Byla 3K-3-373/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ ir ieškovės I. T. kasacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių lyra“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė nuo 2003 m. dirbo atsakovo įmonėje valytoja. Atsakovas 2007 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 7 paskyrė jai drausminę nuobaudą – papeikimą – už netinkamą pareigų vykdymą (2007 m. vasario 24 d. nešvariai išplautos grindys, nesurinktos šiukšlės), 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 8 paskyrė jai griežtą papeikimą už netinkamą pareigų vykdymą (2007 m. vasario 27 d. nenušluostytos dulkės, neišplautos grindys, neišneštos šiukšlės) ir atleido iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Atsakovas 2007 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 14 pakeitė 2007 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 8: išbraukė iš įsakymo žodžius „pareikšti griežtą papeikimą“; patikslino įsakymo rezoliucinę dalį ir ją išdėstė taip – „ieškovei ir toliau nevykdant savo tiesioginių pareigų bei pažeidžiant darbo drausmę, atleisti ją iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nuo 2007 m. kovo 1 d.“ Ieškovės teigimu, ji iš darbo buvo atleista nepagrįstai, pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarką; ji savo pareigas atliko tinkamai ir jokio darbo drausmės pažeidimo nepadarė. Atsakovas nepareikalavo jos raštu pasiaiškinti dėl konkrečių darbo drausmės pažeidimų, prieš skiriant drausmines nuobaudas nebuvo gautas jos raštiškas pasiaiškinimas. Ji įsitikinusi, kad atleidimas iš darbo buvo tendencingas, šiurkštus susidorojimas su ja, todėl ją labai įskaudinęs, sukėlęs emocinį stresą, didelius dvasinius išgyvenimus. Atsakovo įsakymai turi būti panaikinti, atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, o darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu. Į buvusį darbą ji nenori grįžti, nes jai būtų sudarytos nepalankios darbo sąlygos, todėl jai iš atsakovo priteistinos visos su darbo santykiais susijusios išmokos. Atsakovas taip pat turi atlyginti jai neturtinę žalą, nes dėl neteisėto atleidimo iš darbo ji patyrė stresą, įtampą, emocinę depresiją, nestabilumo darbo santykiuose jausmą. Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti atsakovo 2007 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 7, kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, neteisėtu ir jį panaikinti; 2) pripažinti atsakovo 2007 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 8, kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas ir ieškovė atleista iš darbo, neteisėtu ir jį panaikinti; 3) pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu; 4) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti iš atsakovo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką; 6) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo su ja atsiskaityti nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. kovo 9 d.; 7) priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

6Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu; priteisė iš atsakovo ieškovei trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, vidutinio darbo užmokesčio dydį skaičiuojant 631,65 Lt; nustatė, kad darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė iš atsakovo ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. kovo 9 d. – 189,50 Lt; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktų įrodymų (nuotraukų ir lankytojų atsiliepimo žurnalo) matyti, jog atsakovas turėjo pagrindo reikšti pretenzijas ieškovei dėl jo atliekamo darbo kokybės, o ji nepateikė įrodymų, kuriais būtų galima nuginčyti atsakovo argumentus. Teismas padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo naikinti ieškovei paskirtų drausminių nuobaudų, nes buvo pateikti rašytiniai įrodymai, jog ieškovė atsisakė pasiaiškinti, su drausminėmis nuobaudomis buvo supažindinta. Nepaisant to, teismas pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, nes atsakovas dvi drausmines nuobaudas – griežtą papeikimą ir atleidimą iš darbo – paskyrė už tą patį drausmės pažeidimą, pažeidė DK 239 straipsnį. Teismas pažymėjo, kad atsakovo 2007 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 14 dėl 2007 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 8 pakeitimo neturi juridinės galios ir nesukėlė teisinių pasekmių, nes jame vietoje buvusių dviejų paskirtų drausminių nuobaudų nurodyta viena ir tai laikytina esminiu įsakymo pakeitimu, o ne formuluotės tikslinimu. Teismas pripažino pagrįstais ieškovės reikalavimus priteisti jai išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Teismas atmetė ieškovė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad ji nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti jos teiginius apie reputacijos pablogėjimą, prarastą dvasinę pusiausvyrą. Be to, teismo teigimu, taikyti neturtinės žalos atlyginimo institutą reikia svaresnių argumentų nei pateikė ieškovė.

7Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių apeliacinius skundus, 2008 m. kovo 12 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį: pripažino ginčijamus įsakymus dėl drausminių nuobaudų paskyrimo neteisėtais ir juos panaikino; priteisė iš atsakovo ieškovei 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo ieškovei 300 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija nurodė, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, privalėjo raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Darbdavys, vykdydamas šią pareigą, privalėjo nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, nustatyti terminą darbuotojui raštu pateikti pasiaiškinimą. Terminas turi būti toks, kad darbuotojui būtų suteikiama ne formali, o reali galimybė pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Iš atsakovo 2007 m. vasario 24 d. akto dėl darbo drausmės pažeidimo matyti, kad jame nenurodyta, iki kada ieškovė turėjo parašyti paaiškinimą. Atsakovas nesuteikė ieškovei galimybės pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, todėl 2007 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 7 paskirta drausminė nuobauda yra neteisėta. DK 239 straipsnyje įtvirtintas draudimas skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną darbo drausmės pažeidimą. Atsakovas 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 8, esant galiojančiai 2007 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 07 paskirtai drausminei nuobaudai, paskyrė ieškovei antrą drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą – už tą patį darbo drausmės pažeidimą, t. y. už tiesioginių pareigų nevykdymą, ir atleido ją iš darbo. Kolegijos teigimu, darbuotojui už tą patį darbo drausmės pažeidimą skirtingu laiku priimtais įsakymais paskyrus kelias drausmines nuobaudas, vėlesnė paskirta nuobauda pripažįstama neteisėta. Nors 2007 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 14 atsakovas patikslino įsakymą Nr. 8, tačiau tai nepakeitė įstatyme įtvirtintų draudimų ir nesuteikė teisės atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Tiek 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 8, tiek 2007 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 14 ieškovei paskirta drausminė nuobauda buvo pripažinta neteisėta, nes už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galėjo būti skirta tik viena drausminė nuobauda (DK 239 straipsnis). Kolegijos teigimu, turėjo likti galioti 2007 m. vasario 26 d įsakymu Nr. 7 ieškovei paskirta drausminė nuobauda, tačiau ji taip pat yra neteisėta, nes paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Dėl to kolegija konstatavo, kad ieškovė iš darbo buvo atleista neteisėtai. Kolegija priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nurodydama, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovę iš darbo. Atsakovo neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą ir neužtikrintumą savo ateitimi. Kolegija sprendė, kad ieškovei priteistina 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pas atsakovą dirbo 2003 metų; iki 2007 m. ji neturėjo drausminių nuobaudų; jai buvo mokamas 631,65 Lt vidutinis darbo užmokestis; atsakovas yra veikiantis juridinis asmuo, užsiimantis komercine veikla, jo struktūrą sudaro ne viena įmonė.

8III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės apeliacinis skundas; pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, pakeisti: atmesti ieškinio dalį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei pripažinimo, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, nes sprendė, kad 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 8 jai už tą pati drausmės pažeidimą buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos – griežtas papeikimas ir atleidimas iš darbo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 45 11 punkte išaiškinta, kad jeigu vienu įsakymu už tą patį darbo drausmės pažeidimą yra paskirtos kelios drausminės nuobaudos, tai jos vertintinos kaip viena ir laikytina, jog yra paskirta griežtesnė drausminė nuobauda. Atleidimas iš darbo yra griežtesnė drausminė nuobauda, todėl laikytina, kad šiuo įsakymu ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Įstatymų nedraudžiama darbdaviui tikslinti ar kitaip keisti savo įsakymus. Darbdavys, nustatęs, kad įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodytos dvi drausminės nuobaudos, gali patikslinti įsakymą ir vieną drausminę nuobaudą panaikinti pats. Tai ir buvo padaryta atsakovo 2007 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 14. Apeliacinės instancijos teismas pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, nes sprendė, kad atsakovas 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 8 pakartotinai paskyrė jai drausminę nuobaudą už tą patį darbo drausmės pažeidimą, kaip ir paskirtą 2007 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 7, todėl nebuvo pagrindo taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto. Ši teismo išvada yra nepagrįsta. 2007 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 7 ir 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 8 ieškovei drausminės nuobaudos paskirtos už du skirtingus darbo drausmės pažeidimus: įsakymu Nr. 7 – už tai, kad ji 2007 m. vasario 24 d. netinkamai atliko savo pareigas (neišplovė grindų, prie paradinių durų nesurinko šiukšlių), o įsakymu Nr. 8 – kad ji 2007 m. vasario 27 d. pakartotinai pažeidė darbo drausmę: neišplovė kabineto grindų, nenuvalė dulkių, neišnešė šiukšlių. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to netinkamai taikė teisės normas, teismo išvados prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms ir rašytiniams įrodymams. Taigi, atsakovo teigimu, teismų išvada, kad ieškovei už tą patį darbo drausmės pažeidimą buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos, yra nepagrįsta.

112. Dėl DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas, skirdamas ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą, pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalį, nes nenurodė termino iki kada ji turėjo pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovė gavo 2007 m. vasario 24 d. aktą, kurį pasirašė ir padarė įrašą „susipažinau ir parašau pasiaiškinimą“. Kadangi ji pasiaiškinimo neparašė, tai atsakovas 2007 m. vasario 26 d. jai pateikė pakartotinį reikalavimą pasiaiškinti iki 2007 m. vasario 26 d. 15 val. Drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta tik pasibaigus šiam terminui. Ieškovės buvo prašoma pasiaiškinti dėl to, kad ji netinkamai atliko savo pareigas – nevalė grindų, neišnešė šiukšlių. Tokiam pasiaiškinimui pateikti nereikėjo daug laiko, specialaus pasiruošimo, skaičiavimų, nuorodų į teisės aktus ir pan. Manytina, kad tai protingas terminas pasiaiškinimui pateikti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neprašė pratęsti termino, nors tokią galimybę turėjo, ir pasiaiškinimo iš viso nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatų reikšmę ir ginčijamus įsakymus panaikino vien tik dėl formalių drausminių nuobaudų skyrimo procedūrų pažeidimų, o ne dėl to, kad būtų pripažinusi, jog ieškovė tinkamai atliko savo darbines pareigas ir kad nebuvo pagrindo drausminėms nuobaudoms skirti, t. y. kitaip nevertino ir nepakeitė pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas.

123. Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo. Teismai nepagrįstai priteisė ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką už 2007 m. kovo 1 d. Ši diena buvo jos atleidimo iš darbo diena, t. y. paskutinė darbo diena, už kurią jai buvo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis. Uždelsimo atsiskaityti su ieškove terminas turėjo būti skaičiuotinas nuo 2007 m. kovo 2 d. Tuo pačiu teismai nepagrįstai už 2007 m. kovo 1 d. priteisė ieškovei ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

134. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovę iš darbo. Teismo sprendime nurodyti tendencingumo motyvai, t. y. kad pirmą drausminę nuobaudą atsakovas paskyrė nesulaukęs ieškovės pasiaiškinimo, o antrą – už tą patį darbo drausmės pažeidimą, yra nepagrįsti dėl pirmiau kasaciniame skunde nurodytų argumentų. Darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumas a priori nereiškia, kad neteisėtu atleidimu iš darbo jam buvo padaryta neturtinė žala. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu a priori nesuteikia teisės jam į neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė netinkamai atliko savo pareigas, todėl pažeidė darbo drausmę ir sprendė, kad drausminės nuobaudos jai buvo paskirtos teisėtai. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir sprendė, kad drausminės nuobaudos ieškovei buvo paskirtos neteisėtai, nes buvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, tačiau sprendime taip pat nekonstatavo, kad ieškovė būtų tinkamai atlikusi savo pareigas ir nepažeidusi darbo drausmės. Taigi, atsižvelgiant į ieškovės atleidimo iš darbo priežastis – du darbo drausmės pažeidimai (netgi tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka), būtų pakankamai pagrindo manyti, kad nėra priežasčių, pateisinančių neturtinės žalos atlyginimą ieškovei.

14Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą: padidinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 5000 Lt, atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme – iki 1444 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Apeliacinės instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas (3000 Lt) ne visai atlygina atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą ieškovei moralinę skriaudą. Teismai netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. nepakankamai įsigilino į atsakovo neteisėtų veiksmų kryptingumą, jų sukeltas pasekmes, atsakovo kaltės formą, jo turtinę padėtį, neatsižvelgė į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovę iš darbo, jo veiksmų turinys buvo nukreiptas į sąmoningą žalos padarymą (tyčiniai veiksmai). Tokie neteisėti atsakovo veiksmai sukėlė jai didelį stresą, psichologinę įtampą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nestabilumo darbo santykiuose jausmą. Šios aplinkybės, kartu su teismų nustatytomis aplinkybėmis (ieškovė nuo 2003 m. dirbo pas atsakovą, iki 2007 m. drausminių nuobaudų neturėjo, atsakovas yra juridinis asmuo, užsiimantis komercine veikla) yra pagrindas teigti, kad nustatytas neturtinės žalos dydis yra per mažas ir turi būti padidintas iki 5000 Lt.

162. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1444 Lt atstovavimo išlaidų, jas pagrindė dokumentais. Teisėjų kolegija priteisė jai tik 300 Lt atstovavimo išlaidų, nors atsakovo apeliacinį skundą atmetė, o jos – tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nenurodė motyvų, kodėl sumažino atstovavimo išlaidų dydį.

17Ieškovė atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad darbuotojo drausminė atsakomybė yra įmanoma tik nustačius visas jos sąlygas, įskaitant darbuotojo kaltę. Skiriant ieškovei drausmines nuobaudas nebuvo drausminės atsakomybės taikymo sąlygų. Atsakovo 2007 m. vasario 24 d. akte nurodyti švaros trūkumai konstatuoti ieškovės pietų pertraukos metu, todėl šiuo atveju nebuvo ieškovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, o įsakymas dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo yra neteisėtas. Be to, atsakovas netinkamai organizavo ieškovės darbą (DK 229 straipsnis). Ji nebuvo supažindinta su valytojos pareiginiais nuostatais, turėjo valyti daug didesnio ploto patalpas nei buvo sulygta darbo sutartimi, atsakovas nebuvo nustatęs patalpų valymo eiliškumo, nors ji to ne kartą prašė. Šios aplinkybės paneigia paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumą bei pagrįstumą ir rodo, kad atsakovas neveikė protingai ir sąžiningai (DK 35 straipsnio 1 dalis). Atsakovo 2007 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 8 priimtas pažeidžiant DK 239 straipsnyje įtvirtintą draudimą už kiekvieną drausmės pažeidimą skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Atsakovas, paskyręs ieškovei du papeikimus, skyrė ir trečią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už 2007 m. vasario 24 d. ir 2007 m. vasario 27 d. darbo drausmės pažeidimus. Atsakovo 2007 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 14 yra neleistinas įrodymas, nes surašytas atgalinę datą. Atsakovas, pažeisdamas DK 240 straipsnio 1 dalį, nesuteikė ieškovei realios galimybės pasiaiškinti dėl 2007 m. vasario 24 d. darbo drausmės pažeidimo, dėl 2007 m. vasario 27 d. darbo drausmės pažeidimo iš jos aplamai nebuvo prašoma pasiaiškinti, ji net nebuvo supažindinta su nustatytais darbo trūkumais. Atsakovas apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl 2007 m. kovo 1 d. nepagrįstai priteisto darbo užmokesčio už vėlavimą atsiskaityti su ieškove, todėl šiuo klausimo negalėjo aptarti ir kasaciniame skunde.

18Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad atleidimo iš darbo neteisėtumas a priori nereiškia, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į ieškovės atleidimo iš darbo priežastis – du darbo drausmės pažeidimus, jos darbo kokybę, bet kurio atveju nėra jokio pagrindo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies, todėl pagrįstai priteisė jai tik dalį išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Byloje vyksta ginčas dėl atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo.

22Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas bylas nagrinėja neperžengdamas kasacinio skundo ribų ir patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja ir nenagrinėja faktinių bylos aplinkybių, o vadovaujasi byloje jau nustatytomis ir konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis savo išvadas grindė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinio teismo paskirtis yra formuoti vieningą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija pasisakys tik dėl kasacinio skundo argumentų, kuriuose keliami teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Kasaciniuose skunduose keliami DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 239 straipsnio, 240 straipsnio 1 dalies ir 250 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo klausimai ginčo santykiams reguliuoti.

23Dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą pagrindą. Įstatyme įtvirtinta drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių, padedančių užtikrinti tinkamą darbo pareigų vykdymą. DK 234 straipsnyje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Ši teisės norma reiškia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai).

24Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminei atsakomybei pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).

25Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, jog pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė padarė abu darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos paskirtas drausmines nuobaudas naikinti nėra pagrindo.

26Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas byloje naują sprendimą, konstatavo esant būtinu nustatyti minėtų juridinių faktų visumą, reikalingą DK 136 straipsnio 3 dalies punkto taikymui, tačiau šis teismas tokių faktų visumos buvimo ar nebuvimo nekonstatavo, pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo šiuo aspektu nepatikrino, o ieškovei skirtas nuobaudas panaikino formaliais pagrindais, motyvuojant DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytos darbdavio pareigos raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo.

27Dėl darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo. DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba; bylos Nr. 3K-3-59/2006). Šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą. Darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas, per kurį darbuotojui turi pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui. Darbuotojo pasiaiškinimai, pateikti asmenims, kurie neturi įgalinimų skirti drausminę nuobaudą, negali būti prilyginami darbuotojo pasiaiškinimams darbdaviui, rengiančiam drausminės atsakomybės bylą (DK 240 straipsnio 1 dalis). Tokie pasiaiškinimai gali būti vertinami tik kaip rašytiniai įrodymai (CPK 177 straipsnis, 197 straipsnio 1 dalis).

28Darbuotojo nurodytos aplinkybės, kurių jis, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalį, negalėjo nurodyti darbdaviui, darbo ginčą nagrinėjančiam teismui gali sudaryti pagrindą netgi panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Taigi aptariamos teisės normos nuostatos apie darbuotojo pasiaiškinimo reikalavimą atitinka tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo interesus, o šio reikalavimo vykdymo pažeidimas prieštarauja abiejų darbo sutarties šalių interesams. Į visa tai atsižvelgtina vertinant DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimo įtaką atleidimo iš darbo teisėtumui. Tačiau ginčą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad įstatymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime būtų laikoma neteisėta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat orientuojama į tai, kad, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai. Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtas nutartis civilinėse bylose V. M. v. UAB „Pašventupio Baltutė“, bylos Nr. 3K-3-1298/2002; V. K. v. V. S. individuali įmonė „Sadarna”; bylos Nr. 3K-3-446/2003; M. B. B. v. Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės institutas; bylos Nr. 3K-3-462/2005; S. K. v. UAB „GEOTEC Baltija“; bylos Nr. 3K-3-93/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino DK 240 straipsnio 1 dalies normų reikalavimų reikšmę ir nebetyrė, ar ieškovė apskritai padarė darbo drausmės pažeidimus ir ar buvo pagrindas drausminės atsakomybės taikymui. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, kad ieškovė netinkamai atliko savo tiesiogines darbines pareigas, pagrįstumo. Teisėjų kolegija turi pagrindo sutikti su atsakovo kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos aiškinant DK 240 straipsnio 1 dalį.

29Dėl DK 239 straipsnio taikymo ir aiškinimo. DK 239 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, pagal kurį už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Tačiau jeigu paskirta drausminė nuobauda nesusijusi su atleidimu iš darbo, ją paskyręs subjektas (darbdavys), nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta nesant drausminės atsakomybės pagrindo arba pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo taisykles, gali panaikinti pats (DK 35 straipsnio 1 dalis, 229 straipsnis). Subjektas, turintis teisę skirti drausminę nuobaudą, panaikinęs neteisėtai skirtą drausminę nuobaudą, gali, esant drausminės atsakomybės pagrindui, laikydamasis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių iš naujo spręsti drausminės atsakomybės taikymo klausimą ir skirti drausminę nuobaudą. Tokie veiksmai nelaikytini DK 239 straipsnyje nustatyto draudimo pažeidimu. Tokia nuostata atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB „GEOTEC Baltija“; bylos Nr. 3K-3-93/2008; 2008 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Idemus“; bylos Nr. 3K-3-42/2008). Tiktai atleidimo iš darbo kaip drausminės nuobaudos skyrimas reiškia šalių darbo santykių pasibaigimą. Tokiu atveju darbo santykių atnaujinimas be teismo sprendimo galimas tik esant suderintai abiejų šalių valiai, tačiau, atnaujinus darbo santykius, darbdavys nebeturėtų teisės atleisti darbuotoją iš darbo už pažeidimą, už kurį darbuotojas jau buvo atleistas iš darbo.

30Nagrinėjamoje byloje atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė 2007 m. kovo 1 d. įsakymą dėl 2007 m. vasario 28 d. įsakymo pakeitimo (T. 1, b. l. 143). Iš šio įsakymo turinio matyti, kad darbdavys išbraukė iš ankstesnio įsakymo žodžius „pareikšti griežtą papeikimą“ ir paliko įsakyme formuluotę dėl ieškovės atleidimo iš darbo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis įsakymas neturi juridinės galios, kadangi nebuvo pateiktas teismui su pirminiais atsakovo teiktais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas nevertino šio įsakymo teisinės reikšmės Darbo kodekso normų požiūriu.

31Tiek ieškovės, tiek atsakovo kasaciniuose skunduose yra keliami DK 250 straipsnio taikymo klausimai. Šioje teisės normoje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje tvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė; bylos Nr. 3K-3-204/2007).

32Teismas, prieš taikydamas konkrečią teisės normą ginčo teisiniams santykiams reguliuoti, turi įsitikinti buvo ar ne aplinkybės, kuriomis grindžiami šalių reikalavimai ir atsikirtimai. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai nurodytoms aplinkybėms pagrįsti teikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenustatė bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dėl ieškovei paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumo, plačiau dėl DK 250 straipsnio nuostatų taikymo kasacinis teismas šioje byloje nepasisako.

33Tik išsiaiškinus nurodytas aplinkybes, būtų galima daryti atitinkamas išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismo spendimas naikintinas, nepasisakant dėl kitų kasacinio skundo motyvų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

35Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė nuo 2003 m. dirbo atsakovo įmonėje valytoja. Atsakovas 2007 m.... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė... 6. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį... 7. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 10. 1. Dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1... 11. 2. Dėl DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Apeliacinės... 12. 3. Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo. Teismai nepagrįstai... 13. 4. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas... 14. Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo... 15. 1. Apeliacinės instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas... 16. 2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi... 17. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jo netenkinti.... 18. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jo netenkinti.... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Byloje vyksta ginčas dėl atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo.... 22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 353 straipsnio 1... 23. Dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte... 24. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra... 25. Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant... 26. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas byloje naują sprendimą,... 27. Dėl darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo. DK 240... 28. Darbuotojo nurodytos aplinkybės, kurių jis, darbdaviui pažeidus DK 240... 29. Dėl DK 239 straipsnio taikymo ir aiškinimo. DK 239 straipsnyje... 30. Nagrinėjamoje byloje atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė... 31. Tiek ieškovės, tiek atsakovo kasaciniuose skunduose yra keliami DK 250... 32. Teismas, prieš taikydamas konkrečią teisės normą ginčo teisiniams... 33. Tik išsiaiškinus nurodytas aplinkybes, būtų galima daryti atitinkamas... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008...