Byla 2A-1056-513/2014
Dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo N. V

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui R. A. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo N. V.,

Nustatė

2ieškovė teismo prašė nustatyti tėvystę, t. y. pripažinti, kad atsakovas R. A. yra ieškovės biologinis tėvas, o ieškovė yra atsakovo R. A. vaikas; priteisti iš atsakovo R. A. ieškovei, gim. ( - ), išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant po 600 Lt nuo ( - ), t. y. nuo ieškovės pilnametystės, iki ieškovė baigs ( - ) studijas ( - ); priteisti iš atsakovo R. A. ieškovei išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2011-08-11), t. y. už 36 mėnesius po 600 Lt kas mėnesį, iš viso 21 600 Lt, ir už 15 mėnesių nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2011-08-11) iki ieškovės pilnametystės (( - )) po 600 Lt už kiekvieną mėnesį, iš viso 9 000 Lt, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

3Ieškovė S. V. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovės mama N. V. su atsakovu R. A. buvo pažįstami ir bendravo nuo 1988 metų, o ( - ) jiems gimė dukra S. V.. Jos mamai N. V. besilaukiant kūdikio, pastarosios ir atsakovo santykiai pašlijo. Gimus mergaitei, atsakovas vis dar bendravo su jos mama, nors tėvystės nepripažino, ieškove ir gimusia dukra visiškai nesirūpino ir išlaikymo joms neteikė. Atsakovas 2003 metais išvyko gyventi į Vokietiją, materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė ir neteikia iki šiol. Ieškovės mama N. V. labai daug dirbo ir visiškai išlaikė ją bei save, tačiau pašlijus sveikatai, ji tapo neįgali, be to, 2010 m. žymiai pablogėjo ir materialinė padėtis, kadangi ji buvo pasiėmusi banko kreditą, už kurį ketino statyti būstą, tačiau bendrovė, pažadėjusi statyti būstą, bankrutavo, o N. V. liko skolinga bankui. 2010 m. gruodžio mėn. ieškovės mama N. V. pasakė ieškovei S. V., kad ji nebegalinti jos išlaikyti ir ji turėtų kreiptis į savo biologinį tėvą, po to mama jai davė atsakovo kontaktus Vokietijoje. Ji skambino atsakovui, tačiau pastarasis nepanoro bendrauti su ieškove. Atsakovas niekada jai neteikė jokio išlaikymo. Nagrinėjant šią civilinę bylą ieškovė ( - ) tapo pilnametė. Iki 2013-07-15 ieškovė mokėsi ( - ) gimnazijoje, šiuo metu studijuoja ( - ) kolegijoje. Kadangi ieškovė niekur nedirba, nes mokosi dieniniame skyriuje, jai reikalinga parama, išlaikymas jai buvo reikalingas ir tada, kai mokėsi gimnazijoje. Šiuo metu materialiai jai padeda tik jos mama. Papildomai paaiškino, kad ieškovė gyvena itin taupiai, valgo pigesnį maistą, perka padėvėtus rūbus, nusipirkti knygų studijoms neišgali. Kadangi studijuoja Kaune, ji turi susimokėti už gyvenamąjį plotą, maitintis, įsigyti rūbų, mokymosi reikmenų, bendros išlaidos mėnesiui yra apie 1 200 Lt. Mokslui paskolos imti nenori, nes jau jos mama turi paskolą, kurios neturi galimybių grąžinti. Akcentavo, kad teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad tėvystės nustatymo bylose netaikytinas ieškinio senaties terminas išlaikymo priteisimui. Šį teiginį grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo tėvystė nustatyta remiantis eksperto išvadomis ir jis yra ieškovės biologinis tėvas, prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant po 600 Lt nuo ( - ), t. y. nuo ieškovės pilnametystės, iki ieškovė baigs ( - ) studijas ( - ), išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2011-08-11), t. y. už 36 mėnesius po 600 Lt kas mėnesį, iš viso 21 600 Lt, ir už 15 mėnesių nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2011-08-11) iki ieškovės pilnametystės (( - )) po 600 Lt už kiekvieną mėnesį, iš viso 9 000 Lt.

4Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Argumentavo, jog ieškinys turi būti atmestas suėjus ieškinio senaties terminui. Tėvystės nustatymui ieškinio senaties taikymo išimčių Civilinis kodeksas nenumato, todėl taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas. Akivaizdu, kad ieškovės motina apie savo teisės pažeidimą sužinojo gimus vaikui, todėl ieškinį dėl tėvystės nustatymo galėjo reikšti per dešimt metų nuo vaiko gimimo. Tokiu ieškiniu ji gina tiek savo interesus, siekdama gauti materialinį išlaikymą vaikui, tiek ir vaiko interesus, kaip jo atstovė pagal įstatymą. Priežasčių atnaujinti terminą nėra, nes trečiasis asmuo N. V. nurodė, kad ieškinį atsakovui nusprendė teikti tik pablogėjus jos materialinei padėčiai, todėl jos apsisprendimas nesibylinėti su numanomu savo vaiko tėvu negali būti pripažintas svarbia priežastimi. Net jei būtų nustatyta jo tėvystė, nėra pagrindo priteisti išlaikymą ieškovei nei už laikotarpį iki jos pilnametystės, nei už laikotarpį jai tapus pilnamete, iki baigs studijas, kadangi atsakovo materialinė padėtis yra labai bloga. Jis gauna tik socialinę pašalpą, kuri yra 328 EUR, jokio turto nei Lietuvoje, nei Vokietijoje neturi. Be to, jo sveikatos būklė yra labai bloga, jam yra nustatytas 98 proc. nedarbingumo lygis, todėl jis negali gauti jokių kitų papildomų pajamų. Mano, kad pati ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti papildomų pajamų, kurios leistų jai studijuoti. Atsakovas dėl ieškovės išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iki ieškovės pilnametystės nurodė, kad šis reikalavimas turi būti atmestas, motyvuojant tuo, kad ieškovę išlaikė jos motina (trečiasis asmuo), teikdama išlaikymą ir už save, ir už atsakovą. Ieškovė neturi pakartotinės reikalavimo teisės į atsakovą, nes išlaikymą už tėvą jai teikė jos mama.

5Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė V. L. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad net pripažinus atsakovo tėvystę, jis neturi galimybių teikti išlaikymo, nes atsakovas turi didelį nedarbingumą, gyvena socialiniame būste, socialinės įstaigos jam moka išmokas komunaliniams mokesčiams, o gautą socialinę pašalpą, kurios dydis yra 328 EUR, išleidžia maistui, vaistams bei rūbams. Be to, prašo taikyti ieškinio senatį, nes nuo ieškovės gimimo, t. y. ( - ) m., iki ieškinio teismui padavimo dienos praėjo bendrasis dešimties ieškinio senaties terminas.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo N. V. atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad iki 2010 m. pabaigos ji pati augino savo dukrą (ieškovę), dirbdama kelis darbus gaudavo pakankamas pajamas, kad galėtų išlaikyti dukrą ir save, tačiau 2010 m. ji susirgo, tapo neįgali, todėl dukrai papasakojo, kad ji turi tėvą, kuris gyvena Vokietijoje. Dukra bandė susisiekti su savo tėvu, tačiau jis atsisakė su ja bendrauti. Jos finansinė padėtis yra sunki, turi finansinių įsipareigojimų bankui bei socialiai remtino asmens statusą, todėl ji nebeturinti finansinių galimybių padėti dukrai. Dukra mokosi Kauno kolegijos dieniniame skyriuje ir jai reikalinga parama.

7Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo N. V. ir jos atstovė advokatė G. K. patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, palaikė ieškovės ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas ginče negali būti taikomas, ieškovė turi teisę reikalauti, kad ją tėvas išlaikytų, net jei ji yra pilnametė.

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad atsakovas yra ( - ) gimusios S. V. biologinis tėvas, o S. V. yra atsakovo dukra. Priteisė iš atsakovo už laikotarpį nuo 2008-08-11 iki 2011-08-01 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą ieškovei. Priteisė iš atsakovo už laikotarpį nuo 2011-08-11 iki 2012-11-10 4 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą ieškovei. Priteisė iš atsakovo pilnametei dukrai S. V. išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2012-10-10 iki 2016-07-15 įskaitytinai, tai yra, iki S. V. baigs studijas ( - ). Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 285 Lt žyminį mokestį ir 1 709 Lt už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą. Priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas ekspertinėms įstaigoms, t. y. 368,75 Lt, valstybei ir 530 Lt N. V.. Kitus ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo atmetė. Sprendimui įsiteisėjus, nusprendė grąžinti N. V. 90 Lt, sumokėtų į Klaipėdos miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą, už ekspertizės atlikimą.

9Teismas, įvertinęs biologinio tėvystės tyrimo duomenimis, patvirtinančius, kad atsakovas yra ieškovės S. V. tėvas (99,999 procento tikimybė), kad po šio tyrimo atsakovas tėvystės fakto nebeginčijo ir pripažino save S. V. tėvu, laikė įrodytu faktą, kad atsakovas yra ieškovės biologinis tėvas. Motyvavo, kad tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai numato, kad viena iš vaiko teisių yra teisė žinoti, kas yra jo tėvai. Teisiniai santykiai, susiję su tėvystės nustatymu, yra susiję su asmens statusu, todėl turi būti ginami nepriklausomai nuo jų pažeidimo momento. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl tėvystės nustatymo, įskaitant ir išlaikymo nepilnamečiui įsiskolinimo priteisimą, t. y. ieškinio reikalavimai yra kildinami iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, kuriems ieškinio senatis yra netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2A-1463-345/2010 ir kt.).

10Remdamasis CK 3.192 str. 1 d., CK 3.200 str., CK 3.192 str., kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes: atsakovas įstatymo nustatytos pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdė nuo pat jo gimimo iki pilnametystės, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nei Lietuvoje, nei Vokietijoje neturi, gyvena nuomojamame bute kartu su sutuoktine Vokietijoje, yra neįgalus, gauna minimalią 328 EUR socialinę pašalpą pargyvenimui, 231,20 EUR socialinę pašalpą mokesčiams už butą ir šildymą, 35,59 EUR pensijos Vokietijoje, taip pat 660 Lt valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2013-02-11 iki 2015-02-28 Lietuvoje, jam nustatytas 70 proc. nedarbingumo lygis, todėl niekur nedirba; jokių duomenų apie tai, ar atsakovas turi kitų išlaikomų nepilnamečių vaikų, atsakovas nepateikė; ieškovę iki jos pilnametystės visiškai išlaikė jos mama N. V., tačiau pašlijus sveikatai, ji tapo neįgali, jai nustatytas 80 proc. netekto darbingumo lygis, šiuo metu niekur nedirba, be to, turi finansinių įsipareigojimų bankui, jos pajamas sudaro apie 700 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensija; N. V. turi nekilnojamąjį turtą – butą, kuris yra įkeistas, jokių santaupų ar kitų pajamų šaltinių neturi, pažymėdamas, kad aplinkybė, jog išlaikymą ieškovei iki pilnametystės teikė motina, nėra pagrindas konstatuoti, kad tėvo teikiamas išlaikymas vaikui nebuvo reikalingas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, padarė išvadą, kad S. V. poreikiams tenkinti į mėnesį pakanka skirti apie 600 Lt, todėl ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą, buvusį reikalingą, kai ji buvo nepilnametė, tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo dukters išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

11Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos yra pagrįstas (CK 3.200 str.), ieškinys teismui pateiktas 2011-08-11, atsakovas neteikia išlaikymo dukrai nuo ( - ), t. y. nuo pat dukters gimimo, iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-08-11 iki 2011-08-01. Atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus minimalios mėnesinės algos dydžius bei atsakovo nustatytą išlaikymo prievolėje dalį laikotarpiu nuo 2008-08-11 iki 2011-08-01, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą (30 mėn. x 300 Lt) už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.), kitą ieškinio reikalavimą atmetė (CK 3.196 str. ). Nagrinėjant bylą teisme ieškovė tapo pilnametė, todėl įvertinęs byloje esančias aplinkybes, tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovo už laikotarpį nuo 2011-08-11 iki ( - ) (iki ieškovės pilnametystės) 4 500 Lt (15 mėn. x 300 Lt) išlaikymo įsiskolinimą ieškovei.

12Motyvuodamas CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., 3.192 str. 3 d., kasacinio teismo išaiškinimais dėl tėvų prievolės išlaikyti tiek nepilnamečius, tiek pilnamečius savo vaikus, nustatęs, jog ieškovė iki 2013-07-15 mokėsi ( - ) gimnazijoje, o nuo 2013-09-01 studijuoja ( - ), jog ieškovei, jau būnant pilnamete, tačiau vis dar besimokant gimnazijoje, atsakovas neteikė jai reikalingos materialinės paramos, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą iš tėvo, kuris realiai nevykdė pareigos padėti dukrai materialiai nuo pat jos gimimo, yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinka Konstitucijoje įtvirtintus atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principus. Įvertinęs aplinkybes, jog tiek ieškovei, sulaukus pilnametystės, tebesimokant gimnazijoje, tiek nuo 2013-09-01, pradėjus mokytis ( - ) kolegijos dieniniame skyriuje, buvo reikalingos lėšos mokslo priemonių įsigijimui, gyvenamajam būstui, pragyvenimui, o ieškovės turtinė padėtis yra sunki, kadangi jos mama, vienintelė materialiai išlaikiusi dukrą iki jos pilnametystės, tapo neįgali, jos pajamos yra 700 Lt dydžio invalidumo pensija, todėl mamos materialinė parama gali būti tik minimali ir jos duodamų pinigų dukrai neužtenka kasdieniniams jos poreikiams tenkinti, padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir už tą laikotarpį, kai dukra baigė gimnaziją. Atmetęs atsakovo argumentus, jog ieškovė protingų galimybių gauti pajamų neišnaudojo, įvertinęs atsakovo sveikatos būklę, turtinę padėtį, sprendė, kad dabartiniu momentu iš atsakovo ieškovei priteistinas 300 Lt dydžio išlaikymas, nes tai yra mažiau nei pusė dabar nustatytos minimalios 1 000 Lt mėnesinės algos (toliau – MMA) (Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543, įsigaliojo nuo 2013-01-01). Argumentavo, kad tokį išlaikymo dydį sąlygoja ir ta aplinkybė, kad kito asmens, galinčio teikti išlaikymą dukrai, be ieškovės mamos N. V., šiuo metu nėra. Įvertinęs ieškovės poreikių mastą, abiejų šalių turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovei priteistinas iš atsakovo išlaikymas po 300 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo ( - ), t. y. nuo jos pilnametystės, iki 2016 m. liepos 15 d. įskaitytinai, t. y. iki ji baigs profesinio bakalauro studijas ( - ) kolegijoje (CK 3. 200 str., CPK 376 str. 3 d.). Nurodė, kad, jeigu ieškovė baigusi minėtą studijų programą toliau įstos studijuoti į aukštosios mokyklos dieninį skyrių ir teismui pateiks atitinkamus įrodymus, ieškovei išlieka teisė pakartotinai kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti materialinį išlaikymą, kuris gali būti jai reikalingas nuo 2016-07-15 ir iki 24 metų amžiaus.

13Atsakovas R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimo dalį dėl išlaikymo pilnametei dukrai ir išlaikymo įsiskolinimo jai priteisimo ir priimti naują sprendimą, šiuos ieškovės reikalavimus atmesti. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas iki ieškovės pilnametystės. Teigia, kad iki pilnametystės ieškovę išlaikė jos motina, trečiasis asmuo, teikdama dukrai išlaikymą ir už save, ir už atsakovą. Ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą pakartotinai, nes išlaikymą už tėvą jai teikė motina, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Nurodo, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog vaiko teisę gauti išlaikymą turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo teigė, kad motina visiškai išlaikė dukrą ir jai nieko netrūko iki pasikeičiant gyvenimo sąlygoms, kurios privertė paduoti ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo. Taigi, ieškovės teisė gauti išlaikymą iki iškeliant bylą nebuvo pažeista, todėl, nustačius tėvystę, asmeniui pareiga išlaikyti vaiką atsiranda tik nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Trečiasis asmuo N. V. tik po septyniolikos metų pareikšdama ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo dukrai priteisimo netinkamai vykdė savo pareigą užtikrinti dukrai teisę žinoti savo tėvą ir gauti iš jo išlaikymą dukrai. Byloje nepateikta įrodymų, kad ji pranešė biologiniam tėvui apie dukros gimimą ir jo pareigą ją išlaikyti, todėl yra pagrindas trečiojo asmens, kaip jos nepilnametės dukters atstovės pagal įstatymą (uzurfruktorės) elgesį pripažinti neapdairiu ir nerūpestingu, t. y. neatitinkančiu bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Toks nerūpestingas ir neatidus neveikimas (CK 6.248 str. 3 d.) butų pagrindu nepriteisti išleistų sumų dukros išlaikymui, net jei ir būtų pareikštas toks reikalavimas.

14Teismas neteisingai įvertino atsakovo materialinę padėtį. Teismas į vieną krūvą suplakė atsakovo gautas išmokas skirtingais laikotarpiais. Kol atsakovui buvo nustatytas 70 proc. nedarbingumo lygis, jis gaudavo 328 EUR pašalpą iš darbo centro (darbo biržos atitikmuo Vokietijoje) ir jam buvo skirta 231,20 EUR mokesčiams už buto nuomą ir šildymą. Tačiau tokios jo pajamos buvo iki 2013-04-01, t. y. iki tol, kol atsakovui buvo nustatytas visiškas nedarbingumas. Paskutiniame teismo posėdyje buvo pateiktas Vokietijos pensijų draudimo pranešimas, kad R. A. kas mėnesį bus mokama tik 35,59 EUR, o Lietuva nusprendė jam mokėti 660 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją. Darbo centras, kai asmens darbingumo netekimas yra 100 procentų, nustoja mokėti socialinę pašalpą, pastaroji mokama tik asmeniui, kuris dar gali dirbti kokį nors darbą, bet laikinai jo neturi. Taigi, nuo 2013 m. pavasario atsakovas neteko darbo centro mokamos 328 EUR išmokos ir jo pajamos teliko 660 Lt ir 35,59 EUR kas mėnesį. Teigia, kad turėdamas tik tokias pajamas atsakovas neturėtų galimybių mokėti išlaikymą ar jo įsiskolinimą po 300 Lt kas mėnesį. Jeigu ieškovė būtų nepilnametė ir jai priteisiamas išlaikymas būtų vienintelis pragyvenimo šaltinis, tada bent iš dalies būtų galima sutikti su teismo sprendime išdėstytais motyvais ir priteisiama suma, tačiau šiuo metu ieškovė yra pilnametė ir priteisimas jai sumų už retrospektyvų laikotarpį nepateisina šių sumų dydžio, aiškiai prieštaraujančio atsakovo materialinėms galimybėms.

15Teismo sprendimas priteisti iš atsakovo išlaikymą pilnametei ieškovei grįstas vien tik ieškovės interesais, tačiau visiškai neanalizuojant, ar atsakovas turi tokias materialines galimybes. Išlaikyti nepilnametį vaiką yra tėvų pareiga, nežiūrint į jų materialinę padėtį, tačiau remti pilnametį besimokantį vaiką tėvai turi pareigą tik tada, jeigu jie išgali tokią paramą teikti. Atsakovo materialinė padėtis yra labai bloga, jis gauna netekto darbingumo pensiją iš Lietuvos ir Vokietijos, kuri bendrai sudėjus yra apie 700 Lt. Vokietijoje ši suma yra visiškas minimumas, už kurį pragyventi yra sunku. Jokio turto nei Lietuvoje, nei Vokietijoje atsakovas neturi, be to, jis sunkiai serga, jam yra nustatytas visiškas nedarbingumo lygis, todėl jis negali gauti jokių papildomų darbo pajamų ir jam pačiam reikalinga materialinė pagalba. Teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas, nes iš minimalių gaunamų sumų išieškojimas yra apribotas, išlaikymas yra reikalingas dabar, o ne ateityje. Ieškovė pati neišnaudojo kitų galimybių gauti pajamų, kurios leistų jai studijuoti (pvz. gauti paskolą studijoms ar pan.). Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės nenoras imti studijų paskolą yra pateisinamas ir protingas, kad ji neturi jokių galimybių pati dirbti kokį nors darbą, nors ir po keletą valandų į savaitę. Paaiškina, kad valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuoja Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 480, kuriame numatyta ne tik valstybės remiama paskola gyvenimo išlaidoms (7.2 p.), bet ir nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos. Perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-11/2011, 2013-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013). Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta klaida: išlaikymo įsiskolinimas priteistas iki 2012-11-10, o išlaikymas pilnametei – nuo 2012-10-10, taigi už vieną mėnesį priteista du kartus.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (žr. 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.

19Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui pobūdžio

20Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas išlaikymo įsiskolinimas dukrai iki jos pilnametystės, argumentuodamas, jog apie dukros gimimą nežinojo, ji motinos buvo tinkamai išlaikoma, todėl apeliantas neturi pareigos mokėti išlaikymo įsiskolinimo dukrai.

21Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

22CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 1 000 Lt, teismas nustatė, kad ieškovei pakaktų ir 600 Lt, o iš atsakovo priteisė tik 300 Lt (86,71 euro). Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, gaudamas nuo 2013-04-01 net ir sumažintas 226,34 euro išmokas, gyvendamas su sutuoktine, taip pat gaunančia socialines išmokas pragyvenimui (559,20 euro, t. 1, b. l. 118–119), turi objektyvią galimybę mokėti priteisto dydžio išlaikymą savo dukrai tol, kol ji baigs studijas ( - ) kolegijoje. Be to, įstatymo numatytais atvejais pagal atskirą ieškinį priteisto išlaikymo dydis ar forma gali būti pakeista, šalys gali sudaryti taikos sutartį vykdymo procese ir pan. (CK 3.201 str., CPK 595 str.).

23Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino šalių turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus ir padarė iš esmės teisingą išvadą, jog vien tai, kad išlaikymą dukrai nuo jos gimimo iki pilnametystės teikė motina, nėra pagrindas konstatuoti, kad tėvo teikiamas išlaikymas vaikui nebuvo reikalingas, ir atsakovą nuo šios įstatyme įtvirtintos pareigos vykdymo atleisti. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 dalis, 3.156 str.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutarį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Išvada, kad pilnamečiam asmeniui taip pat turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr. 2012-02-20 nutartis Nr. 3K-3-50/2012, Nr. 3K-3-119/2012).

24Dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui pobūdžio

25Apeliantas ginčija priteistą išlaikymą iš jo ieškovei kaip pilnametei, argumentuodamas tuo, jog jo turtinė padėtis yra sunki ir teismas netinkamai įvertino bylos duomenis apie jo turtinę padėtį. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir pažymi, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės.

26Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., byla Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).

27Nagrinėjamu atveju faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė nuo 2013-09-01 pradėjo studijas ( - ), studijų trukmė – 3 metai (t. 2, b. l. 125). Ieškovė už studijas nemoka, tačiau stipendijos negauna, kitų pajamų ir turto neturi. Apelianto argumentai, jog ieškovė gali kreiptis dėl paskolos gavimo į valstybę, įvertinus ieškovės turtinę padėtį, pasirinktų studijų pobūdį, ieškovės siekį baigus šias studijas toliau tęsti studijas aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, atmestini kaip nepagrįsti ir (ar) neprotingi ginčo situacijoje. Akivaizdu, jog ieškovei studijuojant kitame mieste yra reikalingos lėšos ir oriam pragyvenimui, ir tinkamam mokymuisi užtikrinti. Be to, ieškovė rūpinasi savo neįgalia mama, taigi nors yra darbinga, tačiau objektyviai negali dirbti po paskaitų ir pan. Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad teismas iš atsakovo pagrįstai ir teisėtai priteisė pilnametei dukrai išlaikymą.

28Dėl rašymo apsirikimo rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje ištaisymo

29Apeliantas pastebėjo ir teismas sutinka, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, t. y. išlaikymo įsiskolinimas priteistas iki 2012-11-10, o išlaikymas pilnametei – nuo 2012-10-10, taigi už vieną mėnesį priteista du kartus. Atsižvelgiant į tai, kad pilnamete ieškovė tapo nuo ( - ), nurodytas rašymo apsirikimas taisytinas, sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pilnametei išdėstant taip: „Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas ( - ) pilnametei dukrai S. V., asmens kodas ( - ) išlaikymą po 300 Lt (86,71 euro) kas mėnesį už laikotarpį nuo 2012-11-10 iki 2016-07-15 įskaitytinai, kol S. V. baigs studijas ( - ) kolegijoje.“ Šis rašymo apsirikimas nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą (jo dalį) (CPK 328 str.).

30Atkreiptinas šalių dėmesys, kad prievolė išlaikyti vaiką (nepilnametį ar pilnametį) mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, be to, šalys gali sudaryti taikos sutartį vykdymo procese ir pan. (CK 3.201 str., CPK 595 str.).

31Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertimo byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

34Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

35Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Ištaisyti rašymo apsirikimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje ir sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pilnametei S. V. išdėstyti taip:

37„Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas ( - ) pilnametei dukrai S. V., asmens kodas ( - ) išlaikymą po 300 Lt (86,71 euro) kas mėnesį už laikotarpį nuo 2012-11-10 iki 2016-07-15 įskaitytinai, kol S. V. baigs studijas ( - ) kolegijoje.“

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė teismo prašė nustatyti tėvystę, t. y. pripažinti, kad atsakovas... 3. Ieškovė S. V. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir... 4. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Argumentavo, jog ieškinys turi... 5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė V. L. su ieškinio... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. V. atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė,... 7. Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo N. V. ir jos atstovė... 8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-12 sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. Teismas, įvertinęs biologinio tėvystės tyrimo duomenimis, patvirtinančius,... 10. Remdamasis CK 3.192 str. 1 d., CK 3.200 str., CK 3.192 str., kasacinio teismo... 11. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašymas priteisti išlaikymo... 12. Motyvuodamas CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., 3.192 str. 3 d., kasacinio teismo... 13. Atsakovas R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 14. Teismas neteisingai įvertino atsakovo materialinę padėtį. Teismas į vieną... 15. Teismo sprendimas priteisti iš atsakovo išlaikymą pilnametei ieškovei... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (žr. 2009-10-14 nutartis... 19. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui pobūdžio... 20. Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas išlaikymo... 21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir... 22. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo... 23. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, išanalizavus ir... 24. Dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui pobūdžio... 25. Apeliantas ginčija priteistą išlaikymą iš jo ieškovei kaip pilnametei,... 26. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius... 27. Nagrinėjamu atveju faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė nuo... 28. Dėl rašymo apsirikimo rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje ištaisymo... 29. Apeliantas pastebėjo ir teismas sutinka, jog teismo sprendimo rezoliucinėje... 30. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad prievolė išlaikyti vaiką (nepilnametį ar... 31. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į... 34. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų... 35. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti... 36. Ištaisyti rašymo apsirikimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo... 37. „Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas ( - ) pilnametei dukrai S. V.,...