Byla 2-769/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atmestas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-3602-160/2014 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Upės projektai“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo- uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus archprojektas“.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 320 042,52 Lt žalos atlyginimą, 42 946,53 Lt įsiskolinimą, 1 546,08 Lt delspinigius ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Reikalavimai kildinami iš statybos rangos teisinių santykių. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turto atžvilgiu. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių argumentų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomu. Tai, jog atsakovas neatsiskaito su ieškovu, yra pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu (ką ieškovas ir padarė), o ne pagrindas prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas RUAB „Molesta“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tenkinti ieškovo prašymą. Nurodo šiuos argumentus:

91. Ieškinio reikalavimo suma laikytina didelė. Todėl šiuo atveju yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti preziumuotinai dėl didelės reikalavimo sumos.

102. Kadangi ypatingai daug statybos bendrovių bankrutuoja, slepia turtą ir pan., galimybė, jog ieškovas nuslėps turtą yra didelė (egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės tikimybė, atsižvelgiant į šios dienos ekonominę situaciją). Šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo laukti, kol skolininkas pradės slėpti ir perleidinėti savo turtą, neprivalo rinkti tai patvirtinančius įrodymus (kas dažniausiai neįmanoma, kadangi nėra jokių galimybių kreditoriui patikrinti skolininko sudaromų sandorių realumo, ekonomiškumo ir tikslingumo, aptikrinti skolininko turimų lėšų, jų judėjimo sąskaitos ir pan.).

113. Teisės aktai nenumato reikalavimo pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti ir visus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį. Įrodymus apie turtinę padėtį turi pateikti proceso dalyvis, kurio atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikomos. Atsakovas savo vardu turi tik nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, kuriame yra statiniai ir kuris yra įkeistas bei įregistruota hipoteka.

125. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas yra restruktūrizuojama įmonė. Patenkinus ieškovo prašymą, būtų efektyvesnė ne tik ieškovo, tačiau jo kreditorių interesų apsauga, o kartu ir viešojo intereso gynimas.

13Atsakovas UAB „Upės projektai“ atsiliepimu prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus.

141. Reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų ar neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, yra vienas iš svarbiausių kriterijų sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo. Kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, būtent prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo privalo įrodyti, jog tokia grėsmė iš tiesų egzistuoja.

152. Atsižvelgiant į atsakovui priklausančio turto vertę ir gerą finansinę būklę, jokios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymui nėra. Atsakovo turimo turto vertė keliasdešimt kartų viršija pareikštą reikalavimą.

163. Atsakovo turtinė padėtis yra stabili ir gera. Atsakovui priklausančio ilgalaikio materialaus turto - žemės ir statinių vertė siekia daugiau nei 74 377 000 Lt. 2013 m. atsakovo pelnas siekė 3 355 000 Lt. Todėl apelianto teiginiai apie galimą bankrotą ir turto slėpimą yra absoliučiai nepagrįsti. Tai, kad nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir įregistruota hipoteka nesudaro pagrindo nutarties naikinti.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

18CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

19Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20Atskirasis skundas netenkintinas.

21Šiuo atveju apeliantas yra pareiškęs ieškinį atsakovui bendrai 364 353,13 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuodamas tuo, kad apeliantas nenurodė jokių argumentų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomu.

22Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas

23Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad apeliantas iš tikrųjų ne tik neįrodinėjo, bet savo prašyme ir visiškai nenurodė nė vienos iš CPK 144 straipsnio taikymo sąlygos. Akivaizdu, kad kiekvienas prašymas gali būti tinkamai išsprendžiamas tik šalims nurodžius argumentus ir pateikus šaliai prieinamus įrodymus apie reikšmingas klausimo išsprendimui aplinkybes (CPK 178 str.). Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 144 str. 2 d.). Teismui nėra nei suteikta teisė, nei kuriuo nors atveju nustatyta pareiga veikti vienos iš šalių interesais pačiam pagrindžiant nepagrįstus prašymus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą kaip nemotyvuotą.

24Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentus, neturi pagrindo tenkinti prašymą ir iš esmės.

25Sutiktina su apelianto argumentu, kad teismų praktikoje yra preziumuojama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Kita vertus, yra konstatuojama ir tai, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl nepriklausomai nuo to, ar minėta suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtinės padėties nepagerina (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-379/2012, 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012, 2013 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1724/2013, 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1917/2013). Taigi, prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi kiekvienu atveju įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, o šalia to taip pat ir vertinti kitas reikšmingas aplinkybes.

26Kaip minėta, apelianto pareikštas finansinis reikalavimas atsakovui siekia 364 353,13 Lt. Atsakovas, bandydamas paneigti šią (didelės sumos) prezumpciją, kartu su atsiliepimu į apelianto skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui 2013 m. balansą (b. l. 23-24), iš kurio matyti, kad atsakovas iš viso turi virš 75 milijonų vertės turto, iš kurio ilgalaikio turto vertė viršija 74 milijonus. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir patalpos/butai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė registro centro duomenimis siekia 71 567 000 Lt. Nors apeliantas tvirtina, kad šio turto vertė yra daug kartų mažesnė, tačiau nepateikė jokių šias savo aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Per vienerius metus atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 4 498 000 Lt. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovui priklausančios minėtos patalpos/butai yra nuomojami. Taigi atsakovas yra vykdantis veiklą ir gaunantis pelną juridinis asmuo, kurio bendrasis pelnas 2013 m. balanso duomenimis siekė 3 355 000 Lt. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovui teisme šiai dienai nėra pareikštų jokių turtinių reikalavimų, išskyrus apelianto reiškiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo. Išdėstytos aplinkybės teikia pagrindą spręsti, kad ieškinio suma atsakovui jo turimo turto vertės kontekste nėra didelė ir ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė nekiltų.

27Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesutinka su apelianto pozicija, jog aplinkybė, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka per se lemia išvadą apie apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo apsunkinimą. Visų pirma, apeliantas nevisiškai teisus teigdamas, kad išieškojimas į hipoteka įkeistą turtą apskritai negali būti nukreipiamas (CPK 747 str.). Antra, apeliantas prašė taikyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą. Atsižvelgiant į tai, kad visas atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas, net ir nutarus taikyti šias procesinio poveikio priemones, turto areštas greičiausiai būtų taikomas tam pačiam hipoteka įkeistam turtui, kas niekaip neįtakotų atsakovo turtinės padėties. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas gali bandyti slėpti ar perleisti jam priklausantį turtą siekiant išvengti galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo vykdymo arba iš įkeisto turto jau pradėtas ar artimiausiu metu bus pradėtas išieškojimas. Priešingai, kaip minėta, atsakovas gauna stabilias ir pakankamai dideles pajamas iš minėto turto nuomos. Todėl apelianto prielaidos apie grėsmę, jog šis turtas gali būti perleistas tikslu išvengti galimos prievolės apeliantui vykdymo yra niekuo nepagrįstos. Tuo tarpu apelianto argumentai apie ekonominę situaciją bei tai, kad daugelis statybų bendrovių bankrutuoja ir slepia savo turtą, yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, deklaratyvaus pobūdžio, neturintys esminės teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju sprendžiamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konkrečios įmonės (atsakovo) atžvilgiu. Dėl paminėto apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo spręsti, kad egzistuoja reali grėsmė galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo vykdymui. Padarius tokią išvadą, nėra pagrindo spręsti ir apie restruktūrizuojamos įmonės kreditorių galimą interesų pažeidimą.

28Esant minėtiems įrodymams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Pastebėtina, kad tai neužkerta kelio, pasikeitus esamoms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, vėliau reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 320 042,52 Lt žalos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė ieškovo... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai... 8. Atskiruoju skundu ieškovas RUAB „Molesta“ (toliau – apeliantas) prašo... 9. 1. Ieškinio reikalavimo suma laikytina didelė. Todėl šiuo atveju yra... 10. 2. Kadangi ypatingai daug statybos bendrovių bankrutuoja, slepia turtą ir... 11. 3. Teisės aktai nenumato reikalavimo pateikiant prašymą dėl laikinųjų... 12. 5. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas yra restruktūrizuojama... 13. Atsakovas UAB „Upės projektai“ atsiliepimu prašo ieškovo atskirąjį... 14. 1. Reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų ar neveikimo galimo... 15. 2. Atsižvelgiant į atsakovui priklausančio turto vertę ir gerą finansinę... 16. 3. Atsakovo turtinė padėtis yra stabili ir gera. Atsakovui priklausančio... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 20. Atskirasis skundas netenkintinas.... 21. Šiuo atveju apeliantas yra pareiškęs ieškinį atsakovui bendrai 364 353,13... 22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar... 23. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad apeliantas iš... 24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo... 25. Sutiktina su apelianto argumentu, kad teismų praktikoje yra preziumuojama, jog... 26. Kaip minėta, apelianto pareikštas finansinis reikalavimas atsakovui siekia... 27. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesutinka su apelianto... 28. Esant minėtiems įrodymams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338... 30. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą....