Byla 2A-612-524/2013
Dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos, palūkanų, nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, bei ieškovės L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-22 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovei V. L. IĮ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos, palūkanų, nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, bei ieškovės L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-22 sprendimo, ir

Nustatė

2ieškovė prašė nutraukti šalių 2010-12-15 sudarytą batų pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigoti atsakovę grąžinti 900 Lt sumą už nekokybiškus batus, priteisti 43,47 Lt nuostolių, 81 Lt palūkanų, 1000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-12-15 iš atsakovei priklausančios parduotuvės „Aš nupirksiu batukus tau“, esančios ( - )ėdoje, įsigijo moteriškus ilgaaulius batus, pašiltintus natūraliu kailiu, už 900 Lt. Batus ėmė avėti tik 2012 m. sausio mėn. ir po dviejų dienų trumpų pasivaikščiojimų nuvalytu šaligatviu pastebėjo, kad batų toliau nebegalima naudoti pagal paskirtį, nes batų padas aptrauktas netinkamos kokybės plona medžiaga, kuri nuo drėgmės atsiklijavo nuo pagrindo, deformavosi ir susiraukšlėjo. Ieškovė kreipėsi į pardavėją ir prašė grąžinti sumokėtą sumą už nekokybiškus batus. Atsakovė sutiko neatlygintinai pašalinti batų trūkumus, tačiau toks pasiūlymas ieškovės netenkino. Ieškovė kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos, kuri pripažino, kad batai neatitinka kokybės rodiklių, keliamų tokios rūšies gaminiams. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat konstatavo, kad batai neturi tų savybių, kurios būtinos daiktui naudoti pagal tikslinę paskirtį. Atsakovė iki šiol sumokėtos kainos nėra grąžinusi. Paaiškino, kad negalėdama avėti iš atsakovės nusipirktų batų buvo priversta imti vartojimo paskolą kitiems žieminiams batams, todėl yra sumokėjusi 43,47 Lt palūkanų. Ieškovės nuomone, jai priklauso 6 procentų metines palūkanos už neteisėtą naudojimąsi ieškovės pinigais, taip pat neturtinės žalos atlyginimas.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė 2010-12-15 batų „G. F.“ pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės L. G. ir atsakovės V. L. IĮ; priteisė ieškovei L. G. iš atsakovės V. L. IĮ 900 Lt batų vertės, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 900 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-06-29, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; įpareigojo ieškovę L. G. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovei V. L. IĮ pagal 2010-12-15 pirkimo–pardavimo sutartį įsigytus „G. F.“ batus; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės V. L. IĮ 72 Lt žyminio mokesčio valstybei. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės pretenzija dėl įsigytų batų kokybės buvo pagrįsta, jos reikalavimai teisėti. Paaiškina, kad įsigytų batų padų apsaugos neatitinka Lietuvos klimato sąlygų, nors batų pobūdis (ilgaauliai su natūralaus kailio pašiltinimu) leido ieškovei tikėtis, kad batus galima avėti šaltuoju metų laiku. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Kadangi atsakovė neišaiškino ieškovei batų ženklinimo reikšmių, nepaaiškinimo, kur ir kokiomis sąlygomis batus galima avėti, t. y. nesiėmė priemonių, jog vartotojui būtų suteikta visa išsami informacija, užtikrintos vartotojo teisės ir interesai, nors privalėjo tai padaryti, tokiu būdu pažeidė ieškovės (pirkėjos) lūkesčius turėti tinkamą daiktą. Dėl šių aplinkybių nutraukė sudarytą sutartį ir priteisė ieškovei sumokėtą sumą už batus. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė 43,47 Lt nuostolių fakto, šie nuostoliai nesusiję su pirktų batų kokybe, todėl šį reikalavimą atmetė. Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 81 Lt palūkanų priteisimo, nes LR CK 6.210 str. 2 d. numatytos palūkanos mokamos už termino įvykdyti piniginę prievolę pažeidimą, tačiau atsakovė piniginių prievolių su ieškove neturėjo, be to, ieškinio reikalavimų šioje byloje pagrindas nėra prievolių įvykdymo terminų praleidimas, kadangi ieškinio reikalavimai šiuo atveju grindžiami atsakovės netinkamu pareigos užtikrinti prekės kokybę vykdymu. Teismo vertinimu, kiekvienas žmogus, susidūręs su tam tikrais nepatogumais, patiria neigiamas emocijas, tačiau kasdieniniai nepatogumai, jeigu jie nesukelia neigiamų pasekmių sveikatai arba neperžengia įprastų ribų, negali būti vertinami kaip patirta neturtinė žala bei negali būti pagrindas priteisti neturtinę žalą, be to, kai byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų.

4Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-22 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 43,47 Lt turtinių nuostolių atlyginimo, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 17,10 Lt palūkanų. Nurodė, kad teismas spręsdamas dėl turėtų turtinių nuostolių pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad palūkanos buvo mokamos už vartojimo kreditą, kuris paimtas apmokėti 730 Lt kainuojančius batus. Ieškovė šaltuoju metų laiku nebūtų pirkusi naujų batų ir neėmusi vartojimo kredito, jeigu ginčo batai būtų buvę tinkami naudoti pagal paskirtį ir atsakovė būtų laiku grąžinusi sumokėtus pinigus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buvo priežastinis ryšys, todėl, apeliantės nuomone, ji įrodė patirtus nuostolius dėl sumokėtų palūkanų. Apeliantė nurodo, jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagristas, nes atsakovė savo elgesiu ignoravo vartotojos teises ir teisėtus interesus, pažeidė jos orumą ir tokiu būdu sukėlė neturtinę žalą. Teigia, kad atsakovei piniginė prievolė grąžinti sumokėtą sumą už batus atsirado nuo pirminės pretenzijos pareiškimo, todėl nuo šio momento turėjo būti skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, todėl jos reikalavimas dėl palūkanų priteisimo turėjo būti patenkintas.

5Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė atgavo sumokėtus 900 Lt už batus, kiti jos reikalavimai nepagrįsti, todėl nėra pagrindo jų tenkinti. Pažymi, kad ieškovė vartojimo paskolą ėmė savo rizika, todėl turėjo įvertinti savo galimybes ir būtinybę pirkti brangius batus baigiantis žiemai. Vartotojas turi būti taip pat sąžiningas ir atsakingas. Priduria, kad apeliantė neįrodė neturtinės žalos atlyginimo, todėl šis reikalavimas atmestas pagrįstai.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Dėl 43,47 Lt turtinės žalos atlyginimo.

8Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog ji, įsigijusi nekokybišką avalynę iš atsakovės, buvo 2012-01-31 priversta imti 730 Lt vartojimo paskolą kitiems batams apmokėti (b.l.24-25, 65), todėl šio turtinio reikalavimo suma yra sumokėtos palūkanos.

9Pinigais įvertinti netekimai, susidarę dėl ieškovės nekokybiškos prekės įsigijimo, yra nuostoliai, tačiau jie civilinėje byloje privalo būti tiksliai susieti su teisinio santykio dalyvių veiksmais. Didesnio nei faktiškai atsakovės patirtos žalos dydžio atlyginimas dėl atsakovės veiksmų reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė priežastiniam ryšiui tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusių pasekmių yra ta, jog ieškovė ginčo prekę įsigijo 2010-12-15 (b.l.5), o dėvėti batus pradėjo tik 2012 m. sausio mėnesį. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. Daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“, bylos Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai svarstoma, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai svarstoma, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti šalių veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė kategorija ir ar jis yra, ar ne, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad visų atsakovų veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovei padaryta turtine žala. 2012-01-27 ji kreipėsi su pretenzija į atsakovę ( b. l. 7) ir nesulaukusi įsigijo kitus batus -2012-01-31, pasinaudojusi paskola. Ieškovė neįrodė, jog ji buvo priversta imti kreditą kitiems batams pirkti, nes 900 Lt defektinių batų pirkimui buvo išleidusi ir nebeturėjo kitų lėšų. Šioje byloje priežastinio ryšio nustatymo aspektu turėjo būti įrodyta, kad jos įrodinėjama turtinė žala atsirado tik dėl atsakovės veiksmų, analizuojami šio teisinio santykio subjektų veiksmai. Byloje nustačius, jog ieškovė kitus batus pirko gerokai vėliau nei batus su defektu, paneigiamas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės pasekmių – ginčo palūkanų sumokėjimo. Byloje ieškovė neįrodė, jog ji išleidusi lėšas defektinių batų pirkimui nebeturėjo kitų lėšų, neturėjo kitos avalynės ir tuoj pat buvo priversta imti vartojimo kreditą. Ieškovė 900 Lt defektinių batų pirkimui išleido 2010-12-15, o kitus batus pirko 2012-01-31, todėl nepaneigta aplinkybė, jog ji po tam tikro laiko pirko kitą avalynę kaip įprastą prekę, o ne vietoje defektinės. Ginčo pirkimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 14 str.2 d. įtvirtintas 6 mėnesių terminas nuo prekės perdavimo prekės trūkumams nustatyti, todėl darytina išvada, jog vartojimo teisinių santykių dalyvių veiksmų teisėtumo analizei nustatyti trumpesni terminai, susiję su įsigytų prekių panaudojimu, jų susidėvėjimu, nuolatine apyvarta. Šioje byloje reiškiant turtinį reikalavimą, kuris kildinamas su panaudotų lėšų rūšimi, buvo būtina ieškovei įrodyti būtinybę pasinaudoti kredito lėšomis įsigyjant kitus batus. Kitų ieškovės batų įsigijimas yra laiko prasme nutolęs nuo defektinio pirkimo, todėl priežastinis ryšys tarp jos sumokėtų palūkanų ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra neįrodytas.

10Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

11Ieškovė prašo priteisti jai 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

12Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008). Kartu reikia įvertinti atsakovo turtinę padėtį bei galimybę priteisiamą neturtinę žalą atlyginti bei atsižvelgti į kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pagal CK 6.250 str. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas, o ieškovė turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir apsvarstyti argumentai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis, tačiau neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š., V. Š. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Visais atvejais nustatant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti teisinio santykio objektą, dėl kurio vartojimo sandorio šalys buvo susitarusios, bylos įrodymus dėl ieškovės sveikatos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo ir kt. paminėtų kriterijų buvimo. Net darbo bylose ginant darbuotojų teises pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008). Todėl visais atvejais būtina įvertinti dalyką, dėl kurio kyla ginčas. Šioje byloje ginčas vyksta dėl batų, kuriuos nusipirkusi ieškovė pradėjo dėvėti tik po metų, byloje nėra įrodymų, jog šie batai buvo skirti ieškovės įsimintinai šventei ar gyvenimo įvykiui. Bylos medžiaga įrodo, kad iš karto, kai ji kreipėsi į atsakovę dėl batų defektų, atsakovė jai pasiūlė defektus pašalinti nemokamai (b.l.8).Ieškovė ieškinį pareiškė 2012-06-25, o atsakovė 2012-06-13 jau buvo pranešusi trečiajam asmeniui, jog sutinka grąžinti ieškovei 900 Lt (b.l.34), ieškovei buvo paskambinta liepos 9 d. dėl pinigų grąžinimo (b.l.61). Paminėtais įrodymais įrodyta, jog atsakovė, sužinojusi apie defektus, bendradarbiavo su ieškove, todėl ieškovė neturėjo patirti streso, išgyvenimų.

13Dėl palūkanų.

14Ieškovė ieškinyje prašė teismo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo jai grąžintos 900 Lt sumos nuo ginčo pirkimo - pardavimo datos - 2010-12-15 iki ieškinio padavimo, t. y. 81 Lt, o apeliaciniame skunde nurodo, jog tokios palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo pretenzijos pareiškimo datos- 2012-01-27. Tokia ieškovės pozicija yra neparemta įstatymo, nes pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 900 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.); netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.), kurias ieškovė prašo taikyti atsakovei už netinkamą prievolės vykdymą, nors byloje nėra duomenų apie tai, kad tarp šalių būtų sudarytas rašytinis susitarimas dėl netesybų mokėjimo. Pagal CK 6.210, 6.37 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą laikotarpį palūkanos gali būti priteisiamos tik nuo piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimo iki bylos iškėlimo teisme, tačiau šioje byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas, kylantis iš pirkimo - pardavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.305 str. pirkimo - pardavimo sutarties dalykas yra daiktas ir ši prievolė nėra piniginė, nes tokio teisinio santykio šalys nesusitaria dėl pinigų, kaip civilinio teisinio santykio objekto CK 1.100 str. prasme. Šioje byloje nustatyta, jog atsakovė privalo grąžinti sumokėtą už daiktą kainą, kuri tik išreikšta pinigais. Minimalius atsakovės nuostolius kompensuos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios priteistos CK 6.37 str. 2d., 6.210 str. pagrindu nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo civilinėje byloje.

15Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo(CPK 326 str. 1d.1p.).

16Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-22 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai