Byla A6.-5298-1122/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė sekretoriaujant Vitai Jurienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. K., jo atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Rūtai Geležinytei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. K., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), gyvenantis ( - ), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

3Teismas

Nustatė

4K. K., būdamas UAB ( - ) (toliau – ir bendrovė, įmonė), įmonės kodas ( - ), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.9301 straipsnį turinčiais įmonės kreditoriais, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija, Institucija, VMI), kaip kreditorės, teises. Tokiais veiksmais K. K. padarė Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

5Mokesčių inspekcijos pateiktame pareiškime nurodyta, kad UAB ( - ) yra Mokesčių inspekcijos skolininkė. Siekiant nustatyti bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams vykdymą nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., 2019 m. balandžio 29 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas. Šio patikrinimo pavedimo išdavimo dieną (2019 m. balandžio 19 d.) bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 39 715,01 Eur (pridėtinės vertės mokestis ir delspinigiai). Bendrovė tikrinimui pateikė kasos knygos išrašus, kredito įstaigų Luminor banko ir BIGBANK AS sąskaitų išrašus, avansines apyskaitas, vadovo paaiškinimą ir kitus prašomus dokumentus. Operatyvaus patikrinimo metu (iš Luminor banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo) nustatyta, kad tikrinamu laikotarpiu šios sąskaitos pajamos sudarė 9 650 Eur, o išlaidos – 10 709,82 Eur, iš kurių didžiausi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, turint įsiskolinimą valstybės biudžetui, buvo šie: 2018 m. spalio 17 d. UAB ( - ) 110 Eur, UAB ( - ) 4 800 Eur, UAB ( - ) 3 000 Eur, UAB ( - ) 1 450 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 46 421 Eur). Taip pat iš avansinės apyskaitos išrašų nustatyta, kad bendrovės pajamos tikrintu laikotarpiu sudarė 1 164,78 Eur, išlaidos – 1 164,78 Eur, iš kurių didžiausi atsiskaitymai (grynais) su kitais kreditoriais, turint įsiskolinimą valstybės biudžetui, buvo šie: 2018 m. rugpjūčio 31 d. MB ( - ) 114,60 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 52 781,49 Eur), 2018 m. rugsėjo 19 d. UAB ( - ) 271 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 51 741,78 Eur), du kartus 2018 m. rugsėjo 26 d. UAB ( - ) po 110 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 51 374,22 Eur), du kartus 2018 m. rugsėjo 27 d. UAB ( - ) po 200 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 46 374,22 Eur), 2018 m. rugsėjo 27 d. UAB ( - ) 47,65 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 46 374,22 Eur). Be to, iš bendrovės kasos knygos išrašo nustatyta, kad tikrinamu laikotarpiu bendrovės kasos likutis sudarė 493,01 Eur, pajamos – 57,19 Eur, išlaidos – 550,20 Eur, iš kurių didžiausi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, turint įsiskolinimą valstybės biudžetui, buvo šie: K. K. 2018 m. rugsėjo 12 d. – 76 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 51 825,85 Eur), 2018 m. rugsėjo 19 d. – 299,40 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 51 741,78 Eur), 2018 m. spalio 2 d. – 60,80 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 46 406 Eur), 2018 m. lapkričio 13 d. – 60,80 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 15 332,45 Eur), 2018 m. gruodžio 11 d. – 53,20 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 15 722,12 Eur). Taip pat į bendrovės sąskaitą, esančią BIGBANK AS filiale, iš fizinio asmens T. Š. buvo gauta 130 500 Eur, kurias bendrovė panaudojo BIGBANK AS filialo suteiktos paskolos grąžinimui (b. l. 3–6).

6Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Mokesčių inspekcijos Integruotos mokesčių informacinės sistemos duomenų bazės išrašai (b. l. 10, 30–39), operatyvaus patikrinimo pažymos kopija (b. l. 11–14), Luminor banko sąskaitos išrašo kopija (b. l. 17–22), bendrovės kasos knygos išrašo kopija (b. l. 23), BIGBANK AS paskolos ir palūkanų suderinimo aktų kopijos (b. l. 24–26), bendrovės atskaitingo asmens K. K. avansinių apyskaitų išrašų kopijos (b. l. 27–29), patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

7Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. K. teismo posėdžių metu prašė teismo pripažinti jį nekaltu, kadangi yra sutarti mechanizmai su banku, kurie ne iki galo tobulai veikia, tačiau juos tobulina ir mokesčius moka. Paaiškino, kad kadangi užtruko UAB ( - ) statomų objektų pardavimai, atsirado finansinių sunkumų, 2018 m. vasarą su banku (BIGBANK) buvo deramasi dėl kredito sutarties pratęsimo ir finansavimo, taip pat mokesčių sumokėjimo ir buvo sutarta pasirašyti atskirą kredito linijos sutartį mokesčiams mokėti. Dėl šio banko nustatyto mokėjimo mechanizmo atsirado mokestinės nepriemokos vėlavimai, tačiau tai yra sudėtingo banko finansavimo pasekmė – visos lėšos už parduotą nekilnojamąjį turtą nukeliauja į banką ir bankas paskirsto pagal turimus susitarimus, pagal savo vidines nuostatas šiuos pinigus, taip pat ir mokesčiams mokėti. Šiuo metu deramasi su banku, kad mokėjimai būtų greitesni ir būtų išvengta tokių pažeidimų. UAB ( - ) statomų objektų (individualių namų) pardavimai vyksta nuolat (nuo 2016 – 2018 m.), todėl nuolat ir atsiranda įmonės mokestinė prievolė. Kai buvo keičiama sutartis su banku, VMI šiame procese nedalyvavo ir apie tokią mokesčių mokėjimo schemą nebuvo informuota. Kol projektas buvo vystomas pagal grafiką, mokesčiai buvo mokami laiku, įmonė pati galėjo juos mokėti, nes bankas paėmęs dalį pinigų, kitą dalį palikdavo. Vėliau, kai užsitęsė terminai, 2018 m. vasarą bankas nusprendė taikyti kitokį mechanizmą, visas lėšas paimdamas ir jas paskirstydamas pagal turimus susitarimus, o konkrečiai mokesčiams mokėti – pagal kredito liniją. UAB ( - ) neturėjo kitos išeities – arba priimti banko sąlygas, arba tapti nemokia. K. K. toks mokėjimo mechanizmas atrodė tvarus ir tinkamas. UAB ( - ) finansinė padėtis nebuvo sunki, bankas pakeitė finansavimo sąlygas, matyt, esant pasikeitusiai bankų politikai. Įmonės veikla buvo gyvybinga. Tai liudija ir banko suteikti kreditai. Problema atsiskaityti su valstybės biudžetu ir sumokėti mokesčius atsirado dėl banko nustatyto finansavimo mechanizmo, dėl kurio viskas užtrunka, viskas turi būti atlikta su atskiru komiteto patvirtinimu, kiekvienas mokėjimas, kai prievolė mokėti mokesčius atsiranda gerokai anksčiau. Įmonė nebuvo sunkioje padėtyje, tai buvo darbinė situacija. Tai, kad bendrovė turėjo įsiskolinimą tiekėjams, yra normalu, tai yra tekantys atidėjimai, įprasti santykiai su partneriais. Yra kredito sutartis. Atsiskaitymai dėliojami tam, kam reikia, pagal susitarimus. Kreditai įmonės veiklai vykdyti imami dėl pasirinktos verslo strategijos. Apyvartinės lėšos yra iš pardavimų, avansinių mokėjimų. Tuo metu buvo sukurtas toks mechanizmas, kad yra banko finansavimas viskam 100 procentų ir kredito linija skirta mokesčiams paskirstyti. Kadangi mechanizmas nėra tobulas, šiuo metu deramasi su banku, kad įmonė galėtų pati atlikti mokėjimus.

8Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas R. Černius teismo posėdžių metu nurodė, kad šiuo atveju administracinis nusižengimas nepadarytas. UAB ( - ) ūkinės veiklos vykdymo metu jau buvo numatyta, kad po turto pardavimo atsiras prievolė mokėti mokesčius, todėl pradžioje su banku buvo sutarta, kad jis pasiima dalį pinigų, kitą dalį palikdamas įmonei, iš kurių ši vykdo atsiskaitymus (tarp jų ir mokesčių mokėjimą). 2018 m. vasarą, kadangi projekto vykdymo terminai ėjo į pabaigą, buvo skiriamas naujas finansavimas ir susitarta, kad visus pinigus gauna bankas, tačiau sudaroma atskira kredito linijos sutartis, naudojama tik pridėtinės vertės mokesčio mokėjimui. Įmonė nebuvo blogoje padėtyje, nėra ir šiuo metu, nes bankas skyrė papildomą finansavimą. 2018 m. vasarą atsirado du turto pirkėjai, su kuriais buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai, todėl 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsirado 57 136 Eur mokestinė PVM prievolė, tačiau pinigai dar nebuvo gauti. Minėta kredito linijos sutartis (kurios tikslas buvo padengti mokestinę prievolę) buvo pasirašyta tik 2018 m. rugsėjo 5 d. Nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. nuosavybės perleidimo pirkėjui, iki realaus pinigų gavimo banke praeina apie du mėnesiai. Bankas, gavęs pinigus, įvertina ar tai susiję su nekilnojamojo turto pardavimu, ar ne, ir pagal kredito linijos sutartį padengia mokestinę prievolę. Šiuo atveju taip ir buvo, kadangi 2018 m. gruodžio mėnesį ta suma sumažėjo nuo 50 iki 15 tūkstančių eurų. Kadangi įmonė nuolat vykdo veiklą, tie mokesčiai kas mėnesį nuolat kinta, tai padidėja, tai sumažėja. Mokestinės prievolės padengimo procesas užtrunka. Kadangi pagal kredito linijos sutartį suformuoti tam tikri piniginiai rezervai būtent tai (mokestinei) prievolei vykdyti, įmonė negali naudoti kitų rezervų mokesčiams mokėti, nes jų tiesiog netektų, bankas neduotų tos pačios sumos mokesčiams mokėti, jis vertina, kokia yra faktinė skola. Tokiu būdu kitus rezervus įmonė gali panaudoti kitiems kreditoriams, priešingu atveju nebegalėtų vykdyti įsipareigojimų ir jiems. Tai nėra kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimas, kadangi įmonė žino, jog vis tiek įvykdys įsipareigojimus, tik iš skirtingų jau numatytų rezervų, tik lėšų paskirstymas užtruko. Todėl šiuo atveju galėtų būti nebent mokestinių prievolių terminų pažeidimas, bet ne eiliškumo. Kita vertus, šis terminų praleidimas yra įvertintas delspinigiais, jie sumokami visą laiką ir tokiu būdu pažeidimas ištaisomas. Atstovas nurodė, kad iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., kai naujai susidarė 57 tūkstančių eurų mokestinė prievolė, visi kiti susidarę mokesčiai jau buvo padengti. Tai nebuvo įsisenėjusi skola. Jei ir buvo daromi kiti mokėjimai kitiems kreditoriams, ne pagal eiliškumą, tai buvo smulkūs, nedideli mokėjimai, galbūt susiję su Registrų centro, Nekilnojamojo turto registro duomenų aptarnavimo veikla, kai kurie mokėjimai buvo padaryti rangovui pabaigus darbus objekte. Be to, iš kasos buvo daromi mokėjimai pačiam K. K., atlyginimams išmokėti, o šios išmokos yra antroje eilėje, mokestinės nepriemokos yra trečioje eilėje. Kaip buvo nurodęs K. K. paaiškinime VMI, iki 2019 m. gegužės 16 d. dalis mokesčių buvo padengti, o visi įsiskolinimai buvo padengti 2019 m. lapkričio 7 d. Mokesčių mokėjimo pareiga nustatyta mokesčių mokėtojui, bet šiuo atveju, kadangi VMI žino tą situaciją, ji turi daug instrumentų tai užkardyti, šiuo atveju areštavo UAB ( - ) įkeistą turtą.

9Atstovas pažymėjo, kad 2018 m. vasarą, derantis su banku, atsirado tam tikras apyvartinių lėšų didesnis trūkumas, kol buvo gautas banko finansavimas, einamuosius mokėjimus įmonė turėjo finansuoti iš savo resursų, todėl įsiskolinimas tiekėjams, rangovams tuo metu ir susidarė, įmonė organizavo darbus avansu. Kadangi įmonės finansiniai rodikliai šiek tiek pablogėjo, bankas svarstė naujo etapo finansavimo klausimą, todėl jis išreiškė pageidavimą, nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio taikyti kitokią schemą, mokesčiams mokėti pasirašant kredito linijos sutartį. Lietuvos banko priežiūra griežtėjo, finansuojant statybų sektorių reikalavo tam tikrų veiksmų ir iš BIGBANK. Šis bakas ne perėmė UAB ( - ) vadovo pareigą mokėti mokesčius, bet pradėjo labiau kontroliuoti. Pasirašant naują kredito sutartį naujam etapui, taikomos taisyklės kaip naujam kreditui, tas pats bankas taiko daug griežtesnius reikalavimus. Dėl to viskas ilgiau užtrunka. Šiuo metu bankas reikalauja, kad darbai būtų pirmiau atlikti, atsirastų įsiskolinimas rangovams, ir tik tai įvertinęs, kredituoja. Pagal kredito linijos sutartį pati įmonė sąskaitos tame banke neturi, tai yra banko vidinė kredito sutarties apskaita, iš kurios bankas pinigus tiesiogiai perveda pagal paskirtį, kurią pripažįsta kaip tinkamą. Pati įmonė neformuoja jokio mokėjimo nurodymo. Tiesiog pasirašo paraišką, ją pateikia ir bankas pats išmoka pinigus tiesiogiai pinigų gavėjui, o ne pačiai įmonei.

10Atstovo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo skirti administracinę nuobaudą, kadangi nėra administracinio nusižengimo sudėties. Kai buvo daromi VMI pareiškime nurodyti mokėjimai, įmonė turėjo užsitikrinusi tikslinį finansavimą mokesčiams sumokėti, tik tiek, kad buvo pavėluotai sumokėti mokesčiai. O tai yra skirtingi pažeidimai. Už vėlavimą įmonei buvo skaičiuojami delspinigiai, kurie buvo taip pat sumokėti kartu su mokesčiais. Papildomai už tai taikyti administracinę atsakomybę nėra pagrindo. Pagal teismų praktiką dėl CK 6.9301 straipsnio taikymo atsiskaitymams nėra svarbu, ar yra vykdomasis dokumentas, ar jo nėra, ar suma priteista, ar ne, tai nepriklauso nuo tos skolos išorinės formos, jos statuso, tačiau reikia žiūrėti į prigimtį ir kokiu pagrindu tai atsiranda. Žiūrint formaliai į minėtą nuostatą, VMI reikalavimai tenkinami trečiąja eile taip pat pagal mokėjimo dokumentus. Pareiškime ir operatyvinėje pažymoje nėra nurodyta, kad aktualiu laikotarpiu buvo išrašyti kažkokie mokėjimo dokumentai UAB ( - ) ir būtent jie nebuvo apmokėti. Taigi šiuo atveju Civilinio kodekso straipsnio reikalavimai dėl eiliškumo buvo pažeisti formaliąja prasme, tiek dėl to, jog lėšos mokesčiams jau buvo rezervuotos, tiek dėl to, jog VMI nebuvo surašiusi jokių mokėjimo dokumentų, ir nėra pagrindo K. K. patraukti administracinėn atsakomybėn. Jeigu teismas manytų, kad atsakomybė turėtų būti taikoma, 2019 m. lapkričio 27 d. prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą netaikyti administracinės atsakomybės, kadangi pagal savo pavojingumą ir formalų pažeidimo pobūdį nebuvo sukelta rizika ir nekilo tokių pasekmių, dėl kurių turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Iš esmės pakartotinis baudimas neatitiktų administracinės atsakomybės principų. Tokiu atveju apskritai netaikytina administracinė atsakomybė, nes nusižengimas yra arba mažareikšmis, arba jis neatitinka administracinio nusižengimo pavojingumo požymio.

11Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu pakartojo pareiškime išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodydama, jog šiuo metu tikrinimo laikotarpio mokestinė nepriemoka yra visiškai padengta, bet tuo metu, kai buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, ta nepriemoka buvo, todėl pažeidimas yra padarytas. Tuo metu, kai buvo atliekami atsiskaitymai su kitais kreditoriais, buvo žinoma, kad yra ir kitų skolų, operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, jog UAB ( - ) įsiskolinimas 2019 m. kovo 31 d. tiekėjams sudarė 35 114,71 Eur, todėl UAB ( - ) tikrinimo laikotarpiu neturėjo galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais. Nors buvo sudaryta sutartis su banku mokesčių mokėjimui, bet mokesčiai nebuvo sumokėti laiku. Mokesčiai turėtų būti mokami įstatymo nustatyta tvarka ir laiku. Kiekvienas atvejis yra skirtingas, tačiau praktikoje neteko susidurti su situacija, kai mokesčių mokėtojas yra susitaręs su banku, kad bankas įsipareigoja sumokėti mokesčius už jį. Nors tikrinimo laikotarpio metu nuo 2018 m rugsėjo 1 d. iki 2018 m. pabaigos mokestinė nepriemoka sumažėjo, 2018 m. spalio 26 d. sumokėjus 30 000 Eur, tačiau nepriemoka vis tiek išliko. VMI atstovė negalėjo atsakyti į klausimą, kokia tiksliai mokesčių nepriemoka buvo tikrinimo laikotarpio pradžioje, t. y. 2018 m. rugsėjo 1 d., ir pabaigoje, tačiau nurodė, kad 2018 m. spalio 17 d. nepriemoka buvo 46 421 Eur, 2018 m. gruodžio 11 d. nepriemoka buvo 15 722 Eur, o visa nepriemoka padengta 2019 m. Dėl operatyvaus patikrinimo pažymoje minimos 314,60 Eur sumos, išmokėtos iš kasos K. K. atsiskaityti su tiekėjais, VMI atstovė sutiko, jog ši suma yra ta pati, kuri nurodyta ir atskaitingo asmens avansinėse apyskaitose, šios išlaidos dubliuojasi, galimai specialistas, rašęs pareiškimą, to nepastebėjo, bet vis tiek atliktas atsiskaitymas pagal kasos dokumentus, kai įmonė turėjo mokestinę nepriemoką. Nors mokėjimai ir nedideli, bet didelės reikšmės tai neturi. Dėl T. Š. mokėjimo į BIGBANK sąskaitą ir šio mokėjimo užskaitymo hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti VMI atstovė nurodė, jog pagal Civilinį kodeksą pirmąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, antrąja eile pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja eile Mokesčių inspekcijai. Pagal CK hipotekos kreditorius neturi pirmenybės prieš VMI. klausimai. Dėl išmokų iš kasos K. K., susijusių su darbo santykiais, nurodė, kad pagal CK 6.9301 straipsnį antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Klausimas, ar šiuo atveju tie mokėjimai buvo vykdomieji pagal vykdomuosius dokumentus, t. y. teismo nutartį, darbo ginčų komisijos kažkokius dokumentus. Jei šiuo atveju tai buvo tik darbo užmokestis, tai jis nepatenka į antrą eilę. Mokestinė nepriemoka nėra siejama su vykdomuoju dokumentu.

12Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

13ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

14ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

151)

16pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

172)

18antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

193)

20trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

214)

22ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

235)

24penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

25Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.9301 str. 3 d.).

26Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930-1 straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.9301 straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

27Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 str. 3 d.); CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

28Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą, prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

29Taigi CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/20190). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

30Nagrinėjamu atveju tai, kad UAB ( - ) tikrintu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, patvirtina tiek VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta informacija (t. y. kad UAB ( - ) 2019 m. kovo 31 d. turėjo 35 114,71 Eur įsiskolinimą tiekėjams, ilgalaikių paskolų likutis 2019 m. kovo 31 d. sudarė 1 840 433,78 Eur, o 2018 m. gruodžio 31 d. (preliminaraus) balanso bei pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis bendrovės turto vertė buvo 1 826 998 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2 026 683 Eur, pardavimo pajamos 890 041 Eur, nuostoliai – 151 351 Eur) tiek kiti prie VMI pareiškimo pateikti dokumentai (Luminor banko sąskaitos išrašo, bendrovės kasos knygos išrašo, BIGBANK AS paskolos ir palūkanų suderinimo aktų, bendrovės atskaitingo asmens avansinių apyskaitų išrašų kopijos, pagal kurias tikrinamu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., bendrovės Luminor banko sąskaitos pajamos buvo 9 650 Eur, kasoje buvo 550,20 Eur, pagal avansines apyskaitas bendrovės pajamos sudarė 1 164,78 Eur, o į bendrovės BIGBANK sąskaitą įplaukė 130 500 Eur), iš kurių matyti, jog bendrovė turto, pajamų, pelno ir apskritai lėšų tuo metu turėjo mažiau nei įsipareigojimų kreditoriams, bendrovei pareikštų reikalavimų. Tai patvirtina ir paties K. K. bei jo atstovo teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai, kad kol UAB ( - ) projektas buvo vystomas pagal grafiką, mokesčiai buvo mokami laiku, vėliau, kai užtruko UAB ( - ) statomų objektų pardavimai, atsirado finansinių sunkumų, 2018 m. vasarą buvo persiderama su banku, kuris nusprendė taikyti kitokį finansavimo mechanizmą, o UAB ( - ) arba turėjo priimti banko sąlygas, arba tapti nemokia. Be to, tai, kad bendrovė savo veiklą vykdė išimtinai skolintomis lėšomis, o nagrinėjamu laikotarpiu bei pradėjus operatyvų patikrinimą sudarė papildomus susitarimus su banku dėl papildomo finansavimo, leidžia abejoti K. K. ir jo atstovo teiginiais apie stabilią bendrovės finansinę padėtį.

31Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad aptariamu laikotarpiu – nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., UAB ( - ) susidariusi finansinė situacija lėmė tai, kad bendrovės atsiskaitymai su kreditoriais turėjo būti vykdomi laikantis CK 6.9301 straipsnio nuostatų ir K. K., kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie susiklosčiusią padėtį, turėjo pareigą minėtų nuostatų laikytis, siekiant užtikrinti kreditoriaus – šiuo atveju VMI interesus.

32Iš teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų, bylos medžiagos taip pat iš VMI operatyvaus patikrinimo pažymos ir VMI pateiktų dokumentų matyti, jog UAB ( - ) laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. grynais ir negrynais pinigais išmokėjo 11 074,98 Eur (9 360 Eur iš banko sąskaitos, 1 164,78 Eur pagal avansinę apyskaitą bei 550,20 Eur iš kasos) taip pat gavusi 130 500 Eur pajamų į BIGBANK AS filiale esančią sąskaitą iš fizinio asmens juos panaudojo atsiskaitymams su žemesnės, nei VMI, eilės kreditoriais. Akcentuotina, kad antrąja eile tenkinami reikalavimai pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, tačiau šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad darbo užmokestis K. K. buvo mokėtas pagal vykdomuosius dokumentus ir tokios aplinkybės nenurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei jo atstovas, todėl nėra pagrindo pripažinti šių mokėjimų, kaip atliktų tenkinus reikalavimus antrąja eile CK 6.9301 straipsnio prasme (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje AN2-520-1121/2019). Šiuo atveju UAB ( - ) pareigą apskaičiuoti ir sumokėti pridėtinės vertės mokesčius bei su jais susijusias sumas nustatė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos.

33Kaip pažymėjo K. K. atstovas bei sutiko VMI atstovė, 314,60 Eur, išduoti atskaitingam asmeniui – K. K., iš kasos, kurie buvo panaudoti atsiskaityti su tiekėjais (VMI operatyvaus patikrinimo pažymos 2 lapas), yra tos pačios lėšos, nurodytos ir bendrovės atskaitingo asmens avansinės apyskaitos išrašuose, t. y. dubliuojasi, todėl šia suma mažintina bendrovės atskaitingo asmens avansinės apyskaitos išrašuose nustatyta išlaidų tiekėjams suma iki 850,18 Eur, tačiau tai nepaneigia, jog visos kitos lėšos (iš Luminor banko sąskaitos, kasos bei pagal avansinę apyskaitą iš viso – 10 760,38 Eur) buvo panaudotos atsiskaityti ne su valstybės biudžetu, o su kitais kreditoriais, turint įsiskolinimą valstybės biudžetui. Pabrėžtina, jog šiuo atveju užtenka bent vieno mokėjimo, atlikto žemesnės eilės kreditoriui, kadangi kiekvienas iš nustatytų atliktų mokėjimų savarankiškai sudaro ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Be to, net ir tos lėšos, kurios buvo gautos iš klientų už nekilnojamojo turto pardavimą (konkrečiai – 130 500 Eur iš fizinio asmens), pirmiausia buvo panaudotos atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi (BIGBANK), o ne su VMI. Kaip minėta, nei CK 6.9301 straipsnio 1 dalies imperatyvi norma, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada minėtų atsiskaitymų eiliškumo nuostatų būtų galima nepaisyti. Pabrėžtina, jog jokie privačių subjektų civiliniai sandoriai (kaip šiuo atveju UAB ( - ) ir BIGBANK AS) negali pakeisti imperatyvių teisės normų reikalavimų ir nustatyti kitokius atsiskaitymo eiliškumą ar tvarką.

34To, kad turėtos lėšos buvo panaudotos atsiskaitymams su žemesnės, nei VMI, eilės kreditoriais, neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tik jo ir jo atstovo teigimu, tai nebuvo atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimas, o tik mokesčių mokėjimo vėlavimas. Teismo vertinimu, tai, kad 2019 m. gegužės 16 d. dalis mokesčių buvo padengti, taip pat tam tikri mokėjimai buvo vykdomi 2019 m. liepos mėnesį, o visi įsiskolinimai buvo padengti 2019 m. lapkričio 7 d., nepaneigia to, jog tikrintu laikotarpiu (nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) mokestinė nepriemoka vis dėlto nebuvo padengta.

35Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš bylos duomenų nėra visiškai aišku bei VMI atstovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokia tiksliai UAB ( - ) mokestinė nepriemoka buvo susidariusi tikrinimo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, t. y. 2018 m. rugsėjo 1 d. ir 2019 m. kovo 31 d. VMI pareiškime bei operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodoma, jog 2019 m. spalio 16 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 22 640,37 Eur, 2019 m. balandžio 18-19 d. bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 39 715,01 Eur, 2019 m. gegužės 28 d. bendrovės mokestinė nepriemoka – 38 716,45 Eur. Mokesčių inspekcijos Integruotos mokesčių informacinės sistemos duomenų bazės išrašų duomenimis 2018 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 52 781,49 Eur, 2018 m. rugsėjo 12 d. – 51 825,85 Eur, 2018 m. rugsėjo 19 d. – 51 741,78 Eur, 2018 m. rugsėjo 26 d. – 51 374,22 Eur, 2018 m. rugsėjo 27 d. – 46,374,22 Eur, 2018 m. spalio 2 d. – 46 406 Eur, 2018 m. spalio 17 d. – 46 421 Eur, 2018 m. lapkričio 13 d. – 15 332,45 Eur, 2018 m. gruodžio 11 d. – 15 722,12 Eur (b. l. 30–38). K. K. atstovo pateiktais duomenimis 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsirado bendrovės prievolė mokėti 57 136 Eur pridėtinės vertės mokestį, o 2019 m. vasario 25 d. – 51 946 Eur (b. l. 95–96). Visgi, pažymėtina, kad konkretus mokestinės nepriemokos dydis laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. šioje byloje neturi teisinės reikšmės, nes klausimai dėl mokestinės nepriemokos dydžio nustatymo ir mokesčių sumokėjimo nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu yra tai, kad byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog mokestinė nepriemoka aptariamu laikotarpiu UAB ( - ) buvo susidariusi, todėl tokioje situacijoje, laikantis CK 6.9301 straipsnyje nurodyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, nurodyta 10 760,38 Eur ir 130 500 Eur įmonės atliktų atsiskaitymų suma privalėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, o ne su žemesnės eilės kreditoriais.

36Pabrėžtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad už nurodomą mokestinės prievolės padengimo vėlavimą sumokėti delspinigiai ir atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo bei tvarkos pažeidimo CK 6.9301 straipsnio prasme konstatavimas yra baudimas du kartus už tą patį. Dėl neįvykdytų mokestinių prievolių mokesčių įstatymų pagrindu atsakingas yra juridinis asmuo kaip mokesčio mokėtojas – mokestį išskaičiuojantis asmuo (Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 17, 18 d.), o ANK 120 straipsnio 1 dalies pagrindu už tai, kad atsiskaitymai kreditoriams būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka (veiksmų teisėtumas CK 6.9301 straipsnio turinio prasme), atsako juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, t. y. skirtingos prigimties atsakomybės skirtingiems subjektams. Taigi šiuo atveju non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimo nėra pagrindo konstatuoti.

37Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 d.), bendrovės vadovas, be kita ko, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d.), o vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 bei 16 punktais, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

38Šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatyme esant numatytai mokesčių mokėtojo ir mokestį išskaičiuojančio asmens – UAB ( - ), pareigai pagal mokesčio įstatymą sumokėti mokestį, o šio juridinio asmens vadovui – K. K., Akcinių bendrovių įstatyme esant numatytai pareigai organizuoti bendrovės veiklą taip, kad būtų laikomasi įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų bei imperatyvių teisės nuostatų, nei pati bendrovė, nei jos vadovas neturi teisės perleisti šių pareigų kitiems asmenims, be to, kaip minėta, jokie bendrovės ir trečiųjų asmenų susitarimai negali nei pakeisti imperatyvių teisės normų reikalavimų, nei panaikinti teisės aktuose nustatytų bendrovės bei įmonės vadovo pareigų santykiuose su kitais (trečiaisiais) asmenimis bei valstybės institucijomis.

39Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad K. K., būdamas UAB ( - ) vadovu, atsakingu už bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, žinodamas apie tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, tokiu būdu nevykdydamas CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigų eiliškumo ir pažeisdamas kreditoriaus VMI interesus.

40Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad K. K. kaltė padarius minėtą nusižengimą yra įrodyta ir jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

41Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas nemato nei faktinio, nei teisinio pagrindo šį nusižengimą pripažinti mažai pavojingu ir netraukti K. K. administracinėn atsakomybėn ar kitais pagrindais nuo jos atleisti.

42Nuobaudos skyrimo motyvai

43ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

44Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. K., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į K. K. asmenybę (dirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, administracine tvarka už šio pobūdžio nusižengimus nebaustas (b. l. 75–78)). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta K. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Todėl, atsižvelgęs į tai, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant K. K. minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 str. 2 d.).

45Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

46Atkreiptinas dėmesys į tai, jog K. K. nenurodė ir byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

Nutarė

48K. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

49Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

50Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

51Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

52Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-5298-1122/2019.

53Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

54Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio... 3. Teismas... 4. K. K., būdamas UAB ( - ) (toliau – ir bendrovė, įmonė), įmonės kodas (... 5. Mokesčių inspekcijos pateiktame pareiškime nurodyta, kad UAB ( - ) yra... 6. Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Mokesčių inspekcijos Integruotos... 7. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. K. teismo posėdžių metu... 8. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas R. Černius... 9. Atstovas pažymėjo, kad 2018 m. vasarą, derantis su banku, atsirado tam... 10. Atstovo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo skirti administracinę nuobaudą,... 11. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu pakartojo... 12. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai... 13. ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė juridinių... 14. ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl... 15. 1)... 16. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos... 17. 2)... 18. antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų,... 19. 3)... 20. trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas... 21. 4)... 22. ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams... 23. 5)... 24. penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio... 25. Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais... 26. Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m.... 27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra... 28. Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301... 29. Taigi CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad... 30. Nagrinėjamu atveju tai, kad UAB ( - ) tikrintu laikotarpiu neturėjo... 31. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad aptariamu laikotarpiu – nuo... 32. Iš teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens... 33. Kaip pažymėjo K. K. atstovas bei sutiko VMI atstovė, 314,60 Eur, išduoti... 34. To, kad turėtos lėšos buvo panaudotos atsiskaitymams su žemesnės, nei VMI,... 35. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš bylos duomenų nėra visiškai aišku bei... 36. Pabrėžtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad už... 37. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos akcinių... 38. Šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatyme esant numatytai mokesčių... 39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad K. K., būdamas... 40. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų... 41. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas nemato nei faktinio, nei... 42. Nuobaudos skyrimo motyvai ... 43. ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta... 44. Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam... 45. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę,... 46. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog K. K. nenurodė ir byloje nenustatyta... 47. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 48. K. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą... 49. Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar... 50. Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per... 51. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 52. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją... 53. Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo... 54. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus...