Byla 1A-152-518/2018
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9 punktuose, 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktuose (dvi nusikalstamos veikos), ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Zdzislav Tuliševski, nuteistajam T. V., gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, nukentėjusiajai D. B., nukentėjusiųjų A. B., D. B., H. B., T. Z., O. S. atstovui advokatui Dainiui Gudui, nukentėjusiosios G. V.-D. atstovui advokatui Ramūnui Putinui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9 punktuose, 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktuose (dvi nusikalstamos veikos), ir nuteistas:

3- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9 punktus dėl V. V. nužudymo laisvės atėmimu 16 (šešiolikai) metų;

4- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus dėl Z. B. nužudymo laisvės atėmimu iki gyvos galvos;

5- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus dėl G. Z. nužudymo laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmę paskirta atlikti kalėjime.

7Iš T. V. priteista:

8- nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. B. 15 000 Eur neturtinės žalos ir 100 Eur išlaidų už teisines paslaugas atlyginimo;

9- nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. V. 20 000 Eur neturtinės žalos ir 100 Eur išlaidų už teisines paslaugas atlyginimo;

10- nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. B., D. B. ir H. B. po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat A. B. priteista 2 278,47 Eur turtinės žalos ir 500 Eur išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo;

11- nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. M. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

12- nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms T. Z. ir O. S. po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat T. Z. 3 011,30 Eur turtinės žalos ir 500 Eur išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo;

13- 46,74 Eur proceso išlaidų valstybei.

14Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, buto, esančio ( - ), 47/100 dalies turtinė vertė grąžinta (priteista) iš T. V. nukentėjusiajai G. V., piniginės lėšos – 2 200 Eur grąžintos (priteistos) iš T. V. nukentėjusiajam A. B., butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), grąžintas (priteistas) nukentėjusiajai T. Z..

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

161. T. V. nuteistas už tai, kad:

171.1. dėl savanaudiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nužudė artimąjį giminaitį ir šeimos narį – tėvą V. V., o būtent:

182011 m. gruodžio 30 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.03 val., bute, esančiame ( - ), dėl savanaudiškų paskatų – sužinojęs, jog gali netekti tėvui V. V. nuosavybės teise priklausančios buto, esančio ( - ), 47/100 dalies, turėdamas tikslą nužudyti tėvą ir užvaldyti minėtą buto dalį, būdamas buto, esančio ( - ), virtuvėje, į degtinės butelį įbėrė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – klonazepamo, atnešė šį degtinės butelį į svetainę bei padavė V. V. ir G. R. žinodamas, jog pastarieji vartos degtinę ir kad klonazepamas sustiprins neigiamą etilo alkoholio poveikį organizmui ir sukels mirtį. T. V. veiksmų pasėkoje mažesnį degtinės su klonazepamu kiekį išgėrusiam G. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o aukštesnė etilo alkoholio koncentracija (4,33%) sąveikoje su klonazepamu, sustiprinusiu etilo alkoholio poveikį centrinei nervų sistemai, sukėlė V. V. mirtį.

191.2. dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės Z. B., o būtent:

20nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio užmezgęs su Z. B. artimus santykius ir įgijęs pastarosios pasitikėjimą, 2014 m. spalio 20-24 d. sužinojęs, kad Z. B. su savimi turi ženklią grynųjų pinigų sumą, T. V. dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nužudyti Z. B. ir užvaldyti jos turėtas pinigines lėšas, 2014 m. spalio 24 d., antroje dienos pusėje, apsvaigino nukentėjusiąją, apgaulės būdu sugirdęs jai keturis kartus terapinę toksinę dozę viršijantį psichotropinės medžiagos – klonazepamo kiekį, taip sukeldamas organizmo intoksikaciją ir atimdamas Z. B. galimybę priešintis. Laukdamas klonazepamo poveikio T. V. nuosavu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. ( - ) vežiojo Z. B. po Marijampolės apskritį, kol apie 19-20 val. atvyko prie ( - ) tvenkinio, esančio ( - ). Tuomet apsvaigusią nuo klonazepamo Z. B. T. V. įstūmė į ( - ) tvenkinį ir panardinęs nukentėjusiosios galvą po vandeniu, ko pasėkoje nuo kontakto su gelžbetoninėmis tvenkinio dugno plokštėmis Z. B. buvo padaryti nubrozdinimai kaktos vidurinėje dalyje ir kairio dilbio srityje, vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, laikė iki tol, kol uždarius kvėpavimo takus vandeniu Z. B. mirė nuo asfiksijos. Nužudęs Z. B. T. V. pasisavino nukentėjusiosios turėtas pinigines lėšas – ne mažiau kaip 2 200 Eur, po to siekdamas suklaidinti teisėsaugos institucijas imitavo nelaimingą atsitikimą palikdamas vandenyje plūduriuojantį Z. B. kūną, o ant tvenkinio kranto – Z. B. daiktus ir nugertą 0,7 l brendžio „Grand Cavalier“ butelį.

211.3. dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės G. Z., o būtent:

22nuo 2014 m. liepos mėnesio užmezgęs su G. Z. artimus santykius, įgijęs pastarosios pasitikėjimą ir tokiu būdu surinkęs duomenis apie G. Z. turtinę padėtį, T. V. dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą užvaldyti G. Z. nuosavybės teise priklausantį 17 377 Eur (60 000 Lt) vertės butą, esantį ( - ), pažadėjęs G. Z. vesti, įkalbėjo pastarąją sudaryti minėto buto pirkimo – pardavimo sandorį. 2014 m. gruodžio 11 d., 9.45 val., ( - ) notarinėje kontoroje buvo pasirašyta minėto buto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią T. V. įgijo ir neva sumokėjo G. Z. 17 377 Eur (60 000 Lt). Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, T. V. susitarė su G. Z. vakare susitikti bute, esančiame ( - ). Apie 20 val. T. V. atvyko į minėtą butą, apgaulės būdu sugirdė G. Z. tyrimo metu tiksliai nenustatytą, toksinę dozę viršijantį kiekį psichotropinės medžiagos – klonazepamo, tuo pat metu skatindamas G. Z. vartoti ir alkoholį – viskį „Jack Daniels“, taip sustiprindamas klonazepamo poveikį organizmui, ko pasėkoje G. Z. ištiko ūmus širdies veiklos sutrikimas, sąlygotas klonazepamo ir etilo alkoholio poveikio. Siekdamas suklaidinti teisėsaugos institucijas, T. V. imitavo nelaimingą atsitikimą – G. Z. prigėrimą vandenyje, vonioje. Tokiu būdu T. V. dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės G. Z. ir užvaldė pastarosios 17 377 Eur (60 000 Lt) vertės butą, esantį ( - ).

232. Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, teigia niekieno mirties nesiekęs ir nieko nežudęs, nuteistas nepagrįstai, nesant jokių konkrečių įrodymų, remiantis prielaidomis, melagingais liudytojų parodymais, nekonkrečiomis ir netiksliomis ekspertų išvadomis. Anot nuteistojo, byla jam yra sufabrikuota tyrėjų ir prokuroro. Apeliantas tvirtina, kad dėl T. V. nužudymo niekas nėra įrodyta, nebuvo atsižvelgta į nustatytą 4,33 prom. alkoholio koncentraciją, o remtasi melagingais R. J. parodymais, kuri serga depresija. Dėl Z. B. nužudymo taip vadovautasi prielaidomis, T. V. apkaltintas dėl nenustatytų pinigų sumų neva dingusių iš Z. B.. Nuteistasis nesutinka ir su kaltinimu nužudžius G. Z. dėl neva nesumokėtų pinigų už nupirktą jos butą. Skunde prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą, įvertinti prie skundo pridedamus įrodymus ir sumažinti bausmę bei jam pareikštus civilinius ieškinius.

243. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras ir nukentėjusiųjų A. B., D. B., H. B., T. Z., O. S. atstovas advokatas D. Gudas prašė T. V. apeliacinį skundą atmesti.

254. Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

265. Nuteistojo T. V. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, kad įrodymai, kuriais vadovavosi apygardos teismas, yra nepatikimi, byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių T. V. parodymus dėl byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybių, dėl to apygardos teismo išvados dėl T. V. kaltės nužudžius V. V., Z. B. ir G. Z. neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

276. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis dėl nuteistojo T. V. kaltės nužudžius V. V., Z. B. ir G. Z..

286.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde kritikuoja teismo išvadas, vadina jas prielaidomis, anot T. V., byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti neginčijamų išvadų dėl nusikalstamų veikų aplinkybių ir nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Atmetant tokius apelianto teiginius, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą.

296.2. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Kartu pažymėtina, jog baudžiamajame procese asmens kaltė gali būti įrodinėjama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, šie įrodymai kaip ir kiti įrodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat jie palyginti tarpusavyje, todėl galima pagrįstai teigti, jog pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, T. V. kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, nei vienam iš įrodymų šaltinių nesuteikęs išskirtinės įrodomosios reikšmės, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą. Nuosprendyje aiškiai nurodyta, kuriais įrodymais vadovaujamasi kaip patikimais, o kurie įrodymai, tame tarpe ir T. V. parodymai, atmetami kaip prieštaringi ir neatitinkantys kitų bylos duomenų. Todėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai pirmosios instancijos teismui vertinant byloje surinktus ir ištirtus įrodymus nebuvo pažeisti.

306.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent nuteistojo apeliaciniame skunde įrodymai yra vertinami atsietai vieni nuo kitų, be jokio pagrindo suteikiant nuteistojo parodymams išskirtinę įrodomąją reikšmę kaip vieninteliams teisingiems ir patikimiems įrodymams byloje bei nepagrįstai ginčijant kitų įrodymų patikimumą. Negalima sutikti ir su apelianto teiginiais, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo imtasi visų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Pažymėtina, kad nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, ir turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-348-303/2015 ir kt.). Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog įrodymų tyrimas byloje buvo atliktas išsamiai, apklausiant byloje nukentėjusiuosius ir liudytojus, taip pat išklausant teismo medicinos ekspertų paaiškinimus dėl surašytų specialisto išvadų, nuteistajam T. V. buvo suteikta teisė užduoti klausimus, šia teise nuteistasis pasinaudojo, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka T. V. nenurodė jokių galimai naujai paaiškėsiančių bylai reikšmingų aplinkybių pakartotinai apklausiant proceso dalyvius. Be to, nuteistojo T. V. minimi tariami įrodymų prieštaravimai jau buvo nurodyti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei iš esmės įvertinti skundžiamame nuosprendyje. Taigi, visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos priimant skundžiamą nuosprendį.

316.4. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

327. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą nužudymas kvalifikuojamas, kai nužudomas bejėgiškos būklės žmogus, t. y. kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nužudymą kvalifikuojantis požymis – savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymas. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kai nužudoma kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, t. y. kai kaltininkas panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas gauti iš to turtinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų.

33Dėl V. V. nužudymo

348. Skundžiamu nuosprendžiu T. V. pripažintas kaltu dėl savanaudiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudęs artimąjį giminaitį ir šeimos narį – tėvą V. V., t. y. sužinojęs, jog gali netekti tėvui V. V. nuosavybės teise priklausančios buto, esančio ( - ), 47/100 dalies, turėdamas tikslą nužudyti tėvą ir užvaldyti minėtą buto dalį, būdamas buto virtuvėje, įbėrė psichotropinės medžiagos – klonazepamo į degtinės butelį, kurį atnešė į svetainę bei padavė V. V. ir G. R., dėl to mažesnį degtinės su klonazepamu kiekį išgėrusiam G. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o aukštesnė etilo alkoholio koncentracija (4,33 prom.) sąveikoje su klonazepamu, sustiprinusiu etilo alkoholio poveikį centrinei nervų sistemai, sukėlė V. V. mirtį.

359. Nors nuteistasis T. V. savo kaltės dėl tėvo V. V. nužudymo nepripažino, tačiau T. V. kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų G. R., R. B., G. V., liudytojų A. N., D. J., R. J. J., N. G. J., M. Š., S. P. parodymais, liudytojais apklaustų pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūno D. P. ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojos V. P. parodymais, specialisto išvadomis dėl V. V. mirties aplinkybių bei teismo medicinos eksperto paaiškinimais, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga. Visi paminėti įrodymai papildo vienas kitą bei paneigia nenuoseklius T. V. parodymus.

369.1. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme T. V. nurodė, kad teisingus parodymus dėl įvykio aplinkybių davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. vasario 12 d. (11 t., b. l. 119-121), bei paprašė šiais parodymais remtis. T. V. parodė, kad 2011 m. gruodžio 30 d. apie 18-19 val. parvežė tėvą V. V. ir G. R. į Marijampolę, šie nusiuntė T. V. į parduotuvę nupirkti dar alkoholio, nes abu buvo stipriai išgėrę, T. V. nupirko butelį degtinės ir maisto, paskui visi trys grįžo į butą, V. V. su G. R. sėdo prie stalo pas tėvą kambaryje gerti, o T. V. papjaustė maisto, atnešė stikliuką bei nupirktą butelį degtinės, butelio T. V. tikino neatsukęs. T. V. kartu su jais negėrė, o nuėjo į virtuvę pavalgyti. Apie 19-20 val. T. V. pasakė, kad ruošiasi važiuoti į parduotuvę, tėvas jam sakė, kad jaučiasi negerai, jog skauda krūtinės plote, ir paprašė paduoti vaistų. T. V. žinojo, kad vaistus tėvas laiko savo kambaryje esančios sekcijos viename iš stalčių, todėl atidaręs sekcijos stalčių parodė tėvui popierinę dėžutę, o V. V. atsakė, kad tai jo vaistai. T. V. padavė dėžutę su vaistais tėvui, bet nematė, ar šis išgėrė vaistų, nes išvažiavo į parduotuvę. Iš parduotuvės T. V. nurodė grįžęs apie 21 val. ir rado tame pačiame kambaryje ant fotelių snaudžiančius tėvą V. V. ir G. R., T. V. nusiprausė ir nuėjo miegoti į savo kambarį. Bemiegant, apie 23 val., T. V. pažadino G. R. ir pasakė, kad kažkas negerai su tėvu. Nuėjęs į tėvo kambarį, T. V. rado šį sėdintį tame pačiame fotelyje, jo kūnas jau buvo atšalęs. T. V. matė, kad ant stalo guli ta pati vaistų dėžutė, šalia jos buvo ištrauktas lapelis su tabletėmis, kurių kelios tabletės buvo išimtos. Vėliau atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai pasakė, kad tai yra „Klonazepamas“. Kitą dieną tvarkydamas butą vaistų pakuotę T. V. įdėjo atgal į stalčių.

379.2. Siekiant patikrinti T. V. parodymų teisingumą, buvo pagarsinti ne tik tie ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos T. V. įvardijo kaip teisingus, bet ir 2015 m. sausio 30 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai (11 t., b. l. 114-117). Šiuose parodymuose T. V. nurodė visiškai priešingas aplinkybes, t. y. jog 2011 m. gruodžio 30 d. apie 19-20 val. grįžęs į namus jau rado girtaujančius tėvą V. V. ir G. R., T. V. tikino su jais tą vakarą nekalbėjęs ir pas juos į kambarį neužėjęs, o iš karto nuėjo į savo kambarį, kur užmigo, kol apie 23 val. jo nepažadino G. R.. Taigi, pirminės apklausos metu T. V. iš viso neigė įvykio vakarą kontaktavęs su tėvu V. V. ir šio draugu G. R.. Kita vertus, nei šie, nei aukščiau aprašyti T. V. parodymai neatitinka kitų įrodymų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė T. V. parodymus kaip prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams.

389.3. Kartu su V. V. girtavęs G. R. parodė, kad 2011 m. gruodžio 30 d. apie 18 val. T. V. jį kartu su V. V. parvežė į Marijampolę, užsuko į parduotuvę, kur V. V. davė pinigų T. V. ir pasakė nupirkti du butelius alaus ir pusės litro talpos raudonos degtinės butelį. Nuvažiavę į butą, kuriame gyveno V. V. ir T. V., V. V. kambaryje G. R. su V. V. gėrė vieni, o T. V. buvo kitame kambaryje. Išgėrus du butelius alaus, T. V., paprašytas V. V., atnešė degtinės butelį, kuris jau buvo prasuktas. T. V. paaiškino, jog išgėrė vieną stiklelį. Geriant degtinę G. R. pasirodė neįprastas degtinės skonis, be to, nedaug išgėrus jam pasidarė silpna, apėmė mieguistumas, todėl ėjo prigulti. G. R. paaiškino, jog pirmą kartą taip prastai pasijuto nuo tokio mažo išgerto alkoholio kiekio, net negalėjo pastovėti ant kojų, jį mėtė į šonus, todėl į kitą kambarį nuropojo keturiomis. Po kokių trijų valandų prabudęs G. R. rado išbalusį V. V., kuris sėdėjo fotelyje lyg būtų užmigęs, bet pulso jau nebuvo, tada G. R. pažadino T. V., kuris iškvietė medikus. Apklausiamas G. R. ne tik kategoriškai tvirtino, jog T. V. atnešė jau atsuktą degtinės butelį, bet paneigė ir kitą T. V. nurodytą aplinkybę, jog neva begeriant V. V. buvo pradėjęs skųstis skausmais krūtinėje, prašė paduoti vaistų. Kaip nurodė G. R., T. V. į kambarį, kuriame jis su V. V. girtavo, buvo užėjęs tik vieną kartą, kai atnešė degtinės butelį.

399.4. Nuteistojo T. V. teiginiai dėl G. R. kaip liudytojo parodymų nepatikimumo atmetami kaip nepagrįsti. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti G. R. parodymų teisingumu, tokių aplinkybių nenurodė ir T. V.. Vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie G. R. piktnaudžiavimą alkoholiu nesudaro pagrindo besąlygiškai atmesti tokio liudytojo parodymų kaip neteisingų. Piktnaudžiavimas alkoholiu, o taip pat buvimas apsvaigus nuo alkoholio įvykio metu, savaime nereiškia, jog toks asmuo negali teisingai suprasti įvykio aplinkybių ir apie jas duoti parodymų. Tuo labiau kad G. R. parodymai buvo nuoseklūs, iš esmės analogiškas aplinkybes G. R. nurodė apklausiamas ir ikiteisminio tyrimo metu, be to, G. R. parodymai yra ne vieninteliai T. V. kaltės įrodymai bei atitinka kitus bylos duomenis.

409.5. Pagal iškvietimą atvykusi greitosios medicinos pagalbos darbuotoja V. P. parodė, kad prie mirusiojo ant stalo jokių vaistų nebuvo. Tą patį nurodė ir pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas D. P.. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, jog ant stalo yra tik alkoholio buteliai, bet jokių vaistų ar jų pakuočių nėra (1 t., b. l. 32-38). Liudytojas M. Š. nurodė, kad apie tėvo mirtį pranešti paskambinęs T. V. jam neminėjo, jog V. V. prieš mirtį būtų skundęsis sveikatos problemomis, taip pat kad prieš mirtį būtų tėvui davęs vaistų. Be to, M. Š. T. V. prašymu padėjo pastarajam tvarkyti butą po V. V. mirties bei nurodė, kad tuo metu bute jokių medikamentų ar jų pakuočių nematė ir nerado. Šie liudytojų parodymai, o taip pat įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos aplinkybės, patvirtina G. R. parodymus, jog V. V. neprašė jokių vaistų, o T. V. jų tėvui ir nedavė.

419.6. Liudytoja R. J. parodė, kad su T. V. susipažino 2014 m. birželį, kai T. V. buvo atėjęs pas ją apsikirpti, T. V. jai iš karto pradėjo rodyti dėmesį, jie pradėjo susitikinėti. T. V. nuolat kartodavo, kad labai mylėjo savo tėvą, dažnai važiuodavo prie tėvo kapo. Bendraujant T. V. kelis kartus pasakė, jog iš tikrųjų jis nėra labai geras kaip atrodo, kol galiausiai vieną dieną prisipažino nužudęs savo tėvą, nes šis nuolat gėrė, su juo buvo neįmanoma gyventi. T. V. pasakojo, kad į alkoholį įdėjo 2-3 sutrintas klonazepamo tabletes, prieš tai šį metodą buvo išbandęs su tėvo draugu, kuris apsišlapino ir nušliaužė keturiomis, bet išgyveno, nes gavo mažesnę klonazepamo dozę. Apie visa tai R. J. nurodė papasakojusi D. Ju.. Pastaroji patvirtino R. J. nurodytas aplinkybes. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas. Šis liudytojas parodė, kad jam T. V. pasakojo apie nužudytus žmones, pirmąjį nužudė savo tėvą, kurį nors ir mylėjo, bet jis nuolat girtavo, dėl to nuolat kildavo konfliktų, bandydamas tėvą nuraminti T. V. pradėjo jam duoti nedideles dozes klonazepamo, kol paskutinį kartą sugirdė didelę dozę, nuo kurios tėvas mirė. Tėvo nužudymo atveju T. V. nurodė panaudojęs tarp senelių vaistų rastą klonazepamą. Pastarąją liudytojo nurodytą aplinkybę patvirtina 2015 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvada Nr. KM 70/15(01), kurioje nustatyta, jog O. O. V. 2012 metų birželį, liepą, rugpjūtį buvo skiriamas vaistas klonazepamas (2 t., b.l. 107-108).

429.7. Nuteistasis T. V. nepagrįstai teigia, kad R. J. ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais negalima remtis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. J. ir liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį, tai tėra niekuo nepagrįsti deklaratyvaus pobūdžio T. V. teiginiai. Taip pat nėra pagrindo abejoti liudytojos R. J. parodymų teisingumu dėl jos sveikatos būklės (anot T. V., liudytoja yra sirgusi depresija, piktnaudžiavo alkoholiu). Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog nebūdami susipažinę su nagrinėjama baudžiamąja byla minėti liudytojai būtų galėję prasimanyti nusikalstamos veikos aplinkybes, kurias patvirtina ir kiti bylos duomenys.

439.8. Iš karto po V. V. mirties surašytoje 2011 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. M 343/11(09) nurodyta, kad V. V. lavone sužalojimų nėra, o lavono kraujyje rasta 4,33 prom. etilo alkoholio, konstatuota, jog V. V. mirtis įvyko nuo apsinuodijimo alkoholiu (1 t., b. l. 41-42). Tačiau atliekant tyrimą dėl V. V. mirties priežasties nebuvo žinoma, kad V. V. galėjo būti pavartojęs ne tik alkoholio, bet ir kitų medžiagų, todėl detalus kraujo tyrimas nebuvo atliktas. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie galimą V. V. nuodijimą klonazepamu, buvo atliktas papildomas tyrimas ir surašyta 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvada Nr. KM 57/15(01) (1 t., b. l. 90-93). Papildomoje specialisto išvadoje konstatuota, kad vertinant lavono tyrimo rezultatus bei atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes, neatmetama galimybė, kad V. V. prieš mirtį be alkoholio galėjo pavartoti ir klonazepamo, kuri sąveikoje su alkoholiu stiprina slopinantį poveikį centrinei nervų sistemai. Atsižvelgiant į V. V. kraujyje nustatytą aukštą etilo alkoholio koncentraciją (4,33 prom.), galimai pavartotas klonazepamas galėjo sukelti mirtį.

449.9. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas J. P. patvirtino aukščiau nurodytą specialisto išvadą ir paaiškino, kad detalus kraujo tyrimas daromas ikiteisminio tyrimo pareigūno nurodymu arba kai yra įtarimų apie pavartotą kažkokią medžiagą, šiuo atveju surašant pirminę specialisto išvadą nebuvo jokių įtarimų apie papildomai pavartotas medžiagas, dėl to nebuvo atliktas išsamus kraujo tyrimas. Eksperto teigimu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, iš naujo tirti V. V. lavoną nebuvo tikslinga, nes nebebūtų buvę jokių galimybių rasti klonazepamo. Taip pat teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad surašant specialisto išvadą ir konstatuojant klonazepamo poveikį organizmui buvo remtasi moksline literatūra, pagal kurią apsinuodijus klonazepamu pirmiausia sutrinka kalba, eisena, judesių koordinacija, nukentėję tampa mieguisti, vangūs, kol visai užmiega, vėliau dėl kvėpavimo centro slopinimo išsivysto koma, gali įvykti mirtis, vaistą vartojant su alkoholiu, vaisto toksinis poveikis sustiprėja, tačiau kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai. Ekspertas nurodė, jog klonazepamas yra receptinis, tirpus vaistas, galintis ištirpti ir šaltame alkoholyje. V. V. mirties atveju ekspertas nurodė, jog prie organizme rasto alkoholio kiekio panaudojus 2-3 tabletes klonazepamo, neabejotinai įvyktų, kas ir nutiko. Paneigdamas T. V. iškeltą gynybinę versiją, ekspertas nurodė, kad pagal medicininius dokumentus V. V. nebuvo skirtas klonazepamas ar kažkokie kiti medikamentai, kuriuos pavartojus būtų nustatytas toks pats poveikis, be to, klonazepamas nėra vartojamas siekiant sumažinti skausmus krūtinės plote, todėl priešingai nei teigia T. V., V. V. negalėjo turėti klonazepamo ir jį vartoti malšinant skausmą krūtinės plote. Taip pat J. P., įvertinęs G. R. sveikatos būklę po alkoholio pavartojimo, nurodė, jog silpnumas, sunkumas judant atitinka būtent apsinuodijimą klonazepamu, iš ko galima spręsti, kad būtent šio vaisto T. V. įmaišė į V. V. ir G. R. vartotą alkoholį.

459.10. Pirmosios instancijos teisme išsamiai buvo ištirti nuteistojo T. V. tarpusavio santykiai su tėvu V. V.. Nukentėjusieji G. R., R. B., liudytojai A. N., N. G. J., M. Š. parodė, kad T. V. buvo vagis, tačiau dėl to į policiją niekas nesikreipė, nes V. V. visada atlygindavo nukentėjusiesiems nuostolius. R. B., G. V., G. R., A. N., R. J. J., M. Š., S. P. nurodė žinoję apie nuolatinius konfliktus tarp T. V. ir V. V. dėl pinigų, T. V. nuolat prašydavo pinigų, taip pat V. V. skųsdavosi, jog T. V. neprisideda prie buto išlaikymo, nors pusė buto priklausė T. V., nuteistasis spausdavo tėvą parduoti butą ir pasidalinti pinigus, bet V. V. teigė, jog T. V. niekas nepriklauso, nes šis niekada nėra mokėjęs už komunalinius. R. B., G. V., M. Š. netgi nurodė, kad vieno konflikto metu T. V. iššovė į tėvą, bet nepataikė, parodymų patikrinimo vietoje metu R. B. parodė vietą sienoje, kur buvo likęs šūvio pėdsakas. Byloje apklausti asmenys visiškai priešingai nei T. V. apibūdino V. V.. V. V. sugyventinė R. B. parodė, kad maždaug pusmetį iki mirties V. V. gėrė mažiau, buvo atgavęs teisę vairuoti, pats vairavo automobilį. Liudytoja S. P. nurodė, kad jai V. V. pasirodė kitoks nei jį apibūdindavo T. V., kai pirmą kartą pamatė T. V. tėvą, šis pasirodė tvarkingas, inteligentiškai atrodantis žmogus, liudytoja matė V. V. ir neblaivų, bet jis neatrodė kaip visiškai prasigėręs žmogus. Apklausti R. B., G. V., A. N., D. J., R. J. J., M. Š. patvirtino, jog jiems V. V. sakė įtariantis, kad T. V. jį nuodija, todėl V. V. bijodavo valgyti T. V. paruoštą maistą, gerti šio pateiktus gėrimus. Nors teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas J. P. paneigė galimybę, jog V. V. buvo nuodijamas gyvsidabriu, bet apklaustų asmenų nurodytus sveikatos negalavimus, kuriais skundėsi V. V., priskyrė apsinuodijimui klonazepamu. Nukentėjusiosios R. B. ir G. V. parodė ir tai, kad T. V. po V. V. mirties gąsdino G. V., jog ši atsisakytų savo buto dalies, visgi G. V. nesutikus, T. V. jai sumokėjo 4 000 Lt. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apklaustų asmenų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir vienas kitą patvirtinantys. Nors dauguma apklaustų asmenų buvo nužudytojo V. V. šeimos nariai, artimieji giminaičiai ar artimi draugai, tačiau vien dėl to negalima manyti, jog jie sąmoningai apkalbėtų T. V.. Nuteistąjį T. V. neigiamai apibūdinančių įrodymų kontekste išsiskiria tuometinės T. V. sugyventinės Ai. Bu. parodymai, jog T. V. buvo paslaugus, dovanojo dovanas ne tik jai, bet ir jos vaikui, T. V. santykiai su tėvu buvo geri, šilti, konfliktų nėra girdėjusi. Tačiau akivaizdu, kad Ai. Bu. gerai nepažinojo T. V., nes net nežinojo apie šio santykius su kitomis moterimis, teigė, kad T. V. gerai uždirbdavo pas tėvą, nors byloje apklausti asmenys nurodė, kad T. V. buvo tinginys ir mažai padėdavo V. V. darbe.

4610. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad objektyvieji ir subjektyvieji T. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai yra neginčijamai įrodyti ir T. V. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9 punktuose. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl specialisto išvados ir teismo medicinos eksperto paaiškinimų dėl V. V. mirties aplinkybių. Akivaizdu, jog V. V. mirtį nulėmė ne vien tik išgertas alkoholis, bet ir į jį įmaišytas klonazepamas. Apie tai galima spręsti iš kartu su V. V. alkoholį vartojusio G. R., kuriam visiškai atsitiktinai alkoholio ir klonazepamo mišinys sukėlė lengvesnes pasekmes nei V. V., parodymų. Iš aukščiau nustatytų aplinkybių, matyti, jog T. V. santykiai su tėvu V. V. buvo konfliktiški, T. V. nuolat iš tėvo reikalaudavo pinigų. T. V. spaudimas G. V. atsisakyti savo palikimo dalies rodo susiformavusias savanaudiškas paskatas siekiant gauti kuo didesnės naudos iš tėvo mirties. Turėdamas tikslą užvaldyti V. V. turtą T. V. iš anksto ruošėsi V. V. nužudymui, pagal byloje nustatytas aplinkybes, V. V. jau kurį laiką jautė apsinuodijimo klonazepamo požymius, todėl nekyla abejonių dėl to, kad T. V. veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai, suprasdamas savo veiksmų pavojingumą žmogaus gyvybei, įmaišęs į alkoholį klonazepamo, davė jį gerti tėvui V. V. ir G. R., taip siekdamas konkrečių pasekmių – tėvo V. V. mirties.

47Dėl Z. B. nužudymo

4811. Skundžiamu nuosprendžiu T. V. pripažintas kaltu dėl savanaudiškų paskatų nužudęs bejėgiškos būklės Z. B., t. y. 2014 m. spalio 20-24 d. sužinojęs, kad Z. B. su savimi turi didelę grynųjų pinigų sumą, ir turėdamas tikslą užvaldyti šias pinigines lėšas, T. V. 2014 m. spalio 24 d. apsvaigino Z. B., apgaulės būdu jai sugirdęs psichotropinės medžiagos – klonazepamo, taip sukeldamas organizmo intoksikaciją ir atimdamas Z. B. galimybę priešintis, apie 19-20 val. atvežė Z. B. prie ( - ) tvenkinio, apsvaigusią nuo klonazepamo įstūmė į tvenkinį ir panardinęs nukentėjusiosios galvą po vandeniu laikė iki tol, kol uždarius kvėpavimo takus vandeniu Z. B. mirė nuo asfiksijos, po to pasisavino nukentėjusiosios turėtus ne mažiau kaip 2 200 Eur.

4912. Nuteistasis T. V. kaltu dėl Z. B. nužudymo neprisipažino, tačiau jo parodymai dėl nusikaltimo aplinkybių ne tik nenuoseklūs, bet juos paneigia nukentėjusiųjų A. B., D. B., H. B., S. M., O. M., liudytojų R. S., K. M., D. Ž., I. S., S. R., liudytojo Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas parodymai, specialisto išvados ir teismo medicinos eksperto paaiškinimai dėl Z. B. mirties aplinkybių, įvykio vietos apžiūros protokole bei kitoje bylos rašytinėje medžiagoje užfiksuotos aplinkybės.

5012.1. Pirmosios instancijos teismo posėdyje T. V. paaiškino, kad dėl Z. B. nužudymo teisingus parodymus davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. vasario 12 d. (11 t., b. l. 119-121). T. V. parodė, kad su Z. B. susipažino 2013 m. vasarą, kai gatvėje pasisiūlė ją pavežti, davė Z. B. savo telefono numerį, Z. B., būdama Airijoje, jam skambino, rašė žinutes, dažniausiai skambindavo savaitgaliais, kai būdavo neblaivi. 2014 m. spalio 20 d. grįžusi iš Airijos Z. B. pati susisiekė su T. V., jie susitiko, T. V. paveždavo Z. B., kur jai reikėdavo. Naktį iš 2014 m. spalio 23 d. į 24 d. Z. B. nakvojo pas jį bute, ryte Z. B. pasakė, kad jai skauda galvą, prašė vaistų nuo galvos skausmo. T. V. nurodė Z. B. paieškoti vaistų stalčiuje, kur buvo laikomi ir tėvo V. V. turėti vaistai. T. V. matė, kad Z. B. paėmė krepšį su tėvo V. V. vaistais, tačiau ar paėmė kuriuos nors vaistus ir juos išgėrė, nematė. 2014 m. spalio 24 d. T. V. vežiojo Z. B. po įvairias vietas, kur ši tvarkėsi savo reikalus, apie 18 val. Z. B. parduotuvėje nusipirko butelį brendžio „Grand Cavalier“ ir didelį butelį „Coca-Cola“, prieš tai Z. B. sakė, kad jai nepraeina galvos skausmas ir kad ji dėl to nori išgerti. Z. B. iš karto automobilyje atsidarė brendžio butelį ir gėrė iš viso butelio, užsigerdama „Coca-Cola“. Vakare bevežant Z. B. į ( - ) kaimą, pastaroji pasakė, kad dar nenori namo pas S. M., ir paprašė nuvažiuoti prie ( - ) tvenkinio. Atvažiavus į aikštelę prie tvenkinio, Z. B. jau buvo nugėrusi apie pusę butelio brendžio. Tarp T. V. ir Z. B. įvykus konfliktui, Z. B. išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti palei tvenkinį esančiu keliuku link asfaltuoto kelio, bet T. V. ją pavijo su automobiliu, išlipęs iš automobilio sakė Z. B., kad ją parveš namo. Z. B. padėjo butelį brendžio ant žemės, o T. V. tuo metu traukė į save Z. B. rankinę prašydamas eiti kartu į automobilį, tačiau Z. B. priešinosi ir truktelėjo rankinę į save, tada rankinė išslydo jai iš rankų ir liko pas T. V., o Z. B. prarado pusiausvyrą, žengdama atgal užlipo ant betoninės tvenkinio krantinės ir paslydusi atbula įkrito į tvenkinį. T. V. metė rankinę ant žemės ir bėgo link Z. B., tikėdamasis ją ištraukti iš vandens, jis matė, kaip Z. B. akimirkai buvo panirusi į vandenį. T. V. nuslydo betonine krantine, dešinė koja iki kelio buvo vandenyje, bandė tiesti ranką Z. B., bet jos nepasiekė, tarp jų buvo apie 2 metrų atstumas. T. V. nežinojo, koks toje vietoje gylis, bet suprato, kad buvo gilu, nes Z. B. nesiekė kojomis dugno, Z. B. rankomis taškėsi, bet nešaukė. Kol krante T. V. ieškojo kokio pagalio, pamatė, jog Z. B. jau plūduriuoja veidu į vandenį, galva buvo panirusi, rankos ištiestos į šonus. Iš to T. V. suprato, kad Z. B. paskendo. T. V. paaiškino, kad apie įvykį niekam nepranešė, nes išsigando, jog bus apkaltintas prisidėjęs prie Z. B. mirties. Rankinę ir brendžio butelį T. V. tikino palikęs prie krantinės, rankinės turinio netikrino.

5112.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duodamas parodymus dėl Z. B. mirties aplinkybių T. V. buvo nenuoseklus, savo parodymus keitė atsižvelgiant į byloje paaiškėjusias naujas aplinkybes. Pagal jam pareikštą pirminį įtarimą T. V. savo kaltės irgi nepripažino, bet paaiškino, jog atvažiavus prie ( - ) tvenkinio ir įvykus žodiniam konfliktui su Z. B., ši pasiėmė brendžio butelį, išlipo iš automobilio bei liepė T. V. ją palikti vieną, todėl T. V. išvažiavo namo, palikęs Z. B. prie tvenkinio, po to Z. B. nematė ir tik po kelių dienų iš S. M. sužinojo, jog Z. B. rasta negyva (11 t., b. l. 106-110). Taigi, pirminės apklausos metu T. V. iš viso neigė buvęs su Z. B., kai ši paskendo ir tik vėliau pripažino visgi buvęs kartu su Z. B.. Pirmosios instancijos teisme T. V. parodymus davė jau ištyrus kitus bylos įrodymus, todėl parodymus dar kartą tikslino. Teisme T. V. jau nurodė, kad nėra tikras, ar matė nugertą pusę butelio brendžio ar gėrimo „Coca-Cola“, paaiškino, jog brendis paprasčiausiai išsipylė, kai jis metė ant žemės Z. B. rankinę. Atsižvelgiant į specialisto išvadas ir eksperto paaiškinimus, T. V. pakeitė parodymus ir dėl Z. B. įkritimo į vandenį aplinkybių tvirtindamas, jog Z. B. į vandenį galėjo įkristi ne atbula, o veidu į vandenį. Nuteistojo T. V. parodymai dėl Z. B. nužudymo aplinkybių yra ne tik nenuoseklūs, bet ir paneigti kitų byloje surinktų įrodymų visumos.

5212.3. Paneigdami T. V. parodymus, jog pati Z. B. jam nurodė vietą, kur važiuoti prie tvenkinio, S. M., O. M., R. G. parodė, jog ta vieta, kur buvo rasta Z. B., jai nebuvo žinoma, nes ten ji nėra buvusi.

5312.4. Nors T. V. apibūdino Z. B. kaip piktnaudžiaujančią alkoholiu, bet ši aplinkybė yra paneigta liudytojų parodymais. Nukentėjusieji A. B., D. B., S. M., liudytojai O. M. parodė, kad Z. B. nepiktnaudžiaudavo alkoholiu, retsykiais išgerdavo taurę vyno, o stipriųjų alkoholinių gėrimų iš viso vengdavo vartoti, taip pat Z. B. vengdavo gazuotų vaisvandenių. Tai patvirtina ir ištirtos Z. B. mirties aplinkybės. Nors pagal T. V. parodymus Z. B. buvo išgėrusi pusę butelio brendžio, o taip pat įvykio vietoje rastas nugertas brendžio butelis (2 t., b. l. 102-128), tačiau 2014 m. spalio 27 d. specialisto išvadoje Nr. M 241/14(09) nurodyta, kad Z. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 157-158). Teismo medicinos ekspertas J. P. teisme paaiškino, jog Z. B. išgėrus tokį alkoholį kiekį kaip nurodė T. V. būtų konstatuotas ne mažiau kaip 4 promilių girtumas, todėl kategoriškai atmetama galimybė, jog Z. B. prieš mirtų būtų vartojusi alkoholį.

5412.5. Ištyrus Z. B. kraują, 2014 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. T-V 599/14(01) nustatyta, kad Z. B. lavono kraujyje rasta 7-aminoklonazepamo ir pėdsakų klonazepamo (2 t., b. l. 163). Tyrimą atlikusios įstaigos rašte paaiškinta, jog Z. B. lavono kraujyje rasta 158 ng/ml 7-aminoklonazepamo ir 38 ng/ml klonazepamo (2 t., b. l. 167). 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadoje Nr. KM 55/15(01) (2 t., b.l. 176-179), kurios išvadas pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino teismo medicinos ekspertas J. P., nurodyta, kad nustatyta klonazepamo koncentracija kraujyje (0,038 mg/l) viršija terapinę koncentraciją (0,02-0,07 mg/l), bet nesiekia toksinės koncentracijos (0,1 mg/l ir daugiau), nustatyta klonazepamo skilimo produkto 7-aminoklonazepamo (0,158 mg/ml) koncentracija lavono kraujyje daugiau nei 4 kartus viršija nustatytą klonazepamo koncentraciją ir viršija klonazepamo terapinę ir toksinę koncentracijas kraujyje, iš to galima spręsti, kad Z. B. prieš keletą-keliolika valandų iki mirties buvo paveikta klonazepamo, sukėlusio organizmo intoksikaciją, pasireiškusia sutrikusia kalba, eisena bei judesių koordinacija, vangumu, mieguistumu. Aiškindamas, kaip Z. B. kraujyje galėjo atsirasti klonazepamo, T. V. nurodė, jog neva 2014 m. spalio 24 d. rytą Z. B. skundėsi galvos skausmu, todėl galėjo netyčia išgerti T. V. tėvo turėtų vaistų. Visgi ankstesnėje nutarties dalyje buvo paneigta, kad V. V. galėjo turėti klonazepamo. Liudytoja D. Ž., pas kurią grožio salone apie pietus lankėsi Z. B., nurodė, kad tuo metu Z. B. bendravo normaliai, neatrodė apsvaigusi. Iš parduotuvės „Maxima“ gautų duomenų matyti, kad 2014 m. spalio 24 d. 16.57 val. be kitų prekių buvo pirktas gėrimas „Coca-Cola“, brendis „Grand Cavalier“, apelsinų nektaras (3 t., b. l. 50-51). 2015 m. vasario 18 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(808)-ISI-1088 nustatyta, jog rudos spalvos skysčio iš ant stiklinio butelio „Grand Cavalier“ sudėtyje psichotropinės medžiagos pėdsakų nerasta (5 t., b.l. 81-82). Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad Z. B. klonazepamas buvo sugirdytas apgaulės būdu, jo įmaišius ne į alkoholį, bet į nealkoholinį gėrimą.

5512.6. 2014 m. spalio 27 d. specialisto išvadoje Nr. M 241/14(09) konstatuota, kad Z. B. mirtis įvyko nuo mechaninio uždusimo uždarius kvėpavimo takus vandeniu, taip pat Z. B. nustatyti nubrozdinimai kaktos vidurinėje dalyje ir kairio dilbio srityje (2 t., b. l. 157-158). Nors T. V. teigė, jog Z. B. mirtis buvo nelaimingas atsitikimas, įkritus į vandenį ir prigėrus, bet tokia įvykių versija buvo paneigta išsamiai ištyrus galimas Z. B. mirties aplinkybes. Visų pirma, pagal T. V. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu nustatytas aplinkybes, buvo ištirtas tvenkinio gylis: vietoje, kurioje, anot T. V., į vandenį įkrito Z. B., 1 m atstumu nuo vandens krašto gylis siekia 0,20 m, 2 m – 0,46 m, 3 m – 0,72 m, 4 m – 1,10 m, 5 m – 1,21 m, 6 m – 1,31 m (2 t., b. l. 130-141). Taigi, byloje buvo paneigta T. V. aplinkybė, jog įkritusi į vandenį Z. B. kojomis nesiekė dugno, dėl ko T. V. galėjo pasirodyti, kad tvenkinys yra gilus, ir jis nesiryžo šokti į vandenį. Tiek jau minėtoje 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadoje Nr. KM 55/15(01) nurodyta, tiek kaip paaiškino teismo medicinos ekspertas J. P., Z. B. lavone nustatyti nubrozdinimai kaktoje ir kairio dilbio srityje nėra būdingi griuvimui aukštielninka. T. V. teisme iškėlus versiją, jog visgi Z. B. į vandenį įkrito veidu, ekspertas J. P. paaiškino, jog net įvertinus nedidelį gylį, tokiu atveju nubrozdinta būtų žymiai didesnė veido dalis, be to, vanduo amortizuoja, todėl iš tokios padėties, kaip nurodė T. V., Z. B. negalėjo pasiekti tokio pagreičio, kad būtų patyrusi sužalojimus. Taip pat ekspertas J. P. nurodė, kad tik įkritus į vandenį ir įtraukus vandens, Z. B. būtų suveikęs refleksas jį iškosėti, o tada atsižvelgiant į nedidelį gylį, Z. B. būtų galėjusi atsistoti ir išplaukti. Ekspertas paneigė ir galimybę, jog Z. B. nubrozdinimai galėjo būti padaryti po mirties šiai plūduriuojant tvenkinio paviršiuje, anot eksperto, kūnui laisvai plūduriuojant vandens paviršiuje ir kontaktuojant su tvenkinio plokštėmis nubrozdinimai negalėjo būti padaryti, jei nubrozdinimai būtų buvę padaryti po mirties, tai sužalojimų pobūdis būtų kitoks, todėl ekspertas padarė kategorišką išvadą, jog nubrozdinimai atsirado netrukus prieš mirtį arba mirties metu. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prieš tai apsvaiginta Z. B. buvo nužudyta, jos galvą panardinus ir laikant po vandeniu.

5612.7. Kitų įrodymų pagrindu nustatytas Z. B. nužudymo aplinkybes patvirtino ir liudytojas Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas, parodęs, kad T. V. jam pasakojo apie pažintį su moterimi, kuri dirbo Airijoje ir kuriai T. V. davė atsigerti gėrimo su jame ištirpintu klonazepamu, kurį išgėrusi Z. B. tapo bejėgiška ir nebegalėjo pasipriešinti, kai T. V. ją laikė panardinęs į vandenį.

5712.8. Nukentėjusieji A. B., D. B., H. B. parodė, kad Z. B. buvo grįžusi į Lietuvą tvarkyti su nuosavybe susijusių dokumentų po mamos mirties, pasirašyti sutartį dėl žemės sklypo nuomos, paimti nuomą už išnuomotą butą, taip pat Z. B. planavo pasitikrinti sveikatą, pasidaryti grožio procedūrų ir kt. Tai, kad Z. B. kasmet grįždavo tvarkytis reikalų į Lietuvą patvirtino S. M. ir O. M.. Pastaroji nurodė ir tai, kad šį kartą Z. B. elgesys buvo keistas, nes ji slėpė nuo artimųjų su kuo leidžia laiką, paprastai visada prašydavo O. M. pavežti, bet šį kartą sakydavo važiuosianti su autobusu, nors iš tikrųjų Z. B. paimdavo T. V.. Liudytoja R. G. irgi nurodė, jog šį kartą į Lietuvą grįžusi Z. B. elgėsi neįprastai, nesakydavo, ką ir su kuo veikia, be to, liudytoja pastebėjo, kad susitikus su Z. B., ši buvo mieguista, vangi, išgėrusi taurę vyno nuėjo prigulti.

5812.9. Nukentėjusysis A. B. parodė, kad iš Airijos Z. B. išsivežė 500 Eur, dar tiek pat išsiėmė iš bankomato, pinigus Z. B. visada laikydavo prie savęs. Liudytoja I. S. parodė, kad Z. B., iš kurios nuomojosi butą, 2014 m. spalio 24 d. už nuomą perdavė 1 400 Lt. Iš ŽŪB „( - )“ pateiktų duomenų matyti, kad 2014 m. spalio 24 d. Z. B. buvo išmokėta 3 773,07 Lt už žemės nuomą (3 t., b. l. 44-45, 47). Atlikus išsamų Z. B. viešnagės Lietuvoje pajamų ir išlaidų tyrimą nustatyta, kad Z. B. galėjo turėti ne daugiau kaip 2 689 Eur (9 284,57 Lt) pajamų ir ne mažiau kaip 489 Eur (1 688,41 Lt) išlaidų (3 t., b.l. 107). S. M., O. M., R. G. parodė, kad įvykio vietoje prie ( - ) tvenkinio rastoje Z. B. rankinėje buvo piniginė su banko kortelėmis ir apie 60 Lt. Liudytojas R. S., radęs plūduriuojantį Z. B. lavoną, nurodė nelietęs prie tvenkinio buvusios tvarkingai padėtos rankinės. Policijos pareigūnas K. M. parodė, kad dirbant įvykio vietoje apžiūrėjus rankinę joje pinigų nebuvo, taip pat pinigų nerado ir atvykę nuskendusios Z. B. giminaičiai. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo sutikti su T. V. ir kritiškai vertinti aptartų įrodymų dėl Z. B. turėtų pinigų ir dingusių pinigų. T. V. nenurodė jokių aplinkybių, kad su savimi Z. B. nebūtų turėjusi tokios pinigų sumos, kuri inkriminuota kaip pasisavinta. Liudytojas Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, jog jam T. V. prisipažino paėmęs iš Z. B. nemažą pinigų sumą. Šiame kontekste svarbūs ir tuo metu su T. V. bendravusios R. J. parodymai, jog po to, kai iš T. V. sužinojo apie ( - ) tvenkinyje paskendusią šio draugę, pas T. V. staiga atsirado pinigų, T. V. kviesdavo R. J. į kavinę pavalgyti, nors prieš tai T. V. skundėsi pinigų stygiumi ir po kavines nevaikščiojo. Liudytojas S. R. parodė, kad 2014 m. pavasarį padėjo T. V. suremontuoti ir įrengti šio nusipirktą butą, už atliktus darbus T. V. sumokėjo 5 000 Lt, taip pat T. V. į butą pirkosi naują buitinę techniką, užsisakinėjo baldus, tačiau 2014 m. rugsėjį T. V. skundėsi, kad visai nebeturi pinigų, prašė leisti padėti kartu daryti buto vidaus apdailą, todėl S. R. pasiėmė T. V. kaip pagalbinį darbininką, bet T. V. vengė darbo, todėl kartu išdirbo tik porą savaičių, neturėdamas pinigų, T. V. siūlė S. R. pirkti naują buitinę techniką, kurią buvo nusipirkęs į butą. Tai, kad nedingo Z. B. auksiniai papuošalai, o Z. B. rankinėje buvo rasta maža dalis pinigų, nepaneigia T. V. kaltės dėl Z. B. nužudymo. Priešingai, T. V. negalėjo pasisavinti visų Z. B. turėtų vertingų daiktų, nes tai prieštarautų jo paties suplanuotam nusikaltimo mechanizmui imituojant nelaimingą atsitikimą.

5913. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje neginčytinai nustatyta, kad T. V., žinodamas apie Z. B. 2014 m. spalio 24 d. gautas nemažas pajamas, o pats tuo metu pinigų neturėdamas, todėl dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas pasisavinti Z. B. pinigus, apsvaigino Z. B. klonazepamu bei negalinčią pasipriešinti, t. y. bejėgiškos būklės, nuskandino tvenkinyje, po ko imituodamas nelaimingą atsitikimą Z. B. paliko plūduriuoti vandenyje, ant kranto paliko Z. B. rankinę ir nepilną butelį brendžio, o Z. B. turėtus pinigus pasisavino. T. V. neabejotinai suvokė, kad apsvaiginta Z. B. negalės priešintis ir siekdamas palengvinti nusikaltimo padarymo to siekė, taip pat T. V. suprato savo veiksmų pavojingumą Z. B. gyvybei ir sąmoningai siekė nužudyti Z. B., t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl T. V. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktuose.

60Dėl G. Z. nužudymo

6114. Skundžiamu nuosprendžiu T. V. buvo pripažintas kaltu dėl savanaudiškų paskatų nužudęs bejėgiškos būklės G. Z., t. y. turėdamas tikslą užvaldyti G. Z. nuosavybės teise priklausantį 17 377 Eur (60 000 Lt) vertės butą, esantį ( - ), pažadėjęs G. Z. vesti, įkalbėjo ją sudaryti buto pirkimo-pardavimo sandorį, po ko pagal 2014 m. gruodžio 11 d. pasirašytą buto pirkimo-pardavimo sutartį T. V. įgijo butą ir už jį neva sumokėjo G. Z. 17 377 Eur (60 000 Lt). Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, apie 20 val. T. V. atvyko į minėtą butą susitikti su G. Z., sugirdė jai tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – klonazepamo, tuo pat metu skatindamas G. Z. vartoti alkoholį – viskį „Jack Daniels“, taip sustiprindamas klonazepamo poveikį organizmui, ko pasėkoje G. Z. ištiko ūmus širdies veiklos sutrikimas, sąlygotas klonazepamo ir etilo alkoholio poveikio, po to T. V. imitavo nelaimingą atsitikimą – G. Z. prigėrimą vandeniu vonioje.

6215. Nors T. V. kaltu dėl G. Z. nužudymo neprisipažino, tačiau jo parodymai dėl nusikaltimo aplinkybių ne tik nenuoseklūs, bet juos paneigia nukentėjusiųjų T. Z., O. S., liudytojų M. K., Ž. S., A. Bu., liudytojo Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, specialisto išvados ir teismo medicinos eksperto paaiškinimai dėl G. Z. mirties aplinkybių, įvykio vietos apžiūros protokole bei kitoje bylos rašytinėje medžiagoje užfiksuotos aplinkybės.

6315.1. Pirmosios instancijos teisme T. V. prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. vasario 12 d. duotais parodymais, kurie yra teisingi (11 t., b. l. 119-121). T. V. parodė, kad butą iš G. Z. pirko iš turėtų piniginių lėšų, pinigus G. Z. sumokėjo grynais prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. 2014 m. gruodžio 11 d. įsigijęs butą iš G. Z., vakare nuėjo pas G. Z., nes ši kvietė ateiti, iš pradžių jis eiti nenorėjo, jie apsipyko, todėl nusprendė nueiti ir išsiaiškinti dėl kilusio barnio. T. V. pas G. Z. atėjo apie 20.30 val., svetainėje ant stalo buvo pastatytas maždaug iki pusės nugertas viskio „Jack Daniels“ butelis, salotos, čeburekai. T. V. tik suvalgė čebureką, viskio negėrė, tuo metu G. Z. gėrė viskį. Pokalbio metu G. Z. nuėjo į virtuvę ir ten buvo apie 1 minutę, T. V. nežino, ką G. Z. ten veikė, bet grįžusi iš virtuvės išgėrė dar vieną stikliuką ir gal už kokių 30 sekundžių pradėjo vemti. Po to G. Z. nuėjo į vonią apsiprausti, grįžo apsinuoginusi, panoro mylėtis, bet T. V. nesutiko ir išėjo iš buto, tai buvo apie 21 val., daugiau su G. Z. nesimatė ir nežino, kas vyko bute. G. Z. nežudė ir vonioje neskandino. 2014 m. gruodžio 12 ar 13 dieną T. V. paskambino motina S. V., gyvenusi tame pačiame name, ir pasakė, jog iš G. Z. nusipirktame bute dega šviesa. T. V. bandė susiskambinti su G. Z., bet nesėkmingai, todėl 2014 m. gruodžio 15 d. T. V. su liudininkais pradėjo gręžti durų spyną, kurią mėgino kalti su kaltu, girdėjo kaip kitoje durų pusėje barška raktų ryšulys, begręžiant spyną raktai iškrito iš spynos ant durų slenksčio. Įėjus į butą rado vonioje paskendusią G. Z.. Dėl klonazepamo T. V. paaiškino, jog vieną kartą lankantis pas T. V. bute, G. Z. buvo užėję dideli skausmai dėl menstruacijų, ji prašė vaistų nuo skausmo, T. V. padavė krepšį, kuriame buvo ir tėvo V. V. vaistai, tame tarpe ir klonazepamas, tą dieną T. V. nematė, kuriuos vaistus pasiėmė G. Z., bet vėliau pastebėjo, jog krepšyje nebėra abiejų dėžučių klonazepamo, todėl suprato, kad vaistus pasiėmė G. Z..

6415.2. Tačiau ankstesnės apklausos metu T. V. tikino, kad paskutinį kartą G. Z. matė 2014 m. gruodžio 11 d. pas notarą, kai iš jos nupirko butą, paskui nei tos dienos vakare, nei kitomis dienomis su G. Z. nesimatė. Be to, šios apklausos metu T. V. nieko neminėjo ir apie G. Z. pasiimtą klonazepamą. T. V. negalėjo paaiškinti parodymų pakeitimo priežasčių, tiesiog tikino, kad bijojo būti apkaltinas G. Z. nužudymu.

6515.3. G. Z. lavonas buvo rastas vonioje iš dalies paniręs po vandeniu, lavonas gulėjo ant nugaros, galva panirusi po vandeniu, kojos sulenktos per kelius, kulnai iškelti virš vandens ir remiasi į vonios kraštą (4 t., b. l. 121-128, 130-140). Tačiau 2014 m. gruodžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. M 286/14(09) konstatuota, kad G. Z. mirtis įvyko nuo nepatikslinto širdies veiklos sutrikimo, taip pat G. Z. kraujyje rasta 0,29 prom. etilo alkoholio, 117 ng/ml 7-aminoklonazepamo, kurio kiekis nėra pavojingas gyvybei ir įtakos mirčiai galėjo neturėti (5 t., b.l. 42-43). 2015 m. kovo 9 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(807)-ISI-1560 nurodyta, kad dėmėse, esančiose ant pilkos spalvos pėdkelnių ir žaliai-pilkos spalvų megztinio, yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo pėdsakai (5 t., b. l. 74-75). Nustačius, kad dalį klonazepamo G. Z. išvėmė, atlikus dar vieną specialų tyrimą, 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadoje Nr. KM 56/15(01) nustatyta, kad G. Z. mirties priežastis – ūminis širdies veiklos sutrikimas, sąlygotas klonazepamo ir etilo alkoholio poveikio, klonazepamo radimas išvemtame skrandžio turinyje rodo, kad klonazepamas buvo vartotas prieš 2-4 valandas, vėmimą galėjo paskatinti klonazepamo sąveika su alkoholiu, pakartotinai konstatuota, jog G. Z. mirties priežastimi nėra prigėrimas vandenyje, taip pat nurodyta, kad G. Z. lavono poza vonioje negalėjo susidaryti įvykus staigiai mirčiai ir viršutiniai kūno daliai pasislinkus žemyn po vandeniu (5 t., b. l. 63-68). Teismo medicinos ekspertas J. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą ir nurodė, kad klonazepamas sutrikdė širdies veiklą ir dėl to įvyko G. Z. mirtis. Ekspertas nurodė, kad G. Z. neprigėrė vonios vandenyje, kuriame ji buvo rasta, nes nenustatyta jokių prigėrimui būdingų požymių – nebuvo vandens kvėpavimo takuose. Taip pat, eksperto teigimu, atsižvelgiant į G. Z. kūno sudėjimą, vonia buvo per maža vonia ir G. Z. kūnas po mirties pats negalėjo pasislinkti į vandenį be kito žmogaus pagalbos, tokia kūno padėtis, kokioje buvo rasta G. Z., galėjo susidaryti tik kitam asmeniui patraukus nukentėjusios lavoną už kojų, jas ištraukiant iš vandens ir atremiant pėdomis į sieną. Anot eksperto, pačiam kūnui taip pasislinkti pavyktų nebent prasidėjus puviminiams procesams, bet šiuo atveju to nebuvo. Paneigdamas kitą G. Z. mirties versiją, J. P. paaiškino, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, G. Z. širdies ritmas negalėjo sutrikti ir nuo karšto vandens ir alkoholio, nes buvo rastas labai mažas alkoholio kiekis, be to, tokiu atveju nuo karšto vandens būtų nudegimai. Tuo labiau kad įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad vandens čiaupas nustatytas ties šaltu vandeniu. Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad G. Z. vonioje į vandenį buvo panardinta jau mirusi. Be to, G. Z. kraujyje rasta tik 0,29 prom. etilo alkoholio koncentracija, nors įvykio vietoje rastas viskio butelis buvo tuščias. Ekspertas J. P., paaiškino, jog kadangi lavono puvimo procesas dar nebuvo prasidėjęs, todėl rastas toks alkoholio kiekis, koks buvo ir mirties metu, iš ko seka, kad G. Z. viso butelio tikrai neišgėrė.

6615.4. Aiškinantis, kokiu būdu G. Z. išgėrė klonazepamo, T. V. nurodė, kad G. Z. pati galėjo išgerti klonazepamo, nes jam būnant pas ją, G. Z. trumpam buvo išėjusi į virtuvę, kur užtruko apie minutę, o paskui grįžusi ir išgėrusi vieną stikliuką viskio, apsivėmė. Bandydamas paaiškinti, iš kur G. Z. galėjo gauti klonazepamo, T. V. parodė, jog klonazepamą G. Z. pasiėmė iš jo buto, kuriame jis laikė dar tėvo V. V. turėtus vaistus. Tačiau ankstesnėje nutarties dalyje buvo paneigta, jog V. V. galėjo turėti klonazepamo. Nors ištyrus įvykio vietoje rastus butelį „Jack Daniels“ ir du stikliukus, ant jų vidinių paviršių psichotropinės medžiagos pėdsakų nebuvo rasta (5 t., b.l. 81-82). Tačiau taip pat iš G. Z. buto buvo paimtos nuoplovos nuo miegamojo grindų, nuo svetainės grindų ir stalo, nuo sofos (5 t., b. l. 126-146). 2015 m. spalio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4110)-ISI-6810 nustatyta, kad nuoplovose rasti palyginamajam tyrimui pateiktų gėrimų „Coca-Cola“, „Pepsi“, „Cola Rimi“, „Coca-Cola Zero“ sudėtyse esantys kofeino ir medžiagų, pažymėtų Nr. 1 ir Nr. 2, pėdsakai, taip pat nuoplovose nuo svetainės grindų rasta psichotropinė medžiaga – klonazepamas (5 t., b. l. 171-174). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog klonazepamas buvo įmaišytas į vieną iš lyginamajam tyrimui paimtų gėrimų, bet skirtingai nuo alkoholio butelio, gėrimo, kuriame buvo įmaišytas klonazepamas, butelis įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rastas.

6715.5. Liudytojas Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad T. V. jam papasakojo ir apie rusakalbės moters nužudymą, ši moteris buvo įsimylėjusi T. V., perrašė jam savo butą, už kurį T. V. nieko jai nesumokėjo, po to, kai butas buvo perrašytas, T. V. nužudė moterį įmaišydamas jai į gėrimą klonazepamo. Liudytoja A. Bu. parodė, kad viena jos buto siena yra bendra su G. Z. butu, todėl jai gerai girdėjosi iš G. Z. buto sklindantys garsai, A. Bu. girdėdavo G. Z. kalbantis rusų kalba su vyriškiu, kuris taip pat kalbėjo rusų kalba, vyriškio balsas buvo tas pats visą laiką, 2014 m. gruodžio 11 d. vakaro metu A. Bu. girdėjo, kad G. Z. kalbėjosi rusų kalba su tuo pačiu vyriškiu, jie garsiai kalbėjosi gal iki 24 val. Nukentėjusiosios T. Z. ir O. S. parodė, kad tuo metu G. Z. su niekuo iš vyriškių, išskyrus T. V., nesusitikinėdavo. Įvertinus išdėstytus parodymus, konstatuotina, jog 2014 m. gruodžio 11 d. kartu su G. Z. buvo ir ją nužudė būtent nuteistasis T. V..

6815.6. Nors T. V. aiškino, kad jis iš G. Z. buto išėjo apie 21 val., bet liudytoja A. Bu. nurodė, kad to paties vyriškio balsas girdėjosi net iki 24 val. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad G. Z. galimai susitikinėjo ir su kitais vyrais, bet jų ikiteisminio tyrimo metu niekas nenustatinėjo. Kaip matyti iš O. S. pateikto susirašinėjimo su G. Z. programa „Skype“, 2014 m. gruodžio 8 d. pokalbyje yra minimas „kalvis“ (rusiškai „kuzniec“), tačiau pokalbio metu G. Z. užsimena, jog nesupranta, kaip girto „kalvio“ nepamatė motina, o O. S. klausia, kodėl G. Z. slepia savo santykius (6 t., b. l. 110-114). Byloje nustatyta, kad T. V. prašė G. Z. slėpti jų santykius, nes šalia gyveno sugyventinė Ai. Bu., taip pat T. V. nenorėjo, kad apie jų santykius sužinotų tame pačiame name gyvenanti jo motina. Taigi, pokalbyje minimas „kalvis“ ir yra T. V.. Taip pat nėra pagrindo sutikti su T. V., kad jis su G. Z. neva visą laiką kalbėdavo lietuviškai. Tai paneigia byloje užfiksuotos SMS žinutės, kurias T. V. rašė rusų kalba lietuviškais rašmenimis.

6915.7. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės, kaip gėrimo butelio, kuriame buvo įmaišytas klonazepamas neradimas įvykio vietoje, G. Z. lavono panardinimas vandenyje, rodo siekį imituoti nelaimingą atsitikimą arba savižudybę. Šiame kontekste svarbi ir iš T. V. naudoto mobiliojo ryšio telefono numerio G. Z. 2014 m. gruodžio 11 d. 19.14 val. atsiųsta SMS žinutė, kurioje T. V. nurodo nutraukiantis santykius su G. Z.. Akivaizdu, kad tokia SMS žinute T. V. norėjo sudaryti įspūdį, jog G. Z. dėl nutrūkusių santykių galėjo nusižudyti arba padauginusi alkoholio prigerti vonioje.

7015.8. Taip pat nepagrįstai nuteistasis T. V. apibūdina nužudytąją G. Z. kaip psichiškai nestabilią ir galinčią išsigalvoti įvairiausius dalykus, tame tarpe ir galimas vestuves su T. V.. Tačiau jokių duomenų, patvirtinančių T. V. teiginius, byloje nėra. Kaip matyti iš rastos G. Z. užrašų knygutės, G. Z. įrašus apie T. V. papildomai iliustruodavo širdelėmis (t. 4, b. l. 141-168). Nukentėjusioji O. S., liudytojos M. K., Ž. S. parodė žinojusios, kad G. Z. santykiai su T. V. yra labai artimi, G. Z. gyrėsi, jog 2014 m. gruodžio 31 d. jie planuoja susituokti, klausinėjo, ar reikia pirkti vestuvinę suknelę. Tai rodo, jog G. Z. rimtai vertino santykius su T. V.. Be to, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, liudytojui Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas, T. V. pasakojo, jog G. Z. buvo labai jį įsimylėjusi.

7115.9. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių T. V. parodymus, jog jis sumokėjo G. Z. 60 000 Lt grynais iki buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pas notarą. Pažymėtina, kad G. Z. buvo nužudyta tą pačią dieną, kai tariamai gavo didelę sumą grynųjų pinigų, bet tariamai už parduotą butą gauti pinigai nebuvo rasti. Šiame kontekste svarbūs liudytojo Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, jog T. V. buvo sutaręs vesti G. Z., jei ji perrašys T. V. butą, už kurį T. V. pinigų nesumokėjo, nors sutartyje buvo nurodyta priešingai. Liudytoja Ž. S. parodė, kad T. V. įkalbinėjo G. Z. parduoti jos butą ir pirkti namuką, jie net važiavo apžiūrėti kažkokį namuką. Tai patvirtina ir mobiliojo ryšio telefone rasta G. Z. 2014 m. lapkričio 14 d. 16.08 val. SMS žinutė T. V., jog G. Z. skambino pasiklausti dėl parduodamo namo. Taigi, T. V., siekdamas neatlygintinai užvaldyti G. Z. butą, pasinaudojo G. Z. jausmais, ketinimais kurti šeimą ir kartu gyventi. Nors T. V. bandė įrodyti, kad 2014 m. gruodžio 11 d. galėjo turėti pakankamai pinigų sumokėti G. Z. 60 000 Lt, tačiau šiuo atveju aplinkybė, ar T. V. galėjo turėti pakankamai pinigų, yra neesminė, kadangi byloje nustatyta, jog T. V. siekė neatlygintinai užvaldyti G. Z. butą ir pasinaudodamas šios pasitikėjimu buvo sutaręs sudaryti fiktyvų pirkimo-pardavimo sandorį.

7215.10. Nuteistasis T. V. nepagrįstai teigia, kad jo kaltę paneigia tai, jog G. Z. buto durys buvo užrakintos iš vidaus, dėl to T. V., norėdamas patekti į butą, turėjo išgręžti durų spyną. Ekspertas A. Ž. paaiškino, kad pagal byloje surinktą informaciją ikiteisminio tyrimo metu atliko eksperimentą, kurio metu naudojo analogiško mechanizmo durų spyną. Eksperimento metu nustatyta, kad pilnai įkištas raktas dėl gręžimo savaime neiškristų iš spynos, raktas galėtų iškristi tik lūžus spynai, tokiu atveju kartu iškristų ir spynos nuolaužos, bet įvykio vietos apžiūros metu durų spynos nuolaužų nebuvo rasta. Gręžiant spyną kartu su T. V. buvę liudytojai J. T. ir A. Bu. teigė negirdėję, kad iš durų spynos būtų iškritę raktai, apie tai jiems pasakė T. V.. G. Z. motina T. Z. parodė, kad nakčiai dukra visada užsirakindavo abi duris, o šiuo atveju buvo užrakintos tik vienos durys. Taip pat apeliantas nepagrįstai teigia, kad iš spynos iškritęs raktas buvo pažeistas, kadangi iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos nuotraukos jokių raktų pažeidimų nematyti (4 t., b. l. 131). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog raktas į G. Z. buto durų spyną iš vidaus iki galo nebuvo įkištas, dėl to atmetama kaip nepagrįsta T. V. iškelta versija, jog G. Z. duris buvo užsirakinusi iš vidaus.

7316. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad T. V., siekdamas užvaldyti G. Z. butą, apsimesdamas, jog su G. Z. žada kurti šeimą, įkalbėjo G. Z. jam perleisti butą sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, bet realiai pinigų nesumokant, apgaulės būdu įgijęs butą sugirdė G. Z. tiksliai nenustatytą klonazepamo dozę, dėl ko kartu pavartojus alkoholio G. Z. ištiko ūmus širdies veiklos sutrikimas, nuo kurio G. Z. mirė. T. V., sugirdydamas kartu su alkoholiu klonazepamo G. Z., suvokė, jog savo veiksmų pavojingumą G. Z. gyvybei ir siekė jos mirties, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

7417. Tačiau nors pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai pripažino T. V. kaltu dėl G. Z. nužudymo, bet padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog G. Z. nužudymo metu buvo bejėgiškos būklės, kadangi specialisto išvadoje, kurią teisme patvirtino teismo medicinos ekspertas J. P., konstatuota, kad G. Z. mirė nuo širdies veiklos sutrikimo ir į vandenį buvo panardinta jau mirusi. Dėl to apygardos teismas, kvalifikuodamas T. V. nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo T. V. skundas tenkinamas iš dalies, šalinant iš kaltinimo dėl G. Z. tyčinio nužudymo vieną nusikalstamą veiką kvalifikuojančią aplinkybę ir skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, perkvalifikuojant T. V. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

75Dėl bausmės ir civilinių ieškinių

7618. Apeliaciniame skunde T. V. taip pat prašo sumažinti jam paskirtą bausmę ir iš jo priteistus civilinius ieškinius. Tačiau dėl šio prašymo apeliaciniame skunde nenurodyta jokių motyvų, taip pat dėl šio prašymo T. V. detaliau nepasisakė ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo ir nuteistojo T. V. baigiamosios kalbos, apeliacinio skundo reikalavimai dėl bausmės sušvelninimo ir civilinių ieškinių sumažinimo yra grindžiami tuo, kad T. V. buvo nepagrįstai nuteistas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, bet visi nuteistojo argumentai dėl nepagrįsto nuteisimo buvo atmesti.

7718.1. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

7818.2. T. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad T. V. padarė tris labai sunkius nusikaltimus, sukėlusius negrįžtamas pasekmes – žmonių mirtį. Nužudymai padaryti kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, visi nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, siekiant užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, be to, vienas žmogus nužudytas pasinaudojant bejėgiška būkle, kitas buvo T. V. tėvas, be to, pastarasis nužudymas padarytas kitiems žmonės pavojingu būdu, nes tik atsitiktinai sunkesnių padarinių sveikatai išvengė G. R.. Visi nusikaltimai gerai apgalvoti, jiems iš anksto pasiruošta, nusikaltimai įvykdyti naudojant psichotropinę medžiagą – klonazepamą, kartu imituojant nelaimingus atsitikimus ir taip siekiant išvengti atsakomybės. T. V. dėl nusikaltimų savo kaltės nepripažįsta ir nesigaili. Nurodytos aplinkybės rodo nuteistojo itin cinišką požiūrį į žmogaus gyvybę, visuomenėje priimtas elgesio taisykles, o kartu patvirtina ypatingą nuteistojo asmenybės pavojingumą. T. V. iki sulaikymo niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas patenkinamai. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, svarbu ne tik tinkamai įvertinti nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, bet ne mažiau svarbu užtikrinti ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų apsaugą, į juos atsižvelgti.

7918.3. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, T. V. už kiekvieną nusikaltimą parinkta laisvės atėmimo bausmė, dėl pirmojo nusikaltimo viršijanti sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, o dėl antrojo ir trečiojo nusikaltimų atitinkanti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, nėra aiškiai per griežtos, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju tai, kad dėl G. Z. nužudymo buvo pašalintas vienas nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, nesumažina nei padaryto nusikaltimo, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo, o kartu nesudaro pagrindo sušvelninti dėl šio nusikaltimo paskirtos bausmės.

8018.4. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą.

8118.5. Akivaizdu, kad artimojo nužudymas sukėlė neigiamus išgyvenimus jų artimiesiems. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, neturtinės žalos priteisimas aiškiai ir išsamiai motyvuotas, spręsdamas dėl kiekvienam nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kiekvieno iš nukentėjusiųjų santykius su nužudytuoju, individualizavo kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti žalos atlyginimo dydžiai yra adekvatūs bylos aplinkybėms, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neprieštarauja tokio pobūdžio bylose formuojamai teismų praktikai.

82Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

83Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti.

84T. V. nusikalstamą veiką dėl G. Z. nužudymo perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

85Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9 punktus dėl V. V. nužudymo... 4. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus dėl Z. B. nužudymo laisvės... 5. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus dėl G. Z. nužudymo laisvės... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės... 7. Iš T. V. priteista:... 8. - nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. B. 15 000 Eur neturtinės žalos... 9. - nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. V. 20 000 Eur neturtinės žalos... 10. - nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. B., D. B. ir H. B. po 30 000... 11. - nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. M. 15 000 Eur neturtinės žalos... 12. - nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms T. Z. ir O. S. po 30 000 Eur... 13. - 46,74 Eur proceso išlaidų valstybei.... 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 16. 1. T. V. nuteistas už tai, kad:... 17. 1.1. dėl savanaudiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu,... 18. 2011 m. gruodžio 30 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.03 val., bute,... 19. 1.2. dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės Z. B., o... 20. nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio užmezgęs su Z. B. artimus santykius ir... 21. 1.3. dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės G. Z., o... 22. nuo 2014 m. liepos mėnesio užmezgęs su G. Z. artimus santykius, įgijęs... 23. 2. Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su Kauno... 24. 3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. V. ir jo gynėja... 25. 4. Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 26. 5. Nuteistojo T. V. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos... 27. 6. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame... 28. 6.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde kritikuoja teismo išvadas, vadina jas... 29. 6.2. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos... 30. 6.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent nuteistojo apeliaciniame skunde... 31. 6.4. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis,... 32. 7. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas... 33. Dėl V. V. nužudymo... 34. 8. Skundžiamu nuosprendžiu T. V. pripažintas kaltu dėl savanaudiškų... 35. 9. Nors nuteistasis T. V. savo kaltės dėl tėvo V. V. nužudymo nepripažino,... 36. 9.1. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme T. V. nurodė, kad... 37. 9.2. Siekiant patikrinti T. V. parodymų teisingumą, buvo pagarsinti ne tik... 38. 9.3. Kartu su V. V. girtavęs G. R. parodė, kad 2011 m. gruodžio 30 d. apie... 39. 9.4. Nuteistojo T. V. teiginiai dėl G. R. kaip liudytojo parodymų... 40. 9.5. Pagal iškvietimą atvykusi greitosios medicinos pagalbos darbuotoja V. P.... 41. 9.6. Liudytoja R. J. parodė, kad su T. V. susipažino 2014 m. birželį, kai... 42. 9.7. Nuteistasis T. V. nepagrįstai teigia, kad R. J. ir liudytojo, kuriam... 43. 9.8. Iš karto po V. V. mirties surašytoje 2011 m. gruodžio 31 d. specialisto... 44. 9.9. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos... 45. 9.10. Pirmosios instancijos teisme išsamiai buvo ištirti nuteistojo T. V.... 46. 10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad... 47. Dėl Z. B. nužudymo... 48. 11. Skundžiamu nuosprendžiu T. V. pripažintas kaltu dėl savanaudiškų... 49. 12. Nuteistasis T. V. kaltu dėl Z. B. nužudymo neprisipažino, tačiau jo... 50. 12.1. Pirmosios instancijos teismo posėdyje T. V. paaiškino, kad dėl Z. B.... 51. 12.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duodamas parodymus dėl Z. B. mirties... 52. 12.3. Paneigdami T. V. parodymus, jog pati Z. B. jam nurodė vietą, kur... 53. 12.4. Nors T. V. apibūdino Z. B. kaip piktnaudžiaujančią alkoholiu, bet ši... 54. 12.5. Ištyrus Z. B. kraują, 2014 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr.... 55. 12.6. 2014 m. spalio 27 d. specialisto išvadoje Nr. M 241/14(09) konstatuota,... 56. 12.7. Kitų įrodymų pagrindu nustatytas Z. B. nužudymo aplinkybes patvirtino... 57. 12.8. Nukentėjusieji A. B., D. B., H. B. parodė, kad Z. B. buvo grįžusi į... 58. 12.9. Nukentėjusysis A. B. parodė, kad iš Airijos Z. B. išsivežė 500 Eur,... 59. 13. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje neginčytinai... 60. Dėl G. Z. nužudymo... 61. 14. Skundžiamu nuosprendžiu T. V. buvo pripažintas kaltu dėl savanaudiškų... 62. 15. Nors T. V. kaltu dėl G. Z. nužudymo neprisipažino, tačiau jo parodymai... 63. 15.1. Pirmosios instancijos teisme T. V. prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo... 64. 15.2. Tačiau ankstesnės apklausos metu T. V. tikino, kad paskutinį kartą G.... 65. 15.3. G. Z. lavonas buvo rastas vonioje iš dalies paniręs po vandeniu,... 66. 15.4. Aiškinantis, kokiu būdu G. Z. išgėrė klonazepamo, T. V. nurodė, kad... 67. 15.5. Liudytojas Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad T. V. jam... 68. 15.6. Nors T. V. aiškino, kad jis iš G. Z. buto išėjo apie 21 val., bet... 69. 15.7. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės, kaip gėrimo... 70. 15.8. Taip pat nepagrįstai nuteistasis T. V. apibūdina nužudytąją G. Z.... 71. 15.9. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių T. V. parodymus, jog jis... 72. 15.10. Nuteistasis T. V. nepagrįstai teigia, kad jo kaltę paneigia tai, jog... 73. 16. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad T.... 74. 17. Tačiau nors pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai pripažino T. V.... 75. Dėl bausmės ir civilinių ieškinių... 76. 18. Apeliaciniame skunde T. V. taip pat prašo sumažinti jam paskirtą bausmę... 77. 18.1. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė,... 78. 18.2. T. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 79. 18.3. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui... 80. 18.4. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens... 81. 18.5. Akivaizdu, kad artimojo nužudymas sukėlė neigiamus išgyvenimus jų... 82. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 83. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti.... 84. T. V. nusikalstamą veiką dėl G. Z. nužudymo perkvalifikuoti iš BK 129... 85. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....