Byla 2S-746-440/2016
Dėl antstolio T. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Spedman“ ir East China Automobile Association LTD, Acemark Enterprises Limited

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ECAA Europe“ ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji vaivorykštė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3925-291/2016 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ECAA Europe“ skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Spedman“ ir East China Automobile Association LTD, Acemark Enterprises Limited.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio T. U. veiksmų priimant 2016 m. kovo 1 d. patvarkymą Nr. S004895 „Dėl turto realizavimo tvarkos“ teisėtumo.
  2. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ECAA Europe“ prašė minėtą antstolio patvarkymą panaikinti (b.l. 5-11). Nurodė, kad antstolis neturi realių įgaliojimų ir teisės privačiam juridiniam asmeniui, t. y. UAB „Tikroji vaivorykštė“, kurios muitinės sandėliuose laikomos pareiškėjos prekės, riboti teisę teikti prekių saugojimo muitinės sandėlyje paslaugas, ir nustatyti paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų įkainius, paslaugų suteikimo terminus ir net suteikti leidimą kitiems muitinės tarpininkams dalyvauti muitinės sandėlio savininko saugomų prekių išmuitinimo procedūrose. Mano, kad toks antstolio T. U. patvarkymas viršija jo kompetenciją bei įgaliojimus, varžo UAB „Tikroji vaivorykštė“ veiklą. Antstolis nepagrįstai išieškotojo ar išieškotojų vykdymo išlaidų mokėjimo pareigą perkelia išimtinai skolininkui UAB „ECAA Europe“ ir visiškai su skolininku ir vykdomąja byla net nesusijusiam savarankiškam privačiam juridiniam asmeniui, t. y. muitinės sandėlio savininkui UAB „Tikroji vaivorykštė“.
  3. Antstolis T. U. 2016 m. kovo 29 d. priėmė patvarkymą Nr. S007210, kuriuo UAB „ECAA Europe“ skundą atmetė ir jį persiuntė teismui (b.l. 18-20).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi UAB „ECAA Europe“ skundą dėl antstolio T. U. veiksmų atmetė (b.l. 48-52).
    1. Teismas nurodė, kad skundo argumentai dėl turto arešto vertės nenagrinėjami, nes šis klausimas nagrinėjamas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-3545-1031/2016.
    2. Teismas pažymėjo, kad antstolio reikalavimų privalomumas taikomas visiems asmenims, nepriklausomai nuo šių asmenų sąsajumo su skolininku ar skolininko prievolėmis kreditoriams, todėl atmesti skundo argumentai dėl to, kad antstolis negali daryti įtakos UAB „Tikroji vaivorykštė“ veiklai bei veikimo būdui.
    3. Areštuoto turto išmuitinimo procedūrų kaina nustatyta, atsižvelgiant į muitinės sandėlio savininko nurodytą valandinį įkainį bei į kito analogiškas paslaugas teikiančio rinkos dalyvio įkainius. Siekiant apriboti muitinės sandėlio savininko galimybę piktnaudžiauti, nurodant didesnį prekių rinkimo, pakavimo ir suruošimo laiką dėl ko nepagrįstai išaugtų šių paslaugų vertė, lyginant su pačių prekių kaina, įvestas papildomas saugiklis, t. y. maksimali šių paslaugų vertė, neleidžiant viršyti 5 procentų įsigyjamų prekių vertės. Skunde minima 2013 m. kovo 19 d. Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis tarp UAB „ECAA Europe“ ir UAB „Tikroji vaivorykštė“ nei antstoliui, nei teismui nepateikta. Teismas rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-824-440/2013 nustatytomis aplinkybėmis ir konstatavo, kad UAB „Tikroji vaivorykštė“ tarpininkavimo procedūros paslaugas UAB „ECAA Europe“ teikia neatlygintinai, todėl atmesti argumentai dėl didelių nuostolių, įvedant kainos apribojimus.
    4. Teismas nurodė, kad patvarkyme nurodytas keturių darbo dienų terminas yra realus laikas, per kurį prekės galėtų būti paimtos iš muitinės sandėlio, ypač turint omenyje, kad UAB „ECAA Europe“ internetiniame tinklapyje pateikiamą informaciją, kad UAB „ECAA Europe“ įsipareigoja užsakytas prekes pristatyti pirkėjui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o kai kuriais atvejais net ir anksčiau.
    5. Teismas pažymėjo, kad pirkėjai, įsigiję prekes, turi turėti galimybę kreiptis į bet kurį muitinės tarpininką, teikiantį paslaugas už pirkėjams priimtinus įkainius, o ne būti priversti naudotis UAB „Tikroji vaivorykštė“ muitinės tarpininkavimo paslaugomis, todėl atmesti argumentai, kad įmonė gali pasitikėti tik savo darbuotojais, nes visiems muitinės tarpininkams keliami aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, numatyti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 30 straipsnio 2-3 dalys, todėl nepasitikėti jais nėra pagrindo.
    6. Teismas pripažino, kad antstolis T. U. ėmėsi teisėtų priemonių išieškotojo UAB „Spedman“ interesams apginti, jo atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, jais nėra pažeidžiami skolininko UAB „ECAA Europe“ interesai.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „ECAA Europe“ ir suinteresuotas asmuo UAB „Tikroji vaivorykštė“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti neteisėtais antstolio T. U. veiksmus priimant 2016 m. kovo 1 d. patvarkymą Nr. S004895 „Dėl turto realizavimo tvarkos“ ir šį patvarkymą panaikinti (b.l. 61-68). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai plačiai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio nuostatas, nes teismo sprendimas nėra priimtas UAB „Tikroji vaivorykštė“ atžvilgiu, todėl ji neturi pareigos jo vykdyti, o antstolio patvarkymas nepagrįstai varžo šios įmonės ūkinės veiklos laisvę.
    2. UAB „Tikroji vaivorykštė“ 2016 m. sausio 8 d. rašte Nr. 16/03-TV1 nurodė orientacinį valandinį darbų įkainį, kuris gavus prekių sąrašą gali kisti. Be to, muitinės tarpininkas taip pat pildo muitines deklaracijas ir šis darbas yra apmokamas papildomai. Teismas negalėjo laikyti prejudiciniais faktais civilinėje byloje Nr. 2-824-440/2013 išaiškinimus dėl UAB „ECAA Europe“ ir UAB „Tikroji vaivorykštė“ 2012 m. gegužės 21 d. sudarytos Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties, nes skiriasi minėtos ir šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas bei šalys. Muitinės tarpininko paslaugų teikimą reglamentuoja ne Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis, o Muitinės tarpininko paslaugų sutartis Nr. 1A, kurios 3.2 punkte atlygintinis šių paslaugų teikimas. Apeliantės pripažino, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2013 m. UAB „Tikroji vaivorykštė“ neatlygintinai teikė paslaugas UAB „ECAA Europe“, tačiau UAB „Tikroji vaivorykštė“ dukterinei įmonei UAB „Vaivorykštė“ pardavus UAB „ECAA Europe“ akcijas, buvo sudaryta 2013 m kovo 19 d. Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis, o dar vėliau 2012 m. gegužės 28 d. Muitinės tarpininko paslaugų sutartis Nr. 1A, kuria susitarta dėl muitinės tarpininko paslaugos teikimo atlygintinai. Taigi teismas nepagrįstai vadovavosi aktualumą praradusia sutartimi.
    3. Muitinės sandėlyje Nr. LA0452 yra saugomos ne tik UAB „ECAA Europe“ priklausančios prekės, tačiau ir kitų juridinių asmenų. Kai kurios prekės turi analogiškus prekių kodus, kaip ir areštuotos prekės, o skiriasi tik jų įvežimo laikotarpis (prekių partija), todėl UAB „Tikroji vaivorykštė“ neketina leisti į sandėlį patekti kitiems asmenims, kurie nėra įmonės darbuotojai, nes tokiu atveju nebūtų užtikrintas sandėlyje esančių prekių saugumas ir prievolės valstybei (mokėtini mokesčiai).
    4. Nors UAB „ECAA Europe“ tinklapyje nurodoma, kad prekes galima pristatyti per dieną, tačiau tokiu atveju prekės paprastai parduodamos mažmeninėje prekyboje, be to, jos jau būna išmuitintos, todėl pavienių prekių paruošimas transportuoti net nėra reikalingas. Tuo tarpu areštuotų prekių vienetų skaičius siekia 28 515, pardavus reikia jas surasti 802 kv. m. ploto sandėlyje, paruošti transportavimui, suorganizuoti jų išvežimą, atlikti specialias muitines procedūras, sumokėti muito ir kitus mokesčius, o šių veiksmų per antstolio nustatytą keturių dienų terminą negalima atlikti. Teismas neįvertino, kad muitinės savininkas gali turėti kitų skubiai vykdytinų užsakymų, todėl UAB „Tikroji vaivorykštė“ gali nepakakti turimų darbuotojų šiems veiksmams atlikti.
    5. Antstolis nepagrįstai išieškotojo ar išieškojimo vykdymo lėšų sumokėjimo pareigą perkelia skolininkui UAB „ECAA Europe“ ir su skolininku bei vykdomąja byla net nesusijusiam asmeniui, t. y. muitinės sandėlio savininkui UAB „Tikroji vaivorykštė“. UAB „Tikroji vaivorykštė“ negali iš anksto prisiimti rizikos, susijusios su muitų ir pridėtinės vertės mokesčio mokėjimu. Nors antstolis buvo iš anksto informuotas, kad paslaugų apmokėjimo bus reikalaujama iš anksto, tačiau priimdamas patvarkymą į tai neatsižvelgė.
  2. Antstolis T. U. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį (b.l. 78-79). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai iškėlė abejonę dėl paslaugų teikimo įkainių ir, atsižvelgiant į tai, jog UAB „ECAA Europe“ bei UAB „Tikroji vaivorykštė“ nei antstoliui, nei teismui nepateikė 2013 m. kovo 19 d. Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties (nors jos nuostatas pareiškėjas citavo skunde), pagrįstai vadovavosi kitoje civilinėje byloje nustatytais faktais ir konstatavo, kad muitinės tarpininkavimo procedūros atliekamos nemokamai, todėl atmetė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens argumentus dėl galimų didelių nuostolių. Pažymėjo, kad nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo iki šiol nepateikė 2013 m. kovo 19 d. Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties.
    2. Atkreipia teismo dėmesį, jog apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikė 2012 m. gegužės 28 d. Muitinės tarpininko paslaugų sutartį Nr. 1A bei 2016 m. sausio 4 d. Susitarimą dėl šios sutarties pakeitimo (papildymo), tačiau šie dokumentai galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teismui, todėl vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas neturėtų šių įrodymų priimti.
    3. Teismas konstatavo, jog visiems muitinės tarpininkams keliami aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, numatyti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 30 straipsnio 2-3 dalyse, todėl nepagrįsti argumentai, kad galima pasitikėti tik savo darbuotojais.
    4. Nesutinka su teismo argumentu, jog antstolio reikalavimų privalomumas taikomas visiems asmenims, nepriklausomai nuo šių asmenų sąsajų su skolininku ar skolininko prievolėmis kreditoriui. Nors UAB „Tikroji vaivorykštė“ yra privatus, nepriklausomas bei pelno siekiantis subjektas, ji negali vienašališkai diktuoti sąlygų priverstinio turto realizavimo procedūros vykdymui, manipuliuoti susidariusia situacija, tokiu būdu antstolį bei kitus išieškojimo proceso dalyvius paverčiant aplinkybių įkaitais.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio T. U. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. ( - ) dėl 23 845,86 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB „ECAA Europe“ išieškotojui UAB „Spedman“ pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-254-772 (vykdomoji byla Nr. ( - ), b.l. 1-3, 7). Vykdomojoje byloje taikytas UAB „ECAA Europe“ turto ? autodetalių ? areštas (vykdomoji byla Nr. ( - ), b.l. 115-165, 167-236, 317-327). Autodetalės saugomos muitinės sandėlyje Nr. LA0452, kuris priklauso UAB „Tikroji vaivorykštė“. Antstolio 2015 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S030824 nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka (vykdomoji byla Nr. ( - ), b.l. 237-238), kuri patikslinta 2016 m. kovo 1 d. patvarkymu Nr. S004895 (b.l. 12-13; vykdomoji byla Nr. ( - ), b.l. 329-330). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad antstolis elgėsi teisėtai, įstatymų nuostatų nepažeidė (b.l. 48-52). Skolininkas UAB „ECAA Europe“ ir suinteresuotas asmuo UAB „Tikroji vaivorykštė“ su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, todėl abu kartu pateikė atskirąjį skundą (b.l. 61-68). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo turinį, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.
  3. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimui priimti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako tik dėl skunde išdėstytų esminių argumentų.
  4. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl, vykdant teismo sprendimus (nutartis), privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
  5. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 594 straipsnį ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia konstatuoti, jog vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo. Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (lot. be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013). Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai antstolis nustato areštuoto turto realizavimo tvarką.
  6. Apeliančių teigimu, antstolio patvarkymas Nr. S004895 nepagrįstai varžo UAB „Tikroji vaivorykštė“ ūkinė laisvę, nors ši įmonė nėra vykdymo proceso šalis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas plečiamai aiškino CPK 585 straipsnio nuostatas, kuriose įvirtintas antstolio reikalavimų privalomumas. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje nėra numatytas baigtis antstolio reikalavimų sąrašas, kurie yra privalomi visiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems asmenims, t. y. ne tik skolininkui ir išieškotojui, tačiau ir kitiems asmenims, galintiems trukdyti vykdyti sprendimus. Nagrinėjamu atveju UAB „Tikroji vaivorykštė“ yra suinteresuotas asmuo (CPK 633 straipsnio 2 dalis), nes būtent šiai įmonei priklausančiame sandėlyje yra laikomas areštuotas skolininko turtas ? autodetalės. Be to, ginčijamas antstolio patvarkymas nėra tiesiogiai susijęs su UAB „Tikroji vaivorykštė“ teisėmis ir pareigomis, nes jame nėra numatyti veiksmai, kuriuos ši įmonė privalo atlikti. Patvarkyme numatyta autodetalių išmuitinimo procedūros įkainiai bei jų atlikimo terminas, tačiau nei antstolis, nei nacionalinės ar Europos Sąjungos teisės aktai neįpareigoja suinteresuoto asmens UAB „Tikroji vaivorykštė“ atlikti šias procedūras. Atskirajame skunde minimos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 1B-595 „Dėl Prekių saugojimo vietos (teritorijos) tinkamumo A, B, C arba D tipo muitinės sandėlio veiklai, laikinojo prekių saugojimo sandėlio (importo ir eksporto terminalo) arba laisvojo sandėlio veiklai ir jos priežiūrai reikalavimų patvirtinimo“ nuostatos, tačiau šis teisės aktas neteko galios nuo 2016 m. liepos 21 d. Tačiau nuostatos, susijusios su muitinės savininko teisėmis ir pareigomis iš esmės nepasikeitė, pasikeitė tik teisės aktas, kuriame jos numatytos. Tuo tarpu patvarkymo priėmimo metu bei atskirojo skundo nagrinėjimo metu galiojantys muitinės veiklos taisykles nustatantys teisės aktai nenumato išimtinės muitinės sandėlio savininko pareigos atlikti muitinės procedūras. Pavyzdžiui, 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitų kodeksą 103 straipsnyje numatyta, kad sandėlio savininko teisės ir pareigos, gavus muitinės sutikimą, gali būti perduotos kitam asmeniui, be to, galimybė atstovauti ir tarpininkauti atliekant muitines procedūras numatyta ir Lietuvos Respublikos muitines įstatyme 30 straipsnyje. Taigi muitinės procedūras, apie kurias pasisakyta ginčijamame antstolio patvarkyme, gali atlikti ne vien tik UAB „Tikroji vaivorykštė“, bet ir kiti asmenys teikiantys šias paslaugas.
  7. Nors atskirajame skunde apeliantės teigia, kad UAB „Tikroji vaivorykštė“ nesutinka į jai priklausantį muitinės sandėlį įsileisti kitus asmenis, kurie nėra jos darbuotojai, tačiau nenurodyti šio nesutikimo motyvai. Vien aplinkybė, kad sandėlyje yra saugomos kitam asmeniui priklausančios identiškos prekės savaime nesuponuoja išvados, kad bus pažeistos skolininkės UAB „ECAA Europe“ ar kito asmens teisės, neužtikrintas muitinės sandėlyje laikomų prekių saugumas.
  8. Ginčijamu antstolio patvarkymu numatyta, kad „paslaugos [muitinės sandėlio paslaugos] įkainis nustatomas remiantis UAB „Tikroji vaivorykštė“ pateikta informacija, 34,50 Eur už 1 valandą be pridėtinės vertės mokesčio, tačiau paslaugos įkainis negali viršyti 5 procentų įsigyjamų prekių vertės“ (b.l. 12-13). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent tokį valandinį darbų įkainį nurodė UAB „Tikroji vaivorykštė“ 2016 m. sausio 8 d. rašte Nr. 16/03-TV1 atsakydama į antstolio prašymą pateikti informaciją apie jos taikomus darbų įkainius vykdant autodetalių išmuitinimo procedūrą (b.l. 14-16; vykdomoji byla Nr. ( - ), b.l. 256, 260-262). Taigi, atskirojo skundo argumentai, susiję su antstolio patvarkyme nurodytais muitinės procedūrų įkainių dydžiais yra nepagrįsti dėl šių priežasčių: pirma, iš patvarkymo turinio matyti, kad šiuos įkainius taiko tik UAB „Tikroji vaivorykštė“, tačiau, kaip minėta anksčiau, šias paslaugas gali teikti ne tik apeliantė UAB „Tikroji vaivorykštė“, bet ir kiti asmenys, todėl neatmetama galimybė, kad kitas muitinės tarpininkas gali taikyti kitus paslaugų įkainius. Antra, patvarkyme numatyta muitinės sandėlio paslaugos kaina, o papildomų muitinės tarpininko paslaugų įkainiai ginčijame antstolio patvarkyme nėra numatyti. Patvarkymo nuostata, kad pirkėjas įsigydamas prekes turi sumokėti atlyginimą pasirinktam muitinės tarpininkui bei mokesčius ir rinkliavas valstybei, reiškia, kad už muitinės procedūras, įskaitant papildomus darbus, susijusius su muitinės deklaracijų pildymu ir pateikimu, apmokės pirkėjas. Trečia, antstolio neįpareigoja UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir UAB „ECAA Europe“ tarpusavio susitarimai dėl taikomų muitinės paslaugų įkainių, todėl atskirojo skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi civilinėje byloje Nr. 2-824-440/2013 nustatytomis aplinkybėmis dėl neatlygintinai UAB „Tikroji vaivorykštė“ teikiamų muitinės tarpininko paslaugų apeliantei UAB „ECAA Europe“, kad šalių tarpusavio santykius reguliuoja ne Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis, o Muitinės tarpininko paslaugų sutartis Nr. 1A, nepaneigia pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Ypač turint omenyje, kad apeliantės nepateikė nei antstoliui, nei teismui įrodymų, patvirtinančių tarpusavio santykiuose taikomų muitinės paslaugų kainos ar jos apskaičiavimo tvarkos. Kritiškai vertinti ir apeliančių teiginiai, kad UAB „Tikroji vaivorykštė“ atlygintinai teikia muitinės tarpininko paslaugas UAB „ECAA Europe“ nuo 2013 m., ypač įvertinus atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, kad atlygintinis muitinės tarpininko paslaugų teikimas buvo numatytas 2012 m. gegužės 28 d. sudarytoje Muitinės tarpininko paslaugų sutartyje Nr. 1A, t. y. UAB „Vaivorykštė“ vis dar esant didžiausiam UAB „ECAA Europe“ akcininkui. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės ginčydamos antstolio patvarkyme nurodytus muitinės procedūrų įkainius, nepateikė jokių kitų alternatyvių kainos apskaičiavimo tvarkos pavyzdžių, nors, apeliančių teigimu, UAB „Tikroji vaivorykštė“ jau ne vienerius metus atlygintai teikia muitinės tarpininko paslaugas skolininkei UAB „ECAA Europe“.
  9. Pastebėtina, kad nustatant darbų įkainius antstolis papildomai įvedė saugiklį, t. y. darbų kainą susiejo su prekių vertė, tačiau apeliantės nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kad antstolio nustatytas darbų ir prekių vertės santykis pažeistų skolininko, išieškotojo ar kitų asmenų teises ir interesus.
  10. Pažymėtina, kad apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. 2012 m. gegužės 28 d. Muitinės tarpininko paslaugų sutartį Nr. 1A bei Susitarimą dėl šios sutarties pakeitimo (papildymo) (71-73, 74 b.l.). Nors atskirajame skunde nesuformuluotas procesinis prašymas dėl šių įrodymų, aplinkybė, jog jais grindžiami skundo argumentai, leidžia daryti išvadą, kad apeliantės siekia jų įvertinimo apeliacinės instancijos teisme. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų dokumentų turinį, konstatuoja esant jų ryšį su apeliacinio skundo argumentais ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau šie įrodymai neturi esminės reikšmės sprendžiant muitinės procedūrų įkainių dydžio ar paslaugų atlikimo termino klausimus, be to, apeliantės nepaaiškino, dėl kokių svarbių priežasčių minėtų dokumentų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis CPK 314 straipsniu atsisako priimti šiuos naujus įrodymus.
  11. Pastebėtina, kad „Tikroji vaivorykštė“ kaip areštuoto turto saugotojas turi teisę gauti atlyginimą už faktiškai turėtas reikalingas turto saugojimo išlaidas, kartu atsižvelgiant į jo gautą naudą (CPK 683 straipsnio 4 dalis), taigi atskirojo skundo argumentai apie galimus apeliantės UAB „Tikroji vaivorykštė“ nuostolius, įskaitant riziką mokėti muitinės mokesčius, yra nepagrįsti, ypač turint omenyje CPK 753 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad su vykdymu susijusios išlaidos atlyginamos pirmiau nei reikalavimas išieškotojui.
  12. Ginčijamu antstolio patvarkymu numatyta, kad prekės pirkėjui turi būti perduotos ne ilgiau kaip per keturias darbo dienas nuo pinigų įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą (b.l. 12-13), tačiau, apeliančių teigimu, šis terminas yra nepakankamas surasti, paruošti transportavimui, atlikti muitinės procedūras. Pastebėtina ir tai, kad antstolio 2015 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S030824 taip pat buvo numatytas keturių darbo dienų terminas šioms procedūroms atlikti (vykdomoji byla Nr. ( - ), b.l. 237-238), tačiau tuomet apeliantės neginčijo šio termino. Tik po tai, kai antstolis 2016 m. kovo 1 d. patikslino areštuoto turto realizavimo tvarką, skolininkė UAB „ECAA Europe“ ir suinteresuotas asmuo UAB „Tikroji vaivorykštė“ ėmė tvirtinti, kad šis terminas pernelyg trumpas. Nors apeliantė UAB „Tikroji vaivorykštė“ yra profesionalus muitinės tarpininkas, tačiau nei atsakydama į antstolio paklausimą, nei procesiniuose dokumentuose nenurodė kito protingo termino, per kurį konkrečiu atveju būtų įmanoma atlikti muitines procedūras konkrečiu atveju. Nors apeliantės kelia klausimus, susijusius su galimu darbuotoju stygiumi, tačiau nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie leistų manyti, kad UAB „Tikroji vaivorykštė“ yra nepajėgi atlikti šiuos veiksmus per keturias darbo dienas.
  13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad antstolio patvarkymu vykdymo išlaidos nepagrįstai perkeliamos skolininkei UAB „ECAA Europe“ bei suinteresuotam asmeniui UAB „Tikroji vaivorykštė“. Pažymėtina, kad vykdymo išlaidų klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos, kurių II skyriuje ne tik nurodoma, kas laikoma vykdymo išlaidomis, kaip jos apskaičiuojamos, tačiau ir jų apmokėjimo tvarka. Šių instrukcijų 39 punkte numatyta, kad vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą, išskyrus atvejus, kai išieškotojo ir antstolio susitarimu apmokėjimas už vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo. Remiantis 32 punktu išieškotojams juridiniams asmenims gali būti atidėtas tik papildomų vykdymo išlaidų, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, apmokėjimas. Vykdymo išlaidų apmokėjimas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip iki vykdomosios bylos užbaigimo. Taigi, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, vykdymo išlaidų, susijusių su areštuoto turto muitinės procedūromis, mokėjimo atidėjimas išieškotojui UAB „Spedman“ yra galimas, o aplinkybė, kad šios išlaidos bus apmokėtos realizavus skolininko turtą, savaime nereiškia pareigos atlyginti vykdymo išlaidas perkėlimą skolininkei UAB „ECAA Europe“ ar suinteresuotam asmeniui UAB „Tikroji vaivorykštė“.
  14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolis, nurodydamas tokią areštuoto turto realizavimo tvarką, procesinių teisės normų nepažeidė, kadangi tik antstolis turi prerogatyvą savo nuožiūra nustatyti areštuoto turto realizavimo tvarką, įvertinti konkrečiu atveju galimas su vykdymu susijusias išlaidas (konkretų jų dydį ar apskaičiavimo tvarką) atliekant muitinės procedūras bei šių veiksmų atlikimo terminus.
  15. Nors atskirajame skunde plačiai pasisakoma ir argumentuojama dėl antstolio T. U. priimto 2016 m. kovo 1 d. patvarkymo Nr. S004895 „Dėl turto realizavimo tvarkos“, taip pat dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties teisėtumo. Tačiau kaip minėta teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

5Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį.

6Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

7Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai