Byla 2A-339/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Konstantino Gurino (pranešėjas) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, trečiojo asmens UAB ,,Likurgas“ atstovui advokatui Viktor Ivanov, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Varanas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. L2-1-436/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauzida“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Varanas“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Likurgas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Varula“, dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Kauzida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Varanas“ 5 912,30 Lt patirtų nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. birželio 15 d. atsakovui perdavė saugoti nuosavybės teise ieškovui priklausantį automobilį Mersedes Benz 2631. Už automobilio saugojimą ieškovas įsipareigojo mokėti 3 Lt dydžio mokestį per parą, tačiau 2006 m. liepos 31 d. iš atsakovui priklausančios automobilių aikštelės, esančios Žemaitkiemio km., Domeikavos sen., Kauno raj., minėtas automobilis buvo pavogtas. 2006 m. spalio 5 d. automobilis buvo rastas apgadintas. Atsakovas dėl šio įvykio patyrė 5 912,30 Lt dydžio nuostolius. Ieškovui priklausantis automobilis ilgą laiką buvo paliktas atsakovo saugojimo aikštelėje, išduodant kvitus, patvirtinančius apie automobilio priėmimą saugojimui, todėl tarp šalių buvo sudaryta rašytinė pasaugos sutartis ir ieškovo automobilis buvo prarastas atsakovui nesiėmus visų jam prieinamų priemonių perduoto automobilio išsaugojimui (CK 6.830 str., 6.831 str. 3 d., 6.832 str. 1 d.). Pasaugos paslaugas patvirtina ir 2002 m. birželio 28 d. sutartis Nr.136/2002 bei 2006 m. liepos 6 d. susitarimas, sudaryti tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Likurgas“. Pastarasis įsipareigojo vykdyti objekto, esančio Žemtaitkiemio km., Domeikavos sen., Kauno raj., apsaugą sutartyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju pasaugos sutartis buvo atlygintinė, todėl saugotojas atsako už turto praradimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos (CK 6.845 str. 1, 2 d.).

4Atsakovas UAB „Varanas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

5Kauno apygardos teismas 2007 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo UAB „Varanas“ ieškovui UAB „Kauzida“ 5 912,30 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. priteistos sumos dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad atsakovas yra verslo įmonė, vykdanti automobilių prekyvietės veiklą, automobilių, jų dalių ir automobilių kosmetikos ir kitų priežiūros priemonių prekybą, teikianti automobilių plovimo, salonų valymo ir kitas paslaugas, nuomojanti prekybos aikšteles ir nekilnojamąjį turtą, užsiimanti automobilių stovėjimo aikštelių apsauga ir priežiūra, vykdanti kitą komercinę – ūkinę veiklą, siekiant gauti pajamų. Teismas laikė neįrodyta atsakovo nurodytą aplinkybę, jog ieškovo įgaliotam asmeniui buvo sudaryta tinkama galimybė susipažinti su atsakovo parengtomis Taisyklėmis ir tokiu būdu prieš sudarant sutartį neabejotinai suvokti, kad atsakovas nurodytoje automobilių stovėjimo aikštelėje teikia tik automobilių prekyvietės paslaugas, tačiau neteikia automobilių pasaugos paslaugų (CPK 178 str.). Pagal CK 6.193 straipsnį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, todėl teismas pripažino, kad šalys sudarė automobilio pasaugos sutartį. Iš atsakovo su trečiuoju asmeniu UAB „Likurgas“ sudarytos sutarties matyti, kad atsakovas automobilių stovėjimo aikštelės apsaugai pasitelkė profesionalią saugos tarnybą, atsakovui perduotas ieškovui priklausantis automobilis buvo laikomas aptvertoje, nakties metu užrakintoje ir nuolat sargo saugomoje aikštelėje. Atsakovas vedė aikštelėje laikomų automobilių apskaitą, fiksavo automobilių atvykimo į aikštelę ir išvykimo iš jos laiką, išdavė ieškovo įgaliotam asmeniui taloną, kuriuo patvirtino priėmęs automobilį į aikštelę, ir šios aplinkybės patvirtino, jog šalys susitarė dėl automobilio pasaugos paslaugų. Saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto turto išsaugojimą (CK 6.832 str. 1 d.). Teismas sprendė, jog atsakovas, kaip saugotojas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, todėl automobilio vagystė nepašalino jo civilinės atsakomybės.

6Apeliaciniu skundu atsakovas prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir civilinę byla nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais:

  1. Ieškovas, teigdamas, jog tarp jo ir atsakovo susiformavo pasaugos teisiniai santykiai, neįrodė automobilio perdavimo saugoti momento, o teismas nepagrįstai pripažino, jog tokie teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė.
  2. Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas neįrodė, jog ieškovo įgaliotam asmeniui buvo sudaryta tinkama galimybė susipažinti su atsakovo parengtomis Taisyklėmis ir tokiu būdu prieš sudarant sutartį neabejotinai suvokti, kad atsakovas nurodytoje automobilių stovėjimo aikštelėje teikia tik automobilių prekyvietės paslaugas, tačiau neteikia automobilių pasaugos paslaugų. Byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, kad ieškovo įgaliotam asmeniui buvo sudaryta tinkama galimybė susipažinti su atsakovo parengtomis Taisyklėmis ir tokiu būdu prieš sudarant sutartį neabejotinai suvokti, kad atsakovas nurodytoje automobilių stovėjimo aikštelėje teikia tik automobilių prekyvietės paslaugas, tačiau neteikia automobilių pasaugos paslaugų, nes Taisyklės yra pakabintos visiems matomoje ir prieinamoje aikštelės vietoje - vadinamojoje sargo būdelėje. Ieškovo įgaliotas asmuo, kaip ir kiti asmenys, eksponuojantys automobilius aikštelėje, kiekvienu atveju, norėdami įsigyti bilietą už atsakovo teikiamas paslaugas, įsigyja jį šioje būdelėje.
  3. Tai, kad atsakovas neteikia automobilių pasaugos paslaugų patvirtina ir tai, kad atsakovas niekur nereklamuoja, jog teikia kokias nors saugojimo paslaugas. Be to, įvažiavimas į aikštelę ir išvažiavimas yra laisvas, ko teismas nevertino ir dėl ko teismas neišreiškė savo nuomonės. Ieškovas, susimokėjęs už automobilio stovėjimą, gali ir toliau laisvai šį automobilį valdyti, naudoti bei juo disponuoti atsakovo nekontroliuojamas.
  4. Kvito išdavimas savaime neįrodo fakto, kad jis išduodamas už automobilio saugojimą. Atsakovas neveda jokios automobilių apskaitos, o tiesiog pildo žurnalą apie įvažiuojančius ir išvažiuojančius iš aikštelės automobilius tam, kad pats žinotų, kiek automobilių stovėjimo aikštelėje yra užimtų ir kiek laisvų automobilių stovėjimo vietų. Taip pat tokie duomenys reikalingi tam, kad atsakovas žinotų, kiek automobilio stovėjimo vietas užimančių automobilių savininkai, ar kiti už automobilius atsakantys asmenys privalo sumokėti už suteiktą stovėjimo vietą, kadangi kaina už šias atsakovo teikiamas paslaugas priklauso nuo automobilio stovėjimo aikštelėje dienų skaičiaus.
  5. Teismas nevertino to, jog ieškovas neperdavė atsakovui jokių automobilio dokumentų ar raktų, kas galėtų patvirtinti automobilio perdavimo - priėmimo saugoti faktą.
  6. Teismas nepasisakė dėl to, kad ieškovas pastatė automobilį atsakovo aikštelėje pardavimo tikslais, ką aiškiai patvirtina tai, kad Tarpininkavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Varula“ numato, jog pastarasis bendradarbiauja parduodant automobilį savivartį Mercedes Benz 2631. Tai aiškiai patvirtina tai, kad automobilis į atsakovo aikštelę buvo pastatytas ne saugojimo, o pardavimo tikslais. Taigi ieškovas naudojosi aikštele ne saugojimo tikslais, o kaip turgaviete.
  7. Tai, kad atsakovas aikštelės apsaugai pasitelkė profesionalią apsaugos tarnybą, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas teikė pasaugos paslaugas ieškovui, nes ši tarnybą samdyta viešajai tvarkai palaikyti. Teismas nevertino, ar viešosios tvarkos palaikymas šiuo atveju gali apimti ir saugojimo paslaugas.
  8. Teismas, nepagrįstai nustatė, kad pasaugos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvusi atlygintinė, nes ieškovo pateiktose sąskaitose faktūrose nėra pažymėta tai, kad jos išrašytos už automobilio saugojimą.
  9. Ieškovas teisme neįrodė priteistinų nuostolių sumos, nes teismui nepateikė jokių įrodymų, jog yra sumokėjęs 986,67 Lt už automobilio kabinos išorinį dažymą. Pažymėtina, jog šalis, norinti prisiteisti nuostolius, privalo įrodyti, jog nuostolius ji iš tiesų patyrė.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių faktą, kad ieškovo automobilis atsakovo aikštelėje buvo paliktas ne saugojimui.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Tenkindamas ieškovo reikalavimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė automobilio pasaugos santykiai. Nesutikdamas su šia teismo išvada apeliantas nurodo į jo paties patvirtintas Taisykles, kurių 8 punktas nustato, kad atsakovas neteikia transporto priemonių pasaugos paslaugų. Atsakovas teigia, kad ieškovas turėjo galimybę susipažinti su Taisyklėmis, taigi turėjo žinoti, kad atsakovas už automobilio praradimą neatsako. Atmesdamas šį argumentą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ši aplinkybė byloje liko neįrodyta. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei turint omenyje, kad atsakovas šį faktą įrodinėja vien savo paaiškinimais, tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kolegijos nuomone, yra pagrįsta. Pastebėtina ir tai, kad atsakovo klientams išduotuose kvituose ir talonuose nuorodos į Taisykles nėra.

10Be to, net ir sutikus su atsakovu, kad ieškovas turėjo galimybę susipažinti su Taisyklėmis, turėtina omenyje, kad tų pačių Taisyklių 6 punkte pasakyta, kad asmenys, eksponuojantys transporto priemones pardavimo (kaip nagrinėjamuoju atveju) ar kitu tikslu, privalo patys pasirūpinti savo eksponuojamos transporto priemonės sauga (transporto priemonė turi atitikti paprastai jai keliamus techninius reikalavimus). Nesilaikant šio punkto reikalavimų, transporto priemonės valdytojai patys savarankiškai atsako už visas kilusias pasekmes. Kolegijos nuomone, paskutinis šio punkto sakinys yra akivaizdžiai dviprasmiškas Taisyklių 8 punkto turinio atžvilgiu ir galėjo suklaidinti transporto priemonės savininką dėl atsakovo atsakomybės už automobilio praradimą. Šiuo atveju pastebėtina, kad byloje duomenų apie tai, kad ieškovo automobilis neatitiko techninių reikalavimų, neturėjo signalizacijos ir pan., nėra. Turint omenyje, kad nagrinėjamame ginče ieškovas yra vartotojas, o atsakovas yra verslo įmonė, kuri pagal savo įstatus vykdo automobilių prekyvietės veiklą, automobilių, jų dalių ir automobilių kosmetikos ir kitų priežiūros priemonių prekybą, nuomoja prekybos aikšteles ir nekilnojamąjį turtą, užsiima automobilių stovėjimo aikštelių apsauga ir priežiūra, vykdo kitą komercinę-ūkinę veiklą, siekdama gauti pajamų, šie nurodyti Taisyklių neaiškumai turi būti aiškinami ieškovo naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

11Be to svarbu yra ir tai, kad ginčo automobilių aikštelė yra Kauno rajone, Žemaitkiemio kaime. Byloje nėra duomenų, kad šiame kaime egzistuoja automobilių parkavimo problema, o automobilių stovėjimo vietos suteikimo paslauga yra paklausi. Akivaizdu, kad kreipdamasis į atsakovą ieškovas tikėjosi ne tik automobilio stovėjimo vietos suteikimo, bet ir jo apsaugos pardavimo metu. O atsakovas, suteikdamas ieškovui tokią stovėjimo vietą aptvertoje teritorijoje, nuolat patruliuojamoje apsaugos darbuotojų, turinčioje sargo būdelę, įvežimas ir išvažiavimas iš kurios galimas tik su atsakovo žinia išdavus atitinkamą taloną, aiškiai parodė, kad jis tokią paslaugą suteikia. Šia prasme svarbu yra ir tai, kad pagal atsakovo ir bendrovės ,,Likurgas“ sudarytą sutartį pastaroji įsipareigojo sulaikyti automobilių aikštelėje (sutartyje ji įvardinta kaip saugoma teritorija) įtartinus asmenis bandančius pavogti automobilius (Sutartis Nr. 136/2002 p.2.2 bei jos priedas, t. 1, b. l. 83, 84).

12Pastebėtina ir tai, kad, kaip nustatyta byloje, atsakovo darbuotojas, duodamas interviu žiniasklaidai nurodė, kad jau po įvykdytos ieškovo automobilio vagystės aikštelėje buvo įrengta signalizacija bei vaizdo kameros. Akivaizdu, kad tokios priemonės teikiant vien automobilių stovėjimo vietų suteikimo paslaugas nėra būtinos.

13Visos nurodytos aplinkybės – automobilio priėmimas ir jo laikymas atsakovo nurodytoje vietoje, aptvertoje, nuolat apsaugos darbuotojų patruliuojamoje aikštelėje, kas laikytina automobilio perdavimo momentu, esant įmonės veiklos įstatuose saugojimo paslaugų teikimui kaip vienai iš veiklos rūšių, rodančių įmonės ketinimą tokia veikla verstis dar steigimo metu, mokesčio ėmimas, perduoto turto apskaitos vedimas sudaro pakankamą faktų visumą, patvirtinančią, kad šalys sudarė ir vykdė pasaugos sutartį (CK 6.830 str. 1 d.).

14Šiuo atveju svarbu yra ne tai, kad ieškovas, esant reikalui, galėjo pasiimti automobilį iš aikštelės, bet tai, kad tai buvo daroma su atsakovo leidimu išdavus atitinkamą grąžinimo taloną bei pažymėjus apie tai registracijos žurnale.

15Atsakovas sprendimo nepagrįstumą grindžia tuo, kad automobilis į aikštelę buvo pastatytas pardavimo tikslais. Tačiau ši aplinkybė nėra esminė, nes tai, kad ieškovas pardavinėjo automobilį nereiškia, kad jis iki jo pardavimo neturėjo būti saugomas.

16Kaip minėta, ieškovas automobilį atsakovui perdavė ne naudotis, o saugoti. Todėl tai, kad, kaip teigiama apeliaciniame skunde, atsakovas negalėjo automobilio valdyti, nes neturėjo jo dokumentų ir raktų, tarp šalių susiklosčiusių pasaugos teisinių santykių pobūdžio nepaneigia. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas reikalavo, kad ieškovas perduotų jam automobilio dokumentus ir raktus, o ieškovas šio reikalavimo neįvykdė.

17Vien tai, kad atsakovas, išrašydamas sąskaitas už suteiktas paslaugas nenurodydavo, jog mokestis imamas už automobilio saugojimą, šalių teisinių santykių pobūdžio nepaneigia. Priešingai, ši aplinkybė patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintina pasaugos sutartis. Tokiu atveju saugotojas už jam perduoto daikto praradimą, trūkumą ar sugedimą atsako visais atvejais, išskyrus kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos, prie kurios automobilio vagystė negali būti priskirta (CK 6.845 str. 2 d.).

18Esant pasakytam, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui dėl automobilio vagystės patirtus nuostolius (CK 6.830 str., 6.845 str. 2 d.).

19Pagal CK 6.249 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą žalos sampratą, žala laikoma ne tik turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir turto netekimas arba sužalojimas. Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai interesai, o žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad ieškovas neįrodė priteistinų nuostolių sumos, nes teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių išlaidas už automobilio kabinos išorinį dažymą. Sutikti su tokiu apelianto teiginiu nėra pagrindo, nes iš byloje esančios ginčo automobilio atkuriamosios vertės skaičiuotės matyti, kad kabinos išorinio dažymo darbai įvertinti 986, 67 Lt (t. 1, b. l. 144). Apeliantas neginčijo aplinkybės, kad norint atkurti automobilio vertę atliktini dažymo darbai, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog minėti darbai įvertinti per didele suma (CPK 178 str.), todėl apelianto argumentas, susijęs su neįrodytais nuostoliais, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).

20Dėl nurodytų aplinkybių naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

21Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 79, 88, 96 str.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

23Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti iš atsakovo UAB ,,Varanas“ valstybei 12 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB „Kauzida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu... 4. Atsakovas UAB „Varanas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 5. Kauno apygardos teismas 2007 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino,... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, o skundžiamą... 8. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 9. Tenkindamas ieškovo reikalavimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad... 10. Be to, net ir sutikus su atsakovu, kad ieškovas turėjo galimybę susipažinti... 11. Be to svarbu yra ir tai, kad ginčo automobilių aikštelė yra Kauno rajone,... 12. Pastebėtina ir tai, kad, kaip nustatyta byloje, atsakovo darbuotojas, duodamas... 13. Visos nurodytos aplinkybės – automobilio priėmimas ir jo laikymas atsakovo... 14. Šiuo atveju svarbu yra ne tai, kad ieškovas, esant reikalui, galėjo pasiimti... 15. Atsakovas sprendimo nepagrįstumą grindžia tuo, kad automobilis į aikštelę... 16. Kaip minėta, ieškovas automobilį atsakovui perdavė ne naudotis, o saugoti.... 17. Vien tai, kad atsakovas, išrašydamas sąskaitas už suteiktas paslaugas... 18. Esant pasakytam, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti,... 19. Pagal CK 6.249 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą žalos sampratą, žala... 20. Dėl nurodytų aplinkybių naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo... 21. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos valstybei bylinėjimosi... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 24. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Varanas“ valstybei 12 Lt bylinėjimosi...