Byla e2-2245-820/2017
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovui D. D. ir jo atstovui advokato padėjėjui Justui Kacvinskiui, atsakovo atstovui advokatui Vytautui Kriščiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agluosta“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Priteisti iš atsakovo 18 000 EUR nuostolių atlyginimui.
    2. Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
    3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 28 d. vakare pas atsakovą saugojimo aikštelėje paliko vieno mėnesio terminui saugoti savo automobilį BMW X5, 2012 m. laidos. Ieškovui atsakovo darbuotojas paaiškino, jog automobiliai aikštelėje yra saugomi ir išdavė čekį, kuris patvirtina, jog ieškovas sumokėjo už saugojimo paslaugas. 2016 m. spalio 09 d. ieškovui policijos pareigūnai pranešė, jog jo automobilis iš saugomos aikštelės dingęs ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės fakto.
  3. Kadangi atsakovas, kaip profesionalus saugotojas, neišsaugojo jam patikėto turto, todėl jis privalo atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius. Automobilį ieškovas įsigijo už 18 000 EUR, jo vertė yra dar didesnė, todėl atsakovas privalo atlyginti šiuos ieškovo nuostolius.
  4. Iš atsakovo priteistinos ir įstatymo nustatyto dydžio palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.
  1. Atsakovo atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas UAB „Agluosta“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas nurodė, jog teikia ne saugojimo, bet aikštelės vietos nuomos paslaugas, todėl negali atsakyti už automobilio praradimą.
  3. Kvite yra klaidingai nurodyta, jog sumokėta už saugojimo paslaugas, nes kasos aparate liko iš ankstesnės bendrovės nustatytas paslaugų kodavimas. Ieškovas buvo informuotas darbuotojo, jog paslaugos yra nuomos, o ne pasaugos, tai patvirtina ir parkavimo taisyklės kabančios ant apsaugos namelio, todėl atsakovas nėra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius.
  4. Ieškovui nepriklauso automobilis, nes automobilis yra kito asmens nuosavybė.
  5. Automobilio vertė yra žymiai mažesnė, nes automobilis nebegalėjo būti eksploatuojamas.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas pastatė automobilį ieškovo aikštelėje į 134 vietą ir kad automobilis buvo pavogtas. Byloje kyla ginčas dėl ieškovui suteiktų paslaugų rūšies (nuomos ar pasaugos), nuostolių dydžio ir nukentėjusio asmens – automobilio savininko.
  4. Iš 2016 m. rugsėjo 28 d. Kvito Nr. 09669 (1 t., p. 8) matyti, jog ieškovas pas atsakovą automobilių stovėjimo aikštelėje pastatė automobilį BMW X5, valstybinis numeris ( - ) laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. spalio 28 d.
  5. Pastačius automobilį ir sumokėjus už paslaugą ieškovui atsakovas išdavė kasos kvitą (1 t., p. 8). Iš kurio matyti, jog paslauga yra - „A/M SAUGOJIM“, t. y. apmokėta paslauga - automobilio saugojimas. Iš UAB „Vilkta“ patvirtinimo (1 t., p. 184) matyti, jog UAB „Vilkta“, vykdant atsakovo kasos aparato aptarnavimą, ginčo įvykio aikštelėje nuo 2003 m. liepos 02 d. jokių pakeitimų, išskyrus valiutos pavadinimo pakeitimą, nėra atlikusi. Atsakovo teigimu, paslaugos pavadinimas yra likęs iš ankstesnio savininko, vykdžiusio saugos paslaugas iki atsakovui įsigyjant ir valdant aikštelę.
  6. Iš atsakovo buhalterinių duomenų (1 t., p. 153-160, 167-172) matyti, kad atsakovas, nuimdamas pinigus iš aikštelės kasos, dokumentuose nurodydavo „saugojimo aikštelės pajamos“. Po ieškinio pateikimo, atsakovas, paimdamas pinigus iš kasos, nurodo „automobilių stovėjimo aikštelės pajamos“ (1 t., p. 161-162). Taigi po ieškinio pateikimo pasikeitė atsakovo nuimamų pinigų traktavimas iš „saugojimo aikštelės pajamų“ į „automobilių stovėjimo aikštelės pajamas“.
  7. Buhalterinės apskaitos įstatymas nustato pareigą asmenims į buhalterinės apskaitos operacijas įrašyti faktinius duomenis. Kol šie duomenys nėra pakeisti ar nuginčyti, jie laikytini teisingais. Šiuo atveju ir kasos kvitas, ir atsakovo buhalteriniai dokumentai apie pajamų iš ginčo aikštelės išėmimą patvirtina, jog pas atsakovą buvo atliktos ūkinės operacijos – gaunamos pajamos už saugojimą (BAĮ 2 str., 4 str., 11 str., 12 str.).
  8. Iš 2016 m. spalio 09 d. policijos Pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., p. 7) matyti, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje – dėl automobilio vagystės. Automobilis buvo pavogtas perpjovus tinklą ir kalnu nuvažiavus į Ukmergės gatvę, Vilniuje.
  9. Aikštelė yra aptverta tvora, joje yra darbuotojo namelis, darbuotojas būna visą parą, darbuotojas įleidžia ir išleidžia transporto priemones, t. y. kontroliuoja jų patekimą ir išvykimą, aikštelėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, automobilį pasiimti gali tik jį pastatęs asmuo arba įgaliotas kitas asmuo, paliekant atsakovo išduotą kvitą, asmeniui atsakovas nurodo kur pastatyti automobilį.
  10. Atsakovas pateikė kainoraštį, kuris, atsakovo teigimu, kabėjo ant apsaugos namelio (1 t., p. 30). Šiame kainoraštyje nurodyta, kad kainoraštis yra „Parkavimo vietų nuomos paslaugų teikiamų aikštelėje Ukmergės g. 198A. Iš šio kainoraščio matyti, jog paslaugos kaina priklauso nuo transporto priemonės rūšies, dydžio ir amžiaus. Paprastai parkavimo nuomos kaina priklauso nuo užimamo ploto, o ne nuo parkuojamos transporto priemonės vertės. Ši aplinkybė leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog mokestis buvo imamas ne už parkavimo vietas, bet priklauso nuo automobilio rūšies ir priklausomybė siejama su automobilio naujumu ir verte.
  11. Atsakovo teigimu kartu buvo išviešintos ir „Automobilių parkavimo vietų nuomos autotransporto aikštelėje Ukmergės g. 198A TAISYKLĖS“ (1 t., p. 31-32). Šiose taisyklėse nurodoma, jog parkavimo vietos yra nuomojamos. Iš atsakovo darbo sutarties su įvykio naktį budėjusiu darbuotoju (1 t., p. 179-180) matyti, jog darbo sutartis buvo sudaryta dėl darbo apmokamoje automobilių parkavimo aikštelėje. Kad buvo nuomos santykiai, ieškovo teigimu, patvirtina ir faktas, jog Vilniuje ir kitose aikštelėse teikiamos nuomos, o ne pasaugos paslaugos (2 t., p. 20-24). Su šiais teiginiais nesutiktina. Ieškovas yra vartotojas, todėl visi netikslumai aiškintini jo naudai. Nei ieškovui išduotame kvite, nei kasos pajamų orderyje nėra nuorodos į atsakovo taisykles, todėl nėra aišku, kodėl taisyklės turėtų būti privalomos ieškovui, tokią praktiką formuoja Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-339/2007). Atsakovas, kaip profesionalus verslininkas privalėjo įrodyti, jog ieškovą supažindino su taisyklėmis, tačiau byloje tokių duomenų nėra (CPK 178 str.). Aplinkybė, jog taisyklės buvo ant apsaugos namelio sienos, neįrodo, jog ieškovas asmeniškai buvo supažindintas su taisyklėmis ir jos tapo ieškovui privalomos, todėl jos negali būti taikomos ieškovo atžvilgiu.
  12. Aplinkybė, kokiai transporto priemonei buvo išduoti laikinieji valstybinai numeriai (1 t., p. 176-178, neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šį ginčą, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.
  13. Atsakovas atsikirtinėja, jog automobilis nepriklausė ieškovui, nes jis pagal 2016 m. rugsėjo 01 d. įgaliojimą (1 t., p. 182) veikdamas kaip STEELCORE OEVRSEAS LP atstovas 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarė sutartį (1 t., p. 181) su UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centru“ dėl kelių transporto priemonių atitikties įvertinimo atlikimo. Atsakovo teigimu neaišku kas yra dingusios transporto priemonės savininkas.
  14. Atsakovas atsikirtinėja, jog ieškovas nėra daikto savininkas, kad nėra tinkamai sutvarkyti dokumentai, kad užsienio bendrovė pažeidinėjo Lietuvos Respublikos įstatymus perleisdama ginčo daiktą ar vykdė veiklą ne pagal teisės aktų reikalavimus, jog ieškovas nėra daikto savininkas, t. y. kad ieškovas neturi teisės reikalauti, jog jam būtų grąžintas daiktas arba atlyginta žala. Pagal CK 6.832 straipsnio 3 dalis nustato, jog saugotojas neturi teisės reikalauti, kad davėjas arba asmuo, kuriam turi būti daiktas grąžintas, įrodytų, kad yra saugomo daikto savininkas arba turi kitokią teisę į daiktą. Byloje nėra ginčo, jog daiktą atsakovui perdavė ieškovas, todėl atsakovo atsikirtimai, kad ieškovas nėra savininkas ir neturi teisės reikalauti grąžinti daiktą arba atlyginti nuostolius, yra atmestini, kaip nepagrįsti. Byloje nenagrinėjama ieškovui automobilį perleidusių juridinių asmenų veikla, todėl šie atsakovo argumentai neturi teisinės reikšmės šiam ginčui.
  15. Ginčo automobilis į Lietuvą buvo atgabentas 2016 m. liepos 19 d. (2 t., p. 52-55).
  16. Iš sąskaitos SCLP Nr. 0000074 (1 t., p. 183) matyti, jog UAB „Taminga“ pardavė STEELCORE OVERSEAS LP ginčo automobilį už 3 100 EUR.
  17. Iš sąskaitos Nr. 2016.09.20-02 (1 t., p. 11, 16) matyti, kad pardavėjas Anglijos bendrovė STEELCORE OEVRSEAS LP 2016 m. rugsėjo 20 d. pardavė ieškovui BMW X5 už 18 000 EUR. Iš 2016 m. rugsėjo 20 d. Grynųjų pinigų pajamų orderio STEELC Nr. 02/2016 (1 t., p. 151-152) matyti, kad ieškovas automobilio pardavėjui sumokėjo 18 000 EUR. Atsižvelgiant į vyraujančias analogiško automobilio rinkos kainas (viešai skelbiamos kainos pardavimų portaluose ir eksperto paskaičiavimai) bei tai, jog automobilis iš esmės buvo techniškai tvarkingas turintis kelis neesminius trūkumus, darytina labiau tikėtina išvada, jog ieškovo automobilio vertė galėjo būti 18 000 EUR.
  18. Iš autoplius.lt svetainės duomenų matyti, jog 2010 m. lapkričio mėnesio laidos automobilis BMW X5 kainuoja 20 500 EUR (1 t., p. 165). 2011 m. birželio mėnesio laidos automobilis BMW X5 kainuoja 19 000 EUR (1 t., p. 173). Iš pateikto Ekspertizės akto (2 t., p. 100-108) matyti, jog tokios markės ir modelio automobilių vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 2016 m. rugsėjo mėnesį buvo apie 19 510 EUR.
  19. Iš Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) (1 t., p. 9) matyti, kad automobilis nepraėjo techninės apžiūros dėl keturių trūkumų: pirma, nepateikti visi reikalingi dokumentai. Antra, nėra gesintuvo arba jis netinkamas. Trečia, nėra avarinio ženklo arba jis nesukomplektuotas. Ketvirta, nėra pirmosios pagalbos rinkinio arba jis nesukomplektuotas.
  20. Iš automobilio fotonuotraukų (1 t., p . 10, 2 t., p. 105-106) matyti, kad automobilis akivaizdžių išorinių trūkumų neturi, jokių sužalojimų, kurie būtų likę po autoįvykio JAV nėra, t. y. automobilis yra suremontuotas. Įvertinus tai, jog nebeliko išorinių automobilių pažeidimų ir techninės apžiūros centras nustatė tik neesminius automobilio trūkumus (nepateikti visi reikalingi dokumentai, nėra gesintuvo, nėra avarinio ženklo, nėra pirmosios pagalbos rinkinio) darytina išvada, jog ginčo automobilis buvo pilnai sutvarkytas po autoįvykio JAV.
  21. Atsakovas teigia, jog automobilis yra 2011 metų gamybos ir buvo visiškai sunaikintas po avarijos. Iš CARFAX Transporto priemonės istorijos ataskaitos (2 t., p. 27-39) matyti, kad automobilis buvo pateiktas pardavimui 2011 m. spalio mėnesį, tačiau parduotas pirmam savininkui – 2012 m. vasario 28 d. kadangi automobilis buvo įsigytas ir užregistruotas 2012 metais, todėl laikytina, jog jis yra 2012 m. laidos. Iš šios ataskaitos matyti, kad draudimo bendrovė pripažino transporto priemonę visiškai sunaikinta. Atsakovo teigimu tokios transporto priemonės nebegalima eksploatuoti ir jos vertė yra labai maža. Nesutiktina su šias treiginiais. Prie pranešimo apie transporto priemonės pripažinimą visiškai sunaikinta yra pastabos: „transporto priemonė yra visiškai sunaikinta, kai išlaidos remontui po eismo įvykio viršija 75 % transporto priemonės vertės prieš avariją“. Kitoje pastaboje nurodyta: „yra daug priežasčių, dėl kurių draudimo bendrovė pripažįsta, kad transporto priemonė yra visiškai sunaikinta. Prieš pirkdami šią transporto priemonę, leiskite ją apžiūrėti kvalifikuotam specialistui.“ Taigi, ginčo automobilis nors ir buvo draudimo bendrovės pripažintas visiškai sunaikintu, tačiau galėjo būti suremontuotas ir galėjo būti eksploatuojamas.
  22. Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Taigi, pasaugos sutarties objektas gali būti tik kilnojamasis daiktas, o viena iš esminių sutarties sąlygų – kilnojamojo daikto perdavimas saugotojui. Ar sudaryta sutartis yra pasaugos, vertinama pagal tai, ar kilnojamasis daiktas davėjo buvo perduotas saugoti, ar buvo įsipareigojimas daiktą išsaugoti ir jį grąžinti išsaugotą, t. y. ar buvo susitarta dėl saugojimo paslaugos teikimo, nes ji yra pasaugos sutarties dalykas.
  23. Pasaugos sutartis yra realinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento (CK 6.830 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad šios sutarties šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo daikto perdavimo saugoti momento. Pagal CK 6.831 straipsnį, reglamentuojantį pasaugos sutarties formą, rašytinės formos turi būti fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis, jeigu daikto vertė viršija vieną tūkstantį penkis šimtus euro, taip pat konsensualinė pasaugos sutartis, kurioje nustatoma saugotojo pareiga priimti daiktą saugoti ateityje (CK 6.831 straipsnio 1, 2 dalys). Ginčo atveju sprendžiama dėl pasaugos teisinių santykių buvimo tarp juridinio ir fizinio asmens, byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad buvo sudaryta konsensualinė pasaugos sutartis. Taigi nagrinėjamu atveju pasaugos sutartis, galėjo būti sudaryta bet kokia forma, taip pat ir konkliudentiniais šalių veiksmais (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Atsakovas išdavė ieškovui kasos kvitą (1 t., p. 8), todėl tarp šalių buvo sudaryta rašytinė pasaugos sutartis (CK 6.831 str. 3 d.).
  24. Kaip minėta, šioje byloje nustatytos aplinkybės: kad ieškovui išduotas kvitas su paslaugos pavadinimu „saugojimas“, kad atsakovo iš ginčo aikštelės gautos pajamos buhalterinėje apskaitoje nurodomos kaip „saugojimo aikštelės pajamos“, įkainiai priklausantys nuo transporto priemonės vertės, pačios aikštelės įrengimas (aptverta, prižiūrima darbuotojo visą parą, įvestos vaizdo stebėjimo kameros), transporto priemonės pastatymas ir atsiėmimas galimas tik su atsakovo darbuotojo leidimu ir tik tam pačiam asmeniui arba pagal įgaliojimą, leidžia daryti išvadą, jog tarp šalių buvo susiklostę pasaugos teisiniai santykiai (CK 6.830 str.). Atsakovas negrąžino ieškovui iš jo priimto saugoti daikto – automobilio BMW X5, kuris buvo pavogtas, t. y. atsakovas, kaip saugotojas, neišsaugojo daikto, byloje nenustatyta nenugalima jėga atleidžianti atsakovą nuo atsakomybės (CK 6.845 str. 3 d.), todėl privalo atlyginti ieškovui dėl daikto neišsaugojimo patirtus nuostolius – 18 000 EUR (CK 6.845 str., 6.846 str.).
  25. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
  26. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
  2. Ieškovas sumokėjo 405 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 6). Ieškovas patyrė išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti: 1 486,37 EUR. Ieškovas sumokėjo antstoliui 90,41 EUR už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties vykdymą (1 t., p. 163). Ieškovas turėjo 12,10 EUR (1 t., p. 164, 175), 20 EUR (12 t., p. 7) vertimo išlaidų, 60 EUR už turto vertės nustatymą (2 t., p. 109), 5,43 EUR už VĮ Regitra pažymą (2 t., p. 117, 122). Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 2 079,31 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovų priteistina 2 079,31 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  3. Teismas patyrė 8,22 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
  4. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5patenkinti ieškinį. Priteisti ieškovui D. D., asmens kodas ( - ) iš atsakovo UAB „Agluosta“, įmonės kodas 124392354, 18 000 EUR (aštuoniolika tūkstančių euro) nuostolių atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 18 000 EUR (aštuoniolikos tūkstančių euro) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 079,31 EUR (du tūkstančiai septyniasdešimt devyni euro ir 31 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo UAB „Agluosta“, įmonės kodas 124392354, 8,22 EUR (aštuonis euro ir 22 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai