Byla 2S-1820-516/2010
Dėl vienašališko darbo sutarties sąlygų pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Andžej Maciejevski,

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V.A. ieškinį atsakovui Vilniaus „Vilnies“ pagrindinei mokyklai dėl vienašališko darbo sutarties sąlygų pakeitimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4Ieškovė V.A. 2010-05-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Vilniaus „Vilnies“ pagrindinės mokyklos darbo ginčų komisijos 2010-05-17 sprendimą ir Vilniaus „Vilnies“ pagrindinės mokyklos direktorės 2010-01-21 įsakymą Nr. P-35 „Dėl etatų“ bei įpareigoti darbdavį grąžinti jai vieną pilną valytojos etatą, bei priteisti darbo užmokesčio skirtumą nuo 2010-02-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

5Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010-06-08 nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2010-06-28 pašalinti ieškinio trūkumus.

6Teismas ieškovei pasiūlė apsvarstyti reikalavimo dėl kreipimosi į darbo ginčų komisiją termino atnaujinimo reiškimo būtinybę, pateikti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, dukros gimimo liudijimą, t.y. įrodymus, patvirtinančius ieškovės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su prašymu dėl nurodyto termino atnaujinimo. Teismas taip pat įpareigojo ieškovę patikslinti savo reikalavimą dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo, nurodant, koks konkretus darbo užmokesčio (vienos dienos darbo užmokesčio arba mėnesinio darbo užmokesčio) skirtumas, išreikštas pinigais, susidarė jai sumažinus etatą.

7Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu, kadangi ieškovė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-06-08 nutartyje nurodytų trūkumų teismo nustatytu terminu nepašalino.

8Teismas konstatavo, kad CPK 115 str. 3 d. numato, jog ieškovui nepašalinus procesinio dokumento trūkumų per teismo nustatytą terminą, dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, vadovaudamasi šia norma, teismas ieškinį grąžino ieškovei.

9Atskiruoju skundu ieškovė V.A. prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-08-04 nutartį panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą pagal CPK 415 str. 2 d. atlikti pasirengimą nagrinėti bylą teisme.

10Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, neturėjo taikyti bendruosius CPK 115,138,290-292 str. reikalavimus. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK XX skyriuje išdėstytomis specialiomis darbo bylų nagrinėjimo ypatumų teisės normomis. Nurodo, jog pagal CPK 414 str. teismas turėjo teisę, bet ja nepasinaudojo, savo iniciatyva rinkti įrodymus, o pagal CPK 145 str. galėjo išreikalauti iš atsakovo duomenis apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį ir kitus įrodymus. Apeliantė taip pat pažymi, kad ji yra silpnoji darbo sutarties šalis (ji dirba valytoja), todėl jai pačiai surinkti įrodymus ir pateikti juos teismui yra per sunki teismo uždėta jai prievolė, kuri taikoma nagrinėjant civilines, bet ne darbo bylas. Ieškovė paaiškina, kad atsakovas atsisakė pateikti jai pažymą apie vidutinį darbo užmokestį ir žodžiu paaiškino, kad tokius duomenis teiks tik teismui pareikalavus.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Vilniaus „Vilnies“ pagrindinė mokyklą prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Teigia, kad jog ieškovė naudojasi profesionalaus teisininko paslaugomis, todėl turėjo visas galimybes pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.

13Atsakovas taip pat nurodo, jog apeliantė į atsakovo darbo ginčo komisiją kreipėsi praleidusi nustatytą procesinį terminą, tačiau atsakovas nepriklausomai nuo šio pažeidimo, priėmė nagrinėti ieškovės skundą. Teigia, jog ieškovės per paskutinius tris mėnesius neturėjo nedarbingumo, nesikreipė į atsakovą dėl pažymos apie vidutinį darbo užmokestį ir klaidingai nurodė teismui, jog atsakovas žodžiu atsisakė pateikti pažymas.

14Atsakovo nuomone, iš ieškovės pateikto atskirojo skundo matyti, kad ji net nebandė teismo nustatytu terminu šalinti ieškinio trūkumų, nes į teismą ji atvyko tik praėjus beveik 2 savaitėm po nutarties atsisakyti priimti ieškinį. Taigi atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškovė piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis.

15Atskirasis skundas tenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

18Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

19Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 135 str.).

21Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-966/2009).

22Taigi teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne bylos iškėlimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo.

23Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė V.A. pareiškė ieškinį atsakovui Vilniaus „Vilnies“ pagrindinei mokyklai dėl grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio priteisimo bei kreipimosi į darbo ginčo komisiją termino atnaujinimo (b.l. 1,2). Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. birželio 8 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti, o ieškovei nustatytu terminu nepašalinus nurodytų ieškinio trūkumų, 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b. l. 3,6).

24Pabrėžtina, kad tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog trūkumai neištaisyti ir todėl ieškinys grąžintas. Tam svarbu įvertinti, kokius trūkumus ieškovė buvo pareigota pašalinti ir kaip tai įvykdė.

25Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu įpareigojimu ieškovei pateikti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, dukros gimimo liudiją, t.y. įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su prašymu dėl aukščiau nurodyto termino atnaujinimo.

26Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Reikalavimai ieškiniui negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Teisėjų kolegijos teigimu, negalima atsisakyti priimti ieškinio dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 straipsnio 1 dalis 181, 226 straipsniai, 230 straipsnio 1 dalis, 251 straipsnio 2 dalis).

27Taigi ieškinio priėmimo stadijoje teismas nenagrinėja bylos iš esmės, todėl negali spręsti, ar pateiktų įrodymų pakanka įrodyti ieškinio aplinkybes.

28Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovė pareiškė reikalavimus, atsiradusius iš darbo teisinių santykių. CPK XX skyrius reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, kurie nustatyti dėl to, jog įstatymų leidėjas atsižvelgė į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą. Šie ypatumai nustatyti siekiant labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo santykių šalies, interesus. Vienas iš pagrindinių proceso ypatumų tokio pobūdžio bylose yra teismo pareiga būti aktyviam (pvz., dažniausiai visais su ginčo byla susijusiais dokumentais disponuoja darbdavys, todėl teismas įpareigotas pats aktyviai dalyvauti įrodymų rinkimo procese). Darbo bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/205, 2005 m. balandžio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-229/2005, kt.). Pasirengimas nagrinėti darbo bylą teisme, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, vyksta parengiamajame teismo posėdyje (CPK 415 str. 2 d.). Proceso koncentruotumui darbo bylose užtikrinti CPK numatyti tam tikri šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumai, susiję su ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymu ir, kaip jau pažymėta, aktyvesnio nei paprastai civilinėse bylose teismo vaidmens įtvirtinimu. Priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu (CPK 413 str. 2 d.). Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą (perkėlimą, nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti būtinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieškovas (CPK 415 str. 1 d.).

29Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo motyvais, kad teismas nurodytus trūkumus, kurie kliudytų priimti byloje sprendimą (koks konkretus darbo užmokesčio (vienos dienos darbo užmokesčio arba mėnesinio darbo užmokesčio) skirtumas, išreikštas pinigais, susidarė ieškovei sumažinus etatą) gali pašalinti pats, išreikalaudamas šiuos dokumentus (įrodymus) iš darbdavio (CPK 413 str. 2 d., 415 str. 1 d.). Ieškinyje nurodytų dokumentų neturėjimas ir negalėjimas jų gauti dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, negali būti pagrindas pripažinti, kad ieškinys yra su trūkumais.

30Be to, pažymėtina, jog teismas, priimdamas nutartį dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo, privalo aiškiai bei suprantamai nurodyti pašalintinus ieškinio trūkumus, kad ieškovė galėtų juos tinkamai ir laiku pašalinti.

31Nagrinėjamu atveju ieškovė V.A. Vilniaus miesto 2010-06-08 nutartimi buvo įpareigota apsvarstyti reikalavimo dėl kreipimosi į darbo ginčų komisiją termino atnaujinimo reiškimo būtinybę. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, šis ieškinio trūkumas nebuvo pakankamai aiškus. Vadinasi, teismo nutartyje neaiškiai nurodytą trūkumą ieškovė galėjo ir nesuprasti bei jo tinkamai nepašalinti. Būtent šiuo aspektu, nėra pagrindo sutikti ir su skundžiamos nutarties motyvu, jog ieškovė turėjo šalinti, bet nepašalino, ieškinio trūkumo - apsvarstyti reikalavimo dėl kreipimosi į darbo ginčų komisiją termino atnaujinimo reiškimo būtinybę.

32Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas – neįvertino ieškovės ieškinyje reiškiamų reikalavimų turinio, neatsižvelgė į tai, kad ieškovo reikalavimai yra iš darbo teisinių santykių (CPK XX skyriaus nuostatos), todėl nepagrįstai nustatė terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus - ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino padavusiam asmeniui. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, naikintina, o ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

33Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Patenkinus atskirąjį skundą, iš atsakovo Vilniaus „Vilnies“ pradinės mokyklos priteistina 5,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

37Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškovės V.A. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38Priteisti iš Vilniaus „Vilnies“ pradinės mokyklos 5 (penkis) litus ir 60 centus pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 4. Ieškovė V.A. 2010-05-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 5. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010-06-08 nutartimi nustatė ieškovei... 6. Teismas ieškovei pasiūlė apsvarstyti reikalavimo dėl kreipimosi į darbo... 7. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi... 8. Teismas konstatavo, kad CPK 115 str. 3 d. numato, jog ieškovui nepašalinus... 9. Atskiruoju skundu ieškovė V.A. prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo... 10. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Vilniaus „Vilnies“ pagrindinė... 12. Teigia, kad jog ieškovė naudojasi profesionalaus teisininko paslaugomis,... 13. Atsakovas taip pat nurodo, jog apeliantė į atsakovo darbo ginčo komisiją... 14. Atsakovo nuomone, iš ieškovės pateikto atskirojo skundo matyti, kad ji net... 15. Atskirasis skundas tenkintinas. ... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 19. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą,... 20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta teisė kreiptis į... 21. Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas,... 22. Taigi teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto... 23. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė V.A. pareiškė ieškinį atsakovui... 24. Pabrėžtina, kad tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti,... 25. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu... 26. Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas... 27. Taigi ieškinio priėmimo stadijoje teismas nenagrinėja bylos iš esmės,... 28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovė pareiškė... 29. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su... 30. Be to, pažymėtina, jog teismas, priimdamas nutartį dėl procesinio dokumento... 31. Nagrinėjamu atveju ieškovė V.A. Vilniaus miesto 2010-06-08 nutartimi buvo... 32. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 33. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 37. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartį... 38. Priteisti iš Vilniaus „Vilnies“ pradinės mokyklos 5 (penkis) litus ir 60...