Byla e2A-421-796/2018
Dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo V. A

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erikos Misiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Kretingos rajono apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo V. A..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 6600 Eur draudimo išmoką, 480,48 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2016 m. spalio 7 d. įvykusio eismo įvykio metu A. V. vairuotas automobilis VOLVO S70, valstybinis Nr. ( - ) apgadino ieškovo vairuotą automobilį BMW 5ER REIHE, valstybinis Nr. ( - ) A. V. vairuotas automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau – TPVCAPD) buvo apdraustas atsakovės bendrovėje. Pildant eismo įvykio deklaraciją, A. V. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovę su reikalavimu išmokėti draudimo išmoką, tačiau atsakovė 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu atsisakė tenkinti ieškovo prašymą.
  2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atliko eismo įvykio aplinkybių tyrimą, apklausė eismo įvykio dalyvius, apžiūrėjo eismo įvykio vietą. Tyrimą atlikti AB „Lietuvos draudimas“ patikėjo specialių žinių turinčiam asmeniui žalų tyrimo ekspertui M. S., kuris turi eismo įvykio aplinkybių ir trasologinių tyrimų atlikimo specializaciją. Nurodyti eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo vertinami atsižvelgiant į moksliniu vertinimu grįsto tyrimo rezultatus, tyrimas buvo atliktas naudojantis ir specialia programa „PC-crash 10.2“. Atsakovė, ištyrusi įvykį, nustatė, kad toks eismo įvykio mechanizmas, kurį deklaravo abu eismo įvykio dalyviai, leidžia padaryti išvadą, kad automobilio BMW 5ER REIHE, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojo veiksmai buvo pagrindas eismo įvykiui kilti ir būtent automobilio BMW 5ER REIHE valdytojas pripažintinas eismo įvykio kaltininku. Taip pat nurodė, kad abu automobiliai drausti AB „Lietuvos draudimas“, todėl atsakovė neturėjo jokio išankstinio suinteresuotumo dėl įvykio kaltininko nustatymo.
  3. Dubliku ieškovo atstovas nesutiko su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.
  4. Tripliku atsakovė nesutiko su ieškovo atstovo dublike išdėstytais argumentais.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Plungės apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismo pagrindiniai motyvai:
    1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 7 d., apie 16.30 val., ( - ), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė du automobiliai, t. y. ieškovo vairuotas BMW 5ER REIHE, valstybinis Nr. ( - ) ir A. V. vairuotas VOLVO S70, valstybinis Nr. ( - ). Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. AB „Lietuvos draudimas” yra apdraudusi tiek automobilio BMW 5ER REIHE, tiek automobilio VOLVO S70 valdytojų civilinę atsakomybę. AB „Lietuvos draudimas“ gavo ieškovo prašymą išmokėti draudimo išmoką už 2016 m. spalio 7 d. eismo įvykį. Tačiau 2016 m. lapkričio 17 d. atsakovė priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos, savo poziciją grįsdama 2016 m. lapkričio 15 d. ekspertine pažyma Nr. 1771389, kurioje kaip eismo įvykio kaltininkas įvardytas automobilio BMW 5ER REIHE vairuotojas. Ieškovas kreipėsi į MB „Eismo įvykių tyrimai“ nepriklausomus ekspertus ir 2017 m. birželio 26 d. gavo specialisto išvadą Nr. 17-T01RS, kurioje kaip eismo įvykio kaltininkas įvardintas automobilio VOLVO S70 vairuotojas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovo pateiktas įrodymas – privataus juridinio asmens MB „Eismo įvykių tyrimai“ atlikto ginčo įvykio tyrimo išvada – nėra valstybės ar savivaldybės institucijos dokumentas, todėl jis negali būti laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir neturi aukštesnės įrodomosios galios, todėl vertinamas kartu su kitais įrodymais.
    2. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, nurodytų ieškinyje ir atsakovės atsiliepime į ieškinį, ieškovo dublike ir atsakovės triplike. Tačiau byloje iš esmės ginčas kyla dėl to, kaip reikėtų vertinti autoįvykio vietą (važiuojamųjų dalių susikirtimą).
    3. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 2 straipsnio 54 punktą, sankryžomis nelaikomos vietos, kuriose išvažiuojama (įvažiuojama) į kelią iš šalia esančių teritorijų (kiemų, sodybų, stovėjimo aikštelių, degalinių, įmonių ir kitų objektų). Teismų praktikoje „šalia kelio esanti teritorija“ yra suprantama kaip kiemas, sodyba, stovėjimo aikštelė, degalinė, įmonė ir kiti objektai, esantys vairuotojo matomumo zonoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-1354/2009). Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad automobilis BMW 5ER REIHE išsuko iš šalia esančios teritorijos, nes tai yra privažiuojamasis kelias į šalia esančią tik vieną sodybą (ūkinius pastatus), šis privažiuojamasis kelias yra siauresnis už pagrindinę ( - ) g. Be to, artėjant prie šio privažiuojamojo kelio, ( - ) gatvėje nėra kelio ženklo „Sankryža“. Taip pat šis privažiuojamasis kelias neturi jokio pavadinimo, o pagrindinis kelias turi ( - ) gatvės pavadinimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad, važiuojant pagrindine ( - ) gatve, būtų visiškai nelogiška stabdyti prie kiekvieno tokio privažiuojamojo kelio, siekiant įsitikinti, kad juo neatvažiuoja kita transporto priemonė.
    4. Teismas, įvertinęs šalių parodymus, išanalizavęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, visuotinai prieinamą informaciją apie kelius, jų ženklinimą, kelių eismo saugumo taisykles bei vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovo atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas bylinėjimo išlaidas, patirtas abiejų instancijų teismuose. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
    1. Teismas nepagrįstai teismo eksperto parengtą išvadą laikė paprastu rašytiniu įrodymu, o ne oficialiu rašytiniu įrodymu. Pažymi, jog MB „Eismo įvykio tyrimai“ 2017 m. birželio 26 d. išvadą Nr. 17-T01RS surašė teismo ekspertas R. Š., kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Jam suteikta teisė atlikti eismo įvykių ir transporto trasologijos ekspertizes. Jo parengta išvada atitinka tokioms išvadoms keliamus formos ir turinio reikalavimus. MB „Eismo įvykio tyrimai“ surašyta 2017 m. birželio 26 d. išvada Nr. 17-T01RS atitinka visus oficialaus rašytinio įrodymo reikalavimus, todėl turi didesnę įrodomąją galią nei pačios atsakovės surašyta 2016 m. lapkričio 15 d. ekspertinė išvada Nr. 1771389, kuri laikytina ne rašytiniu įrodymu, o rašytiniu šalies paaiškinimu.
    2. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad eismo įvykio vietos sankirta yra ne lygiareikšmių kelių sankryža, o pagrindinio kelio sankirta su išvažiuojamuoju keliu iš teritorijos.
    3. Pažymi, jog teismo ekspertas R. Š. savo išvadoje patvirtino, kad tai lygiareikšmių kelių sankirta. Tai, kad keliai yra nevienodo pločio, nesudaro pagrindo vertinti, kad platesnis kelias yra pagrindinis siauresnio kelio atžvilgiu, nes to nenumato Kelių eismo taisyklės (toliau – KET). Pagal KET 3.14 punktą, pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose. Šiuo atveju abu keliai yra birios dangos ir prieš šią sankryžą nėra nė vieno iš anksčiau nurodytų kelio ženklų, tai reiškia, kad tai lygiareikšmių kelių sankryža. Bet kokio pločio, tos pačios dangos kelių susikirtimas yra laikomas lygiareikšmiu, jei nenurodyta kitaip. Tai, kad vienas kelias turi pavadinimą, o kitas – ne, niekaip nepakeičia jų tarpusavio statuso, nes to nenumato KET.
    4. Taip pat pažymi, jog teismas vadovavosi tik atsakovės paaiškinimais ir nepasisakė dėl ieškovo argumentų. Visiškai nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad susidūrimas įvyko automobiliui VOLVO S70 išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, kad jei automobilis VOLVO S70 nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir laikęsis savo juostos dešinės pusės, kaip to reikalauja KET, tai jis būtų prasilenkęs su ieškovo automobiliu net nemažindamas greičio, kad jis turėjo galimybę sustoti, jei nuo susidūrimo vietos buvo didesniu nei 58,3 m atstumu. Eismo įvykio deklaracijoje abu vairuotojai buvo nurodę, kad automobilis VOLVO susidūrimo metu buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Ieškovas savo prašyme atsakovei dėl draudimo išmokos išmokėjimo nurodė, kad prieš susidūrimą jis stabdė ir buvo arčiau savo juostos dešinės pusės, prie kelkraščio, o išvažiuodamas į sankryžą automobilį VOLVO pamatė už maždaug 50–100 m. Ieškovo atstovo nuomone, šios aplinkybės įrodo, kad net jei sankryža būtų nelygiareikšmė, tai vis tiek tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu buvo susiję automobilio VOLVO S70 vairuotojo veiksmai – išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą. Pagrindiniai argumentai:
    1. Nesutinka, kad ieškovo užsakyto autotechninio tyrimo išvada yra oficialus rašytinis įrodymas, kuris turi aukštesnę teisinę galią už kitus byloje esančius įrodymus.
    2. AB „Lietuvos draudimas“ mano, kad automobilis VOLVO S70 važiavo pirmumo teisę suteikiančia kelio atkarpa, t. y. ( - ) kaimo ( - ) gatve, o automobilis BMW 5ER REIHE išsuko iš šalia esančios teritorijos į pagrindinį kelią, todėl privalėjo praleisti keliu važiuojantį VOLVO S70. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 punktą, sankryžomis nelaikomos vietos, kuriose išvažiuojama (įvažiuojama) į kelią iš šalia esančių teritorijų (kiemų, sodybų, stovėjimo aikštelių, degalinių, įmonių ir kitų objektų). Teismų praktikoje „šalia kelio esanti teritorija“ yra suprantama kaip kiemas, sodyba, stovėjimo aikštelė, degalinė, įmonė ir kiti objektai, esantys vairuotojo matomumo zonoje.
    3. Tai, kad automobilis BMW 5ER REIHE išsuko iš šalia esančios teritorijos, įrodo ir tokie argumentai: tai yra privažiuojamasis kelias į šalia esančią tik vieną sodybą (ūkinius pastatus); šis privažiuojamasis kelias yra siauresnis nei pagrindinė ( - ) g.; artėjant prie šio privažiuojamojo kelio, ( - ) gatvėje nėra kelio ženklo „Sankryža“; šis privažiuojamasis kelias neturi jokio pavadinimo, o pagrindinis kelias turi ( - ) gatvės pavadinimą; važiuojant pagrindine ( - ) gatve būtų visiškai nelogiška stabdyti prie kiekvieno tokio privažiuojamojo kelio, siekiant įsitikinti, kad juo neatvažiuoja kita transporto priemonė.
    4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad abu keliai yra birios dangos (t. y. žvyrkeliai) ir neva tai turėtų įrodyti, kad tai yra lygiareikšmių kelių sankryža. Su tokiu argumentu nesutinka, nes Lietuvoje yra nemažai gyvenviečių, kuriose gatvės yra birios dangos (žvyrkeliai), tad važiuojant tokia gatve, pagal apeliantą, reikėtų nuolat lėtinti greitį ir įsikinti, ar iš dešinėje pusėje esančių kiemų (kitų teritorijų) privažiuojamaisiais keliais neišvažiuoja automobiliai, nes visus juos reikėtų praleisti.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo į bylą pateiktos MB „Eismo įvykių tyrimai“ specialisto (teismo eksperto) R. Š. 2017 m. birželio 26 d. surašytos specialisto išvados Nr. 17-T01RS (ne)pripažinimo oficialiu rašytiniu įrodymu ir dėl eismo įvykio vietos (ne)pripažinimo lygiareikšme sankryža. Anot apelianto, MB „Eismo įvykių tyrimai“ specialisto (teismo eksperto) R. Š. 2017 m. birželio 26 d. surašyta specialisto išvada Nr. 17-T01RS yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią už kitus byloje esančius įrodymus, todėl ja turi būti vadovaujamasi nustatant automobilį VOLVO S70 vairavusio A. V. kaltę dėl 2016 m. spalio 7 d. eismo įvykio. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
  4. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.
  5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiu (lot. prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2006; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).
  6. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010).
  7. Nagrinėjamu atveju 2017 m. birželio 26 d. specialisto išvadą Nr. 17-T01RS surašė ne teismo paskirtas ekspertas, o vienos iš bylos šalies – ieškovo nuožiūra pasirinktas teismo ekspertas. Todėl šiuo atveju privataus juridinio asmens MB „Eismo įvykių tyrimai“ specialisto (teismo eksperto) R. Š. 2017 m. birželio 26 d. surašyta specialisto išvada Nr. 17-T01RS teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo laikoma ne oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, o paprastu rašytiniu įrodymu ir vertinta kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (šalių paaiškinimais, fotonuotraukomis, žemėlapių fragmentais, atsakovės pateikta 2016 m. lapkričio 15 d. ekspertine pažyma Nr. 1771389 ir kt.).
  8. Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad eismo įvykis įvyko ne lygiareikšmėje sankryžoje, o automobiliui VOLVO S70 važiuojant pagrindiniu keliu ir automobiliui BMW 5ER REIHE išvažiavus iš šalia esančios teritorijos.
  9. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., taigi, ir eismo įvykio metu) numatyta, jog sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias eismo įvykio vietos fotonuotraukas (b. l. 20, 101, 108, 111), taip pat eismo įvykio vietos žemėlapį (b. l. 91, 128, 129), pritaria pirmosios instancijos teismui, jog automobilis BMW 5ER REIHE į pagrindinį kelią – ( - ) g. išvažiavo iš šalia jo esančios teritorijos, o ne važiavo lygiareikšme sankryža. Tokią išvadą leidžia padaryti tai, jog teritorija, kuria važiavo automobilis BMW 5ER REIHE, – tai privažiuojamasis kelias į šalia pagrindinio kelio esančią vienintelę sodybą. Be to, pažymėtina jog savo paaiškinime (b. l. 11) ieškovas V. P. taip pat buvo nurodęs: „<...> Įvykio dieną išvažiavau iš pažįstamo namų, įsukau į ( - ) g. <...>“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, važiuodamas iš pažįstamo sodybos link ( - ) g., suprato, jog važiuoja sodybos teritorija (privažiuojamuoju keliu) ir artėja prie pagrindinio kelio, todėl galėjo objektyviai spręsti apie važiavimo tvarką tokioje teritorijoje, t. y. kad privalo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms.
  10. Ieškovo atstovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad net jei sankryža ir būtų nelygiareikšmė, tai vis tiek tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu buvo susiję automobilio VOLVO S70 vairuotojo veiksmai – išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, be to, jis turėjo galimybę sustoti, jei nuo susidūrimo vietos buvo didesniu nei 58,3 m atstumu. Tačiau tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. lapkričio 15 d. ekspertinė pažyma Nr. 1771389 (b. l. 17–23), kurioje nurodyta, jog padaryto tyrimo rezultatai ir skaičiuotės rezultatai leidžia teigti, kad susidariusioje kelio situacijoje automobilio VOLVO S70 vairuotojas galėjo neturėti techninės galimybės išvengti eismo įvykio, net ir prieš susidūrimą važiuodamas ne didesniu nei maksimaliu leistinu greičiu. Duomenų, suteikiančių pagrindą teigti, kad A. V. veiksmuose buvo tokių prieštaravimų KET reikalavimams, kurie techniniu požiūriu būtų turėję įtakos šio eismo įvykio kilimui, nėra. Taip pat konstatuota, jog padaryto tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo vairuotojo V. P. veiksmai, o būtent – įvažiavimas į kelią iš šalia kelio esančios teritorijos, sudarant kliūtį jam iš kairės keliu artėjančiai transporto priemonei (automobiliui VOLVO S70), dėl ko įvyko susidūrimas. Nesivadovauti šiomis žalų tyrimo eksperto M. S. išvadomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Šių išvadų nepaneigia ieškovo pateikta MB „Eismo įvykių tyrimai“ specialisto (teismo eksperto) R. Š. 2017 m. birželio 26 d. surašyta specialisto išvada Nr. 17-T01RS, kadangi pastarojoje specialisto išvadoje buvo remtasi aplinkybėmis, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, t. y. pripažinta ir vertinta tai, jog eismo įvykis įvyko lygiareikšmių kelių sankryžoje. Kadangi nustatyta, jog eismo įvykis įvyko pagrindinio kelio sankirtoje su išvažiuojamuoju keliu iš teritorijos, o tokiomis pat aplinkybėmis atlikdamas tyrimą rėmėsi ir žalų tyrimo ekspertas M. S., teisėjų kolegija AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo eksperto M. S. 2016 m. lapkričio 15 d. ekspertine pažyma Nr. 1771389 remiasi kaip įrodymu, patvirtinančiu, jog automobilio VOLVO S70 vairuotojo veiksmuose nebuvo tokių KET pažeidimų, kurie techniniu požiūriu būtų turėję įtakos nagrinėjamo eismo įvykio kilimui.
  11. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto (ieškovo) V. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnio1 dalis).
  2. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, būtų turėjusi bylinėjimosi išlaidų, dėl to bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimas nespręstinas.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

16Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai