Byla e2A-471-601/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno centro būstas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2185-375/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno centro būstas“ ieškinį atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui dėl skolos priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno apygardos probacijos tarnybai, uždarajai akcinei bendrovei „Eigulių Topolis“, Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, N. D., A. D., D. D..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4 928,50 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kaune, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas yra patalpų, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Kaune, turto patikėtinis, todėl jam priklauso išlaikyti namo bendrojo naudojimo objektus, mokėti mokesčius ir kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamojo turto registre neregistruojamas. Teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai turimai turto daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Turto patikėtinis įgyvendina savininko teises į jam perduotą patikėjimo teise turtą. Kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. atsakovui teikė mokėjimo pranešimus atsiskaityti su ieškove už namo priežiūrą ir komunalines paslaugas, tačiau atsakovas iki šiol neatsiskaitė.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A-787 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais ieškovei administruoti perdavė konkrečius objektus. Ieškovė savavališkai, be teisinio pagrindo padidino administruojamo pastato plotą ir nuo padidinto ploto neteisėtai atsakovui skaičiuoja mokesčius. Atsakovas dėl jam deleguotų funkcijų ypatumų jokių paslaugų iš ieškovės negauna ir negali gauti, atsakovo valdomos patalpos yra nuo namo izoliuotos patalpos, į kurias neįmanoma patekti be tinkamai įformintų leidimų. Atsakovas pats organizuoja statinio techninę priežiūrą, šildymo ir vandens, vandentiekio, elektros tiekimo sistemų priežiūrą, pastatui priskirto žemės sklypo priežiūros darbus.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas netyrė ir nevertino rašytinių įrodymų, neįsigilino į bylos aplinkybes, nukrypo nuo aktualios teismų praktikos. Nepagrįstai nurodė, kad ieškovei 2006 m. kovo 2 d. įsakymo pagrindu buvo perduota administruoti 214,4 kv. m. Šio įsakymo priedo turinys neleidžia to teigti. Įsakymu buvo perduoti konkretūs Kauno miesto centro seniūnijos daugiabučiai gyvenamieji namai, ne jų atskiros patalpos. Be to, pastato ( - ), Kaune, bendras plotas sudaro 1 098,68 kv. m, naudingasis plotas – 1 040,42 kv. m., kurį sudaro šešių savininkų butų (patalpų) plotai: atsakovo 745,29 kv. m, trečiųjų asmenų patalpų plotai – 295,13 kv. m. Neaišku, kurios patalpos į 214,4 kv. m plotą turėtų būti įskaičiuotos. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovo patalpos 2009 metais buvo rekonstruotos, patalpų plotas padidėjo, todėl galėjo keistis ir namo naudingasis plotas. Vertindamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, teismas neužklausė Kauno miesto savivaldybės dėl įsakymo priėmimo aplinkybių, neatsižvelgė į Kauno miesto savivaldybės atsiliepimą į ieškinį; teismas nepagrįstai atsakovą išskyrė iš kitų bendrasavininkų dėl jo vykdomos veiklos specifiškumo. Tokia praktika sudarytų prielaidas kitiems bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkams „atsiskirti“ nuo namo, neprisidėti prie jo išlaikymo. Reikšmingas ne funkcinis ir teisinis patalpų savarankiškumas, bet techninis–konstrukcinis ryšys su namu. Patalpos neatskiriamai susijusios su gyvenamojo namo bendrosiomis konstrukcijomis. Atsakovas privalo prisidėti prie daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo; teismas nepagrįstai vienais įrodymais rėmėsi, o kitus – atmetė. Nėra aišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad ieškovė prižiūri tik butams šildymą ir karštą vandenį teikiančias sistemas. Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas proporcingai savo turto daliai taikytina ir butų savininkams, kurie atsijungę nuo bendro šildymo sistemos. Teismas nepagrįstai rėmėsi įrodymais, kuriuose nurodomas kitas pastatas, esantis ( - ), Kaune. Jie nesusiję su nagrinėjama byla. Teismas nevertino ieškovės rašytinių įrodymų, patvirtinančių vykdytą namo, ( - ), Kaune, techninę priežiūrą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstu būtinumą patekti į atsakovo rėžiminę zoną tam, kad būtų galima atlikti pastato priežiūrą. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti galioti.

10Atsiliepime nurodomi šie argumentai: pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų įrašą, atsakovui perduota patalpa laikytina atskiru objektu, o dėl pastato ypatybių jam nesuteiktas atskiras adresas. Ieškovė, pirkdama namo techninės priežiūros ir kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, privalėjo apie pirkimo taisykles informuoti patalpų savininkus. Atsakovas tokio pranešimo negavo, kas rodo, kad ieškovė jo nelaiko šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos bendrasavininku. Ieškovė nepateikė sudarytų bendrojo naudojimo objektų aprašo. Atsakovui privaloma skelbti konkursus, siekiant įsigyti bendrojo naudojimo objekto priežiūros, aptarnavimo paslaugas; ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija jai suteikė teisę administruoti visą pastatą. Tokiu atveju, nebūtų nurodytas perduodamas administruoti plotas. Atsakovui perduotas turtas administruojamas su Lietuvos Respublikos valstybės įgaliotu subjektu. Kauno miesto savivaldybė ir atsakovas tokių įgaliojimų neturi. Atsakovo patalpose įrengtas šilumos mazgas, nepriklausomas nuo likusios namo dalies elektros energijos, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos. Nuo 2004 metų nė vienas ieškovės darbuotojas atsakovo patalpose nesilankė. Nėra teismų praktikos, susijusios su atsakovo turimo turto administravimo specifika; ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas nenurodė, kuo remiantis teigė, kad pastate veikia dvi nepriklausomos šildymo ir karšto vandens tiekimo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų bei elektros teikimo sistemos. Minėtų sistemų brėžiniai ir sutartys su viešuosius konkursus laimėjusiomis įmonėmis pateikti. Atsakovas ne atsijungė nuo bendros šildymo sistemos, o šildymo sistemą įrengė. Be to, laiptinė, skirianti ieškovės administruojamą namą nuo atsakovo pastato, nešildoma. Iš sąskaitų už šildymą mato, kad atsakovas privalo sumokėti beveik pusę visų išlaidų. Ieškovė reikalauja apmokėti privačių asmenų jų asmeniniams reikalams padarytų išlaidų šildymui dalį. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad dalis atsakovo įrodymų nesusiję su nagrinėjama byla. Dokumentuose nurodomas atsakovo registracijos adresas ( - ), Kaune. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

11Atsiliepime nurodomi šie argumentai: ieškovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismui pakako įrodymų, kad ieškinį atmestų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė turėjo teisinį pagrindą administruoti atsakovo valdomas patalpas ir atliko faktinį jų administravimą. Kauno miesto savivaldybės direktorius 2006 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A-787 ieškovei perdavė administruoti dalį pastato patalpų (214,4 kv. m). Atsakovo valdomos patalpos (745,29 kv. m) akivaizdžiai didesnės, nei perduotoji dalis. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovei perdavė administruoti dalį atsakovo valdomų patalpų. Ieškovei neperdavus administruoti atsakovo patalpų, teismas pagrįstai nenustatinėjo, kada patalpos buvo rekonstruotos, kiek padidėjo jų plotas ir kt. Ieškovo dokumentuose, pvz.. statinio techninės priežiūros žurnale, nurodyta, jog prižiūrimų patalpų nuosavybės forma yra privati; nereikia įrodyti aplinkybės, kad atsakovo teritorijoje galiojantis režimas netapatus daugiabučiame name esančiam režimui. Atsakovui patikėtos patalpos atskirtos nuo privatiems asmenims priklausančių patalpų. Netaikytina nurodyta teismų praktika, atsižvelgiant į specifinį atsakovo veiklos pobūdį. Statinio techninę priežiūrą, šildymo ir vandens sistemų priežiūrą, kitus darbus, atlieka atsakovė.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

15Dėl naujų įrodymų priėmimo Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas pateikė naujus įrodymus: 1) įgaliojimo kopija, 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. ( - ) dėl užsakovo funkcijų ir turto perdavimo, 3) 2015 m. gegužės 14 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 4) 2008 m. balandžio 10 d. vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sutartį Nr. ( - ), 5) 2013 m. sausio 15 d. šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ( - ), 6) pagrindinę sutartį Nr. ( - ), elektros tiekimo schemą, 7) 2008 m. gruodžio 16 d. valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. ( - ), 8) 2009 m. sausio 26 d. nekilnojamojo turto registro išrašo pažymėjimą Nr. ( - ). Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 10 punkte nurodyti įrodymai Nr. 1, 3, 4, 5, 8 jau yra pateikti byloje, todėl pakartotinis jų pridėjimas prie bylos nėra reikalingas. Taigi, su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti šie įrodymai nepridėtini prie bylos. Tačiau kitus, su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus (10 punkte nurodyti įrodymai Nr. 2, 6, 7), teismas prideda, nes sprendžia, kad šie įrodymai yra susiję su ginčo esme ir jų būtinybė pateikti iškilo vėliau, atsikertant į apeliacinio skundo motyvus, atsakovui siekiant įrodyti, kad atsakovo valdomos administracinės patalpos sudaro atskirą nepriklausomą objektą.

16Dėl įrodymų vertinimo Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (nevisapusiškai ir neišsamiai tyrė ir vertino bylos įrodymus, neįsigilino į bylos aplinkybes). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovei nebuvo perduotos administruoti atsakovės valdomos administracinės patalpos. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su tokia teismo išvada, motyvuodama tuo, kad teismas sprendime nenurodė, kuo remiantis daroma prielaida, jog apeliantė nebuvo paskirta administruoti viso namo ( - ), Kaune, kuriame yra atsakovo administracinės patalpos, bendrojo naudojimo objektų. Nustatyta, kad ieškovė namo, esančio ( - ), Kaune administratore paskirta 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) bei 2006 m. kovo 10 d. sutarties Nr. 53-10-6 pagrindu, o šio įsakymo priede „Kauno miesto centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų sąraše“ nurodyta, kad ieškovei priskirtas administruoti šame name naudingasis plotas yra 214,40 kv. m. Viso namo naudingasis plotas yra 1040,42 kv. m., iš kurių atsakovo užimamų patalpų plotas yra 787,91 kv. m. Įrodymų, jog ieškovei būtų perduota administruoti didesnis, negu aukščiau nurodytas namo plotas, nėra. Pažymėtina, kad būtent ieškovei, šiuo atveju, tenka pareiga įrodyti, kad ji turi teisę administruoti didesnį plotą, negu nustatyta (CPK 178 str.). Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog ieškovė turi teisę ir pareigą administruoti ir prižiūrėti 214,40 kv. m. naudingojo ploto, name Nr. 37, bendrojo naudojimo patalpas bei gauti už tokį administruojamą plotą apmokėjimą, bet ne už didesnį. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog ji administravo ir prižiūrėjo atsakovei priklausančias bendrojo naudojimo patalpas. Apeliantė savo skundą grindžia iš esmės deklaratyviais teiginiais, bendromis įstatymo nuostatomis, teismine praktika apie bendrosios dalinės nuosavybės savininkų pareigas, tačiau neatsižvelgia į byloje nustatytas faktines aplinkybes (apeliantei suteiktą administruoti plotą, atsakovo patalpų specifiką), neteikia įrodymų, jog ji realiai teikė administravimo (priežiūros) paslaugas atsakovui (jo turtui). Priešingai, byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovas vykdo specifines funkcijas (laiko, prižiūri nuteistuosius ir suimtuosius), dėl kurių pašalinių asmenų patekimas į atsakovo patalpas yra itin ribotas (tik su leidimais), kas daro negalimą (labai apsunkintą) ieškovės administravimo paslaugų teikimą atsakovės valdomoms patalpoms. Tam, kad užtikrinti specifinių funkcijų vykdymą atsakovo patalpose veikia atskiros, nepriklausomos nuo name Nr. ( - ) esančios, šildymo ir karšto vandens, vėdinimo ir oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų, elektros tiekimo sistemos, dėl komunalinių paslaugų teikimo ir jų aptarnavimo (priežiūros) sudarytos sutartys su įmonėmis (UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno energija“, UAB „Santermita“), kas tik patvirtina faktą, jog atsakovas pats rūpinasi, jam perduotų valdyti patikėjimo teise, statinių (jo komunikacijų), tame tarpe ir administracinių patalpų, esančių ( - ), Kaune, priežiūra. Apeliantė nepaneigė šių aplinkybių. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo valdomos administracinės patalpos, esančios ( - ), Kaune, yra faktiškai atskirtos nuo kitų šiame name esančių patalpų ir negali būti įtrauktos į ieškovės administruojamų objektų sąrašą. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai