Byla 3K-3-272-378/2015
Dėl kreditoriaus BAB „Snoras“ reikalavimo tvirtinimo atsakovo UAB „Neono linija“ restruktūrizavimo byloje (restruktūrizavimo administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras)

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus BAB banko „Snoras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl kreditoriaus BAB „Snoras“ reikalavimo tvirtinimo atsakovo UAB „Neono linija“ restruktūrizavimo byloje (restruktūrizavimo administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų tvirtinimą apskaičiuojant delspinigius nuo laiku nesumokėtos skolos, aiškinimo ir taikymo.

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi UAB „Neono linija“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi skyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Minėta nutartimi buvo nustatytas 45 dienų nuo nutarties priėmimo dienos terminas UAB „Neono linija“ kreditorių reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti.

72013 m. gruodžio 18 d. BAB bankas „Snoras“ pateikė administratoriui prašymą įtraukti jį į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą dėl 2 232 032,65 Lt (646 441,34 Eur) reikalavimo: 1 900 006,78 Lt (550 280 Eur) negrąžintos paskolos; 148 831,46 Lt (43 104,57 Eur) nesumokėtų palūkanų bei 183 194,42 Lt (53 056,77 Eur) nesumokėtų delspinigių.

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtino BAB banko „Snoras“ 2 048 838,24 Lt (593 384,57 Eur) reikalavimą, tačiau kilo ginčas dėl 183 194,42 Lt (53 056,77 Eur) reikalavimo, kurį sudaro delspinigiai už 207 dienas, tvirtinimo. Restruktūrizuojamos įmonės administratorius teigė, kad prašomi patvirtinti delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir neprotingi. Kreditorius BAB bankas „Snoras“ nurodė, kad delspinigiai buvo apskaičiuoti už 207, o ne už 180 dienų, ir tai lėmė netinkamą jų apskaičiavimą, todėl prašė patvirtinti patikslintą 181 675,91 Lt (52 616,98 Eur) reikalavimą.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi kreditoriaus BAB banko „Snoras“ prašymą tenkino iš dalies: papildomai patvirtino antros eilės kreditoriaus BAB banko „Snoras“ 72 670,36 Lt (21 046,79 Eur) reikalavimą RUAB „Neono linija“ restruktūrizavimo byloje. Teismas iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatė, kad delspinigiai buvo skaičiuojami ne tik nuo laiku nesumokėtos pagrindinės skolos, bet ir nuo laiku nesumokėtų palūkanų. Atsakovas bendradarbiavo su kreditoriumi, siekdamas atsiskaityti su juo. Be to, teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė pagrindo 181 675,91 Lt (52 616,98 Eur) netesybas pripažinti minimaliais kreditoriaus BAB banko „Snoras“ nuostoliais, nes šių dydis nebuvo įrodinėjamas. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo principais, sprendė, kad protingumo dydį atitiko 72 670,36 Lt (21 046,79 Eur) delspinigių suma, todėl patvirtino šio dydžio finansinį reikalavimą.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus atskirąjį skundą, 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.

12Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas finansinio reikalavimo, kurį sudaro netesybos, tvirtinimo klausimą, esant pateiktam šalies prašymui įvertinti netesybų dydį, ne tik gali, bet ir privalo vertinti finansinio reikalavimo pagrįstumą bei kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą pareiškus reikalavimą, ir tai nelaikytina šalių sutarties laisvės principo pažeidimu. Dėl to kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs tiek teisinį, tiek faktinį šalių nustatytų netesybų sumažinimo pagrindą, pagrįstai ir teisėtai sumažino prašomą patvirtinti reikalavimą dėl delspinigių iki protingo ir teisingo dydžio – 72 670,36 Lt (21 046,79 Eur).

13Kolegija pažymėjo, kad įstatymo nuostatos įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai), kurios skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita. Tinkamas kreditorių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui, bet ir tolesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą. Kolegija pažymėjo, kad vertinant prašomų priteisti netesybų dydžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, vertinamos konkrečios bylos aplinkybės, netesybų dydžio atitiktis protingumo reikalavimams, ginčo metu buvusi situacija, t. y. UAB „Neono linija“ dėjo visas pastangas, siekdama padengti bankui susidariusią skolą: mokėjo garantiją pagal kredito sutartį, dengė susidariusias skolas už nesumokėtas palūkanas ir delspinigius, tačiau, susidūrusi su finansiniais sunkumais, nepajėgė sumokėti visų skolų, todėl kredito sutartis ir buvo nutraukta. Iš šių duomenų kolegija sprendė, kad prašoma patvirtinti delspinigių suma nesusidarė atsakovui piktybiškai vengiant dengti bankui privalomas įmokas. Priešingai, kredito sutarties pakeitimai, mokėjimai pagal juos įrodo RUAB „Neono linija“ siekį vykdyti prievoles bankui, todėl kreditoriui nėra pagrindo reikalauti, jog skolininkas visiškai atlygintų galimus jo nuostolius. Be to, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, o nagrinėjamoje byloje bankas neįrodinėjo patirtų nuostolių preliminaraus dydžio ir net minimaliai nepagrindė tikėtinų nuostolių dėl skolininko prievolės įvykdymo termino pažeidimo atsiradimo, o byloje nebuvo įrodymų, kad šios prievolės neįvykdymas būtų lėmęs nuostolių kreditoriui atsiradimą.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu kreditorius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir perduoti bylos dalį dėl BAB bankas „Snoras“ reikalavimą sudarančių netesybų (delspinigių) sumažinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16Kasacinis skundas grindžiamas argumentais dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartines netesybas bei jų mažinimą, aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nurodo, kad teismai nevertino, jog sutartimi sulygtų netesybų paskirtis lemia tai, kad jos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, o patirtų nuostolių dydžio įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė kasatoriui, neatsižvelgė į sutartinių netesybų instituto prigimtį bei esmę, nepakankamai įvertino sutarčių laisvės principą. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Palangos statyba“ v. UAB „Ardimas“, bylos Nr. 3K-3-360/2009; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Kasatoriaus teigimu, kredito sutartimi nustatytas delspinigių dydis laikytinas įrodytais minimaliais kasatoriaus nuostoliais, patirtais dėl skolininko piniginių prievolių nevykdymo. Teismai, kredito sutartyje nustatytą 0,05% delspinigių dydį vertindami kaip aiškiai per didelį ir tuo pagrindu juos sumažindami, rėmėsi tik CK 1.5 straipsnyje nustatytais bendraisiais teisės principais, viešuoju interesu bei vienoda visų kreditorių interesų apsauga, t. y. tik formaliai atsižvelgė į teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės normos taikymo kriterijus. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nevertino visų CK 6.73 straipsnio 2 dalies taikymo aspektu reikšmingų aplinkybių: neidentifikavo šalių sutartinių santykių pobūdžio (prievolės, kylančios iš kredito sutarties); neatsižvelgė į tai, kad abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, vienas kurių specialusis – kredito įstaiga (bankas), kurios veiklos specifika (atlygintinas lėšų skolinimas) bei su ja susijusi rizika lemia tai, jog sutartimi sulygti delspinigiai turi garantuoti jos pagrįstus interesus, jei piniginė prievolė būtų neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta, užtikrinti tinkamą kreditorių finansinių įsipareigojimų vykdymą, taip pat šių įstaigų finansinį stabilumą, kuris pripažintinas viešuoju interesu pagal Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnį); nenustatė skolininkui tenkančios neįvykdytos pagrindinės prievolės dydžio santykio su prašomų patvirtinti delspinigių suma; nevertino sutarties šalių individualių savybių (abi šalys turinčios patirtį verslo bei derybų srityje, galinčios numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkančios sutarties sąlygas).

17Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl sutartines netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

21Kasatorius teigia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, tvirtindami mažesnį, nei jis prašė, kreditoriaus reikalavimą, pažeidė netesybas reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad teismai pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dėl to nepagrįstai sumažino netesybas.

22Nagrinėjamoje byloje ieškovas (kasatorius), remdamasis tuo, kad atsakovas neįvykdė prievolės pagal kredito sutartį, pagrįstai prašė teismo patvirtinti ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimą UAB „Neono linija“ restruktūrizavimo byloje, nurodant, kad ieškovo reikalavimą sudarė 550 280 Eur negrąžinta paskola suma, 43 104,57 Eur nesumokėtų palūkanų bei 55 056,77 Eur nesumokėtų delspinigių.

23CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

24Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Palangos statyba“ v. UAB „Ardimas“, bylos Nr. 3K-3-360/2009; kt.).

25CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

26Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad šalys 2010 m. lapkričio 25 d. sudaryta kredito sutartimi dėl 579 240 Eur kredito nustatė delspinigių normą – 0,05 proc. dydžio procentus už kiekvieną praleistą dieną (sutarties 3.5 punktas). Delspinigiai buvo skaičiuojami nuo laiku negrąžintos paskolos ir nuo laiku nesumokėtų palūkanų. RUAB „Neono linija“ 2012 m. rugpjūčio 10 d. pasirašytame kredito sutarties pakeitime nurodyta, kad negrąžinta kredito suma yra 550 280 Eur, iš kurių pradelsta grąžinti 292 515 Eur kredito ir priskaičiuota 613,61 Eur palūkanų bei 1003,47 Eur delspinigių už laiku negrąžintą kredito dalį (b. l. 21). RUAB „Neono linija“ 2012 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo kreditoriui 49 876,62 Eur (172 214 Lt) priskaičiuotų palūkanų, delspinigių, delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas bei kredito sutarties pakeitimo mokestį. 2013 m. balandžio 17 d. papildomu susitarimu nustatyta, kad negrąžinta kredito suma išliko 550 280 Eur, priskaičiuota 11 181,79 Eur palūkanų bei nesumokėta 31 174,98 Eur delspinigių už laiku negrąžintą kredito dalį bei 814,38 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas (b. l. 20). Vėliau atsakovas dar bankui sumokėjo 9673,31 Eur (33 400 Lt). Taigi atsižvelgiant į kredito sutartį bei papildomus susitarimus darytina išvada, kad negrąžinta kredito dalis yra 550 280 Eur iš 579 240 Eur suteikto kredito, t. y. atsakovas RUAB „Neono linija“ kreditoriui grąžino vos 5 procentus visos kredito sumos. Be to, sprendžiant dėl netesybų mažinimo pagrindų reikšmės turi ir tai, kad abi sandorio šalys yra verslo subjektai, prievolės suma buvo pakankamai didelė, taigi skolos grąžinimo rizika išaugo, skolininkas vėlavo tinkamai vykdyti prievolę, dėl skolininko delsimo grąžinti kreditą buvo sudaryti net keli kredito sutarties papildomi susitarimai (2012 m. rugpjūčio 10 d. ir 2013 m. balandžio 17 d.) bei papildomi susitarimai prie laidavimo sutarties, o prievolė galutinai nebuvo įvykdyta, todėl bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo spręsti dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalyje bei 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos galimybės mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas.

27Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Taigi, kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama netesybų kompensacinė prigimtis, kuri kyla iš to, jog kreditorius, negalėdamas naudotis jam priklausančiais pinigais, patiria nuostolių. Įstatymų leidėjas, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtindamas prievolės įvykdymą iš dalies, kaip pagrindą, leidžiantį teismui netesybas sumažinti, nenustatė konkrečių prievolės įvykdymo dalių ir jų santykio su netesybomis, todėl kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar yra galimybė mažinti netesybas šiuo pagrindu, nustatomi kiekvienoje konkrečioje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad netesybų kompensacinė prigimtis lemia tai, jog šalys, susitardamos dėl netesybų, iš esmės susitaria dėl minimalių nuostolių, kurių dydis gali priklausyti nuo to, kiek laiko ir kokia jam priklausančia pinigų dalimi kreditorius negali naudotis dėl to, kad skolininkas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai skolininkas iš dalies įvykdo prievolę, kreditoriaus patiriami praradimai gali sumažėti ir šių praradimų mastas priklauso nuo įvykdytos prievolės dalies dydžio. Nagrinėjamos bylos atveju skolininkas yra įvykdęs vos 5 procentus prievolės dalies, todėl toks prievolės įvykdymo mastas šios bylos aplinkybių kontekste negali būti pripažintas pakankamu pagrindu sumažinti netesybas.

28Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais motyvais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl netesybų mažinimo, todėl padarė neteisingas išvadas. Skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – BAB banko „Snoras“ reikalavimas patvirtinti patikslintą 181 675,91 Lt (52 616,98 Eur) reikalavimą tenkintinas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – papildomai patvirtinti antros eilės kreditoriaus BAB „Snoras“ (j. a. k. 112025973) patikslintą 181 675,91 Lt (52 616,98 Eur) reikalavimą restruktūrizuojamos UAB „Neono linija“ (j. a. k. 125694213) byloje.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi UAB „Neono... 7. 2013 m. gruodžio 18 d. BAB bankas „Snoras“ pateikė administratoriui... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtino BAB... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi kreditoriaus BAB... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas finansinio... 13. Kolegija pažymėjo, kad įstatymo nuostatos įpareigoja prievoles vykdyti... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu kreditorius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 16. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais dėl materialiosios teisės normų,... 17. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl sutartines netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir... 21. Kasatorius teigia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai,... 22. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (kasatorius), remdamasis tuo, kad atsakovas... 23. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) –... 24. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 25. CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės... 26. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad šalys 2010 m. lapkričio 25 d.... 27. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra... 28. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais motyvais, konstatuoja, kad... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...