Byla A-858-211-14
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. Ž.) dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Lietuvos draudimas“) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4-6), prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2 079,04 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Skunde paaiškino, kad 2010 m. kovo 2 d. apie 10.30 val. D. Ž., vairuodamas automobilį „SAAB 9-3“, valst. Nr. ( - ), ( - ), Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri buvo apsemta vandeniu, neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Eismo įvykio metu buvo apgadintos šio automobilio priekinė ir galinė kairės pusės padangos, buvo reikalinga remontuoti priekinį kairės pusės ratlankį, atlikti priekinės važiuoklės patikrą, ratų suvedimą, galinio kairės pusės rato patikrą. Automobilis buvo draustas transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Šį įvykį AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu, todėl atlygino patirtą žalą – 2 079,04 Lt, susijusią su automobilio remontu, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015, 6.266 ir 6.271 straipsnių pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pabrėžė, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalą. Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos, prašė skundą tenkinti.

6Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 24-27) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl atsakovui nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, pareiškėjas pateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, duobės buvimą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Vien tai, kad policijos pareigūnai fiksavo duobės buvimo faktą, dar nereiškia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Atkreipė dėmesį, kad dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės ar neapvažiavo kliūties. Pažymėjo, kad objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, byloje nėra. Pabrėžė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, nes nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų, taip pat nepateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu (b. l. 50-55) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė AB „Lietuvos draudimas“ iš Kauno miesto savivaldybės 2 079,04 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. kovo 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

10Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, nustatė, kad 2010 m. kovo 2 d., apie 10.30 val., D. Ž., vairuodamas automobilį „SAAB 9-3“, valst. Nr. ( - ), ( - ), Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri buvo apsemta vandeniu, neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, taip apgadindamas vairuojamą automobilį. Iš eismo įvykio vietos schemos, transporto priemonės techninės apžiūros akto, sąmatos, sąskaitos išrašo, nutarimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, matyti, kad buvo apgadintos priekinė ir galinė kairės pusės padangos ir buvo reikalinga remontuoti priekinį kairės pusės ratlankį, atlikti priekinės važiuoklės patikrą, ratų suvedimą, galinio kairės pusės rato patikrą. Automobilis buvo draustas transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“, kuris, turėdamas teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla, apskaičiavo trečiojo suinteresuoto asmens patirtus nuostolius ir kompensavo juos, išmokėdamas automobilio savininkui draudimo išmoką – 2 079,04 Lt.

11Sistemiškai vertindamas CK nuostatas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo nuostatas, teismas pripažino, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

12Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių nuostatas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimu nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kadangi vairuotojo D. Ž. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta. Byloje taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė ( - ), Kaune, dėl kurios buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra. Policijos pareigūnai K. L. ir D. V., kurie nuvyko į įvykio vietą, eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes. Teismo posėdžio metu minėti pareigūnai patvirtino, jog ( - ), Kaune, esanti duobė buvo važiuojamojoje kelio dalyje, nebuvo pažymėta įspėjamasis ženklais, ji buvo pilna vandens, todėl netgi šviesiu paros metu ji nebuvo matoma, todėl šioje vietoje daug automobilių buvo apgadinti, dažniausiai, kaip ir šiuo atveju, būdavo apgadinami automobilių ratai ir ratlankiai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą. Pažymėjo, kad atsakovo argumentai, jog pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien tik prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies lėmė žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Akcentavo, kad kelio duobė buvo pilna vandens, taigi galimybė pastebėti kliūtį (duobę) kelyje buvo ypatingai apsunkinta. Todėl pagal byloje esamas aplinkybes ir įrodymus buvo paneigti atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo tarp automobilio sugadinimų ir įvykio.

13Atkreipė dėmesį, kad žalos dydis taip pat įrodytas. Įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, teismui taip pat nepateikta.

14Pažymėjo, jog Kauno miesto savivaldybė, minėtų įstatymų pagrindu būdama atsakinga už gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo užtikrinimą, privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi, t. y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams ir jų turtui nekiltų grėsmė. Nurodė, kad minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo argumentai, nurodant, jog riziką už automobilių sugadinimus turi prisiimti tik patys vairuotojai, sudarytų dar didesnes prielaidas Kauno miesto savivaldybei bei jos pareigūnams ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiūros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant ją patiems eismo dalyviams.

15Teismas, atsižvelgęs į tai, ką išdėstė, byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatavo, jog savivaldybė neužtikrino Ateities plento tinkamos priežiūros, jo remonto ir saugaus eismo, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadintas automobilis „SAAB 9-3“, valst. Nr. ( - ). Sprendė, kad esant visoms būtinosioms viešosios atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

16Teismas, vertindamas ginčo teisinius santykius, darė išvadą, jog reikalavimas dėl palūkanų priteisimo konkrečiu atveju kildinamas iš civiliniais teisiniais santykiais reglamentuojamos viešojo administravimo subjekto – Kauno miesto savivaldybės – deliktinės prievolės nevykdymo. Pažymėjo, kad atsakovas nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo, todėl yra teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo 2 079,04 Lt sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2013 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17Pareiškėjo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkino, nes pareiškėjas nenurodė konkrečios sumos už skundo surašymą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme bei nepateikė tai patvirtinančių dokumentų.

18III.

19Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 61-64) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti visiškai.

20Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotą praktiką.

21Atsakovas mano, kad toks teismo sprendimas sudaro sąlygas piktnaudžiauti savivaldybių pareiga prižiūrėti kelius, kadangi žalai priteisti pakanka turėti apgadintą automobilį, pastatyti jį netoli bet kokios išdaužytos vietos kelyje ir, išsikvietus policijos pareigūnus, teigti, kad sugadinimai atsirado dėl įvažiavimo į ją. Pirmosios instancijos teismo sprendimas suponuoja neteisėtą išvadą, kad Kauno miesto savivaldybė ir tik Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga už visų automobilių, esančių Kauno mieste, sugadinimus ir su tuo susijusias išlaidas, nepriklausomai nuo to, kur ir kaip tie sugadinimai atsirado, neatsižvelgiant į tai, ar tam turėjo įtakos ir kiti veiksniai.

22Pažymi, kad byloje nėra pateiktas teisės aktuose numatytas privalomas ginčo transporto priemonės vertinimas, nepateikti dokumentai, patvirtinantys nepriekaištingą ginčo transporto priemonės būklę iki tariamo eismo įvykio bei kurie pagrįstų, kad įvykis tikrai buvo.

23Pabrėžia, jog Kauno apygardos administracinis teismas nepagrįstai nesivadovavo galiojančių teisės aktų reikalavimais. 2000 m. balandžio 22 d. įsigaliojusios (ir dabar tebegaliojančios) Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 (toliau – ir Tvarka) 2 punkte imperatyviai nurodyta, kad ji yra privaloma vykdant transporto priemonių vertinimą, siekiant nustatyti padarytą žalą (14.1 p.), taip pat siekiant nustatyti, ar remonto darbai, susiję su transporto priemonės apgadinimais (14.2 p.). Remiasi Tvarkos 3, 26, 28, 29 punktais. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo įstatymas, TVVPĮ) redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 30 d., 12, 23, 24 straipsniais ir nurodo, jog byloje nėra pateikta dokumentų, kurie pagrįstų, kad vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

24Mano, kad, jei tariamas eismo įvykis ir buvo, tai ginčo transporto priemonės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, o CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Kauno apygardos administracinis teismas sprendime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybei atsakomybę taikė vadovaudamasis Tvarka, tačiau jos 42 punkte imperatyviai nurodyta, kad tiek už kelių priežiūrą atsakingi asmenys, tiek pareigūnai, pažeidę Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Remiasi Tvarkos 30 punktu ir nurodo, jog, vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 (toliau – ir Kelių direkcijos nuostatai), 10.1.3, 10.1.4, 10.5 punktais, Lietuvos automobilių kelių direkcija rengia ir teikia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo metinės sąmatos projektą, planuoja ir organizuoja Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų gavimą ir naudojimą, įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti naudojimą bei užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą. Atitinkamai, Kelių direkcija yra atsakinga už vietinės reikšmė kelių priežiūrą.

25Mano, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, o pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų.

26Atsakovas nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tenkino pareiškėjo skundą dalyje dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje ne kartą nustatyta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos, ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju, netaikytinos.

27Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atsiliepime (b. l. 67-68) į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28Atsiliepime nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog eismo įvykio metu nebuvo apgadinta transporto priemonės galinė kairės pusės padanga. Transporto priemonės apžiūros metu pareiškėjo darbuotojas transporto priemonių žalų vertintojas A. Z. užfiksavo eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonės galinę kairės pusės padangą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Transporto priemonės techninės apžiūros aktas.

29Pastebi, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. kovo 2 d. nutarimas, eismo įvykio vietos schema, duomenys apie transporto priemones sugadinimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktas bei sąmata patvirtina, kad dėl atsakovo neveikimo 2010 m. kovo 2 d. važiuojant transporto priemone įvažiuota į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę ir dėl to buvo patirta žala. Pabrėžia, kad atsakovas abejoja dėl įvažiavimu į duobę padarytų sugadinimų atsiradimo, tačiau nepateikia įrodymų savo prielaidoms pagrįsti. Eismo įvykio metu padaryti transporto priemonės apgadinimai užfiksuoti transporto priemonės techninės apžiūros akte. Pirmosios instancijos teisme atsakovas neginčijo transporto priemonės techninės apžiūros akto, neprašė skirti ekspertizės.

30Atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjas transporto priemonės sugadinimus po įvykio nustatė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Remiasi Tvarkos 3 punktu ir nurodo, jog AB „Lietuvos draudimas“ turi teisę vertinti turtą ir kiekvienais metais atlieka savo darbuotojų atestaciją. A. Z. yra pareiškėjo darbuotojas, kuris yra nustatyta tvarka atestuotas bei turi teisę nustatyti žalą, vertinti transporto priemones.

31Pažymi, kad byloje esančiame Transporto priemonių draudimo liudijime nurodyta, jog sutarties sudarymo metu transporto priemonė sugadinimų ir defektų neturėjo. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad iki 2010 m. kovo 2 d. eismo įvykio transporto priemonė būtų dalyvavusi eismo įvykyje. Be to, atsakovas nepagrįstai siekia perkelti savo pareigą prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiuose keliuose policijos pareigūnams ir Kelių direkcijai.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV.

34Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ prašomos priteisti 2 079,04 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsiradusios dėl automobilio apgadinimų įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusią ir įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklintą duobę, priteisimo.

35Pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino –priteisė pareiškėjui iš Kauno miesto savivaldybės 2 079,04 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme (2013 m. kovo 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

36Atsakovas su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir mano, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, aiškino bei taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius aktus.

37Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, tokiems atsakovo argumentams iš dalies pritaria.

38Visų pirma pažymėtina, jog administracinėje byloje ginčo nekyla dėl to, kad 2010 m. kovo 2 d., apie 10.30 val., trečiasis suinteresuotas asmuo D. Ž., vairuodamas automobilį „SAAB 9-3“, valst. Nr. ( - ), ( - ), Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri buvo apsemta vandeniu, neaptverta ir nepažymėta kelio ženklais ar kitais atitvarais, taip apgadindamas vairuojamą automobilį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. kovo 2 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Automobilis buvo draustas transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“, kuris, turėdamas teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla, apskaičiavo D. Ž. patirtus nuostolius ir kompensavo juos, išmokėdamas automobilio savininkui draudimo išmoką – 2 079,04 Lt. Byloje ginčas nekyla ir dėl to, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą remdamasis ginčui aktualaus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsniu, numatančiu, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 d.) bei reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 d.).

39Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl automobilio apgadinimų jam įvažiavus į savivaldybės vietinės reikšmės kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, atlyginimo, t. y. keliamas civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl kelio, kaip inžinerinio statinio, kaip jis yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 9, 11 dalyse, trūkumų, klausimas.

40Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2014 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

41Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija gali būti paneigta. Dėl to esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013).

42Ginčui aktualaus Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta viena iš atsakovo savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) funkcijų – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, be kita ko, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Saugaus eismo keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Ginčui aktualaus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punkte taip pat nurodyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.

43Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, kad atitinkami automobilio apgadinimai atsirado D. Ž. įvažiavus į neaptvertą ir ženklais nepažymėtą duobę ( - ), Kaune, taip pat atsakovui – Kauno miesto savivaldybei – iš esmės nekeliant ginčo dėl aplinkybės, kad Kauno miesto savivaldybė yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio prasme, darytina išvada, kad būtent atsakovas, kaip inžinerinio statinio – kelio, savininkas, yra atsakingas už žalą, atsiradusią D. Ž. įvažiavus į kelyje buvusią, ženklais nepažymėtą duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis.

44Be to, pažymėtina, jog pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė ir byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.).

45Teisėjų kolegija, plačiau vertindama atsakovo argumentus dėl vairuotojo D. Ž. rūpestingumo, dėl to, kad jis, atsakovo nuomone, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į gatvės išdaužą, visų pirma pažymi, jog įvykis įvyko dieną apie 10.30 val. (b. l. 11, 22). Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. posėdžio metu buvo nurodyta, kad toje vietoje duobė yra pastoviai, daug eismo įvykių būna šioje vietoje. Liudytojai K. L., D. V. nurodė, jog toje vietoje važiuoja daug mašinų ir būna daug eismo ir jeigu važiuoji vienas tai duobę pamatysi, bet toje vietoje retai kada būna viena mašina ir jeigu mašinų daug, tai nespėsi sureaguoti (b. l. 44-45). Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu minėti pareigūnai patvirtino, jog ( - ), Kaune, esanti duobė buvo pilna vandens, todėl netgi šviesiu paros metu ji nebuvo matoma (b. l. 44-45). Taigi galimybė pastebėti kliūtį (duobę) kelyje buvo ypatingai apsunkinta. Pastebėtina, jog atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien tik prielaidomis. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, taip pat būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) nuostatas. Kaip jau buvo minėta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu taip pat buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kadangi vairuotojo D. Ž. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta (b. l. 11, 22). Be to, pastebėtina, jog byloje taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė Ateities plente ties namu Nr. 79, Kaune, dėl kurios buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta (b. l. 44-45). Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), nėra. Atitinkamai, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, nesant įrodymų, kad D. Ž. veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, teisėjų kolegija nurodytus atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

46Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad dėl automobilio sugadinimų iš dalies atsakomybę turėtų prisiimti Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kurios pagrindiniai veiklos tikslai susiję su valstybinės reikšmės kelių priežiūra (b. l. 61-64). Tai, kad, kaip nurodo atsakovas, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos rengia ir teikia Susisiekimo ministerijai Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo metinės sąmatos projektą, planuoja ir organizuoja Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų gavimą ir naudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti naudojimą bei užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, savaime nepatvirtina jos atsakomybės už Kauno miesto gatvių priežiūrą. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, nors kelias buvo su trūkumais, kurie kėlė pavojų, atsakovas apie šias aplinkybes neįspėjo, įspėjamųjų ženklų ginčo vietoje nepastatė.

47Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovo argumentai dėl nepakankamo finansavimo taip pat nepaneigia teisės aktuose nustatytos pareigos vykdyti gatvių priežiūrą, remontą ir saugaus eismo užtikrinimą (b. l. 61-64). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti dėl duobės kelyje kilusius nuostolius savivaldybei kilo iš esmės, kad ši duobė buvo nesutaisyta ir nebuvo imtasi jokių priemonių išvengti transporto priemonių įvažiavimo į šią duobę, t. y. duobės sutvarkymo ar pažymėjimo įspėjamaisiais ženklais, sudarančiais galimybę transporto priemonių vairuotojams būnant atidiems ir rūpestingiems išvengti įvažiavimo į duobę ir atitinkamai dėl to galinčių atsirasti nuostolių.

48Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat remiasi Aprašo 42 punktu, įtvirtinančiu, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šio aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 61-64). Tačiau pažymėtina, jog Aprašo 30 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai, įspėję kelio savininką (valdytoją), turi teisę keisti, apriboti ir uždrausti eismą, jeigu tai būtina saugiam eismui užtikrinti ar eismo sąlygoms pagerinti. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, imperatyvių reikalavimų policijos pareigūnams Aprašas nenustato ir nepaneigia to, kad pirminė pareiga rūpintis vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymu, organizuoti techninę jų priežiūrą tenka atsakovui, todėl Kauno miesto savivaldybės argumentai dėl policijos pareigūnų atsakomybės šiuo atveju nėra pagrįsti.

49Atsižvelgus į nurodytus argumentus nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju turi būti sprendžiamas ir nurodytų subjektų atsakomybės klausimas.

50Kiek tai susiję su žalos patyrimo ir jos įvertinimo klausimais, visų pirma pastebėtina, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, t. y. kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šio principo esmė – žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

51Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra pateikta dokumentų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 (toliau – ir Tvarka). Šiuo aspektu pažymėtina, jog šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas). Šio įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (1 str.). Šiuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 6 d.). Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius interesus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 7 d.). Šis įstatymas numato turto arba verslo vertinimą vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai – turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiūra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimą, išskyrus turto arba verslo vertinimą, kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 13 d.). Pagal šio įstatymo 7 straipsnį turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojus (išorės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Šio įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtą arba verslą to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą 7 str. 2 p.). Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (toliau – ir Draudimo įstatymas) įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą (Draudimo įstatymo 3 str. 2 d.). Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atitinkamai, atsakovo nurodyta Tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, CK normų ir draudimo sutarties sąlygų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1423/2014).

52Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl priteistos turtinės žalos dydžio ir automobilio apgadinimų masto, automobilio būklės iki nurodomo įvykio. Šiuo aspektu pažymėtina, jog administracinėje byloje esančiame AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo liudijime (serija LD Nr. ( - )) nurodyta, kad draudimo metu transporto priemonė sugadinimų ir defektų neturi (b. l. 9-10). Byloje nėra įrodymų apie tai, kad iki 2010 m. kovo 2 d. eismo įvykio transporto priemonė būtų dalyvavusi eismo įvykyje. Byloje yra AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nustatyti su įvykiu susiję transporto priemonės sugadinimai: keičiamos ir remontuojamos dalys (b. l. 12-13). Iš eismo įvykio vietos schemos (b. l. 22), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 12), sąmatos (b. l. 13), sąskaitos išrašo (b. l. 15), nutarimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 11, 22), matyti, kad buvo apgadintos priekinė ir galinė kairės pusės padangos ir buvo reikalinga remontuoti priekinį kairės pusės ratlankį, atlikti priekinės važiuoklės patikrą, ratų suvedimą, galinio kairės pusės rato patikrą. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.

53Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai prie žalos priskyrė ir išlaidas galinės kairės pusės padangos patikrai, nepagrįstai neatskaičiavo dalių nusidėjimo, taip pat vertintini kritiškai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog šioje byloje patirtą žalą patvirtina pareiškėjo pateikti įrodymai – sąmata ir sąskaitos faktūros, sąskaitos išrašas. Pažymėtina, jog nuostolį pareiškėjas apskaičiavo pagal sąmatą Nr. 4011730, kurioje apskaičiuotos transporto priemonės būtent remonto (atkūrimo) išlaidos (b. l. 13). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos išlaidos visiškai atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.

54Atsižvelgusi į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistinos turtinės žalos dydį – 2 079,04 Lt – detaliai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad pagal automobilio sugadinimo pobūdį, šios išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Be to, pastebėtina, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde ir kelia abejones, ar atitinkami transporto priemonės apgadinimai atsirado būtent minėto eismo įvykio metu dėl įvažiavimo į nurodytą duobę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad atitinkami automobilio apgadinimai atsirado būtent įvažiavus į ( - ), Kaune, važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę. Įrodymų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, byloje nėra pateikta. Atsižvelgus į nurodytus motyvus darytina išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 2 079,04 Lt turtinės žalos atlyginimo esant visos CK 6.266 straipsnio taikymo sąlygoms.

55Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tenkino pareiškėjo skundą dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos) nuostatas. Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1423/2014). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

56Kita vertus, pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Taigi iš nurodytų išaiškinimų matyti, kad procesinės palūkanos yra skaičiuojamos ne nuo skundo pateikimo, o nuo bylos iškėlimo momento. Iš administracinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad administracinė byla buvo iškelta 2013 m. kovo 7 d., o ne 2013 m. kovo 5 d. (b. l. 2). Atitinkamai, procesines palūkanas pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti būtent nuo įvardintos dienos ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, nurodant, kad pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2013 m. kovo 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

57Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 67-68). Tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, jog ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Proceso šalių išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija, priteisimo klausimą atskirai sprendžia atitinkamas apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nenurodė, nedetalizavo, nenurodė, kokias išlaidas pareiškėjas patyrė nagrinėjant administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 67-68), todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtas. Pareiškėjui išaiškinama teisė detalizuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti per keturiolika nuo šios teismo nutarties paskelbimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

58Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas visa apimtimi, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas šioje teismo nutartyje nurodytu būdu.

59Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

60atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

61Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

62Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2 079,04 Lt (du tūkstančius septyniasdešimt devynis litus, 4 ct.) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 2 079,04 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. kovo 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos“.

63Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

64Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir... 5. Skunde paaiškino, kad 2010 m. kovo 2 d. apie 10.30 val. D. Ž., vairuodamas... 6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l.... 7. Atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų... 8. II.... 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu (b.... 10. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, nustatė,... 11. Sistemiškai vertindamas CK nuostatas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos... 12. Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad pats asmuo,... 13. Atkreipė dėmesį, kad žalos dydis taip pat įrodytas. Įrodymų,... 14. Pažymėjo, jog Kauno miesto savivaldybė, minėtų įstatymų pagrindu būdama... 15. Teismas, atsižvelgęs į tai, ką išdėstė, byloje surinktų įrodymų... 16. Teismas, vertindamas ginčo teisinius santykius, darė išvadą, jog... 17. Pareiškėjo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkino, nes... 18. III.... 19. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 61-64) prašo... 20. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė... 21. Atsakovas mano, kad toks teismo sprendimas sudaro sąlygas piktnaudžiauti... 22. Pažymi, kad byloje nėra pateiktas teisės aktuose numatytas privalomas ginčo... 23. Pabrėžia, jog Kauno apygardos administracinis teismas nepagrįstai... 24. Mano, kad, jei tariamas eismo įvykis ir buvo, tai ginčo transporto priemonės... 25. Mano, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta vienareikšmiškų įrodymų,... 26. Atsakovas nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai... 27. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atsiliepime (b. l.... 28. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog eismo įvykio metu... 29. Pastebi, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog byloje esantys įrodymai... 30. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjas... 31. Pažymi, kad byloje esančiame Transporto priemonių draudimo liudijime... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV.... 34. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo AB... 35. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo... 36. Atsakovas su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir mano,... 37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, tokiems atsakovo argumentams... 38. Visų pirma pažymėtina, jog administracinėje byloje ginčo nekyla dėl to,... 39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas nurodytas faktines... 40. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal statinių savininko (valdytojo)... 41. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal... 42. Ginčui aktualaus Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių... 43. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines... 44. Be to, pažymėtina, jog pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą... 45. Teisėjų kolegija, plačiau vertindama atsakovo argumentus dėl vairuotojo D.... 46. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad dėl automobilio... 47. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovo argumentai dėl nepakankamo... 48. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat remiasi Aprašo 42 punktu,... 49. Atsižvelgus į nurodytus argumentus nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju... 50. Kiek tai susiję su žalos patyrimo ir jos įvertinimo klausimais, visų pirma... 51. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra pateikta dokumentų,... 52. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl priteistos... 53. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai prie žalos... 54. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 55. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmęs... 56. Kita vertus, pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi... 57. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas atsiliepime į... 58. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti... 59. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 60. atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 61. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo... 62. Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo... 63. Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 64. Nutartis neskundžiama....