Byla 3K-3-11/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui M. B., trečiajam asmeniui L. B. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė R. B. prašė teismo priteisti išlaikymą iš atsakovo – jos tėvo M. B. – po 400 Lt per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki mokysis aukštojoje mokykloje. Ieškovė savo prašymą argumentavo tuo, kad atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti po 250 Lt iki ji baigs vidurinę mokyklą. Išlaikymas reikalingas, kad galėtų tęsti studijas Šiaulių universitete, dieniniame skyriuje, pragyvenimo išlaidoms. Ieškovė nurodė, kad įsidarbinti jai nepavyko, o paskolos iš banko negali imti, nes neturės galimybės jos grąžinti. Byloje kilo šalių ginčas dėl išlaikymo dydžio ir jam nustatyti reikšmingų aplinkybių įvertinimo tinkamumo.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo išlaikymą ieškovei periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos iki ji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, t. y. nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2013 m. birželio 30 d.; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė mokosi Šiaulių universiteto dieniniame skyriuje, pajamų neturi, todėl jai reikalinga parama; pažymėjo, kad ieškovei jos motina paramą teikia gera valia, o tėvas paramos neteikia, nors yra darbingas, dirba, gauna atlyginimą ir turi galimybę išlaikymą teikti. Teismas išlaikymo sumą sumažino iki 250 Lt kas mėnesį, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas išlaiko nepilnametę dukterį, ieškovę materialiai remia jos motina, taip pat į tai, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis būtent dėl tokio pat dydžio išlaikymo ieškovei iki ji baigs vidurinę mokyklą. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 14 d. nutartimi Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

7Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir papildomai pažymėjo, kad ieškovė, siekdama įgyti aukštąjį išsilavinimą, didžiąją laiko ir jėgų dalį turi skirti mokymuisi, todėl negali dirbti ir savarankiškai save išlaikyti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas negali teikti išlaikymo vaikui dėl savo turtinės padėties ar kad jam pačiam reikia išlaikymo, jokių pateisinančių tam priežasčių byloje nenustatyta. Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas, jo darbingą amžių pakanka, jog būtų konstatuota, kad jis gali teikti savo dukteriai pirmosios instancijos teismo priteistą 250 Lt išlaikymą. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo pablogėjusią galimybę teikti išlaikymą pilnametei dukteriai, šiai įstojus studijuoti aukštojoje mokykloje. Dėl to konstatuotina, kad faktinė atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė ir jis yra pajėgus teikti pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio paramą ieškovei.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą –sumažinti priteistą išlaikymą iki 100 Lt sumos, mokamos kas mėnesį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008, nurodė, kad išlaikymą pilnamečiams vaikams teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji. Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo praktika, galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.). Esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės ją teikti. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui, turi būti konstatuota, kad jis išnaudojo visas protingas galimybes gauti lėšas, reikalingas mokytis, įskaitant galimybę gauti valstybės paskolą studijoms ir gyvenimo išlaidoms. Tokia galimybė nustatyta Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnyje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji siekė gauti tokią paskolą ir išnaudojo visas protingas galimybes gauti lėšų, todėl bylą nagrinėję teismai, nustatę, kad ieškovė mokosi dieniniame skyriuje ir didžiąją laiko bei jėgų dalį turi skirti mokymuisi, padarė nepagrįstą išvadą, kad ji negali dirbti ir užsidirbti lėšų mokymuisi ir pragyvenimui. Be to, teismai nesiaiškino ir nevertino ieškovės turto, pajamų, poreikių.

112. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008, pažymėjo, kad, sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms. Šioje byloje teismas neįvertino atsakovo galimybės teikti paramą ieškovei iš esmės nepažeidžiant jo paties ir jo nepilnametės dukters interesų.

123. Teismai, spręsdami dėl išlaikymo dydžio šioje byloje, neturėjo pagrindo atsižvelgti į Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartimi nustatytą išlaikymą ieškovei, nes tuo metu ji mokėsi vidurinėje mokykloje.

13Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo sąlygų Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Konstatavęs, kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai ir kartu nurodęs esant teisės spragą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog teisės spragų pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas; teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę ( inter alia taikant teisės analogiją, bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę ( inter alia teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-189/2007; kt.). Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį. Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Kaip jau minėta, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė turto neturi, pajamų negauna, tačiau kitokių jos galimybių gauti lėšų studijoms nesiaiškino. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nurodė, jog dėl paskolos gavimo nesikreipė, nes suabejojo galimybe ją grąžinti, jei po mokyklos baigimo nepavyks gauti darbo. Pažymėtina, kad valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše (toliau- ir Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr.480, nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44, 45 punktai); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 punktas); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 punktai); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (54(1), 59 punktai). Dėl to perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui. Dar vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl paramos priteisimo ir kuris taikytinas prašančiam paramos pilnamečiam studentui – sąžiningas ir pažangus mokymasis. Priešingu atveju išlaikymo gavimas reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais pilnamečio veiksmai (neveikimas) vertintini kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam studentui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo. Šių aplinkybių bylą nagrinėję teismai taip pat nenustatinėjo. Kiti kriterijai, minėta, skirti paramą turinčio teikti asmens padėčiai įvertinti. Taikant juos turi būti vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Sprendžiant dėl kitų šeimos narių padėties esminio pablogėjimo, atsižvelgtina į kitų šeimos narių gaunamas pajamas bei turtą ir tik po to darytina išvada, ar pilnamečio besimokančio asmens išlaikymui skiriama suma turės esminę įtaką jų turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl pilnamečio besimokančio asmens išlaikymo būtinumo ir galimybių jį teikti, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“, todėl aplinkybes, kad priteistas išlaikymas iš esmės pablogins paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėtį, darys jiems esminę žalą, negalės būti įvykdomas, ar kad pačiam tėvui (motinai) reikalingas išlaikymas, turi įrodyti asmuo, iš kurio prašoma priteisti paramą ir kuris ginasi, nurodydamas tokias aplinkybes.

17Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus svarbu nustatyti ir paramos prašančio aukštojoje mokykloje besimokančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar parama jam reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan. Įvertinus poreikių mastą, abiejų šalių turtinę padėtį, spręstina dėl išlaikymo dydžio (priteistinos sumos).

18Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl išlaikymo iš tėvų (vieno jų) priteisimo pilnamečiam nevyresniam kaip 24 metų vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, pažeisdami proceso normų reikalavimus nustatė ir įvertino ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo šios instancijos teismui.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

20Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

21Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė R. B. prašė teismo priteisti išlaikymą iš atsakovo – jos tėvo... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu ieškovės... 7. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 10. 1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 11. 2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 12. 3. Teismai, spręsdami dėl išlaikymo dydžio šioje byloje, neturėjo... 13. Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje,... 17. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus svarbu nustatyti ir paramos prašančio... 18. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir... 21. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...