Byla 2-937-464/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1160-603/2016 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Bankrovita“, R. P., Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „NBG grupė“, D. P. T., Z. V., J. N., Ž. L., R. K., P. K., K. Č., D. K., A. M., F. K., V. A., E. E., V. G., S. S., Ž. Z., V. A., A. N., D. M. P., J. A., E. N., L. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyrius, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kaišiadorių poskyris, valstybinė įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė ,,Investicijų ir verslo garantijos“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Elme Messer“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Atrakta“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Gustomta“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Divenda“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Joldija“, uždaroji akcinė bendrovė ,,SDG“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Eurocom“, akcinė bendrovė „VST“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Vartų sistemos“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Kristinos Kubiliūnienės odontologijos paslaugos“, Kaišiadorių vartotojų kooperatyvas, uždaroji akcinė bendrovė ,,Saurida“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Wood Master“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Swedbank lizingas“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė ,,Balstila“.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 2, b. l. 120-159), kuriame prašė: 1) priteisti BUAB ,,NBG grupė“ kreditoriams pagal sąrašą (ieškinio 35 priedas) solidariai iš atsakovų 118 744,20 Eur žalos atlyginimą, priteistas lėšas paskirstant laikantis BUAB ,,NBG grupė“ bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo; 2) 12 procentų metines palūkanas nuo 118 744,20 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo 2008-07-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir solidariai areštuoti atsakovams UAB ,,Bankrovita“ ir R. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, taikyti kilnojamojo ar kito atsakovams priklausančio turto, įskaitant pinigines lėšas, areštą 225 613,98 Eur sumai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindė itin didele ieškinio suma – 225 613,98 Eur. Nurodė, kad apie atsakovo R. P. turtinę padėtį duomenų neturi, o atsakovės UAB „Bankrotvita“ pajamos iš bankroto administravimo veiklos yra labai mažos, įmonė apsidraudusi minimalia draudimo suma, kurios akivaizdžiai nepakaktų žalos atlyginimui, be to, informacija apie nuosavybės teise įmonės valdomą turtą nėra žinoma. Akcentavo, jog iš bankroto teisinių santykių kylančios bylos yra susijusios su viešuoju interesu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeistų ne tik BUAB „NBG grupė“ kreditorių interesus, bet ir viešąjį interesą. Atsakovė bankroto administratorė „Bankrovita“ pareigas bankroto byloje vykdė aplaidžiai, todėl UAB „Bankrovita“ gali vengti ir ateityje atlyginti teismo BUAB „NBG grupė“ kreditoriams priteistą žalos atlyginimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2016-02-12 nutartimi (t. 3, b. l. 204-205) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, t. y. grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas akcentavo, jog vien didelė ieškinio suma savaime nesudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, jog grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tuomet, jei būtų duomenų, kad atsakovai ketina turtą perleisti, įkeisti, paslėpti, sunaikint ar imtis kitokių veiksmų, kurie apsunkintų išieškojimą pagal būsimą teismo sprendimą, tačiau tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovas D. S. atskirajame skunde (t. 4, b. l. 20-32) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-02-12 nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės, tenkinant ieškovo prašymą ir solidariai areštuojant atsakovams UAB „Bankrovita“ ir R. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamąjį ar kitą atsakovams priklausantį turtą, įskaitant pinigines lėšas, neviršijant 225 613,98 Eur sumos. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

91. Teismų praktikoje, priešingai nei nurodė teismas, ieškinio sumos dydis yra svarbus kriterijus, apsprendžiantis galimą teismo reikalavimo patenkinimą. Be to, atsakovės UAB „Bankrovita“ finansinė padėtis yra sudėtinga: pajamos iš administravimo veiklos yra labai mažos, informacijos apie nuosavybės teise valdomą turtą nėra. Kitose civilinėse bylose atsakovei UAB „Bankrovita“ taip pat reiškiami dideli turtiniai reikalavimai.

102. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą lemia būtinumas užtikrinti visų galimų atsakovės BUAB „NBG grupė“ kreditorių teisių gynimą, t. y. viešojo intereso užtikrinimą.

113. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė bankroto administratorė UAB „Bankrovita“ administratorės funkcijas BUAB „NBG grupė“ bankroto byloje vykdė aplaidžiai, todėl pripažintina, kad šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė gali vengti atlyginti galimai ieškovui palankiu teismo sprendimu priteistą žalą. Be to, atsakovė UAB „Bankrovita“ 2013 metais iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų sužinojusi, kad žlunga sufabrikuota baudžiamoji byla Nr. 1-4-840/2015 ir ateityje UAB „Bankrovita“ bei jos vienintelė akcininkė turės atlyginti BUAB „NBG grupė“ padarytą žalą, ėmėsi priemonių kuo greičiau perkelti UAB „Bankrovita“ turtą bei veiklą į kitas susijusias įmones.

124. Atsakovė UAB „Bankrovita“ civilinė atsakomybė yra apdrausta tik 500 000 Lt, kurios nepakaktų ieškovo reiškiamų reikalavimų patenkinimui. Civilinę atsakomybę atsakovė pradėjo drausti tik 2009 m., taigi žalos padarymo metu draudimas netgi negaliojo.

13LR Generalinė prokuratūra, atstovaujanti atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę, atsiliepime (t. 4, b. l. 61-62) prašo

14ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016-02-12 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nesant aiškiai suformuluoti ieškinio dalyko iš esmės nėra galimybės spręsti dėl priemonių, kurių paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, taikymo. Nagrinėjamu atveju iš pateikto ieškinio iš esmės nėra galimybės suprasti nei kokiu pagrindu yra reikalaujama atlyginti žalą, nei kieno naudai turėtų būti priteista ieškinyje nurodyta suma.

15Atsakovė UAB „Bankrovita“ atsiliepime (t. 4, b. l. 67-74) prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

161. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių ieškinio pagrindą. Atsakovės UAB „Bankrovita“ menamai egzistuojanti kaltė dėl žalos kilimo įrodinėjama hipotetiniais teiginiais. Be to, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-08-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-542-359/2014 atmetė ieškovo ieškinį UAB „Bankrovita“ dėl 101 670,46 Lt žalos atlyginimo dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų bei nurodė, kad bankroto administratoriaus kaltės ieškovo nurodytuose veiksmuose nėra. Klausimus dėl turto pardavimo kainos sprendė kreditorių susirinkimas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas šiuos nutarimus dalyje dėl turto pardavimo kainos nustatymo ginčyti atsisakė, todėl kreditorių susirinkimo priimti sprendimai yra galiojantys bei teisėti.

172. Pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas proporcingumo principas bei nepagrįstai suvaržyta atsakovės vykdoma bankroto administravimo bei nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo veikla.

183. Būtent dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų BUAB „NBG grupė“ kreditoriai patyrė žalą – Lietuvos apeliacinis teismas 2010-11-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-278/2010 pripažino ieškovą atsakingu už 11 197 Lt žalos padarymą asmeniškai ir 37 000 Lt žalos padarymą BUAB „NBG grupė“ solidariai su UAB „Strategy and management group“. Be to, ieškovas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl apgaulingos UAB „NBG grupė“ apskaitos tvarkymo. Ieškovas nepagrįstai siekia atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus perkelti kitiems asmenims, todėl akivaizdu, kad nepagrįstai reiškiamų reikalavimų užtikrinimas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nėra galimas.

194. Ieškovas nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodė nė vieno pagrįsto argumento, kuris sudarytų pagrindą spręsti, jog yra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Atskirasis skundas atmestinas.

22Šioje byloje sprendžiamas atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teismų suformuotus precedentus, tinkamai vertino laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymui reikšmingas aplinkybes ir procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, nepažeidė. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

23Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo

24Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad tokių priemonių nesiėmus būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai negalimas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, kad galėtų įsitikinti, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu. Apeliantas šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nutarties neginčija, todėl šios sąlygos nustatymo teisėtumo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti. Šiame kontekste atsakovų atsiliepimų argumentai, susiję su preliminaru ieškinio nepagrįstumu, nėra teisiškai aktualūs. Tačiau pažymėtina, kad preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereikalauja bylos nagrinėjimo iš esmės ir joje pateiktų įrodymų įvertinimo pagal CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas – paties teismo, sprendžiančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą, įsitikinimas, ar ieškinys yra bent tikėtinai pagrindžiamas. Todėl atsakovų nurodyti argumentai bei aplinkybės dėl ieškinio nepagrįstumo nėra klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo dalykas, jie galės būti tinkamai įvertinti tik išnagrinėjus šią bylą ir kilusį šalių ginčą iš esmės. Apie tai jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1457/2014; 2015-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-504-180/2015).

25Dėl grėsmės būsimam teismo sprendimo vykdymui vertinimo

26Teismų praktikoje taip pat jau yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-17 nutartis c. b. Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

27Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, netinkamai vadovavosi egzistuojančiais teismų precedentais bei tinkamai neįvertino itin didelės ieškinio sumos bei atsakovų finansinės padėties. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad tam tikrais atvejais ieškinio suma bei jos dydžio vertinimas, atsižvelgus į konkretaus atsakovo turtinę padėtį, gali būti svarbūs sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Kita vertus, didelė ieškinio suma yra tik viena iš grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos sudėtinių dalių ir pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje, pripažįstant, kad nepriklausomai nuo to, ar minėta suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtinės padėties nepagerina (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis c. b. 2-769/2014). Todėl vien didelės ieškinio sumos argumentas, nepateikiant kitų argumentų bei įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, jog yra reali grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nepakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šių teiginių kontekste pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tuomet, jei būtų duomenų, kad atsakovas ketina turtą perleisti, įkeisti, paslėpti, sunaikint ar imtis kitokių veiksmų, kurie apsunkintų išieškojimą pagal būsimą teismo sprendimą. Nors pirmosios instancijos teismas ir nevisiškai tiksliai nurodė, kad apeliantas tokių aplinkybių neįrodinėjo - prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo akcentuojami atsakovės aplaidūs bei galimai neteisėti veiksmai, administruojant BUAB „NBG grupė“ bankroto procesą, kas, apelianto vertinimu, leidžia spręsti, kad atsakovė gali vengti teismo sprendimo įvykdymo, tačiau šie įvardinti abstraktūs apelianto teiginiai negali būti laikomi pakankamais sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Be to, apelianto nurodytoje civilinėje byloje, nagrinėtoje Kaišiadorių rajono apylinkės teisme, kurioje atsakovės UAB „Bankrovita“ atžvilgiu buvo pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo, ieškinys 2014-08-21 sprendimu buvo atmestas (c. b. Nr. 2-542-359/2014). Teismas, įvertinęs bankrutuojančios įmonės administratoriaus veiksmus, kurie, apelianto teigimu,, sukėlė įmonės kreditoriams turtinę žalą, toje byloje konstatavo, kad apelianto teiginiai apie neteisėtus administratoriaus veiksmus neatitinka tikrovės. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs – prašymą dėl proceso atnaujinimo Kaišiadorių apylinkės teismas 2015-11-23 nutartimi atsisakė priimti (c. b. Nr. A2-948-840/2015; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.). Taigi, apelianto skundo argumentai dėl neteisėtų šios atsakovės veiksmų, vertinamų ir kitoje civilinėje byloje, net tikėtinai nepatvirtina egzistuojančios grėsmės priimto nagrinėjamojoje byloje teismo sprendimo įvykdymui, juolab kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik įrodžius egzistuojant realią, o ne tikėtiną grėsmę sprendimo įvykdymui.

28Atskirajame skunde taip pat tvirtinama, jog atsakovė UAB „Bankrovita“ ėmėsi kitų veiksmų, siekdama perkelti veiklą bei įmonės turtą į susijusias įmones. Ši aplinkybė, kaip teigiama, patvirtina galimą atsakovės vengimą vykdyti jai nepalankų teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas ir šiuos skundo teiginius pripažįsta nepagrįstais ir neįrodytais jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ( CPK 12 str.,178 str.). Vien apelianto nuomonė negali būti vertinama kaip pakankamas realios grėsmės galimai jam palankaus teismo sprendimo vykdymui konstatavimo pagrindas.

29Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tokią aplinkybę, jog atskirasis skundas didžia dalimi grindžiamas pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau nurodytais argumentais. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl argumentų, kuriuos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesant ginčo dėl išvadų pagrįstumo, plačiau nepasisako.

30Dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskirties bei taikytinų principų

31Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Todėl būtent asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (išimtinumą). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas negali suteikti teisminį ginčą inicijuojančiam asmeniui (ieškovui) pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįsti leistinais įrodymais, nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingu atveju (t. y. pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atsikirtimus dėl nustatytų apelianto neteisėtų veiksmų, susijusių su BUAB „NBG grupė“ valdymu, sprendžia, jog nagrinėjamoje situacijoje labiau tikėtina, kad apeliantas siekia ne įstatyme įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomai pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

32Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, kaip nurodyta pirmiau, reikšmingas yra proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimo užtikrinimas. Proporcingumo, ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos tuo atveju, jeigu jos suteiktų civilinę bylą inicijavusiai ginčo šaliai perdėtą pranašumą ar varžytų antrosios proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teismų nuoseklioje praktikoje pasisakoma, kad ginčo šalių interesų ekonomiškumo, pusiausvyros, lygiateisiškumo principai sąlygoja, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis c. b. 2-651-178/2015). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, sutiktina su atsakove, jog tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kurių siekia apeliantas, galėtų neproporcingai suvaržyti ir sutrikdyti jos ūkinę komercinę veiklą. Tokia grėsmė, byloje dar net nenustačius, ar atsakovė UAB „Bankrovita“ atliko neteisėtus veiksmus ir ar yra atsakinga už galimus apelianto ir / ar kitų kreditorių nuostolius, yra nepateisinama minėto proporcingumo principo aspektu. Taigi vien dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje negali būti taikomos. Šiame kontekste pažymėtina, kad apelianto akcentuojamas viešojo intereso egzistavimas ginčuose, kylančiuose iš bankroto teisinių santykių, nurodytų principų taikymo apimties nekeičia. Kita vertus, atsiliepimuose atsakovų pateikti argumentai bei šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis, priimta sprendžiant klausimą dėl ieškinio trūkumų nustatymo teisėtumo civilinėje byloje Nr. 2-54-178/2016, suponuoja ir tokią labiau tikėtiną prielaidą, kad apelianto teisė ginti visų BUAB „NGB grupė“ kreditorių interesus nėra neginčytina ir labai svarstytina. Dėl šios priežasties teiginiai apie viešojo intereso egzistavimą nepaneigia skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų, kad poreikio ieškinio užtikrinimui laikinosiomis apsaugos priemonėmis šiuo konkrečiu atveju nėra.

33Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, neturinčių reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 2, b. l. 120-159),... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2016-02-12 nutartimi (t. 3, b. l. 204-205) ieškovo... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovas D. S. atskirajame skunde (t. 4, b. l. 20-32) prašo panaikinti... 9. 1. Teismų praktikoje, priešingai nei nurodė teismas, ieškinio sumos dydis... 10. 2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą lemia būtinumas užtikrinti visų... 11. 3. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė bankroto... 12. 4. Atsakovė UAB „Bankrovita“ civilinė atsakomybė yra apdrausta tik 500... 13. LR Generalinė prokuratūra, atstovaujanti atsakovę Lietuvos Respublikos... 14. ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016-02-12... 15. Atsakovė UAB „Bankrovita“ atsiliepime (t. 4, b. l. 67-74) prašo ieškovo... 16. 1. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi ieškovas nepateikė jokių... 17. 2. Pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų... 18. 3. Būtent dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų BUAB „NBG grupė“... 19. 4. Ieškovas nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodė nė vieno... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Atskirasis skundas atmestinas.... 22. Šioje byloje sprendžiamas atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 23. Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo... 24. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos... 25. Dėl grėsmės būsimam teismo sprendimo vykdymui vertinimo ... 26. Teismų praktikoje taip pat jau yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti... 27. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas... 28. Atskirajame skunde taip pat tvirtinama, jog atsakovė UAB „Bankrovita“... 29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tokią aplinkybę, jog atskirasis... 30. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskirties bei taikytinų principų... 31. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių... 32. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, kaip nurodyta pirmiau,... 33. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, neturinčių reikšmės... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 35. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą....