administratoriaus UAB „City service“ 2011-11-16 raštas Nr. 2115 patvirtina būtent ieškovo argumentus, kad trečiojo asmens butas nebuvo užlietas dėl bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepatvirtina ieškovo argumentų, o tik nurodo vieną iš galimų buto užliejimo priežasčių. Tai reiškia, kad bendri pastato V. Krėvės pr. 69 inžineriniai tinklai įtakos įvykusiai avarijai neturėjo. Taigi, ieškovas privalo nustatyti visas kitas galimas 2011-09-19 įvykio priežastis, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė, įvykus draudiminiam įvykiui, nesiaiškino žalos atsiradimo židinio, o rėmėsi tik Turto sunaikinimo sugadinimo akte išdėstytomis prielaidomis.

25Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismai įvertino tiek apelianto, tiek kitų dalyvaujančių byloje asmenų į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, tai reiškia, kad teismas įvykdė viską, kas tokiu atveju buvo objektyviai įmanoma, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą.

26Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu atmetė ieškovės... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno... 9. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:
    10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. S. prašo palikti galioti Kauno... 11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:
      12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės... 14. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių... 15. Išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad pagal CPK 266 straipsnį... 16. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nurodo, kad teismas padarė išvadą, jog... 17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-09-19 vandeniu užpildas ir apgadintas... 18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kas turėtų atsakyti, kai... 20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir... 21. LR CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į... 22. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantas, siekiantis žalos atlyginimo, privalo... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 24. Nagrinėjamu atveju teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo, tiek... 25. Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip... 26. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 28. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti...