Byla 2-1235/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3531-565/2014 pagal ieškovo Lietuvos „Žinijos“ draugijos ieškinį atsakovui V. Š. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Lietuvos „Žinijos“ draugija 2014 m. vasario 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. Š. 170 682,78 Lt žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Ieškovas Lietuvos „Žinijos“ draugija 2014 m. balandžio 7 d. padavė teismui prašymą, kuriame ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovui V. Š. priklausančias 27/82 dalis žemės sklypo, ( - ), ir žemės sklypą, ( - ), esančius ( - ), taip pat kitą atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises 170 682,78 Lt sumai.

5Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, todėl jam (atsakovui) prašoma priteisti suma pripažintina didele. Be to, ieškovas pažymėjo, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas yra nedidelės vertės, automobilis areštuotas, atsakovas turi įsipareigojimų bankui. Ieškovas manė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turi galimybę ne tik laisvai perleisti turtą kitiems asmenims, bet ir prisiimti naujus įsipareigojimus, kitaip apsunkinti disponavimo turtu galimybes, dėl to galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ir /ar tapti neįmanomas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi (šios nutarties rašymo apsirikimai ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. 170 682,78 Lt sumai areštavo atsakovui V. Š. priklausančias dvi 27/82 (bendrai sudėjus 54/82) dalis žemės sklypo, ( - ), esančias ( - ), žemės sklypą, ( - ), esantį ( - ), taip pat kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, išskyrus gaunamą darbo užmokestį, uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti.

8Teismas, nustatęs, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai neduoda pagrindo teigti, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, atsakovui nuosavybės teise priklauso dvi 27/82 (bendrai sudėjus 54/82) dalys žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 2 810 Lt; kito žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 10 300 Lt; automobilis Honda FR-V 1.8 EXE AT yra areštuotas; atsakovas turi finansinių įsipareigojimų bankui; 17 730 Lt vartojimo kredito grąžinimo terminas dar nėra pasibaigęs, sprendė, jog ieškinio reikalavimo suma – 170 682,78 Lt – atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, todėl yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad didelė reikalavimo suma teismų praktikoje pripažįstama aplinkybe savaime padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas V. Š. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti.

11Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį. Atsakovo nuomone, byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad įvykdyti teismo sprendimą gali tapti sunku ir / ar neįmanoma. Atsakovas pažymi, kad 17 730 Lt vartojimo kreditą jis paėmė savo vardu Lietuvos „Žinijos“ draugijai, kurio ieškovas nėra grąžinęs atsakovui, nors skolos grąžinimo terminas yra suėjęs. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-591-852/2014 iš esmės tenkino V. Š. ieškinį ir priteisė šią skolą iš Lietuvos „Žinijos“ draugijos, šio teismo sprendimo ieškovas iki šiol nėra įvykdęs. Be to, ieškovas atsakovui yra skolingas darbo užmokestį, kuris taip pat buvo priteistas atsakovui pirmiau nurodytu teismo sprendimu. Kita vertus, atsakovas akcentavo, kad ieškinys yra pagrįstas tik prielaidomis ir abstrakčiais argumentais, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.

12Ieškovas Lietuvos „Žinijos“ draugija prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Teismo nutartis atitinka ginčo esmę, suformuotą teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, todėl naikinti ją nėra pagrindo.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovo V. Š. turtui, o jo esant nepakankamai – ir piniginėms lėšoms taikė laikinąsias apsaugos priemones.

18Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 170 682,78 Lt žalą, kurią jis kildina iš neteisėtų jo, kaip ieškovo Lietuvos „Žinijos“ draugijos, vadovo veiksmų, bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 10-11), be kita ko, prašė taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas yra nedidelės vertės, automobilis areštuotas, atsakovas turi įsipareigojimų bankui, yra grėsmė, jog atsakovas perleis turtą tretiesiems asmenims, todėl galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ir /ar tapti neįmanomas (b. l. 15-18).

19Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio prima facie pagrįstumą, tai, kad ieškinio suma 170 682,78 Lt yra didelė, o tokio dydžio suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra nedidelės vertės, automobilis areštuotas, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų bankui pagal vartojimo kredito sutartį, sprendė, jog yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu (b. l. 31-32, 34).

20Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas neteisingai įvertino ieškinio prima facie pagrįstumą, netinkamai taikė ir aiškino CPK 144 straipsnio 1 dalį.

21Pažymėtina, kad procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, jog: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos turint prevencinį tikslą, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013).

22Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios teisės normos turinio analizė apeliacinės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Taigi pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).

23Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2013). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti.

24Išnagrinėjęs ir įvertinęs apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškinio prima facie pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo su jais sutikti. Ieškinio turinio analizė apeliaciniam teismui nesudaro pagrindo formuoti išvadą, kad ieškinio reikalavimai (ieškinio dalykas), jei būtų pripažintos įrodytomis ieškovo nurodomos aplinkybės (ieškinio pagrindas), negalėtų būti patenkinti. Kartu pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas nedraudžia ieškovui reikšti tokio pobūdžio ieškinio, koks yra pareikštas nagrinėjamoje byloje, t. y. prašyti, jog galbūt juridiniam asmeniui padarytą žalą atlygintų juridinio asmens valdymo organas, jeigu jis nevykdė (netinkamai vykdė) tiesiogiai įstatyme nustatytų ir / ar fiduciarinių pareigų, o visi ieškinyje nurodyti teisiniai bei faktiniai aspektai bus išanalizuoti išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl konstatuotina, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą, tinkamai taikė ir aiškino CPK 144 straipsnio 1 dalį (CPK 185 straipsnis).

25Be kita ko, nuoseklioje ir gausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuota pozicija, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2007/2013; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; kt.). Kita vertus, akcentuotina, kad prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Ieškinio didelė suma per se nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant ieškinio didelei sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovas, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma yra didelė.

26Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, inter alia konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, jog atsižvelgiant į ieškinio sumą, egzistuoja galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

27Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Minėta, didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovui galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Ši grėsmė gali būti paneigta įrodžius atsakovo gerą turtinę padėtį, t. y. kad atsakovui konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė. Atsakovui įrodžius, kad pinigų suma jam nėra didelė ir grėsmė, jog gali būti neįvykdytas ieškovui galbūt palankus sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto arešto. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas apeliacinės instancijos teismui rašytinių įrodymų, apibūdinančių jo gerą turtinę padėtį, nepateikė (CPK 178 ir 314 straipsniai), o pagal bylos duomenis, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra nedidelės vertės, automobilis areštuotas, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų bankui pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų vidutinė rinkos vertė kartu sudėjus sudaro 13 110 Lt; automobilis Honda FR-V 1.8 EXE AT areštuotas, 17 730 Lt vartojimo kredito grąžinimo terminas dar nėra pasibaigęs (2015 m. spalio 12 d.) (b. l. 18-19, 22-23, 24-25, 26-28). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl grėsmės tokiam sprendimui įvykdyti egzistavimo (CPK 144 straipsnis).

28Minėta, atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad jis 17 730 Lt vartojimo kreditą paėmė savo vardu Lietuvos „Žinijos“ draugijai, kurio ieškovas nėra grąžinęs, nors skolos grąžinimo terminas yra suėjęs, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-591-852/2014 iš esmės tenkino V. Š. ieškinį ir priteisė šią skolą iš Lietuvos „Žinijos“ draugijos, teismo sprendimo ieškovas iki šiol nėra įvykdęs, be to, ieškovas atsakovui yra skolingas darbo užmokestį, kuris taip pat buvo priteistas atsakovui pirmiau nurodytu teismo sprendimu.

29Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apelianto nurodomas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-591-852/2014 nėra įsiteisėjęs, jis 2014 m. birželio 27 d. su apeliaciniu skundu išsiųstas į apeliacinę instanciją (Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, kaip matyti iš minimo teismo sprendimo motyvų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-591-852/2014 atsakovui iš ieškovo priteista 16 080 Lt skola atsirado pagal paskolos sutartį tarp šalių, o bylos duomenimis vartojimo kredito sutartis sudaryta 2012 m. spalio 12 d., kredito suma – 17 730 Lt, kredito gavėjai – V. Š. ir D. Š. (b. l. 26-28). Taigi nurodyti apelianto argumentai niekaip nesusiję su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ir neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo.

30Ištirtų ir įvertintų bylos faktinių bei teisinių aplinkybių visetas apeliacinės instancijos teismui leidžia formuoti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ad hoc apeliacinio teismo įsitikinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nevaržo atsakovo teisių bei teisėtų interesų daugiau nei būtina teisėtam tikslui (ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti) pasiekti. Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kuriems laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, tačiau nagrinėjamu atveju šis suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Kiekviena šalis ar ginčijama teisė gali būti tinkamai apginta tik tada, kai užtikrinama teismo procesinio sprendimo įvykdymo galimybė. Nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina dalyvaujančių byloje šalių lygiateisiškumo principą ir jų interesų pusiausvyrą (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

31Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, panaikinamos (CPK 148 straipsnis). Proceso šalis, pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, o taip pat prašyti taikyti nuostolių užtikrinimą (CPK 146 straipsnis).

32Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokių nei faktinių, nei teisinių prielaidų, todėl atskirasis skundas atmetamas.

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas Lietuvos „Žinijos“ draugija 2014 m. vasario 3 d. kreipėsi į... 4. Ieškovas Lietuvos „Žinijos“ draugija 2014 m. balandžio 7 d. padavė... 5. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi (šios nutarties... 8. Teismas, nustatęs, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas V. Š. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 11. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra... 12. Ieškovas Lietuvos „Žinijos“ draugija prašo atskirąjį skundą atmesti,... 13. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Atskirasis skundas netenkintinas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios... 18. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 19. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio prima facie... 20. Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada,... 21. Pažymėtina, kad procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis... 22. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali... 23. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio... 24. Išnagrinėjęs ir įvertinęs apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad... 25. Be kita ko, nuoseklioje ir gausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra... 26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios konkrečios nagrinėjamos... 27. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena... 28. Minėta, atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad jis 17 730 Lt vartojimo... 29. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apelianto nurodomas... 30. Ištirtų ir įvertintų bylos faktinių bei teisinių aplinkybių visetas... 31. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad... 32. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 34. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį palikti...