Byla 2A-454/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Stasiui Zabitai, atsakovės atstovui advokatui Gediminui Bulotui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-446-565/2008 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei V. B. dėl pavedimo sutartyje numatytų netesybų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas V. J. prašė priteisti iš atsakovės 240 000 Lt pavedimo sutartyje numatytų netesybų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 5 d. sudarė su atsakove pavedimo sutartį, kuria susitarė, kad ieškovas atstovaus atsakovei įteisinant jos vardu asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį ( - ), o už šio pavedimo įvykdymą atsakovė parduos ieškovui šį žemės sklypą po to, kai jis nuosavybės teise bus įregistruotas atsakovės vardu. Atsakovei atsisakius parduoti ieškovui žemės sklypą, ji įsipareigojo sumokėti neparduoto turto kainos dydžio baudą, t. y. po 8 000 Lt už arą. Ieškovas vykdė pavedimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dėl ko buvo parengtas žemėtvarkos projektas, jo pagrindu atsakovei buvo numatytas skirti 0,30 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, esantis ( - ). Atsakovė 2007 m. spalio 1 d. pranešimu pareiškė, kad panaikina ieškovui duotus įgaliojimus, reikalingus pavedimo sutartyje nurodytiems veiksmams atlikti. Atsakovei be jokio teisinio pagrindo panaikinus įgaliojimus, ieškovas nebeturėjo galimybės tinkamai įvykdyti pavedimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei nusipirkti iš atsakovės žemės sklypą.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei 2 810 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei priteisė iš ieškovo pašto išlaidas valstybei. Nurodė, kad pavedimo sutartis pasibaigia, kai įgaliotojas panaikina įgaliojimą. Nors šalių sudarytoje pavedimo sutartyje nėra numatyta, kad ši sutartis pasibaigia panaikinus įgaliojimą, tačiau nesant aiškaus susitarimo, kad atsakovė neturi teisės panaikinti įgaliojimo, teismas nusprendė, jog taikytinas CK 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pavedimo sutarties pasibaigimo pagrindas. Atsakovei 2007 m. spalio 1 d. panaikinus įgaliojimus, pasibaigė pavedimo teisiniai santykiai. Kadangi nei iki pavedimo sutarties pabaigos, nei dabar atsakovė nėra įgijusi nuosavybės teisių į pavedimo sutartimi numatytą parduoti žemės sklypą, atsakovė neturi galimybės įvykdyti pavedimo sutarties 4 dalies 1 punkte nurodyto įsipareigojimo, tai yra parduoti ieškovui 0,30 ha sklypą po 8 000 Lt už arą. Teismas taip pat nurodė, kad pavedimo sutartimi buvo susitarta dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje, jai taikomos preliminariąsias sutartis reglamentuojančios normos, todėl turi būti nustatyta, ar atsakovė turėjo pagrindą panaikinti ieškovui išduotus įgaliojimus. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad įgaliojimai buvo panaikinti be jokio pagrindo, ir padarė išvadą, kad ieškovas, nesutikdamas su atsakovei suprojektuoto 0,30 ha asmeninio ūkio žemės sklypo ribomis, veikė ne atsakovės, o savo interesais ir turėjo tikslą atsakovės vardu įregistruoti, o vėliau nusipirkti didesnį žemės sklypą.

5Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

61. Ginčo šalių sudaryta sutartis turi pavedimo ir preliminariosios sutarties bruožų. CK 6.165 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pagrindinę sutartį atsisakiusi sudaryti šalis turi atlyginti kitai šaliai nuostolius. Pagal CK 6.70 ir 6.71 straipsnius, sutartis gali būti užtikrinama netesybomis (baudomis). Dėl tokių netesybų pavedimo sutartyje susitarė ir ieškovas su atsakove. Kadangi atsakovė panaikino įgaliojimus, tokiais savo veiksmais atėmė iš ieškovo galimybę įvykdyti sutartį ir įsigyti žemės sklypą, elgėsi nesąžiningai ir be pagrindo atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį su apeliantu, todėl jai turi būti taikoma civilinė atsakomybė.

72. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas, nesutikdamas su atsakovei suprojektuoto sklypo ribomis, elgėsi ne atsakovės, o savo interesais bei turėjo tikslą atsakovės vardu įregistruoti, o vėliau įsigyti didesnio ploto žemės sklypą. Tokią išvadą teismas padarė neišsiaiškinęs sutarties šalių ketinimų. Iš šalių sudarytos sutarties matyti, kad atsakovė yra žemės sklypo naudotoja ir ji siekia atkurti nuosavybės teises į naudojamą žemės sklypą. Atsakovė naudojasi 2 ha ploto žemės sklypu, ji tą aplinkybę pripažino teisme. Atsakovės teisė atkurti teises į visą 2 ha plotą nėra šios bylos dalykas. Ji pavedė apeliantui įvykdyti pavedimą atkurti nuosavybės teises į visą faktiškai naudojamą žemės sklypą. Atsakovės paaiškinimai, kad ji nėra pareiškusi noro gauti didesnį negu 0,30 ha ploto sklypą, vertintini kaip atsakomybės vengimas. Ieškovas veikė laikydamasis sutarties sąlygų ir, matydamas, kad atsakovė naudoja didesnį negu jai ruošiama skirti sklypą, pagrįstai nesutiko su šiuo projektu. Kadangi atsakovė turi teisę į 0,30 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, jai taikytinos sutartyje numatytos 240 000 Lt netesybos bei nuostolių atlyginimas dėl atsisakymo parduoti žemės sklypą sutartyje numatytomis sąlygomis.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. B. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė turėjo teisėtą pagrindą nutraukti pavedimo sutartį. Iš pavedimo sutarties nuostatų matyti, kad atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovas nusipirkti turtą pagal šios sutarties nuostatas tik įgaliotiniui įvykdžius pavedimą ir atlikus susigrąžinto turto teisinę registraciją. Tik tokiu atveju įgaliotojai atsisakius parduoti sutartyje numatytą objektą, ieškovas turi teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo ar baudos, kuri lygi įsipareigoto, bet neparduoto turto kainos dydžiui. Apeliantas, pats neįvykdęs įsipareigojimų pagal sutartį, negali reikalauti iš atsakovės, kad ji įvykdytų savo įsipareigojimus. Ieškovas žadėjo pasirūpinti, kad atsakovei greitai būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, tačiau per sutartą laiką nieko nepadarė. Be to, pavedimo sutartyje, kurią parengė pats ieškovas, numatė nepagrįstai didelę baudą atsakovei, tačiau sau jokių netesybų nenumatė. Ieškovas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų išspręstas žemės suteikimo klausimas atsakovei. Pats ieškovas paminėjo tik vieną savo atliktą veiksmą – dalyvavimą 2007 m. rugsėjo 27 d. vykusiame ( - ) kaimo pretendentų į žemę susirinkime, bet ir šio susirinkimo metu ieškovas veikė priešingai atsakovės interesams. Iki šiol atsakovės teisės į žemės sklypą nėra atkurtos, nėra atlikta teisinė registracija, todėl nėra pagrindo ieškovui reikalauti, kad ieškovė parduotų sklypą ar sumokėtų baudą. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė negalėjo panaikinti įgaliojimų, kadangi tokia jos teisė buvo numatyta ir pavedimo sutartyje. Atsakovei panaikinus įgaliojimus, pasibaigė pavedimo sutartis ir atsakovei neliko pareigos vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Be to, apeliantas apeliaciniame skunde nurodė naują netesybų išieškojimo pagrindą – tariamas preliminariosios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties neįvykdymas. Ieškinyje toks pagrindas nebuvo nurodytas, o apeliacinės instancijos teismas negali peržengti ieškinio ribų.

9Apeliacinis skundas netenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

11Absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).

12Byloje nustatyta, kad ieškovas V. J. ir atsakovė V. B. sudarė pavedimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atstovauti atsakovei įvairiose valstybės institucijose atkuriant nuosavybės teises į faktiškai atsakovės naudojamą žemės sklypą. Sutartyje atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovui įgaliojimą sutartyje numatytoms funkcijoms įvykdyti, o už pavedimo įvykdymą parduoti ieškovui visą žemę, į kurią bus atkurtos nuosavybės teisės, vieną arą įvertinant 8 000 Lt. Sutartyje numatytam pavedimui įvykdyti atsakovė 2007 m. gegužės 2 d. ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. išdavė ieškovui įgaliojimus, tačiau 2007 m. spalio 1 d. juos panaikino. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 240 000 Lt sutartyje numatytų netesybų už tai, kad ji nepardavė pavedimo sutartyje numatyto turto (žemės sklypo) ieškovui, tai yra už tai, kad neįvykdė savo prievolės.

13Civilinio kodekso 6.756 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus (CK 6.757 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ginčo šalių sudaryta sutartis atitinka minėtus pavedimo sutarties požymius. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo atstovauti atsakovės interesams sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos valdomą žemės sklypą, šalys aptarė savo teises ir pareigas, atsiskaitymus, atsakomybę ir sutarties pasibaigimo pagrindus.

14CK 6.763 straipsnyje yra numatyti pavedimo sutarties pasibaigimo atvejai. Vienas iš jų yra įgaliojimo panaikinimas. Nors ginčo šalys susitarė tik dėl dviejų pavedimo sutarties pasibaigimo pagrindų, tai yra kad ši sutartis pasibaigia šalims įvykdžius sutartinius įsipareigojimus bei įgaliotiniui (ieškovui) atsisakius nuo pavedimo, nagrinėjamu atveju taikytini visi CK 6.763 straipsnyje numatyti pavedimo sutarties pasibaigimo pagrindai, nes tai imperatyvios teisės normos, kurių galiojimo ar taikymo šalys savo susitarimu negali keisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnio 1 dalis).

15Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovė 2007 m. balandžio 5 d. sudarė pavedimo sutartį (b. l. 8-10) su atsakovu, 2007 m. gegužės 2 d. ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. išdavė jam įgaliojimus (b. l. 21-13) sutartyje numatytam pavedimui įvykdyti, tačiau 2007 m. spalio 1 d. pareiškimu (b. l. 15) šiuos įgaliojimus panaikino. Kadangi, pagal CK 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, įgaliojimo panaikinimas reiškia pavedimo sutarties pabaigą, darytina išvada, kad ieškovo ir atsakovės sutartis pasibaigė. Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad įgaliojimai buvo panaikinti, tai yra sutartis pasibaigė tuo metu, kai pavedimas nebuvo visiškai įvykdytas, tai yra nuosavybės teisės į atsakovės naudojamą žemės sklypą nebuvo atkurtos, todėl, nutraukus pavedimo sutartį, atsiradusiems teisiniams santykiams taikytinas CK 6.764 straipsnis, numatantis pavedimo sutarties pabaigos teisines pasekmes. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įgaliotojas nutraukia pavedimo sutartį iki visiško pavedimo įvykdymo, jis privalo atlyginti įgaliotiniui šio turėtas vykdant pavedimą išlaidas bei išmokėti jam atlyginimą, atsižvelgiant į pavedimo dalies įvykdymą, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukta dėl svarbių priežasčių arba įgaliotinis įvykdė pavedimą po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad sutartis baigėsi. Iš minėtos teisės normos matyti, kad, nutraukus pavedimo sutartį prieš terminą, pavedimą vykdęs įgaliotinis turi teisę proporcingai įvykdytai pavedimo sutarties daliai reikalauti atlyginti jo turėtas išlaidas ir sumokėti atlyginimą, išskyrus numatytas išimtis.

16Teismui pareikšto ieškinio dalykas yra reikalavimas priteisti 240 000 Lt netesybų (baudą), todėl kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo šis reikalavimas buvo atmestas, pagrįstumą, pasisako tik dėl argumentų, susijusių su pareikštu reikalavimu, ir nepasisako dėl argumentų, susijusių su atsakovės pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, apmokėti išlaidas ar mokėti atlyginimą, kadangi šiuo pagrindu nebuvo pareikštas ieškinys. Pažymėtina, kad CK 6.764 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į pavedimo sutarties ypatumus, yra numatytas specialus pavedimo sutarties pabaigos teisinių pasekmių reguliavimas. Minėta norma su tam tikromis išlygomis numato įgaliotinio teisę reikalauti sumokėti atlyginimą ir padengi išlaidas, tačiau nenumato įgaliotinio teisės reikalauti netesybų priteisimo.

17Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, šalys gali sutartyje numatyti, kad skolininkas kreditoriui privalo sumokėti šalių numatytą pinigų sumą. Ginčo šalys sutartyje susitarė, kad netesybos (bauda) turės būti mokamos tuomet, jei atsakovė neįvykdys sutartyje numatytos pareigos parduoti žemės sklypą, į kurį jai bus atkurtos nuosavybės teisės. Pavedimo sutarties galiojimo metu (iki įgaliojimų panaikinimo) atsakovei neatsirado prievolė parduoti žemės sklypą, nes ieškovas neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų padėti atkurti nuosavybės teisės į atsakovės naudojamą žemės sklypą, todėl, ginčo šalims nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties dėl to, kad nėra šios sutarties objekto, atsakovei neatsirado pareiga mokėti netesybas, nes pavedimo sutartis iki jos nutraukimo nebuvo įvykdyta ne dėl atsakovės kaltės. Pasibaigus pavedimo sutarčiai, atsakovei taip pat neatsirado pareiga mokėti baudą, nes to nenumato galiojantys įstatymai.

18Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad būtent dėl atsakovės veiksmų, jos nesąžiningo elgesio panaikinant įgaliojimus, nepagrįsto atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį jis neteko galimybės įsigyti žemės sklypą sutartyje numatytomis sąlygomis. Pažymėtina, kad nei ginčo šalių sudaryta sutartis, nei įstatymas nenumato atsakovei apribojimų panaikinti jos išduotus įgaliojimus, todėl atsakovė turi teisę pasirinkti, ar suteikti atitinkamiems asmenims įgaliojimus atlikti jos vardu atitinkamus teisinius veiksmus. Atsakovės sprendimas panaikinti suteiktus įgaliojimus negali būti vertinamas kaip jos nesąžiningas elgesys.

19Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir tuo pagrindu, kad teismas neteisingai traktavo ieškovo veiksmus atstovaujant ieškovės interesams ir siekiant atkurti nuosavybės teises į didesnio ploto žemės sklypą. Kolegija pastebi, kad minėti pirmosios instancijos teismo ir apelianto argumentai, susiję su ieškovo elgesio ir sąžiningumo įvertinimu, galėtų būti reikšmingi vertinant sutarties nutraukimo pagrįstumą tuo atveju, jeigu teisme būtų pareikštas ieškinys dėl atlyginimo įgaliotiniui priteisimo ir išlaidų atlyginimo (CK 6.764 straipsnio 1 dalis), tačiau pareiškus ieškinį kitu pagrindu, tai yra dėl baudos priteisimo, minėti argumentai nėra reikšmingi ir jie nepaneigia teismo išvados, kad pasibaigus pavedimo teisiniams santykiams ieškovui neatsirado teisė reikalauti netesybų dėl to, kad nebuvo įvykdytas atsakovės įsipareigojimas už atitinkamą kainą parduoti žemės sklypą, nes atsakovei nuosavybės teisės nebuvo atkurtos, tai yra pats ieškovas neįvykdė savo priešpriešinės pareigos.

20Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 240 000 Lt baudą iš atsakovės, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

21Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovo pateiktą apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, tai yra 2 360 Lt advokato atstovavimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), bei valstybei priteisiamos 6,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnis).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti iš ieškovo V. J. (a. k. ( - ) 2 360 Lt (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atsakovei V. B. (a. k. ( - ) bei 6,70 Lt (šešis litus 70 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas V. J. prašė priteisti iš atsakovės 240 000 Lt pavedimo sutartyje... 4. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 5. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 7 d.... 6. 1. Ginčo šalių sudaryta sutartis turi pavedimo ir preliminariosios sutarties... 7. 2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas, nesutikdamas su... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. B. prašo ieškovo apeliacinį... 9. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK... 12. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. J. ir atsakovė V. B. sudarė pavedimo... 13. Civilinio kodekso 6.756 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pavedimo sutartimi... 14. CK 6.763 straipsnyje yra numatyti pavedimo sutarties pasibaigimo atvejai.... 15. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovė 2007 m. balandžio 5 d. sudarė... 16. Teismui pareikšto ieškinio dalykas yra reikalavimas priteisti 240 000 Lt... 17. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai... 18. Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad būtent dėl atsakovės veiksmų, jos... 19. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir tuo pagrindu,... 20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 24. Priteisti iš ieškovo V. J. (a. k. ( - ) 2 360 Lt (du tūkstančius tris...