Byla 1-306-966/2017

Dėl ko nukentėjusysis mažametis į ją atsitrenkė, tokiais savo veiksmais mažamečiui N. M. padarydamas poodines kraujosruvas krūtinėje ir kairiame ausies kaušelyje bei odos nubrozdinimą dešiniame kelyje, susidariusį griuvimo metu ir tokiu būdu nukentėjusiajam N. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą

1Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui, Sigitai Vaičiulytei, Ingridai Pikusau, Birutei Čyžaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, nukentėjusiojo N. M. atstovui pagal įstatymą ir civiliniam ieškovui K. M., nukentėjusiojo atstovui advokatui Geručiui Varanavičiui, kaltinamajam V. M., kaltinamojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nedalyvaujant nukentėjusiajam N. M., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2V. M., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta ( - ),

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

4Teismas

Nustatė

5V. M. 2016-05-29, apie 19.30 val., viešoje vietoje, namo, esančio ( - ), kieme, rankomis suėmęs mažamečiui N. M. ties krūtine ir pakėlęs jį nuo žemės, metė nuo savęs į šalimais stovėjusios pastogės medinę sieną, pritvirtintą prie stulpo, laikančio konstrukcijas, dėl ko nukentėjusysis mažametis į ją atsitrenkė, tokiais savo veiksmais mažamečiui N. M. padarydamas poodines kraujosruvas krūtinėje ir kairiame ausies kaušelyje bei odos nubrozdinimą dešiniame kelyje, susidariusį griuvimo metu ir tokiu būdu nukentėjusiajam N. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

6Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad lyg tai 2016-05-22, ar galėjo būti 2016-05-29 negali pasakyti, tiksliai neatsimena, vakare apie 19.30 val. ( - ) gatvėje, prie namo lakstė vaikai, žaidė su pagaliais. Jo žmona paprašė išeiti pažiūrėti, kas darosi, pasakė „pažiūrėk, kad ten darosi, vaikai daužo viską“. Tuomet jis išėjo į kiemą ir susidūrė su N. N. atbėgo iš priešingos pusės ir atsimušė į jį, vaikas po susidūrimo lyg ir nukrito, tiksliai neatsimena, tada vėl atsistojo ir nubėgo. Vaiką jis gal ir sužalojo, tačiau tyčia nemušė, nesuėmė rankomis, nepakėlė ir nesviedė, o tik vienas prieš kitą susidūrė, nes jis išėjo iš už kampo, o berniukas atbėgo priešais, vienas kito nematė, gal jis iš netikėtumo kiek ir stumtelėjo N. rankomis nuo savęs, bet N. pats atsikėlė ir nuėjo, išsiskirstė ir kiti kieme buvę vaikai. Žino, kad N. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bet jis negalėjo atsirasti nuo susidūrimo, galbūt jis užsigavo bemosikuodamas pagaliais. Po susidūrimo jis nuėjo ir tuo viskas baigėsi. Vėliau N. tėvas buvo atėjęs pas jo žmoną. Su berniuko tėvu ar pačiu berniuku piktumų neturi, todėl nežino, kodėl jo tėvas sako, kad jis sužalojo vaiką, specialiai mažamečio tikrai nemušė. Be N. kieme buvo ir daugiau vaikų – du berniukai ir mergaitė, bet jie buvo už kampo, nežino, ar galėjo matyti jų susidūrimą. Toje vietoje, kurioje įvyko susidūrimas yra pavėsinė, prie jos yra stulpas, ar berniukas atsitrenkė į stulpą, negali pasakyti. Ar tarp stulpo ir berniuko, kuomet jis nukrito, buvo tarpas, negali pasakyti. Tą dieną buvo blaivus.

7Nukentėjusiojo N. M. įstatyminis atstovas K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra nukentėjusiojo N. M. tėvas, kaltinamasis jam nepažįstamas, teisme pamatė pirmą kartą. Parodė, kad įvykio dieną pas juos svečiavosi žmonos brolis su šeima, kurioje auga du mažamečiai vaikai – J. B. ir B. B., jie visi kartu su N. žaidė, be to, dar buvo kaimynų vaikai T. ir I., jie žaidė slėpynes. Vaikai – B. 6 metų, J. 7 metų, I. 9 metų, T. 7 metų ir N. 10 metų. Suaugę šnekučiavosi kieme, kai atbėgo išsigandę vaikai. N. buvo murzinas, pasakė, kad jį užpuolė dėdė, pasakė kažkokį žodį, kurio jis dabar gerai neatsimena, galbūt: „dėjo man“. kad dėdė pasakė „dink iš čia, kad nematyčiau tavęs“. Matėsi, kad vaikui buvo šokas, jis buvo išbalęs, buvo nubrozdinti keliai ir delnai, rūbai – purvini. Kitu metu jis negalėjo susižaloti, jie linksmai žaidė. N. buvo vyriausias iš visų vaikų, jo ūgis tuo metu buvo apie 140 cm. J. B. yra K. M. sūnėnas. T. nepažįsta, tai tiesiog kaimynų vaikas. Sūnus pasakojo, kad žaidžiant slėpynes, pavėsinėje buvo vaikų „bazė“, kurioje jis nežiūrėjo, o kiti slėpėsi. Sūnus papasakojo, kad kaltinamasis jį pakėlė iki savo akių lygio ir metė į stulpą už maždaug 2 metrų. Kaltinamasis laisvai galėjo vaiką pakelti. Nemano, kad vaikas galėjo kaltinamąjį išgąsdinti. Iš vaikų apibūdinimo jis suprato, kad tai buvo suaugęs žmogus iš priešingo namo, nes ten gyvenantys žmonės visada priekaištavo, kodėl vaikai kieme žaidžia. Nuėjus prie to namo, paskambinus į vienas duris, jas atidarė I. ir T. mama, kuri paaiškino, kad tai buvo kaltinamasis, kad jis išgėręs būna agresyvus. Nuėjus prie kitų durų, jas atidarė moteris, paklausus ar yra vyras, ji pasakė, kad vyras išėjo į parduotuvę, paklausus, kodėl jis muša mažus vaikus, ji atsakė „o kodėl jie triukšmauja?“. Tada su N. išėjo, bet matė, kad kaltinamasis žiūri per langą, tačiau negrįžo. Grįžus namo, nuplovė nubrozdinimus. Vakare, ruošiantis eiti miegoti, rengiantis pižamą, pamatė, kad ant vaiko krūtinės yra mėlynės, jis sakė, kad jam skauda, todėl ryte parašė pareiškimą. Mėlynių iš karto nepastebėjo, nes jos buvo po marškinėliais. Pažymėjo, kad sūnus turi įgimtą krūtinės deformaciją, yra nuolat stebimas medikų, jam neužsidaro širdies vožtuvas, todėl šis įvykis labai juos išgąsdino. Pasidarius ekspertizę gydytojai pasakė, kad gali būti rimtų komplikacijų vėliau. Sūnus nelinkęs fantazuoti, be to pasikalbėjus su kitais vaikais, jie pasakė tą patį. Kaltinamasis yra pastatęs pavėsinę ir labai nenori, kad į ją kas nors užeitų. Po apklausų policijoje, vaikas žaidė tame kieme, kaltinamojo žmona jo paklausė “kaip tu drįsti čia rodytis?“. Vaikas bijo ten eiti, jam padaryta didelė moralinė žala. Kaltinamasis neatsiprašė, nebuvo atvykęs pasikalbėti, žalos neatlygino.

8Liudytojas T. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam yra 9 metai, jis mokosi Žaliakalnio vidurinėje mokykloje. N. yra jo draugas, jo pavardės nežino. N. kartu nesimoko, bet gyvena šalia – Žaliakalnyje gretimame name. Parodė, kad vieną kartą N. atėjo pas juos su draugu ir draugo sese. Kieme žaidė su pagaliais – tai buvo šautuvai, kardai. Užsigavę nebuvo. N. su draugu ir jo sese buvo komanda, jis ėjo ieškoti. N. jį pagavo ir „nušovė“, tada draugas „šovė“, po to N. nubėgo. Atėjo kaimynas iš jo namo, jo vardo ir pavardės nežino, jis senas, pagriebė N. abiem rankom, pakėlė, pakratė ir numetė jį, N. užsigavo ir iš karto nuėjo namo pasakyti tėvams. Kaimynas pakratė N., nes jie susidūrė prie sandėliuko. Tiksliai matė, kaip tai atsitiko. N. draugas pirmas prabėgo ir išvengė susidūrimo su kaimynu, o N. nepavyko. Matė N. nugarą ir kaimyno priekį. N. buvo su geltonais marškinėliais, ant kurių buvo nupieštas dinozauras. N. buvo nukritęs, nes jį numetė ant žemės, jam pradėjo skaudėti šoną. N. atsitrenkė į sandėliuką, tik nematė kuria vieta. Matė pas N. mėlynę ant krūtinės iš karto, kai jis nusprendė eiti namo, dar buvo užsigavęs kelį ir ranką. Negirdėjo, ar tas kaimynas ką nors sakė. Nematė, ar kaimynas mušė N. kumščiu. Sandėliukas yra padalintas tarp kaimynų, jo grindys ir sienos iš betono. N. atsitrenkė į sandėliuko sieną. Dienos neatsimena, bet buvo pavasaris, atostogos, nes į mokyklą nėjo. Su N. kartais žaidžia, kalbasi, paskutinį kartą žaidė labai seniai.

9Liudytojas I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam yra 8 metai, jis mokosi Kovo 11-osios mokykloje. Parodė, kad su N. žaidžia kieme, jo pavardės nežino. Namai yra Žaliakalnyje, N. namas yra šalia. Buvo taip, kad žaidė, jis, jo brolis, N. ir dar kiti vaikai. Žaidė susišaudymus su netikrais šautuvais t. y. pagaliais. Žaisdami su pagaliais vienas kito neužgavo, nemušė. N. iššoko iš garažo ir susitiko su kaimynu, šis numetė N. ant nugaros, kaip numetė, negali pasakyti. N. nukrito, tada nuėjo namo. Nematė, kaip griebė, ar stūmė, ar mušė, tik matė, kad numetė. Tai buvo vasarą. N. nerodė, kad būtų sužalotas. Kaimynas buvo suėmęs N. už apykaklės iš nugaros ir numetė, nematė, kad būtų N. mušęs kumščiu.

10Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 2 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nepilnamečio nukentėjusiojo N. M. parodymai bei nepilnamečių liudytojų J. B. ir B. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ikiteisminio tyrimo metu.

11Nukentėjusysis N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žaidė kieme su vaikais – pusbroliu J. B., pussesere B. B., I. ir T., kurių pavardės nežino. Jis ieškojo ir atradęs turėjo bėgti į „bazę“, bėgdamas šonu atsitrenkė į tą dėdę. Dėdė paėmė jį už krūtinės, sugriebė labai smarkiai, pakėlė iki nosies ir nusviedė į stulpą už 1 – 1,5 metro. Tas dėdė sakė „ dink iš šito kiemo, kad tavęs daugiau nematyčiau“. Parodė, kad susižalojo nugarą, užgulė ausį, susižeidė kelį ir ranką, liko ant krūtinės žymė, kaip trys pirštai. Jis suėmė nukentėjusįjį viena ranka, pakėlė, bet kuria ranka, neprisimena. To dėdės nepažįsta, jis gyvena su I.ir T.tame pačiame name, tik kitame bute. Tas dėdė buvo išgėręs, nes dvokė alkoholiu ir vinguriavo eidamas. Vakare pradėjo smarkiai skaudėti ausį, kelį, nugarą, krūtinę. Nežino, ar įvykį matė vaikai. Po to, nubėgo prie kitų vaikų ir nuėjo į namus, kur pasakė tėčiui, kas įvyko. Tėtis buvo nuėjęs į to dėdės namus, atidarė jo žmona, pasakė, kad jo nėra, tačiau matė lange jo veidą. Tą dieną buvo sekmadienis, nežino 2016-05-22, ar 2016-05-29, vakaras, tikslaus adreso nežino (1 t., b. l. 36-37).

12Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi dvi seseris L. ir B., 3 ir 6 metų ir pusbrolį N., kuriam 10 su puse metų. Su juo kartu žaidžia. L., B., I. ir dar vienas berniukas sėdėjo to žmogaus pavėsinėje, žaidė, kur reikia kariauti. Nematė, kaip tas žmogus N. paėmė ir numetė. Nematė, kas įvyko tarp to vyro ir N.. N. pasakė, kad „tas dėdė pasigailės“. N. tėtis sakė, kad N. nusibrozdino, pats N. skundėsi, kad blogai jaučiasi. Viską pasakė K., N. tėtis, jis pats nieko nematė (1 t., b. l. 47-48).

13Liudytoja B. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi 10 metų pusbrolį N.. Neatsimena, kas jam atsitiko, kai žaidė, nematė, ar jį buvo pakėlę, nes buvo pasislėpusi. Nematė, ar N. verkė. Kitą dieną N. pasakė, kad jį ant žemės numetė toks dėdė, nesakė, koks dėdė. N. sakė, kad jam skauda šoną, bet rodė ties krūtine, daugiau nerodė, kur skauda.

14Liudytoja U. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos su kaltinamuoju nesieja jokie giminystės ryšiai. Kaltinamasis jai žinomas iš to, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą, kuriame jis buvo įtariamasis, atliko liudytojo apklausas, įteikė pranešimą apie įtarimą, atliko įtariamojo apklausą. Tikslios įvykio datos neatsimena, pamena, kad buvo sužalotas mažametis vaikas, įvykis įvyko lauke. Patvirtino, kad įtariamojo apklausos protokole data iš 22 dienos į 29 dieną yra taisyta jos ranka. Kodėl buvo daromas taisymas, nepamena, galbūt dėl techninių klaidų. Įtariamasis buvo apklaustas atvykęs į Žaliakalnio PK tarnybines patalpa, jam įteiktas pranešimas apie įtarimą ir atlikta apklausa užduodant klausimus ir surašant protokolą. Paprastai būna, kad asmuo papasakoja, o paskui būna užduodami aplinkybes tikslinantys klausimai. Kaip įvyko tuomet, neatsimena. Datos taisymo priežasties ir tikslo nepamena, taisymai paprastai atliekami dalyvaujant asmeniui, kurio duomenys taisomi, tačiau kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, neprisimena. Prisimena, kad kaltinamasis savo kaltės nepripažino.

15Ekspertas Dainius Tumėnas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patvirtina išvadą, kurią yra davęs šioje byloje. Parodė, kad pagal tiriamojo nurodytas įvykio aplinkybes jis patvirtino, kad sužalojimas krūtinėje galėjo būti padarytas suduodant kumščiu, todėl kad taip aplinkybes paaiškino tiriamasis. Kaip būtų galima suimti už krūtinės, nežino. Poodinės kraujosruvos galėjo atsirasti ir nuo sudavimo pagaliu. Teismui pagarsinus vaiko diagnozę, parodė, kad diagnozė su sužalojimu nesusijusi, sužalojimas įtakos diagnozei neturi. Parodė, kad vaikui bėgant atsitrenkus į suaugusį žmogų, tokie sužalojimai krūtinėje negalėjo susidaryti, nebent atsitrenkus į atstatytą kumštį. Parodžius ekspertui fotonuotrauką, esančią bylos 1 t., b. l. 16, ekspertas parodė, kad nuotrauka daryta ne jo, padarytos kraujosruvos yra rausvos, tai gali būti krumpliai, esantys šalia vienas kito arba kumštis. Pagal spalvą, kraujosruvos padarytos vienu metu, labiau būdingos kumščiui, apžiūros metu dalis kraujosruvų galėjo jau būti išnykę. Negali pasakyti, ar toks sužalojimas galėjo būti padarytas, jeigu vaikas būtų paimtas už drabužių, pakeltas ir papurtytas, nes neteko susidurti su tokiu sužalojimo padarymo mechanizmu. Sugriebti iš priekio už krūtinės neįmanoma, griebiant iš priekio – pirštai eis iš šonų, griebiant viena ranka – pirštai išsidėstytų kitaip, labiau tiktų jei būtų paimta už rūbų, patempta ir vėl pastumta. Tokie, kokie buvo sužalojimai labiau tikėtini esant trauminiam kontaktui, kontaktuojant su kumščiu ar krumpliais. Negali pasakyti, ar trauma gali turėti įtakos vaiko įgimtai ligai – nebuvo lūžęs šonkaulis ar krūtinkaulis. Sunku pasakyti, ar smūgis į krūtinės ląstą šalia širdies turi įtakos širdies darbui, nes mėlynei susidaryti stipraus smūgio nereikia, sunkumas keistųsi, jei būtų lūžęs kaulas.

16Kaip matyti iš 2016 m. birželio 10 d. protokolo-pareiškimo, pareiškėjas K. M. parodė, kad 2016-05-29 apie 19.30 val. į namus parbėgo murzinas ir išsigandęs jo mažametis sūnus N. M., gimęs ( - ), ir pasakė, kad jį primušė nepažįstamas dėdė iš ( - ) namo. Iš jo pasakojimo suprato, kad jam žaidžiant su vaikais J. ir B. B. ir I. bei T., netikėtai priėjo vyras sudavė vieną kartą N. ranka į krūtinę, ko pasekoje liko kraujosruva, nuo smūgio nukrito ant žemės, nusibrozdino koją, ranką ir kairę ausį. Sutikęs T. ir I. mamą, kuri gyvena ( - ), sužinojau, kad tai buvo jos kaimynas, gyvenantis ( - ), kuriam, kuomet jis būna išgėręs, visada trukdo vaikai. Pabandė pasikalbėti su tuo žmogumi, tačiau paskambinus į duris, jas atidarė jo žmona, pasakė, kad jis išėjęs į parduotuvę. Paklausus, kodėl jos vyras muša vaikus, atsakė, kad jie labai triukšmauja. Tačiau iš N. sužinojo, kad tas vyras buvo namuose ir žiūrėjo per langą. 2016-05-30 parašė pareiškimą policijai per „e.policija“ ir 2016-05-31 kreipėsi į valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl mažamečio sūnaus apžiūros (1 t., b. l. 7-8).

172016-06-09 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra ( - ) (1 t., b. l. 10-12).

18Kaip matyti iš pranešimo policijai per Policijos elektroninių paslaugų sistemą www.ePolicija.lt, pareiškėjas K. M. pranešė, kad 2016-05-29 ( - ), kieme apie 19.30 val., kieme žaidžiantį jo mažametį sūnų N. M. dėl nežinomų priežasčių sumušė nepažįstamas vyras, 45-55 metų amžiaus, galimai gyvenantis ( - ). Savo elgesio jis niekaip nepaaiškino, tik pasakė vaikui „dink iš čia, kad aš daugiau tavęs nematyčiau“. Ant sūnaus kūno krūtinės dešinėje pusėje matyti mušimo žymės. Kartu su sūnumi žaidę vaikai labai išgąsdinti. Pranešimas Kauno apskrities VKP užregistruotas 2016-05-31 (1 t., b. l. 13).

19Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1402/2016(02) nurodyta, kad N. M. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinėje ir kairiame ausies kaušelyje, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, kurie susidarė kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau trijų trauminių kontaktų pasekoje. Poodinės kraujosruvos gali būti padarytos suduodant kumščiu, o odos nubrozdinimai galėjo atsirasti griuvimo metu. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 14-17).

20Nukentėjusysis N. M. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino 2016-10-24 parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 164-170).

21Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

22Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad V. M. pateiktas kaltinimas, 2016 m. gegužės 29 d. apie 19.30 val. namo, esančio ( - ), kieme, rankomis suėmus mažamečiui N. M. ties krūtine ir pakėlus jį nuo žemės, metus nuo savęs į šalimais stovėjusios pastogės medinę sieną, pritvirtintą prie stulpo, laikančio konstrukcijas, dėl ko mažametis į jį atsitrenkė, tokiais savo veiksmais mažamečiui N. M. padarydarant poodines kraujosruvas krūtinėje ir kairiame ausies kaušelyje bei odos nubrozdinimą dešiniame kelyje, susidariusį griuvimo metu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

23BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika padaroma tik esant kaltininko tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba netiesiogine tyčia, jei darydamas veiką suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

24Nors kaltinamasis V. M. apklausiamas teisme savo kaltę nurodė pripažįstantis, tačiau išklausius jo parodymus, akivaizdu, kad jis savo kaltės nepripažįsta, nepripažįsta tyčia smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, nurodė, kad susidūrė su bėgančiu nukentėjusiuoju netyčia, šis parkrito ir galbūt kažką užsigavo dėl tokio netyčinio susidūrimo. Kaltinamasis nurodė, kad iš tiesų daugiabučio gyvenamojo namo kieme susidūrė su bėgančiu nukentėjusiuoju, tačiau neigė, kad buvo suėmęs jį rankomis ties krūtine ir numetė jį ant žemės, nurodė, kad galėjo tik iš netikėtumo šiek tiek atstumti nuo savęs nukentėjusįjį, tačiau šis nukrito nuo susidūrimo, o ne nuo tyčinio veiksmo – pakėlimo ir numetimo. Tokie kaltinamojo parodymai laikytini gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas remiasi tik ta jų dalimi, kuri atitinka kitų įrodymų turinį, o kitą dalį atmeta.

25Pirmiausia pažymėtina, kad mažametis N. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad bėgdamas atsitrenkė į dėdę, dėdė paėmė jį už krūtinės, sugriebė labai stipriai, net ir odą sugriebė, pakėlė nuo žemės iki nosies ir nusviedė į stulpą, jis atsimušė į stulpą, susižalojo nugarą, užgulė ausį, susižeidė kelį ir ranką, liko ant krūtinės žymė, kaip trys pirštai. Jam skaudėjo, kai dėdė sugriebė už krūtinės. Vakare pradėjo smarkiai skaudėti ausį, kelį, nugarą, krūtinę. Po to, nubėgo prie kitų vaikų ir nuėjo į namus, kur pasakė tėčiui, kas įvyko. Tą dieną buvo sekmadienis, nežino 2016-05-22, ar 2016-05-29, vakaras, tikslaus adreso nežino. Dėdės nepažįsta, tačiau žino, kad jis gyvena I. ir T. name, yra matęs jį ankščiau tame kieme (t. 1, b. l. 36-37). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais mažamečio nukentėjusiojo N. M. parodymais, kadangi duomenų, jog šios apklausos metu jis parodymus davė kieno nors įtakotas, byloje nėra. Pats N. M. jokio motyvo apkalbėti V. M. neturi, parodė, kad dėdės nepažįsta, ankščiau jį yra jį matęs, jo parodymai duoti savanoriškai, dalyvaujant proceso dalyviams, dėstomi aiškiai, nuosekliai ir sklandžiai. Nukentėjusysis analogiškai įvykio aplinkybes iš karto po įvykio papasakojo ir savo tėvui K. M., ką šis patvirtino duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu.

26Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą mažamečio N. M. parodymų nuoširdumu ir teisingumu stiprina ir tai, kad jis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, net ir praėjus keliems mėnesiams po pirmos jo apklausos liko nuoseklus, parodė, kurioje vietoje, kaip susidūrė su jam iš matymo pažįstamu dėde, kaip šis suėmė jį už krūtinės, kaip papurtė, pakėlė nuo žemės ir metė į stoginės pusę, į kurios sieną jis atsitrenkė ir užsigavo nugarą, ausį (1 t., b. l. 164-170).

27Nukentėjusiojo parodymus dėl sužalojimo aplinkybių patvirtina ir liudytojų T. V. bei I. V. parodymai. Liudytojas T. V. apklaustas teisme patvirtino, kad matė, kaip kaimynas iš jo namo, jo vardo ir pavardės nežino, jis senas, pagavo N., pakratė ir numetė, nes vaikai rėkavo; N.atsitrenkė į sandėliuką, nukrito ant žemės, užsigavo ir iš karto nuėjo namo pasakyti tėvams. Liudytojas patvirtino, kad N. M. skundėsi, kad pradėjo skaudėti šoną, jis matė mėlynę ant N. M. krūtinės, sužeistą kelį, ranką. Liudytojas patvirtino tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo parodymus, nurodydamas, kad N. M. bėgdamas susidūrė su kaimynu prie sandėliuko. Liudytojo parodymai buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo metu, analogiškus parodymus T. V. buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjo (1 t. b. l. 61-62), parodymus jis patvirtino ir teisme. Liudytojas I. V. taip pat patvirtino, kad matė, kaip N. M. iššoko iš garažo ir susitiko su kaimynu, kaimynas numetė N. M., šis nukrito. Liudytojas teisme negalėjo prisiminti ir paaiškinti, kaip konkrečiai kaimynas numetė N. M., tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet jis sakė, kad matė, kaip kaimynas buvo suėmęs N. M. už maikės prie kaklo iš nugaros ir taip jį numetė ant kelių prie tvoros, N. M. parodė, kad jam skauda ant kelių ir nubėgo namo (1 t., b. l. 66-68). Liudytojas paaiškino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu vasarą geriau atsiminė įvykio aplinkybes, kas yra tikėtina, atsižvelgiant į mažamečio liudytojo amžių bei laiko tarpą, praėjusį nuo įvykio bei nuo jo pirmos apklausos, todėl tai, kad jis apklausiamas teisme negalėjo prisiminti visų aplinkybių, nepaneigia jo parodymų teisingumo.

28Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais mažamečių liudytojų parodymais, jų parodymai iš esmės yra nuoseklūs, neprieštaringi, sutampa tiek su nukentėjusiojo, tiek ir su kaltinamojo parodymais dalyje dėl įvykio pradžios, duomenų, jog apklausų metu jie parodymus davė kieno nors įtakoti, byloje nėra, jokio suinteresuotumo nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį byloje nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis. Tai, kad apklausiami vaikai skirtingai įvardijo objektą, į kurį atsitrenkė nukentėjusysis, nesudaro pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu, kadangi iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t., b. l. 164-171) matyti, kad nukentėjusysis N. M. atsitrenkė į stoginės sieną, kurią laiko metalinis stulpas, siena sudaryta iš lentų, todėl tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų T. V., I. V. parodymų nėra pagrindo laikyti prieštaringais ir jais abejoti.

29Nors liudytojai J. B. ir B. B., apklausti ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad patys tiesiogiai aplinkybių, kaip N. M. buvo numestas, nematė, tačiau patvirtino tai žinantys iš N. M. ir K. M., liudytojas J. B. pavirtino, kad N. M. skundėsi, kad skauda alkūnę, blogai jaučiasi, o B. B. parodė, kad N. M. rodė jai skaudančią raudoną žymę ties krūtine.

30Nukentėjusiojo atstovas K. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad jo sūnus, parbėgęs iš gretimo kiemo, buvo išsigandęs, šoko būsenoje, nubrozdintais delnais ir keliais, kaire ausimi, papasakojo, kad dėdė jam „dėjo“, o tą patį vakarą pastebėjo ant sūnaus krūtinės sumušimo žymes. Nukentėjusiojo atstovas parodė, kad iš karto ėjo į vaiko nurodytą namą ieškoti sūnaus apibūdinto vyro, iš I.ir T. mamos sužinojo, kad tai buvo kaimynas iš šešto buto. Nuėjus į nurodytą butą, atidarė duris moteris, kuri pasakė, kad vyro nėra, o į klausimą, kodėl jis vaikus muša, neneigė tokios galimybės, atsakė, kad vaikai triukšmauja. Taip pat K. M. parodė, kad nueidamas matė lange bute gyvenantį vyriškį – kaltinamąjį V. M. prie lango, t. y. jis buvo namuose. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino šią aplinkybę, nurodė, kad kažkas iš suaugusių asmenų iš karto po įvykio buvo atėjęs, kalbėjosi su jo žmona.

31Aplinkybę, kad dėl tokio V. M. veiksmo kilo BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai, t. y. mažamečiui nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų pavirtina specialisto išvada Nr. G1402/2016(02), kurioje nurodyta, kad N. M. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinėje ir kairiame ausies kaušelyje, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, kurie susidarė kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau trijų trauminių kontaktų pasekoje. Poodinės kraujosruvos gali būti padarytos suduodant kumščiu, o odos nubrozdinimai galėjo atsirasti griuvimo metu. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 14-17). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas patvirtino savo išvadą, parodė, kad labiausiai tikėtina, kad kraujosruva krūtinėje nukentėjusiajam galėjo būti padaryta nuo kontakto su kumščiu, o nubrozdinimas kelyje griuvimo metu, kraujosruva ausies kaušelyje kontakto su kietu buku daiktu. Nors specialistas nurodė, kad negali pasakyti, ar toks sužalojimas galėjo būti padarytas, jeigu vaikas būtų paimtas už drabužių, pakeltas ir papurtytas, tačiau tik dėl to, kad jam neteko susidurti su tokiu sužalojimo padarymo mechanizmu.

32Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats į jį atsitrenkdamas, kadangi bėgdamas turėjo pagalį, tačiau specialisto paaiškinimas teisme paneigia tokią kaltinamojo versiją, kadangi specialistas nurodė, kad vaikui bėgant atsitrenkus į suaugusį žmogų, tokie sužalojimai negalėjo susidaryti, nebent atsitrenkus į atstatytą kumštį, o kaltinamasis nenurodė, kad nukentėjusysis atsitrenkė į kumštį, tik nurodė, kad galimai dėl netikėtumo jis delnais atstūmė nukentėjusįjį. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad bėgdamas atsitrenkė į dėdę šonu, parodė kaip tai atsitiko apklausos metu ant žaislų (apklausos vaizdo įrašas voke prie bylos), kaip minėta, netikėti nukentėjusiojo parpodymais nėra jokio pagrindo, todėl kaltinamojo versija, kad kraujosruva krūtinėje galėjo būti padaryta nukentėjusiajam pačiam į jį atsitrenkus, atmestina kaip nepagrįsta.

33Teisme kaltinamasis iškėlė versiją, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti jam žaidžiant su draugais kieme, kadangi jie lakstė su pagaliais, tačiau tokia kaltinamojo gynybos versija yra prielaidų pobūdžio, o liudytojai T. V. bei I. V. parodė, kad tą dieną žaisdami vaikai vieni kitų nemušė, niekas nebuvo susižalojęs dėl žaidimo su pagaliais.

34Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad kilo BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai – mažamečiui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir tarp šių padarinių bei V. M. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

35Nagrinėjant bylą teisme kilo klausimas dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, kaltinamojo gynėja argumentavo, kad įvykis, kuomet kaltinamasis susidūrė su nukentėjusiuoju įvyko galimai ne 2016-05-29, o 2016-05-22, kadangi ir įtarimas V. M. buvo pareikštas nurodant šią datą ir jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju nurodė būtent šią datą, kas ir yra fiksuota jo apklausos protokole, tačiau neaiškiomis aplinkybėmis šiuose procesiniuose dokumentuose atsirado taisymas į 2016-05-29 dieną. Gynėja nurodė, kad nesant nustatytai aiškiai veikos padarymo datai, kyla abejonių, ar nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti dėl susidūrimo su kaltinamuoju, nes jei konfliktas įvyko 2016-05-22, tuomet remiantis specialisto išvada, sužalojimai nėra šio konflikto pasekmė.

36Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų, konkrečiai pareiškėjo K. M. 2016-06-10 protokolo pareiškimo (1 t., b. l. 7) matyti, kad jis pranešė, kad jo sūnus nepažįstamo asmens, gyvenančio ( - ) name, buvo sumuštas būtent 2016-05-29. Pareiškėjas paaiškino, kad sekančią dieną, t. y. 2016-05-30 parašė pareiškimą per „e.policija.“, o 2016-05-31 kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių dėl sūnaus N. M. apžiūros. Šias pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina ir Policijos elektroninių paslaugų sistemoje e.Policija.lt užfiksuotas pranešimas policijai, iš kurio matyti, kad pranešėjas K. M. pateikė sekančią įvykio informaciją: „įvykio data ir laikas: nuo 2016-05-29 19.30 iki 2016-05-29 20.00 val.“, „įvykio aplinkybės: nurodytu laiku ( - )namo kieme, Kaune, žaidžiantį jo mažametį sūnų N. M. dėl nežinomų priežasčių sumušė nepažįstamas vyras, galimai vardu ( - ), gyvenantis ( - )“. Šis pranešimas Kauno apskrities VPK Dokumentų valdymo skyriuje registruotas 2016-05-31. Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą nuosekliai viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nurodė, kad prieš jo sūnų N. M. kaltinamojo buvo smurtauta 2016-05-29, jokio pagrindo abejoti jo parodymais teismui nėra pagrindo, jo suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį V. M. nenustatytas, jie nėra pažįstami asmenys, jokių konfliktų tarp jų iki įvykio nebuvo užfiksuota, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis. Tai, kad mažamečio nukentėjusiojo apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu užfiksuota įvykio data 2016-05-22, nesudaro pagrindo abejoti jo atstovo pagal įstatymą parodymais, kadangi ir iš apklausos protokolo ir iš apklausos vaizdo įrašo matyti, kad ši data ikiteisminio tyrimo teisėjos buvo nurodyta vaikui pradedant apklausą ir su nuoroda į šią datą formuluojant klausimą, o ši data klaidingai buvo nurodyta tiek pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, akivaizdžiai padarius rašymo apsirikimą perrašant per e.policija gautą K. M. pranešimo turinį (1 t., b. l. 1) bei 2016-06-22 teismo nutartyje dėl mažamečio nukentėjusiojo apklausos tvarkos (1 t., b. l. 35). Jokių kitų byloje duomenų, kad įvykis galėjo būti įvykęs 22 dieną nebuvo. Taip pat pažymėtina, kad nors pranešime apie įtarimą (1 t., b. l. 75) taip pat buvo nurodyta veikos data 2016-05-22, tačiau apklausta liudytoja šį pranešimą rašiusi tyrėja U. Č. patvirtino, kad ši data buvo nurodyta įsivėlus techninei klaidai, kuri vėliau buvo ištaisyta. Nors įtariamojo apklausos protokole fiksuojant jo parodymus taip pat užfiksuotas įvykio laikas: „2016-05-22 vakare“, tačiau apklausiamas teisme kaltinamasis V. M. negalėjo tiksliai įvardinti įvykio laiko, abejojo, ar tai galėjo būti 22 diena, ar 29 diena, todėl teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat vadovavosi jam pareikštu įtarimu su klaidinga nuoroda į 22 dieną, ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti pareiškėjo K. M. parodymų teisingumu.

37Pirmiau aptarti įrodymai ir jais remiantis nustatytos faktinės aplinkybės, susiejus jas į visumą leidžia spręsti, kad V. M. būtent 2016-05-29 apie 19.30 val., smurtavo mažamečio N. M. atžvilgiu - rankomis suėmęs mažamečiui N. M. ties krūtine ir pakėlęs jį nuo žemės, metė nuo savęs į šalimais stovėjusios pastogės medinę sieną, pritvirtintą prie stulpo, laikančio konstrukcijas, dėl ko nukentėjusysis mažametis į ją atsitrenkė. Tai, kad jis šį veiksmą padarė tyčia, rodo tiek mažamečio parodymai, kad tai nebuvo netyčinis susidūrimas, kad dėdė buvo supykęs, sugriebė jį už krūtinės, pakėlė iki nosies ir nusviedė į stulpą, taip pat ir liudytojo T. V. parodymai apie tai, kad kaimynas buvo piktas, dėl to, kad jie kieme rėkavo, N.susidūrus su juo, pagavo N., pakėlė jį nuo žemės, pakratė ir numetė, dėl ko N. užsigavo, bei I. V. parodymai apie tai, kad kaimynas N. buvo suėmęs už maikės ir numetė. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai apibūdina V. M. motyvą ir tikslą. Nors motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau remiantis susiklosčiusia teismų praktika motyvas ir tikslas reikšmingi sprendžiant dėl subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės rodo, kad V. M. veika buvo tyčinė. Teismas tiki, kad kaltinamasis norėjo ne tiek sukelti skausmą mažamečiui N. M., ar jį sužaloti, kiek siekė jį sudrausminti, nuraminti, kad nebūtų keliamas triukšmas kieme, tačiau akivaizdu, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, koks yra V. M., suvokia, kad vaiko sugriebimas, pakėlimas nuo žemės ir metimas nuo savęs, neabejotinai sąlygos vaiko parkritimą ir galimai sužalojimus. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad savo veiksmu gali sukelti sužalojimus ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

38Teismas konstatuoja, kad remiantis pirmiau aptartomis, teismo nustatytomis aplinkybėmis, V. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje.

39Bausmės skyrimas

40Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

41Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

42Kaltinamasis ankščiau neteistas, jo padarytas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas prieš mažametį asmenį. Kaltinamasis Psichiatrijos ligoninės įskaitoje, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 121), konsultuotas Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos Klinikos Aleksoto sektoriaus specialistų 2016-05-20 dėl alkoholio vartojimo, nustatyta, kad yra susilpnėjusi trumpalaikė atmintis, fiksuojamos depresinės tendencijos, stebimi emocinio labilumo, dirglumo ir neapibrėžtumo sąlygotos vidinės įtampos požymiai (1 t., b. l. 123-127), tačiau specialisto išvadoje nustatyta, kad atlikti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 130), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas (1 t., b. l. 83, 84), nedirba (1 t., b. l. 85). Nors kaltinamasis ankščiau neteistas, tačiau kaltės nepripažįsta, nedirba, nurodė, kad jo neturtinė padėtis sunki, jo atžvilgiu taip pat pareikštas civilinis ieškinys, kuriam sumoti jis nurodė pinigų neturtinis, todėl teismas sprendžia, kad skirti jam finansinę bausmę nėra tikslinga, o išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmę – areštą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymo numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

43Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 78-79), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.

44Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

45Daiktiniai įrodymai byloje – 7 CD diskai su mažamečių apklausų vaizdo įrašais (1 t., b. l. 161, 171, vokas prie bylos), paliktini byloje saugojimui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46Dėl civilinio ieškinio

47Nukentėjusysis N. M. ir jo įstatyminis atstovas K. M. civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusiojo N. M. naudai iš civilinio atsakovo kaltinamojo V. M. priteisti 3000 Eur dydžio neturtinę žalą bei nukentėjusiojo įstatatyminio atstovo K. M. naudai 123 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro transporto išlaidos – 30 Eur, ekspertizės, specialisto išvada – 13 Eur, privataus gydytojo konsultacija – 25 Eur, vaistai – tepalai, vaistai nuo skausmo Nimesil – 55 Eur (1 t., b. l. 23-28).

48Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad V. M. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

49Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš dalies sutinka su byloje pateiktu civiliniu ieškiniu, t. y. sutinka atlyginti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo – 123 Eur. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad nemano, kad nukentėjusiajam jo veiksmais galėjo būti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to, V. M. neturi galimybių sumokėti reikalaujamą 3000 Eur sumą, todėl civilinį ieškinį likusioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė atmesti.

50Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas K. M. nurodė, kad turtinė žala yra: transporto išlaidos – 30 Eur, susidariusios dėl vaiko vežiojimo į gydymo įstaigas, specialisto išvados išlaidos – 13 Eur, privataus gydytojo konsultacija – 25 Eur, vaistai – tepalai, vaistai nuo skausmo Nimesil – 55 Eur, tačiau vaistų pirkimo kvitų neišsaugojo. Teismas pažymi, kad nors civilinis ieškovas pateikė rašytinius įrodymus tik dėl dalies turtinio reikalavimo pagrįstumo (Valstybinės teismo medicinos tarnybos mokėjimo dokumentas 12,74 Eur sumai ir kasos čekis, sumokėtas 2016-06-07, 25 Eur sumai (1 t., b. l. 18, 29, 150), ir nors likę reikalavimai dėl 30 Eur transporto išlaidų, ir 55 Eur už vaistus – tepalus, vaistus nuo skausmo Nimesil, nėra pagrįsti jokiais dokumentais, tačiau, atsižvelgiant į paaiškinimus bei sužalojimų pobūdį yra protingi ir ekonomiškai pagrįsti, įvertinus tai, kad civilinis atsakovas V. M. neprieštarauja jų atlyginimui, todėl tenkintini. Kadangi civilinis ieškovas nurodė, kad išlaidos specialisto išvadai gauti sudarė 13 Eur, tačiau iš pateikto mokėjimo kvito matyti, kad už šią paslaugą sumokėta 12,74 Eur, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo priteistina 122,74 Eur civilinio ieškovo K. M. naudai.

51Nukentėjusysis N. M. civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nusikalstamos veikos metu mažamečiam asmeniui buvo padaryti sužalojimai galvos ir krūtinės srityse bei ant kojos. Dėl šių sužalojimų mažametis patyrė didelį fizinį skausmą, jis buvo vežamas į Teismo medicinos ekspertinį skyrių, kitas gydymo įstaigas, buvo atliekami tyrimai, t. y. jam buvo atliekamos nemalonios, skausmingos ir mažamečiui psichologinį stresą keliančios medicininės procedūros. Po įvykio jam dar ilgai skaudėjo sumuštas vietas, teko gerti nuskausminamuosius vaistus. Nuo patirto šoko, streso ir nervinės įtampos nusilpo vaiko imuninė sistema, todėl jis turi iki šiol vartoti vitaminus bei papildus. Dėl sveikatos sutrikdymo vaikas buvo priverstas visiškai atsisakyti sporto treniruočių ir įprastos aktyvios veiklos. Sumušimas krūtinės srityje jam ypač pavojingas, nes jis turi įgimtą krūtinės įdubimą, kuris apsunkina tinkamą vidaus organų funkcionavimą ir bet koks krūtinės srities trauminis poveikis gali iššaukti vidaus organų disfunkciją. Visos šios aplinkybės gali turėti įtakos mažamečio nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi ir vystymuisi, nes dėl mažametystės jis stresą, baimę ir depresyvią būseną išgyvena dar stipriau (1 t., b. l. 23-28).

52Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami atlyginti asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, nes nukentėjusiajam priteisiama piniginė kompensacija nėra dar viena bausmė žalą padariusiam asmeniui. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus (ir galimus patirti ateityje) neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą, būtų proporcingas siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

53Nagrinėjamu atveju teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas trijų trauminių poveikių pasekoje: poodinės kraujosruvos krūtinėje ir kairiame ausies kaušelyje, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje (1 t., b. l. 14-15), dėl kurių nukentėjusiajam neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek nepatogumus, medicinines apžiūras. Iš nukentėjusiojo atstovo parodymų matyti, kad gydymas netruko labai ilgai – mažametis jautė skausmą apie dvi savaites, tačiau turėjo vartoti skausmą malšinančius medikamentus, dėl sužalojimo jis negalėjo užsiimti savo įprastine veikla. Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, jog nukentėjęs mažametis N. M. patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir nerimą, baimę, kurią jaučia iki šiol, bijo eiti per kiemą, kuriame buvo sužalotas, bijo sutikti kaltinamąjį, tenka jį lydėti, arba jam eiti kitu keliu. Pažymėjo, kad sūnus turi įgimtą krūtinės deformaciją, yra nuolat stebimas medikų, jam neužsidaro širdies vožtuvas, todėl šis įvykis labai išgąsdino, gali būti labai sunkios pasekmės, nes gali sustoti širdis, jo nedidelis plaučių tūris, pasidarius ekspertizę gydytojai pasakė, kad gali būti rimtų komplikacijų vėliau. Byloje yra pateiktas VšĮ Kauno kalniečių poliklinikos raštas dėl informacijos suteikimo, iš kurio matyti, kad N. M. nuo gimimo stebimas ir gydomas Kalniečių poliklinikoje, nuo 2011-04-21 stebimas ir gydomas gydytojo ortopedo, diagnozuota: įduba krūtinė idioatinė skoliozė, krūtinės ir juosmens sritis (1 t., b. l. 149), t. y. vaikui žinoma diagnozė galėjo jam sukelti didesnę baimę išgąstį dėl galimų neigiamų pasekmių, tačiau jokių kitų duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui, byloje nenustatyta, duomenų apie tai, kad ateityje kiltų rimtų komplikacijų nepateikta, o kaip matyti iš nukentėjusiojo atstovo paaiškinimų, nukentėjusysis fiziškai jaučiasi gerai, toliau sportuoja. Nukentėjusiojo atstovo pateiktas išrašas iš mokslinės literatūros dėl širdies sukrėtimo pasekmių (2 t., b. l. 5-8) yra bendro pobūdžio ir niekaip nepatvirtina nurodytų pasekmių nukentėjusiojo atžvilgiu. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis nusikalto tyčiniais veiksmais, tačiau bedarbis, garbingo amžiaus, jo turtinė padėtis nėra gera.

54Kaip minėta, nukentėjusysis prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Pagal formuojamą teismų praktiką tokio tipo bylose yra priteisiami ženkliai mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra prašoma šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteistina suma neturtinei žalai atlyginti svyruoja nuo 80 Eur iki 500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-222/2016, 2K-284-648/2016, 2K-299-648/2015). Taip pat pasitaiko išimtinių atvejų, nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų, tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti esminiai didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta, tačiau atsižvelgtina į individualias nukentėjusiojo savybes, todėl nuo teismų praktikos nukryptina nežymiai.

55Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo N. M. patirtą neturtinę žalą vertina 600 Eur, kuri priteisina iš kaltinamojo V. M. mažamečio nukentėjusiojo naudai, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo N. M. pilnametystės nustatant jo atstovą pagal įstatymą K. M. (CK 3.185 str.).

56Byloje pateiktas prašymas atlyginti patirtas 300 Eur išlaidas advokatui, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas sprendžia, kad nurodytos lėšos pagrįstos, atitinka atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir įrodytos rašytiniais įrodymais, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis), (1 t., b. l. 39, 2 t., b. l. 10-11).

57Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

Nutarė

58V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam bausmę – 25 (dvidešimt penkias) paras arešto, bausmę atliekant areštinėje.

59Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. M. sulaikymo įsiteisėjus nuosprendžiui dienos.

60Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. M. 122,74 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 74 ct) turtinės žalos atlyginimo K. M. naudai ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo mažamečio N. M. naudai, šių priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo N. M. pilnametystės nustatant jo atstovą pagal įstatymą K. M..

61Priteisti iš V. M. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų K. M. naudai.

62Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

63Daiktinius įrodymus – 7 CD diskus su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

64Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.