Byla 2A-1379-392/2014
Dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo R. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Marijampolės skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo R. K.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas VSDFV Marijampolės skyrius, prie kurio reorganizacijos metu buvo prijungtas VSDFV Vilkaviškio skyrius, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 6 506,6 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 56-1-00673-09 dėl eismo įvykio pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 str. l d. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2009-11-30 apie 23:40 val. Vilkaviškio r. sav. kelio Vilkaviškis-Kudirkos Naumiestis-Šakiai 7,850 kilometre R. K., vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, t. y. pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelio būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamo automobilio, kad apvažiuotų kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta R. K. vairuojamu automobiliu važiavusių keleivių - R. B., R. B., E. K. ir E. K. – sveikata. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - NDNT) R. B. dėl stuburo lūžimo padarinių nuo 2010-04-15 iki 2010-10-14 nustatė 40 procentų darbingumo lygį, o nuo 2010-10-14 iki 2011-04-13 ir nuo 2011-04-11 iki 2011-09-09 - 50 procentų darbingumo lygį. 2010-04-22 R. B. kreipėsi į VSDFV Vilkaviškio skyrių su prašymu skirti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (toliau - netekto darbingumo pensija). VSDFV Vilkaviškio skyriaus 2010-04-26 sprendimu Nr. P11-1493 R. B. nuo 2010-04-15 iki 2010-10-31 buvo paskirta 540,71 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensija, 2010-10-15 sprendimu Nr. P11-3496 nuo 2010-11-01 iki 2011-04-30 ir 2011-04-12 sprendimu Nr. P11-1511 nuo 2011-05-01 iki 2011-09-30 - 270,36 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensija. Už laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2011-09-30 R. B. iš viso buvo išmokėta 6 506,6 Lt netekto darbingumo pensija, ir tokiu būdu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau - Fondo biudžetui) buvo padaryta 6 506,6 Lt žala. Kadangi R. B. dėl neteisėtų R. K., kuris buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančioje per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (draudimo poliso Nr. LT/ABA 6283791), veiksmų, valdant automobilį Opel Vectra, valst. Nr. ( - ), laikotarpiu nuo 2010-04-15 iki 2011-09-30 neteko darbingumo, tai civilinę atsakomybę apdraudusi bendrovė privalo atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą, kurią sudaro R. B. išmokėta netekto darbingumo pensija, skaičiuota pagal vidutinę mėnesinę algą. VSDFV Vilkaviškio skyrius ne kartą su pretenzijomis dėl žalos atlyginimo (2010-06-17 pretenzija Nr. ŽIR-13, 2010-12-09 pretenzija Nr. ŽIR-24, 2011-09-23 pretenzija Nr. ŽIR-13) kreipėsi į atsakovą. Vėliau su 2012-05-04 pretenzija Nr. (9.47) S-4606 dėl žalos atlyginimo į atsakovą kreipėsi ir VSDFV Marijampolės skyrius, tačiau žala iki šiol neatlyginta.

4Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, bei yra neįrodytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo teigimu, ieškovas turi teisę prašyti jo sumokėti draudimo išmoką, o ne atlyginti žalą, nes atsakovas ieškovui žalos nėra padaręs, todėl jis byloje nėra tinkamas atsakovas. Draudikas, sudarydamas su draudėju draudimo sutartį, ir draudimo sutarties galiojimo metu atsitikus tam tikram joje nurodytam įvykiui, įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką, bet ne prisiimti atsakomybę už padarytą žalą ir ją atlyginti. Atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų reikalavimo teisę į draudimo išmoką. Draudimo įmonė draudimo išmokas moka pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, o ne pagal teisės aktus, reglamentuojančius socialinį draudimą. Nagrinėjamu atveju draudimo išmoka apskaičiuojama ir mokama, vadovaujantis LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 p. bei LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintų Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 p. Negautos pajamos yra pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį turi būti apskaičiuotos R. B. negautos pajamos, iki įvykio ir po įvykio, taigi neįrodė ieškinio pagrįstumo. Be to, skaičiuojamas laikotarpis yra trys kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Ieškovas privalo pateikti atsakovo nurodytus teisės aktus bei LAT išaiškinimus atitinkančius įrodymus dėl negautų pajamų apskaičiavimo. Be to, ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovą ir atsakovą sieja ne deliktiniai, o draudimo teisiniai santykiai, todėl turi būti taikomas CK 1.125 str. 7 d. nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas į teismą kreipėsi 2012-10-01, todėl ieškinio senaties terminas nesuėjęs tik išmokoms, sumokėtoms po 2011-10-01, tačiau nagrinėjamu atveju visos išmokos buvo sumokėtos iki 2011-10-01. Ieškovas pateikė Marijampolės VPK 2010-05-14 pažymą, tačiau ji nepatvirtina, kad R. K. yra pripažintas atsakingu dėl eismo įvykio.

5Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-19 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovo 6 506,6 Lt žalos atlyginimo. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, 2010-06-17 gavęs ieškovo kreipimąsi dėl žalos atlyginimo, atsisakė atlyginti patirtą žalą, kol LR Konstitucinis Teismas nepasisakė dėl CK 6.290 str. 3 d. atitikimo LR Konstitucijai, konstatavo, kad ieškovas, į teismą su ieškiniu kreipdamasis 2012-10-01, ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi LR Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas 2012-04-18. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 yra išaiškinęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o, nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. Teismas, nustatęs, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. B. tapo tik iš dalies darbingu, sprendė, kad jis įgijo teisę į netekto darbingumo pensiją. Ieškovo nukentėjusiajam mokama netekto darbingumo pensija iš dalies kompensuoja jo negautas pajamas. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad po eismo įvykio R. B. būtų kur nors įsidarbinęs. Nukentėjusysis eismo įvykio metu gavo nedarbo draudimo išmoką, kuri sudarė 674,29 Lt. Socialinio draudimo įstaiga nukentėjusiajam moka mažesnę draudimo išmoką nei buvo padaryta turtinė žala, nes bendras R. B. gaunamų draudimo išmokų dydis yra mažesnis už iki eismo įvykio gautą nedarbo draudimo išmoką. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas CK 6.290 str. 3 d. pagrindu įgijo reikalavimo teisę į visą išmokėtą draudimo išmoką, t. y. į visą laikotarpiu nuo 2010-04-15 iki 2011-09-30 R. B. išmokėtą netekto darbingumo pensiją – 6 506,6 Lt.

7Apeliaciniu skundu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustatytas 4 metų terminas pretenzijai pareikšti nėra praleistas, nes netekto darbingumo pensiją ir transporto išlaidų kompensaciją ieškovas pradėjo mokėti 2010-04-30, o su pretenzija į atsakovą kreipėsi 2010-06-17, tačiau ieškovas yra praleidęs CK 1.125 str. 7 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti išmokas, išmokėtas laikotarpiu 2010-04-15 iki 2011-09-30. Todėl manytina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 p., LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintų Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 p., CK 6.251 str., CPK 270 str. 4 d. 2-4 p., 329 str. 2 d. 4 p. Atsakovas nurodė, kad netekto darbingumo periodinės kompensacijos paskirtis – kompensuoti apdraustajam nuostolius, susijusius su dėl netekto darbingumo sumažėjusiomis pajamomis. Tačiau ši išmoka įstatymo leidėjo nėra tiesiogiai siejama su faktiniu asmens pajamų sumažėjimu. Todėl vien netekto darbingumo kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo faktas negali būti sutapatinamas su nukentėjusiojo asmens žala negautų pajamų forma ir pats savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį (jo draudiką) išmokėtų išmokų apimtyje. Sprendžiant dėl atsakingo asmens pareigos atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą negautų pajamų forma, turi būti nustatyta, kad nukentėjusysis asmuo dėl patirto sužalojimo realiai neteko dalies pajamų. Todėl ieškovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad laikotarpiu nuo 2010-04-15 iki 2011-09-30 R. B. dėl netekto darbingumo realiai neteko pajamų. Ieškovas pateikė duomenis apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 2005-07-04 iki 2009-11-30, iš kurių matyti, jog nuo 2008-09-30 R. B. niekur nedirbo ir pajamų negavo. Iš ieškovo pateiktų duomenų apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 2009-12-01 iki 2011-09-30 matyti, kad laikotarpiu 2010-03-03 iki 2010-04-14, t. y. vienam mėnesiui, R. B. buvo paskirta 674,29 Lt nedarbo draudimo išmoka. Duomenų apie kitas nukentėjusiojo gautas pajamas ieškovas nėra pateikęs. Todėl darytina išvada, kad, paskyrus netekto darbingumo pensiją, R. B. gavo daugiau pajamų negu iki eismo įvykio.

8Ieškovas VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad į atsakovą dėl žalos atlyginimo buvo kreiptasi su 2010-06-17 pretenzija Nr. ŽIR-13, su 2010-12-09 pretenzija Nr. ŽIR-24 bei su 2011-09-23 pretenzija Nr. ŽIR-13. Atsakovas, atsakydamas į pretenzijas, nepareiškė, kad atsisako jas tenkinti, o tik nurodė, kad reikalavimas nebus tenkinamas iki tam tikro įvykio, t. y. kol LR Konstitucinis Teismas neištirs CK nuostatų atitikties Konstitucijai. Tokie atsakovo veiksmai liudija prievolės pripažinimą ir ieškinio senaties terminą nutraukia (CK 1.130 str. 2 d.). Kadangi atsakovas po LR Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimo priėmimo žalos Fondo biudžetui neatlygino, tai ieškovas, su 2012-10-01 ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipdamasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, CK 1.125 str. 7 d. numatyto 1 metų ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškovas pažymėjo, kad, jeigu asmuo sužalojant nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, negautos pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į vidutinį tokios pat profesijos ar kvalifikacijos kaip ir nukentėjusysis darbuotojo darbo užmokestį. Kai nukentėjusysis neturėjo jokios specialybės ar kvalifikacijos, negautas pajamas sudaro minimali mėnesio alga (MMA). Nukentėjusysis R. B. iki eismo įvykio nedirbo ir negavo pajamų. Ieškovas šiam asmeniui, dėl 2009-11-30 įvykusio eismo įvykio netekusiam dalies darbingumo, nuo 2010-04-15 iki 2010-10-31 mokėjo 540,71 Lt/mėn. netekto darbingumo pensiją, o nuo 2010-11-01 iki 2011-09-30 - 270,36 Lt/mėn. netekto darbingumo pensiją. 2010-2011 metais MMA buvo 800 Lt. Vadinasi, VSDFV Marijampolės skyrius, R. B. išmokėdamas nurodytų dydžių netekto darbingumo pensiją, atlygino tik dalį jo negautų pajamų. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo nurodytų Taisyklių 9 p. numato negautų pajamų skaičiavimą asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams ir t. t. Tačiau šiuo atveju R. B. iki eismo įvykio nedirbo. Duomenų apie jo profesiją ar kvalifikaciją nėra. Todėl šio asmens negautas pajamas sudaro bent minimali mėnesio alga.

9Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).

12Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-11-30 apie 23:40 val. Vilkaviškio rajono savivaldybės kelio Vilkaviškis-Kudirkos Naumiestis-Šakiai 7,850 kilometre R. K., vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. ( - ), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta jo keleivių R. B., R. B., E. K. ir E. K. sveikata. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-10-05 teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. pripažintas kaltu, pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, padarius eismo įvykį ir sutrikdžius jo vairuotu automobiliu Opel Vectra važiavusių keleivių sveikatą (b. l. 35-37). Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. B. iš dalies neteko darbingumo. NDNT 2010-04-15 išduota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0501273 R. B. laikotarpiu nuo 2010-04-15 iki 2010-10-14 buvo nustatytas 60 procentų netektas darbingumas (b. l. 7), 2010-10-14 išduota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0503383 laikotarpiu nuo 2010-10-14 iki 2011-04-13 - 50 procentų netektas darbingumas (b. l. 8), bei VSDFV Vilkaviškio skyriaus Duomenys apie asmens darbingumo lygį pagal NDNT pateiktus duomenis patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2011-04-11 iki 2011-09-09 R. B. netektas darbingumas buvo 50 procentų (b. l. 9).

13Laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2010-04-14 R. B. gavo 674,29 Lt nedarbo draudimo išmoką (b. l. 45). 2010-04-22 VSDFV Vilkaviškio skyriui R. B. pateikė prašymą dėl socialinio draudimo (netekto darbingumo) pensijos skyrimo (b. l. 10). VSDFV Vilkaviškio skyrius 2010-04-26 sprendimu Nr. P11-1493 R. B. nuo 2010-04-15 iki 2010-10-31 paskyrė bei mokėjo 540,71 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensiją (b. l. 11), 2010-10-15 sprendimu Nr. P11-3496 nuo 2010-11-01 iki 2011-04-30 (b. l. 12) ir 2011-04-12 sprendimu Nr. P11-1511 nuo 2011-05-01 iki 2011-09-30 - 270,36 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensiją (b. l. 13). Minėtų sprendimų pagrindu už laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2011-09-30 ieškovas R. B. paskyrė ir išmokėjo 6 506,6 Lt netekto darbingumo pensiją. VSDFV Vilkaviškio skyrius 2010-06-17 raštu Nr. ŽIR-13 kreipėsi į atsakovą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 1 369,8 Lt žalos atlyginimo (b. l. 16), 2010-12-09 raštu Nr. ŽIR-24 – dėl 3 803 Lt žalos atlyginimo (b. l. 17-18), 2011-09-23 raštu Nr. ŽIR-13 – dėl 6 506,6 Lt žalos atlyginimo (b. l. 19-20). VSDFV Marijampolės skyrius 2012-05-04 raštu Nr. (9.47) S-4606 pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 6 506,6 Lt žalos atlyginimo (b. l. 21-22). Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 2010-06-22 raštu Nr. (03-3.2)-6.5-40-107-9793-4247, 2010-12-16 raštu Nr. (03-3.2)-6.5-40-107-9793-7921 ir 2011-10-05 raštu Nr. (03-3.2)-6.5-40-107-9793-5426 ieškovą informavo, kad reikalavimas nebus tenkinamas, kol LR Konstitucinis Teismas neištirs, ar CK 6.290 str. atitinka LR Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str. (b. l. 23-25). LR Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarimu dėl CK 6.290 str. prieštaravimo LR Konstitucijai nepasisakė, tačiau atsakovas VSDFV patirtos žalos iki šiol neatlygino.

14Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo bei dėl

15CK 1.125 str. 7 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti išmokas, išmokėtas laikotarpiu 2010-04-15 iki 2011-09-30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Sutiktina, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo išmokas mokantys subjektai iš atsakingo draudiko siekia prisiteisti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui išmokėtas socialinio draudimo išmokas (CK 6.290 str. 3 d., TPVCAPDĮ 19 str. 10 d.), tarp šių šalių susiklosto ne deliktiniai santykiai, o draudimo teisiniai santykiai (CK 1.125 str. 7 d.), ir socialinio draudimo išmokas mokančių subjektų reikalavimai atsakingam draudikui tenkinami įstatymo ir TPVCAPD sutarties pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovas į atsakovą dėl žalos atlyginimo pirmą kartą kreipėsi 2010-06-17 (b. l. 16). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, atsakydamas tiek į minėtą, tiek į vėlesnes ieškovo pretenzijas, ieškovo patirtos žalos atlyginti neatsisakė, o tik nurodė, kad ieškovo reikalavimas nebus tenkinamas, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas neištirs, ar LR CK 6.290 str. atitinka LR Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str. bei preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą, kas prilygintina prievolės pripažinimui. Tai reiškia, kad atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, tokiais veiksmais ieškinio senaties terminą nutraukė (CK 1.130 str. 2 d.). Minėtas LR Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas 2012-04-18, pakartotinai su pretenzija ieškovas į atsakovą kreipėsi 2012-05-04, ieškovo ieškinys teisme buvo gautas 2012-10-03. Taigi konstatuotina, jog ieškovas CK 1.125 str. 7 d. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido, todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

16Be to, apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydį, nurodydamas, kad, paskyrus netekto darbingumo pensiją, R. B. gavo daugiau pajamų negu iki eismo įvykio. Teisėjų kolegija šį atsakovo apeliacinio skundo argumentą vertina kritiškai. TPVCAPDĮ 19 str. 10 d. numatyta, jog asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą padariniai. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-174/2009).

17Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-06 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007, pažymi, kad, jeigu asmuo sužalojant nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, negautos pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į vidutinį tokios pat profesijos ir kvalifikacijos kaip ir nukentėjusysis darbuotojo darbo užmokestį. Vadovaujantis tokia kasacinio teismo suformuota praktika, darytina išvada, jog, kai nukentėjusysis neturėjo jokios specialybės ir kvalifikacijos, negautas pajamas sudaro minimali mėnesio alga (MMA). Ieškovo duomenimis, nukentėjusysis R. B. iki eismo įvykio nedirbo ir pajamų negavo. Duomenų apie šio asmens profesiją ar kvalifikaciją byloje nėra. Taigi R. B. negautas pajamas sudaro MMA. Netekto darbingumo pensijos R. B. mokėjimo laikotarpiu (nuo 2010-04-15 iki 2011-09-30) MMA buvo 800 Lt. Vadinasi, VSDFV Marijampolės skyrius, R. B. laikotarpiu nuo 2010-04-15 iki 2010-10-31 mokėdamas 540,71 Lt/mėn. netekto darbingumo pensiją ir nuo 2010-11-01 iki 2011-09-30 - 270,36 Lt/mėn. netekto darbingumo pensiją, atlygino tik dalį nukentėjusiojo negautų pajamų, t. y. dėl eismo įvykio patirtų nuostolių.

18Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

20Atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti.

21Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovas VSDFV Marijampolės skyrius, prie kurio reorganizacijos metu buvo... 4. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS... 5. Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-19 sprendimu ieškinį patenkino... 7. Apeliaciniu skundu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis... 8. Ieškovas VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepimu su apeliaciniu skundu... 9. Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-11-30 apie 23:40 val. Vilkaviškio rajono... 13. Laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2010-04-14 R. B. gavo 674,29 Lt nedarbo draudimo... 14. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo bei dėl... 15. CK 1.125 str. 7 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą... 16. Be to, apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistos žalos... 17. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-06... 18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325... 20. Atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti...