Byla 2-1191/2012
Dėl piniginių sumų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – A. B. ir E. G

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1541-603/2011 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams E. S. ir E. P. (buv. Smalakienė) dėl piniginių sumų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – A. B. ir E. G..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. S. ir E. P., kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų 2007-05-01 išduotame vekselyje numatyto finansinio įsipareigojimo likutį 276 000 Lt, 5 procentus metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki ieškinio patikslinimo dienos, – 90 000 Lt bei penkių procentų dydžio metines palūkanas ir įstatyme nustatytus delspinigius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovas A. B. ir tretieji asmenys – E. G. ir A. B. pateikė prašymus, kuriais prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei E. P. nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Minėti asmenys nurodė, kad dėl atsakovės nesąžiningumo ir siekimo galimai pasipelnyti trečiųjų asmenų ir kitų kreditorių sąskaita teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomu.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nurodė, kad civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, reiškiančiu, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje jau buvo pateiktas iš esmės analogiškas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi minėtą prašymą atmetė, pažymėdamas, kad atsakovė yra teisėja Vilniaus apygardos administraciniame teisme, gaunanti nuolatines pajamas, todėl teismas, vertindamas atsakovės pareigoms keliamus nepriekaištingo elgesio reikalavimus bei tai, kad ji gauna nuolatines pajamas, nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo abejoti, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.

8Teismas pabrėžė, kad ieškovas ir tretieji asmenys savo prašymuose areštuoti atsakovės konkretų turtą nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios gali kelti grėsmę palankaus teismo sprendimo įvykdymui, bei nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų ir sprendė, kad jų prašymai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.).

9Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju pažeistų šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principus, todėl minėtų prašymų netenkino.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. ir 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės gyvenamajam namui, esančiam ( - ) ir atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismo teisėja per 3 dienas, kaip tai numatyta CPK 148 straipsnio 1 dalyje, neišnagrinėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl jo sprendimo nepriėmė.
  2. Pirmosios instancijos teismo teisėja sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išgalvotai nurodydama, kad tokį prašymą pareiškė ieškovas, E. G. ir A. B.. Nurodyti teisėjos veiksmai rodo, jog ji yra šališka ir suinteresuota šios bylos baigtimi.
  3. Pirmosios instancijos teismo teisėja ėmėsi nusikalstamos veikos – teisėja šioje byloje 2011 m. gruodžio 6 d. suklastojo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį, kuria ieškovas įpareigotas iki 2011 m. spalio 20 d. sumokėti žyminį mokestį. Tokia teismo nutartis nei siunčiant 2011 m. spalio 26 d., nei 2011 m. lapkričio 25 d. šaukimus ieškovui atsiųsta nebuvo. Tuo tarpu minėta nutartis gauta tik kartu su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.
  4. Ieškovas iš ankstesnės ieškovės E. G. perėmė visas teises ir įsipareigojimus, tarp jų ir atleidimą nuo žyminio mokesčio. Todėl dabartiniam ieškovui žyminio mokesčio byloje mokėti nereikia, ką patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, pakeičiant ieškovą.

11Atsakovė E. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Atsakovė nurodė, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui grėsmės nėra, kadangi prašomas areštuoti turtas nėra kokiu nors būdu slepiamas, bandomas realizuoti ar pan., todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Byloje kilo ginčas dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo, nes yra apskųstas apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-780/2012).

16Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų priteisti 2007-05-01 išduotame vekselyje numatyto finansinio įsipareigojimo likutį 276 000 Lt, 5 procentus metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki ieškinio patikslinimo dienos 90 000 Lt bei penkių procentų dydžio metines palūkanas ir įstatyme nustatytus delspinigius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šių ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam ( - ).

17Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės motyvuodamas tuo, kad dėl atsakovės nesąžiningumo ir siekimo galimai nusikalstamu būdu praturtėti, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanonas ir būtent todėl ieškovas prašo taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė apskritai jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, t. y. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad nagrinėjamu atveju kyla grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 str.). Vien tik tokių deklaratyvių teiginių kaip atsakovės nesąžiningumas ir siekimas nusikalstamu būdu praturtėti nurodymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių teisinio pobūdžio argumentų dėl kurių skundžiama nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįsta ir naikintina. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra nepagrįstai siekiama suvaržyti atsakovės teises į turimą turtą. Pažymėtina, kad atsakovė dirba Vilniaus apygardos administraciniame teisme teisėja, gauna nuolatines bei stabilias pajamas, o jai pačiai yra taikomi nepriekaištingo elgesio reikalavimai. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog nagrinėjamu atveju yra kilusi grėsmė galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui.

18Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad analogiško turinio prašymas byloje jau buvo pateiktas ir atmestas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi kaip nepagrįstas. Be to, iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu byla yra išnagrinėta iš esmės ir ieškovo ieškinys atsakovės E. P. atžvilgiu buvo atmestas. Nors dėl minėto teismo sprendimo ir yra pateiktas apeliacinis skundas, tačiau kaip minėta auksčiau, tokio teismo sprendimo priėmimas sukelia pagrįstų abejonių dėl galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo atsakovės atžvilgiu priėmimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant tokiai situacijai, ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų atsakovės atžvilgiu, nepridėjo jokių įrodymų, pagrindžiančių grėsmes galimam teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui, todėl taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones nėra teisinio pagrindo.

19Taip pat ieškovas atskirajame skunde užsimena ir apie Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti byloje žyminį mokestį, panaikinimą. Nors minėta teismo nutartis ir nėra nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad minėta teismo nutartis yra panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2012 vasario 24 d. nutartimi, todėl šis klausimas yra išspręstas iš esmės.

20Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

21Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti ieškovo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paliekama nepakeista.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje kilo ginčas dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismo... 5. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. S. ir E. P.,... 6. Ieškovas A. B. ir tretieji asmenys – E. G. ir A. B. pateikė prašymus,... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi prašymą taikyti... 8. Teismas pabrėžė, kad ieškovas ir tretieji asmenys savo prašymuose... 9. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos... 10. Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 11. Atsakovė E. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Byloje kilo ginčas dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismo... 15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su... 17. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad analogiško turinio... 19. Taip pat ieškovas atskirajame skunde užsimena ir apie Vilniaus apygardos... 20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo... 21. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti ieškovo... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos... 23. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą....