Byla 2K-316-222/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Aiduko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, nuteistajam S. S., nukentėjusiajam A. K. ir jo atstovui advokatui Gintautui Malaveckui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus ir nukentėjusiojo A. K. kasacinius skundus, nuteistojo S. S. baudžiamojoje byloje, dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendis: S. S. veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, S. S. paskirta 5 MGL (188,30 Eur) dydžio bauda. Priteistos neturtinės žalos dydis sumažintas iki 100 Eur, o proceso išlaidos sumažintos iki 500 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

2A. K. iš S. S. priteista 50 Eur proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

3Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu S. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 15 MGL (546,90 Eur) dydžio bauda. Nustatytas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Nukentėjusiajam A. K. iš S. S. priteista 39,50 Eur turtinės, 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 731,70 Eur proceso išlaidų.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių skundus tenkinti, nuteistojo, prašiusio skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6S. S., apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perkvalifikavus veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį, nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 3 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje – prie UAB S. lentpjūvės garažų pastato, esančio Prienų r., ( - ), dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų ir jų pagrindu kilusio konflikto metu tyčia spyrė A. K. 4–5 kartus į įvairias kūno vietas, dešiniu kumščiu sudavė vieną kartą į petį ir 4–5 kartus rankomis sudavė smūgius į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais dešiniame žaste ir kairio riešo sąnario išoriniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos smakre, krūtinkaulio, kairio kelio ir dešinės šlaunies srityse.

7Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. Juškevičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendį.

8Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 284 straipsnio 1 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

9Kasatoriaus manymu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai kritiškai, kaip palankius nukentėjusiajam A. K., vertino liudytojų T. K., S. J., M. S., G. K., E. L. ir A. Š. parodymus. Nors T. K. ir G. K. su nukentėjusiuoju susiję giminystės ryšiais, tačiau kiti liudytojai yra tik tos pačios įmonės darbuotojai, visų liudytojų parodymai neprieštarauja tarpusavyje, juos patvirtino kiti duomenys. Dėl to nėra pagrindo jais abejoti, juolab duomenų, kad jie galėtų sutartinai meluoti, byloje nėra. Tuo tarpu liudytojo V. A. parodymus (palankius S. S.) paneigia kiti bylos įrodymai. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino ir liudytojos D. G. parodymus, padarydamas nepagrįstas išvadas, kad konfliktas buvo nukreiptas ne į viešosios tvarkos sutrikdymą, o į asmeninių santykių aiškinimąsi ir nesukėlė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių.

10Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai akcentavo, kad kaltininko motyvai yra esminis požymis, atribojantis aptariamas nusikalstamas veikas, dėl to konfliktą tarp S. S. ir nukentėjusiojo A. K. netinkamai vertino, kaip kilusį iš asmeninių paskatų, nukreiptą ne į viešosios tvarkos pažeidimą. Prokuroras pažymi, kad nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas BK 284 straipsnio 1 dalyje nenurodyti, todėl veikos konstatavimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). Šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų – tiek dėl chuliganiškų, tiek dėl asmeninių, savanaudiškų arba kitokių. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį bei tvarką. Šioje byloje nustatyta, kad viskas vyko viešoje vietoje, tą pripažino ir apeliacinės instancijos teismas. Kai D. G. atliko žemės matavimų darbus, S. S. toje vietoje neprivalėjo būti. Kaip nurodė D. G. – jo dalyvavimas nebuvo reikalingas, nes A. K. sklypo matavimas nesusijęs su jo sklypu. Ši aplinkybė, pasak prokuroro, rodo, kad asmeniniams santykiams spręsti S. S. pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo sutrikdė visuomenės rimtį ir pademonstravo aplinkiniams ir aplinkai nepagarbą.

11Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nebuvo sukeltas realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, sprendžiant apie šio požymio buvimą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006,

122K-248/2009, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013,

132K-491/2013). Kasatorius remiasi liudytojos D. G. parodymais (kad situacija buvo nemaloni, ji jautėsi nepatogiai, todėl ilgai ten neužsibuvo) ir teigia, kad S. S. veiksmai – smūgių sudavimas viešoje vietoje, peržengė privataus konflikto ribas, jo veika buvo pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkiniams. Liudytojai T. K., G. K., E. L., M. S., S. J. bei M. K. taip pat parodė, kad jie buvo pasipiktinę S. S. elgesiu, sutrikę, kad sustojo darbas, visi aptarinėjo įvykį. Taigi, viskas vyko ilgiau nei keletą minučių (pagal A. Š. ir E. L. parodymus – 15-20 minučių) S. lentpjūvės teritorijoje matant jos darbuotojams. S. S. sudavė mažiausiai 9 smūgius rankomis ir kojomis, paėmė pagalį ir juo mosikavo. Kasatoriaus manymu, tinkamai įvertinus liudytojų, mačiusių konfliktą, parodymus, galima padaryti išvadą, kad aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių darbas, sutrikdyta normali lentpjūvės veikla.

14Kasatoriaus skunde apibendrintai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai perkvalifikavo nusikalstamą veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį, o tai lėmė esminiai proceso pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

15Nukentėjusysis A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendį bei priteisti 200 Eur už advokato paslaugas kasacinės instancijos teisme.

16Nukentėjusysis nesutinka su tuo, kaip apeliacinės instancijos teismas vertino įvykio liudytojų parodymus. Nukentėjusysis teigia, kad teismo pozicija dėl liudytojų parodymų vertinimo yra dviprasmiška, nes darant išvadas dėl viešosios tvarkos pažeidimo jie įvardijami kaip suinteresuoti asmenys, tačiau remdamasis tų pačių liudytojų parodymais teismas konstatavo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvimą.

17Kasatorius skunde cituoja liudytojų G. K., E. L., T. K., S. J., M. S., M. K. parodymus (apie matytą juos papiktinusį konfliktą tarp S. S. ir A. K., S. S. nusikalstamus veiksmus), nurodo, kad giminystės ryšiais su juo susiję tik du asmenys, o kiti liudytojai yra tik tos pačios įmonės darbuotojai. Be to, visų giminystės ryšiais susijusių ir įmonės darbuotojų parodymai tarpusavyje nėra prieštaringi, juos patvirtina kiti bylos duomenys. Vien tai, kad tie asmenys yra nukentėjusiojo pavaldiniai, neduoda pagrindo abejoti liudytojų parodymais. Duomenų, kad liudytojai galėtų meluoti, nenustatyta. Priešingai, V. A. davė parodymus, palankius S. S. dėl smūgių sudavimo ir marškinių suplėšymo, nors šie parodymai buvo paneigti kitų liudytojų parodymais ir marškinių apžiūra teismo metu, be to, S. S. parodymai dėl smūgių sudavimo aplinkybių ir šio liudytojo parodymai išsiskyrė.

18Kasaciniame skunde nukentėjusysis A. K. teigia, kad teismas nevertino jo parodymų, jog įmonės teritorijoje draudžiama būti pašaliniams asmenims, apie tai perspėja įmonės teritorijoje iškabinti ženklai; įmonės darbuotojai, pamatę pašalinį asmenį, jį perspėja ir išveda iš lentpjūvės teritorijos, kaip tik tą jis ir darė – liepė S. S. pasišalinti, tačiau šis nepakluso, priešinosi, sudavė smūgius viešoje vietoje.

19A. K. kasaciniame skunde, taip pat kaip ir prokuroro kasaciniame skunde, nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių nebuvimo, dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų veikų atribojimo kriterijų (motyvas, tikslas) ir požymio – veikos padarymas viešoje vietoje – vertinimo. Šiais klausimais pateikiami tokie patys argumentai, todėl jie nekartojami.

20Taip pat kaip ir prokuroras nukentėjusysis daro išvadą, kad teismas padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius priimti teisingą nuosprendį, nes teismas netinkamai perkvalifikavo S. S. veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį.

21Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Juškevičiaus ir nukentėjusiojo A. K. kasaciniai skundai tenkintini.

22Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies taikymo

23Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatytos ir abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose nurodytos šios esminės faktinės aplinkybės: S. S. viešoje vietoje kieme prie UAB S. lentpjūvės garažų pastato, vykstant lentpjūvės darbui ir matant jos darbuotojams, asmenims, vykdžiusiems kadastrinius žemės sklypų matavimus, ir kaimyninių garažų savininkams, panaudojo fizinį smurtą – spyrė A. K. 4–5 kartus į įvairias kūno vienas, kumščiu sudavė vieną kartą į petį ir 4–5 kartus rankomis sudavė smūgius į krūtinę, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismai taip pat nustatė, kad S. S. smurtinius veiksmus atliko kilus asmeninio pobūdžio konfliktui, kai A. K. jo paprašė pasišalinti iš lentpjūvės teritorijos.

24Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, teisiškai vertindami bylos įrodymus ir kvalifikuodami veiką, padarė skirtingas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs S. S. veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad S. S. viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš A. K. dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų, bet nesukėlė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Teismo manymu, nėra duomenų, jog S. S. veiksmai pašaliniams sukėlė išgąstį, kilo sumaištis, ar buvo nutrauktas žmonių darbas, taigi veika neperžengė privataus konflikto ribų. Teismas nurodė, kad esminis nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, atribojimo kriterijus yra kaltininko motyvas ir tikslas, ir atsižvelgęs į tai, kad dominavo asmeniniai motyvai, o ne noras parodyti savo viršenybę prieš nukentėjusįjį, kad tikslas nebuvo nukreiptas į viešos tvarkos pažeidimą, nusprendė, jog S. S. veiksmai neatitinka viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymių visumos. Pirmosios instancijos teismas S. S. veiką kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, padaręs priešingą išvadą, kad jo veikimas atitinka viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymius, pasireiškusius tuo, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia padarė A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. sukėlė BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius. Teismas savo išvadas dėl minėtų padarinių buvimo pagrindė įvykį mačiusių liudytojų parodymų analize ir jų vertinimu.

25Kasatoriai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendį. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad juose nurodomas prašymas iš esmės grindžiamas netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BPK 369 straipsnio 2 dalis) ir argumentais, susijusiais su bylos aplinkybių teisiniu vertinimu.

26Byloje nustatytos ir teismų nuosprendžiuose nurodytos faktinės aplinkybės kasacinės instancijos teismui leidžia spręsti baudžiamojo įstatymo taikymo, t. y. veikos kvalifikavimo, klausimą.

27Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bet kuriuo iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai atsakomybė kyla, kai realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį išeina iš BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo ribų ir yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieš asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis, tačiau tam pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-55/2011, 2K-408/2013). Taigi fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį, vertinant smurto panaudojimo aplinkybių visumą, gali būti kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Šių veikų atribojimui svarbios tokios aplinkybės, kaip viešoji vieta, būdas ir sukelti padariniai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas renginys, kaltininko elgesys žemina ar žeidžia aplinkinių orumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-134/2014, 2K-385/2014). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-141-507/2015).

28Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad fizinio smurto prieš A. K. panaudojimą matę aplinkiniai pasijuto nejaukiai, buvo šokiruoti, sukrėsti, kad šie veiksmai sutrikdė normalų įmonės (lentpjūvės) darbą. Pažymėtina ir tai, kad vertindamas įvykio liudytojų parodymus be jų turinio analizės šis teismas apsiribojo iš esmės bendro pobūdžio išvadomis, preziumavo jų nepatikimumą nepagrįsdamas to konkrečiomis bylos aplinkybėmis, leidžiančiomis daryti pagrįstą išvadą apie visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, kartu ir šių padarinių buvimą ar nebuvimą. Kitas apeliacinės instancijos teismo nurodytas argumentas – asmeninio pobūdžio nesutarimai tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, nepagrįstai sureikšmintas, laikant kaltininko motyvą panaudoti fizinį smurtą kaip esminę aplinkybę, leidusią jo veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, išsamiai, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, įvertinęs liudytojų parodymus, nustatė, kad fizinio smurto veiksmai nors ir naudoti dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų, tačiau bylos aplinkybių visumos – smurto panaudojimo vieta ir būdas, t. y. vieša vieta, kur nuolatos vaikščiojo lentpjūvės darbininkai ir kiti asmenys, matę įvykį, smurtas panaudotas daugelio žmonių akivaizdoje (tiek lentpjūvės darbuotojų, tiek matininkių ir žemės sklypo kaimynų) – vertinimas rodo, kad S. S. veiksmai buvo nukreipti ne tik į asmeninių santykių aiškinimąsi, bet ir į viešosios tvarkos sutrikdymą.

29Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išskyrė ir argumentuotai pagrindė būtinųjų BK 284 straipsnio 1 dalies požymių iš jų – realių padarinių buvimą S. S. veikoje, paaiškino, kokie duomenys tai patvirtina. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad S. S. panaudojo smurtą dėl menkavertės priežasties (A. K. nenorėjo, jog S. S. būtų lentpjūvės teritorijoje, bandė jį išvesti), ir be kita ko, teisingai pažymėjo, kad ne visada asmeninio pobūdžio paskatų buvimas paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Šio teismo išvada dėl baudžiamojo įstatymo taikymo atitinka ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

30Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. S. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra teisinga. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas galioti, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

31Dėl proceso išlaidų išieškojimo

32Nukentėjusysis A. K. kartu su kasaciniu skundu pateikė prašymą iš S. S. išieškoti 200 Eur už advokato paslaugas kasacinės instancijos teisme ir dokumentus, patvirtinančius, kad nukentėjusysis sumokėjo advokatui G. Malaveckui 200 Eur už suteiktą teisinę pagalbą kasacinės instancijos teisme.

33Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje. Sprendžiant klausimą dėl tokių išlaidų išieškojimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

34Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016 ir kt.). Šiuo atveju atsižvelgiant į nedidelę bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, kad tas pats advokatas atstovavo nukentėjusiajam pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, todėl suteikdamas paslaugas kasacinės instancijos teisme jau buvo gerai susipažinęs su bylos esme, prašoma suma mažintina iki 100 Eur.

35Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

36Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendį.

37Iš nuteistojo S. S. nukentėjusiajam A. K. išieškoti 100 Eur proceso išlaidų.