Byla 2A-637-370/2018
Dėl leidimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2920-567/2017 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinius (patikslintą ieškinį) atsakovui T. V. dėl leidimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniais prašydama: 1) priimti nutartis leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sprendimuose – 2014-08-08, 2014-10-07, 2014-11-19 įsakymuose Nr. 1P-(1.3.)-302, Nr. 1P-(1.3.)-385, 1P-(1.3.)-429 dėl žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) paėmimo visuomenės poreikiams Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti, nurodytus žemės sklypus, unikalūs Nr. ( - ) (toliau ir žemės sklypas Nr. 1), Nr. ( - ) (toliau ir žemės sklypas Nr. 2), Nr. ( - ) (toliau ir žemės sklypas Nr. 3), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šiuos žemės sklypus NŽT sprendimuose paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams; 2) nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypo dalis, atsižvelgiant į NŽT 2014-08-08, 2014-10-07, 2014-11-19 įsakymuose nustatytas vertes – už žemės sklypą Nr. 1 pagal 2010-02-10 vertinimo ataskaitą 246 466,64 Eur (851 000 Lt), už žemės sklypą Nr. 2 pagal 2010-02-10 vertinimo ataskaitą 125 405,47 Eur (433 000 Lt), už žemės sklypą Nr. 3 pagal 2010-02-10 vertinimo ataskaitą 161 607,97 Eur (558 000 Lt); 3) teismui nusprendus, kad paimamų žemės sklypų vertė yra didesnė nei ieškovės prašoma nustatyti vertė – išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

82.

9Atsakovas T. V. atsiliepimuose į ieškovės ieškinius teismo prašė: 1) nustatyti atlyginimus už iš jo visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 dydį vadovaujantis UAB „OBER-HAUS“ turto vertinimo ataskaita: už žemės sklypą Nr. 1 – 499 304,91 Eur (1 724 000 Lt), už žemės sklypą Nr. 2 – 253 707,14 Eur (876 000 Lt), už žemės sklypą Nr. 3 – 376 506,02 Eur (1 300 000 Lt); 2) iš ieškovės priteisti visuomenės poreikiams paimame žemės sklype Nr. 1 išaugusio beržų medyno tūrio ir kitų želdinių vertę; 3) atmesti ieškovės prašymus išdėstyti mokėjimus vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iš T. V. paimamų žemės sklypų vertė yra didesnė, nei ieškovės prašomos nustatyti vertės; 4) tenkinti ieškovės prašymus priimti nutartis leisti įregistruoti NŽT įsakymuose nurodytus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir juos pradėti naudoti visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

103.

11Ieškovė patikslintame ieškinyje teismo prašė: 1) nustatyti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 dydį, vadovaujantis ekspertės I. K. 2017-07-21 teismui pateiktame ekspertizės akte Nr. IK-5/2017 bei ekspertės I. K., vykdant Vilniaus apygardos teismo 2015-05-04 nutartį, parengtame ekspertizės akte nustatytomis žemės sklypų vertėmis 2014-08-08, 2014-10-07, 2014-11-19 dienoms, atitinkamai – 175 000 Eur, 96 500 Eur, 146 000 Eur; 2) teismui įvertinus, kad ekspertės I. K. ekspertizės Nr. IK-5/2017 išvada, atsakant į antrąjį ekspertei užduotą klausimą, susijusį su žemės sklypu Nr. 2, nepakankamai aiški ar išsami, ir šios išvados negalima papildyti ekspertės duodamais paaiškinimais teismo posėdžio metu, skirti papildomą ekspertizę; 3) nustačius žemės sklypo vertę ir teisingo atlyginimo dydį, išspręsti klausimą dėl permokos (skirtumo tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovui sumokėtų kompensacijų ir teismo nustatyto atlyginimo dydžio už paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus) ieškovei grąžinimo, šias permokas (71 466,63 Eur, 28 905,47 Eur ir 15 607,97 Eur) įpareigojant atsakovą grąžinti per protingą terminą, t. y. ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiskaitomąją sąskaitą; 4) teismui galutiniu sprendimu nusprendus, kad paimamų žemės sklypų vertė yra didesnė nei ieškovės prašoma nustatyti vertė – išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

124.

13Ieškovė, pasisakydama dėl žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 vertės, nurodė, kad ekspertė I. K. ekspertizės aktuose nustatė kitą žemės sklypų vertę, nei numatyta 2014-08-08, 2014-10-07, 2014-11-19 NŽT įsakymuose, t. y. ekspertizės akte nustatyta kitos paskirties žemės sklypo vertė 2014-08-08 (žemės sklypas Nr. 1) – 175 000 Eur (71 466,63 Eur mažesnė); ekspertizės akte nustatyta kitos paskirties žemės sklypo vertė vertinimo datai (2014-11-19) (žemės sklypas Nr. 2) – 96 500 Eur (28 905,47 Eur mažesnė); ekspertizės akte nustatyta kitos paskirties žemės sklypo vertė vertinimo datai (2014-11-19) (žemės sklypas Nr. 3) – 146 000 Eur (15 607,97 Eur mažesnė). Atsižvelgiant į tai, taip pat, kad ekspertizės aktas (nagrinėjamu atveju ekspertės I. K. ekspertizės aktas Nr. IK-5/2017 bei vykdant 2015-05-04 Vilniaus apygardos teismo nutartį, ekspertės I. K. parengtas ekspertizės aktas Nr. IK-11/2045) pagal kasacinio teismo praktiką, laikytinas pagrindiniu įrodymu sprendžiant dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo, o teisės aktuose nėra įtvirtinta jokio ribojimo nustatyti mažesnį atlyginimo dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, ieškovė prašė nustatyti paimto žemės sklypo Nr. 1 vertę 175 000 Eur ir priteisti ieškovei iš atsakovo 71 466,63 Eur permoką; žemės sklypo Nr. 2 – 96 500 Eur vertę ir priteisti ieškovei iš atsakovo 28 905,47 Eur permoką; žemės sklypo Nr. 3 – 146 000 Eur vertę bei priteisti ieškovei iš atsakovo 15 607,97 Eur permoką.

145.

15Atsakovas T. V., nesutikdamas su patikslintu ieškiniu, atsiliepime į jį teismo prašė: 1) nustatyti atlyginimo už T. V. visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 dydžius atsižvelgiant į paskirtos pakartotinės turto vertinimo ekspertizės išvadas, įvertinus kainos pokyčius nuo 2008-04-01 (procedūros dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų pradžios) iki galutinio sprendimo paimti ginčo žemės sklypus visuomenės poreikiams priėmimo dienos ir atsižvelgiant į žymų nurodytų žemės sklypų nuvertėjimą šiuo laikotarpiu; 2) priteisti iš ieškovės visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype Nr. 1 išaugusio beržų medyno tūrio ir kitų želdinių vertę; 3) atmesti ieškovės prašymus išdėstyti mokėjimus vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iš T. V. paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė nei ieškovas nustatyta vertė; 4) skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę; 5) pakartotinę ekspertizę pavesti teismo iniciatyva parinktam ekspertui arba ekspertizę atlikti pavesti grupei ekspertų; 6) nustatyti šalims ne trumpesnį nei 21 dienos terminą pateikti ekspertui klausimus.

166.

17Atsakovo teigimu, ekspertizės aktuose nustatyta žemės sklypų vertė yra klaidinga ir neobjektyvi, juose nurodytos išvados akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams – VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L. 2010-02-10 vertinimo ataskaitoms. Taikant lyginamąjį metodą, būtina parinkti maksimaliai panašius lyginamuosius objektus, tačiau nagrinėjamu atveju ekspertė vertino objektus, turinčius kitą paskirtį bei esančius visiškai kitoje verčių zonoje, taip pažeisdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl teisingos kompensacijos nustatymo už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Esant prieštaravimams tarp skirtingų išvadų / ekspertizės aktų dėl žemės sklypų verčių, skirtina pakartotinė ekspertizė žemės sklypo vertei nustatyti. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pagal kurią turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūra turi būti įvykdyta maksimaliai greitai, kad savininkai kuo greičiau gautų tinkamą kompensaciją ir galėtų įsigyti turtą, analogišką paimamam, ar disponuoti lėšomis, gautomis už paimtą turtą, o jei šio principo nėra laikomasi, tai turto vertės pokyčio rizika turi tekti turtą paimančiai organizacijai, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypo Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 paėmimo visuomenės poreikiams procedūra vyko nesilaikant operatyvumo principų, todėl turto vertės pokyčio rizika turi atitekti turtą paimančiai organizacijai.

187.

19Atsakovas T. V. priešieškinyje teismo prašė iš Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui priteisti 1 538 673,07 Eur žalos atlyginimo; 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

208.

21Atsakovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausė 1,1800 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 1,0443 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) bei 0,3541 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ). 2008 m. prasidėjus minėtų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai, atsakovui priklausantys žemės sklypai buvo padalyti į šešis žemės sklypus: 1) 1,1800 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), buvo padalytas į 0,4652 ha ploto žemės sklypą, kuris paimtas visuomeninimas poreikiams, ir 0,7148 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kuris paliktas atsakovo nuosavybėje; 2) 1,0443 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), buvo padalytas į 0,1442 ha ploto žemės sklypą, kuris paimtas visuomenės poreikiams, ir 0,899 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kuris paliktas atsakovo nuosavybėje; 3) 0,3541 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), buvo padalytas į 0,2837 ha ploto žemės sklypą, kuris paimtas visuomeniniams poreikiams, ir 0,0704 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kuris paliktas atsakovo nuosavybėje. Atsakovas paaiškino, kad 2008-04-01 pradėjus žemės sklypų visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą jam dėl valdžios institucijos veiksmų nepagrįstai ilgai (daugiau kaip 6 metus) buvo apribota teisė disponuoti žemės sklypais, kurie 2014-11-19, 2014-11-07, 2014-08-08 pasibaigus žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai, liko atsakovo nuosavybėje. Atsakovo teigimu, dėl tokių neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, trukusių daugiau nei 6 metus, atsakovas patyrė 1 538 673,07 Eur žalą, pažymint, kad žalos dydis skaičiuojamas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, t. y. 1) iš atsakovui priklausiusios žemės sklypo dalies, kuri nebuvo paimta visuomenės poreikiams, vertės apribojimų pritaikymo dieną (2008-04-01) atėmus 2) atsakovui žemės sklypo, kuris liko atsakovui nuosavybės teise pabaigus nacionalizavimo procedūrą, vertę dienai, kai atsakovas įgijo teisę disponuoti šiuo žemės sklypu.

229.

23Ieškovė atsiliepime į priešieškinį teismo prašė: 1) atsakovo T. V. priešieškinį palikti nenagrinėtą; 2) netenkinus pirmojo prašymo atsakovo priešieškinį atmesti.

2410.

25Ieškovės teigimu, priešieškinio nagrinėjimas byloje nedalyvaujant NŽT negalimas. Be to, atsakovas neįrodė, kad įgijęs žemės sklypus, būtų ketinęs juos parduoti ar kitaip jais disponuoti. Žemės sklypų savininkui neturėjus realių planų šiuo metu žemės sklypą parduoti, pertvarkyti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, disponavimo teisės suvaržymas ir pati savaime žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros trukmė realių materialių padarinių atsakovui nesukėlė. Be to, atsakovo reikalaujamo dydžio žalos priteisimas nagrinėjamu atveju sudarytų sąlygas jam nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, pažeistų viešąjį interesą, nukryptų tiek nuo nacionalinių, tiek nuo tarptautinių teismų praktikoje formuojamų teisingo atlyginimo už nusavintą žemę principų ir tendencijų.

26II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2711.

28Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino: 1) nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto iš atsakovo T. V. pagal NŽT 2014-08-08 įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-302 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Vilniaus mieste (žemės sklypas Nr. 1), 175 000 Eur vertę; 2) nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto iš atsakovo T. V. pagal NŽT 2014-10-07 įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-385 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Vilniaus mieste (žemės sklypas Nr. 2), 96 500 Eur vertę; 3) nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto iš atsakovo T. V. pagal NŽT 2014-11-19 įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-429 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (žemės sklypas Nr. 3), 146 000 Eur vertę. 4) iš atsakovo T. V. ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei priteisė 71 466,63 Eur permoką už žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (žemės sklypas Nr. 1), vertę; 5) iš atsakovo T. V. ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei priteisė 28 905,47 Eur permoką už žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (žemės sklypas Nr. 2), vertę; 6) iš atsakovo T. V. ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei priteisė 15 607,97 Eur permoką už žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (žemės sklypas Nr. 3), vertę; 7) nustatė atsakovui T. V. vieno mėnesio terminą po šio sprendimo įsiteisėjimo 71 466,63 Eur, 28 905,47 Eur ir 15 607,97 Eur permokoms grąžinti, jas pervedant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DNB banke (banko kodas 40100). Teismas sprendimu atsakovo priešieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

2912.

30Teismas pažymėjo, kad 2014-11-04, 2015-02-02 ir 2015-02-05 nutartimis nutarta leisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu įregistruoti NŽT sprendimuose – 2014-08-08, 2014-10-07, 2014-11-19 įsakymuose nurodytus žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir pradėti juos naudoti NŽT sprendimuose paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

3113.

32Teismas, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir ją aiškinančia kasacinio teismo praktika, nurodė, kad nustatydamas atlyginimo už kiekvieną paimamą žemės sklypą dydį, remiasi kiekvieno iš sklypų verte, buvusia jų paėmimo momentu (2014-08-08 žemės sklypo Nr. 1 – 175 000 Eur, 2014-10-07 žemės sklypo Nr. 2 – 96 500 Eur, 2014-11-19 žemės sklypo Nr. 3 – 146 000 Eur), nustatyta remiantis ekspertizės išvadomis (2016-07-15 ekspertės I. K. ekspertizės aktu Nr. IK-11/2015, 2017-07-17 ekspertizės aktu Nr. IK-5/2014, 2017-11-08 ekspertės I. K. rašytiniu paaiškinimu, jog, jeigu ekspertizei 2 klausimas būtų suformuluotas dėl rinkos vertės nustatymo žemės sklypo Nr. 2 2014-10-07 datai, tai, atsižvelgiant į ekspertizės akto tiriamosios dalies medžiagą, išvada, pasikeitus vertės nustatymo dienai, nesikeistų ir būtų 96 500 Eur), kurias teismas nurodė vertinantis kaip išsamias ir atitinkančias teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė argumentų dėl kokių nors ekspertizės aktų trūkumų (tiriamosios dalies ir išvadų neatitikties, pagrįstumo stokos ar pan.), kurie keltų abejonių šių įrodymų patikimumu.

3314.

34Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypų vertės ekspertės išvadose nustatytos mažesnės, nei buvo nurodytos 2010-02-10 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus įvertinimo ataskaitoje, sprendė esant pagrindui iš atsakovo už paimtus žemės sklypus visuomenės poreikiams Vilniaus miesto savivaldybei priteisti 71 466,63 Eur permoką už žemės sklypą Nr. 1, 28 905,47 Eur permoką už žemės sklypą Nr. 2, 15 607,97 Eur permoką už žemės sklypą Nr. 3. Kitu atveju, teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai praturtėtų.

3515.

36Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, sudaro teisinį pagrindą netenkinti atsakovo priešieškinio.

3716.

38Teismo vertinimu, tai, kad 2008-04-01 pradėjus žemės sklypų visuomenės poreikiams paėmimo procedūras atsakovui buvo apribota teisė disponuoti žemės sklypais, kurie 2014-11-19, 2014-11-07, 2014-08-08 pasibaigus žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai, liko atsakovo nuosavybėje, savaime nereiškia, kad atsakovas patyrė 1 538 673,07 Eur žalą, juolab kad byloje nėra duomenų, jog dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovo nuosavybei buvo nepagrįstai taikomas apribojimas parduoti ir užsiimti kita veikla, o atsakovas neįrodė, kad ieškovė sąmoningai neveikė ir (ar) be teisinio pagrindo ribojo atsakovo nuosavybės teises į žemės sklypus. Be to, nors atsakovo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir tęsėsi tam tikrą laiką, tačiau per visą tą laikotarpį atsakovas galėjo ginčo žemės sklypus naudoti pagal jo tikslinę paskirtį – žemės ūkio, todėl žala neatsirado.

3917.

40Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo argumentai dėl žalos dydžio apskaičiavimo yra nepagrįsti įrodymais ir toks žalos dydžio apskaičiavimas nepatvirtina žalos realumo ir gali sudaryti sąlygas atsakovui nepagrįstai praturtėti.

4118.

42Teismas nurodė, kad spręsdamas žalos priteisimo reikalavimą, teismas nesiremia J. L. 2010-02-10 vertinimo ataskaitose pateiktomis žemės sklypų vertėmis ir 2012-04-13 UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurią užsakė T. V., nes šiose ataskaitose vertės apskaičiuotos ne 2014-08-08, 2014-10-07, 2014-11-19, kai buvo priimti sprendimai paimti žemę visuomenės poreikiams.

4319.

44Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių beržų medyno tūrį ir kitų želdinių vertę, buvusią žemės sklypų paėmimo momentu, t. y.: 2014-08-08; 2014-10-07; 2014-11-19.

4520.

46Teismui nenustačius, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas užtruko dėl ieškovės neteisėtų veiksmų arba neveikimo, spręsta nesant pagrindo priteisti palūkanas už laikotarpį iki ieškinio pareiškimo. Taip pat netenkintas reikalavimas pagal priešieškinį priteisti procesines palūkanas, dėl to, kad atsakinga institucija laiku įvykdė įstatyme nustatytą pareigą sumokėti teisingą kompensaciją. Teismas pažymėjo, kad per visą bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi permokomis už žemės sklypus, o ieškovė negalėjo naudotis priklausančiomis lėšomis, todėl nurodė, kad ieškovė neprivalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

4721.

48Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas tik teismui priimant sprendimą, nekeičia fakto, kad ieškovė, paėmusi žemės sklypus visuomenės poreikiams, vykdė savo pareigą mokėti kompensaciją atsakovui, ir pati savaime ieškovei nesukuria pareigos kompensuoti atsakovui už jo galimybes naudotis ieškovei priklausančiomis permokos lėšomis.

4922.

50Teismas nurodė nevertinantis kitų rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

5123.

52Teismas atmetė ieškovės prašymą išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes sprendimu nustatytos mažesnės vertės už NŽT 2014-08-08, 2014-10-07, 2014-11-19 įsakymuose nurodytas.

5324.

54Teismas sprendė nesant pagrindo skirti pakartotinę ar papildomą turto vertinimo ekspertizę, nes, teismo vertinimu, 2016-07-15 nekilnojamojo turto ekspertės I. K. ekspertizės akto Nr. IK-11/2015 ir 2017-07-17 ekspertizės akto Nr. IK-5/2014 išvados, 2017-11-08 ekspertės I. K. rašte nurodyta išvada yra aiškios ir motyvuotos, jas 2017-11-08 teismo posėdžio metu paaiškino teismo ekspertė I. K.. Ekspertizės aktų turinys yra nuoseklus, išvados padarytos, atlikus tyrimui pateiktus duomenis, todėl teismui nekyla abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

55III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5625.

57Atsakovas T. V. apeliaciniame skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5826.

59Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6026.1.

61Pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, todėl sprendimas naikintinas CPK 327 straipsnio pagrindu. Atsakovas 2014-10-23 atsiliepime, 2014-12-03 triplike, 2017-09-06 atsiliepime į patikslintą ieškinį buvo pareiškęs reikalavimą priteisti 21 752,78 Eur atlyginimą už medžius, augančius žemės sklype Nr. 1, remiantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl šio reikalavimo nepasisakė, o tik deklaratyviai nurodė, kad neva byloje nėra įrodymų, patvirtinančių beržų medyno tūrį ir kitų želdinių vertę, nors tai akivaizdžiai prieštarauja faktinei situacijai – atsakovas į bylą buvo pateikęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus 2014-12-03 raštą Nr. A51-105196/14 (2.9.3.19-UK2) (jis pridedamas prie skundo), kuriame nurodyta, kad žemės sklype Nr. 1, įvertinus bei išmatavus medžius, atkuriamoji vertė taikytina žemės sklype augantiems 49 beržams, 1 kaštonui, 3 ievoms, 2 drebulėms, 1 uosiui, o šių medžių atkuriamoji vertė yra 37 554 Lt, kuri didinama 2 kartus (37 554 Lt x 2) dėl teritorijos, kurioje auga medžiai.

6226.2.

63Teismas nepagrįstai priėmė ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovė pakeitė ir ieškinio pagrindą, ir dalyką (pradiniais reikalavimais ieškovė prašė nustatyti žemės sklypų vertes, remiantis NŽT įsakymais, o patikslintu ieškiniu – grąžinti permokas, jame, be kita ko, nurodant visiškai kitas faktines aplinkybes – remiamasi nebe NŽT įsakymais, bet ekspertės I. K. ekspertizės aktais), nors tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal CPK normas (CPK 42 str. 1 d., 141 str. 1 d.), galima keisti tik vieną iš ieškinio elementų. Be to, ieškinio patikslinimas galimas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 str. 1 d.), kai nagrinėjamu atveju jis pateiktas tik 2017-08-07, t. y. po 2017-07-25 nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

6426.3.

65Teismas, netenkinęs apelianto prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, pažeidė CPK 219 straipsnio 2 dalį, o tai sudaro pagrindą naikinti sprendimą pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį:

6626.3.1.

67Teismo atsisakymas skirti pakartotinę ekspertizę tinkamai nemotyvuotas, priimtas nepasisakius dėl atsakovo išsamių argumentų, nurodytų

682017-09-06 atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį, dėl kurių civilinėje byloje atliktos ekspertizės vertintinos kritiškai.

6926.3.2.

70Ekspertė visiškai neatsižvelgė į išskirtinę žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 lokalizaciją. Be to, ekspertizės aktuose nustatytos išvados akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams – VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L. 2010-02-10 vertinimo ataskaitoms, o jose nustatytos aplinkybės – prieštaringos bei nelogiškos (nustatant žemės sklypo Nr. 1 ir Nr. 2 vertes netinkamai pasirinkti lyginamieji objektai (skiriasi jų paskirtis ir verčių zona), taip pat, nors nurodyta, kad vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir žemės ūkio paskirčių turto rinka analizuojamu laikotarpiu (2008–2015 m.) yra pati aktyviausia iš visų, tačiau, nepaisant aukštos paklausos, kuri lemia kainų augimą, ekspertė nurodė, kad visų žemės sklypų kaina laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2014 m. krito. Tokia išvada ne tik prieštaringa, bet ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017, kurioje nurodyta, kad žemės sklypų kaina laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2014 m. kilo.

7126.4.

72Skundžiamu sprendimu pažeistas CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas (teismo sprendimas prieštarauja individualiems administraciniams aktams). 2014-08-08, 2014-10-07 ir 2014-11-19 įsakymai, kuriais, be kita ko, buvo nustatytos didesnės, nei teismo sprendimu priteistos žemės sklypų vertės, yra galiojantys (nenuginčyti), todėl privalomi ir ieškovei, kuri jau yra juos įgyvendinusi, apeliantui išmokėdama įsakymuose nurodytą kompensaciją. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas turėjo teisėtą lūkestį už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus gauti individualiuose teisės aktuose nustatytas kompensacijas.

7326.5.

74Skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei priteistos permokos už žemės sklypus, pažeidžia Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalį, pagal kurią tuo atveju, kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti, nes nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d., 2015 m. vasario 2 d. ir 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimis leista valstybės vardu įregistruoti žemės sklypus, o atsakovas, joms įsiteisėjus, tapo atitinkamų piniginių sumų savininkas, todėl ši nuosavybės teisė nebegali būti kvestionuojama.

7526.6.

76Teismas, iš atsakovo ieškovei priteisdamas pinigų sumas (permokas), nenurodė jokio teisinio pagrindo, neaptarė Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 ir 7 dalių ir to paties įstatymo 47 straipsnio 8 dalies konkurencijos ir šių normų taikymo. Apelianto įsitikinimu, Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, jeigu teismas nustato didesnę (ne mažesnę) paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę, tai skirtumas tarp išmokėtos ir teismo nustatytos didesnės turto vertės yra išmokamas sprendime nurodyta tvarka.

7726.7.

78Teismas skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę, taip pat CK 4.93 straipsnio 4 dalį bei CK 4.100 straipsnį, nes kompensacija už žemės sklypus, kuri nustatyta vadovaujantis atlikta ekspertize, pažeidžia apelianto galimybę ateityje įsigyti lygiaverčius visuomenės poreikiams paimtiems žemės sklypams žemės sklypus, kurie taip pat, kaip žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 turėtų ribą / įvažiavimą iš Ukmergės g., t. y. vertintina kaip netinkamai nustatyta. Aplinkybę, kad apeliantas neturi galimybės įsigyti analogišką žemės sklypą, turintį tiesioginį įvažiavimą iš Ukmergės g., už gautą kompensaciją, įrodo dabartinė nekilnojamojo turto pasiūla.

7926.8.

80Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, kurioje, be kita ko, įtvirtinta ir tai, kad nustatant nusavinamo žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti priėmimo dieną, kartu turi būti nustatytas ir kainų pokytis. Nagrinėjamu atveju dėl pernelyg užsitęsusios žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms (procedūra prasidėjo 2008-04-01, o baigėsi 2014-08-08, 2014-10-17 ir 2014-11-19), žemės sklypo Nr. 2 vertė pagal ekspertizės išvadas sumažėjo 72 proc., žemės sklypo Nr. 3 – 86 proc., žemės sklypo Nr. 1 – 72 proc. Esant pažeistam operatyvumo principui, turto vertės pokyčio rizika tenka turtą paimančiai organizacijai. Pirmosios instancijos teismas nevertino žemės sklypų verčių pokyčių tendencijos.

8126.9.

82Teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimo, teismui visiškai nemotyvavus sprendimo atmesti atsakovo priešieškinį, nepasisakius dėl įrodymų vertinimo. Tai patvirtina sprendimo šiuo klausimu apimtis, nors atsakovo atstovai 2017-11-08 teismo posėdžio metu akcentavo teisinės problemos, keliamos priešieškinyje, naujumą – civilinės atsakomybės taikymo prašyta dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų atsakovo nuosavybės daliai, kuri nebuvo nacionalizuota, tačiau jam buvo nepagrįstai taikomas apribojimas parduoti ir užsiimti kita veikla visą žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams laikotarpį (nuo 2008-04-01 iki 2014 m. (konkrečiai – 2014-11-19, 2014-10-17, 2014-08-08). Tokio pobūdžio klausimas iki šiol nenagrinėtas teismuose. Atsižvelgiant į tai, atsakovo pareikštas reikalavimas turi būti įvertintas ir išnagrinėtas išsamiai pasisakant dėl kiekvienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

8326.10.

84Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas priešieškinio reikalavimą, tik paviršutiniškai vertino suformuotą reikalavimą teisiniu aspektu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal galiojusią Žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalį (šiuo metu – Žemės įstatymo 46 str. 5 d.) po to, kai yra priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie šį sprendimą žemės savininkui pranešta raštu, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti šį žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju tai suponuoja išvadą, jog atsakovas nuo 2008-04-01, kuomet buvo pradėta žemės paėmimo procedūra, žeme disponuoti negalėjo. Taigi, priešingai nei nurodė teismas, atsakovas įrodė, kad jam buvo taikomas apribojimas parduoti ir (ar) užsiimta kita veikla nenacionalizuotose žemės sklypų dalyse, juolab kad atsakovas aiškiai žinojo ir suprato tokias pradėtos procedūros pasekmes.

8526.11.

86Teismo motyvai neva byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovo nuosavybei buvo nepagrįstai taikomas apribojimas parduoti ir užsiimti kita veikla, deklaratyvūs.

8726.12.

88Iš atsakovo negalima reikalauti pateikti įrodymų, pagrindžiančių, kad apeliantas siekė parduoti visuomenės poreikiams nepaimtus žemės sklypus, kadangi, kaip nurodė pats teismas, apelianto ketinimai parduoti žemės sklypus, kuriems yra uždėtas apribojimas, reikštų bandymą apeiti nustatytus draudimus.

8926.13.

90Teismo išvada, kad visą procedūros laikotarpį atsakovas galėjo ginčo žemės sklypus naudoti pagal tikslinę paskirtį – žemės ūkio, todėl žala neatsirado, akivaizdžiai nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Žemės ūkio paskirtį turėjo tik vienas žemės sklypas, kiti buvo gyvenamųjų teritorijų paskirties, todėl apeliantas neturėjo jokių objektyvių galimybių naudoti šių žemės sklypų pagal jų tikslinę paskirtį.

9126.14.

92Teismo pasirinkta pozicija nesivadovauti J. L. 2010-02-10 vertinimo ataskaitose pateiktomis žemės sklypų vertėmis bei UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita dėl to, kad jose vertės apskaičiuotos ne tomis datomis, kuomet priimti sprendimai paimti žemę visuomenės poreikiams, prieštarauja žalos apskaičiavimo principui, nes nagrinėjamu atveju žala yra kildinama iš praradimo, kurį apeliantas patyrė dėl to, kad per daugiau nei 6 metus taikomą ribojimą jam priklausę žemės sklypai, kurie nebuvo paimti visuomenės poreikiams, nuvertėjo. Teismas apskritai nenurodė dėl kokių priežasčių apelianto nurodytas žalos apskaičiavimo būdas yra ydingas ir negalėtų būti taikomas.

9326.15.

94Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo priešieškinyje nurodytos aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju susidarė itin panašūs teisiniai santykiai, kai asmuo (atsakovas) reikalauja iš kito asmens (ieškovės) atlyginti nuostolius, kurie buvo patirti nepagrįstai taikius laikinąsias apsaugos priemones (CPK 146 str. 2 d.).

9526.16.

96Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad teismas visiškai neatskleidė bylos esmės dalies dėl pareikšto priešieškinio reikalavimo, neanalizavo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

9727.

98Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašo apelianto skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą.

9928.

100Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

10128.1.

102Nesutiktina su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus:

10328.1.1.

104Nei ieškovė patikslintame ieškinyje, nei atsakovas priešieškinyje dėl 1 538 673,07 Eur žalos atlyginimo, nebuvo pareiškę reikalavimų, susijusių su atlyginimo už medžius, augusius žemės sklype Nr. 1, priteisimu. Tai, kad reikalavimas priteisti atlyginimą už medžius buvo nurodytas 2014-12-03 triplike, nesudaro pagrindo vertinti, kad šį reikalavimą teismas turėjo nagrinėti kaip savarankišką reikalavimą, juolab kad už jo pareiškimą nebuvo sumokėtas įstatymo numatytas žyminis mokestis, jis išdėstytas ne tame procesiniame dokumente, kuriame turėtų būti išdėstytas, taip pat, labiau vertintinas kaip vienas iš atsakovų atsikirtimų.

10528.1.2.

106Teismas sprendime neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno šalių argumento, kaip ir dėl kiekvieno įrodymo (ar atvirkščiai), o sprendimą šiuo atveju privalėjo grįsti ir pagrįstai grindė surinktų įrodymų visuma.

10728.1.3.

108Nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu (teismas išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, kartu ir apelianto į bylą pateiktą 2014-12-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus raštą Nr. A51-105196/14 (2.9.3.19-UK2)) negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti teismo sprendimo nepagrįstumą. Kita vertus, pats raštas negalėjo ir negali būti teismo vertinamas kaip įrodymas, sudarantis pagrindą teismui spręsti dėl atlyginimo už sklype buvusių želdinių vertę, nes jis teiktas ne kaip nuostolių, atlygintinų už visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype augančius želdynus, apskaičiavimas, o kaip galimas apskaičiavimas medžių vertės tuo atveju, jeigu jie apelianto būtų nukertami. Be to, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymą Nr. D1-87, kuriuo patvirtintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas, saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai 4 punkte nurodytais atvejais darbus vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo (12.1 p). Kitų įrodymų, patvirtinančių įrodinėtinų nuostolių atsiradimą, atsakovas nepateikė.

10928.1.4.

110Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą teikė 2014-11-25, t. y. jau po NŽT įsakymo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo momento, kuriame nustatyta, jog kitų nuostolių atlyginti nenumatyta (kitų nuostolių dydis – 0 Lt). Šis įsakymas neginčytas. Atsakovas buvo informuotas apie numatytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį, buvo kviečiamas į derybas bei teikti pasiūlymus ir pastabas. Taigi atsakovui buvo žinoma atlyginimui numatyta suma bei tai, kad atlyginama paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo vertė, kitų nuostolių nenustatyta.

11128.2.

112Patikslintas ieškinys buvo pateiktas nepažeidžiant civilinio proceso reikalavimų, nevilkinant bylos nagrinėjimo bei per protingą terminą po ieškovės susipažinimo su teismui ekspertės I. K. 2017-07-21 pateiktu ekspertizės aktu Nr. IK-5/2017. Tuo atveju, jei byla būtų nagrinėta pagal pirminius reikalavimus, būtų pažeistas viešasis interesas, sudarytos sąlygos teismui nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose bei sudarytų sąlygas buvusiam žemės sklypų savininkui (atsakovui) nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita.

11328.3.

114Patikslinto ieškinio priėmimu nebuvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principai, šalims sudarytos vienodos sąlygos reikšti reikalavimus bei teikti atsikirtimus, nes teismas priėmė ir vėlesnį atsakovo 2017-10-13 priešieškinį dėl 1 538 673,07 Eur žalos atlyginimo.

11528.4.

116Nesutiktina su skundo argumentais, kuriais įrodinėjama, kad teismas nepagrįstai neskyrė pakartotinės ekspertizės ir (ar) nepasisakė dėl argumentų, kuriais kvestionuotos ekspertės išvados:

11728.4.1.

118Teismo motyvai dėl vadovavimosi ekspertės išvadomis, nustatant žemės sklypų vertes, teisėti ir pagrįsti; teismas neturi pareigos sprendime pasisakyti dėl kiekvieno šalių argumento.

11928.4.2.

120Pakartotinės ekspertizės skyrimas, nesant pagrįstų argumentų dėl pateiktos ekspertizės nepatikimumo (I. K., kuri paties apelianto įvardyta kaip tinkama bei aukštos kvalifikacijos specialistė, ekspertizė atlikta bei ekspertizės aktų turinys atitinka nuoseklią ir vieningą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą analogiško pobūdžio bylose), būtų lėmęs tik nepagrįstas šalių bylinėjimosi išlaidas, neatitiktų racionalumo, protingumo principų.

12128.4.3.

122Apelianto skunde, taip pat 2017-09-06 atsiliepime į patikslintą ieškinį pateikiami analogiško pobūdžio argumentai bei lyginamoji analizė verčių, nustatytų 2010-02-10, nagrinėjamu atveju neturėjo ir neturi jokios teisinės reikšmės. Teismui nebuvo pagrindo abejoti ekspertės surinktais duomenimis ir padarytomis išvadomis, kadangi iš pateiktų ekspertizės aktų turinio akivaizdu, kad ekspertė atliko išsamią sandorių analizę, rėmėsi VĮ Registrų centro teiktais duomenimis bei kita oficialia informacija.

12328.4.4.

124Teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai motyvavo savo sprendimą neskirti byloje pakartotinės ir papildomos ekspertizės, teismo argumentai laikytini teisiškai pagrįstais, pakankamais ir patvirtinančiais teismo vidinį įsitikinimą dėl pakartotinės ekspertizės nereikalingumo.

12528.5.

126Nesutiktina, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas:

12728.5.1.

128Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas nėra teisingas ir sudaro galimybes paimamo visuomenės reikmėms žemės sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017); teismas nėra įstatymo ribojamas pagal visus byloje esančius įrodymus nustatyti mažesnę atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo sumą, nei buvo konstatuota tarpinėje nutartyje leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams (Žemės įstatymo 47 str. 8 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-473-943/2017).

12928.5.2.

130Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas nustatant nusavinamo žemės sklypo vertę jį paimti dieną, nustatyti ir kainų pokytį. Tai, kad šis pokytis yra nustatytas, patvirtina byloje esantis I. K. ekspertizės aktas Nr. IK-5-2017. Savo ruožtu, kiekvienu atveju būtent teismas sprendžia, ar į šį pokytį atsižvelgti. Ieškovės įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovui neįrodžius, kad ieškovė sąmoningai neveikė, be teisinio pagrindo ribojo atsakovo nuosavybės teises į žemės sklypus, nustatytas kainų pokytis per 2008–2014 m. neturėjo įtakos teismo sprendimu nustatytam atlyginimo dydžiui pagal ekspertizės akte, atlikus individualųjį vertinimą, paėmimo dieną nustatytą sklypų vertę.

13128.6.

132Nesutiktina su skundo argumentais, kad teismas, atmesdamas priešieškinį, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą, bylą grąžinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui:

13328.6.1.

134Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo bei nurodė aiškius argumentus, dėl kurių nusprendė atsakovo priešieškinį atmesti.

13528.6.2.

136Atsakovas neįrodė pareikštų reikalavimų pagrįstumo, patirtų disponavimo sklypu ribojimų ar patirtų nuostolių realumo, taip pat neįrodė egzistuojant būtinų sąlygų kilti valdžios institucijos (šiuo atveju – ieškovės) civilinei atsakomybei, todėl priešieškinis pagrįstai atmestas.

13728.6.3.

138Priešingai nei įrodinėjama skunde, ieškovė nevilkino žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, priimti sprendimai dėl paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios ir sprendimų dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams neginčyti, todėl galiojantys ir sukeliantys atitinkamas pasekmes atsakovui. Tik nuo 2014-08-08, 2014-11-19, 2014-10-07 sprendimų paimti žemę visuomenės poreikiams ieškovė galėjo ir turėjo kreiptis į teismą dėl leidimo registruoti žemės sklypą valstybės vardu ir atlyginimo dydžio nustatymo. Iki tokio kreipimosi dienos buvo pagrįstai taikyti numatyti ribojimai, užtikrinantys paėmimo visuomenės poreikiams procedūros sklandų vykdymą ir, kartu, viešąjį interesą.

13928.6.4.

140Apeliantas, 1995 ir 2002 metais įsigydamas žemės sklypus, galėjo tikėtis žemės sklypų (jų dalies) paėmimo visuomenės poreikiams ir su tuo susijusių suvaržymų, nes aplinkybė, jog per atsakovo žemės sklypus numatyta tiesti Vilniaus miesto vakarinę greito eismo gatvę, buvo nurodyta tuo metu galiojusiame Vilniaus miesto bendrajame plane ir kituose viešai prieinamuose dokumentuose. Be to, atsakovas negalėjo turėti jokių pagrįstų teisėtų lūkesčių (jų ir neįrodė), kad visuomenės poreikiams bus paimamas visas (-i) jo įsigytas (-i) sklypas (-ai), o ne tam tikra minėto sklypo (-ų) dalis. Apie tai, kad visuomenės poreikiams bus paimama konkreti žemės sklypo (-ų) dalis, savininkas buvo informuotas raštu (dar 2007-12-21).

14128.6.5.

142Vien palankios rinkos sąlygos atitinkamu laikotarpiu, nurodytos vertinimo ataskaitose, nėra pagrindas teigti, kad buvo patirti nuostoliai. Apeliantas neįrodė, jog įgijęs žemės sklypus, būtų ketinęs juos parduoti ar kitaip jais disponuoti, per kokį laikotarpį planavo atlikti tokius veiksmus ir pan., nenurodė jokių argumentų, kokiu konkrečiai būdu ir apimtimi buvo apribotos savininko galimybės naudotis žemės sklypo dalimi pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, kokios konkrečiai veiklos jis negalėjo vykdyti savo žemės sklypuose, nepateikė jokių įrodymų, ar prieš sužinodamas apie teritorijai taikomus teritorijų planavimo dokumentus ir išreikštą visuomenės poreikį, jis, jam nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, vykdė kokią nors veiklą ar planavo ją vykdyti.

14328.6.6.

144Apelianto patirtos žalos dydis laikytinas neįrodytu (nepagrįstu), o jos apskaičiavimo mechanizmas – subjektyvus ir netinkamas.

145Teisėjų kolegija

konstatuoja:

146IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14729.

148Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

149Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

15030.

151Apeliantas T. V. kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos įrodymus: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus 2014-12-03 raštą Nr. A51-105196/14 (2.9.3.19-UK2); 2) UAB „Inreal“ skelbimą apie parduodamą 1,7 ha žemės sklypą Ukmergės g., Vilniuje; 3) UAB „Inreal“ skelbimą apie parduodamus keturis žemės sklypus ( - ); 4) UAB „Remax“ skelbimą apie parduodamą 0,326 ha žemės sklypą ( - ). Apelianto teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės raštas patvirtina apelianto prašymą priteisti atlyginimą už medžius, augančius žemės sklype Nr. 1, kuris, nepaisant to, kad buvo pateiktas į bylą ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl nežinomų priežasčių teismo nevertintas. Kitais apeliacinėje instancijoje prašomais pridėti įrodymais apeliantas siekia pagrįsti skundo argumentus, kad už iš atsakovo visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus skundžiamu sprendimu nustatytas atlyginimo dydis nepakankamas tam, kad jis galėtų įsigyti analogiškus sklypus, taip pat skunde dėstomą poziciją dėl ekspertizės aktuose nustatytos žemės sklypų vertės neobjektyvumo (neteisingumo).

15231.

153Atsiliepime ieškovė nesutiko su šių įrodymų pridėjimu prie bylos, tačiau nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog savivaldybės raštas jau yra byloje, o apeliantas šį įrodymą vertina kaip turintį reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, ieškovė pateikė ir prašė pridėti prie bylos 2014-11-25 T. V. prašymo kopiją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyriui.

15432.

155Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktika, aiškinant šią proceso teisės normą, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-470-687/2018).

15633.

157Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl apelianto pateiktų įrodymų (2–4 punktai), kuriais visų pirma siekiama pagrįsti, kad nustatyta kompensacija už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus neatitinka teisingo atlyginimo principo, nes apeliantas už gautus pinigus negali įsigyti analogiškų žemės sklypų, pridėjimo prie bylos klausimą, reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018 dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio nustatymo, pateikta teisės aiškinimo taisyklė, jog nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną, kartu turi būti atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos. Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad atvejis, kuomet kompensacijos pagal sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos vertę teismo sprendimo dėl žemės sklypo vertės nustatymo dieną nebeužtektų analogiškam paimtajam sklypui įsigyti, būtų pažeistas pamatinis principas – kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei. Sklypo vertės pasikeitimą, teismo sprendimo priėmimo dieną palyginus ją su sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos momentu, turi įrodyti bylos šalys.

15834.

159Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokią kasacinio teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę sprendžiant ginčus dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymo, prašomų pridėti įrodymų (2–4 punktai) turinį ir jais apelianto įrodinėjamas aplinkybes, siekdama teisingo bylos išnagrinėjimo bei įvertinusi tai, kad kita bylos šalis (ieškovė) turėjo galimybę su šiais naujai teikiamais įrodymais susipažinti ir dėl jų pasisakyti, juos prideda prie bylos ir vertina kartu su kita bylos medžiaga, nepaisant to, kad tokie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str., 180 str.). Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus 2014-12-03 rašto Nr. A51-105196/14 (2.9.3.19-UK2), kaip įrodymo, jo turinio ir įrodomosios vertės kilusiame šalių ginče dėl medžių ir (ar) želdinių vertės atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas taip pat prie bylos prideda ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą 2014-11-25 T. V. prašymo kopiją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyriui (2014-12-03 rašto Nr. A51-105196/14 raštas nepridedamas prie bylos, kaip perteklinis, nustačius, kad jis yra byloje (t. 1, b. l. 140–141).

160Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16135.

162Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje įtvirtintas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymo nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

16336.

164Apeliantas 2018-11-12 pateiktą prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (EPP-4982) grindė jau minėta kasacinio teismo nutartimi, kuria teisėjų kolegija rėmėsi spęsdama naujų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimą, taip pat pirmosios instancijos teismo pareigos atskleisti bylos esmę pažeidimu, bylos sudėtingumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16537.

166Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje pateikta teisės aiškinimo taisyklė nustatant teisingą atlyginimą už paimamus žemės sklypus visuomenės poreikiams (žr. į šios nutarties 33 p.), priimta po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir apeliacinio skundo / atsiliepimo pateikimo terminų, tačiau tai savaime nesuponuoja pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad remiantis šios kasacinio teismo nutarties išaiškinimais į bylą nutarta pridėti apelianto įrodymus, kuriais grindžiama pozicija dėl didesnės analogiškų žemės sklypų vertės rinkoje, nei skundžiamu teismo sprendimu nustatyta kompensacija. Kitų (papildomų) įrodymų minėtai pozicijai pagrįsti, esant priimtai kasacinio teismo nutarčiai, apeliantas nepateikė, o prašyme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nenurodė, kodėl aplinkybių, susijusių su kainų pokyčiu, negalėjo nurodyti (nenurodė) teikdamas minėtą prašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka taip pat nesuponuoja prašyme nurodyti argumentai dėl neatskleistos bylos esmės, būtinybės pateikti paaiškinimus dėl priešieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių. Apeliantui neteigiant, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai apribojęs jo teisę į tinkamą teisminę gynybą (atsisakęs priimti įrodymus, procesinius dokumentus, ribojęs kitas CPK 42 straipsnyje įtvirtintas teises), vien tai, kad, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas (tinkamai) nemotyvavo sprendimo atmesti priešieškinį ir (ar) neatskleidė bylos esmės, nėra pagrindo daryti išvadą, kad byloje nepakanka duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir bylai išnagrinėti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl, net ir pasitvirtinus tokiems apelianto argumentams, minėtus pirmosios instancijos teismo trūkumus galima ištaisyti apeliacinėje instancijoje (arba grąžinti tam tikrus klausimus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, esant įstatyme įtvirtintiems atvejams), juolab kad apeliantas iš esmės skunde neginčija teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, o kelia įrodymų vertinimo bei normų taikymo ir aiškinimo klausimus. Kita vertus, atsakovui manant, kad byla apeliacinėje instancijoje negali būti teisingai išnagrinėta be papildomų įrodymų (paaiškinimų), juos galėjo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, o jų pridėjimas prie bylos būtų išspręstas CPK nustatyta tvarka.

16738.

168Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

169Dėl ginčo esmės ir apeliacijos objekto

17039.

171Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, inter alia apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, nurodo, kad nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl tinkamo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nustatymo ir atsakovo nuostolių, patirtų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

17240.

173Bylos duomenų pagrindu nustatyta ir šalių neginčijama, kad atsakovas T. V. 1995-08-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą ( - ); žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), žemės sklypo plotas 0,3541 ha. 2007-12-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštu T. V. buvo informuotas apie jam nuosavybės teise priklausančio sklypo kadastro Nr. ( - ) (jo dalies) įtraukimą į numatomų paimti visuomenės poreikiams sklypų sąrašą – Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti. 2008-04-01 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtinta žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto greito eismo gatvės statybai) procedūros pradžia. Šio įsakymo pagrindu 2008-04-08 Nekilnojamojo turto registre atlikta žyma apie pradėtą žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014-05-06 sprendimu padalijus minėtą žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), suformuoti du žemės sklypai: 1) 0,2837 ha žemės sklypas Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) (žemės sklypas Nr. 1); 2) 0,0704 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - )NŽT direktoriaus 2014-08-08 įsakymu paimtas žemės sklypas Nr. 1, nustatyta, kad nuostolių už šio žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydis pagal paimamo žemės sklypo vertinimo ataskaitą, parengtą VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L. – 851 000 Lt; visą šią sumą sudaro žemės sklypo vertė.

17441.

175Atsakovas T. V. 1995-03-28 ir 2002-09-19 pirkimo–pardavimo sutartimis įsigijo žemės sklypą Vilniaus mieste; žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), žemės sklypo plotas 1,0443 ha. 2007-12-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštu T. V. buvo informuotas apie jam nuosavybės teise priklausančio sklypo kadastro Nr. ( - ) (jo dalies) įtraukimą į numatomų paimti visuomenės poreikiams sklypų sąrašą – Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti. 2008-04-01 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtinta žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto greito eismo gatvės statybai) procedūros pradžia. Šio įsakymo pagrindu 2008-04-08 Nekilnojamojo turto registre atlikta žyma apie pradėtą žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014-05-06 sprendimu padalijus minėtą žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), suformuoti du žemės sklypai: 1) 0,1442 ha žemės sklypas Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) (žemės sklypas Nr. 2); 2) 0,899 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) NŽT direktoriaus 2014-10-07 įsakymu paimtas žemės sklypas Nr. 2, nustatyta, kad nuostolių už šio žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydis pagal paimamo žemės sklypo vertinimo ataskaitą, parengtą VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L. – 433 000 Lt (125 405,47 Eur), visą šią sumą sudaro žemės sklypo vertė.

17642.

177Atsakovas T. V. 2002-09-23 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą ( - ); žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), žemės sklypo plotas 1,18 ha. 2007-12-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštu T. V. buvo informuotas apie jam nuosavybės teise priklausančio sklypo kadastro Nr. ( - ) (jo dalies) įtraukimą į numatomų paimti visuomenės poreikiams sklypų sąrašą – Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti. 2008-04-01 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtinta žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto greito eismo gatvės statybai) procedūros pradžia. Šio įsakymo pagrindu 2014-11-05 Nekilnojamojo turto registre atlikta žyma apie pradėtą žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014-09-29 sprendimu padalijus minėtą žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), suformuoti du žemės sklypai: 1) 0,4652 ha žemės sklypas Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) (žemės sklypas Nr. 3); 2) 0,7148 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) NŽT direktoriaus 2014-11-19 įsakymu paimtas žemės sklypas Nr. 3, nustatyta, kad nuostolių už šio žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydis pagal paimamo žemės sklypo vertinimo ataskaitą, parengtą VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L. – 558 000 Lt (161 607,97 Eur), visą šią sumą sudaro žemės sklypo vertė.

17843.

179Tarp šalių nėra ginčo, kad žemės sklypai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 turėjo (galėjo) būti paimami visuomenės poreikiams, taip pat, kad pirmosios instancijos teismui priėmus 2014 m. lapkričio 4 d., 2015 m. vasario 2 d. ir 2015 m. vasario 5 d. nutartis, kuriomis leista Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu įregistruoti žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, atsakovas T. V. tapo aukščiau nurodytų sumų savininkas. Bylos duomenų pagrindu taip pat nustatyta, kad šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertes grįsdami skirtingais vertinimais (J. L., UAB „OBER-HAUS“), galiausiai sutiko, kad sprendžiant klausimą dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertės svarbus sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams momentas, t. y. 2014-08-08, 2014-10-07, 2014-11-19 kartu įvertinant kainų pokytį (t. 4, b. l. 14–16, 19–21). Atsižvelgiant į tai, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, ją pavedant atlikti teismo ekspertei I. K.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės patikslintą ieškinį, paduotą po I. K. ekspertizės aktų Nr. 1K-11/2015 ir Nr. IK-5/2017, t. y. kompensaciją už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nustatė vadovaudamasis minėtos ekspertės išvadomis, kuriose nustatyta mažesnė nei J. L. 2010-02-10 nustatyta minėtų žemės sklypų vertė. Be to, teismas sprendimu atmetė atsakovo priešieškinį dėl priteisimo nuostolių, kildinamų iš nepagrįstai ilgo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymo, apribojusio jo galimybes disponuoti žemės sklypų dalimis, kurios nebuvo paimtos visuomenės poreikiams.

18044.

181Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau nustatytas aplinkybes dėl kurių ginčas nekyla, taip pat įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą atlieka pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pažeistų proceso ir materialiųjų teisės normų, apelianto teigimu, suponuojančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

182Dėl patikslinto ieškinio priėmimo

18345.

184Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė trimis ieškiniais (2014-09-10, 2014-12-01, 2015-01-02) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl leidimo žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei atlyginimo už juos nustatymo. Prašomą nustatyti žemės sklypų vertę (851 000 Lt už žemės sklypą Nr. 1, 433 000 Lt už žemės sklypą Nr. 2, 558 000 Lt už žemės sklypą Nr. 3) ieškovė grindė 2010-02-10 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L. vertinimo ataskaitomis. Minėta, kad šios pinigų sumos, vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, buvo pervestos į notaro / banko depozitines sąskaitas, o įsiteisėjus nutartims dėl leidimo valstybės vardu įregistruoti minėtus žemės sklypus, atsakovas tapo šių piniginių lėšų savininkas. Civilinės bylos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi sujungtos.

18546.

1862017-08-07 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame teismo prašė nustatyti kitokį (mažesnį) atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus (175 000 Eur už žemės sklypą Nr. 1, 96 500 Eur už žemės sklypą Nr. 2, 146 000 Eur už žemės sklypą Nr. 3), atitinkamai iš atsakovo valstybei priteisiant sumokėtų sumų ir prašomos nustatyti mažesnės kompensacijos už sklypus skirtumą. Patikslintas ieškinys buvo grindžiamas teismo ekspertės I. K. atliktų ekspertizių dėl žemės sklypų verčių išvadomis. Vilniaus apygardos teismo 2017-08-08 protokoline nutartimi patikslintas ieškinys priimtas.

18747.

188Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškovės patikslintą ieškinį, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

18948.

190CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos šalių procesinės teisės, tarp jų ir ieškovo teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. Ieškovo teisės pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką įgyvendinimas yra reglamentuotas CPK 141 straipsnyje.

19149.

192Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktų ieškinių ir patikslinto ieškinio turinį, neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad juo nepagrįstai buvo pakeistas ir ieškinio dalykas, ir pagrindas. Pažymėtina, kad tiek pradiniuose ieškiniuose, tiek patikslintame ieškinyje ginčo esmė buvo ir išliko tapati – teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymas, ginčo šalims neradus bendro sutarimo dėl mokėtinos kompensacijos dydžio. Vien tai, kad patikslintame ieškinyje prašyta nustatyti mažesnį atlyginimą už paimtus žemės sklypus remiantis teismo paskirtos ekspertizės išvadomis ir, atitinkamai, dėl kilusio ginčo specifikos ir teisinio reguliavimo prašyta priteisti atsakovui sumokėtos sumos ir prašomos nustatyti kompensacijos dydžio skirtumą, negali būti vertinamas kaip CPK 141 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą, pažeidimas.

19350.

194Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, kad ieškovės patikslintas ieškinys turėjo būti nepriimtas dėl to, kad jis pateiktas po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodyta bendroji taisyklė, jog ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimas galimas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, nėra absoliuti. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas taip pat yra galimas, tačiau tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

19551.

196Nagrinėjamu atveju nustačius, kad patikslintas ieškinys pateiktas į bylą 2017-08-07, t. y. neužilgo po teisme 2017-07-20 gautų ekspertizės aktų Nr. IK-11/2015 ir IK-5/2017, kuriuose nustatyta kitokia (mažesnė) žemės sklypų vertė, taip pat įvertinus teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kuriose pabrėžiamas teisingo atlyginimo nustatymas, reiškiantis, kad kompensacija už paimamus žemės sklypus turi būti tokia, jog savininkas turėtų galimybę įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypui, bet ne sudaranti prielaidas nepagrįstai nepraturtėti visuomenės sąskaita) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017), spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas patikslintą ieškinį, nepažeidė procesinės teisės normų, be kita ko, ir atsakovo teisių, bylos duomenų pagrindu nustačius, kad jam buvo suteiktas terminas atsiliepimui pateikti, o vėliau priimtas ir paties atsakovo pateiktas priešieškinis byloje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Bylos pagal patikslintą ieškinį išnagrinėjimas savaime nesuponuoja pagrindo spręsti apie neteisingo rezultato byloje priėmimą.

19752.

198Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl CPK 141 straipsnio pažeidimo.

199Dėl nustatyto atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio

20053.

201Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Ši nuostata pakartota bei detalizuota kituose įstatymuose. CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.100 str. 1 d.); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto rinkos kaina (CK 4.100 str. 2 d.). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio <...> vertė <...>.

20254.

203Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė aukščiau nurodytas nuostatas dėl teisingo atlyginimo už paimtus žemės sklypus nustatymo, konkrečiai – pirma, nustatė tokią kompensaciją, kurios nepakanka analogiškiems sklypams įsigyti; antra, nevertino / nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą priteisti 21 752,78 Eur atlyginimą už medžius, augančius žemės sklype Nr. 1. Dėl šių argumentų pasisakytina atskirai.

20455.

205Apeliantas, teigdamas, kad teismo skundžiamu sprendimu nustatyta kompensacija už žemės sklypą Nr. 1 (175 000 Eur), Nr. 2 (96 500 Eur), Nr. 3 (146 000 Eur) yra neteisinga, visų pirma kvestionuoja ekspertizės aktų Nr. 1K-11/2015 ir Nr. 1K-5/2017 išvadų bei teismo argumentų, kuriais atsisakyta byloje skirti pakartotinę ekspertizę, pagrįstumą, išsamumą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsiliepime į patikslintą ieškinį išsakytos kritikos atliktoms ekspertizėms, tinkamai nemotyvavo atsisakymo byloje skirti pakartotinę ekspertizę.

20656.

207Atsižvelgiant į šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad įrodymų vertinimas reiškia tai, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus kodekse numatytas išimtis (CPK 185 str. 1, 2 d.). Tokia įrodymų vertinimo taisyklė taikytina ir eksperto išvadai – eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.).

20857.

209Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, nagrinėjamu atveju neturi pagrindo daryti išvados, kad teismas ekspertizės aktais ir jose nustatyta žemės sklypų verte vadovavosi pažeisdamas ir (ar) nesivadovaudamas aukščiau nurodyta įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykle. Pažymėtina, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas atskleidė ekspertizės išvadų turinį, pabrėžė šių išvadų išsamumą ir jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, nurodė nenustatęs aplinkybių, dėl kurių turėtų būti abejojama šių įrodymų patikimumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodomas sprendimo motyvų neišsamumas šiuo klausimu (nepasisakymas dėl kiekvieno atsakovo argumento, susijusio su ekspertizės nepatikimumu) pats savaime nereiškia pirmosios instancijos teismo išvados (vadovavimosi ekspertizės aktais ir jose nustatyta žemės sklypų verte) nepagrįstumo, nes, viena vertus, procesinės teisės normų pažeidimas nebūtinai reiškia sprendimo neteisėtumą (CPK 329 str. 1 d.), antra vertus, teismui nėra keliama pareiga detaliai pasisakyti dėl kiekvieno argumento.

21058.

211Teismų praktikoje išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu <...> pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-93-916/2017). Taigi, nesivadovauti byloje esančiais, teismo nutartimis paskirtų ekspertizių pagrindu parengtais ekspertizės aktais galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių jokiais patikimais įrodymais nepagrįstu nesutikimu su nustatyta turto verte (CPK 178 str.).

21259.

213Eksperto išvadai esant nepakankamai aiškiai ar neišsamiai, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 str. 1 d.), o tuo atveju, jei teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat, jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 str. 2 d.).

21460.

215Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus (Žemės įstatymo 47 str. 1 d.). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).

21661.

217Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodinėja, o teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo paskirtos ekspertizės būtų atliktos pažeidžiant (nesivadovaujant) aukščiau įvardytais kriterijais, reikšmingais teisingam atlyginimui už paimamus žemės sklypus nustatyti (šiuo aspektu reikšmingu laikytinas ir 2017-11-08 ekspertės raštas (t. 6, b. l. 33) bei 2017-11-08 teismo posėdyje duoti ekspertės paaiškinimai). Apelianto teigimu, ekspertė neatsižvelgė į išskirtinę žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 lokalizaciją, ekspertizės aktuose padarytos išvados prieštarauja ne tik byloje esančioms J. L. vertinimo ataskaitoms, bet ir viena kitai, vertinimui parinkti netinkami lyginamieji objektai. Šiais argumentais kvestionuojamas tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek atsisakymo byloje skirti pakartotinę ekspertizę neteisėtumas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizės aktų turinį, inter alia byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

21862.

219Iš ekspertizės akto Nr. IK-11/2015 turinio matyti, kad ekspertė nustatė ekspertizės objekto charakteristiką, kelis kartus akcentavo apelianto nurodomą aplinkybę, kad žemės sklypas Nr. 1 įsikūręs visiškai greta reikšmingo autotransporto ruožo – Ukmergės g., įsiliejančios į magistralinį kelią A2 (Vilnius Panevėžys), taip pat, kad privažiavimas prie ekspertizės objekto aktualiais laikotarpiais buvo patogus; pažymėjo, kad verčių zona, į kurią pateko ekspertizės objektas, VĮ Registrų centro apibūdinta kaip Ukmergės g. centrinė dalis, per kelerius pastaruosius metus greitai susiformavęs komercinis rajonas, užstatytas dideliais komerciniais paslaugų objektais (prekybos centras „MAXIMA“, „Senukai“, „Vokė III“, „Rubikon“, įvairiais auto salonais ir centrais). Turto vertinimo ataskaitoje taip pat nurodyta, kad buvo parinkti ir analizuoti analogiški ar panašias sąlygas vertinimo metu tenkinantys lyginamieji objektai, o pasisakant dėl vietos koeficiento, nurodyta, kad parinktų (analizuojamų objektų) lokalizacija panaši infrastruktūros ir susisiekimo bei visuomeninės paskirties gretimybių aspektais, taip pat teritorijoms būdingas panašaus turto kainų lygis. Tokio pobūdžio aplinkybės nustatytos / vertintos ir ekspertizės akte Nr. IK-5/2017. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, jog nustatant žemės sklypų vertes nebuvo atsižvelgta į žemės sklypų lokalizaciją.

22063.

221Taip pat neįrodytu laikytinas argumentas dėl ekspertės netinkamai atrinktų lyginamųjų objektų. Pagal lyginamojo metodo esmę, įtvirtintą Turto ir verslo vertinimo metodikos 57 punkte, vertinamas turtas lyginamas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius (metodikos 58.1 p.); įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu (metodikos 58.2 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizių turinį, nenustatė akivaizdžių šių nuostatų, reglamentuojančių lyginamojo metodo taikymą, pažeidimo (ekspertizėse detaliai aptariamas lyginamų objektų parinkimas, finansavimo sąlygų, laiko, vietos, paskirties, įsigyto ploto, konfigūracijos koeficientai, nurodomas atliktas paskaičiavimas, t. y. visi metodikos 61 punkte būtini nurodyti elementai). Be to, teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, neva ekspertė vertinimui pasirinko lyginamuosius objektus, turinčius skirtingą paskirtį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2010-10-01, įtvirtintas 15.1 punkte nurodytas žemės sklypų naudojimo pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ pakeistas į „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos“ naudojimo pobūdį, tačiau iš esmės nesikeitė tokių sklypų naudojimo turinys.

22264.

223Apeliantas ekspertizės aktų turinio prieštaringumą grindžia tuo, kad nepaisant jose nustatyto fakto, jog vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir žemės ūkio paskirčių turto rinka laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2015 m. yra aktyviausia, ekspertė konstatavo žemės sklypų kainos kritimą 2010–2014 laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atskiri (pavieniai) ekspertizės turinio fragmentai nesudaro pagrindo abejoti jų išvadų patikimumu, juolab kad nustatytas rinkos aktyvumas, priešingai nei teigia apeliantas, nebūtinai lemia kainų augimą (galimas ne tik paklausos, bet ir pasiūlos suaktyvėjimas), be to, įtaką kainai, juolab konkrečiam sklypui, gali daryti daugybė veiksnių. Kaip nustatyta aukščiau, ekspertė vertino konkrečių žemės sklypų vertes atitinkamoms ginčui aktualioms datoms, vadovaudamasi metodikos nuostatomis ir kitais aktais, kurių pažeidimas nagrinėjamu atveju tinkamai nepagrįstas (CPK 178 str.). Įrodinėtinos apelianto pozicijos šiuo klausimu nepagrindžia ir jo skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017, nes priešingai nei teigia apeliantas, joje nėra aiškiai konstatuota, kad žemės sklypų kaina laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2014 m. kilo. Iš esmės šioje byloje pagal ginčo faktines aplinkybes tik nustatyta aplinkybė, kad sklypo vertė eksperto išvadoje, kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, nustatyta didesnė, nei 2010 m. turto vertinimo ataskaitoje.

22465.

225Tai, kad teismo paskirtos ekspertės nustatytos žemės sklypų vertės skiriasi nuo J. L. nustatyto kompensacijos dydžio, kuriuo remiantis apeliantui buvo išmokėtos atitinkamos pinigų sumos už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, taip pat nesuponuoja pagrindo jas laikyti nepatikimomis. Pažymėtina, kad kainų pokytis rinkoje, ypač ilgesniu periodu, gali svyruoti, o nustatytas kompensacijos už sklypus skirtumas per laikotarpį nuo 2010-02-10 (J. L. vertinimo ataskaitos) iki 2014 m. (atitinkamai 2014-08-08, 2014-10-07 ir 2014-11-19, kuomet buvo priimti sprendimai paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams) (71 466,63 Eur, 28 905,47 Eur, 15 607,97 Eur), atsižvelgiant į nustatytą atlygintiną sumą už sklypus (175 000 Eur, 96 500 Eur, 146 000 Eur), teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinas neįtikinamai didelis, juolab, kad pats apeliantas ekspertizės nustatyta neigiama žemės sklypų verčių tendencija remiasi skunde įrodinėjamas pareigą turtą paimančiai institucijai prisiimti šio pokyčio riziką.

22666.

227Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja nenustačiusi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi I. K. ekspertizės aktais nustatydamas atlyginimą už paimamus žemės sklypus, o atsisakydamas byloje skirti ekspertizę – pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir (ar) kitas procesinės teisės normas. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad atsakovo atstovai klausimų ekspertei 2017-11-08 teismo posėdyje neturėjo.

22867.

229Apeliantas teisės į teisingą kompensaciją pažeidimą už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus be kita ko įrodinėja ir galimybės už teismo sprendimu nustatytą atlyginimo dydį įsigyti analogiškus (lygiaverčius) žemės sklypus nebuvimu.

23068.

231Kaip minėta byloje, teisingas atlyginimas už paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus laikytinas toks, kuris suteikia savininkui galimybę įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypą, tačiau neleidžia asmeniui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita. Taip pat byloje jau cituotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, pateiktas išaiškinimas dėl žemės sklypo kainų pokyčio, į kurį būtina atsižvelgti nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną, ir siekiant teisingo atlyginimo už paimtą turtą nustatymo – kad nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį apimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną, kartu turi būti atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos. Kasacinis teismas, remdamasis šiuo išaiškinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatytas kompensacijos dydis dėl sklypo verčių pokyčio, nustatyto per laikotarpį nuo įrašo apie žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo viešame registre dienos iki sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos, panaikino. Pareiga įrodyti pakitusią žemės sklypo vertę teismo sprendimo paimti žemės sklypo visuomenės poreikiams priėmimo dieną tenka šalims.

23269.

233Nagrinėjamu atveju apeliantas aplinkybę, jog jis už sprendime nustatytą sklypų vertę negali įsigyti analogiško (-ų) sklypo (-ų), įrodinėja kartu su apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais (skelbimais apie parduodamus žemės sklypus), tačiau jie, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuponuoja pagrindo konstatuoti neteisingo atlyginimo už paimtus žemės sklypus nustatymo dėl skirtingų žemės sklypų parametrų. Byloje nustatyta, kad žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o žemės sklypo Nr. 3 paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Savo ruožtu pridėtuose skelbimuose parduodami sklypai yra komercinės paskirties. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, jau vien ši aplinkybė, neatsižvelgiant į kitas individualias sklypų savybes, neleidžia daryti išvados apie atsakovo įrodytą galimybės įsigyti analogiškus žemės sklypus, apribojimą. Kitų įrodymų, pagrindžiančių kainos pokytį nuo sprendimų paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams iki teismo sprendimo (jo apskaičiuotą dydį), apeliantas į bylą nepateikė (CPK 178 str.).

23470.

235Nenustačius aplinkybių, kurios keltų pagrįstas abejones dėl atliktų ekspertizių patikimumo, taip pat apeliantui neįrodžius žemės sklypo vertės pokyčio (padidėjimo) nuo sprendimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams iki teismo sprendimu nustatytos jų vertės, teisėjų kolegija konstatuoja neturinti pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su ginčo turto verte (kartu ir kompensacijų dydžių nustatymu), neteisėtumo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus teisinius motyvus, taip pat nepasisako dėl skundo argumento, susijusio su žemės sklypų kainų pokyčiu nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki sprendimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams priėmimo, kaip teisiškai nereikšmingo klausimui dėl teisingo atlyginimo už žemės sklypus nustatymo išnagrinėjimui.

23671.

237Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas kompensacijos už paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus dydis nepažeidžia teisingo atlyginimo principo, atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog tokiu atveju negalimas sumokėtos kompensacijos ir nustatyto mažesnio atlyginimo skirtumo priteisimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisiniu žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams reguliavimu siekiama suderinti du interesus – asmens, iš kurio paimamas turtas, bei visuomenės, kurios sąskaita yra atlyginami konkretaus asmens praradimai. Todėl nesutiktina, kad teisės normos, kuriomis skunde remiasi apeliantas (CK 1.136 str. 2 d. 3 p., Žemės įstatymo 47 str. 6, 7, 8 d.), galėtų būti aiškinamos taip, kad kilusiame dėl kompensacijos dydžio ginče nustačius, jog žemės sklypo savininkui buvo pervesta nepagrįstai didelė kompensacija, minėtas skirtumas negalėtų (neturėtų) būti priteistas (grąžintas). Tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas, nei reikia analogiškam sklypui įsigyti, nėra teisingas ir sudaro galimybes paimamo visuomenės reikmėms žemės sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo ieškovei priteistinas 71 466,63 Eur, 28 905,47 Eur, 15 607,97 Eur permokas, pažeidė materialiosios teisės normas ir dėl to turėtų būti naikinamas skundžiamas sprendimas.

23872.

239Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju liko tinkamai neišspręstas ir neįvertintas ginčas, kilęs dėl visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype Nr. 1 buvusių želdynų, medynų ir tai, teisėjų kolegijos nuomone, turi / gali turėti įtakos teisingo atlyginimo nustatymui už paimamą nuosavybę, kartu ir nustatytinai bendrai permokos sumai.

24073.

241Kaip minėta, Žemės įstatymo 47 straipsnio, reglamentuojančio atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo klausimą, 1 dalyje numatyta ne tik pareiga nustatyti atlyginamą pinigais pagal rinkos vertę už žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams, bet taip pat ir pinigais atlyginti paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertę <...>. Žemės sklype esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio reguliavimą, nesudarius sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir kreditoriaus kilo ginčas.

24274.

243Byloje nustatyta, kad 2014-08-08 įsakymu už paimamą žemės sklypą Nr. 1 nustatytas 851 000 Lt atlyginimas, remiantis J. L. vertinimo ataskaita. Visą šią sumą sudaro žemės sklypo vertė; kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams dydis – 0 Lt (įsakymo 2.1.1, 2.1.2 p.). Tarp ieškovės ir atsakovo esant ginčui dėl nustatyto atlyginimo dydžio (kartu ir dėl kitų sklypų), ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl leidimo žemės sklypą įregistruoti valstybės vardu ir 851 000 Lt kompensacijos dydžio nustatymo. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su tokio atlyginimo dydžiu, ne tik prašė nustatyti didesnę kompensaciją, grindžiamą UAB „OBER-HAUS“ vertinimo ataskaita, bet atlyginti žemės sklype Nr. 1 išaugusio beržų medyno tūrio ir kitų želdinių vertę (75 108 Lt). Toks reikalavimas buvo grindžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento miesto tvarkymo skyriaus

2442014-12-03 raštu dėl medžių atkuriamosios vertės, pateikto kartu su tripliku.

24575.

246Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigiama atsiliepime į apeliacinį skundą, toks reikalavimas dėl želdinių ir (ar) medžių atlyginimo patenka į teisingo atlyginimo už paimamus žemės sklypus ginčo apimtį, todėl turi (turėjo) būti sprendžiamas nepriklausomai nuo, kad jis nurodytas atsiliepime į ieškinį ir triplike. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, nustatydamas kompensaciją už iš atsakovo paimamus žemės sklypus, šio klausimo nesprendė, o nagrinėdamas priešieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumą, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių beržų medyno tūrį ir kitų želdinių vertę, buvusią žemės sklypų paėmimo momentu, nors, kaip nustatyta byloje, atsakovas šį reikalavimą savo atskiruose procesiniuose dokumentuose dar iki bylų sujungimo grindė minėtu savivaldybės raštu, dėl kurio įrodomosios reikšmės pirmosios instancijos teismas nepasisakė (CPK 270 str. 4 d. 3 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu (pirmosios instancijos teismui byloje, turinčioje viešąjį interesą, nesprendus atlyginimo klausimo už žemės sklype Nr. 1 buvusius (galėjusius būti) medžių ir (ar) želdinius) galėjo būti pažeista atsakovo teisė į teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, juolab kad iš ekspertizės akto Nr. IK-5/2017 turinio taip pat matyti, kad dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), apaugęs nepjaunama žole, krūmynais, medynais. Tokia pat aplinkybė nurodyta ir aprašant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), būklę (ekspertizės akto l. 41–42). Teisėjų kolegija pažymi, kad atlyginimo už medynus klausimas pagal byloje turimus duomenis negali būti išspręstas apeliacinėje instancijoje, atsižvelgiant į tai, kad tiek iš apelianto pateikto savivaldybės rašto, tiek iš ekspertizės akto turinio, nėra galimybės nustatyti esminių ginčo aplinkybių, t. y. nustatyti kada, kiek, kokių medžių augo ir (ar) augo iš žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), atidalytame ir paimtame visuomenės poreikiams žemės sklype Nr. 1. Šių aplinkybių, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, visiškai netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo atlyginimo dėl medžių ir (ar) želdinių klausimo (nutarties 72 p.), teismo sprendimo dalis, susijusi su ginču dėl atlyginimo už medynus ir permokų sumų nustatymu, naikintina ir grąžintina pirmosios instancijos teismui išnagrinėti (CPK 327 str. 2 d.).

247Dėl nuostolių pagal priešieškinį priteisimo

24876.

249Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė priešieškinio reikalavimą dėl 1 538 673,07 Eur žalos atlyginimo priteisimo, kurio buvo prašoma už galimybės laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2014 m. disponuoti žemės sklypais, kurie nebuvo paimti visuomenės poreikiams (žr. į šios nutarties 40–42 p.) neteisėtą apribojimą. Atsakovas prašomos priteisti nuostolių dydį grindė šių žemės sklypų nuvertėjimu.

25077.

251Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti priešieškinio reikalavimus visiškai nemotyvuotas ir dėl to naikintinas. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nurodė priešieškinio atmetimo motyvus (neįrodyti neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, nepagrįstu laikytas žalos apskaičiavimo būdas ir kt.). Savo ruožtu jau minėta, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą. Be to, civilinės atsakomybės taikymas galimas tik egzistuojant visoms jos sąlygoms.

25278.

253Pažymėtina, kad galimybė asmenims, kurių žemės sklypai buvo paimti visuomenės poreikiams, reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo, kurių neapima teismo sprendimu nustatomas atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemė dydis, kartu lemia ir įrodinėjimo naštos paskirstymą – įrodyti tokių aplinkybių atsiradimą tenka reikalavimą reiškiančiam asmeniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas tinkamai neįvykdė įrodinėjimo pareigos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

25479.

255Nors sutiktina, kad žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra truko pakankamai ilgą laiko tarpą, tačiau vien ši aplinkybė, pati savaime, nelaikytina pagrindu civilinei atsakomybei taikyti / nuostoliams priteisti. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovas žemės sklypus nuosavybėn įgijo 1995–2002 m. laikotarpiu, 2007-12-21 jis buvo informuotas, kad žemės sklypai (jų dalys) bus įtraukti į numatomų paimti visuomenės poreikiams sklypų sąrašą, o 2008-04-01 priimtas įsakymas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios sukėlė atitinkamas teisines pasekmes – atsakovo nuosavybės teisės suvaržymą (draudimą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į žemės sklypus, taip pat pertvarkyti žemės sklypus). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas, teigdamas, kad minėta situacija lėmė jo nuostolių atsiradimą, grindžiamą sklypų, nepaimtų visuomenės poreikiams, kainos nuvertėjimu, tokios savo pozicijos negrindė jokiais įrodymais, t. y. byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas dar iki jo informavimo apie žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams (1995, 2002–2007 m.), būtų ketinęs vykdyti atitinkamą veiklą minėtuose žemės sklypuose (naudoti juos pagal paskirtį) ir (ar) turėjęs tikslą sklypus parduoti, o užtrukusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra būtų sukliudžiusi šį siekį įgyvendinti, taip pat duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į valstybės institucijas (kartu ir į ieškovę) dėl procedūros vilkinimo ir (ar) nepagrįsto ribojimo disponuoti žemės sklypų dalimis, nereikalingomis visuomenės poreikiams tenkinti, o institucijos būtų nesiėmusios jokių veiksmų galimiems atsakovo nuostoliams išvengti, nors iš byloje esančio 2012-03-02 akto dėl žemės savininko T. V. nepasirašytų susitarimų dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) paimamų žemės sklypų (kad. Nr. ( - ), Nr. ( - ), ( - )) dalių – 0,8931 ha turinio spręstina, kad jis vėliausiai 2011 m. žinojo, kokią dalį žemės sklypų iš jo ketinama paimti. Situacijos retrospektyvinis vertinimas, atsižvelgiant į atsakovo įrodinėtiną poziciją byloje, taip pat neleidžia daryti išvados apie atsakovo manymą, jog jo sklypų vertė laikotarpiu, už kurį prašoma nuostolių atlyginimo, mažėjo. Priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo pateiktas po ekspertizės aktų, kuriuose buvo nustatyta sklypų vertės mažėjimo tendencija, o tai leidžia spręsti, kad tik šiuo momentu atsakovas suvokė apie galbūt sumažėjusią sklypų vertę. Atsižvelgiant į tai, labiau tikėtina, kad žemės sklypams taikyti ribojimai nelėmė atsakovo įrodinėtinų nuostolių, siejamų su sklypų vertės sumažėjimu, atsiradimo, t. y. bylos duomenys neleidžia spręsti, kad atsakovo įrodinėtini nuostoliai nebūtų atsiradę, jei žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra būtų vykusi operatyviau ir (ar) ribojimai nebūtų taikyti ir (ar) būtų taikyti trumpesnį laiką. Šios aplinkybės be kita ko leidžia abejoti ir tokių nuostolių realumu.

25680.

257Apeliantui teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime neanalizavo jo argumento dėl susiklosčiusios faktinės situacijos panašumo į CPK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuotą atvejį dėl nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, pažymėtina, kad tiek deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atveju, tiek nuostoliams, kildinamiems iš nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginti, be kita ko, reikalinga įrodyti nuostolių atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį, t. y. sąlygas, kurios nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertintos kaip neįrodytos. Kita vertus, viena iš būtinųjų CPK 146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų – ieškinio, kuriam užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atmetimas. Nagrinėjamu atveju pati ginčo nagrinėjimo specifika (siekiama nustatyti teisingą atlyginimą už paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus), taip pat nuosavybės teisės apribojimo reglamentavimas Žemės įstatyme, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja negalimumą remtis šia nuostata prašant nuostolių atlyginimo priteisimo.

25881.

259Esant šioms aplinkybės ir teisiniams motyvams kiti apeliacinio skundo argumentai (teismo neteisingai nustatyta aplinkybė, jog tik vieno žemės sklypo paskirtis buvo žemės ūkio, žalos dydžio apskaičiavimo būdas) vertintini kaip negalintys daryti įtakos procesiniam šio klausimo išnagrinėjimo rezultatui, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

260Dėl procesinės bylos baigties

26182.

262Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo bei teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria nustatytas kompensacijos už žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 dydis bei dalis, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai, paliktinos nepakeistos. Tačiau, pirmosios instancijos teismui neišsprendus klausimo dėl atsakovo kelto reikalavimo atlyginti už želdinius ir (ar) medžius žemės sklype Nr. 1 (nutarties 53–54, 72, 75 p.), ši bylos dalis grąžintina išspręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 d.).

263Dėl bylinėjimosi išlaidų

26483.

265Lietuvos apeliaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis (ginčas dėl želdinių ir (ar) medžių atlyginimo žemės sklype Nr. 1) perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 str.).

266Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

267Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl atsakovo T. V. (a. k. ( - ) reikalavimo nustatyti atlyginimą už želdinius ir (ar) medžius ir dalis, kuriomis iš atsakovo T. V. (a. k. ( - ) Vilniaus miesto savivaldybei priteistos permokos už žemės sklypus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), taip pat nustatytas 1 mėnesio terminas permokoms grąžinti bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

268Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 sprendimo dalis, kuriomis nustatytos atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų iš atsakovo T. V. (a. k. ( - ) pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-08-08 įsakymą Nr.1P-(1.3)-302 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Vilniaus mieste, 175 000 Eur vertė, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-10-07 įsakymą Nr. 1P-(1.3)-385 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Vilniaus mieste, 96 500 Eur vertė ir pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-11-19 įsakymą Nr. 1P-(1.3)-429 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 146 000 Eur vertė, taip pat atmestas atsakovo T. V. priešieškinis Vilniaus miesto savivaldybei, palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniais... 8. 2.... 9. Atsakovas T. V. atsiliepimuose į ieškovės ieškinius teismo prašė: 1)... 10. 3.... 11. Ieškovė patikslintame ieškinyje teismo prašė: 1) nustatyti teisingo... 12. 4.... 13. Ieškovė, pasisakydama dėl žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 vertės,... 14. 5.... 15. Atsakovas T. V., nesutikdamas su patikslintu ieškiniu, atsiliepime į jį... 16. 6.... 17. Atsakovo teigimu, ekspertizės aktuose nustatyta žemės sklypų vertė yra... 18. 7.... 19. Atsakovas T. V. priešieškinyje teismo prašė iš Vilniaus miesto... 20. 8.... 21. Atsakovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausė 1,1800 ha ploto žemės... 22. 9.... 23. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį teismo prašė: 1) atsakovo T. V.... 24. 10.... 25. Ieškovės teigimu, priešieškinio nagrinėjimas byloje nedalyvaujant NŽT... 26. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 27. 11.... 28. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu patikslintą... 29. 12.... 30. Teismas pažymėjo, kad 2014-11-04, 2015-02-02 ir 2015-02-05 nutartimis nutarta... 31. 13.... 32. Teismas, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir ją aiškinančia... 33. 14.... 34. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypų vertės ekspertės... 35. 15.... 36. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog visuomenės poreikiams paimamų žemės... 37. 16.... 38. Teismo vertinimu, tai, kad 2008-04-01 pradėjus žemės sklypų visuomenės... 39. 17.... 40. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo argumentai dėl žalos dydžio... 41. 18.... 42. Teismas nurodė, kad spręsdamas žalos priteisimo reikalavimą, teismas... 43. 19.... 44. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių beržų medyno... 45. 20.... 46. Teismui nenustačius, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas... 47. 21.... 48. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas... 49. 22.... 50. Teismas nurodė nevertinantis kitų rašytinių įrodymų, kaip teisiškai... 51. 23.... 52. Teismas atmetė ieškovės prašymą išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą... 53. 24.... 54. Teismas sprendė nesant pagrindo skirti pakartotinę ar papildomą turto... 55. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 56. 25.... 57. Atsakovas T. V. apeliaciniame skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus... 58. 26.... 59. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 60. 26.1.... 61. Pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus... 62. 26.2.... 63. Teismas nepagrįstai priėmė ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo... 64. 26.3.... 65. Teismas, netenkinęs apelianto prašymo skirti pakartotinę ekspertizę,... 66. 26.3.1.... 67. Teismo atsisakymas skirti pakartotinę ekspertizę tinkamai nemotyvuotas,... 68. 2017-09-06 atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį, dėl kurių... 69. 26.3.2.... 70. Ekspertė visiškai neatsižvelgė į išskirtinę žemės sklypų Nr. 1 ir Nr.... 71. 26.4.... 72. Skundžiamu sprendimu pažeistas CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas (teismo... 73. 26.5.... 74. Skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei priteistos permokos... 75. 26.6.... 76. Teismas, iš atsakovo ieškovei priteisdamas pinigų sumas (permokas),... 77. 26.7.... 78. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas Žemės įstatymo 47... 79. 26.8.... 80. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Žemės įstatymo 47... 81. 26.9.... 82. Teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios... 83. 26.10.... 84. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas priešieškinio reikalavimą, tik... 85. 26.11.... 86. Teismo motyvai neva byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovės neteisėtų... 87. 26.12.... 88. Iš atsakovo negalima reikalauti pateikti įrodymų, pagrindžiančių, kad... 89. 26.13.... 90. Teismo išvada, kad visą procedūros laikotarpį atsakovas galėjo ginčo... 91. 26.14.... 92. Teismo pasirinkta pozicija nesivadovauti J. L. 2010-02-10 vertinimo ataskaitose... 93. 26.15.... 94. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo priešieškinyje... 95. 26.16.... 96. Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad teismas visiškai neatskleidė... 97. 27.... 98. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašo apelianto skundą... 99. 28.... 100. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais... 101. 28.1.... 102. Nesutiktina su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė... 103. 28.1.1.... 104. Nei ieškovė patikslintame ieškinyje, nei atsakovas priešieškinyje dėl 1... 105. 28.1.2.... 106. Teismas sprendime neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno šalių argumento, kaip... 107. 28.1.3.... 108. Nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu (teismas išanalizavo visus... 109. 28.1.4.... 110. Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą teikė... 111. 28.2.... 112. Patikslintas ieškinys buvo pateiktas nepažeidžiant civilinio proceso... 113. 28.3.... 114. Patikslinto ieškinio priėmimu nebuvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir... 115. 28.4.... 116. Nesutiktina su skundo argumentais, kuriais įrodinėjama, kad teismas... 117. 28.4.1.... 118. Teismo motyvai dėl vadovavimosi ekspertės išvadomis, nustatant žemės... 119. 28.4.2.... 120. Pakartotinės ekspertizės skyrimas, nesant pagrįstų argumentų dėl... 121. 28.4.3.... 122. Apelianto skunde, taip pat 2017-09-06 atsiliepime į patikslintą ieškinį... 123. 28.4.4.... 124. Teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai motyvavo savo sprendimą neskirti... 125. 28.5.... 126. Nesutiktina, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė... 127. 28.5.1.... 128. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad be pagrindo išmokamas didesnis... 129. 28.5.2.... 130. Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje... 131. 28.6.... 132. Nesutiktina su skundo argumentais, kad teismas, atmesdamas priešieškinį,... 133. 28.6.1.... 134. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo bei nurodė aiškius... 135. 28.6.2.... 136. Atsakovas neįrodė pareikštų reikalavimų pagrįstumo, patirtų disponavimo... 137. 28.6.3.... 138. Priešingai nei įrodinėjama skunde, ieškovė nevilkino žemės sklypų... 139. 28.6.4.... 140. Apeliantas, 1995 ir 2002 metais įsigydamas žemės sklypus, galėjo tikėtis... 141. 28.6.5.... 142. Vien palankios rinkos sąlygos atitinkamu laikotarpiu, nurodytos vertinimo... 143. 28.6.6.... 144. Apelianto patirtos žalos dydis laikytinas neįrodytu (nepagrįstu), o jos... 145. Teisėjų kolegija... 146. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 147. 29.... 148. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 149. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos... 150. 30.... 151. Apeliantas T. V. kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos įrodymus: 1)... 152. 31.... 153. Atsiliepime ieškovė nesutiko su šių įrodymų pridėjimu prie bylos,... 154. 32.... 155. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 156. 33.... 157. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl apelianto pateiktų įrodymų... 158. 34.... 159. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokią kasacinio teismo suformuluotą... 160. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 161. 35.... 162. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 163. 36.... 164. Apeliantas 2018-11-12 pateiktą prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso... 165. 37.... 166. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje pateikta teisės... 167. 38.... 168. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apelianto prašymas bylą nagrinėti... 169. Dėl ginčo esmės ir apeliacijos objekto... 170. 39.... 171. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, inter alia apeliacinio... 172. 40.... 173. Bylos duomenų pagrindu nustatyta ir šalių neginčijama, kad atsakovas T. V.... 174. 41.... 175. Atsakovas T. V. 1995-03-28 ir 2002-09-19 pirkimo–pardavimo sutartimis... 176. 42.... 177. Atsakovas T. V. 2002-09-23 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo žemės... 178. 43.... 179. Tarp šalių nėra ginčo, kad žemės sklypai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 turėjo... 180. 44.... 181. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau nustatytas aplinkybes dėl... 182. Dėl patikslinto ieškinio priėmimo... 183. 45.... 184. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė trimis ieškiniais (2014-09-10,... 185. 46.... 186. 2017-08-07 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame teismo prašė... 187. 47.... 188. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė... 189. 48.... 190. CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos šalių procesinės teisės, tarp... 191. 49.... 192. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktų ieškinių ir patikslinto... 193. 50.... 194. Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, kad ieškovės patikslintas... 195. 51.... 196. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad patikslintas ieškinys pateiktas į bylą... 197. 52.... 198. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo... 199. Dėl nustatyto atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus... 200. 53.... 201. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad... 202. 54.... 203. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas,... 204. 55.... 205. Apeliantas, teigdamas, kad teismo skundžiamu sprendimu nustatyta kompensacija... 206. 56.... 207. Atsižvelgiant į šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 208. 57.... 209. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, nagrinėjamu... 210. 58.... 211. Teismų praktikoje išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas... 212. 59.... 213. Eksperto išvadai esant nepakankamai aiškiai ar neišsamiai, teismas gali... 214. 60.... 215. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės... 216. 61.... 217. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodinėja, o teisėjų kolegija nenustatė,... 218. 62.... 219. Iš ekspertizės akto Nr. IK-11/2015 turinio matyti, kad ekspertė nustatė... 220. 63.... 221. Taip pat neįrodytu laikytinas argumentas dėl ekspertės netinkamai atrinktų... 222. 64.... 223. Apeliantas ekspertizės aktų turinio prieštaringumą grindžia tuo, kad... 224. 65.... 225. Tai, kad teismo paskirtos ekspertės nustatytos žemės sklypų vertės... 226. 66.... 227. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja nenustačiusi... 228. 67.... 229. Apeliantas teisės į teisingą kompensaciją pažeidimą už visuomenės... 230. 68.... 231. Kaip minėta byloje, teisingas atlyginimas už paimtus visuomenės poreikiams... 232. 69.... 233. Nagrinėjamu atveju apeliantas aplinkybę, jog jis už sprendime nustatytą... 234. 70.... 235. Nenustačius aplinkybių, kurios keltų pagrįstas abejones dėl atliktų... 236. 71.... 237. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas... 238. 72.... 239. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad... 240. 73.... 241. Kaip minėta, Žemės įstatymo 47 straipsnio, reglamentuojančio atlyginimo... 242. 74.... 243. Byloje nustatyta, kad 2014-08-08 įsakymu už paimamą žemės sklypą Nr. 1... 244. 2014-12-03 raštu dėl medžių atkuriamosios vertės, pateikto kartu su... 245. 75.... 246. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas... 247. Dėl nuostolių pagal priešieškinį priteisimo... 248. 76.... 249. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė priešieškinio... 250. 77.... 251. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad pirmosios... 252. 78.... 253. Pažymėtina, kad galimybė asmenims, kurių žemės sklypai buvo paimti... 254. 79.... 255. Nors sutiktina, kad žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra... 256. 80.... 257. Apeliantui teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime... 258. 81.... 259. Esant šioms aplinkybės ir teisiniams motyvams kiti apeliacinio skundo... 260. Dėl procesinės bylos baigties... 261. 82.... 262. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 263. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 264. 83.... 265. Lietuvos apeliaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis (ginčas dėl... 266. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 267. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl... 268. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 sprendimo dalis, kuriomis...