Byla 1A-240/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nubausta:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio, teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Vilmai Vidugirienei, civilinio ieškovo „X“ SE atstovui S. K., nuteistajai K. K., gynėjui advokatui Raimundui Jurkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Vilmos Vidugirienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nubausta:

2- pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, - laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant ją per vienerius metus ir šešis mėnesius atlyginti priteistus civilinius ieškinius;

3- pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

4- pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu trims mėnesiams;

5- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 7 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant ją per vienerius metus ir šešis mėnesius atlyginti priteistus civilinius ieškinius, ir 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

7Iš K. K. priteista: 519, 95 Lt UADB „XXXX“ naudai turtinei žalai atlyginti; 24 272, 71 Lt draudimo bendrovės AAS „XX“ Lietuvos filialo naudai turtinei žalai atlyginti; 8688, 22 Lt draudimo bendrovės UADB „XXX“ naudai turtinei žalai atlyginti; 4645, 86 Lt draudimo bendrovės „XXXX“ naudai turtinei žalai atlyginti.

8Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. L., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10K. K. nuteista už tai, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą bei siekė paveikti liudytoją, o būtent:

11ji, būdama uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „R“ (toliau UADBB „R“), į. k. ( - ), reg. adresu ( - ), Vilniuje, direktore, turėdama teisę tvarkyti bendrovės turtą, įskaitant pinigines lėšas, veikti UADBB ,,R“ vardu, turėdama teisę sudaryti sandorius įmonės vardu, pagal užimamas pareigas turėdama teisę disponuoti bendrovės kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis bei būdama atsakinga už grynųjų pinigų įneštų į bendrovės einamąją ir ūkio kasas panaudojimą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, pasisavino UADBB „R“ ūkio ir einamojoje kasose buvusius grynuosius pinigus:

122008-07-14 UDBB „R“ patalpose, adresu ( - ), Vilnius, iš UADBB „R“ kasos, pagal 2008-07-14 kasos išlaidų orderį Nr. 29 gavo 10 270,00 Lt grynųjų pinigų, iš kurių 2008-07-14 mokėjimo nurodymu į UADBB „R“ einamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB Swedbank įnešė 10 000,00 Lt, o išlaidas pateisinančių dokumentų dėl likusios 270,00 Lt sumos panaudojimo, nepateikė,

13tęsdama nusikalstamą veiką, 2008-10-02 UADBB „R“ patalpose, adresu ( - ), Vilnius, pagal UADBB „R“ 2008-10-02 kasos išlaidų orderį Nr. 1 UADBB „R“ ūkio išlaidoms gavusi 56 090,00 Lt sumą grynųjų pinigų, 49 000 lt sumą panaudojo savo reikmėms, o siekdama pateisinti pasisavintų piniginių lėšų trūkumą, 2008 metų lapkričio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „L“ direktoriaus D. L. gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), Vilniuje, žinodama, kad UAB „L“ jokių paslaugų bendrovei UADBB ,,R“ nėra suteikusi ir nesuteiks, paprašė D. L. pagaminti netikrus dokumentus - kompiuteriu atspausdinti 2008-10-03 UAB “L” kasos pajamų orderį, serija LANO Nr.80012, su 2008-10-03 UAB “L” kasos pajamų orderio kvitu, serija LANO Nr.80012, kuriuose jos prašymu nurodyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad UADBB „R“, atstovaujama direktorės K. K. už suteiktas teisines paslaugas ir konsultacijas UAB „L“, atstovaujamai direktoriaus D. L., sumokėjo 49 000,00 Lt grynaisiais pinigais, po ko D. L. pasirašius eilutėje „Gavo kasininkas S. Z.“ išgalvotu S. Z. parašu bei eilutėje ,,Vyr. buhalteris“ savo parašu, ji šiuose žinomai netikruose dokumentuose eilutėje ,,Priimta iš“ pasirašė savo parašu, taip pat D. L. kompiuteriu atspausdinus 2 egzempliorius 2008-10-03 UAB “L” PVM sąskaitos faktūros, serijos LANS Nr. 80012, kuriuose jos prašymu buvo nurodyti žinomai netikri duomenys, kad UAB „L“ UADBB „R“ suteikė teisines konsultacijas 49 000,00 Lt sumai, bei patvirtinus šiuos žinomai netikrus dokumentus savo parašu, ji eilutėje ,,Sąskaitą ir prekes gavo“ pasirašė šiuose žinomai netikruose dokumentuose savo parašu, bei 2008-10-03 UAB “L” kasos pajamų orderio kvitą, serijos LANO Nr.80012, ir vieną sąskaitos egzempliorių, tokiu būdu veikdama bendrininkų grupėje su D. L. pagamino netikrus dokumentus , po to tęsdama nusikalstamą veiką , ji šiuos netikrus dokumentus panaudojo, 2009 m. sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu Kalvarijų g. 29, Vilniuje, juos perduodama UADDB „R“ iki 2008-10-30 buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir K. K. nusikalstamų ketinimų nežinojusiai I. B. įtraukti į UADBB „R“ buhalterinę apskaitą;

14ji, tęsdama nusikalstamą veiką, privalėdama pagal su bendrovėmis UADB „XX“, UAB DK B. P., UADB „XXXX“, IF draudimas , UADB „XXXX“, UADB „Ergo Lietuva“, ADB „R. E.“, UAB „XX“, XXdraudimas, AAS „XX“ Lietuvos filialu, sudarytas sutartis iš klientų surinktas pinigines lėšas iš UADBB ,,R“ kasos įnešti į bendrovės depozitinę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB Swedbank, skirtą atsiskaitymui su draudimo bendrovėmis, iš surinktų bei į bendrovės einamąją kasą įneštų draudiminių pinigų bendroje sumoje 473 386,98 Lt į depozitinę bei einamąją sąskaitas banke pati ar per kitus asmenis įmokėjo 376 983,19 Lt (į depozitinę 376 179,97 lt, į einamąją 803,22 Lt), o kitas pinigines lėšas buvusias UADBB „R“ einamojoje kasoje, kurių likutis kasoje 2008-12-31 turėjo būti 96 176,10 Lt, pasisavino, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą bei jį panaudojo bei pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą – UADBB ,,R“ ūkinėje ir einamojoje sąskaitose buvusias bei jai pagal kasos išlaidų orderį išduotas pinigines lėšas už bendrą 145 446,1 Lt sumą.

15Taip pat K. K., būdama uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „R“ (toliau UADBB „R“), į. k. ( - ), reg. adresu ( - ), Vilniuje, direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdama atsakinga už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą bei atlikdama bendrovės kasininko pareigas būdamas atsakinga už pirminių kasos apskaitos dokumentų tvarkymą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, susijusias su turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nepateikė pirminių apskaitos dokumentų, dėl ko 2008 metų apskaitoje neužfiksuotas 270 Lt, gautų pagal UADBB „R“ 2008-07-14 kasos išlaidų orderį Nr. 29 panaudojimas bei nepagrįstai 270 Lt sumažinti UADBB „R“ direktorės K. K. įsipareigojimai UADBB „R“; pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 p. reikalavimą „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą, išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas...“ kasos pinigų apskaitos dokumentais“ kasos pajamų orderiu neįformino 803,22 Lt, gautų 2008-12-24 iš bendrovės darbuotojos R. S., dėl ko negalima iš dalies nustatyti kasos grynųjų pinigų likučio ir bendrovės įsipareigojimą bendrovės darbuotojai R. S.; pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio mėn. 3 d. nutarimu Nr. 719 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių 3 punktą „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą“ neinicijavo ir neatliko UADBB „R“ inventorizacijos už 2006-2008 metus, ir dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UADBB „R“ laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžių ir struktūros, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė UADBB „R“ buhalterinę apskaitą.

16Taip pat K. K. 2009 m. rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką dėl svetimo turto pasisavinimo bei pagerinti savo padėtį, paprašė liudytojos A. M., kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodytų žinomai melagingus duomenis, kad UADBB „R“ darbo ofiso patalpose esančiame seife buvo laikomos didelės grynųjų pinigų sumos, bei, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio mėn. 13 d., po jos apklausos įtariamąja ikiteisminio tyrimo įstaigoje, pakartotinai, adresu Smolensko g. 6, Vilniuje, susitiko su liudytoja A. M. ir, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką dėl netikro dokumento pagaminimo, paprašė liudytojos A. M., kad ji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnams nurodytų žinomai melagingus duomenis, kad UADBB „R“ darbo ofise yra mačiusi vyriškį vardu Dainius, kuris tvarkė UADBB „R“ teisinius reikalus, tokiu būdu siekė paveikti liudytoją A. M., kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

17Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė V. Vidugirienė apeliaciniame skunde prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti. K. K. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir nustatyti galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

18Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei nepagrįstai K. K. taikė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad K. K. neteisėtai pasisavino ne tik savo įmonės „R“ pinigus, bet ir pagal su draudimo bendrovėmis sudarytas sutartis iš klientų surinktas pinigines lėšas, taip padarydama žalą ir tretiesiems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. K., pasisavindama pinigus, nusikalto tik savo atžvilgiu, yra nepagrįsta.

19Apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių K. K. taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį. Tai, kad nuteistoji augina mažametę dukterį, turėtų būti pripažįstama labiau tipine, nei išimtine aplinkybe. Taip pat byloje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių apygardos teismo išvadą, kad šios baudžiamosios bylos tyrimas ir nagrinėjimas buvo vilkinamas ir ši aplinkybė turėtų būti pripažįstama išimtine.

20Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos BK nuostatas. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, taigi, pagal pavojingumą, ji labai skiriasi nuo nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Todėl K. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, turi būti bendrinama apėmimo būdu.

21Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą patenkinti, civilinio ieškovo atstovas S. K. nuomonės dėl prokurorės apeliacinio skundo neišreiškė; nuteistoji ir jos gynėjas advokatas R. Jurka prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

22Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

23Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl nuteistosios kaltės ir dėl jos veikų kvalifikavimo, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis ginčijamas tik dėl nuteistajai paskirtos bausmės ir baudžiamojo įstatymo taikymo, t.y. dėl Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir dėl bausmių subendrinimo būdo.

24K. K. skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu be kita ko pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį. Šios teisės normos sankcijoje įstatymų leidėjas nustatė tik laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Pirmosios instancijos, įvertinęs byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu, jos asmenybe, baudžiamojo proceso trukme, nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti K. K. atžvilgiu pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį paskyrus jai su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį bausmės skyrimo dalyje ir K. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti šios teisės normos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Apeliantės teigimu, byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad K. K. paskyrus Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, būtų pažeistas teisingumo principas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, su tokiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistosios atžvilgiu taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

25Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis. Kaip teisingai nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, leidžiančios konstatuoti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau, pagal formuojamą teismų praktiką, tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-420/2006, 2K-382/2012). Taigi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi būti vertinama byloje nustatytų aplinkybių visuma, kuri ir turi sudaryti pakankamą pagrindą šios įstatymo nuostatos taikymui.

26K. K. padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Ši jos padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Nuteistoji neteisėtai pasisavino didelės vertės svetimą turtą – 145 446, 10 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas K. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgė ir į tai, kad dalį piniginių lėšų (prokurorės apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad šia nusikalstama veika nuteistoji padarė turtinės žalos ir kitiems asmenims) ji pasisavino iš savo bendrovės, o tokius veiksmus paskatino bloga įmonės ekonominė padėtis. Taip pat dalis pasisavintų pinginių lėšų buvo panaudota siekiant pagerinti įmonės finansinę būklę. Nors nuteistosios veiksmai pasisavinto turto atžvilgiu po nusikalstamos veikos padarymo šiuo atveju reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, ši aplinkybė reikšminga sprendžiant K. K. skirtinos bausmės klausimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajai laisvės apribojimo bausmę, įpareigojo ją per vienerius metus ir šešis mėnesius atlyginti priteistus civilinius ieškinius. Tokiu būdu, įvertinant tai, jog K. K. šiuo metu dirba, buvo tinkamai atsižvelgta ir į nukentėjusiųjų asmenų interesus gauti padarytos turtinės žalos atlyginimą.

27Sprendžiant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimą, taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. K. K. iki skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo teista ir administracine tvarka bausta nebuvo. Po nusikalstamų veikų padarymo iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas ir per šį laikotarpį K. K. jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio, o ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas jau padarė jai teigiamą poveikį. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai K. K. viena augina mažametį vaiką, gimusį 2013 m. kovo 9 d. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas K. K. pažeistų mažamečio vaiko interesus.

28Vilniaus apygardos teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, konstatavo ir tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje užtruko ilgą laikotarpį (nuo įvykdytos nusikalstamos veikos iki baudžiamosios bylos perdavimo į teismą praėjo beveik ketveri metai), o jo trukmę lėmė tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas vangiai bei nesistemingai. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, jog pats savaime ketverių metų terminas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki baudžiamosios bylos perdavimo į teismą nelaikytinas teisės į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką pažeidimu. Kiekvieną kartą reikia vertinti, kas lėmė proceso eigą, kokie veiksniai turėjo įtakos nagrinėjimo trukmei, ar buvo nustatyta valstybės institucijų nepateisinamų delsimų, darbo trūkumų, nulėmusių pernelyg ilgą bylos nagrinėjimą. Iš to, kokios bylos nagrinėjimo aplinkybės lėmė proceso eigą šioje byloje (buvo tiriamos keturios nusikalstamos veikos, įtarimai pareikšti dviem asmenims, byloje apklausta septyniolika liudytojų, atlikti penki specialistų tyrimai), darytina išvada, kad tokių nepateisinamų delsimų iš valstybės institucijų, kurie būtų lėmę teisės į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką pažeidimą, šiame baudžiamajame procese nenustatyta. Nors kartu konstatuotina, kad procesas šioje byloje užtruko netrumpą laiko tarpą, tačiau šis faktas, atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas proceso eigos aplinkybes, pats savaime nebūtų pakankamas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau ši aplinkybė taip pat svarbi vertinant ją visumoje su kitomis pirmiau paminėtomis.

29Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su nuteistosios K. K. asmenybe, jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuosprendį priėmusio teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant ją per vienerius metu s ir šešis mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą, yra pagrįsta ir teisinga. Ši K. K. paskirtoji bausmė yra adekvati jos padarytai nusikalstamai veikai bei, atsižvelgiant į nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenimis, yra pakankama bausmės tikslams pasiekti bei įgyvendinti teisingumo principą.

30Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta prokurorės apeliacinio skundo argumentus, jog Vilniaus apygardos teismas, bendrindamas K. K. paskirtas bausmes, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatas. K. K. skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas), 223 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas), 233 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas), 300 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas). Pirmosios instancijos teismas K. K. už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino taikydamas dalinio sudėjimo būdą. Apygardos teismas neįvertino to, kad nuteistajai inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, pagal savo pavojingumą labai skiriasi nuo nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos už šias nusikalstamas veikas, turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas), K. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirtosios bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti:

33vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, K. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant ją per vienerius metus ir šešis mėnesius atlyginti priteistus civilinius ieškinius, apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, K. K. paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant ją per vienerius metus ir šešis mėnesius atlyginti priteistus civilinius ieškinius.

34Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. - pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos... 3. - pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu... 4. - pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu... 5. - pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt)... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 7 dalimis, paskirtos... 7. Iš K. K. priteista: 519, 95 Lt UADB „XXXX“ naudai turtinei žalai... 8. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. L., tačiau jo atžvilgiu... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. K. K. nuteista už tai, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą,... 11. ji, būdama uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „R“ (toliau... 12. 2008-07-14 UDBB „R“ patalpose, adresu ( - ), Vilnius, iš UADBB „R“... 13. tęsdama nusikalstamą veiką, 2008-10-02 UADBB „R“ patalpose, adresu ( -... 14. ji, tęsdama nusikalstamą veiką, privalėdama pagal su bendrovėmis UADB... 15. Taip pat K. K., būdama uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės... 16. Taip pat K. K. 2009 m. rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku... 17. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė V. Vidugirienė apeliaciniame... 18. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir... 19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje nenustatyta jokių išimtinių... 20. Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 21. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė Vilniaus apygardos... 22. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 23. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl nuteistosios kaltės ir dėl jos... 24. K. K. skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu be kita ko pripažinta kalta... 25. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 26. K. K. padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio... 27. Sprendžiant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo... 28. Vilniaus apygardos teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3... 29. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su nuteistosios K. K.... 30. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta prokurorės apeliacinio skundo... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2... 32. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti:... 33. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2... 34. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....