Byla 2A-346-278/2011

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,

2kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

3sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,

4dalyvaujant ieškovės atstovui Adv. V. Vaitekūnui,

5atsakovės atstovui A.Š., adv. M.Gedeikiui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios finansinio maklerio akcinės bendrovės (toliau – UFMAB) „Diskontas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-82-223/2011 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei UFMAB „Diskontas“ dėl skolos už šilumos energiją priteisimo ir atsakovės UFMAB „Diskontas“ priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi šalių atstovų paaiškinimus,

Nustatė

8ieškovė nurodė, kad AB „Panevėžio energija“ tiekia šilumos energiją pastatui, esančiam ( - ) , kuriame yra atsakovei priklausančios patalpos. 2008-12-30 prašymu atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl šilumos energijos tiekimo sutarties sudarymo. Nurodė, kad UFMAB „Diskontas“ buvo pateiktas ieškovės atstovo pasirašytas sutarties projektas, tačiau atgal projektas ieškovei nebuvo sugrąžintas. Nurodė, jog CK 6.384 str. 1 d. nustatyta, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, o ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui. Kadangi individuali šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove nesudaryta, laikoma, jog ji buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais ir šalių santykius reglamentuoja LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos. Nurodė, jog atsakovė naudojosi jai tiekiama šilumos energija, 2009-01-05 raštu pripažino 2 962,67 Lt skolą už tiektą šilumos energiją, iš dalies mokėjo už teikiamą šilumos energiją, tačiau už 2009-10-01- 2010-02-01 laikotarpiu sunaudotą šilumos energiją yra skolinga 10 239,57 Lt. Prašė teismą priteisti iš atsakovės 10 239,57 Lt skolą už patiektą šilumos energiją, 104,51 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas.

9Priešieškiniu atsakovė nurodė, kad AB „Panevėžio energija“ nesirūpino patalpų šildymo sistemos priežiūra ir neužtikrino tinkamos įrenginių būklės, t.y., prieš pradėdama šildymo sezoną atsakovei priklausančiose patalpose nepatikrino šildymo sistemos įrenginių techninės būklės, negavo parengties šildymo sezonui akto, nereagavo į atsakovės pranešimus apie blogą patalpų šildymo sistemos įrenginių būklę bei prašymus nepradėti šildymo, taip pat nereagavo į atsakovės pranešimus apie viršijančius normas šilumnešio nuotėkius pastato šilumos įrenginiuose, t.y. iš įrenginių tekėjo vanduo, dėl ko patalpų grindys buvo šlapios, drėko sienos. Ieškovė, nesustabdžiusi šilumos tiekimo, neužkirto kelio atsakovės turto gadinimui. Nurodo, kad dėl neteisėtų ieškovės veiksmų patyrė 23 212,67 Lt nuostolių. Teigė, jog įmonė yra pelno siekiantis subjektas, pajamas gauna iš nekilnojamojo turto nuomos, tačiau dėl neteisėtų ieškovės veiksmų negalėjo išnuomoti patalpų. Prašė teismo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės 23 212,67 Lt nuostolių, bylinėjimosi išlaidas ir 8,28 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovė yra 390,56 m2 ploto administracinių patalpų, esančių ( - ) , savininkė ir konstatavo, jog šilumos energijos pirkimo- pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2008-08-26 (kai buvo sudaryta patalpų pirkimo-pardavimo sutartis) CK 6.384 str. 1 d. pagrindu ir konkliudentiniais veiksmais, nes 2008-12-30 prašymu kreipėsi į ieškovę dėl šilumos energijos tiekimo sutarties sudarymo. Teismas konstatavo, jog nepaisant to kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, todėl pažymėjo, kad CK 6.384 str. 1 d., kuriame yra numatyta, jog energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, yra taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė priėmė ieškovės teikiamą prekę - šilumos energiją, todėl privalo už ją apmokėti. Ieškinį dalyje dėl delspinigių priteisimo atmetė, nes ieškovės atstovas šio reikalavimo teismo posėdžio metu atsisakė, be to, susitarimas dėl netesybų gali būti tik rašytinis, tačiau tokos susitarimas tarp šalių nebuvo sudarytas. Nurodė, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 130.1 punkte yra numatyta, jog pastato savininkas privalo nustatyta tvarka prižiūrėti jam priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginius arba sudaryti sutartį su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėju arba kita įmone, turinčia Valstybinės energetikos inspekcijos leidimą (atestatą) šilumos įrenginių eksploatavimo (priežiūros) verslui, atlikti šiose taisyklėse nurodytas šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros pareigas. Atsakovė atsisakė sudaryti tokią sutartį, todėl pareigą prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausančius šildymo įrenginius prisiėmė sau pačiai. Teismas darė išvadą, kad šalims nesudarius šildymo įrenginių priežiūros sutarties, nebuvo apibrėžtos ribos dėl to kokius šildymo įrenginius privalo prižiūrėti ieškovė, todėl nėra pagrindo teigti, kad į ieškovės pareigas įėjo atsakovės patalpose esančių radiatorių priežiūra. Kadangi atsakovė yra administracinių patalpų savininkė, tai jos patalpose esantys įrenginiai, t. y. radiatoriai yra atsakovės nuosavybė. Konstatavo, jog dėl atsakovės patalpoje esančių centrinio šildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumo yra atsakinga tik patalpos savininkė, kuri sutrūkus vamzdžiams ir nesiėmus veiksmų žalai išvengti, pati turi prisiimti kylančias pasekmes.

11Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-03-09 ir 2011-03-18 priėmė papildomus sprendimus ir iš atsakovės priteisė AB „Panevėžio energija“ naudai atstovavimo išlaidas.

12Apeliaciniu skundu atsakovė UFMAB „Diskontas“ prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino sutarties sudarymo momentą. Teigia, jog tai, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimis gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, nereiškia, kad nuostatos, nustatančios sutarties sudarymo momentą, kai šilumos vartotojas yra fizinis asmuo ir šilumą vartoja buitinėms reikmėms, turi būti taikomos ir tais atvejais, kai šilumos vartotojas yra juridinis asmuo, šilumą vartojantis ne buitinėms reikmėms. CK 6.384 str. 1 d., numatanti sutarties sudarymo momentą nuo įrenginių prijungimo energijos tiekimo tinklų, taikoma, kai vartotojas yra fizinis asmuo. Nurodė, jog atsakovė nėra nei buitinis vartotojas, o patalpose, už kurių šildymą esą atsakovė skolinga, yra įrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi Šilumos įstatymu bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Mano, jog CK 6.384 str. 1 d. nuostatų negalima taikyti santykiams, kurių šalys yra šilumos tiekėjas ir juridinis asmuo, o šiluma vartojama ne buitinėms reikmėms. Tai, kad apeliantas kreipėsi į ieškovę ir pateikė prašymą sudaryti šilumos tiekimo sutartį, nėra pagrindas pripažinti, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai. Šalių valia dėl šilumos pirkimo – pardavimo nebuvo suderinta, o bendrovės atlikti mokėjimai ieškovei negali būti vertinami kaip išreiškiantys apeliantės valią sudaryti sutartį, kadangi šiuos mokėjimus UFMAB „Diskontas“ atliko dengdama ankstesnio patalpų savininko UAB „Valeramas" skolą. Nurodo, jog ieškovė piktnaudžiavo savo teise, nesustabdė šilumos tiekimo šilumos vartotojui, neapmokėjusiam sąskaitos už šilumą daugiau kaip 30 kalendorinių dienų ir taip neužkirto kelio atsakovės skolos kaupimuisi. Pažymi, kad teismas nepagrįstai vadovavosi 2010-01-31 PVM sąskaita-faktūra bei priėmė ją kaip tinkamą ir pakankamą įrodymą 5 967,52 Lt sumai, kuri sąskaitoje nurodoma kaip likutis mėnesio pradžiai pagrįsti. Skola už šilumos energiją gali būti patvirtinta tik sąskaita už šilumą, taip pat nėra įrodymų, kad sąskaita – faktūra būtų pateikta atsakovei. Ieškovės pateikti vienašališkai pasirašyti ir sukurti dokumentai, pagrindžiantys įmonės skolą, nėra pakankami pagrįsti atsakovės skolos dydį. Ieškovė reikalauja 5 967,52 Lt sumos sąskaitoje, nurodo kaip likutį mėnesio pradžiai, tačiau nenurodo, už kokį energijos kiekį ir už kokią sumą. Ieškovės sąskaita dėl 4 309,13 Lt sumos, nors ir atitinka sąskaitos už šilumą rekvizitus, taip pat negali būti laikoma tinkamu įrodymu. Ieškovė, skaičiuodama šilumos energijos suvartojimo kiekį, vadovavosi matavimo priemone, kurios tipo sertifikato galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Teismas, priimdamas neteisėtais ir nepatikimais būdais gautus įrodymus, pažeidė įrodymų teisėtumo ir tikėtinumo taisykles. Priteisdamas iš atsakovės 10 239,57 Lt nurodė, kad tai skola už šilumos energiją, tačiau ieškovės pateiktoje sąskaitoje – faktūroje kaip prekė nurodoma ne tik šiluma, bet ir šilumos pardavimo kaina, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra. Teismas pripažino atsakovės pareigą mokėti už šildymo sistemos įrenginių priežiūrą, nors pats konstatavo, kad jokių sutartinių santykių tarp ieškovės ir apeliantės nebuvo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dalies atsakovės pateiktų įrodymų, nepateikė argumentų, dėl kurių šiuos įrodymus atmetė ir jų nevertino. Pažymi, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo kainą už reikalaujamą sumokėti šilumą, o teismas nepagrįstai skolą už šilumą priteisė pagal atsakovės turimą bendrą plotą, t. y. ir už valstybei priklausančių garažų šildymą. Ieškovė savo raštuose patvirtina, kad yra atsakovės šildymo įrenginių prižiūrėtoja, tačiau teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl įrodymai, kuriuose ieškovė pripažįsta savo pareigą vykdyti UFMAB „Diskontas“ patalpose esančių šildymo įrenginių priežiūrą, turėtų būti atmesti ir minėtų įrodymų nevertino. Valstybinė energetikos inspekcija 2010-04-01 rašte konstatavo ieškovės, kaip šildymo sistemos prižiūrėtojo, pareigų pažeidimą, t. y. neteisėtus veiksmus. Pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad UFMAB „Diskontas“ vykdė kokius nors neteisėtus statybos darbus. Priešingai, apeliantė ne kartą kreipėsi į ieškovę informuodama apie avarinę šilumos įrenginių būklę, tačiau ieškovė nevykdė savo pareigų ir nesiėmė priemonių, kad būtų užkirstas kelias žalai atsirasti. Teigia, kad taisyklė, jog šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo šilumos energiją vartojančio juridinio asmens įrenginių prijungimo prie šilumos energijos tiekimo tinklų, pažeidžia sutarties laisvės principą, asmens nuosavybės teises, lygybės įstatymui principą, prieštarauja LR Konstitucijai ir įstatymams.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „Panevėžio energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog buvo išplėsta aukštesnės juridinės galios teisės akto taikymo sritis, nes šilumos tiekimui taikomos ne bendrosios civilinio kodekso, o specialios šilumos ūkio įstatymo ir poįstatyminių aktų normos. Pažymi, kad netiekti šilumos tik atsakovei priklausančioms patalpoms techniškai neįmanoma, nes pastato antro aukšto patalpos priklauso kitiems subjektams, visame pastate sumontuota vientisa šildymo sistema, šiluma į pastato antro aukšto šildymo įrenginius patenka pro pirmo aukšto šildymo įrenginius. Teigia, jog atsakovė yra gavusi visas sąskaitas už suvartotą šilumos energiją, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad skolos dydis nėra pagrįstas dokumentais, neargumentuotas. Kai negyvenamajame pastate yra daugiau nei vienas vartotojas, šiluma šildymui paskirstoma proporcingai pagal jiems tenkančią pastato nuosavybės dalį, kuri nustatoma pagal bendrasavininkams priklausančią pastato bendro ploto dalį lyginant su viso pastato bendru ploto. Teigia, jog atsakovei tenka 399,12 kv.m., kurį sudaro prie apeliantei priklausančių patalpų 390,56 kv.m. pridėjus ½ bendro naudojimo patalpų 17,12 kv.m. plotą. Nurodo, kad šildymo sistema buvo pažeista ne prižiūrėtojo atsakomybės riboje (iki šildymo prietaisų), o patalpų savininko atsakomybės riboje, nes pastato savininkas atsako už jam nuosavybės teise priklausančių šilumos įrenginių būklę ir priežiūrą. Teigia, kad apeliantės patalpose atlikti statybos darbai yra neteisėti.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320, 329 str .str.).

16Byloje nustatyta, kad pagal 2008-08-26 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7815 atsakovė UFMAB „Diskontas“ yra negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ) , kurių plotas 390,56 kv.m., savininkė (1 t., b.l.7). Į atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą taip pat patenka ir su kitų patalpų savininku Lietuvos Respublika nuosavybės teise priklausančios 17,12 kv.m. bendrojo naudojimo patalpos ½ dalis. Iš VĮ Registrų centras 2009-06-19 išrašo matyti, kad pastatas yra šildomas iš centrinio šildymo centralizuotų sistemų. Ieškovė pateikė atsakovei 2010-01-31 PVM sąskaitą faktūrą (1 t., b.l.8), kurioje nurodyta, kad atsakovė privalo sumokėti einamuosius mokesčius ir susidariusią skolą už šilumos energiją, viso 10 344,08 Lt (su delspinigiais). Atsakovė UFMAB „Diskontas“ priešieškiniu nurodė, kad dėl AB „Panevėžio energija“ neteisėtų veiksmų patyrė nuostolių, prašė juos priteisti ir pateikė Žalos (nuostolių) dydžio dėl buto užliejimo įvertinimo aktą Nr.66 (1 t., b.l.70-106). Atsakovė teigia, jog su ieškove nėra sudariusi jokių sutarčių, todėl mokėti už šilumos energiją neprivalo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad „tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas jose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje būtina atsižvelgti į šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais dėl šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių reglamentavimo. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 62 punktą šilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo; 52.1 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų. Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 punktą šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ) , savininkas UFMAB „Diskontas“.

17Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino sutarties sudarymo momentą, kadangi pagal CK 6.384 str.1 d. energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų tik tuo atveju, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo ir energiją naudoja savo buitinėms reikmėms, kai tuo tarpu atsakovė yra juridinis asmuo. Pirmosios instancijos teismas nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias šilumos pirkimo-pardavimo teisinius santykius bei vadovavosi Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 punktu, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 5 punktu, kuriuose įtvirtinta, jog pagal pateiktą šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sąvoką tokios sutarties šalis gali būti ir juridinis asmuo, vartojantis šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Nors apeliantė teigia, kad jai priklausančiose patalpose įrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, neginčijami įrodymai nepateikti. Vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo 11 straispsnio 2 dalimi, jei kitaip nenustatyta sutartyje, šilumos tiekimo – vartojimo riba sutampa su šilumos pirkimo – pardavimo vieta, t.y. vieta, kurioje įrengti atsiskaitomieji apskaitos prietaisai. Byloje nustatyta, kad apskaitos prietaisas yra šilumos punkte, kuris randasi garaže, priklausančiame ( - ) pastato bendrasavininkei - Lietuvos Respublikai (kurį patikėjimo teise valdo Lietuvos kariuomenė). Apeliantė teigia, kad CK 6.384 str.1d. įtvirtinta norma taikoma tik kai vartotojas yra fizinis asmuo, todėl poįstatyminiai aktai, įgyvendinantys šią įstatymo nuostatą negali išplėsti aukštesnės juridinės galios teisės akto taikymo srities. Toks teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi CK 6.384 str.1d. įtvirtinta norma nėra nustatanti išimtį. Civilinės teisės šaltiniu yra ne tik Civilinis kodeksas, bet ir kiti įstatymai, taip pat Vyriausybės nutarimai, kitų valstybės institucijų teisės aktai, reglamentuojantys civilinius santykius, tiek kiek įstatymu nustatyta. Be to, CK 6.391 str. numatytos CK VII skirsnio „Energijos pirkimo-pardavimo sutartys“ normų taikymo ribos. Normos taikomos aprūpinant šilumos energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita, t.y. šilumos tiekimui taikomos specialios šilumos ūkio įstatymo normos.

18Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 dalį standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl UFMAB „Diskontas“ nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininko nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. CK 1.17 straipsnio 2 dalyje detalizuojamas sandorio sudarymas konkliudentiniais veiksmais ir nustatyta, kad sandoris laikomas sudarytas, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. Šalys nesudarė rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau jų veiksmai rodė, kad yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieškovė tiekė šilumos energiją negyvenamoms patalpoms, o atsakovė ją vartojo, t.y. pripažino sandorį. Be to, atsakovė, apmokėjusi ankstesnio patalpų savininko UAB „Valeramas“ skolą, taip pat iki 2009-09-30 mokėjo už teikiamą šilumą, ką patvirtina AB „Panevėžio energija“ pateikta išklotinė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalys konkliudentiniais veiksmais nuo 2008-08-06 patalpų pirkimo-pardavimo yra sudarę šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b.l.161).

19Apeliantė nurodo, kad ieškovė galėjo sustabdyti šilumos tiekimą šilumos vartotojui, neapmokėjusiam sąskaitos už šilumą daugiau kaip 30 dienų, tačiau to nepadarė, piktnaudžiavo savo teise ir taip neužkirto kelio skolos kaupimuisi. Kaip teisingai pastebėjo pats apeliantas, Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse numatyta ieškovo teisė, o ne pareiga sustabdyti šilumos tiekimą, todėl teisė apsispręsti dėl tolesnio energijos tiekimo priklauso ieškovei.

20Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 12 straipsniu įtvirtintu rungimosi principu ir Civilinio proceso kodekso 178 straipsniu apibrėžta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp proceso dalyvių tvarka, reikalavimą reiškiantis asmuo privalo įrodyti reikalavimo pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės mokestį už suteiktą šilumos energiją patalpų šildymui. Kaip nurodyta aukščiau, AB „Panevėžio energija“ pardavė atsakovei šilumos energiją, kuri buvo tiekta negyvenamoms patalpoms. Šilumos energija yra sunaudota, todėl atsakovei atsirado pareiga sumokėti už parduotą ir sunaudotą šilumos energiją. Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, pateikus sąskaitas už šilumą. Pagal Šilumos ūkio įstatyme pateiktą sąvokų aiškinimą, sąskaita už šilumą– Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriame nurodytas atsiskaitymo laikotarpiu vartotojui patiektos šilumos ar karšto vandens kiekis, jų kaina ir suma, kurią turi sumokėti vartotojas. Byloje pateikta ieškovės 2010-01-31 išrašyta sąskaita atsakovei, atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus. Byloje neginčijama faktinė aplinkybė, jog atsakovė nemokėjo už 2009-10-01 iki 2010-02-01 laikotarpiu pateiktą energiją. Ieškinyje nurodytoms sumos pagrįsti ieškovė pateikė teismui konkrečius rašytinius įrodymus – balansą, įmokų skaičiuotę, UFMAB „Diskontas“ priskaitymus, kuriuose nurodyti dydžiai apskaičiuoti ieškovės 2010-01-31 išrašytoje sąskaitoje. Nors sąskaitoje faktūroje nurodomas ir 5 967,52 Lt likutis mėnesio pradžiai nekonkretizuojant energijos kiekio, kainos, teismas laiko pakankamais šiai sumai pagrįsti aukščiau išvardintus įrodymus. Įvertinus byloje pateiktus balansą, įmokų skaičiuotę nepagrįstu laikytinas apeliantės teiginys, kad 5 967,52 Lt suma galėjo būti paskaičiuota ne už šilumos energiją bei, kad į ją galėjo būti įtraukti ir delspinigiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino teisingai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymais (CPK 185 str.). UFMAB „Diskontas“ nepagrįstai teigia, kad ieškovė, skaičiuodama šilumos energijos suvartojimo kiekį, vadovavosi neteisėtai gautais duomenimis, t.y. rėmėsi matavimo priemone, kurios tipo sertifikato galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Vadovaujantis metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-25 patvirtintų taisyklių dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo 38.1. p. matavimo priemonių naudojimas ar tiekimas apribojamas pasibaigus matavimo priemonių tipo patvirtinimo sertifikato galiojimo laikui. Nurodoma, kad šiuo atveju tolesnis tokių matavimo priemonių tiekimas rinkai draudžiamas, tačiau jau esančios rinkoje matavimo priemonės gali būti naudojamos tol, kol jų metrologinės charakteristikos atitinka nustatytus reikalavimus. Ultragarsinis šilumos kiekio skaitiklio SKU-01 tvirtinimo pažymėjimo galiojimo laikas nustatytas iki 2005-10-01. Pagal Patikros sertifikatą Nr. 0600167 šilumos energijos skaitiklis buvo tinkamas, sertifikatas galiojo iki 2011-06-01, todėl pripažinti, kad matavimo priemonė negalėjo būti naudojama, nėra pagrindo (1 t., b.l. 57-61). UFMAB teigia, kad teismas, laikydamasis tokios pozicijos, jog šalys nesudarė šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros sutarties, nepagrįstai priteisė iš atsakovo mokestį už šias paslaugas. Taip pat mano, kad teismas nevertino visų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė yra apelianto patalpų šildymo įrenginių prižiūrėtoja. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais atsakovės teiginiais. Šilumos ūkio įstatymo 19 str. numato, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas turi prižiūrėti butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas prižiūrėtojas (eksploatuotojas), su kuriuo sudaroma daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis. Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 2 d., 3 d. nuostatos nustato, kad jei butų savininkai nenusprendė dėl šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pasirinkimo ir dėl to nebuvo sudaryta šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks pasirinkimas bus padarytas, šilumos tiekėjas yra ir daugiabučio namo, kurio butų ir kitų patalpų savininkams jis tiekia šilumą, šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, kuris atlieka šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Patalpoms, esančioms adresu ( - ) , tiekė šilumą ieškovė. Pastatas, esantis ( - ) yra valdomas LR KAM ir UFMAB „Diskontas“, kuriems priklauso atskiros pastato patalpos. Ieškovė su LR KAM yra sudariusi šilumos įrenginių priežiūros sutartį. Individualios rašytinės sutarties dėl šildymo sistemos priežiūros tarp ginčo šalių sudaryta nebuvo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad vykdyta bendro šildymo mazgo priežiūra, nes atlikti tą įpareigojo su pastato bendrasavininkiu sudaryta sutartis, kitų veiksmų ieškovė neatliko. Byloje nustatyta, kad AB „Panevėžio energija“ vykdė šildymo sistemos UFMAB „Diskontas“ priklausančiose patalpose, adresu ( - ) , šildymo sistemos priežiūrą, ką patvirtina 2010-03-23 ieškovės pateiktas raštas, kuriame pareikštas prašymas suteikti galimybę apžiūrėti atsakovei priklausančias patalpas bei 2010-04-01 ieškovės pateiktas raštas, kuriuo atsakovė informuojama apie tai, kad nuo 2010-04-01 AB „Panevėžio energija“ atsisako vykdyti šildymo sistemos priežiūrą (2 t., b.l.8, 11). Teismo posėdžio metu liudytojas P. D., dirbantis AB „Panevėžio energija“ technikos direktoriumi, patvirtino, kad už atsakovės šildymo sistemos priežiūrą iki sutarties nutraukimo buvo atsakinga ieškovė. Be to, Valstybės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2010-03-26 nurodymu ieškovei pateikė siūlymą pašalinti pažeidimus, nustatytus patikrinus UFMAB „Diskontas“ šilumos įrenginius, būtent: nurodyta vadovaujantis Ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros taisyklių 34.1p. sutvarkyti nesandarius rūsyje ir pirmo aukšto kambaryje esančius radiatorius (3 vnt., 1 t., b.l. 141-142). Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių efektyvumo kontrolę vykdanti institucija pripažino, jog ieškovė, būdama šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių prižiūrėtoju, privalo šilumos ūkį laikyti techniškai tvarkingą ir eksploatuoti jį patikimai ir saugiai, laikydamasi aukščiau minimų taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovė, priešingai nei pripažino pirmosios instancijos teismas, nevertinęs aukščiau minimų įrodymų, turėjo pareigą prižiūrėti apelianto patalpų šildymo įrenginius, už ką jis ir paskaičiavo atsakovei mokesčius, įtrauktus į 10 344,08 Lt skolą.

21Apeliantas klaidingai teigia, kad ieškovė blogai paskaičiavo šilumos kainą, nes šilumos kiekį skirstė pagal bendraturčių turimą pagrindinį, o ne bendrą plotą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės šilumą paskirstė pagal bendrą plotą, nurodytą VĮ Registro centras (1 t., b.l. 90, 2 t., b.l. 35, 71). Į atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą taip pat patenka atsakovei su kitu patalpų savininku nuosavybės teise priklausančios bendrojo naudojimo patalpos dalis, viso 399,12 kv.m. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. Nr. O3-19 nutarimu „Dėl rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų patvirtinimo“ patvirtintas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, jame nurodoma, kad per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o šilumos kiekis skirstomas atsižvelgiant į naudingąjį plotą. Gyvenamųjų (negyvenamųjų) patalpų plotas yra apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. Nr. 310 įsakymu patvirtintą STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“. Negyvenamų patalpų plotai skaičiuojami kaip pagrindinių ir pagalbinių patalpų plotų suma. Atsakovė neturi nuosavybės teise jai priklausančių jokių gyvenamųjų patalpų, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovei nėra išskirtas priklausančių patalpų naudingas plotas. Valstybės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2010-03-26 nurodyme ieškovei pateiktas prašymas sutvarkyti nesandarius rūsyje ir pirmo aukšto kambaryje esančius radiatorius (3 vnt.), todėl pripažintina, kad ir pirmame aukšte, ir rūsyje, nuosavybės teise priklausančiuose atsakovei, buvo įrengti šildymo įrenginiai, kuriais apšildomos patalpos. Be to, kad atsakovei priklausančiose patalpose yra įrengti šildymo prietaisai, patvirtina pateiktas žalos (nuostolių) dydžio buto užliejimo įvertinimo aktas Nr. 66, aplietų patalpų nuotraukos (1 t., b.l. 72-89). Atsakovės šildymo prietaisai nustatyta tvarka yra prijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Duomenų, kad atskiros negyvenamos patalpoms buvo nešildomos, kad jose nėra šildymo prietaisų, byloje nepateikta (CPK 178 str.). Be to, ankstesnio patalpų savininko UAB „Valemaras“ bei ieškovės sudarytoje Pastato šilumos punkto ir šildymo sistemos priežiūros sutartyje Nr. 273-215/2007 numatyta, kad UAB „Valemaras“ šildomas plotas yra 399,12 kv.m. (1 t., b.l. 154-156). Teisės aktai nereglamentuoja negyvenamųjų patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, todėl šilumos paskirstymas pagrįstai paskaičiuotas pagal bendrą plotą, kuris yra šildomas. Be to, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė, sumokėdama patalpų ankstesnio savininko UAB „Valeramas“ skolą, taip pat iki 2009-09-30 mokėdama už teikiamą šilumą, kartu pripažino bei sutiko su ieškovės mokesčių apskaičiavimo tarifais, jo nustatytais dydžiais. Atmestini atsakovės teiginiai, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog ji turi mokėti už Lietuvos Respublikai priklausančių garažų, kuriuose įrengtas šilumos mazgas, šildymą. Byloje nustatyta, kad šilumos mazgas, per kurį tiekiama šilumos energija pastatui esančiam ( - ) , yra įrengtas garažuose, adresu ( - ) , unikalūs Nr. 4394-0022-4032 ir Nr. 4394-0022-4043, kurie nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o turto patikėjimo teise yra valdomi Lietuvos Kariuomenės. VĮ Registro centras duomenimis minėtuose garažuose nėra teikiamas centralizuotas šildymas (2 t., b.l. 72). Ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad garažuose nėra šildymo įrenginių, iš po žemių ateina trasa, kuri patenka į garažą, jungiasi prie apskaitos prietaisų ir šilumos mazgo, už jo vėl yra įvesta po žeme ir eina iki pastato. Apeliantas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).

22Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinio kodekso 6.263 straipsnis yra deliktinę atsakomybę reglamentuojanti teisės norma, kurioje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis (turi pareigą) tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius visiškai atlyginti. Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 140.18 punktas nustatė pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pareigą atlyginti juridinių ar fizinių asmenų patirtą žalą, dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pažeidus pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartyje bei teisės aktuose nustatytas šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių priežiūros sąlygas.

23Atsakovė UFMAB „Diskontas“ įmonei padarytos žalos faktą grindė netinkamu AB „Panevėžio energija“, kaip šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių prižiūrėtojo, pareigų atlikimu. Byloje nustatyta, kad AB „Panevėžio energija“ turėjo atlikti šildymo sistemos priežiūrą, nors tarp ginčo šalių ir nebuvo sudaryta individuali rašytinė sutartis. Atsakovė, įrodinėdama ieškovės neteisėtus veiksmus nurodo, kad ieškovė buvo atsakinga už atsakovės šildymo sistemos įrenginių (atsakovės patalpoje esančių radiatorių) priežiūrą, tačiau savo funkcijų neatliko. Dėl nesandarių radiatorių per juos sunkėsi vanduo, kuris užpylė atsakovės patalpas ir jas sugadino. Nurodo, kad Valstybės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2010-03-26 nurodymu ieškovei pateikė siūlymą pašalinti pažeidimus, nustatytus patikrinus UFMAB „Diskontas“ šilumos įrenginius, būtent: vadovaujantis Ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros taisyklių 34.1p., sutvarkyti nesandarius rūsyje ir pirmo aukšto kambaryje esančius radiatorius (3 vnt.). Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybės energetikos inspekcija patenkino atsakovės skundą dėl nepakankamos šildymo sistemos priežiūros, surašė ieškovei nurodymą pašalinti trūkumus ir šie sprendimai nėra panaikinti (1 t., b.l.141-142). Dokumentas, išduotas valstybės institucijos, patvirtintas įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Tačiau įvertintina ir ta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Valstybės energetikos inspekcijai nebuvo nurodyta aplinkybė, kad tarp ginčo šalių nesudaryta rašytinė sutartis dėl šildymo sistemos priežiūros. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nesant sudarytai individualiai rašytinei sutarčiai, taikomos LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.4-260 patvirtintų Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarčių standartinės sąlygos. Šių sąlygų 30.1p.p. numatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas atsako už šiose sąlygose, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros bei šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymo buitiniams vartotojams sutarčių individualiai aptartose sąlygose bei teisės aktuose reglamentuotą jam prižiūrėti pavestų pastato šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių būklę ir priežiūros kokybę. Sąlygų 12 p. numatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ribos yra nustatomos nuo teisės aktais reglamentuotos ir šilumos pirkimo pardavimo sutartyje nurodytos arba teisės aktais nustatytos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo–vartojimo ribos iki šildymo, įskaitant rankšluosčių džiovinimo ir grindinio šildymo, prietaisų ir karšto vandens ėmimo čiaupų butuose ar kitose patalpose. Šilumos pristatymo šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojams ribos sutampa su šių sąlygų 12 punkte nurodytomis priežiūros ribomis, jeigu šalys nesusitarė kitaip šių sutarčių individualiai aptartose sąlygose. Kadangi individuali rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nebuvo apibrėžtos ribos dėl to, kokius šildymo įrenginius privalo prižiūrėti ieškovė, nėra jokio pagrindo teigti, kad į ieškovės pareigas įėjo atsakovės patalpose esančių radiatorių priežiūra. Atsakovė yra administracinių patalpų, esančių ( - ) savininkas, todėl jos patalpose esantys įrenginiai, t.y. radiatoriai yra atsakovės nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad, atsakovė savo patalpose vykdė statybos darbus, kurių metu buvo pajudinti radiatoriai, kas, be abejo, galėjo turėti įtakos radiatorių sandarumui. Iš liudytojo V. M. parodymų nustatyta, kad jo įmonė atlikinėjo statybos darbus prieš šilumos paleidimą, keitė langus, nuėmė vieno radiatoriaus kablius. Jau tuo metu radiatoriai buvo nesandarūs, prarūdiję, nekeisti nuo “sovietinių laikų”, iš jų lašėjo vanduo. Liudytojas paaiškino, kad radiatorius, kurie buvo nesandarūs, jis nuėmė, padarė apvadą, kad cirkuliuotų vanduo, tik 2010 metų spalio mėnesį (2 t., b.l. 61-62). Atsakovės atstovas A. Š. teismo posėdžio metu pripažino, kad vanduo iš radiatorių pradėjo tekėti po to, kai ėmėsi darbų radiatoriams pakeisti (2 t., b.l. 131). Apeliantė skunde teigia, kad siekė užkirsti kelią žalai atsirasti kreipdamasi į ieškovę dėl šilumos sistemos būklės, į Valstybinę enrgetikos inspekciją, teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau, įvertinus radiatorių gedimus, juos pašalinti atsakovė galėjo ir savo jėgomis, kai tuo tarpu tik 2010 metų spalio mėnesį ėmėsi veiksmų sutvarkyti radiatorius. Nors tarp šalių vyko susirašinėjimas, tačiau atsakovė neprašė ieškovės sutvarkyti radiatorių. 2009-12-01 rašte atsakovė prašė nepradėti šildymo, kol nebus patikrinta šildymo sistema, nurodė, kad ji yra avarinės būklės, teka vanduo (1 t., b.l. 34). 2009-12-18 raštu AB “Panevėžio energija” nurodė, kad už įrenginių būklę atsako atsakovė. 2010-03-15 patikrinimo akte AB “Panevėžio energija” komisija nurodė, kad į atsakovei priklausančias patalpas, esančias ( - ) , patekti negali (1 t., b.l. 181). Iš 2010-03-23 ieškovės rašto matyti, kad buvo prašoma atsakovės suteikti galimybę patekti į patalpas, o atsakovei neatsiliepus, dėl laiko suderinimo nurodė patekimo į pastatą datą ir laiką – 2010-03-31, 10 val. (1 t., b.l. 182). 2010-03-31 surašytas aktas, kuriame nurodyta, kad nuvykus apžiūrėti patalpų sistemos paskirtu laiku, ieškovo darbuotoja A. L. į patalpas nepateko, nes atsakovės atstovai neatvyko (1 t., b.l. 183). Liudytoja A. L. teismo posėdyje paaiškino, kad į atsakovei priklausančias patalpas pateko tik 2010 metų spalio mėnesį, nurodė, kad iki to laiko niekas neįsileisdavo, o dėl šildymo sistemos nesandarumo atsakovė nesikreipė (2 t., b.l. 130). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė savo neveikimu, o ne AB „Panevėžio energija“, sukėlė žalą dėl šildymo radiatorių nesandarumo įvykus patalpos užliejimui.

24Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

25Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės biudžetui, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 98 str. 1 d. 2 t., b.l. 185,189,190).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

27Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš uždarosios finansinio maklerio akcinės bendrovės „Diskontas“ (į.k. 1476 93548) 1 210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt Lt) atstovavimo išlaidų ieškovės AB „Panevėžio energija“ (į.k. 1472 48313) naudai bei 5,40 Lt (penkis Lt 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),... 3. sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,... 4. dalyvaujant ieškovės atstovui Adv. V. Vaitekūnui,... 5. atsakovės atstovui A.Š., adv. M.Gedeikiui,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi šalių atstovų paaiškinimus,... 8. ieškovė nurodė, kad AB „Panevėžio energija“ tiekia šilumos energiją... 9. Priešieškiniu atsakovė nurodė, kad AB „Panevėžio energija“... 10. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį... 11. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-03-09 ir 2011-03-18 priėmė... 12. Apeliaciniu skundu atsakovė UFMAB „Diskontas“ prašo panaikinti sprendimą... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „Panevėžio energija“ prašo... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Byloje nustatyta, kad pagal 2008-08-26 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7815... 17. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino... 18. Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos... 19. Apeliantė nurodo, kad ieškovė galėjo sustabdyti šilumos tiekimą šilumos... 20. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 12 straipsniu įtvirtintu rungimosi... 21. Apeliantas klaidingai teigia, kad ieškovė blogai paskaičiavo šilumos... 22. Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai,... 23. Atsakovė UFMAB „Diskontas“ įmonei padarytos žalos faktą grindė... 24. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog nėra faktinio... 25. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 27. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš uždarosios finansinio maklerio akcinės bendrovės...