Byla 2A-702/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovams Vidmantui Ričardui Dalibogui, advokatui Albertui Valiui, atsakovo atstovui advokatui Rimantui Simaičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-259-555/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Antarija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Kauno termofikacijos elektrinei, trečiajam asmeniui A. V. S. dėl bendradarbiavimo sutarties sąlygų nevykdymo bei atsakovo priešieškinį dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAD BB „Antarija“ 2008 m. vasario 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui UAB Kauno termofikacijos elektrinei, trečiajam asmeniui A. V. S. , prašydamas priteisti iš atsakovo 817 700 Lt baudą už bendradarbiavimo sutarties, sudarytos 2004 m. rugpjūčio 18 d., nutraukimą ir jos sąlygų nevykdymą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovas 2003 m. birželio 18 d. su atsakovu UAB Kauno termofikacijos elektrine (toliau tekste – KTE) sudarė bendradarbiavimo sutartį ir 2004 m. rugpjūčio 18 d. susitarimą dėl bendradarbiavimo sutarties pakeitimo. Pagal šią sutartį atsakovas savo vardu ir savo sąskaita pavedė ieškovui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su atsakovo turto, bendrosios civilinės atsakomybės ir verslo nutrūkimo draudimu, šių veiksmų atlikimui atsakovo vardu draudimo kompanijose vesti derybas, ruošti draudimo sutartis, pravesti konkursus arba apklausos būdu parinkti draudiką, gauti informaciją apie draudimo sutarties vykdymo garantijas, dalyvauti įvertinant turtą, derinti draudžiamo turto aprašą. Ieškovas pažymėjo, kad sudaryta sutartis terminuota, jos pabaiga numatyta 2012 m. sausio mėn. 1 d., prie sutarties buvo išduotas atitinkamos formos įgaliojimas. Ieškovas nurodė, kad pagal sutarties 6.1 punktą, jeigu KTE tiems patiems veiksmams atlikti sudaro sutartį su nauju fiziniu arba juridiniu asmeniu, tai bendradarbiavimo sutartis laikoma nutraukta nuo to momento, kai buvo susitarta su nauju asmeniu, tačiau tokie KTE veiksmai turi būti motyvuoti, o brokeris informuojamas mėnesį prieš tokios sutarties sudarymą. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. liepos 16 d. atsakovas atsiuntė ieškovui raštą Nr. S-190, kad KTE veiksmams, numatytiems 2004 m. rugpjūčio 18 d. bendradarbiavimo sutartyje ir įgaliojime Nr. KTE-07-12 atlikti, organizuoja apklausą tarp draudimo brokerių bendrovių, norėdami pasirinkti įmonę, turinčią didžiausią patirtį, atliekant darbus, kurie numatyti tarp šalių sudarytoje bendradarbiavimo sutartyje ir ieškovui išduotame įgaliojime ir kuriuos jis dirbo keturis metus iš eilės. Ieškovo teigimu, organizuoti apklausą ir ieškoti naujo draudimo brokerio atsakovui nereikėjo, nes tuo metu nebuvo reikalo pirkti jokių draudimo paslaugų. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas pirko įmonės turto, verslo nutrūkimo ir civilinės atsakomybės draudimo paslaugas. Ieškovas nurodė, kad atsakovo turtas apdraustas ieškovui tarpininkaujant 2007 m. balandžio 19 d. ir 2007 m. birželio 12 d., o verslo draudimas bet kokiu atveju draudžiamas tik kartu su turtu. Atsakovo turtas apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, su kuriuo atsakovas yra sudaręs ilgalaikę draudimo sutartį. Ieškovas nurodė, kad ieškovas pateikė prašomą informaciją laiku ir pagal atsakovo prašyme dėl informacijos pateikimo nuostatą turėjo būti informuotas apie apklausos rezultatus, tačiau ieškovas informaciją apie apklausos rezultatus gavo iš trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ 2007 m. rugpjūčio 23 d., o atsakovas atsakymą ieškovui pateikė tik 2007 m. rugpjūčio 27 d. po primygtinio ieškovo prašymo. Ieškovo teigimu, neturėdamas informacijos apie įgaliojimo panaikinimą, ieškovas sąžiningai vykdė bendradarbiavimo sutarties sąlygas ir 2007 m. rugpjūčio 27 d. pateikė atsakovui pasiūlymą dėl bendrosios civilinės atsakomybės draudimo. Atsakovas terminuotą sutartį 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutraukė sutartyje numatytu pagrindu, pasirinkdamas kitą draudimo brokerį. Ieškovas pažymėjo, kad pagal sutarties 6.2 punktą jeigu KTE nutraukia bendradarbiavimo sutartį iki 5.2 punkte numatyto termino, KTE privalo atlyginti brokeriui šio turėtas išlaidas vykdant sutartį bei sumokėti jam baudą, kurios dydis lygus prieš tai buvusių kalendorinių metų, brokeriui tarpininkaujant, pasirašytų draudimo sutarčių įmokų dydžiui, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukta dėl brokerio kaltės.

4Atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) 2008 m. birželio 28 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2003 m. birželio 18 d. bendradarbiavimo sutarties pakeitimo, pasirašyto 2004 m. rugpjūčio 18 d. tarp UAD BB „Antarija“ ir UAB Kauno termofikacijos elektrinės, 6.2 punkto dalį ta apimtimi, kuria UAB Kauno termofikacijos elektrinei nustatyta bauda jai nutraukus sutartį iki sutartyje nustatyto termino, – nuo bendradarbiavimo sutarties pakeitimo pasirašymo momento, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad sutarties 1 punkte apibrėžtas sutarties dalykas – KTE savo vardu ir savo sąskaita pavedė brokeriui (ieškovui) atlikti teisinius veiksmus, susijusius su KTE turto, bendrosios civilinės atsakomybės ir verslo nutrūkimo draudimu, o brokeris priėmė pavedimą, todėl sutartis turi būti kvalifikuota kaip pavedimo sutartis. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neatšaukiamo įgaliojimo nenustatė nei įstatymas, nei sutartis, be to, Draudimo įstatymo 149 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina draudimo brokerio pareigą veikti draudėjo interesais, t. y. lojalumo klientui draudimo brokerio profesinėje veikloje principą. Atsakovas nurodė, kad turėjo pagrindo nepasitikėti ieškovu jau 2006 metais, kai ieškovas, klientui nutraukus sutartį, pažeisdamas CK 2.148 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įgaliotinio pareigą tuojau grąžinti įgaliotojui pasibaigusį įgaliojimą, vengė grąžinti panaikintą įgaliojimą, be to, byloje ieškovo pateikti argumentai tik stiprina abejones dėl galimybės pasitikėti ieškovu kaip draudimo brokeriu, kadangi ieškovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose pabrėžia, kad patyrė finansinių sunkumų, kuriuos sukėlė KTE, t. y. tik dėl to, kad neturi galimybės gauti pajamų pagal sutartį su vienu klientu – KTE. Atsakovo teigimu, atsakovas, vadovaujantis įgaliotojo (kliento) prioriteto principo pavedimo sutartyje reikalavimais, neabejotinai turi turėti teisę nevaržomai atsisakyti brokerio, dėl kurio patikimumo turi abejonių, ir pasirinkti kitą draudimo brokerį. Tokia teisė buvo suvaržyta sutarties 6.2 punkte nustatyta sankcija, todėl akivaizdu, kad sutarties 6.2 punkte nustatyta sankcija ribojo KTE teisę nutraukti sutartį ir pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Atsakovo teigimu, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, apibrėždamas pavedimo sutarties pabaigos teisines pasekmes, atsakomybę, nutraukus pavedimo sutartį be svarbių priežasčių, nustato tik įgaliotiniui, o įgaliotojui jokia atsakomybė sutarties nutraukimo atveju netaikytina. Tuo tarpu sutartyje jos nutraukimo iki sutartyje nustatyto termino atveju nėra numatyta jokia atsakomybė įgaliotiniui (ieškovui) ir priešingai, nustatyta bauda įgaliotojui (KTE). Atsakovo nuomone, sutarties 6.2 punkte nustatytos netesybos neabejotinai prieštarauja gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams - jos pažeidžia draudimo brokerio lojalumo klientui principą, akivaizdžiai per didelės, sudarančios pagrindą ieškovui piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti. Atsakovo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių sutarties 6.2 punkto nuostata, nustatanti baudą KTE, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, todėl yra niekinė ir negaliojanti.

5Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės ieškovui UAD BB „Antarija“ 817 000 Lt už sutarties sąlygų nevykdymą ir 5 717 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės 10 021,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

6Teismas nurodė, kad nors šios bylos šalių sutarčiai būdingi nekomercinio atstovavimo santykiai, nes šalys aptarė, jog ji yra neatlygintina, tačiau, teismo vertinimu, joje yra ir komercinio pobūdžio elementų. Teismo teigimu, tai lemia paties draudimo brokerio, kaip nepriklausomo draudimo tarpininkavimo paslaugas teikiančio asmens, veiklos esmė ir paskirtis. Teismas pažymėjo, kad draudimo brokeris – tai asmuo, nuolat užsiimantis draudimo tarpininkavimo paslaugų teikimu tretiesiems asmenims, gaudamas už tai arba atlygį, kuris gali būti piniginio pobūdžio, arba įgydamas kitokią sutartinę nuo atlikto darbo priklausančią ekonominę naudą, kad Draudimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje pateikiamas apibrėžimas, kad draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurios tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius. Teismas nurodė, kad šalių pavedimo teisinius santykius reglamentuojanti bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta teisinių veiksmų, numatytų Draudimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje, atlikimui. Teismo nuomone, vertinant šiuo aspektu, šalių susitarimas, kad įgaliotojo iniciatyva pasibaigus prieš terminą tokio turinio atstovavimo santykiams ne dėl įgaliotinio kaltės, įgaliotinis turi teisę į šalių sutarto dydžio kompensacinio pobūdžio netesybas (baudą) – yra pateisinamas ir neprieštarauja sutartinių teisinių santykių bei sąžiningos dalykinės praktikos principams.

7Teismas nurodė, kad įstatymas nedraudžia pavedimo sutarties šalims susitarti dėl netesybų ir kad sutartis, nors ir yra neatlygintinė, bet vertinant jos sąlygų visumą bei šalių kaip privačių juridinių asmenų veiklos tikslus ir komercinius interesus, kuriuos užtikrinti šalys siekė sudarydamas tokią sutartį, galima konstatuoti joje esant ir komercinio sandorio elementų (požymių). Teismas pažymėjo, kad dėl to neatsitiktinai šalys sutarė, kad nutraukus šią sutartį atsakovo iniciatyva be svarbių priežasčių ir ne dėl ieškovo kaltės pastarasis turi teisę į nuostolių (dėl negauto komisinio atlyginimo iš draudimo įmonių, kurios ieškovui tarpininkaujant sudarė komercines draudimo sutartis su atsakovu) kompensavimą netesybų (kompensacinės baudos) mokėjimo pagrindu sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Teismas nurodė, kad sutarties sąlyga dėl kompensacinės baudos, mokėtinos nutraukus sutartį prieš terminą ne dėl įgaliotinio kaltės, nėra draudžiama imperatyviųjų teisės normų, taip pat neprieštarauja viešėjai tvarkai ar gerai moralei.

8Teismo vertinimu, pavedimo sutarties galiojimo metu (iki pat įgaliojimų panaikinimo) ieškovas tinkamai vykdė prisiimtus pagal sutartį įsipareigojimus, todėl atsakovui nutraukus sutartį prieš terminą ne dėl ieškovo kaltės, atsirado sutartinė pareiga mokėti šalių sutartyje numatytas netesybas. Teismas pažymėjo, kad pagal prigimtį ir funkciją šalių sutartyje numatytos netesybos (kompensacinė bauda) yra kompensacinės paskirties – jos skirtos kompensuoti ieškovo prarastą galimybę ir tokiu atveju nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, tokios netesybos laikytinos iš anksto nustatytais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.

9Teismas nurodė, kad įvertinant ilgalaikių sutartinių prievolių turinį negalima daryti išvados, kad netesybos yra neprotingo dydžio. Teismas pažymėjo, kad šalių sutartis nutraukta likus ilgai numatyto termino trukmei, todėl pagal sutarties priešlaikinio nutraukimo padarinių ieškovui mastą (pinigine verte), netesybų negalima laikyti aiškiai per didelėmis. Teismo nuomone, sutartyje numatyto dydžio netesybų reikalavimas nepažeidžia teisingumo principo ir neišbalansuoja šalių interesų pusiausvyros ir netesybų suma bet kokiu atveju nepadengia ieškovo nuostolių, kuriuos jis patiria netekdamas realiai planuotų gauti pajamų per likusį 2004 m. rugpjūčio 18 d. bendradarbiavimo sutarties galiojimo laikotarpį.

10Teismas pažymėjo, kad ieškovo, kaip atstovo pagal pavedimo sutartį, turtinius praradimus lemia pasibaigę sutartiniai atstovavimo santykiai, todėl šiuo konkrečiu atveju įstatyme įtvirtintai atstovaujamojo teisei bet kada nutraukti pavedimo santykius neturi būti suteikiama tokia absoliuti maksima, kuria būtų iš esmės paneigiama teisės normų garantuota sutartinių teisinių santykių dalyvių laisvė veikiant paritetiniais pagrindais nustatyti ir individualias tarpusavio santykius reguliuojančias sutarties sąlygas, įskaitant ir ginčo sutarties 6.2 punkto sąlygą dėl kompensacinės paskirties netesybų mokėjimo prievolės atsiradimo. Teismo teigimu, tokių individualių sutartinių sąlygų nustatymo pagrindimą šiuo konkrečiu atveju sąlygoja ir ta aplinkybė, jog pagal Draudimo įstatymo 147 straipsnio 4 dalies reikalavimus draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo, perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo sutartis veiklą. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo pajamos draudžiant atsakovo turtinius interesus sudarė pagrindinį ieškovo pajamų iš draudimo įmonių, sudariusių draudimo sutartis su atsakovu tarpininkaujant ieškovui, pajamų šaltinį.

11Teismas pažymėjo, kad ginčo sutartyje įtvirtintos sąlygos dėl sutarties pasibaigimo prieš terminą teisinių pasekmių atsiradimo visiškai nereiškia apribojimų bet kada panaikinti ieškovui išduotą įgaliojimą, jomis nevaržoma atsakovo teisė pasirinkti, kokiems asmenims suteikti įgaliojimus atlikti jo vardu ir interesais atitinkamus teisinius veiksmus, kad esant tokioms sutarties sąlygoms atsakovas laisvas savo nuožiūra įvertinti, ar jam ekonomiškai naudinga ir tikslinga nutraukti pavedimo santykius su tinkamai prievoles vykdančiu (tinkamai įgaliotojo interesus atstovaujančiu) sutarties partneriu ir suteikti įgaliojimus kitiems asmenims tiems patiems teisiniams veiksmams atlikti.

12Teismas nurodė, kad byloje ginčo šalys pripažino, jog jos pačios laisva valia susitarė dėl konkretaus netesybų mokėjimo būdo ir jų dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pavedimo sutartimi buvo numatyti ilgalaikiai komercinio bendradarbiavimo ryšiai, įvertino, kad sutartyje numatytų netesybų dydis – praėjusių kalendorinių metų atstovui tarpininkaujant pasirašytų draudimo sutarčių įmokų suma – neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes ieškovas neteko realios galimybės gauti pajamas (komisinį atlyginimą) iš tų draudimo įmonių, kurios, tarpininkaujant ieškovui, sudarė komercines sutartis su atsakovu keliolikos metų laikotarpiui (terminui, kol turėjo galioti šalių bendradarbiavimo sutartis). Teismas pažymėjo, kad atstovo finansiniai netekimai pasibaigus bendradarbiavimo sutarčiai (atstovavimo santykiams su atstovaujamuoju) neturi būti siejami tik su įprastiniais nuostoliais, kurie patiriami sutarties pažeidimo atvejais ir kurie gali būti išieškomi remiantis bendraisiais sutartinės atsakomybės pagrindais. Teismas nurodė, kad šalių sutartyje numatytos baudos mokėjimo prievolė pateisinama tuo, kad ieškovas ne dėl savo kaltės prarado būsimas pajamas, kurias realiai tikėjosi gauti bendradarbiavimo sutartinių santykių pagrindu, ir tokiu atveju šiai atstovaujamojo prievolei atsirasti neturi reikšmės, ar nutraukdamas sutartinius santykius atstovaujamasis (atsakovas) pažeidė šalių sutartį, ar jos nepažeidė. Teismo teigimu, tarp šalių buvo sudaryta abipusiškai naudinga, jų komercines reikmes atitinkanti sutartis, o jos sąlygos nustatytos suderinus abiejų šalių interesus. Teismo nuomone, sutarties terminuotas pobūdis, jos sąlygų turinys ieškovui leido pagrįstai tikėtis, kad jam bus sudarytos galimybės sutartu terminu teikti atsakovui sutartyje numatytas paslaugas ir gauti komercinę finansinę naudą iš šios veiklos. Teismas nurodė, kad nustatyta, jog komercinio rezultato, kokio pagrįstai buvo tikimasi iš sutarties, ieškovas negavo, t. y. jo teisėtas ir pagrįstas lūkestis nebuvo patenkintas, nes atsakovas nepraėjus net pusei sutarties termino pranešė apie sutarties nutraukimą. Teismas pažymėjo, kad objektyviąja prasme atsakovo kaltės dėl sutarties nutraukimo pripažinimo galimybė negali būti svarstoma, nes įstatymas suteikia įgaliotojui teisę bet kada nutraukti pavedimo teisinius santykius su įgaliotiniu nepriklausomai nuo sutarties sąlygų pažeidimo buvimo ar nebuvimo.

13Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad veikdamas įgaliotojo interesais pagal ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį ieškovas būtų netinkamai atlikęs savo pareigas arba kaip kitaip pažeidęs sutartimi apibrėžtas prievoles, taip pat nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovo ketinimams pakeisti įgaliotinį (paskirti naują įgaliotinį tiems patiems veiksmams atlikti) būtų turėjęs kokią nors įtaką ieškovo netinkamas veikimas arba nepakankamas įgaliotojo interesų gynimas draudimo teisinių santykių srityje. Teismas pažymėjo, kad neturėdamas pagrindo nutraukti bendradarbiavimo sutartį dėl ieškovo kaltės atsakovas, panaikinęs išduotą ieškovui įgaliojimą dėl kito įgaliotinio paskyrimo, turi laikytis sutarties sąlygų, įtvirtinančių sutarties pasibaigimo teisines pasekmes, ir atsakyti už nepagrįstą atsisakymą vykdyti tas sąlygas, nes toks atsisakymas pripažintinas neatitinkančiu sąžiningo prievolių vykdymo bei sąžiningos dalykinės praktikos principų, galiojančių nuo pat sutartinių santykių pradžios iki sutarties pabaigos bet kurioje verslo srityje (CK 6.38, 6.158 str.).

14Teismas pažymėjo, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas, nutraukdamas sutartį, nesielgė sąžiningai, nesilaikė sutarties vykdymo principų. Teismas nurodė, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutraukdamas bendradarbiavimo sutartį, nors ir turėjo tam teisę, atsakovas pasielgė nesąžiningai, tuo sudarydamas sąlygas ieškovo nuostolių atsiradimui. Teismas pažymėjo, kad mažesnė kompensacija už nustatytą bendradarbiavimo sutartyje, galėtų būti priteista tik tuo atveju, jei atsakovas įrodytų, kad ieškovo turtiniai praradimai faktiškai yra mažesni, tačiau tokių įrodymų byloje iš esmės nepateikta.

15Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat siekti užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių santykių stabilumą, taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį ir sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.

16Teismas nurodė, kad šalių bendradarbiavimo sutarties 2004 m. rugpjūčio 18 d. pakeitimu suderintą sutarties 6.2 punkto nuostatą dėl kompensacinės baudos mokėjimo atsakovas ėmė ginčyti praėjus beveik ketveriems metams, priešieškiniu gindamasis nuo ieškovo ieškinio reikalavimų, taigi atsakovas ėmėsi vertinti kaip ydingą sutarties sąlygą po to, kai šalių tarpusavio sutartiniai santykiai laiko atžvilgiu jau buvo tapę pakankamai stabilūs, o sutartimi įgytos sutartinių santykių dalyvių teisės egzistavo jau kelerius metus. Teismo nuomone, tokiu atveju vertintina, ar atsakovo nurodytos ginčo sutarties sąlygos neteisėtumą galimai apibrėžiančios aplinkybės sudaro pakankamą teisinį pagrindą spręsti, kad šios sutarties sąlygos pripažinimas negaliojančia tikrai neprieštaraus civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslui.

17Teismo teigimu, netesybų mokėjimo prievolės aptarimas šalių bendradarbiavimo sutarties 6.2 punkte nepanaikina įstatyme numatytos įgaliotojo teisės bet kada savo nuožiūra nutraukti pavedimo teisinius santykius su įgaliotiniu ir panaikinti šiam išduotą įgaliojimą. Teismas pažymėjo, kad kompensacinės baudos nustatymas taip pat iš esmės nesuvaržo ir neapriboja įgaliotojo teisės nutraukti pavedimo sutartį ir panaikinti įgaliojimą, nes įgaliotojo sprendimas nutraukti sutartį nesant tam rimto pagrindo priklausė išimtinai tik nuo jo paties valios. Teismo teigimu, įgaliotojas savo nuožiūra laisvai galėjo apsispręsti, ar esant susitarimui dėl kompensacinės baudos jam verta (ekonomiškai apsimoka) nutraukti pavedimo sutartį tomis faktinėmis aplinkybėmis, kuomet pagal jos sąlygas įgaliotojui atsirastų tos baudos mokėjimo pareiga. Teismas pažymėjo, kad sutarties nutraukimo prieš terminą dėl įgaliotinio (draudimo brokerio) kaltės atvejais, jokių prievolių pagal sutartį įgaliotojui neatsirastų ir negalėtų atsirasti. Teismas nurodė, kad byloje nėra faktinių duomenų, kad iki sutarties nutraukimo ieškovas būtų netinkamai vykdęs savo pareigas pagal sutartį, blogai arba bent nepakankamai gintų įgaliotojo turtines teises, kad įgaliotinio asmeniniai interesai būtų nepagrįstai painiojami (turėtų konfliktą) su įgaliotojo interesais. Teismas pažymėjo, kad nors priešieškinyje iškeliamos abejonės dėl atsiradusio atsakovo nepasitikėjimo ieškovu, kaip jo interesais veikiančiu draudimo brokeriu, tačiau sutartis buvo nutraukta visiškai nesiremiant atsakovo priešieškinyje dėstomomis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad aplinkybės dėl atsiradusio nepasitikėjimo ieškovo veikla nebuvo minimos šalių susirašinėjimo dokumentuose nei sutarties galiojimo, nei jos nutraukimo metu, o iškeltos tik pareiškiant priešieškinį byloje. Teismas nurodė, kad priešieškinyje išsakyti teiginiai, kad kito draudimo brokerio pasirinkimą sąlygojo atsiradusios abejonės dėl ieškovo patikimumo, grindžiami subjektyvaus pobūdžio prielaidomis, vertintini ne kaip faktiniai duomenys, o kaip viena gynimosi nuo ieškinio versijų, iškeltų tik jau prasidėjusio teisminio ginčo metu. Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės reiškia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijama šalių sutarties 6.2 punkto sąlyga prieštaravo CK 2.146 straipsnio 1 dalies, 6.763 straipsnio 1 dalies normoms, o tuo pačiu nėra pagrindo ją laikyti neatitinkančia imperatyvių teisės normų reikalavimų.

18Teismas nurodė, kad CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Teismas pažymėjo, kad atsakovas galėjo visiškai laisvai pasirinkti, ar tęsti pavedimo teisinius santykius su ieškovu, nes jų nutraukimui dėl ieškovo kaltės nebuvo objektyvaus faktinio pagrindo, ar juos nutraukti įgyjant sutartyje numatytą baudos sumokėjimo prievolę. Teismo nuomone, tokio atsakovo apsisprendimo komercinis naudingumas ar žalingumas buvo sąlygotas išimtinai paties atsakovo valinio poelgio, kuriam ieškovas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos.

19Teismo teigimu, aplinkybė, kad įstatyme nenumatyta įgaliotojo atsakomybė už pavedimo sutarties nutraukimą, nereiškia uždraudimo susitarti dėl įgaliotojo atsakomybės atsiradimo sutartyje nustatytais atvejais, o su atsakomybės taikymu susijusių prievolių nustatymas sutartyje nereiškia jos prieštaravimo įstatymui. Teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad įgaliotinio atsakomybės atsiradimo sąlygų neaptarimas šalių bendradarbiavimo sutartyje sukuria nelygiavertę (nelygiateisę) šalių teisinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad įgaliotinio atsakomybės atsiradimo sąlygos ir pagrindai tiesiogiai reglamentuoti įstatymo, todėl papildomas dvišalis numatymas sutartyje dar ir įgaliotojo atsakomybės atsiradimo sąlygų nėra nesąžiningas ar neteisėtas (neteisingas) šalių juridinis poelgis. Teismas nurodė, kad įstatymas numato sutartinių teisinių santykių dalyviams teisę susitarti dėl netesybų taikymo sąlygų. Teismo teigimu, veiksmas, kuris tiesiogiai leidžiamas įstatymo, t. y. įstatyme garantuota susitarimo dėl netesybų teisė, negali būti laikomas prieštaraujančiu gerai moralei veiksmu ar elgesiu, todėl negali būti pripažįstamas negaliojančiu taikant CK 1.81 straipsnio 1 dalies normą.

20Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kokių priežasčių ar aplinkybių, kurios nuo jo nepriklausė ar kurioms jis negalėjo daryti įtakos, verčiamas jis suderino su ieškovu ir pasirašė bendradarbiavimo sutarties pakeitimą su sąlyga, įtvirtinančia jo prievolę dėl kompensacinės baudos ieškovui sumokėjimo nutraukus sutartį prieš terminą. Teismas pažymėjo kad atsakovas net neįrodinėjo, kad tokia sutarties sąlyga buvo jam primesta, be to, nepaneigė priešingos šalies teiginių, jog bendradarbiavimo sutarties pakeitimo sąlygos sudarytos bendru šalių sutarimu ieškovui esant tiek ekonomine, tiek organizacine struktūrine prasme silpnesniam sutarties dalyviui.

21Teismas nurodė, kad įvertinant pavedimo sutarties pagrindu atliekamų teisinių veiksmų pobūdį ir mastą, taip pat jų atlikimo trukmę (ilgalaikis didelės įmonės turto, civilinės atsakomybės ir verslo draudimas), negalima daryti išvados, jog sutartyje numatytos kompensacinės baudos dydis yra pernelyg didelis. Teismas pažymėjo, kad šalis siejo ilgalaikė sutartis (jos galiojimo trukmė apėmė beveik 9 metų laikotarpį), o nutraukta ji buvo maždaug viduryje suderinto galiojimo termino. Teismo nuomone, tikėtina, kad tokiu sutarties galiojimo periodu priimtas įgaliotojo sprendimas nutraukti ilgalaikę pavedimo sutartį nesant įgaliotinio kaltės, pastarajam buvo netikėtas kitos šalies veiksmas, lėmęs žymius ieškovo turtinius praradimus (netekimas kelerių metų laikotarpio pagrindinių tiesioginės veiklos pajamų).

22Teismas nurodė, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2006 metais ieškovo pajamos iš tarpininkavimo veiklos draudžiant atsakovo rizikas sudarė 317 420 Lt, tai sudarė beveik 75 procentus visų ieškovo draudimo tarpininkavimo paslaugų teikimo įplaukų. Teismo teigimu, atskaitos tašku imant 2006 metais gautų pajamų dydį, ieškovo pajamos iš atsakovo rizikų draudimo per likusius sutarties galiojimo metus (iki jos nutraukimo) būtų sudarę apie 1 587 000 Lt, taigi baudos dydis yra daug mažesnis už netektas pajamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis yra neprotingas ir nesąžiningas.

23Aptariant baudos dydį teismas pažymėjo, kad 2006 metais atsakovo rizikos buvo draudžiamos dviejose draudimo kompanijose – AB „Lietuvos draudimas“ ir UADB „PZU Lietuva“. Teismas nurodė, kad ieškovo pajamos iš draudimo įmonių sumokėto komisinio atlyginimo 2006 metais sudarė 364 705 Lt ir atsakovo rizikų draudimai buvo pagrindinis ieškovo pajamų šaltinis. Teismas pažymėjo, kad, ieškovui tarpininkaujant, iki 2012 metų buvo sudaryta atsakovo turto draudimo sutartis. Teismas nurodė, kad per likusius ketverius su puse metų nuo bendradarbiavimo sutarties nutraukimo ieškovo pajamos už tarpininkaujant sudarytas draudimo sutartis galėjo siekti dar 1 823 525 Lt, todėl kompensacinės baudos dydis – 817 200 Lt yra žymiai mažesnis už realiai planuotas per likusius sutarties galiojimo metus gauti pajamas (sudaro mažiau kaip pusę gautinų pajamų). Teismo teigimu, darytina išvada, kad prašomų priteisti netesybų (baudos) dydžio nėra pagrindo pripažinti neprotingu, nes jis yra žymiai mažesnis už ieškovo negautų pajamų, kuriais jis realiai galėjo gauti per likusį bendradarbiavimo sutarties galiojimo laikotarpį, dydį. Teismo nuomone, priešingu atveju būtų paneigta netesybų kompensacinės paskirties reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Teismas pažymėjo, kad mažinti sutartines netesybas galima tik nustačius, kad jos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) ir neadekvačiai iškreipia sutartinių santykių dalyvių teisėtų interesų proporciją. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta pagrindų, suteikiančių teisę mažinti šalių sulygtą baudos dydį, nėra pagrindo konstatuoti, kad ji būtų neprotingai didelė, todėl CK 6.37 straipsnio 2 dalis netaikytina.

24Teismas nurodė, kad atsakovas savo teisinę poziciją dėl šalių bendradarbiavimo sutarties pasibaigimo momento grindžia byloje esančiu atsakovo 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešimu apie tai, kad jis vienašališkai nutraukia bendradarbiavimo sutartį ir panaikina jos pagrindu ieškovui išduotus įgaliojimus. Teismo teigimu, nustatant, ar iš tikrųjų po šio pranešimo ieškovui pateikimo nutrūko šalių teisiniai santykiai, susiklostę bendradarbiavimo sutarties pagrindu, būtina aiškintis ir vertinti analizuojant tolesnį šalių elgesį ir vėlesnius teisinius veiksmus. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.221 straipsnyje įtvirtintą bendrą taisyklę dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Teismas nurodė, kad gavęs atsakovo 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo ieškovas pareikalavo vykdyti įgaliotojo sutartinę prievolę, numatytą bendradarbiavimo sutarties 6.2 punkte ir atsirandančią nutraukiant sutartį įgaliotojo vienašaliais veiksmais. Teismo teigimu, šios pareigos ieškovui pareikalavus įgaliotojas nevykdė, o įgaliotinis nesiėmė veiksmų dėl įgaliotojo piniginės prievolės vykdytinumo pripažinimo teismine tvarka. Teismo nuomone, tolesni šalių veiksmai bei elgesys rodo, kad jos ir toliau tęsė pavedimo teisinius santykius, susiformavusius bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Teismas pažymėjo, kad tokią aplinkybę patvirtina faktai dėl ieškovo atliktų atsakovo interesais teisinių veiksmų, kurių turinys atitinka bendradarbiavimo sutarties 1.1 punkte išvardintus veiksmus, įgaliotinio ataskaitos įgaliotojui teikimas, joje akcentuojant, kad veikiama bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Teismas nurodė, kad iki 2007 m. rugpjūčio 24 d. pranešimo atsakovas, priimdamas iš atsakovo visa, ką šis atliko kaip įgaliotinis, aiškiai pabrėždamas veikiąs pagal bendradarbiavimo sutartį, jokių įspėjimų ar pastabų dėl įgaliotinio nurodymų apie veikimą sutartiniais pagrindais ieškovui nereiškė. Teismas pažymėjo, kad 2007 m. rugpjūčio 24 d. pranešime apie įgaliojimų ieškovui atšaukimą atsakovas, be kita ko, prašė sustabdyti ir nebeatlikinėti jokių veiksmų pagal 2004 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą bendradarbiavimo sutarties pakeitimą. Teismo nuomone, nurodyti abiejų šalių teisiniai bei faktiniai konkliudentiniai veiksmai bei elgesys patvirtina jų tarpusavio santykių pagal bendradarbiavimo sutartį tęstinumą iki atsakovo 2007 m. rugpjūčio 24 d. pranešimo, kuriuo jis atšaukė ieškovui duotus įgalinimus ir vienašališkai nutraukė sutartinius pavedimo teisinius santykius, įformintus bendradarbiavimo sutartimi. Teismo nuomone, šiuo atveju ta aplinkybė, kad iki bendradarbiavimo sutarties nutraukimo ieškovas veikė pagal įgaliojimą, kuriame buvo nurodytas jo galiojimo laikas iki 2007 m. gruodžio 31 d., esminės reikšmės neturi, nes įgaliojimas santykiams su trečiaisiais asmenimis pagal pavedimo teisinius santykius galėjo būti nuolat atnaujinamas naujam terminui. Teismas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad, teikdamas ieškovui (įgaliotiniui) 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešimą apie bendradarbiavimo sutarties nutraukimą ir įgaliojimo panaikinimą, atsakovas (įgaliotojas) apie tokį juridinį veiksmą neinformavo trečiųjų asmenų, santykių su kuriais nustatymui ir palaikymui buvo išduotas ieškovui įgaliojimas, nors tokia imperatyvaus pobūdžio pareiga įgaliotojui numatyta įstatyme (CK 2.148 str. 1 d.). Teismo nuomone, įvertinus tai, kad įgaliotiniui buvo pavesta atlikti veiksmus, susijusius su atsakovo turto ir turtinių interesu draudimu, neabejotina, jog atsakovui buvo žinomi tretieji asmenys – draudimo įmonės, santykiams su kuriais nustatyti bei palaikyti buvo ieškovui suteikti įgaliojimai ir su kuriais įgaliotiniui tarpininkaujant įgaliotojas pasirašė atitinkamas draudimo sutartis. Teismo teigimu, tokia aplinkybė taip pat duoda pagrindą išvadai, kad atsakovo 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešimu išreikštas valinis ketinimas nutraukti bendradarbiavimo sutartį liko neįgyvendintas, nes vėlesni faktiniai įvykiai ir šalių elgesys rodo pavedimo teisinių santykių ginčo sutarties pagrindu tęstinumą ne anksčiau kaip iki įgaliotojo 2007 m. rugpjūčio 24 d. pranešimo. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, jog po 2006 m. rugsėjo 8 d. jis naudojosi ieškovo paslaugomis tik dėl to, kad šis teikdavo pasiūlymus dėl draudimo, o atsakovas kurį laiką neieškojo kito draudimo tarpininko, bet esą jokiu būdu ne veikiant bendradarbiavimo sutarties pagrindu, yra ne tik neįrodyti, bet ir neįtikinantys. Teismas pažymėjo, kad atsakovo teiginys, jog draudimo brokerio veiklos pareigas apibrėžia Draudimo įstatymas, todėl jo santykiams su draudėjais jokia pavedimo sutartis nesanti reikalinga, nepagrįstas nei teisiniais argumentais, nei faktinėmis šalių tarpusavio santykių aplinkybėmis.

25Teismas nurodė, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas gavo iš AB „Lietuvos draudimas“ rašytinę informaciją, kad ši draudimo įmonė 2007 m. rugpjūčio 13 d. gavo kitai brokerinei įmonei išduotą atsakovo įgaliojimą, atšaukiantį visus iki to laiko išduotus įgaliojimus, taip pat nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 24 d. raštu atsakovas pranešė ieškovui, kad atšaukia 2007 m. kovo 13 d. išduotą įgaliojimą Nr. KTE-07-12, taip pat prašo sustabdyti ir neatlikinėti jokių veiksmų pagal 2004 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą 2003 m. birželio 18 d. bendradarbiavimo sutarties pakeitimą. Šio rašto turinys, teismo vertinimu, patvirtina, kad iki 2007 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas iš esmės pripažino ieškovo veikimą pagal bendradarbiavimo sutartį, taip pat iš šio rašto galima spręsti ir apie įgaliojimo nutraukimo faktinę priežastį – draudimo brokerių apklausos rezultatų vertinimo pagrindu kito draudimo brokerio pasirinkimą. Teismas nurodė, kad atsakovo 2007 m. rugpjūčio 24 d. rašte ieškovui pranešama, kad, susipažinus su draudimo brokerių bendrovių apklausos rezultatais, palankiausiai įvertinta UAD BB „Rizikos cesija“, tačiau priimtas sprendimas su minėta kompanija nesudaryti jokių ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių. Teismo teigimu, darytina išvada, kad toks pranešimas reiškia ne ką kitą, kaip tik faktą, jog įgaliotojas tiems patiems veiksmams atlikti paskyrė naują įgaliotinį ir šiuo pagrindu prieš terminą nutraukė ilgalaikę pavedimo sutartį su ieškovu. Teismas konstatavo, kad pavedimo sutartį su ieškovu atsakovas nutraukė tik todėl, kad tų pačių teisinių veiksmų atlikimui paskyrė naują įgaliotinį, o tokiu atveju pavedimo sutartis su ankstesniu įgaliotiniu laikoma nutraukta nuo pranešimo jam apie naujo įgaliotinio paskyrimą momento (CK 6.763 str. 2 d.). Teismo teigimu, iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad šalių bendradarbiavimo sutartis pasibaigė nuo 2007 m. rugpjūčio 24 d., pranešus ieškovui apie išduoto įgaliojimo panaikinimą ir tokio sprendimo priežastį. Teismas, įvertinęs šių bylos dokumentų turinį, konstatavo, kad ieškovas sužinojo ir galėjo sužinoti apie tai, kad jis netenka teisės veikti pagal pavedimo sutartį ir kad atsakovas panaikino išduotą įgaliojimą, ne anksčiau kaip 2007 m. rugpjūčio 24 d. Dėl to, vadovaujantis CPK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškinio senaties eigos pradžios skaičiavimo taisykle, laikytina, kad senaties terminas kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti netesybas pasibaigė 2008 m. vasario 24 d.

26Apeliaciniu skundu atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Įstatymas nenumato galimybės įgaliotiniui reikalauti netesybų dėl pavedimo sutarties nutraukimo, todėl pavedimo sutarties nuostata, nustatanti dideles netesybas įgaliotojui ir tuo ribojanti įgaliotojo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, pripažintina niekine ir negaliojančia ab initio. Teismas nepagrįstai už neatlyginės pavedimo sutarties nutraukimą priteisė iš įgaliotojo baudines netesybas, kadangi jos, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negalėjo būti priteisiamos.
  2. Teismas, priimdamas sprendimą atmesti priešieškinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei Lietuvos apeliacinio teismo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, taikytinų nagrinėjamoje byloje.
  3. Įstatymo nustatyta tvarka teismui sprendžiant dėl sutartinių netesybų sumažinimo ir vertinant negautų pajamų dydį, turi būti atsižvelgiama tik į grynąjį pelną, liekantį atskaičius iš visų pajamų sąnaudas bei pelno mokestį. Ieškovas byloje įrodinėjo tik faktą dėl negautų pajamų. Jokių įrodymų dėl grynojo pelno, t. y. dėl žalos dydžio, byloje nepateikta. Todėl teismo išvada dėl ieškovo nuostolių dydžio pagrįsta prielaidomis ir yra nepagrįsta.
  4. Teismas netinkamai vertino įrodymus, spręsdamas, kad bendradarbiavimo sutartis nebuvo nutraukta atsakovo 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešimu, ir teigdamas, kad šalių veiksmai ir elgesys rodė, kad jos ir toliau tęsė teisinius santykius bendradarbiavimo sutarties pagrindu iki atsakovo 2007 m. rugpjūčio 24 d. pranešimo Nr. S-225, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui baigėsi ne 2007 m. kovo 8 d., o 2008 m. vasario 24 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad bendradarbiavimo sutartis buvo nutraukta 2006 m. rugsėjo 8 d., o vėlesni šalių dalykiniai santykiai buvo grindžiami Draudimo įstatymo normomis, taigi, ieškinio senaties terminas pasibaigė 2007 m. kovo 8 d.
  5. Teismo išvados, kad byloje nėra jokių duomenų, jog veikdamas pagal bendradarbiavimo sutartį ieškovas būtų netinkamai atlikęs savo pareigas arba kaip kitaip pažeidęs sutartimi apibrėžtas prievoles ir kad aplinkybės dėl nepasitikėjimo ieškovo veikla nebuvo minimos šalių susirašinėjimo dokumentuose nei sutarties galiojimo, nei jos nutraukimo metu, prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas netinkamai vykdė bendradarbiavimo sutartį ir bendradarbiavimo sutartis buvo nutraukta ir šiuo motyvu.

27Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAD BB „Antarija“ prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Ieškovas nurodo, kad netesybų mokėjimo prievolės aptarimas šalių bendradarbiavimo sutarties 6.2 punkte nepanaikina įstatyme numatytos įgaliotojo teisės bet kada savo nuožiūra nutraukti pavedimo teisinius santykius su įgaliotiniu ir panaikinti šiam išduotą įgaliojimą. Ieškovo teigimu, kompensacinės baudos nustatymas taip pat iš esmės nesuvaržo ir nepriboja įgaliotojo teisės nutraukti pavedimo sutartį ir panaikinti įgaliojimą, nes įgaliotojo sprendimas nutraukti sutartį nesant tam rimto pagrindo (kaip faktiškai ir įvyko nagrinėjamu atveju) priklausė išimtinai tik nuo jo paties valios. Ieškovas pažymi, kad įgaliotojas savo nuožiūra laisvai galėjo apsispręsti, ar esant susitarimui dėl kompensacinės baudos jam verta (ekonomiškai apsimoka) nutraukti pavedimo sutartį tomis faktinėmis aplinkybėmis, kuomet pagal jos sąlygas įgaliotojui atsirastų tos baudos mokėjimo pareiga. Ieškovo nuomone, teismas teisingai kvalifikavo baudos dydį, kadangi toks baudos dydis atitinka formuojamą teismų praktiką. Ieškovo teigimu, teismas atsižvelgė į visus šalių byloje pateiktus įrodymus, tinkamai juos vertino, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, taikytinų nagrinėjamoje byloje, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas.

28Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

29Byloje nustatyta, kad šalys 2003 m. birželio 18 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį (t. 1, b. l. 179-180). Šalys 2004 m. rugpjūčio 18 d. sudarė 2003 m. birželio 18 d. bendradarbiavimo sutarties pakeitimą (t. 1, b. l. 7-8). Pakeistos bendradarbiavimo sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad bendradarbiavimo sutartis pasibaigia 2012 m. sausio 1 d. Bendradarbiavimo sutarties 6.2 punkte nurodyta, kad, jeigu KTE nutraukia bendradarbiavimo sutartį iki 5.2 punkte nurodyto termino, KTE privalo atlyginti brokeriui šio turėtas išlaidas vykdant sutartį bei sumokėti jam baudą, kurios dydis lygus prieš tai buvusių kalendorinių metų, brokeriui tarpininkaujant, pasirašytų draudimo sutarčių įmokų dydžiui, išskyrus atvejus kai sutartis nutraukta dėl brokerio kaltės. KTE laikinojo administratoriaus 2006 m. rugsėjo 8 d. rašte UAD BB „Antarija“ nurodyta, kad KTE vienašališkai nutraukia 2003 m. birželio 18 d. bendradarbiavimo sutartį ir visus jo priedus, pakeitimus bei papildomus susitarimus, panaikino visus šios sutarties pagrindu išduotus UAD BB „Antarija“ įgaliojimus ir reikalauja visus turimus įgaliojimų egzempliorius nedelsiant grąžinti. UAD BB „Antarija“ 2006 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. 134 KTE nurodė, kad prašo sustabdyti įgaliojimų pagal bendradarbiavimo sutartį atšaukimo procedūrą arba paskaičiuotą baudą ne vėliau kaip per 10 dienų pervesti į UAD BB „Antarija“ banko sąskaitą. KTE 2007 m. kovo 13 d. išdavė įgaliojimą Nr. KTE-07-12 UAD BB „Antalija“ , galiojantį iki 2007 m. gruodžio 31 d. KET 2007 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. S-225 UAD BB „Antalija“ nurodė, kad atšaukia UAD BB „Antarija“ 2007 m. kovo 13 d. išduotą įgaliojimą Nr. KTE-07-12 bei prašo sustabdyti ir neatlikinėti jokių veiksmų pagal 2004 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą 2003 m. birželio 18 d. bendradarbiavimo sutarties pakeitimą.

30Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

31Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad įstatymas nenumato galimybės įgaliotiniui reikalauti netesybų dėl pavedimo sutarties nutraukimo (CK 6.764 str. 1 d.), todėl pavedimo sutarties nuostata, nustatanti dideles netesybas įgaliotojui ir tuo ribojanti įgaliotojo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, pripažintina niekine ir negaliojančia ab initio (CK 1.5 str., 2.146 str. 1 d., 6.760 str. 1 d., 1.80 str. 1 d., 1.81 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nedraudžia pavedimo sutarties šalims susitarti dėl netesybų. Tokiais atvejais svarbu nustatyti sutartyje aptartų netesybų bei nuostolių atlyginimo santykį. Pagal bendrąją taisyklę – šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kitos šalies esamus arba galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartines prievoles. Netesybų mokėjimo prievolės nustatymas šalių bendradarbiavimo sutarties 6.2 punkte nepanaikina įstatyme numatytos įgaliotojo teisės bet kada savo nuožiūra nutraukti pavedimo teisinius santykius su įgaliotiniu ir panaikinti šiam išduotą įgaliojimą. Kompensacinės baudos nustatymas taip pat iš esmės nesuvaržė ir neapribojo įgaliotojo teisės nutraukti pavedimo sutartį ir panaikinti įgaliojimą, nes įgaliotojo sprendimas nutraukti sutartį nesant tam rimto pagrindo, kas faktiškai įvyko nagrinėjamu atveju, priklausė išimtinai tik nuo jo paties valios. Įgaliotojas savo nuožiūra laisvai galėjo apsispręsti, ar esant susitarimui dėl kompensacinės baudos jam verta bei ekonomiškai apsimoka nutraukti pavedimo sutartį tomis faktinėmis aplinkybėmis, kuomet pagal jos sąlygas įgaliotojui atsirastų tos baudos mokėjimo pareiga. Teisėjų kolegijos nuomone, nuo sutarties sudarymo momento šalių santykius reglamentavo CK 1.2 straipsnio, 1.5 straipsnio, 1.138 straipsnio 6 punkto, 2.137 straipsnio, 2.151 straipsnio, 6.71 straipsnio, 6.154 straipsnio, 6.156 straipsnio, 6.189 straipsnio, 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.221 straipsnio 2 dalies, 6.763 straipsnio 2 dalies normos.

32Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad įstatymų nustatyta tvarka teismui sprendžiant dėl sutartinių netesybų sumažinimo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) ir vertinant negautų pajamų dydį turi būti atsižvelgiama tik į grynąjį pelną, liekantį atskaičius iš visų pajamų sąnaudas bei pelno mokestį (CK 6.249 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008 pagal ieškovo R. Jurgelionio firmos „Tastos statyba“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo, tretysis asmuo – Kauno apskrities viršininko administracija, pateikti išaiškinimai dėl netesybų dvejopos teisinės prigimties reikšmingi ir šalių sutartyje prisiimtai įgaliotojo prievolei kompensuoti (sumokant baudą) įgaliotiniui už sutarties nutraukimą prieš terminą. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad bauda yra netesybų rūšis ir, jeigu jos dydis aptartas sutartyje, tai bauda kompensuoja minimalius nuostolius ir jų dydžio įrodinėti nereikia, tuo tarpu kiti nuostoliai yra įrodomieji ir turi būti įrodyti pagal jų sampratą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė baudos dydį.

33Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus dėl ieškinio senaties termino, dėl įgaliotinio netinkamo pavedimo sutarties vykdymo ir dėl pajamų dydžio nustatymo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus dėl ieškinio senaties termino, dėl įgaliotinio neva netinkamo pavedimo sutarties vykdymo ir dėl baudos dydžio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus šalių byloje pateiktus įrodymus, tinkamai juos vertino, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, taikytinų nagrinėjamoje byloje, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

34Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl bendradarbiavimo sutarties pobūdžio ir netesybų negalimumo (prieštaravimo įstatymui) įgaliotojui nutraukus pavedimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje teisingai kvalifikavo bendradarbiavimo sutartį kaip pavedimo sutartį, ir konstatavo, kad bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta draudimo brokerio teisinių veiksmų atlikimui, kad tarp šalių buvo sudaryta abipusiškai naudinga, jų komercines reikmes atitinkanti sutartis, o jos sąlygos nustatytos suderinus abiejų šalių interesus, kad šalių susitarimas, jog įgaliotojo iniciatyva pasibaigus prieš terminą tokio turinio atstovavimo santykiams ne dėl įgaliotinio kaltės, įgaliotinis turi teisę į šalių sutarto dydžio kompensacinio pobūdžio netesybas (baudą) – yra pateisinamas ir neprieštarauja sutartinių teisinių santykių bei sąžiningos dalykinės praktikos principams, kad sutarties sąlyga dėl kompensacinės baudos, mokėtinos nutraukus sutartį prieš terminą ne dėl įgaliotinio kaltės, nėra draudžiama imperatyvių teisės normų, taip pat neprieštarauja viešėjai tvarkai ar gerai moralei, kad nutraukdamas bendradarbiavimo sutartį, nors ir turėjo tam teisę, atsakovas pasielgė nesąžiningai, tuo sudarydamas sąlygas ieškovo nuostolių atsiradimui. Teisėjų kolegija sutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pagal Draudimo įstatymo 149 straipsnio 1 dalį draudimo brokerio įmonė yra nepriklausomas draudimo tarpininkas, turintis teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens pavedimu. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo teiginys, jog draudimo brokerio veiklos pareigas apibrėžia Draudimo įstatymas, todėl jo santykiams su draudėjais jokia pavedimo sutartis nesanti reikalinga, nepagrįstas nei teisiniais argumentais, nei faktinėmis šalių tarpusavio santykių aplinkybėmis.

35Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės teisės doktrinoje skiriamas savanoriškas (sutartinis) atstovavimas ir atstovavimas pagal įstatymą. Savanoriškas atstovavimas atsiranda, kai atstovaujamasis, savanoriškai išreikšdamas valią, suteikia teises atstovui pagal sandorį, pavyzdžiui, pavedimo sutartį (CK 6.756 str.). Savanoriško (sutartinio) atstovavimo atveju atstovui suteikiamos teisės apibrėžiamos įgaliojime (CK 2.137 str.). Atstovavimo teisiniams santykiams būdinga tai, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: 1) tarp atstovo ir atstovaujamojo (vidiniai santykiai) ir 2) atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais (išoriniai santykiai). Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo. Įgaliojimas yra skiriamas išoriniams atstovavimo santykiams. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 str.). Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimas – rašytinis dokumentas atstovauti. Be įgaliojimo veiksmų pagal atstovavimo sutartinius santykius su trečiaisiais asmenimis atlikti nėra teisinės galimybės.

36Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad bendradarbiavimo sutartimi ieškovui (įgaliotiniui pagal bendradarbiavimo sutartį) nebuvo nustatyti kokie nors papildomi įpareigojimai, kurių jis neprivalėtų vykdyti pagal Draudimo įstatymą, tuo tarpu atsakovui (įgaliotojui pagal bendradarbiavimo sutartį) nustatyta aiškiai neprotingo dydžio bauda turėjo riboti atsakovo teises atsisakyti sutarties ir pasirinkti kitą draudimo brokerį; kad CK 2.146 straipsnio 1 dalies, 6.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos įtvirtina absoliučią įgaliotojo teisę bet kada savo nuožiūra panaikinti duotą įgaliojimą ir nutraukti pavedimo sutartį; kad sutarties laisvės principas, kuriuo remiamasi sprendime, nėra absoliutus ir, vadovaujantis kliento interesų prioriteto principu, pavedimo sutartyje negali būti nustatyta sąlygų, ribojančių įstatyme įtvirtintas įgaliotojo teises, taip pat ir jo teisę vienašališkai nutraukti sutartį be pasekmių, ar apsunkinančių tokių teisių įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, šalių sutartyje įtvirtintos sąlygos dėl sutarties pasibaigimo prieš terminą teisinių pasekmių atsiradimo, visiškai nereiškia apribojimų bet kada panaikinti ieškovui išduotą įgaliojimą, jomis nevaržoma atsakovo teisė pasirinkti, kokiems asmenims suteikti įgaliojimus atlikti jo vardu ir interesais atitinkamus teisinius veiksmus. Esant tokioms sutarties sąlygoms atsakovas laisvas savo nuožiūra įvertinti, ar jam ekonomiškai naudinga ir tikslinga nutraukti pavedimo santykius su tinkamai prievoles vykdančiu (tinkamai įgaliotojo interesus atstovaujančiu) sutarties partneriu ir suteikti įgaliojimus kitiems asmenims tiems patiems teisiniams veiksmams atlikti.

37Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad šalys pačios laisva valia susitarė dėl konkretaus netesybų mokėjimo būdo ir jų dydžio. Kadangi pavedimo sutartimi buvo numatyti ilgalaikiai komercinio bendradarbiavimo ryšiai, konstatuotina, kad sutartyje numatytų netesybų dydis – praėjusių kalendorinių metų ieškovui tarpininkaujant pasirašytų draudimo sutarčių įmokų suma – neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes ieškovas neteko realios galimybės gauti pajamas (komisinį atlyginimą) iš tų draudimo įmonių, kurios, tarpininkaujant ieškovui, sudarė komercines sutartis su atsakovu konkrečiam laikotarpiui, t.y. terminui, kol turėjo galioti šalių bendradarbiavimo sutartis. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo finansiniai netekimai pasibaigus bendradarbiavimo sutarčiai (atstovavimo santykiams su atstovaujamuoju) neturi būti siejami tik su įprastiniais nuostoliais, kurie patiriami sutarties pažeidimo atvejais ir kurie gali būti išieškomi remiantis bendraisiais sutartinės atsakomybės pagrindais. Šalių sutartyje numatytos baudos mokėjimo prievolė pateisinama tuo, kad ieškovas ne dėl savo kaltės prarado būsimas pajamas, kurias realiai tikėjosi gauti bendradarbiavimo sutartinių santykių pagrindu, ir tokiu atveju šiai atstovaujamojo prievolei atsirasti neturi reikšmės, ar nutraukdamas sutartinius santykius atstovaujamasis (atsakovas) pažeidė šalių sutartį, ar jos nepažeidė. Tarp šalių buvo sudaryta abipusiškai naudinga, jų komercines reikmes atitinkanti sutartis, o jos sąlygos nustatytos suderinus abiejų šalių interesus (CK 6.154, 6.156, 6.162 str.). Sutarties terminuotas pobūdis, jos sąlygų turinys ieškovui leido pagrįstai tikėtis, kad jam bus sudarytos galimybės sutartu terminu teikti atsakovui sutartyje numatytas paslaugas ir gauti komercinę finansinę naudą iš šios veiklos. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai buvo tikimasi iš sutarties, ieškovas negavo, t. y. jo teisėtas ir pagrįstas lūkestis nebuvo patenkintas, nes atsakovas nepraėjus net pusei sutarties termino pranešė apie sutarties nutraukimą. Objektyviąja prasme atsakovo kaltės dėl sutarties nutraukimo pripažinimo galimybė negali būti svarstoma, nes įstatymas suteikia įgaliotojui teisę bet kada nutraukti pavedimo teisinius santykius su įgaliotiniu nepriklausomai nuo sutarties sąlygų pažeidimo buvimo ar nebuvimo, tačiau yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas, nutraukdamas sutartį, nesielgė sąžiningai, nesilaikė sutarties vykdymo principų. Atsakovas, nutraukdamas nuo 2007 m. rugpjūčio 24 d. bendradarbiavimo sutartį, nors ir turėjo tam teisę, nesielgė sąžiningai, kadangi tuo sudarė sąlygas ieškovo nuostolių, kuriuos atsisakė kompensuoti, atsiradimui.

38Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nors teismas sprendime netesybas už bendradarbiavimo sutarties nutraukimą įvardino kaip kompensacinę baudą, faktiškai sprendimu už neatlygintinės pavedimo sutarties nutraukimą iš įgaliotojo (atsakovo) yra ne tik priteistos netesybos, kurios negalimos įgaliotojui pavedimo sutartyje pagal CK 6.764 straipsnio 1 dalį, bet tos netesybos akivaizdžiai laikytinos baudinėmis, kadangi kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje P. T. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-513/2006, CK 6.71-6.75 straipsniai baudinių netesybų nenumato, nes Lietuvos Respublikos civilinėje teisėje pagal bendrąją taisyklę yra taikomos įskaitinės netesybos; netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, tačiau jos negali leisti jai piktnaudžiauti savo teise ir praturtėti kitos šalies sąskaita. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad bendradarbiavimo sutarties 6.2 punkto nuostata, nustatanti baudą KTE, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, pažeidė įgaliotojo (kliento) prioriteto pavedimo sutartyje, draudimo brokerio lojalumo klientui principus (Draudimo įstatymo 149 str. 2 d.), prieštaravo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), imperatyvioms įstatymo normoms (CK 2.146 str. 1 d., 6.760 str. 1 d.), gerai moralei, todėl yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.80 str. 1 d., CK 1.81 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje J. N. v. T. M., V.M., bylos Nr. 3K-7-304/2007, nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateikti išaiškinimai dėl netesybų dvejopos teisinės prigimties reikšmingi ir preliminariojoje sutartyje prisiimtai prievolei sudaryti pagrindinę sutartį užtikrinti bei civilinės atsakomybės už tokio įsipareigojimo nevykdymą taikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. vasario 15 d. nutartis byloje AB „Standartų spaustuvė“ v. UAB „Indiza“, bylos Nr. 3K-3-29/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis byloje K. P. v. individuali įmonė „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2006 m. spalio 18 d. nutartis byloje J. M. v. UAB „PVP“, bylos Nr. 3K-3-522/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis byloje N. V. v. R. K., S. K., bylos Nr. 3K-3-209/2007; 2007 m. liepos 18 d. nutartis byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007 ir kt.). Minėtoje nutartyje konstatuota, kad šalių susitarimuose, taip pat ir preliminariojoje sutartyje numatytos netesybos gali būti didesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos nutarties išaiškinimai dėl netesybų reikšmingi ir šalių sutartyje prisiimtai įgaliotojo prievolei kompensuoti sumokant baudą įgaliotiniui už sutarties nutraukimą prieš terminą. Įstatymas nedraudžia pavedimo sutarties šalims susitarti dėl netesybų. Tokiais atvejais svarbu nustatyti sutartyje aptartų netesybų bei nuostolių atlyginimo santykį. Pagal bendrąją taisyklę – šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kitos šalies esamus arba realiai galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykužius sutartines prievoles. Sutartimi sulygtos netesybos laikytinos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių kreditorius neturėtų įrodinėti kilus ginčui. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys tokiu būdu konkretizavo galimų turtinių praradimų kompensavimą dėl ilgalaikės sutarties nutraukimo prieš terminą nesant įgaliotinio kaltės. Tokia teise šalys pasinaudojo įgyvendindamos sutarčių laisvės principą ir civilinių teisinių santykių subjektų laisvo veikimo galimybę.

39Bylos duomenys patvirtina, kad pavedimo sutarties galiojimo metu ieškovas tinkamai vykdė prisiimtus pagal sutartį įsipareigojimus, todėl atsakovui nutraukus sutartį prieš terminą ne dėl ieškovo kaltės, atsirado sutartinė pareiga mokėti šalių sutartyje numatytas netesybas. Pagal prigimtį ir funkciją šalių sutartyje numatytos netesybos (kompensacinė bauda) yra kompensacinės paskirties – jos skirtos kompensuoti ieškovo prarastą galimybę ir tokiu atveju nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Tokios netesybos laikytinos iš anksto nustatytais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.

40Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinant ilgalaikių sutartinių prievolių turinį negalima daryti išvados, kad šalių bendradarbiavimo sutarties 6.2 punkte nustatytos netesybos yra neprotingo dydžio. Šalių sutartis nutraukta likus žymiai numatyto termino trukmei, todėl pagal sutarties priešlaikinio nutraukimo padarinių ieškovui mastą (piniginę vertę), netesybų negalima laikyti aiškiai per didelėmis. Sutartyje numatyto dydžio netesybų reikalavimas nepažeidžia teisingumo principo ir neišbalansuoja šalių interesų pusiausvyros.

41CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Atsakovas galėjo visiškai laisvai pasirinkti, ar tęsti pavedimo teisinius santykius su ieškovu, nes jų nutraukimui dėl ieškovo kaltės nebuvo objektyvaus faktinio pagrindo, ar juos nutraukti įgyjant sutartyje numatytą baudos sumokėjimo prievolę. Tokio atsakovo apsisprendimo komercinis naudingumas ar žalingumas buvo sąlygotas išimtinai paties atsakovo valinio poelgio, kuriam ieškovas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos. Aplinkybės, kad įstatyme nenumatyta įgaliotojo atsakomybė už pavedimo sutarties nutraukimą, nereiškia uždraudimo susitarti dėl įgaliotojo atsakomybės atsiradimo sutartyje nustatytais atvejais, o su atsakomybės taikymu susijusių prievolių nustatymas sutartyje nereiškia jos prieštaravimo įstatymui. Nėra pagrindo manyti, kad įgaliotinio atsakomybės atsiradimo sąlygų neaptarimas šalių bendradarbiavimo sutartyje sukuria nelygiavertę (nelygiateisę) šalių teisinę padėtį. Įgaliotinio atsakomybės atsiradimo sąlygos ir pagrindai tiesiogiai reglamentuoti įstatymo, todėl papildomas dvišalis susitarimas sutartyje dar ir dėl įgaliotojo atsakomybės atsiradimo sąlygų nėra nesąžiningas ar neteisėtas (neteisingas) šalių juridinis poelgis. Įstatymas numato sutartinių teisinių santykių dalyviams teisę susitarti dėl netesybų taikymo sąlygų. Tą garantuoja sutarties laisvės įgyvendinimo principas. Veiksmas, kuris tiesiogiai leidžiamas įstatymo, t. y. įstatyme garantuota susitarimo dėl netesybų teisė, negali būti laikomas prieštaraujančiu gerai moralei veiksmu ar elgesiu, todėl negali būti pripažįstamas negaliojančiu taikant CK 1.81 straipsnio 1 dalies normą.

42Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas neįrodė, kad atsakovas kokių nors konkrečių priežasčių ar aplinkybių, kurios nuo jo nepriklausė ar kuriomis jis negalėjo daryti įtakos, verčiamas suderino su ieškovu ir pasirašė bendradarbiavimo sutarties pakeitimą su sąlyga, įtvirtinančia jo prievolę dėl kompensacinės baudos ieškovui sumokėjimo nutraukus sutartį prieš terminą. Atsakovas neįrodinėjo, kad tokia sutarties sąlyga buvo jam primesta, nepaneigė priešingos šalies teiginių, jog bendradarbiavimo sutarties pakeitimo sąlygas atsakovas įvykdė abipusių šalių susitarimu ieškovui esant ekonomine ir organizacine struktūrine prasme silpnesniam sutarties dalyviui.

43Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti priešieškinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, taikytinų nagrinėjamojoje byloje. Priešieškinyje buvo minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2005, kurios faktinės aplinkybės turi panašumo į aplinkybes nagrinėjamoje byloje, ir kurioje teismas klientui nutraukus neatlygintinę pavedimo sutartį įgaliotiniams jų prašytų netesybų nepriteisė, konstatavęs, kad „Pagal CK 6.760 straipsnio 1 dalį įgaliotinis privalo vykdyti pavedimą taip, kad tai geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus ir vengti asmeninių ir įgaliotojo interesų konflikto. Įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą ir nutraukti pavedimo sutartį (CK 2.146 straipsnio 1 dalis, 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išskyrus atvejus, kai išduodamas neatšaukiamas įgaliojimas. Tuo tarpu didelių sankcijų įgaliotojui už sutarties nutraukimą nustatymas sutartyje prieštarauja nurodytoms įstatymo normoms, o atsižvelgiant į atstovavimo apimtį aiškiai per didelis netesybų (baudos) dydis, kuris nėra pagrįstas advokato turėtais dėl sutarties nutraukimo nuostoliais, prieštarauja lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principui advokato profesinėje veikloje (Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tai reiškia, kad 20 000 Lt baudos pripažinimas finansiniu reikalavimu pažeistų įgaliotojo (kliento) interesų prioriteto principą pavedimo sutartyje (CK 6.760 straipsnio 1 dalis), todėl toks finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas“. Pažymėtina, kad nurodytoje byloje netesybos nebuvo priteistos ne vien tik taikant CK 2.146 straipsnio 1 dalį bei CK 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas, bet ir dėl to, kad netesybos (bauda) už teisinės pagalbos nutraukimą nėra numatytos Lietuvos advokatų tarybos patvirtintoje rekomendacinėje sutarties dėl teisinės pagalbos formoje. Negalima teigti, kad nagrinėjamos ir minėtos bylų aplinkybės iš esmės vienodos. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda iš sandorių, kad sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.). Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2003 m. birželio 18 d. šalys sudarė bendradarbiavimo sutartį ir 2004 m. rugpjūčio 18 d. susitarimą dėl bendradarbiavimo sutarties pakeitimo. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovo veiklos tikslas – siekti pelno vykdant nepriklausomo draudimo tarpininko veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, tiek apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens pavedimu. Pagal Draudimo įstatymo 149 straipsnio 1 dalį draudimo brokerio įmonė yra nepriklausomas draudimo tarpininkas, turintis teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens pavedimu. Nors šios bylos šalių sutarčiai būdingi nekomercinio atstovavimo santykiai, nes šalys aptarė, jog ji yra neatlygintinė, tačiau joje yra ir komercinio pobūdžio elementų. Tai lemia paties draudimo brokerio, kaip nepriklausomo draudimo tarpininkavimo paslaugas teikiančio asmens, veiklos esmė ir paskirtis. Draudimo brokeris – tai asmuo, nuolat užsiimantis draudimo tarpininkavimo paslaugų teikimu tretiesiems asmenims, gaudamas už tai arba atlygį, kuris gali būti piniginio pobūdžio, arba įgydamas kitokią sutartinę nuo atlikto darbo priklausančią ekonominę naudą. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje pateikiamas apibrėžimas, kad draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius. Būtent tokių teisinių veiksmų atlikimui ir buvo šalių sudaryta pavedimo teisinius santykius reglamentuojanti bendradarbiavimo sutartis. Vertinant šiuo aspektu, šalių susitarimas, kad įgaliotojo iniciatyva pasibaigus prieš terminą tokio turinio atstovavimo santykiams ne dėl įgaliotinio kaltės, įgaliotinis turi teisę į šalių sutarto dydžio kompensacinio pobūdžio netesybas (baudą) – yra pateisinamas ir neprieštarauja sutartinių teisinių santykių bei sąžiningos dalykinės praktikos principams.

44Apeliaciniame skunde netinkamai bei neteisingai nurodomi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-454/2008 išaiškinimai, kadangi nurodoma, kad „CK 6.764 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į pavedimo sutarties ypatumus, yra numatytas specialus pavedimo sutarties pabaigos teisinių pasekmių reguliavimas. Minėta teisės norma su tam tikromis išlygomis numato įgaliotinio teisę reikalauti sumokėti atlyginimą ir padengti išlaidas, tačiau nenumato įgaliotinio teisės reikalauti netesybų priteisimo. Pasibaigus pavedimo sutarčiai, atsakovei taip pat neatsirado pareiga mokėti baudą, nes to nenumato galiojantys įstatymai“. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje nutartyje nurodyta, kad „Pavedimo sutarties galiojimo metu (iki įgaliojimų panaikinimo) atsakovei neatsirado prievolė parduoti žemės sklypą, nes ieškovas neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų padėti atkurti nuosavybės teisės į atsakovės naudojamą žemės sklypą, todėl, ginčo šalims nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties dėl to, kad nėra šios sutarties objekto, atsakovei neatsirado pareiga mokėti netesybas, nes pavedimo sutartis iki jos nutraukimo nebuvo įvykdyta ne dėl atsakovės kaltės. Pasibaigus pavedimo sutarčiai, atsakovei taip pat neatsirado pareiga mokėti baudą, nes to nenumato galiojantys įstatymai“. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad „Kolegija pastebi, kad minėti pirmosios instancijos teismo ir apelianto argumentai, susiję su ieškovo elgesio ir sąžiningumo įvertinimu, galėtų būti reikšmingi vertinant sutarties nutraukimo pagrįstumą tuo atveju, jeigu teisme būtų pareikštas ieškinys dėl atlyginimo įgaliotiniui priteisimo ir išlaidų atlyginimo (CK 6.764 straipsnio 1 dalis), tačiau pareiškus ieškinį kitu pagrindu, tai yra dėl baudos priteisimo, minėti argumentai nėra reikšmingi ir jie nepaneigia teismo išvados, kad pasibaigus pavedimo teisiniams santykiams ieškovui neatsirado teisė reikalauti netesybų dėl to, kad nebuvo įvykdytas atsakovės įsipareigojimas už atitinkamą kainą parduoti žemės sklypą, nes atsakovei nuosavybės teisės nebuvo atkurtos, tai yra pats ieškovas neįvykdė savo priešpriešinės pareigos“. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad reikalauti baudos ieškovas negalėjo tik dėl to, kad pats neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, o ne dėl to, kad tokia ieškovo pozicija apskritai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms.

45Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008 taip pat nurodo galimybę reikalauti netesybų pavedimo sutarties atveju. Nutartyje nurodyta, kad „Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, atsakovei kaip įgaliotojui atsisakius vykdyti 2006 m. vasario 15 d. ieškovo ir atsakovės sudarytą pavedimo sutartį, pagal šios sutarties 10 punktą, kuris atitiko CK 6.73 straipsnio 1 dalį, nes sutarties nevykdymo atveju numatė tik netesybas, bet ne netesybas ir realų sutarties vykdymą, t. y. atlyginimo sumokėjimą, ieškovas įgijo teisę tik į netesybas“.

46Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad bendradarbiavimo sutartis buvo neatlygintinė, todėl akivaizdu, kad sutartyje nustatytos netesybos aiškiai neprotingos, akivaizdžiai per didelės, sudarančios pagrindą ieškovui nepagrįstai praturtėti, kad teismo priteista 817 000 Lt bauda pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus daugiau kaip du kartus viršija metines ieškovo pajamas, gautas 2006 metais, o visos pajamos, kurias ieškovas yra gavęs per 4 metus drausdamas atsakovo rizikas – 1 030 017 Lt - tik nežymiai didesnės už priteistą baudą. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl baudos ir negautų pajamų santykio. Šalių sutarčiai būdingi nekomercinio atstovavimo santykiai, nes šalys aptarė, jog ji neatlygintinė, tačiau joje yra ir komercinio pobūdžio elementų. Tai lemia paties draudimo brokerio, kaip nepriklausomo draudimo tarpininkavimo paslaugas teikiančio asmens, veiklos esmė ir paskirtis. Draudimo brokeris – tai asmuo, nuolat užsiimantis draudimo tarpininkavimo paslaugų teikimu tretiesiems asmenims, gaudamas už tai arba atlygį, kuris gali būti piniginio pobūdžio, arba įgydamas kitokią sutartinę nuo atlikto darbo priklausančią ekonominę naudą. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje pateikiamas apibrėžimas, kad draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks aprengiamasis darbas, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius. Būtent tokių teisinių veiksmų atlikimui ir buvo šalių sudaryta pavedimo teisinius santykius reglamentuojanti bendradarbiavimo sutartis. Vertinant šiuo aspektu, šalių susitarimas, kad įgaliotojo iniciatyva pasibaigus prieš terminą tokio turinio atstovavimo santykiams ne dėl įgaliotinio kaltės, įgaliotinis turi teisę į šalių sutarto dydžio kompensacinio pobūdžio netesybas (baudą) – yra pateisinamas ir neprieštarauja sutartinių teisinių santykių bei sąžiningos dalykinės praktikos principams. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tokiomis netesybomis kompensuojamos negautos atstovo pajamos (kaip netiesioginiai nuostoliai), kurių atstovas netenka nutrūkus prieš terminą sutarčiai su atstovaujamuoju. Ieškovo, kaip atstovo pagal pavedimo sutartį, turtinius praradimus lemia pasibaigę sutartiniai atstovavimo santykiai, todėl šiuo konkrečiu atveju įstatyme įtvirtintai atstovaujamojo teisei bet kada nutraukti pavedimo santykius neturi būti suteikiama tokia absoliuti maksima, kuria būtų iš esmės paneigiama teisės normų garantuota sutartinių teisinių santykių dalybių laisvė veikiant paritetiniais pagrindais nustatyti ir individualias tarpusavio santykius reguliuojančias sutarties sąlygas, įskaitant ir sutarties 6.2 punkto sąlyga dėl kompensacinės paskirties netesybų mokėjimo prievolės atsiradimo. Tokių individualių sutartinių sąlygų nustatymo pagrindimą šiuo konkrečiu atveju sąlygoja ir ta aplinkybė, jog pagal Draudimo įstatymo 147 straipsnio 4 dalies reikalavimus draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo, perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo sutartis veiklą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo pajamos draudžiant atsakovo turtinius interesus sudarė pagrindinį ieškovo pajamų iš draudimo įmonių, sudariusių draudimo sutartis su atsakovu tarpininkaujant ieškovui, pajamų šaltinį.

47Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad 2006 metais atsakovo rizikos buvo draudžiamos dviejose draudimo kompanijose – AB „Lietuvos draudimas“ ir UADB „PZU Lietuva“. Ieškovo pajamos iš draudimo įmonių sumokėto komisinio atlyginimo 2006 metais buvo 364 705 Lt. Atsakovo rizikų draudimai buvo pagrindinis ieškovo pajamų šaltinis. Ieškovui tarpininkaujant, iki 2012 metų buvo sudaryta atsakovo turto draudimo sutartis. Per likusius ketverius su puse metų nuo bendradarbiavimo sutarties nutraukimo ieškovo pajamos už tarpininkaujant sudarytas draudimo sutartis galėjo siekti dar 1 823 525 Lt, todėl pirmosios instancijos teismo priteistos kompensacinės baudos dydis – 817 000 Lt yra žymiai mažesnis už realiai planuotas per likusius sutarties galiojimo metus gauti pajamas. Todėl ieškiniu prašomų priteisti netesybų (baudos) dydžio nėra pagrindo pripažinti neprotingu. Grynasis pelnas kaip negautos pajamos ir dėl to atsiradę nuostoliai negali vienareikšmiškai apspręsti netesybų dydžio, nes tai prieštarautų sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principams, šalių teisei susitarti dėl galimų minimalių nuostolių dydžio. Šalių susitarimuose nustatytos netesybos gali būti didesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje J. N. v. T. M., V.M., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų kompensacinės paskirties reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Mažinti sutartines netesybas galima tik nustačius, kad jos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) ir neadekvačiai iškreipia sutartinių santykių dalyvių teisėtų interesų proporciją. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nenustatyta pagrindų, suteikiančių teisę mažinti šalių sulygtą baudos dydį, nėra pagrindo konstatuoti, kad ji būtų neprotingai didelė, todėl CK 6.37 straipsnio 2 dalis netaikytina.

48Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo pagal sutarties 6.2 punktą nustatyto prieš sutarties nutraukimą buvusių kalendorinių metų, brokeriui tarpininkaujant, pasirašytų KET draudimo sutarčių įmokų dydžio. Bendradarbiavimo sutartyje nustatytas baudos dydis priklausė nagrinėjamoje byloje nuo atsakovo sumokėtų draudimo įmokų per 2006 metus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudos dydį, tinkamai vadovavosi pateiktais į bylą draudimo kompanijų AB „Lietuvos draudimas“, PZU Lietuva duomenimis apie draudimo įmokas pagal sutartis, komisinį atlyginimą (t. 1, b. l. 170-171, 125) bei kitais pateiktais į bylą įrodymais. Apeliantas nepateikė į bylą įrodymų ar paskaičiavimų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl priteistinų netesybų (baudos) dydžio. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Sanitex“, bylos Nr. 3K-3-336/2008, kurioje nurodyta, kad negautos o pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti, kad negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos, kad tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 d.), kad atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo nuostolių dydžio pagrįsta byloje esančia faktine medžiaga ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateikti išaiškinimai dėl netesybų dvejopos teisinės prigimties reikšmingi ir šalių sutartyje prisiimtai įgaliotojo prievolei kompensuoti (sumokant baudą) įgaliotiniui už sutarties nutraukimą prieš terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“ bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. vasario 15 d. nutartis byloje AB „Standartų spaustuvė“ v. UAB „Indiza“, bylos Nr. 3K-3-29/2005; 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje J. N. v. T. M., V.M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis byloje K. P. v. individuali įmonė „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2006 m. spalio 18 d. nutartis byloje J. M. v. UAB „PVP“ bylos Nr. 3K-3-522/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis byloje N. V. v. R. K., S. K., bylos Nr. 3K-3-209/2007; 2007 m. liepos 18 d. nutartis byloje E. A. v. B.P. bylos Nr. 3K-3-308/2007 ir kt.). Įstatymas nedraudžia pavedimo sutarties šalims susitarti dėl netesybų. Tokiais atvejais svarbu nustatyti sutartyje aptartų netesybų bei nuostolių atlyginimo santykį. Pagal bendrąją taisyklę – šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kitos šalies esamus arba realiai galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykužius sutartines prievoles. Pažymėtina, kad sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais ir jų įrodinėti nereikia. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas ieškovo prašomos priteisti baudos dydį, tinkamai taikė procesinės teisės normas (CPK 185 str.) ir materialinės teisės normas (CK 1.2 str. 1 d., 2.151 str. 1 d., 6.156 str., 6.189 str., 6.221 str. 2 d.).

49Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl teismo netinkamo įrodymų įvertinimo. Įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka. Įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, įrodymai tiriami laikantis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principų. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 183, 185 str.). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Proceso šaliai neįgyvendinus šios pareigos, jos reikalavimų teismas negali tenkinti. Teismas taip pat negali remtis prielaidomis, spėlionėmis ir abejotino patikimumo įrodymais bei pripažinti fakto įrodytu, jeigu nepateikiami pakankami jį pagrindžiantys įrodymais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, ko pasėkoje padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

50Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl ieškinio senaties. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, spręsdamas kad bendradarbiavimo sutartis nebuvo nutraukta atsakovo 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešimu, ir nurodydamas, kad šalių veiksmai ir elgesys rodė, jog jos ir toliau tęsė teisinius santykius bendradarbiavimo sutarties pagrindu iki 2007 m. rugpjūčio 24 d. CK 2.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įgaliojimas panaikinamas – turi būti apie tai pranešta ne tik įgaliotiniui, bet ir tretiesiems asmenims, santykių su kuriais nustatymui ir palaikymui išduotas įgaliojimas. Įstatyme imperatyvia forma įtvirtinta įgaliotojo pareiga pranešti ne tik įgaliotiniui, bet ir įgaliotojui žinomiems tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius duotas įgaliojimas, apie įgaliojimo pasibaigimą. Atsakovas savo teisinę poziciją dėl šalių bendradarbiavimo sutarties pasibaigimo momento grindžia byloje esančiu atsakovo 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešimu apie tai, kad jis vienašališkai nutraukia bendradarbiavimo sutartį ir panaikina jos pagrindu ieškovui išduotus įgaliojimus. Ar iš tikrųjų po šio pranešimo ieškovui pateikimo nutrūko šalių teisiniai santykiai, susiklostę bendradarbiavimo sutarties pagrindu, būtina aiškintis ir vertinti analizuojant tolesnį šalių elgesį ir vėlesnius teisinius veiksnius. Pagal CK 6.221 straipsnyje įtvirtintą taisyklę dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Gavęs atsakovo 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo, ieškovas pareikalavo vykdyti įgaliotojo sutartinę prievolę numatytą bendradarbiavimo sutarties 6.2 punkte ir atsirandančią nutraukiant sutartį įgaliotojo vienašaliais veiksmais. Šios pareigos ieškovui pareikalavus atsakovas nevykdė, o ieškovas nesiėmė veiksmų dėl įgaliotojo piniginės prievolės vykdytinumo pripažinimo teismine tvarka. Tolesni šalių veiksmai bei elgesys rodo, kad jos ir toliau tęsė pavedimo teisinius santykius, susiformavusius bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Tokią aplinkybę patvirtina faktai dėl ieškovo atliktų atsakovo interesais teisinių veiksmų, kurių turinys atitinka bendradarbiavimo sutarties 1.1 punkte išvardintus veiksmus. Tai ieškovo ataskaitų įgaliotojui (atsakovui) teikimas 2006 m. gruodžio 18 d., 2007 m. sausio 3 d., 2007 m. rugpjūčio 27 d. jose akcentuojant, kad veikiama bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Iki 2007 m. rugpjūčio 24 d. pranešimo atsakovas, priimdamas iš ieškovo visa, ką šis atliko kaip įgaliotinis, aiškiai pabrėždamas veikiąs pagal bendradarbiavimo sutartį, jokių įspėjimų ar pastabų dėl įgaliotinio nurodymų apie veikimą sutartiniais pagrindais ieškovui nepareiškė. Pažymėtina, kad 2007 m. rugpjūčio 24 d. pranešime apie įgaliojimų ieškovui atšaukimą atsakovas be kita ko prašė sustabdyti ir neatlikinėti jokių veiksmų pagal 2004 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą bendradarbiavimo sutarties pakeitimą. Nurodyti abiejų šalių teisiniai bei faktiniai konkliudentiniai veiksmai bei elgesys patvirtina jų tarpusavio santykių pagal bendradarbiavimo sutartį tęstinumą iki atsakovo 2007 m. rugpjūčio 24 d. pranešimo, kuriuo jis atšaukė ieškovui duotus įgalinimus ir vienašališkai nutraukė sutartinius pavedimo teisinius santykius, įformintus bendradarbiavimo sutartimi. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad iki bendradarbiavimo sutarties nutraukimo ieškovas veikė pagal įgaliojimą, kuriame buvo nurodytas jo galiojimo laikas iki 2007 m. gruodžio 31 d., esminės reikšmės neturi, nes įgaliojimas santykiams su trečiaisiais asmenimis pagal pavedimo teisinius santykius galėjo būti nuolat atnaujinamas nauja terminui. Pažymėtina aplinkybė, kad teikdamas ieškovui (įgaliotiniui) 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešimą apie bendradarbiavimo sutarties nutraukimą ir įgaliojimo panaikinimą atsakovas (įgaliotojas) apie tokį juridinį veiksmą neinformavo trečiųjų asmenų, santykių su kuriais nustatymui ir palaikymui buvo išduotas ieškovui įgaliojimas, nors tokia imperatyvaus pobūdžio pareiga įgaliotojui numatyta įstatyme (CK 2.148 str. 1 d.). Įvertinus tai, kad įgaliotiniui buvo pavesta atlikti veiksmus, susijusius su atsakovo turto ir turtinių interesų draudimu, neabejotina, jog atsakovui buvo žinomi tretieji asmenys – draudimo įmonės, santykiams su kuriais nustatyti bei palaikyti buvo ieškovui suteikti įgaliojimai ir su kuriais įgaliotiniui tarpininkaujant įgaliotojas pasirašė atitinkamas draudimo sutartis. Tokia aplinkybė taip pat duoda pagrindą išvadai, kad atsakovo 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešimu išreikštas valinis ketinimas nutraukti bendradarbiavimo sutartį liko neįgyvendintas, nes vėlesni faktiniai įvykiai ir šalių elgesys rodo pavedimo teisinių santykių ginčo sutarties pagrindu tęstinumą ne anksčiau kaip iki atsakovo 2007 m. rugpjūčio 24 d. pranešimo. Atsakovo argumentai, kad po 2006 m. rugsėjo 8 d. jis naudojosi ieškovo paslaugomis tik dėl to, kad šis teikdavo pasiūlymus dėl draudimo, o atsakovas kurį laiką neieškojo kito draudimo tarpininko, bet esą jokiu būdu ne veikiant bendradarbiavimo sutarties pagrindu, yra ne tik neįrodyti, bet ir neįtikinantys. Atsakovo teiginys, kad draudimo brokerio veiklos pareigas apibrėžia Draudimo įstatymas, todėl jo santykiams su draudėjais jokia pavedimo sutartis nesanti reikalinga, nepagrįstas nei teisiniais argumentais, nei faktinėmis šalių tarpusavio santykių aplinkybėmis.

51Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, patvirtinančius ieškovo nesąžiningą elgesį nutraukiant bendradarbiavimo sutartį, todėl padarė neteisingą išvadą dėl teisinių santykių tarp šalių po 2006 m. rugsėjo 8 d. pagrindo, kad ieškovas, atsakovui reikalaujant grąžinti įgaliojimus pagal bendradarbiavimo sutartį, įgaliojimus grąžinti vengė, tuo akivaizdžiai pažeisdamas įgaliotojo (kliento) prioriteto pavedimo sutartyje, draudimo brokerio lojalumo klientui principus (CK 6.760 str. 1 d., Draudimo įstatymo 149 str. 2 d.). Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad gavęs atsakovo 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo ieškovas pareikalavo vykdyti įgaliotojo sutartinę prievolę, numatytą bendradarbiavimo sutarties 6.2 punkte ir atsirandančią nutraukiant sutartį įgaliotojo vienašaliais veiksmais. Šios pareigos ieškovui pareikalavus atsakovas nevykdė, o ieškovas nesiėmė veiksmų dėl atsakovo piniginės prievolės vykdytinumo pripažinimo teismine tvarka. Tolesni šalių veiksmai bei elgesys rodo, kad jos ir toliau tęsė pavedimo teisinius santykius, susiformavusius bendradarbiavimo sutarties pagrindu.

52Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovas neinformavo atsakovo apie tai kokiomis konkrečiai draudimo kompanijoms buvo žinoma apie įgaliojimus dėl atsakovo galimybės jas informuoti apie įgaliojimų panaikinimą, bet ir toliau siekė naudotis įgaliojimais. Pažymėtina, kad visas draudimo sutartis sudarė pats atsakovas, jam buvo žinomos visos draudimo kompanijos, kuriose ieškovas dirbo pateikęs jam išduotą įgaliojimą, todėl apie įgaliojimo panaikinimą atsakovas privalėjo pats joms pranešti (CK 2.148 str. 1 d.).

53Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nors bendradarbiavimo sutarties 7.4 punkte buvo aiškiai nustatyta, jog visi ieškovo pavedimai dėl sutarties 1.1 punkte numatytų darbų turi būti įforminti raštiškai, tačiau nė vieno atsakovo pavedimo raštu negavęs po bendradarbiavimo sutarties nutraukimo ieškovas teikė atsakovui draudimo pasiūlymus specialiai be jokio pagrindo juos įvardindamas ataskaitomis ir darydamas nuorodas į bendradarbiavimo sutartį, kad ieškovo nuorodos į bendradarbiavimo sutartį įvairiuose ieškovo raštuose jokiu būdu nereiškia, jog atsakovas kada nors pripažino, jog bendradarbiavimo sutartis galiojo po jos nutraukimo 2006 m. rugsėjo 8 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas 2007 m. birželio 5 d. rašte Nr. S-157 ieškovui nurodė drausti atsakovui priklausantį turtą. Ieškovas savo ataskaitose atsakovui apie atliktas apklausas draudimo kompanijose dėl draudimo sutarčių sudarymo sąlygų visą laiką akcentavo, kad veikia pagal 2004 m. rugpjūčio 18 d. bendradarbiavimo sutartį ir nė karto nebuvo perspėtas, kad darbas su juo vyksta ne šios sutarties pagrindu. Nurodyti abiejų šalių teisiniai bei faktiniai konkliudentiniai veiksmai bei elgesys patvirtina jų tarpusavio santykių pagal bendradarbiavimo sutartį tęstinumą iki atsakovo 2007 m. rugpjūčio 24 d. pranešimo, kuriuo jis atšaukė ieškovui duotus įgalinimus ir vienašališkai nutraukė sutartinius pavedimo teisinius santykius, įformintus bendradarbiavimo sutartimi.

54Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad 2007 m. kovo 13 d. atsakovas išdavė ieškovui naują įgaliojimą r. KTE-07-12, kuris niekaip negali būti pripažintas išduotu bendradarbiavimo sutarties pagrindu jau vien dėl įgaliojimo termino, neturinčio nieko bendro su bendradarbiavimo sutarties terminu, kad, jeigu būtų dar galiojusi bendradarbiavimo sutartis, joks įgaliojimas nebūtų buvęs būtinas, kadangi pagal 2006 m. kovo 27 d. pavedimo sutarties, pasirašytos tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir ieškovo 4.1.13 punktą ieškovas draudikui privalėjo pateikti arba galiojantį kliento įgaliojimą arba pavedimo sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nepagrįstai ir neteisingai neigiamas ryšys tarp pavedimo sutarties ir įgaliojimo, nes CK 2.132 straipsnio 2 dalyje nurodyta galimybė atstovauti sandorio pagrindu. Civilinės teisės doktrinoje skiriamas savanoriškas (sutartinis) atstovavimas ir atstovavimas pagal įstatymą. Savanoriškas atstovavimas atsiranda, kai atstovaujamasis, savanoriškai išreikšdamas valią, suteikia teises atstovui pagal sandorį, pavyzdžiui, pavedimo sutartį (CK 6.756 str.). Atstovavimo teisiniams santykiams būdinga tai, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: 1) tarp atstovo ir atstovaujamojo (vidiniai santykiai ir 2) atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais (išoriniai santykiai) Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo. Įgaliojimas yra skiriamas išoriniams atstovavimo santykiams. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 str.) Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimas – rašytinis dokumentas atstovauti. Be įgaliojimo veiksmų pagal atstovavimo sutartinius santykius su trečiaisiais asmenimis atlikti nėra teisinės galimybės. Be to reikalavimai pavedimo sutarties ir įgaliojimo atžvilgiu skirtingose draudimo kompanijose yra skirtingi. Tai, kad iki bendradarbiavimo sutarties nutraukimo ieškovas veikė pagal įgaliojimą, kuriame buvo nurodytas jo galiojimo laikas iki 2007 m. gruodžio 31 d., esminės reikšmės neturi, nes įgaliojimas santykiams su trečiaisiais asmenimis pagal pavedimo teisinius santykius galėjo būti nuolat atnaujinamas naujam terminui.

55Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas 2007 m. liepos 16 d. raštu Nr. S-190 draudimo brokerių kontoroms pranešė, jog siekia pasirinkti įmonę, turinčią didžiausią patirtį draudžiant atsakovui reikalingo pobūdžio rizikas, ir paprašė pateikti informaciją apklausai, kad ieškovas, gavęs tokį prašymą, neklausė atsakovo dėl to, ar turėtų tęsti veiksmus pagal 2007 m. kovo 13 d. įgaliojimą ir nemotyvavo bendradarbiavimo sutartimi, o pateikė prašomą informaciją ir tik sužinojęs, jog atsakovas pasirinko kitą draudimo brokerį, kad po to ieškovas vėl priminė bendradarbiavimo sutartį ir paprašė pranešti apie apklausos rezultatus (ieškovo 2007 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. 154), nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl šalių sutarties nutraukimo momento. Ieškovas, gavęs atsakovo 2007 m. liepos 16 d. raštą Nr. S-190, 2007 m. rugpjūčio 6 d. savo rašte Nr. 153, pateikdamas KTE prašomą informaciją, nurodė galiojančią šalių ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį ir pažymėjo, kad šios sutarties nutraukimas susijęs su kai kuriais teisiniais aspektais. Pažymėtina, kad iš atsakovo pusės nebuvo jokios nuorodos, kad minima bendradarbiavimo sutartis jau seniai pasibaigusi. Tai patvirtina, kad atsakovo 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešimu išreikštas valinis keitimas nutraukti bendradarbiavimo sutartį liko neįgyvendintas, nes vėlesni faktiniai įvykiai ir šalių elgesys rodo pavedimo teisinių santykių ginčo sutarties pagrindu tęstinumą ne anksčiau kaip iki atsakovo 2007 m. rugpjūčio 24 d. pranešimo.

56Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas, pateikdamas 2008 m. sausio 15 d. atsiliepimą į ieškinį Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1693-717/2008 pripažino, jog bendradarbiavimo sutartis buvo nutraukta 2006 m. rugsėjo 8 d., kad Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-490/2009 buvo konstatuota, jog bendradarbiavimo sutartis buvo nutraukta 2006 m. rugsėjo 8 d., kad ieškovui vėlesniu prašymu paprašius ištaisyti nutartyje bendradarbiavimo sutarties nutraukimo datą kaip rašymo apsirikimą, Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė, konstatavęs, jog rašymo apsirikimo klaida nepadaryta, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo momento. UAD BB „Antarija“, kuri minėtoje civilinėje byloje buvo atsakovu, nutraukė pavedimo sutartį su kitu brokeriu nurodydama vieną iš tokio veiksmo priežasčių – KET ketinimą nutraukti bendradarbiavimo sutartį, kadangi KET 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešė UAD BB „Antarija“, kad nutraukia su juo bendradarbiavimo sutartį. Minėtoje civilinėje byloje KET nedalyvavo, bendradarbiavimo sutarties nutraukimas nebuvo ginčo objektas, todėl nagrinėjamoje byloje atsakovui tenka pareiga įrodinėti bylos nutraukimo aplinkybes (CPK 182 str. 2 d.). Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 27 d. nutartyje minėtoje byloje nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 8 d. buvo nutraukta 2003 m. birželio 18 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis, tačiau pažymėtina, kad 2004 m. rugpjūčio 18 d. sudarytame sutarties pakeitimo 7.5 punkte šalių susitarta, kad 2003 m. birželio 18 d. bendradarbiavimo sutartis nustoja galioti nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Ieškovas prašė priteisti baudą būtent pagal paskesnę (2004 m. rugpjūčio 18 d.) šalių sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje kitoje byloje nedalyvavo visi tie patys nagrinėjamos bylos asmenys ir nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl šios bylos šalių bendradarbiavimo sutarties nutraukimo bei nutraukimo momento. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad bendradarbiavimo sutartis buvo nutraukta 2007 m. rugpjūčio 24 d. po atsakovo pranešimo, todėl pagal CPK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškinio senaties eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti netesybas pasibaigė ne anksčiau kaip 2008 m. vasario 24 dieną. Ieškinys teisme pareikštas 2008 m. vasario 21 d., t. y. nepraleidus CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto 6 mėnesių senaties termino reikalavimams dėl netesybų išieškojimo.

57Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas sprendė, jog byloje nėra jokių duomenų, jog veikdamas pagal bendradarbiavimo sutartį ieškovas būtų netinkamai atlikęs savo pareigas arba kaip kitaip pažeidęs sutartimi apibrėžtas prievoles ir jog aplinkybės dėl nepasitikėjimo ieškovo veikla nebuvo minimos šalių susirašinėjimo dokumentuose nei sutarties galiojimo, nei jos nutraukimo metu, kad tokios teismo išvados padarytos neatsižvelgus į tokius byloje esančius įrodymus, jog 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešimu nutraukdamas bendradarbiavimo sutartį atsakovo laikinasis administratorius aiškiai nurodė, jog atsakovas turėjo abejonių dėl tikslių bendradarbiavimo sutarties redakcijos sąlygų ir jos tinkamo vykdymo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo laikinasis administratorius 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešime išreiškė niekuo nepagrįstas abejones dėl sutarties sąlygų tinkamo vykdymo. Priešieškinyje pareikštos abejonės dėl atsiradusio atsakovo nepasitikėjimo ieškovu, kaip jo interesais veikiančiu draudimo brokeriu, tačiau pažymėtina, kad sutartis buvo nutraukta visiškai nesiremiant atsakovo priešieškinyje dėstomomis minėtomis aplinkybėmis. Aplinkybės dėl atsiradusio nepasitikėjimo ieškovo veikla nebuvo minimos šalių susirašinėjimo dokumentuose nei sutarties galiojimo, nei jos nutraukimo metu, o iškeltos tik pareiškiant priešieškinį byloje. Teisėjų kolegijos nuomone, priešieškinio teiginiai, kad kito draudimo brokerio pasirinkimą sąlygojo atsiradusios abejonės dėl ieškovo patikimumo, grindžiami subjektyvaus pobūdžio prielaidomis ir jie įvertinti ne kaip faktiniai duomenys, o kaip viena gynimosi nuo ieškinio versijų, iškeltų tik jau prasidėjusio teisminio ginčo metu. Bylos duomenys patvirtina, kad sutartis nutraukta atsakovo be svarbių priežasčių ir ne dėl ieškovo kaltės ar jo padarytų sutarties pažeidimų.

58Apeliaciniame skunde nepagrįstai bei neteisingai nurodoma, kad ieškovas neturėjo teisių pasitelkti konsultantus ir pavesti jiems atlikti kai kuriuos darbus. Tokia teisė buvo suteikta įgaliojime prie 2004 m. rugpjūčio 18 d. sutarties pakeitimo. Įgaliotinis turi teisę atstovauti įmonę derybų metu, draudimo sutarčių ruošimo metu, parinkti draudiką pagal palankiausią pasiūlymą gauti įrodymus apie sutarties perdraudimą, taip pat atstovauti įmonę bankuose draudžiant įkeistą turtą. Įgaliojime nurodytiems darbams atlikti, įgaliotinis turi teisę pasitelkti reikiamus konsultantus. 2007 m. kovo 13 d. atsakovo išduotame ieškovui įgaliojime Nr. KTE-07-12 nurodyta, kad įgaliojime nurodytiems darbams atlikti įgaliotinis, iš anksto apie tai informavęs įgaliotoją, turi teisę pasitelkti reikiamus konsultantus. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovo neteisėto ir nepagrįsto perįgaliojimo yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytas perįgaliojimas buvo suteiktas vieneriems metams nuo 2004 m. gegužės 9 d. iki 2005 m. gegužės 9 d. su atsakovu.

59Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

60Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo tarpininkavimas yra ūkinė komercinė veikla (Draudimo įstatymo 2 str. 24 d.). Nors šalių bendradarbiavimo sutartyje nurodyta, kad sutartis neatlygintinė, tačiau sutartyje yra komercinio pobūdžio elementų ir šios sutarties pagrindu ieškovas atliko darbą ir gavo pajamas. Tretysis asmuo buvęs KET direktorius A. V. S. pateiktame į bylą atsiliepime nurodė, kad bendradarbiavimo sutartį ir jos sąlygas derino bei rengė KET teisininkas ir KET interesus atstovaujanti teisinė kontora „Juridicon“ ir šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas laikytinas silpnesniąja bendradarbiavimo sutarties šalimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad netesybos galimos pavedimo sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008. Grynasis pelnas kaip negautos pajamos ir dėl to atsiradę nuostoliai negali vienareikšmiškai apspręsti netesybų dydžio, nes tai prieštarautų sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principams, šalių teisei susitarti dėl galimų minimalių nuostolių dydžio. Šalių susitarimuose nustatytos netesybos gali būti didesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje J. N. v. T. M., V.M., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Sutartyje nustatytomis netesybomis neturi teisės piktnaudžiauti abi šalys. Atsakovas bendradarbiavimo sutartimi nustatytų netesybų dydžio neginčijo visą bendradarbiavimo sutarties galiojimo laikotarpį bei pradėjo ginčyti kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl sutarties nevykdymo pasekmių ir toks atsakovo elgesys reiškia sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principų nesilaikymą bei pažeidimą.

61Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas tinkamai vykdė bendradarbiavimo sutartį ir bendradarbiavimo sutartis buvo atsakovo nutraukta be svarbių priežasčių ir ne dėl įgaliotinio kaltės ar jo padarytų sutarties pažeidimų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį dėl bendradarbiavimo sutarties sąlygų nevykdymo, o dėl sutarties dalies negaliojimo atmetė.

62Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kas apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, kadangi apeliacinis skundas netenkinamas.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą 4,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

65Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikti įrodymai apie ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

67Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

68Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės į valstybės biudžetą 4,25 Lt (keturis litus dvidešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas UAD BB „Antarija“ 2008 m. vasario 1 d. kreipėsi į teismą su... 4. Atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) 2008 m. birželio 28 d.... 5. Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį... 6. Teismas nurodė, kad nors šios bylos šalių sutarčiai būdingi nekomercinio... 7. Teismas nurodė, kad įstatymas nedraudžia pavedimo sutarties šalims... 8. Teismo vertinimu, pavedimo sutarties galiojimo metu (iki pat įgaliojimų... 9. Teismas nurodė, kad įvertinant ilgalaikių sutartinių prievolių turinį... 10. Teismas pažymėjo, kad ieškovo, kaip atstovo pagal pavedimo sutartį,... 11. Teismas pažymėjo, kad ginčo sutartyje įtvirtintos sąlygos dėl sutarties... 12. Teismas nurodė, kad byloje ginčo šalys pripažino, jog jos pačios laisva... 13. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad veikdamas įgaliotojo... 14. Teismas pažymėjo, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas, nutraukdamas... 15. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose... 16. Teismas nurodė, kad šalių bendradarbiavimo sutarties 2004 m. rugpjūčio 18... 17. Teismo teigimu, netesybų mokėjimo prievolės aptarimas šalių... 18. Teismas nurodė, kad CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad gerai moralei... 19. Teismo teigimu, aplinkybė, kad įstatyme nenumatyta įgaliotojo atsakomybė... 20. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kokių priežasčių ar... 21. Teismas nurodė, kad įvertinant pavedimo sutarties pagrindu atliekamų... 22. Teismas nurodė, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2006 metais... 23. Aptariant baudos dydį teismas pažymėjo, kad 2006 metais atsakovo rizikos... 24. Teismas nurodė, kad atsakovas savo teisinę poziciją dėl šalių... 25. Teismas nurodė, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2007 m.... 26. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė prašo... 27. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAD BB „Antarija“ prašo... 28. Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 12... 29. Byloje nustatyta, kad šalys 2003 m. birželio 18 d. sudarė bendradarbiavimo... 30. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.... 31. Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas,... 32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįstas apeliacinio skundo... 33. Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai... 34. Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės teisės doktrinoje skiriamas... 36. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų,... 37. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad šalys pačios laisva valia... 38. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad... 39. Bylos duomenys patvirtina, kad pavedimo sutarties galiojimo metu ieškovas... 40. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinant ilgalaikių sutartinių prievolių... 41. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gerai moralei prieštaraujantis... 42. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas neįrodė, kad atsakovas... 43. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad... 44. Apeliaciniame skunde netinkamai bei neteisingai nurodomi Lietuvos apeliacinio... 45. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 46. Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad... 47. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad 2006 metais atsakovo rizikos buvo... 48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįsti apeliacinio skundo... 49. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl teismo netinkamo įrodymų... 50. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų... 51. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad... 52. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovas neinformavo atsakovo... 53. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nors bendradarbiavimo sutarties... 54. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad 2007 m. kovo 13 d. atsakovas... 55. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas 2007 m. liepos 16 d. raštu Nr.... 56. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas, pateikdamas 2008 m. sausio 15 d.... 57. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas sprendė, jog byloje... 58. Apeliaciniame skunde nepagrįstai bei neteisingai nurodoma, kad ieškovas... 59. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios... 60. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo tarpininkavimas yra ūkinė komercinė... 61. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas tinkamai vykdė... 62. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kas apeliacinio skundo... 63. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais sprendžia,... 65. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikti įrodymai apie ieškovo... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 67. Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 68. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos...