Byla 2-75-434/2018

1Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei, dalyvaujant ieškovei D. Š. ir jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, atsakovui B. Š. ir jo bei kitų atsakovų atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui R. A., nedalyvaujant atsakovams V. Š. ir J. Š. bei VTAS atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, statinių dalies pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir kompensacijos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovės D. Š. patikslintą ieškinį atsakovams V. Š., B. Š., J. Š. ir institucijoms, teikiančioms išvadą byloje Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

2Teismas

Nustatė

3ieškovė patikslintu ieškiniu prašo padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą jos nurodytu būdu, o 2018-05-21 teismo posėdyje pateiktu patikslintu ieškiniu likusioje dalyje pripažinti, kad statinių: pastato – viralinės, unikalus Nr. ( - ), pagrindinė naudojimo paskirtis pagalbinio ūkio, pažymėjimas palne ( - ), ir pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane ( - ), esantys ( - ), 72/100 dalys priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui V. Š., o atsakovui B. Š. dalinės nuosavybės teise priklauso 28/100 dalys; atidalinti ieškovę iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. Š. esančių 72/100 statinių, jai turtą paliekant natūra, o iš jos priteisiant atsakovui V. Š. 4896 EUR kompensaciją, taip pat turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovės paaiškinimu, ją tenkina santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo būdas, kuris buvo nustatytas ankstesniu teismo sprendimu, tačiau dalyje dėl patikslintame ieškinyje nurodytų pastatų dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe savo reikalavimą palaiko. Nurodo, kad trys metai po santuokos sudarymo apsigyveno sutuoktinio tėvų namų valdoje esančioje viralinėje, kurioje pragyveno 15 metų ir per tą laiką ne tik padarė einamąjį remontą pačioje viralinėje, tačiau pakeitė radiatorius, įsivedė vandentiekį ir kanalizaciją, išvedžiojo elektrą, pakeitė stogą, pristatė priestatą ir taip įsirengė gyvenamąjį namą. Prasidėjus nesutarimamas su vyru ir skyryboms, sužinojo, kad uošviams priklausančioje namų valdoje negali būti statomas ir įteisinamas kitas gyvenamasis namas. Kadangi šiuos pastatus pakeitė iš esmės ir remonto darbus atliko bei rūpinosi jos sutuoktinis, kuris ne tik pats dirbo, bet ir pirko įvairias statybines medžiagas, todėl prašo vadovautis D. K. paskaičiavimu, kad statybos remonto darbai sudaro 72 proc. nuo pradinės objekto vertės, dėl ko prašo nustatyti, jog patikslintame ieškinyje nurodytų pastatų 72/100 dalys priklauso jiems su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nustatant, kad šių pastatų likusi dalis priklauso atsakovui B. Š. dalinės nuosavybės teise, atidalinti ją iš šios jungtinės sutuoktinių nuosavybės šią pastatų dalį priteisiant jai natūra, o iš jos sutuoktiniui priteisiant 4896 eurų kompensaciją . Be to, iš jų santuokoje įgytų lėšų buvo tvarkomas tiltas, kurio remontui buvo išleista 10000 Lt, taip pat iškastas sodybos teritorijoje tvenkinys, o už šiuos darbus taip pat mokėjo jos sutuoktinis.

5Atsakovo V. Š. atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad ginčo tarp šalių dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalinimo būdo, kokį buvo nustatęs teismas ankstesniame teismo sprendime, nėra.

6Atsakovas V. Š. ankstesniame teismo posėdyje su ieškovės reikalavimu dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisės nustatymo į tėvui priklausančią viralinę su priestatu nesutinka nurodydamas, kad jiems tėvas šiame pastate leido gyventi tik laikinai, o kad būtų normalios gyvenimo sąlygos, jis šį pastatą rekonstravo bei pristatė priestatą tam, kad būtų patogu gyventi visai jo šeimai su vaikais. Tėvas dėl viralinės rekonstrukcijos ir priestato pristatymo neprieštaravo. Darbus atliko jis pats, tačiau su tėvu jokios kalbos, kad tas pastatas ateityje taps jų su sutuoktine nuosavybe, nebuvo. Prie tilto remonto ir tvenkinio iškasimo nėra prisidėjęs.

7Atsakovas B. Š. su ieškovės ieškiniu dalyje dėl pripažinimo jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisių į jam priklausančius ieškinyje nurodytus ūkinius pastatus nesutinka. Nurodo, kad iš tiesų leido sūnui su šeima apsigyventi jam priklausančiame ūkiniame pastate – viralinėje ir pripažįsta, kad sūnus dirbo prie šių pastatų įrengimo, kad jie būtų tinkami gyventi, tačiau sūnus dirbo, o pinigus davė jis. Sūnaus vardu buvo išrašytos sąskaitos dėl statybinių medžiagų pirkimo, nes jis vykdavo jų parsivežti. Jokios kalbos apie tai, kad ateityje šie pastatai taps sūnaus šeimos nuosavybe, nebuvo. Tilto remontu rūpinosi jis, sudarė sutartį su įmone, o už atliktus darbus sumokėjo kartu su kaimynais, į kurių dirbamą žemę galima patekti per tą tiltą, taip pat pats rūpinosi tvenkinio savo sodyboje iškasimu ir už atliktus darbus sumokėjo jis, o ne sūnaus šeima. Pripažįsta, kad sūnaus šeima pagerino jam priklausančius ginčo pastatus, todėl sutinka ieškovei sumokėti už atliktus pagerinimus ekspertizės akte nurodytą ir ieškovei tenkančią sumą 3100 eurų.

8Ieškinys tenkintinas ir dalies.

9LR CK 3.117 str. 1 d. nustato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o 2 d. reglamentuoja, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais.

10Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo būdo, kuris buvo išspręstas ankstesniu teismo sprendimu, todėl teismas plačiau dėl šių ieškovės reikalavimų nebepasisako, nes teismo posėdyje tiek ieškovė, tiek atsakovo atstovas patvirtino, jog toks šio turto padalijimo būdas tenkina abi šalis.

11Bylos duomenys, t.y. 2014 m. balandžio 8 d. VĮ Registrų centro ir 2014 m. balandžio 23 d. VĮ Regitra pažymos rodo, kad 2014 m. balandžio 8 d. duomenimis V. Š. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, transporto priemonių savo vardu taip pat neturi (1 t., b.l. 53, 59). 2014 m. gegužės 2 d. VĮ Regitra pažyma rodo, kad D. Š. savo vardu yra įregistravusi vieną transporto priemonę - automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. ( - ) (1 t., b.l. 110).

12Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo. Ji nurodė, kad santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas, kurio vertė yra 16176 EUR. Tai lengvasis automobilis „Citroen C4“, valst. Nr. ( - ), - 2027 EUR vertės; sekcija „Markas“ (5 dalių) – 87 EUR vertės; minkštas kampas „Lagūna“ – 290 EUR vertės; televizorius „Samsung“ (138 cm įstrižainės) – 347 EUR vertės; svetainės stalas su aštuoniomis kėdėmis – 290 EUR vertės; miegamoji lova – 58 EUR vertės; skalbimo mašina „Whirpool“ – 116 EUR vertės; pastatoma spinta (baltos spalvos) – 29 EUR vertės; virtuvės komplektas (dvi pakabinamos ir dvi pastatomos spintelės) – 58 EUR vertės; svetainės staliukas – 14 EUR vertės; šaldytuvas „Blomberg“ – 145 EUR vertės; kilimas – 29 EUR vertės; komoda – 29 EUR vertės; lengvasis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. ( - ) – 8689 EUR vertės; savaeigė žoliapjovė (traktoriukas) „Craftsman LTS 1500“ - 1158 EUR vertės; benzininė žoliapjovė - 29 EUR vertės; benzopjūklas „Stihl“ - 232 EUR vertės; elektrinis trimeris „Stihl“ - 232 EUR vertės; staliaus įrenginiai (pjūklas, plytelių pjaustyklė, metalo pjaustyklė, elektrinis grąžtas, elektrinis vinių plaktukas, lazerinis matavimo įrankis, metalinės kopėčios, medžio obliavimo staklės ir kita) - 1448 EUR bendros vertės; centrinio siurbimo sistema - 869 EUR vertės. Iškėlus santuokos nutraukimo bylą atsakovas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. ( - ) padovanojo R. Š., todėl automobilio verte - 8689 EUR - sumažėjo dalintino turto vertė. Nurodytas turtas dalintinas tenkinant ieškovės reikalavimą šioje dalyje, nes atsakovas atsiliepime dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad dalintino turto neturi, kitos nuomonės neišsakė. Ieškovei priteistina lengvasis automobilis „Citroen C4“, valst. Nr. ( - ) - 2027 EUR vertės; sekcija „Markas“ (5 dalių) – 87 EUR vertės; minkštas kampas „Lagūna“ – 290 EUR vertės; televizorius „Samsung“ (138 cm įstrižainės) – 347 EUR vertės; svetainės stalas su aštuoniomis kėdėmis – 290 EUR vertės; miegamoji lova – 58 EUR vertės; skalbimo mašina „Whirpool“ – 116 EUR vertės; pastatoma spinta (baltos spalvos) – 29 EUR vertės; virtuvės komplektas (dvi pakabinamos ir dvi pastatomos spintelės) – 58 EUR vertės; svetainės staliukas – 14 EUR vertės; šaldytuvas „Blomberg“ – 145 EUR vertės; kilimas – 29 EUR vertės; komoda – 29 EUR vertės, visa D. Š. priteisto turto vertė – 3519 EUR. Atsakovui V. Š. priteistina savaeigė žoliapjovė (traktoriukas) „Craftsman LTS 1500“ - 1158 EUR vertės; benzininė žoliapjovė - 29 EUR vertės; benzopjūklas „Stihl“ - 232 EUR vertės; elektrinis trimeris „Stihl“ - 232 EUR vertės; staliaus įrenginiai (pjūklas, plytelių pjaustyklė, metalo pjaustyklė, elektrinis grąžtas, elektrinis vinių plaktukas, lazerinis matavimo įrankis, metalinės kopėčios, medžio obliavimo staklės ir kita) - 1448 EUR bendros vertės; centrinio siurbimo sistema - 869 EUR vertės, visa V. Š. priteisto turto vertė - 3968 EUR. V. Š. tenkančio turto vertė didesnė 449 EUR (3968 EUR – 3519 EUR) už D. Š. tenkančio turto vertę, todėl ši suma kaip kompensacija priteistina iš V. Š. D. Š..

13Lietuvos Respublikos CK 3.98 str. nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jei jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Šalys santuokos metu įsigijo lengvąjį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. ( - ) automobilio vertė yra 8689 EUR. Nors atsakovas paskutinio posėdžio metu pateikė kopiją iš internetinio tinklalapio „Autoplius“, kuriame panašaus automobilio kaina nurodyta 6500 EUR, tačiau automobilis dovanotas prieš dvejus metus, per šį laiką atsakovas automobilio vertės neginčijo, todėl teismas, spręsdamas ginčą, automobilį vertina ieškinyje nurodyta kaina. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilį atsakovas, iškėlus bylą teisme, padovanojo R. Š. (2 t., b.l. 105), ieškovė savo sutikimo perleisti automobilį nedavė, transporto priemonės dovanojimo sutartyje yra tik atsakovo parašas. Sandoris sudarytas be ieškovės sutikimo, tuo sumažinant bendrąją sutuoktinių nuosavybę 8689 EUR ir tai yra pagrindas, dalijant santuokos metu įgytą turtą, priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.98 str. 4 d.). Ieškovei priteistina 4344,50 EUR kompensacija už padovanotą automobilį.

14Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar tilto, esančio prie sodybos remontas bei sodyboje iškastas tvenkinys buvo sutuoktinių lėšomis. Ieškovė nurodo, kad šie darbai buvo atlikti jų su sutuoktiniu lėšomis, atsakovas B. Š. nurodo priešingai, kad šių darbų atlikimu rūpinosi ir už atliktus darbus mokėjo jis, o už tilto remontą – kartu su jo nurodytais kaimynais. Tas pačias aplinkybes ankstesniuose teismo posėdžiuose nurodė ir atsakovas V. Š.. Atsakovo B. Š. tokius argumentus, be jo sūnaus V. Š. parodymų, apie tai, kad būtent jis rūpinosi ir kartu su jo nurodytais kaimynais apmokėjo už atliktus šiuos darbus, patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad rangos sutartis su UAB „B. r.“ buvo sudaryta su šiuo atsakovu, atliktus darbus priėmė ir už juos sumokėjo B. Š., jis kreipėsi su prašymu dėl tvenkinio iškasimo (b.l.9-20, 2 t.), tiek byloje apklausti liudytojais R. V. ir V. V., kurie patvirtino teismui, kad būtent B. Š. pasiūlė remontuoti tiltą, kuriuo naudojosi ir jie, nes į R. V. dirbamas žemes galima patekti tik tuo tiltu, B. Š. pasamdė UAB „B. r.“, o jie prisidėjo prie darbų apmokėjimo: R. V. - 4000 Lt, V. V. motina – 2000 Lt, o B. Š. mokėjo 4000 Lt. Apklaustas liudytoju R. B. patvirtino teismui, kad būtent B. Š. prašymu jis su ekskavatoriumi sodyboje iškasė tvenkinį, su juo derėjosi dėl darbų kainos, o už atliktus darbus per vieną kartą taip pat jam sumokėjo B. Š.. Šis liudytojas patvirtino teismui, kad jokio ryšio su šiais žmonėmis jis nepalaiko, tačiau buvo atvejis, kai moteris jam skambino ir prašė jo paliudyti, kad už iškastą tvenkinį pinigus sumokėjo jos vyras, nors iš tiesų jam sumokėjo senas žmogus. Taigi visi šie byloje surinkti duomenys paneigia ieškovės paaiškinimus apie tai, jog šie jos nurodyti darbai buvo atlikti sutuoktinių lėšomis.

15Taip pat tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teisės į patikslintame ieškinyje nurodytų ūkinių pastatų dalies -72/100 pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe ir likusios dalies – 28/100 pripažinimo daline nuosavybe.

16Bylos duomenimis nustatyta, kad kad pastatas - viralinė, unikalus Nr. ( - ), pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane ( - ), vidutinė rinkos vertė 1310 eurų, ir pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane ( - ), vidutinė rinkos vertė – 977 eurų, esantys ( - ), nuosavybės teise priklauso B. Š. (b.l.107-114, 9 t.). UAB „Darosa“ atstovo D. K. nustatyta, kad atlikti statybos remonto darbai sudaro 72 % nuo pradinės objekto vertės (3 t., b.l. 60). Ieškovė pateikė užsakymo patvirtinimus, sąskaitas – faktūras, kvitus, 2007-2008 m. pirkimo čekius, iš kurių matyti, kad buvo pirkti langai, statybinės medžiagos, radiatoriai, statybiniai įrankiai, viso statybinių reikmenų už 9706,91 EUR (33516,02 Lt) sumą (1 t., b.l. 118-133). Daugumoje šių pirkimo dokumentų pirkėjas nurodytas V. Š.. 2006 m. liepos mėn. atliktas Techninis projektas (statytojas nurodytas B. Š.) dėl pagalbinio ūkio paskirties priestato prie esamo ūkinio pastato ir nuotraukos patvirtina, kad pastatas - viralinė buvo rekonstruotas bei pristatytas priestatas (1 t., b.l. 134-162). Iš 1994-04-29 Bendrovės turto perdavimo – priėmimo akto matyti, kad E. Š. perduotas pagal pajų priklausantis turtas (2 t., b.l. 5). Iš 1996 m. bendrovės turto perdavimo - priėmimo akto matyti, kad ieškovės motinai G. S. perduotas pagal pajų priklausantis turtas (3 t., b.l. 20). Iš 2011-04-20 užsakymo (pirkėjas B. Š.) matyti, kad buvo užsakytas žaibolaidis, kurio vertė 730,62 EUR (2522,69 Lt) (2 t., b.l. 8). Iš būsto draudimo liudijimų matyti, kad B. Š. drausdavo pastatus ( - ); pastato - viralinės, unikalus Nr. ( - ), tarp draudžiamų pastatų nebuvo (2 t., b.l. 23-36). Iš AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo liudijimo matyti, kad draudėjas B. Š. apdraudė pastatus ( - ); draudimo laikotarpis 2014-10-17 – 2015-10-16; pastato - viralinės, unikalus Nr. ( - ), draudimo suma įvertinta 90000 Lt (3 t., b.l. 120, 121). Iš bankų sąskaitų išrašų matyti, kad V. Š. sąskaitose 2005-2014 m. laikotarpiu vykdavo pastovus pinigų judėjimas, būdavo įnešamos ir nuimamos didelės pinigų sumos, tame tarpe ir užsienio valiuta (1 t., b.l. 112-136, 138-142). Iš 1999-02-10 inventorizavimo bylos matyti, kad 1999 m. viralinės bendras plotas buvo 47,87 m², iš jų 32,58 m² gyvenamasis plotas (2 kambariai, virtuvė) (3 t., b.l. 122-127). Iš B. Š. teismui pateiktos 2015-02-09 Lokalinės sąmatos (sudarytos pagal 2014 m. spalio mėn. kainas), sudarytos B. Ž., matyti, kad priestato prie esamo ūkinio pastato statybos darbai įvertinti 146427 Lt, t.y. ši suma yra gana artima D. K. lokalinėje sąmatoje įvertintai ūkinio pastato priestato statybos vertei (141261,79 Lt) (3 t., b.l. 129-135). Teismui paskyrus ginčo turto vertinimo ekspertizę buvo nustatyta, kad ginčo statinių: viralinės ir ūkinio pastato, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis de jure yra „pagalbinio ūkio“, dislokacija de jure yra atskiri pastatai, tačiau de fakto tai yra vienas vientisas pastatas ir jis de fakto yra gyvenamas namas, rinkos vertė ekspertizės atlikimo metu yra 13 600 eurų, o šių statinių pagerinimo vertė po statybos ir rekonstrukcijos yra 6200 eurų, kas sudaro 45 procentus nuo vertinamų statinių vertės po rekonstrukcijos (b.l.163, 9 t.).

17Ieškovė prašo pripažinti jos su sutuoktiniu nuosavybės teisę į ginčo pastatų patikslintame ieškinyje nurodytą dalį, likusią dalį paliekant atsakovui B. Š. bendrąja daline nuosavybe motyvuodama tuo, kad ji su sutuoktiniu, jo tėvui leidus, apsigyveno šiame pastate ir, siekdami įsirengti bei pagerinti gyvenimo sąlygas šiame pastate, jį rekonstravo bei pristatė priestatą, kuriuos įsirengė kaip gyvenamą namą, taip panaudodami santuokoje įgytas lėšas ir iš esmės esmingai pagerindami atsakovo B. Š. turtą.

18LR CK 4.47 str. 4 p. nustato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. LR CK 4.56 str. 1 d. nustato, kad asmuo, pagaminęs naują daiktą iš savos ir iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė ir savos medžiagos vertė yra didesnė už svetimos medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Kadangi ginčas tarp šalių kilo dėl nuosavybės teisės pripažinimo į dalį nekilnojamųjų daiktų – pastatų, iš kurių vienas – viralinė - buvo rekonstruotas, o ginčo ūkinis pastatas - naujai pastatytas, neatsiejamai turi būti taikomos ir LR CK 4.103 str. nuostatos, kur nustatyta, jog jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Pagal suformuotą teismų praktiką, savavališkai pastatytas statinys negali būti ginčo dėl dalinės nuosavybės pripažinimo dalykas, o būtina sąlyga dalies bendrosios nuosavybės teisėje pasikeitimui bendraturčiui padidinus bendrą daiktą ar jo vertę – šių padidinimų atlikimas laikantis statymų nustatytų taisyklių. Šiuo atveju turto padidinimas susijęs su statybos procesu, o kasacinis teismas formuoja praktiką, kad jeigu daikto pasikeitimai, kurie turi būti atliekami laikantis Statybos įstatyme nustatytos tvarkos, padaromi pažeidžiant šią tvarką (pvz., neturint statybos leidimo, nukrypstant nuo projekto ir kt.), CK 4.77 str. 1 d. nustatytų padarinių neatsiranda, nors faktinis daikto padidinimas atliktas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-06-18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-736/2003).

19Iš valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvados (b.l.88-89, 9 t.) matyti, kad žemės sklypui, nuosavybės teise priklausančiam B. Š., yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos: Kurortų apsaugos, zonos, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, Nacionaliniai ir regioniniai parkai, Kraštovaizdžio draustiniai ir kt. Sklype stovi gyvenamas namas ir pagalbinio ūkio pastatai. 2006 m. buvo rengiamas „Pagalbinio ūkio priestato prie esamo ūkinio pastato projektas“, kuriame nurodyta, kad tai II grupės nesudėtingas statinys, statybos rūšis – nauja statyba. Pagal tuo metu galiojančius teisės aktus nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kv. metrų. Iš registrų centro išrašo matyti, kad šie pastatai įregistruoti kaip atskiri pastatai, iš kurių viralinės užstatytas plotas yra 68 kv.m., o ūkinio pastato – 57 kv.m. (b.l.155, 9 t.). Tačiau iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, taip pat byloje esančių šio pastato fotonuotraukų matyti, kad pagalbinio pastato – viralinės, kurio unikalus Nr. ( - ), su priestatu užstatytas plotas yra 125 kv.m. (b.l.142, 9 t.). Kad de fakto tai yra vienas vientisas pastatas, patvirtina ir ekspertizės aktas, iš kurio matyti, kad tarp šių pastatų yra patalpa 1-6, atitveriamosios sienos nėra (ekspertizės akto 13, 46 psl.). VTPSI išvadoje taip pat nurodoma, kad tokiu atveju, kai naujai pastatytas pastatas suprantamas kaip priestatas prie jau esamo pastato ir skaičiuojamas į bendrą plotą, ir to pasekoje keičiasi statybos rūšis ir pastato kategorija. Tiek teismo posėdyje dalyvavusi šios institucijos atstovė A. T., tiek R. A. patvirtino teismui, kad tuo atveju, kai ginčo statinys de fakto yra vienas vientisas pastatas, tokia statyba atlikta pažeidžiant statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus, nes tokiu atveju buvo reikalinga parengti naują projekto laidą ir gauti rašytinius pritarimus, o atliekant esamo pastato – viralinės rekonstrukciją, taip pat buvo reikalinga parengti supaprastintą projektą, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, ir saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas atstovas. Pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis, esant nesudėtingo statinio rekonstravimui į neypatingą statinį, reikėtų parengti statinio projektą ir gauti leidimą rekonstruoti statinį. Ir tik pašalinus išvadoje nurodytus trūkumus, būtų galima įteisinti rekonstruotos viralinės su pristatytu priestatu statinį (esantį de fakto statinį). Institucijos atstovas R. A. patvirtino teismui, kad šio pastato, nors jis ir yra įrengtas kaip gyvenamasis pastatas, nebūtų galima įteisinti kaip gyvenamojo namo, nes namų valda yra regioninio parko teritorijoje ir tokia statyba yra draudžiama. Tai pripažino ir pati ieškovė, paaiškinusi teismui, kad jai yra žinoma ši aplinkybė, jog kito gyvenamojo namo uošviui priklausančioje namų valdoje statyba yra negalima. Taigi šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors ginčo pastatai ir de fakto yra gyvenamasis namas, tačiau nuosavybės teisė į jį negali būti įgyta, nes tokia statyba šioje vietoje draudžiama. Ir nors visais virš aptartais duomenimis neginčijamai byloje nustatyta, kad ginčo viralinę ieškovė kartu su sutuoktiniu rekonstravo ir prie jos pristatė priestatą, taip sukuriant bendrą erdvę šeimai patogiau gyventi, o viso šio pastato su priestatu užstatytas plotas yra 125 kv.m., kas neginčijamai patvirtina, kad iš tiesų yra atliktas faktinis daikto padidinimas, tačiau tokia šio daikto rekonstrukcija ir pakeitimas, pristatant priestatą, taip pat atlikti pažeidžiant statybos įstatyme nustatytus reikalavimus, nes tokiu atveju reikėtų parengti statinio projektą ir gauti leidimą rekonstruoti statinį.

20Bet šiuo konkrečiu atveju šie pastatai yra įteisinti kaip atskiri pagalbinio ūkio pastatai, į kurių dalį ieškovė ir prašo nustatyti jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

21Tačiau įstatymas, t.y. LR CK 4.12 str. nustato, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių subjektais. LR CK 4.19 str. 1 dalis nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu pasireiškia per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.17; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008).

22Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad žemės sklypas su jame esančiais gyvenamuoju namu ir pagalbinio ūkio pastatais priklauso atsakovui B. Š.. Jam priklauso ir gyvenamasis namas, kuris, sutinkamai su LR CK 4.12 str., yra pagrindinis daiktas. Tuo tarpu namų valdoje esantys visi de jure įteisinti pagalbinio ūkio pastatai, sutinkamai su LR CK 4.19 str. 1 d., yra gyvenamojo namo priklausiniai, kurie yra skirti tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susiję su juo bendra ūkine paskirtimi. Tai, kad ieškovė su sutuoktiniu uošviui priklausančiuose ūkiniuose pastatuose įsirengė gyvenamas patalpas, nereiškia funkcinio ryšio tarp pirmiau nurodytų patalpų išnykimo ir kartu per se (pats savaime) nelemia ginčo pastatų teisinio statuso pasikeitimo. Ginčo pastatai yra gyvenamojo namo priklausiniai (1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis, CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad priklausinio, kaip antraeilio daikto, likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo: pagrindinio daikto perleidimas ar kitoks šio daikto teisinės būklės pakeitimas lemia atitinkamą priklausinio, kaip antraeilio daikto, teisinės būklės pakeitimą, nebent įstatymas ar daikto perleidimo (kitokio teisinės būklės pakeitimo) sandoris nustato kitaip. Išlyga dėl kitokio, negu nustato pirmiau nurodytos materialiosios teisės normos, antraeilio daikto likimo turi būti expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta įstatyme ar sutartyje. Kadangi gyvenamas namas priklauso B. Š., šiuo atveju ginčo pagalbinių ūkio pastatų, kaip priklausinių, teisinė būklė, esant šiam teisiniam reglamentavimui, taip pat negali būti pakeista, nes to nenumato nei įstatymas, nei jokia sutartis.

23Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams tenkančių namų valdos žemės sklypo dalių dydžio, atsižvelgiama į bendraturčiui tenkančią gyvenamojo namo dalį, nuo kurios ir priklauso jam skirtina žemės sklypo dalis, tačiau neįskaičiuojamos šio namo priklausinių (ūkinių ir kitų pagalbinio pobūdžio statinių, kiemo įrengimų, komunikacinių tinklų, tvorų ir pan.), kurių paskirtis – tarnauti pagrindiniam daiktui, t.y. gyvenamajam namui, ir kurie nuolat susiję su juo bendra ūkine paskirtimi – užtikrinti gyvenamojo namo savininko poreikių tenkinimą, dalys (LR Aukščiausiojo teismo 2006-10-26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-552/2006). Tuo tarpu tiek gyvenamasis namas, tiek žemės sklypas priklauso atsakovui B. Š., todėl ir šiuo aspektu ieškovės reikalavimas pripažinti jai ir sutuoktiniui nuosavybės teisę į dalį ginčo pastatų, dalį jų dalinės nuosavybės teise paliekant atsakovui B. Š., negali būti tenkinamas, nes šie pastatai yra pagalbinio ūkio pastatai, kurių paskirtis tarnauti pagrindiniam daiktui – gyvenamajam namui, o namų valdos žemės sklypo dalys gali būti nustatomos tik atsižvelgiant į gyvenamojo namo bendraturčių turimas dalis. Gi šiuo atveju gyvenamasis namas priklauso vieninteliam atsakovui B. Š.. Nors bylos duomenys rodo, kad pastatytas pastatas de fakto yra gyvenamasis namas, tačiau virš aptartais duomenimis nustatyta, kad šiame žemės sklype kito gyvenamojo namo statyba yra draudžiama, dėl ko negali būti suformuotas ir esamame žemės sklype kitas namų valdos žemės sklypas. Tuo tarpu byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad jų santykiai yra konfliktiški, o atsakovas B. Š. yra ir 2015-09-15 teismo nutarimu nubaustas pagal ATPK 181 3 str. 1 d. už anūko teisių pažeidimą (Liteko duomenys).

24Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės gyvenimišką patirtį, jos turimą išsilavinimą – dirba mokykloje pedagoge, į visiems žinomą aplinkybę, kad rekonstruojant pastatus ar pradedant naujas statybas, yra būtina turėti projektą bei gauti atitinkamus leidimus, o statybas vykdyti laikantis jas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovė kartu su sutuoktiniu, nors ir turėdami atsakovo B. Š. sutikimą apsigyventi jam priklausančioje viralinėje, turėjo elgtis rūpestingai, atsakingai ir atidžiai bei, pradėdami rekonstruoti viralinę ir naujai statyti priestatą bei šias patalpas įsirengdami kaip gyvenamąjį namą, išsiaiškinti, ir, esant reikalui, suderinti pagal teisės aktų reikalavimus jų atliekamų statybos darbų teisėtumą bei galimybę ateityje įsiteisinti tokias statybas, o ne priešingai – pirmiausiai pasistatyti, o po to ieškoti galimybių tokias statybas įteisinti. Teismo vertinimu, dėl to bet kuris asmuo, elgdamasis priešingai, turi prisiimti ir tokio savo elgesio tenkančią riziką bei po to atsiradusius neigiamus padarinius ar patiriamus nuostolius.

25Todėl dėl visų šių byloje nustatytų aplinkybių ieškovės reikalavimas pripažinti, kad patikslintame ieškinyje nurodytų pastatų dalis priklauso jai ir sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, negali būti tenkinamas, todėl atmetamas.

26Tačiau byloje visais virš aptartais įrodymais, t.y. šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais bei rašytiniais bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovui B. Š. priklausančią viralinę rekonstravo, ko neneigia ir pats šis atsakovas, t.y. pritaikė ją gyventi ir pristatė priestatą, t.y. faktiškai padidino ir pagerino šį jam priklausantį ūkinį pastatą atsakovas V. Š., kuris gyveno santuokoje su ieškove ir kuris tiek pats savo darbu, tiek jo prašymu padedant kaimynams talkų būdu atliko statybos darbus, taip pat pirko statybines medžiagas. Iš atliktos ekspertizės akto matyti, kad ginčo pastatų rinkos vertė yra 13600 eurų. Ekspertas, vertindamas šiuos ūkinius pastatus, atsižvelgė į tai, jog ginčo statiniai de fakto yra gyvenamasis namas, todėl tam, kad jų vertė kiek įmanoma labiau atitiktų šią aplinkybę, t.y. ginčo pastatų esmę, jų atkuriamąją vertę skaičiavo naudojant ne pagalbinio ūkio pastatų, bet gyvenamojo namo statybinius įkainius (ekspertizės akto 20-22 psl.). Taip pat nustatė, kad šių statinių pagerinimų vertė po statybos ir rekonstrukcijos yra 6200 eurų, kas sudaro 45 procentus nuo vertinamų statinių vertės po rekonstrukcijos. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiomis ekspertizės išvadomis, nes priešingų įrodymų, kurie paneigtų šias ekspertizės išvadas, byloje pateikta nėra. Nors D. K. savo paskaičiavime nurodė, kad atlikti statybos remonto darbai sudaro 72 procentus nuo pradinės objekto vertės (b.l.22,5 t.), tačiau teismo posėdyje apklaustas jis patvirtino, kad atliko tik matematinius skaičiavimus pagal pateiktą kadastrinių matavimų bylą, o paties pastato vietoje nebuvo nuvykęs apžiūrėti. Be to patvirtino, kad tai nėra apskaičiuota turto vertė, o būsimų ar esamų statybų sąmata, t.y. statybos kaštai, o ne turto vertė. Tuo tarpu kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo (šiuo konkrečiu atveju atsakovui B. Š. priklausančio turto) ir reikalavimo tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe, turi būti nustatinėjama turto vertė iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytis po turto pagerinimo (LR Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259-378/2015). Atlikus ginčo pastatų ekspertizę buvo nustatyta, kad prieš rekonstrukciją ekspertizės objektą sudarė vienas statinys – viralinė su rūsiu, kurios rinkos vertė yra 7400 eurų, po atliktos rekonstrukcijos yra registruoti du statiniai – viralinė unikalus Nr. ( - ), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), kurie de fakto sudaro vieną vientisą pastatą ir bendra jų rinkos vertė yra 13600 eurų, o šių pagerinimų vertė po statybos ir rekonstrukcijos yra 6200 eurų, kas sudaro 45 procentus nuo vertinamų statinių vertės po rekonstrukcijos.

27Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui B. Š. priklausantis šis ginčo turtas buvo pagerintas ieškovei ir V. Š. gyvenant santuokoje, todėl šie statinių pagerinimai, išreikšti pinigine verte, laikytini abiejų sutuoktinių jungtine nuosavybe. Atsakovas B. Š. teismo posėdyje patvirtino, kad jis yra pasirengęs atlyginti pastatų pagerinimą pinigais ieškovei jai tenkančia dalimi – 3100 eurų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šio santuokoje įgyto turto jam tenkančios dalies kitas sutuoktinis, t.y. V. Š. neprašo iš B. Š. priteisti bei atsižvelgiant į ieškovės paskutiniame teismo posėdyje pateiktus įrodymus apie tai, kad antstolė negali iš šio atsakovo išieškoti ir priteisto išlaikymo vaikams, dėl ko ieškovė turėjo kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, visa pastatų pagerinimo suma – 6200 eurų iš atsakovo B. Š. priteistina ieškovei, atitinkamai sumažinant ieškovei virš sprendime nurodytos priteistinos kompensacijos (449 eur + 4344,50= 4793,50 – 3100= 1693,50 eur) iš V. Š. sumą.

28Byloje buvo padalintas santuokoje įgytas šalių bendras turtas iš viso 8731,50 EUR sumai (įskaitant iš V. Š. priteistą kompensaciją ieškovei už santuokos metu perleistą turtą – automobilį), jis šalims padalintas lygiomis dalimis, kas sudarytų kiekvienam mokėti po 131 EUR žyminio mokesčio, o ieškovė yra sumokėjusi iš viso 132 EUR (apygardos teismo 2017-06-09 nutartimi iš jos yra priteista valstybei 13 eurų, o iš atsakovo V. Š. jai priteista iš viso 71 eur, todėl likusi žyminio mokesčio sumokėta dalis yra 48 eurai), todėl jai priteistina iš šio atsakovo 48 EUR, kitą jam tenkančią likusią žyminio mokesčio dalį – 214 EUR priteisiant valstybei. Byloje buvo išspręstas ir reikalavimas dėl dalies statinių pripažinimo jungtine sutuoktine nuosavybe, šioje dalyje priteisiant sutuoktiniams kompensaciją už atliktus statinių pagerinimus iš atsakovo B. Š. 6200 eurų, todėl šioje dalyje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 186, todėl šis žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo B. Š. valstybei, taip pat šioje dalyje teismo patirtos ekspertizės išlaidos – 600 eurų priteistinos iš šio atsakovo valstybei. Atsakovai V. Š. ir B. Š. turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti – atitinkamai 1000 ir 800 EUR tiek už procesinių dokumentų surašymą pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismams, tiek už atstovavimą, o ieškovė savo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti viso proceso metu teismui nepateikė. Ieškovės reikalavimai dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo, kompensacijos už santuokoje įgyto turto sumažinimą priteisimo, o jos reikalavimas dėl turto jungtinės nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo pastatus, atidalijimo iš jos ir kompensacijos priteisimo buvo modifikuotas į kompensacijos priteisimą už ginčo pastatų pagerinimą, priteisiant visą sumą, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakovams paliktinos jų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

29Iš atsakovų V. Š. ir B. Š. lygiomis dalimis priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas iš viso 95.96 eurų (LR CPK 96 str.).

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas

Nutarė

31Ieškinį tenkinti iš dalies.

32Santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai:

33Ieškovei D. Š. asmeninėn nuosavybėn priteisti:

  1. lengvąjį automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. ( - ) - 2027 EUR vertės; sekciją „Markas“ (5 dalių) – 87 EUR vertės; minkštą kampą „Lagūna“ – 290 EUR vertės; televizorių „Samsung“ (138 cm įstrižainės) – 347 EUR vertės; svetainės stalą su aštuoniomis kėdėmis – 290 EUR vertės; miegamąją lovą – 58 EUR vertės; skalbimo mašiną „Whirpool“ – 116 EUR vertės; pastatomą spintą (baltos spalvos) – 29 EUR vertės; virtuvės komplektą (dvi pakabinamas ir dvi pastatomas spinteles) – 58 EUR vertės; svetainės staliuką – 14 EUR vertės; šaldytuvą „Blomberg“ – 145 EUR vertės; kilimą – 29 EUR vertės; komodą – 29 EUR vertės.
  2. Visa D. Š. priteisto turto vertė – 3519 EUR.
  3. Atsakovui V. Š. asmeninėn nuosavybėn priteisti: savaeigę žoliapjovę (traktoriuką) „Craftsman LTS 1500“ - 1158 EUR vertės; benzininę žoliapjovę - 29 EUR vertės; benzopjūklą „Stihl“ - 232 EUR vertės; elektrinį trimerį „Stihl“ - 232 EUR vertės; staliaus įrenginius (pjūklą, plytelių pjaustyklę, metalo pjaustyklę, elektrinį grąžtą, elektrinį vinių plaktuką, lazerinį matavimo įrankį, metalines kopėčias, medžio obliavimo stakles ir kita) - 1448 EUR bendros vertės; centrinio siurbimo sistemą - 869 EUR vertės.
  4. Visa V. Š. priteisto turto vertė – 3968 EUR.
  5. Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. ( - ) 449 EUR (keturių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) piniginę kompensaciją D. Š., a. k. ( - ) už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.
  6. Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. ( - ) 1244,50 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų penkiasdešimt euro centų) piniginę kompensaciją D. Š., a. k. ( - ) už sumažintą santuokinio turto vertę.

34Ieškovės reikalavimą pripažinti, kad statinių: pastato – viralinės, unikalus Nr. ( - ), pagrindinė naudojimo paskirtis pagalbinio ūkio, pažymėjimas palne ( - ), ir pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane ( - ), esantys ( - ), 72/100 dalys priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui V. Š., o atsakovui B. Š. dalinės nuosavybės teise priklauso 28/100 dalys; atidalinti ieškovę iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. Š. esančių 72/100 statinių, jai turtą paliekant natūra, o iš jos priteisiant atsakovui V. Š. 4896 EUR kompensaciją, atmesti, tačiau priteisti ieškovei D. Š. iš atsakovo B. Š. 6200 eurų (šešis tūkstančius du šimtus eurų) už jam priklausančių ginčo ūkinių pastatų pagerinimą.

35Priteisti iš V. Š., a.k. ( - ) 214 EUR žyminio mokesčio ir 47,98 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.

36Priteisti iš V. Š., a.k. ( - ) D. Š., a. k. ( - ) 48 EUR jos sumokėto žyminio mokesčio.

37Priteisti iš atsakovo B. Š., a.k( - ) 186 eurus žyminio mokesčio, 600 eurų ekspertizės išlaidų ir 47,98 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

38Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida... 2. Teismas... 3. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo padalinti santuokos metu įgytą... 4. Ieškovės paaiškinimu, ją tenkina santuokoje įgyto kilnojamojo turto... 5. Atsakovo V. Š. atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad ginčo tarp šalių... 6. Atsakovas V. Š. ankstesniame teismo posėdyje su ieškovės reikalavimu dėl... 7. Atsakovas B. Š. su ieškovės ieškiniu dalyje dėl pripažinimo jungtinės... 8. Ieškinys tenkintinas ir dalies.... 9. LR CK 3.117 str. 1 d. nustato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto... 10. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto... 11. Bylos duomenys, t.y. 2014 m. balandžio 8 d. VĮ Registrų centro ir 2014 m.... 12. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto... 13. Lietuvos Respublikos CK 3.98 str. nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo... 14. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar tilto, esančio prie sodybos... 15. Taip pat tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teisės į patikslintame... 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad kad pastatas - viralinė, unikalus Nr. ( - ),... 17. Ieškovė prašo pripažinti jos su sutuoktiniu nuosavybės teisę į ginčo... 18. LR CK 4.47 str. 4 p. nustato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama... 19. Iš valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos... 20. Bet šiuo konkrečiu atveju šie pastatai yra įteisinti kaip atskiri... 21. Tačiau įstatymas, t.y. LR CK 4.12 str. nustato, kad pagrindiniais daiktais... 22. Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad žemės sklypas su jame... 23. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kasacinis teismas yra suformavęs... 24. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės gyvenimišką patirtį, jos... 25. Todėl dėl visų šių byloje nustatytų aplinkybių ieškovės reikalavimas... 26. Tačiau byloje visais virš aptartais įrodymais, t.y. šalių paaiškinimais,... 27. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui B. Š. priklausantis šis ginčo turtas... 28. Byloje buvo padalintas santuokoje įgytas šalių bendras turtas iš viso... 29. Iš atsakovų V. Š. ir B. Š. lygiomis dalimis priteistinos teismo turėtos... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas... 31. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 32. Santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai:... 33. Ieškovei D. Š. asmeninėn nuosavybėn priteisti:
    34. Ieškovės reikalavimą pripažinti, kad statinių: pastato – viralinės,... 35. Priteisti iš V. Š., a.k. ( - ) 214 EUR žyminio mokesčio ir 47,98 EUR... 36. Priteisti iš V. Š., a.k. ( - ) D. Š., a. k. ( - ) 48 EUR jos sumokėto... 37. Priteisti iš atsakovo B. Š., a.k( - ) 186 eurus žyminio mokesčio, 600 eurų... 38. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui,...